IGNALINOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL NAUJOS REDAKCIJOS IGNALINOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS VEIKLOS REGLAMENTO PATVIRTINIMO
2009 m. balandžio 23 d. Nr. T-478
Ignalina
Vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) 16 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 18 straipsnio 1 dalimi, Ignalinos rajono savivaldybės taryba
1. Patvirtinti naujos redakcijos Ignalinos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentą (pridedamas).
2. Pripažinti netekusiais galios:
2.1. Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 907 „Dėl naujos redakcijos Ignalinos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ 1 punktą.
2.2. Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. T- 96 „Dėl Ignalinos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento pakeitimo“.
PATVIRTINTA
Ignalinos rajono savivaldybės
tarybos 2009 m. balandžio 23 d.
sprendimu Nr. T-478
IGNALINOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS VEIKLOS REGLAMENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ignalinos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato Ignalinos rajono savivaldybės tarybos (toliau – Tarybos), savivaldybės mero (toliau – mero), savivaldybės mero pavaduotojo (toliau – mero pavaduotojo), savivaldybės tarybos kolegijos (toliau – kolegijos), komitetų, komisijų bei atskirų savivaldybės tarybos narių veiklos tvarką ir formas. Taip pat nustato mero, savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės kontrolieriaus atsiskaitymo Tarybai ir gyventojams tvarką.
2. Savivaldybės funkcijos pagal sprendimų priėmimo laisvę skirstomos į savarankiškąsias ir valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms).
3. Savivaldybės funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo.
4. Reglamentas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Vietos savivaldos įstatymo ir kitų įstatymų nuostatomis.
II. TARYBOS VEIKLOS TEISINIAI PAGRINDAI IR ĮGALIOJIMAI
7. Taryba – tai atstovaujamoji savivaldybės institucija, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, kurias įgyvendina valstybės teritorijos administraciniame vienete – Ignalinos rajono savivaldybėje. Taryba susideda iš 25 pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą išrinktų savivaldybės bendruomenės atstovų – Tarybos narių.
8. Tarybos nariai gali jungtis į frakcijas. Tarybos narių frakcija – ne mažesnė kaip trijų Tarybos narių grupė, viename iš Tarybos posėdžių viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, deklaravusi, kad veiklą Taryboje tęsia susivienijusi į frakciją. Kiekvienas Tarybos narys gali priklausyti tik vienai frakcijai.
9. Tarybos dauguma – Tarybos nariai arba Tarybos narių grupė (grupės) ir (ar) frakcija (frakcijos), delegavusi (delegavusios) savo atstovų į savivaldybės vykdomąją instituciją (vykdomąsias institucijas) arba mero, mero pavaduotojo pareigas, arba viename iš savivaldybės tarybos posėdžių viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, nedeklaravusi (nedeklaravusios), kad nedalyvauja sudarant savivaldybės vykdomąją instituciją (vykdomąsias institucijas), ir nedelegavusi (nedelegavusios) į ją (jas) arba mero, mero pavaduotojo pareigas savo atstovų.
10. Tarybos mažuma (opozicija) – Tarybos nariai arba narių grupė (grupės) ir (ar) frakcija (frakcijos), viename iš Tarybos posėdžių viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, deklaravusi (deklaravusios), kad nedalyvauja sudarant arba sudarytoje (sudarytose) savivaldybės vykdomojoje institucijoje (vykdomosiose institucijose), ir nedelegavusi (nedelegavusios) į ją (jas) arba mero, mero pavaduotojo pareigas savo atstovų.
11. Tarybos kompetencija (įgaliojimai) nustatyta Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnyje. Taryba savo įgaliojimus, nustatytus šiame įstatyme ir kituose įstatymuose, įgyvendina kolegialiai savivaldybės Tarybos posėdžiuose.
12. Taryba savo sprendimais:
12.1. išrenka merą, skiria mero pavaduotojus (po naujų eilinių savivaldybių tarybų rinkimų gali skirti tik vieną pavaduotoją);
12.2. mero siūlymu sudaro kolegiją (jeigu ji sudaroma) ir sekretoriatą (jei jis sudaromas), nustato konkretų kolegijos ir sekretoriato narių skaičių;
12.3. sudaro komitetus, atsižvelgdama į Tarybos narių sudėtį pagal partijas arba koalicijas, ir nustato kiekvieno komiteto kompetenciją;
13. Taryba veikia pagal kompetenciją, nustatytą Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnyje ir kituose įstatymuose.
14. Tarybos sprendimu suteikiamos atostogos merui, mero pavaduotojui, savivaldybės administracijos direktoriui, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui ir savivaldybės kontrolieriui, patvirtinant atostogų grafiką, arba kiekvienam atskirai pagal jų pateiktą (ne mažiau kaip likus 10 darbo dienų iki numatomų atostogų pradžios) prašymą.
15. Taryba prižiūri savivaldybės vykdomąsias institucijas ir kitus subjektus, tiesiogiai įgyvendinančius valstybines (perduotas savivaldybėms) funkcijas: Tarybos darbo plane numatytais terminais arba atskiro posėdžio darbotvarkėje Taryba išklauso administracijos direktoriaus, savivaldybės kontrolieriaus, biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir organizacijų vadovų ataskaitas ir priima dėl jų sprendimus; Tarybos nariai teikia pasiūlymus dėl savivaldybės institucijų, įstaigų ir savivaldybės kontroliuojamų įmonių veiklos patikrinimo, prireikus Tarybos posėdžiuose taip pat išklausomi savivaldybės teritorijoje esančių valstybės institucijų padalinių vadovai, kuriems apie kvietimą į posėdį raštu pranešama iki jo likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų ir kartu nurodoma kvietimo priežastis.
16. Taryba mero siūlymu savo narius deleguoja į įstatymų nustatytas regionines tarybas ir komisijas tik Tarybos sprendimu. Deleguojant atstovus, sprendime nurodomi jiems suteikiami įgaliojimai.
17. Taryba kiekvienų metų pirmąjį ketvirtį patvirtina einamųjų metų savo veiklos darbo planą, kurio projektą rengia meras, gavęs kolegijos, komitetų, komisijų, frakcijų, koalicijų, atskirų Tarybos narių bei savivaldybės administracijos pasiūlymus. Planavimo darbus organizuoja ir koordinuoja meras.
18. Metų darbo planai sudaromi tokia tvarka:
18.1. Kolegija, komitetai, komisijos, frakcijos, koalicijos, atskiri Tarybos nariai, savivaldybės administracija ne vėliau kaip prieš mėnesį iki datos, kada bus tvirtinamas metų darbo planas, pateikia merui savo pasiūlymus dėl Tarybos posėdžiuose svarstytinų klausimų ir kitų renginių.
19. Metų darbo planuose turi būti nurodytas preliminarus numatomų sušaukti posėdžių skaičius bei laikas ir pagrindiniai juose svarstomi klausimai.
III. TARYBOS NARIAI, JŲ TEISĖS IR PAREIGOS, TARYBOS NARIŲ VEIKLOS APMOKĖJIMAS
21. Tarybos narys yra Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka gyventojų išrinktas savivaldybės bendruomenės atstovas. Naujai išrinkto Tarybos nario įgaliojimai prasideda, o ankstesnės kadencijos Tarybos nario įgaliojimai baigiasi nuo tos dienos, kurią naujai išrinkta savivaldybės Taryba susirenka į pirmąjį posėdį ir šios Tarybos narys jame prisiekia. Kitos Tarybos nario statuso nuostatos nustatytos Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnyje.
22. Tarybos nario pareigos nustatytos Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnyje, o Tarybos nario teisės – 24 šio įstatymo straipsnyje.
23. Tarybos narys įgaliojimų netenka prieš terminą, jeigu pagal įstatymą savivaldybės teritorijoje laikinai įvestas tiesioginis valdymas, taip pat Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą ir kitais atvejais, numatytais Vietos savivaldos įstatymo 25 straipsnyje.
24. Tarybos, komitetų, frakcijų, įvairių komisijų bei grupių, kolegijos, teritoriniu ar kitu pagrindu sudarytų įvairių tarybų posėdžių laiku, taip pat vykdant Tarybos, mero, komitetų pirmininkų pavedimus, Tarybos narys atleidžiamas nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje.
25. Tarybos nariams, išskyrus merą ir mero pavaduotoją (jei pavaduotojas pareigas atlieka ne visuomeniniais pagrindais), už darbą atliekant Tarybos nario pareigas yra atlyginama (mokama). Šis atlyginimas (užmokestis) apskaičiuojamas pagal skelbiamą Lietuvos ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį, atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką, kurio trukmė patvirtinama šiame Reglamente.
26. Faktiškai dirbtas laikas – tai laikas, praleistas Tarybos, komitetų, frakcijų, įvairių komisijų bei grupių, kolegijos posėdžiuose, teritoriniu ar kitu pagrindu sudarytų įvairių tarybų posėdžiuose, taip pat laikas, sugaištas, vykdant Tarybos, mero, komitetų pirmininkų pavedimus. Posėdžio laikas, t. y. faktiškai dirbtas laikas, turi būti fiksuojamas posėdžių protokoluose. Atlyginimas Tarybos nariams už laiką susitikimuose su gyventojais mokamas tik tuo atveju, jei susitikimas vyko ne rinkimų į savivaldybių tarybas ar Seimą agitacijos laikotarpiu, susitikimo laikas buvo iš anksto paskelbtas ir tarnautojui, tvarkančiam darbo laiko apskaitą, pateiktas susitikimo protokolas (ar jo kopija).
27. Tarybos narių darbo laiko, atliekant Tarybos nario pareigas, apskaitą tvarko savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas tarnautojas.
28. Tarybos narių darbo laikas, vykdant Tarybos nario pareigas, apskaitomas tokia tvarka:
28.1. Tarnautojas, tvarkantis darbo laiko apskaitą, kiekvieną mėnesį rengia Tarybos narių darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kurį pateikia tvirtinti merui ir patvirtintą atiduoda Buhalterinės apskaitos skyriui. Tarnautojas darbo laiko apskaitos žiniaraštį užpildo vadovaudamasis posėdžių protokoluose nurodytu posėdžių trukmės laiku.
28.2. Po posėdžių posėdžių pirmininkai arba posėdžiuose dalyvavę Tarybos nariai tarnautojui, tvarkančiam darbo laiko apskaitą, pateikia posėdžių protokolus ar jų kopijas (arba išrašus), kuriuose turi būti nurodytas dalyvių sąrašas ir posėdžio laikas. Laikas, sugaištas vykdant Tarybos, kolegijos, mero ir komiteto pirmininkų pavedimus, fiksuojamas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje tik po suderinimo su meru.
29. Tarybos nariui su jo veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto, transporto išlaidoms kas mėnesį mokama 0,5 minimalios mėnesinės algos dydžio išmoka (MMA). Komitetų ir nuolatinių komisijų pirmininkams ši išmoka yra 0,7 MMA.
30. Jei pagal mero potvarkį Tarybos narys atstovauja savivaldybei už jos ribų, savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka jo komandiruotės išlaidas.
IV. TARYBOS KOMITETAI
32. Tarybos komitetai sudaromi Tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi savivaldybės Tarybos sprendimai, mero potvarkiai.
33. Taryba, atsižvelgdama į Tarybos narių sudėtį, pagal partijas arba koalicijas nustato komitetų ir jų narių skaičių (komitetai sudaromi ne mažiau kaip iš 3 Tarybos narių) bei kiekvieno komiteto kompetenciją (išskyrus Kontrolės komitetą). Komitetų kompetencija nustatyta Reglamente. Komitetų, išskyrus Kontrolės komitetą, pirmininkus ir jų pavaduotojus renka komitetų nariai.
34. Į Kontrolės komitetą įeina po vieną visų Taryboje atstovaujamų partijų arba koalicijų deleguotą atstovą. Sudarant kitus komitetus, laikomasi proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Taryba už kiekvieną siūlomą kandidatą į Kontrolės komiteto narius balsuoja atskirai. Tarybai motyvuotai nepritarus deleguotam atstovui, partija arba koalicija turi deleguoti kitą atstovą.
35. Jeigu yra paskelbta Tarybos mažuma (opozicija), Kontrolės komiteto pirmininką jos siūlymu skiria Taryba. Jeigu nėra paskelbta Tarybos mažuma (opozicija), Kontrolės komiteto pirmininką skiria Taryba mero siūlymu. Kontrolės komiteto pirmininkas laikomas išrinktu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo išrinktų Tarybos narių dauguma. Jeigu Tarybos nariai nepritaria pasiūlytai kandidatūrai, Tarybos mažuma ar meras privalo teikti kitą kandidatą.
36. Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją mero siūlymu skiria Taryba. Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo išrinktų Tarybos narių dauguma. Jeigu Tarybos nariai nepritaria mero pasiūlytai kandidatūrai, jis privalo teikti kitą kandidatą.
38. Kontrolės komitetas svarsto savivaldybės kontrolieriaus kitų metų veiklos plano projektą ir teikia pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo. Iki einamųjų metų lapkričio 5 dienos komitetas grąžina šį plano projektą kartu su pasiūlymais savivaldybės kontrolieriui tvirtinti. Priimti komiteto pasiūlymai protokoluojami ir atskiru raštu įteikiami savivaldybės kontrolieriui.
39. Kontrolės komitetas sprendimus priima komiteto posėdyje, kuriame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 komiteto narių. Sprendimas laikomas priimtu, jei už jį balsavo posėdyje dalyvavusių komiteto narių dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia komiteto pirmininko balsas. Kontrolės komiteto siūlymus ir teikimus jo kompetencijos ribose Taryba privalo svarstyti Tarybos posėdyje.
40. Be Kontrolės komiteto Taryboje sudaromi 5 komitetai:
41. Kiekvienas komitetas:
41.1. savo iniciatyva arba Tarybos pavedimu savo kompetencijos srityje rengia Tarybos sprendimų projektus;
41.4. kontroliuoja, kaip laikomasi įstatymų, kaip įgyvendinami Tarybos ir kolegijos sprendimai komiteto kompetencijos srityje;
42. Ekonomikos ir finansų komitetas:
42.1. svarsto pateiktus rajono Tarybai tvirtinti rajono ekonominės ir socialinės raidos planus, prognozes ir jų vykdymą, analizuoja lėšų iš Europos Sąjungos ir kitų Struktūrinių fondų naudojimo teisingumą bei teikia savo išvadas;
42.3. analizuoja ir teikia pasiūlymus specializuotiems fondams ir nebiudžetinėms lėšoms sudaryti ir panaudoti;
42.7. dalyvauja kontroliuojant ilgalaikio ir trumpalaikio turto panaudojimą ir teikiamų paslaugų kokybę;
42.8. analizuoja vidaus rezervų ir biudžeto pajamų didinimo galimybes ir teikia pasiūlymus ekonominiam režimui stiprinti, ūkininkavimo formoms tobulinti;
42.9. bendradarbiaudamas su mokesčių inspekcija, analizuoja mokesčių surinkimą ir teikia pasiūlymus šiais klausimais;
42.10. analizuoja, kaip komunalinio ūkio, ryšių, transporto, statybos, prekybos, buities įmonės ir organizacijos teikia paslaugas gyventojams;
42.12. analizuoja įmonių, akcinių bendrovių steigimo, reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo tikslingumą ir teikia išvadas;
43. Savivaldos ir teisėsaugos komitetas:
43.2. Tarybai pavedus, taip pat savo iniciatyva rengia ir teikia pasiūlymus klausimais, susijusiais su Tarybos narių veikla;
43.3. kontroliuoja, kaip laikomasi įstatymų, Vyriausybės nutarimų, Tarybos sprendimų, užtikrinančių Tarybos narių veiklos garantijas, ir pateikia savo išvadas Tarybai. Domisi, kaip Tarybos nariai susitikinėja su gyventojais;
43.4. išklauso Tarybos narių, be pateisinamų priežasčių nedalyvaujančių Tarybos darbe, paaiškinimus, teikia pasiūlymus Tarybai;
43.5. analizuoja, kaip laikomasi Konstitucijos, įstatymų, Vyriausybės nutarimų savivaldybės teritorijoje, kaip nagrinėjami piliečių pareiškimai, skundai, prašymai ir sprendžiami juose iškelti klausimai ir teikia pasiūlymus Tarybai;
43.6. teikia pasiūlymus Tarybai dėl priemonių stiprinti teisėtvarką, viešąją tvarką, mažinti, nusikalstamumą, gerinti valstybinio bei asmeninio turto apsaugą;
44. Kaimo ir ekologinių reikalų komitetas:
44.1. teikia pasiūlymus dėl savivaldybės teritorijos plėtojimo generalinio plano ir jo pakeitimų, miestų ir miestelių plėtimo ir jų generalinių schemų;
44.2. teikia pasiūlymus dėl savivaldybės saugomų teritorijų steigimo, kraštovaizdžio objektų tvarkymo;
44.8. siūlo sprendimus, susijusius su racionaliu žemės naudojimu, ekologijos ir civilinės saugos problemomis, valymo įrenginių statyba ir eksploatavimu, gamtos paminklų apsauga, medžiokle bei žvejyba;
45. Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos komitetas:
46. Kultūros, švietimo ir sporto komitetas:
46.2. rūpinasi gyventojų kultūros, etnokultūros, kūno kultūros ir sporto ugdymu, poilsio organizavimu, paminklotvarka;
47. Kiekvienas Tarybos narys privalo būti vieno komiteto (neskaitant Kontrolės komiteto) nariu. Meras negali būti Tarybos sudaromų komitetų nariu. Kandidatus į komitetų narius siūlo partijos, frakcijos bei koalicijos. Taryba komitetų sudėtis patvirtina vadovaudamasi nuostata, kad laikomasi proporcingo daugumos ir mažumos atstovavimo principo.
48. Komitetų (išskyrus Kontrolės komitetą) pirmininkus ir jų pavaduotojus renka komitetų nariai. Komiteto pirmininkas ir jo pavaduotojas laikomi išrinktais, jeigu už jų kandidatūras balsavo dauguma komiteto narių.
49. Komiteto pirmininkas:
49.1. šaukia komiteto posėdžius, sudaro jų darbotvarkę, organizuoja jiems reikalingų dokumentų bei kitos medžiagos parengimą;
49.2. duoda komiteto nariams pavedimus, pateikia jiems medžiagą ir dokumentus, susijusius su komiteto veikla;
50. Komiteto pirmininkui negalint eiti pareigų, jas atlieka komiteto pirmininko pavaduotojas, o jeigu jo nėra – kitas komiteto narys.
51. Komiteto posėdį taip pat gali sušaukti 2 komiteto nariai, apie tai raštu, kuriame išdėstomi posėdžio sušaukimo motyvai ir posėdžio darbotvarkės klausimai, informavę komiteto pirmininką ir komiteto narius.
53. Komiteto posėdžiai šaukiami esant būtinumui. Komiteto posėdis būtinai šaukiamas prieš paskelbtą Tarybos posėdį. Šiame komiteto posėdyje svarstomi Tarybos posėdžio numatomos darbotvarkės klausimai.
54. Komitetas pagal savo kompetenciją priima rekomendacinius sprendimus, pasiūlymus ir išvadas, kurie priimami komiteto posėdyje dalyvaujančių komiteto narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia komiteto pirmininko balsas.
55. Komiteto rekomendacinius sprendimus, pasiūlymus, išvadas ir posėdžių protokolus pasirašo komiteto pirmininkas, o jo nesant – komiteto pirmininko pavaduotojas ar komiteto narys, pirmininkavęs posėdžiui.
56. Visus komitetų parengtus Tarybos sprendimų projektus, prieš pateikiant juos svarstyti Tarybai, privalo išnagrinėti savivaldybės administracija ir pateikti dėl jų savo išvadas.
57. Visi komitetai, siūlydami Tarybai sprendimų projektus, turi turėti raštu pateiktas savivaldybės administracijos išvadas apie sprendimo įgyvendinimo galimybes ir galimus rezultatus.
58. Komitetas turi teisę pasiūlyti Tarybai Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka papildyti arba pakeisti Tarybos posėdžio darbotvarkę. Sprendimą dėl komiteto pasiūlymo priima Taryba.
59. Komiteto posėdžiai yra protokoluojami. Komitetų posėdžiams sekretoriauja vienas iš komiteto narių.
60. Keli komitetai savo iniciatyva jų pirmininkų susitarimu gali sušaukti bendrą posėdį. Bendram posėdžiui vadovauja vieno iš komitetų pirmininkas. Sprendimai priimami visų komitetų narių, dalyvaujančių posėdyje, balsų dauguma. Posėdžio rekomendacinį sprendimą ir protokolą pasirašo visų komitetų, sušaukusių bendrą posėdį, pirmininkai.
62. Komitetų rekomendaciniai sprendimai teikiami savivaldybės administracijai, jos padaliniams, savivaldybės biudžetinėms ir viešosioms įstaigoms, savivaldybės kontroliuojamoms įmonėms.
63. Komitetų rekomendacijas jų gavėjai per 2 savaites privalo apsvarstyti ir apie svarstymo rezultatus informuoti komitetą.
64. Komitetas jo kompetencijos klausimais turi teisę pakviesti į posėdžius sprendimų projektų rengėjus, savivaldybės administracijos direktorių arba jo įgaliotą atstovą, savivaldybės įstaigų bei savivaldybės kontroliuojamų įmonių vadovus ir pareikalauti iš jų pateikti paaiškinimus svarstomais klausimais. Komitetas apie klausimų svarstymą ir kvietimą į posėdį praneša kviečiamiems asmenims ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas, o savivaldybės administracijos darbuotojams – prieš posėdį arba jam vykstant.
65. Komitetai savo kompetencijos klausimais turi teisę reikalauti iš savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės įstaigų ir kontroliuojamų įmonių vadovų ataskaitinių duomenų ar kitos klausimui nagrinėti reikalingos medžiagos, o savivaldybės administracijos direktorius ir įstaigų bei įmonių vadovai privalo reikalaujamus duomenis pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.
66. Komitetai savo kompetencijos ribose turi teisę teikti paklausimus savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovams ir valstybės tarnautojams.
67. Komitetai savo kompetencijos klausimais turi teisę tikrinti, kaip vykdomi Tarybos sprendimai, kaip atsižvelgiama į rekomendacijas ir pasiūlymus.
68. Komitetų pageidavimu, komitetuose visuomeniniais pagrindais gali nuolat arba pagal reikalingumą dirbti visuomeninių organizacijų paskirti ir gyventojų (visuomenės) atstovai, taip pat komitetų darbe patariamojo balso teise gali dalyvauti mero paskirti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai bei savivaldybės administracijos direktoriaus paskirti savivaldybės administracijos tarnautojai. Taip pat komitetas atskiriems klausimams nagrinėti gali pasitelkti ekspertus. Visuomeniniai patarėjai bei ekspertai gali dalyvauti komitetų posėdžiuose patariamojo balso teise. Komitetų posėdžiuose taip pat gali dalyvauti kiti Tarybos nariai bei svarstomais klausimais suinteresuoti asmenys.
69. Komiteto narys turi sprendžiamojo balso teisę visais komitete svarstomais klausimais, taip pat turi teisę siūlyti svarstyti klausimus, dalyvauti juos rengiant, teikti pasiūlymus dėl savivaldybės institucijų, įstaigų ir savivaldybės kontroliuojamų įmonių veiklos patikrinimo.
70. Tarybos narys, gavęs mandatą, vietoje nesančio Tarybos nario įtraukiamas į laisvą frakcijos (partijos) vietą komitete. Jeigu Tarybos narys nori dirbti kitame komitete, jis raštu pateikia savo pageidavimą.
71. Komiteto narys, kurio pasiūlymams komitetas nepritarė, gali raštu arba žodžiu juos pateikti svarstyti Tarybai, jeigu tam pritaria dar bent vienas Tarybos narys.
V. TARYBOS KOMISIJOS
73. Taryba savo įgaliojimų laikui sudaro Administracinę komisiją ir Etikos komisiją. Šių komisijų kompetencija nustatyta Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Minėtos komisijos sudaromos iš 6 – 9 narių. Etikos komisijoje gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 komisijos narių.
74. Administracinės ir Etikos komisijų primininkus Taryba mero teikimu skiria iš Tarybos narių. Jeigu yra paskelbta Tarybos mažuma (opozicija), Etikos komisijos pirmininko kandidatūrą meras teikia savivaldybės Tarybos mažumos (opozicijos) raštišku siūlymu. Komisijų atsakingųjų sekretorių pareigas atlieka savivaldybės administracijos direktoriaus paskirti (pasiūlyti įtraukti į komisijos narius) valstybės tarnautojai. Šios funkcijos įrašomos į jų pareigybės aprašymą.
75. Administracinės ir Etikos komisijų pirmininkų pavaduotojų kandidatūras iš komisijos narių Tarybai tvirtinti teikia komisijų pirmininkai. Jeigu Taryba nepatvirtina mero ar komisijos pirmininko pateiktų kandidatų, meras ar komisijos pirmininkas teikia kitus kandidatus iš komisijos narių.
76. Įstatymų nustatytais atvejais ar Tarybos sprendimu gali būti sudaromos ir kitos nuolatinės (tos kadencijos laikotarpiui) bei laikinosios (atskiriems klausimams nagrinėti) komisijos. Komisijų veiklos nuostatus tvirtina Taryba.
77. Kandidatus į komisijas gali siūlyti visi Tarybos nariai, laikydamiesi proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo, išskyrus atvejus, kai konkrečios komisijos sudėtį reglamentuoja kiti teisės aktai.
78. Sudėtingiems, svarbiems, skubiems ir kitiems klausimams spręsti ir pasiūlymams bei išvadoms parengti Taryba gali sudaryti laikinąsias komisijas. Laikinosios komisijos pirmininką paprastai iš Tarybos narių Tarybai tvirtinti teikia meras. Taryba skiria komisijai užduotį ir nustato jai darbo trukmę. Komisija savo veikloje vadovaujasi jos nuostatais, įstatymais ir įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais.
79. Tarybos sudaromų komisijų nariais gali būti skiriami Tarybos nariai ir valstybės tarnautojai bei gyvenamųjų vietovių bendruomenių ir bendruomeninių organizacijų atstovai, kiti savivaldybės bendruomenės nariai, jiems sutikus. Gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovus įtraukti į komisijas gali siūlyti tos teritorijos seniūnaičiai (jei jie išrinkti), seniūnai, Tarybos nariai, o bendruomeninių organizacijų atstovus — tų organizacijų vadovai.
VI. KOLEGIJA
81. Kolegija sudaroma Tarybos sprendimu. Į kolegiją pagal pareigas įeina meras ir jo pavaduotojas. Kitų (visuomeniniais pagrindais dirbančių) kolegijos narių kandidatūras iš Tarybos narių teikia meras.
82. Mero teikti kandidatai patvirtinami kolegijos nariais, jeigu už mero teiktas kandidatūras balsavo posėdyje dalyvavusių Tarybos narių dauguma. Už kiekvieną kolegijos narį balsuojama atskirai atviru balsavimu. Jeigu kurio nors mero teikto kandidato Taryba nepatvirtina, meras vietoje jo turi teikti kitą kandidatą.
83. Pareikšti nepasitikėjimą kolegijos nariais, išskyrus nepasitikėjimą meru ir mero pavaduotoju, gali 1/3 išrinktų Tarybos narių. Nepasitikėjimas kolegijos nariu (nariais) išreiškiamas pareiškimu, kurį pasirašo visi nepasitikėjimą išreiškę Tarybos nariai. 1/3 Tarybos narių pareiškimas įteikiamas merui arba viešai perskaitomas Tarybos posėdyje ir įteikiamas merui. Meras, gavęs pareiškimą dėl nepasitikėjimo kolegijos nariu iš 1/3 Tarybos narių, šį klausimą privalo įrašyti į pirmo Tarybos posėdžio, įvyksiančio po pareiškimo gavimo, darbotvarkę. Jeigu pareiškimas dėl nepasitikėjimo viešai perskaitomas Tarybos posėdyje, Taryba gali nuspręsti jį svarstyti tame pačiame ar kitame Tarybos posėdyje.
84. Tarybos narys (nariai) iš kolegijos atleidžiami, jeigu už nepasitikėjimą balsuoja visų Tarybos narių dauguma.
85. Jeigu sprendimas atleisti atskirus kolegijos narius iš pareigų dėl nepasitikėjimo nepriimamas, šis klausimas pakartotinai gali būti svarstomas ne anksčiau kaip po metų.
87. Kolegija ne rečiau, kaip kartą per metus arba prireikus atsiskaito už savo veiklą savivaldybės Tarybai. Ataskaitas kolegijos vardu pateikia meras.
88. Kolegijos įgaliojimai pasibaigia, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai išrinktos Tarybos nariai. Iki naujos kadencijos kolegijos sudarymo jos įgaliojimus laikinai vykdo meras.
89. Kolegijos pagrindinė veiklos forma yra kolegijos posėdžiai. Kolegijos posėdžiai paprastai šaukiami pagal poreikį. Klausimus svarstyti kolegijai teikia savivaldybės administracija, meras, mero pavaduotojas, komitetai, komisijos, Tarybos nariai.
90. Kolegijos posėdžius šaukia ir jų darbotvarkę sudaro meras, jei jo nėra – mero pavaduotojas. Apie šaukiamą kolegijos posėdį ir jame numatomus svarstyti klausimus (pridedamas kolegijos posėdžio darbotvarkės projektas) savivaldybės administracija ne vėliau kaip prieš 2 kalendorines dienas informuoja kiekvieną kolegijos narį.
92. Kolegijos posėdžiams pirmininkauja meras, o kai jo nėra arba jis negali pirmininkauti – mero pavaduotojas. Jeigu nėra nei mero, nei mero pavaduotojo arba jie negali pirmininkauti posėdžiui, kolegija iš narių posėdyje išrenka posėdžio pirmininką.
93. Posėdžio pradžioje meras arba posėdžiui pirmininkaujantis kitas kolegijos narys pateikia tvirtinti darbotvarkės projektą. Papildomus klausimus įrašyti į posėdžio darbotvarkę arba išbraukti klausimus iš darbotvarkės gali pasiūlyti kiekvienas kolegijos narys, pateikęs sprendimo projektą siūlomu svarstyti klausimu arba argumentus, kodėl klausimą reikia išbraukti iš darbotvarkės. Kolegijos posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma patvirtinama posėdžio darbotvarkė. Į patvirtintą posėdžio darbotvarkę įrašytus klausimus pristato projektų rengėjai.
95. Kolegijos posėdyje priimti pasiūlymai yra teisėti, jeigu už juos balsavo posėdyje dalyvaujančių kolegijos narių dauguma. Jeigu kolegijos narių balsai posėdyje pasiskirsto po lygiai, lemia mero arba kito posėdžiui pirmininkaujančio nario balsas. Kolegijos posėdžių protokolus pasirašo posėdžio pirmininkas – meras – arba kitas posėdžiui pirmininkavęs kolegijos narys. Meras arba kitas posėdžiui pirmininkavęs kolegijos narys turi teisę protokolo nepasirašyti ir kreiptis į Tarybą, jeigu mano, kad kolegija priėmė sprendimą, kuris yra nepalankus ar nebūtinas savivaldybės juridiniams ar fiziniams asmenims. Tokiu atveju Taryba artimiausiame posėdyje privalo ginčą išspręsti.
96. Kolegijos protokolai yra registruojami tam skirtame žurnale ir kompiuterinėse laikmenose po to, kai juos pasirašo meras arba kitas pirmininkaujantis posėdžiui kolegijos narys. Už kolegijos sprendimų registravimą atsakingas savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas atsakingas už protokolus savivaldybės tarnautojas.
97. Kolegijos posėdžiai yra protokoluojami. Posėdžių protokolus pasirašo meras arba kitas posėdžiui pirmininkavęs kolegijos narys ir savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas atsakingas už protokolus savivaldybės valstybės tarnautojas, sekretoriavęs posėdžiui (toliau – posėdžio sekretorius).
98. Kolegijos posėdžiuose privalo dalyvauti Tarybos sekretorius, administracijos direktorius. Taip pat kolegijos posėdyje gali dalyvauti klausimus jam rengę savivaldybės administracijos tarnautojai bei suinteresuoti svarstomais klausimais gyventojai arba jų atstovai, juridinių asmenų atstovai, visuomeninių organizacijų vadovai arba jų atstovai. Posėdžio pirmininkas gali leisti svarstomu klausimu kalbėti dalyvaujantiems, tačiau ne daugiau kaip 2 kartus vienu klausimu.
VII. MERAS, MERO PAVADUOTOJAS
99. Taryba savo įgaliojimų laikui iš Tarybos narių renka savivaldybės merą ir mero siūlymu iš Tarybos narių skiria mero pavaduotoją. Meras renkamas, o mero pavaduotojas skiriamas slaptu balsavimu. Meras ir mero pavaduotojas turi būti Lietuvos Respublikos piliečiai. Meras yra savivaldybės vadovas.
101. Visi mero sprendimai įforminami potvarkiais. Pateikiami pasirašyti potvarkiai turi būti suderinti su savivaldybės administracijos kalbos tvarkytoju, Juridinio skyriaus vedėju, administracijos direktoriumi ir Tarybos sekretoriumi.
103. Mero, mero pavaduotojo įgaliojimai nustatyti Vietos savivaldos įstatymo 19 ir 20 straipsniuose bei kituose įstatymuose. Kai meras negali eiti pareigų (išvykęs į komandiruotę, atostogauja, serga ir tai pažymėta darbo laiko apskaitos žiniaraštyje), mero pavaduotojas atlieka visas jo pareigas, išskyrus Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4–8 punktuose numatytus įgaliojimus.
104. Ypatingomis aplinkybėmis, kai nei meras, nei mero pavaduotojas negali eiti savo pareigų dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių, tarybos posėdį šaukia ne mažiau kaip 1/3 tarybos narių. Posėdžio sušaukimą inicijuoja vyriausias pagal amžių Tarybos narys. Susirinkusi taryba paveda eiti mero pareigas vienam iš tarybos narių.
105. Meras gali pats atstovauti savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis arba įgalioti kitus asmenis, jeigu Tarybos sprendimu nėra pavesta tai atlikti jam pačiam. Vykdydamas šias funkcijas, meras negali viršyti Vietos savivaldos ir kitų įstatymų jam suteiktų įgaliojimų.
106. Mero siūlymas Tarybai pavesti savivaldybės kontrolieriui (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai) atlikti veiklos plane nenumatytą savivaldybės administracijos, savivaldybės administravimo subjektų bei savivaldybės kontroliuojamų įmonių finansinį ir veiklos auditą, vadovaujantis balsavimo rezultatais, įforminamas Tarybos posėdžio protokole arba Tarybos sprendimu. Siūlymas laikomas priimtu, jei už jį balsavo posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių dauguma.
107. Meras potvarkiu vyksta į komandiruotes bei į jas siunčia mero pavaduotoją, savivaldybės administracijos direktorių, Tarybos narius ir mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus.
108. Meras, iš anksto nenumatytais atvejais, ne ilgesniam kaip 14 kalendorinių dienų laikotarpiui potvarkiu gali išeiti atostogų ir jas suteikti mero pavaduotojui, kontrolieriui, administracijos direktoriui ir direktoriaus pavaduotojui arba iš jų atšaukti. Mero pavaduotojas, mero atostogų metu eidamas jo pareigas, iš anksto nenumatytais atvejais, potvarkiu gali suteikti ne ilgesniam kaip 14 kalendorinių dienų laikotarpiui atostogas kontrolieriui, administracijos direktoriui, direktoriaus pavaduotojui bei atšaukti iš atostogų merą, administracijos direktorių, direktoriaus pavaduotoją ir kontrolierių.
109. Meras pagal Tarybos nustatytą tvarką reprezentacijos reikmėms naudoja mero fondo lėšas, kurios skirtos atstovavimo Lietuvoje ir užsienyje išlaidoms finansuoti.
110. Meras ir mero pavaduotojas prieš terminą netenka savo įgaliojimų savivaldybės Tarybos sprendimu, jeigu už tai balsuoja visų Tarybos narių dauguma:
110.1. Vyriausybės arba valstybės kontrolės institucijos siūlymu, adresuotu Tarybai, už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, dėl kurių padaryta esminės žalos valstybės ar savivaldybės interesams bei nuosavybei;
110.2. kai dėl laikino nedarbingumo nedirba daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių. Informaciją apie nedarbingumą Tarybos narių prašymu Tarybai privalo pateikti administracijos direktorius ir pridėti faktą įrodančius dokumentus;
111. Mero pavaduotojas taip pat netenka įgaliojimų prieš terminą, jeigu meras jam pareiškia nepasitikėjimą, kuriam pritaria visų Tarybos narių dauguma.
112. Taryba, gavusi siūlymą, raštą ar prašymą dėl nepasitikėjimo meru arba mero pavaduotoju, privalo šį klausimą svarstyti pirmame planuotame Tarybos posėdyje arba šaukti neeilinį Tarybos posėdį.
113. Nepasitikėjimo meru klausimas svarstomas posėdžio pradžioje. Šiam posėdžiui pirmininkauja Tarybos išrinktas posėdžio pirmininkas. Meras arba mero pavaduotojas posėdžiui pirmininkauti negali.
114. Pirmiausia Taryba supažindinama su siūlymu, raštu ar prašymu dėl nepasitikėjimo meru, kurį pateikia jo iniciatoriai. Paskui meras išdėsto savo argumentus svarstomu klausimu.
115. Pirmininkaujantis skelbia diskusiją, kurios metu savo nuomonę išsakyti gali visi Tarybos nariai. Baigus diskusiją, žodis suteikiamas klausimo iniciatoriui ir merui. Po šių pasisakymų pirmininkaujantis skelbia slaptą balsavimą.
116. Jeigu daugiau kaip pusė visų Tarybos narių balsuoja už nepasitikėjimą meru, meras, Tarybai patvirtinus balsavimo protokolą, netenka įgaliojimų. Tokia pat tvarka netenka įgaliojimų ir mero pavaduotojas.
118. Jeigu pareikštam nepasitikėjimui meru, mero pavaduotoju nepritarė daugiau kaip pusė visų Tarybos narių, šį klausimą pakartotinai svarstyti galima tik po pusės metų.
119. Posėdžiui, kuriame svarstomas nepasitikėjimo mero pavaduotoju klausimas, pirmininkauja meras arba kitas posėdyje išrinktas Tarybos narys.
VIII. TARYBOS SEKRETORIATAS
121. Tarybos posėdžiams, komitetams, merui aptarnauti, taip pat Tarybos sprendimų projektams rengti, nagrinėti ir išvadų dėl Tarybos sprendimų projektams rengti mero siūlymu gali būti steigiamas Tarybos sekretoriatas (toliau – sekretoriatas). Sekretoriato finansinį, ūkinį bei materialinį aptarnavimą atlieka savivaldybės administracija. Jeigu sekretoriatas nesudaromas, savo įgaliojimų laikui meras gali turėti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų.
122. Sekretoriato darbuotojų skaičių, pareigybes ir išlaidų sąmatą sekretoriatui finansuoti mero siūlymu nustato Taryba.
IX. TARYBOS POSĖDŽIAI, JŲ ORGANIZAVIMO IR DARBO TVARKA
Pirmasis Tarybos posėdis
125. Pirmąjį naujai išrinktos Tarybos posėdį šaukia apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ne anksčiau kaip ankstesnės kadencijos Tarybos įgaliojimų paskutinę dieną ir ne vėliau kaip praėjus 7 kalendorinėms dienoms nuo ankstesnės kadencijos Tarybos įgaliojimų paskutinės dienos. Jeigu buvo surengti pakartotiniai rinkimai – ne vėliau kaip per dvi savaites po rinkimų rezultatų paskelbimo.
126. Apie pirmojo Tarybos posėdžio sušaukimo laiką ir vietą apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau kaip prieš 14 dienų paskelbia per visuomenės informavimo priemones.
127. Jeigu apygardos rinkimų komisijos pirmininkas posėdžio nesušaukia iki nustatyto termino pabaigos, Tarybos nariai renkasi patys į posėdį kitą dieną pasibaigus šiam terminui. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauja vyriausias pagal amžių Tarybos narys. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja išrinktų Tarybos narių dauguma.
128. Patalpas pirmajam Tarybos posėdžiui parengia savivaldybės administracija. Turi būti parengta balsadėžė bei vieta slaptam balsavimui.
130. Pirmajam Tarybos posėdžiui pirmininkauja apygardos rinkimų komisijos pirmininkas, o sekretoriauja savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas savivaldybės administracijos tarnautojas. Išrinkti Tarybos nariai posėdžio metu salėje turi sėdėti atskirai nuo kitų posėdžio dalyvių.
131. Prieš posėdį sekretoriauti paskirtas asmuo atlieka naujai išrinktų Tarybos narių registraciją. Posėdis pradedamas, jeigu užsiregistravo daugiau kaip pusė išrinktų Tarybos narių. Jeigu nedalyvauja daugiau kaip pusė išrinktų Tarybos narių, apygardos rinkimų komisijos pirmininkas paskelbia kito posėdžio datą. Kitas posėdis turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas po pirmojo posėdžio, jam taip pat pirmininkauja apygardos rinkimų komisijos pirmininkas.
132. Posėdžio pirmininkas paskelbia, kad baigėsi ankstesnės kadencijos Tarybos narių, mero bei mero pavaduotojo įgaliojimai.
133. Naujai išrinkti Tarybos nariai prisiekia, kaip to reikalauja Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnis. Po Tarybos narių priesaikos priesaiką priimantis asmuo įteikia Tarybos nario pažymėjimus. Tarybos nariams įteikiamas ir Tarybos reglamentas (nuostata dėl Tarybos nario priesaikos įsigalioja nuo naujų eilinių savivaldybių tarybų rinkimų).
134. Tarybos nariai patvirtina posėdžio darbotvarkę. Pirmajame naujai išrinktos Tarybos posėdyje svarstomi šie klausimai:
134.1. Priimamas sprendimas dėl savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo) atleidimo iš pareigų, nes baigėsi jo įgaliojimai, ir pavedimo jam eiti pareigas tol, kol bus paskirtas savivaldybės administracijos direktorius (direktoriaus pavaduotojas) naujai kadencijai.
135. Išrenkama balsų skaičiavimo komisija, į kurią kiekviena rinkimus laimėjusi partija ar koalicija gali deleguoti savo atstovą. Balsų skaičiavimo komisijos nariai išsirenka komisijos pirmininką, nustato balsavimo procedūros trukmę.
136. Posėdžio pirmininkas supažindina Tarybos narius su mero rinkimų procedūra ir pateikia Tarybai tvirtinti slapto balsavimo biuletenio pavyzdį.
137. Tarybos patvirtinto pavyzdžio slapto balsavimo biuletenius balsų skaičiavimo komisija antspauduoja apygardos rinkimų komisijos antspaudu.
138. Mero rinkimų procedūra:
138.1. Mero kandidatūrą gali siūlyti partijos, koalicijos ir atskiri Tarybos nariai. Tarybos narys gali siūlyti ir savo kandidatūrą. Atskiro Tarybos nario pasiūlytai kandidatūrai turi pritarti dar bent vienas Tarybos narys. Tarybos narys gali siūlyti tik vieną ir pritarti tik vienam kandidatui. Keliamų kandidatų skaičius neribojamas.
138.2. Baigus siūlyti kandidatus, posėdžio pirmininkas perskaito visų kandidatų pavardes ir paklausia, ar jie sutinka balotiruotis.
138.3. Posėdžio pirmininkas visiems pasiūlytiems ir sutikusiems balotiruotis kandidatams jų pavardžių abėcėlės tvarka suteikia žodį savo būsimos veiklos programai pristatyti ir atsakymams į Tarybos narių klausimus. Veiklos programai paskelbti skiriama iki 15 minučių, klausimams — iki 20 minučių.
138.4. Pirmininkaujantis skelbia diskusiją dėl pasiūlytų kandidatų ir jų pristatytų programų. Diskusijoje turi teisę kalbėti visi Tarybos nariai.
138.5. Pasibaigus diskusijai, pirmininkaujantis suteikia kandidatams baigiamąjį žodį, kai kandidatas gali atsisakyti balotiruotis rinkimuose į mero pareigas. Baigiamajam žodžiui skiriama iki 5 minučių.
138.6. Visų balotiruotis sutikusių kandidatų vardai ir pavardės abėcėlės tvarka įrašomos į slapto balsavimo biuletenius. Jeigu iškeltas tik vienas kandidatas, biuletenyje turi būti žymos „už“, „prieš“, „susilaikau“.
138.7. Už balsavimo organizavimą yra atsakinga Tarybos išrinkta balsų skaičiavimo komisija. Ji antspauduoja balsavimo biuletenius, išduoda juos Tarybos nariams, kurie pasirašo balsavimo biuletenių išdavimo sąraše.
138.8. Kiekvienas Tarybos narys balsavimo biuletenyje padaro žymą prie pavardės kandidato, už kurį jis balsuoja, o jeigu būna iškeltas vienas kandidatas, pažymi vieną iš trijų galimų balsavimų: „už“, „prieš“ arba „susilaikau“.
138.9. Negaliojančiais pripažįstami nepatvirtinto pavyzdžio biuleteniai, neužpildyti biuleteniai, taip pat biuleteniai, kuriuose palikta žyma daugiau kaip prie vieno kandidato pavardės. Papildomai įrašytos pavardės neskaičiuojamos.
138.10. Užpildytus balsavimo biuletenius Tarybos nariai sumeta į balsadėžę. Pasibaigus balsuoti skirtam laikui, balsų skaičiavimo komisija išima balsavimo biuletenius iš balsadėžės ir suskaičiuoja balsus, atiduotus už kiekvieną kandidatą, užpildo balsavimo protokolą.
138.12. Jei buvo pasiūlyti daugiau nei du kandidatai ir balsuojant nė vienas kandidatas nesurinko reikiamų balsų skaičiaus, skelbiamas naujas balsavimas, kuriame dalyvauja 2 (arba ne mažiau kaip 2, jei buvo surinkta vienodai balsų) daugiausiai ir (ar) vienodą balsų skaičių surinkę kandidatai. Jei šie kandidatai surenka vienodą balsų skaičių, balsavimas kartojamas dar kartą.
138.13. Jeigu dalyvaujant 2 daugiausiai balsų surinkusiems kandidatams nė vienas iš jų nesurinko Tarybos narių balsų daugumos, Taryba priima sprendimą dėl kito posėdžio datos. Jis turi vykti ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas po pirmojo posėdžio, jam taip pat pirmininkauja apygardos rinkimų komisijos pirmininkas.
138.15. Kai vienas iš siūlomų kandidatų balsavimo metu surenka daugiau kaip pusę visų Tarybos narių balsų, jis laikomas išrinktu meru, ir posėdžio pirmininkas teikia Tarybai tvirtinti mero rinkimų rezultatus.
139. Savivaldybės meras turi būti išrinktas, mero pavaduotojas ir savivaldybės administracijos direktorius turi būti paskirti, sudaryta savivaldybės Tarybos kolegija, jei nusprendžiama ją sudaryti, per du mėnesius nuo pirmojo naujai išrinktos savivaldybės Tarybos posėdžio sušaukimo.
140. Pirmajame posėdyje gali būti skirti mero pavaduotojas ir savivaldybės administracijos direktorius. Jų skyrimo procedūrą organizuoja meras.
141. Savivaldybės administracijos direktorius ir jo pavaduotojas skiriami mero teikimu (pavaduotojas ir administracijos direktoriaus siūlymu) Tarybos sprendimu atviru balsavimu Tarybos įgaliojimų laikui politinio pasitikėjimo pagrindu.
142. Taryba, prieš skirdama direktoriaus pavaduotoją, turi priimti sprendimą dėl direktoriaus pavaduotojo pareigybės steigimo.
143. Taryba (nuspręsdama skirti mero pavaduotoją) gali nuspręsti, kad mero pavaduotojas pareigas atliks visuomeniniais pagrindais.
144. Mero pavaduotojo kandidatūrą teikia išrinktas meras. Jeigu už kandidatą nebalsuoja visų Tarybos narių dauguma, meras tą patį kandidatą gali teikti dar vieną kartą. Jeigu ir antrą kartą kandidatūrai Taryba nepritaria, meras turi teikti kitą kandidatą.
Kiti posėdžiai
146. Tarybos posėdžius, išskyrus pirmąjį, prireikus, bet ne rečiau kaip kas 3 mėnesiai, šaukia meras, o kai jo nėra – mero pavaduotojas.
147. Tarybos posėdžio sušaukimą taip pat gali inicijuoti ne mažiau kaip 1/3 visų Tarybos narių. Jeigu ne mažiau kaip 1/3 visų Tarybos narių nusprendžia šaukti Tarybos posėdį, jie rašo merui, o jo nesant – mero pavaduotojui pareiškimą ir nurodo Tarybos posėdžio sušaukimo motyvus, datą bei pateikia svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais. Pareiškimą pasirašo visi Tarybos nariai, inicijuojantys Tarybos posėdžio sušaukimą.
148. Jeigu meras ar mero pavaduotojas, reikalaujant ne mažiau kaip 1/3 visų Tarybos narių, per 2 savaites Tarybos posėdžio nesušaukia, jį gali šaukti ne mažiau kaip 1/3 visų Tarybos narių. Šie Tarybos nariai iš 1/3 visų Tarybos narių išrenka atstovą Tarybos posėdžiui sušaukti.
149. Iki Tarybos posėdžio pradžios registruojami Tarybos nariai ir kiti į posėdį kviesti asmenys. Tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų Tarybos narių (toliau – yra posėdžio kvorumas).
150. Jeigu Tarybos narys negali atvykti į posėdį, apie tai jis raštu arba kitais būdais praneša posėdžio organizatoriui ne vėliau kaip prieš 1 dieną ir nurodo priežastį. Jeigu paaiškėja, kad nebus kvorumo, posėdžio organizatorius numato kitą posėdžio datą ir apie tai praneša Tarybos nariams bei paskelbia per vietines žiniasklaidos priemones.
151. Į Tarybos posėdžius kviečiami savivaldybės kontrolierius, Tarybos sekretorius, savivaldybės administracijos direktorius, direktoriaus pavaduotojas, klausimus posėdžiui rengusių komisijų pirmininkai (arba jų įgalioti komisijų nariai), administracijos struktūrinių, struktūrinių – teritorinių padalinių vadovai arba jų atstovai bei kiti su svarstomu klausimu tiesiogiai susiję asmenys. Apie Tarybos posėdžius turi būti informuojamas Vyriausybės atstovas apskrityje, jam pateikiama posėdžio darbotvarkė ir sprendimų projektai su aiškinamaisiais raštais.
152. Tarybos posėdžiai yra atviri, juose gali dalyvauti visuomeninių organizacijų vadovai arba jų atstovai, gyventojai ar jų atstovai ir juridinių asmenų atstovai.
153. Taryba gali nuspręsti klausimus, susijusius su valstybės, tarnybos ar komercinėmis paslaptimis, nagrinėti uždarame posėdyje.
154. Tarybos posėdžiams pirmininkauja meras, o kai jo nėra (atostogų ar ligos metu, išvykus į komandiruotę, taip pat kai jis laikinai negali eiti pareigų dėl kitų priežasčių) – mero pavaduotojas ar kitas posėdyje išrinktas Tarybos narys. Jeigu meras ir mero pavaduotojas posėdyje nedalyvauja, iš Tarybos narių išrenkamas Tarybos posėdžio pirmininkas. Tarybos posėdžio pirmininkas laikomas išrinktu, kai už jo kandidatūrą balsavo posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių dauguma.
155. Posėdžio pirmininkas:
155.1. jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Tarybos narių, skelbia posėdžio pradžią ir iš Tarybos narių siūlo išrinkti balsų skaičiavimo atstovą. Paskui pateikia posėdžio darbotvarkę, t. y. siūlomus svarstyti klausimus, ir posėdžio darbo reglamentą: pranešėjams darbotvarkės klausimais suteikiama iki 7 minučių, pasisakymams – iki 3 minučių, po 1,5 val. darbo daroma 15 – 20 minučių pertrauka, jeigu Taryba nenustato kitaip.
155.3. suteikia žodį pranešėjams, Tarybos nariams, Tarybos sekretoriui, savivaldybės kontrolieriui, savivaldybės administracijos direktoriui, kitiems kviestiems asmenims ir, jeigu Taryba neprieštarauja, kitiems Tarybos posėdyje dalyvaujantiems asmenims, vadovauja klausimų svarstymo eigai;
155.4. kontroliuoja pasisakymų trukmę ir jeigu ji viršijama, įspėja kalbėtoją, o jam nepaklausius, nutraukia kalbą;
155.7. pagal svarstymo rezultatus formuluoja klausimus balsavimui, vadovaudamasis šiuo Reglamentu nustato balsavimo tvarką ir pagal balsų skaičiuotojo pateiktus duomenis skelbia balsavimo rezultatus;
155.8. daro Tarybos nariams pastabas, jeigu jie nesilaiko šio Reglamento arba kelia triukšmą salėje, įžeidinėja Tarybą, Tarybos narius, kitus asmenis ar kitaip trukdo Tarybos darbui;
156. Tarybos posėdžio darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista Tarybos sprendimu komiteto, komisijos, frakcijos ar 1/3 dalyvaujančių posėdyje Tarybos narių siūlymu, jei dėl šių siūlymų suderinti sprendimų projektai įregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 val. iki posėdžio pradžios. Ekstremalių įvykių, atitinkančių Vyriausybės patvirtintus kriterijus, atvejais meras turi teisę pateikti Tarybai svarstyti klausimą ir siūlyti priimti sprendimą skubos tvarka.
157. Darbotvarkė patvirtinama atviru balsavimu, jeigu už ją balsuoja Tarybos posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia mero balsas.
158. Į patvirtintą darbotvarkę įrašytus klausimus Tarybos posėdyje paprastai pristato:
158.1. administracijos tarnautojų rengtus sprendimų projektus – rengėjas arba atitinkamo administracijos padalinio vadovas arba administracijos direktorius ar administracijos direktoriaus pavaduotojas, kuruojantis atitinkamą sritį;
158.3. komiteto, komisijos rengtus sprendimų projektus – atitinkamo komiteto, komisijos pirmininkas, jam nedalyvaujant posėdyje – kitas komiteto, komisijos narys;
158.4. savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos rengtus sprendimų projektus – savivaldybės kontrolierius ar jo įgaliotas asmuo;
158.5. mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų rengtus sprendimų projektus – projektą rengęs tarnautojas;
159. Pranešėjas atsako į Tarybos narių klausimus. Vienas Tarybos narys vienu svarstomu klausimu gali paklausti pranešėjo ne daugiau kaip 2 kartus.
160. Pagrindiniam pranešėjui atsakius į Tarybos narių klausimus, žodis suteikiamas papildomam pranešėjui, jei toks yra numatytas darbotvarkėje. Jis taip pat atsako į Tarybos narių klausimus.
161. Diskusijose kiekvienu svarstomu klausimu gali kalbėti visi Tarybos nariai. Svarstomu klausimu vienas Tarybos narys gali kalbėti 1 kartą ir ne ilgiau kaip 5 minutes.
162. Tarybos posėdyje kiekvienu svarstomu klausimu turi teisę kalbėti Vyriausybės atstovas apskrityje arba jo įgaliotas Vyriausybės atstovo tarnybos tarnautojas.
163. Tarybos nariai pastabas ir pasiūlymus svarstomais klausimais posėdžio pirmininkui gali pateikti ir raštu. Jie pridedami prie posėdžio protokolo.
165. Baigus diskusijas dėl kiekvieno svarstomo klausimo balsavimu yra priimamas Tarybos sprendimas. Balsavimo pradžią skelbia posėdžio pirmininkas. Balsuojant replikos ir pastabos dėl balsavimo motyvų neleidžiamos.
166. Sprendimai priimami Tarybos nariams balsuojant „už“, „prieš“ arba „susilaikoma“. Jeigu dėl sprendimo projekto buvo pateikta pastabų ar po pateikimo komitetams svarstyti pastebėta netikslumų, pristatant sprendimo projektą prieš balsavimą siūloma jį patikslinti (tiksliai nurodant, kaip).
167. Tarybos sprendimai priimami atviru, slaptu ar vardiniu balsavimu. Balsuoti gali tik posėdyje dalyvaujantys Tarybos nariai. Sprendimai dėl protokolinių (įrašomų į protokolą) nutarimų, atskirų svarstomo klausimo nuostatų, atskirų sprendimo punktų ar teiginių, posėdžio darbo tvarkos klausimų gali būti priimami ir be balsavimo (bendru sutarimu), t. y. po to, kai į posėdžio pirmininko paklausimą: „Ar yra prieštaraujančių ?“ niekas neatsako, ir jis paskelbia: „Priimta“.
169. Slaptai balsuojama šiame Reglamente numatytais atvejais, taip pat nusprendus Tarybai, kai to pageidauja 1/3 posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių. Šiuo būdu paprastai balsuojama pertraukos metu naudojant specialios formos balsavimo biuletenius. Balsavimo biuletenius parengia savivaldybės administracija ir tvirtina Taryba, o Tarybos nariams juos išduoda balsų skaičiavimo komisija. Balsuojant specialios formos balsavimo biuleteniais, balsavimo vietoje turi būti balsadėžė.
170. Visais atvejais biuletenis turi turėti antraštę, kurioje aiškiai turi būti nurodyta, dėl ko balsuojama.
172. Balsavimas gali būti vardinis, jeigu to pageidauja ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių. Šiuo atveju kiekvienas Tarybos narys turi užpildyti balsavimo biuletenį, jį pasirašyti ir įteikti balsų skaičiavimo komisijai. Pasibaigus balsavimui, posėdžio pirmininkas paskelbia, kaip balsavo kiekvienas Tarybos narys, garsiai perskaito Tarybos narių pavardes ir jų balsavimo rezultatus.
173. Balsuojant rankos pakėlimu, balsus skaičiuoja Tarybos išrinktas balsų skaičiavimo atstovas, o biuleteniais – Tarybos išrinkta balsų skaičiavimo komisija, į kurią skiriama po vieną tarybos narį iš kiekvienos partijos.
174. Jei nagrinėtu klausimu buvo balsuojama, bet sprendimas nebuvo priimtas, pakartotinai šis klausimas gali būti svarstomas tik kitame Tarybos posėdyje. Atvirą balsavimą galima pakartoti vieną kartą, kol nepradėtas svarstyti kitas darbotvarkės klausimas, jei to reikalauja posėdžio pirmininkas, komitetas arba frakcija.
175. Balsavimui su sprendimo projektu gali būti pateikti vienas arba keli alternatyvūs teiginiai. Pirmuoju atveju balsuojama „už“ arba „prieš“, antruoju atveju balsuojama „už pirmąjį teiginį“, „už antrąjį teiginį“. Atlikus visus balsavimus dėl punktų (dalių), kuriems buvo pateikti alternatyvūs teiginiai, balsuojama už galutinį sprendimo projektą, atsižvelgiant į tai, kaip buvo balsuota dėl alternatyvių teiginių.
177. Tarybos sprendimai, išskyrus atvejus, numatytus šiame Reglamente, priimami posėdyje dalyvaujančių jos narių balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia mero balsas. Tarybos narys privalo nusišalinti nuo balsavimo, kai sprendžiami su juo ar jo šeimos nariais ir artimaisiais giminaičiais susiję turtiniai bei finansiniai klausimai arba kai jo dalyvavimas balsuojant galėtų prieštarauti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymui.
179. Posėdyje fiksuojami Tarybos narių balsavimo rezultatai. Išrinktas balsų skaičiavimo atstovas kiekvieno balsavimo metu paskelbia, kaip balsavo Tarybos nariai. Tarybos narių balsavimo rezultatai yra saugomi savivaldybės kompiuterinėje dokumentų bazėje ir skelbiami savivaldybės interneto tinklalapyje.
X. SPRENDIMŲ PROJEKTŲ RENGIMO IR PATEIKIMO TARYBOS POSĖDŽIUI TVARKA
180. Inicijuoti klausimus svarstyti Tarybos posėdyje gali meras, mero pavaduotojas, savivaldybės kontrolierius, Tarybos komitetai, Tarybos komisijos, frakcijos, koalicijos, Tarybos narių grupės, atskiri Tarybos nariai, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracija, visuomeninės organizacijos ir gyventojai ar jų įgalioti atstovai.
181. Visuomeninės organizacijos, gyventojai ar jų įgalioti atstovai dėl Tarybos posėdyje numatomo svarstyti klausimo rengimo gali raštu kreiptis į merą, Tarybos komitetą ar atskirą Tarybos narį. Mero pavaduotojas, savivaldybės administracija apie siūlomą svarstyti Tarybos posėdyje klausimą turi informuoti merą. Savivaldybės kontrolierius, Tarybos komitetai, Tarybos komisijos, frakcijos, koalicijos, Tarybos narių grupės ir atskiri Tarybos nariai gali patys rengti Tarybos sprendimų projektus inicijuojamais klausimais arba gali kreiptis į merą dėl jų rengimo. Meras siūlomiems svarstyti Tarybos posėdyje klausimams parengti gali sudaryti darbo grupę, į kurią įrašomi klausimų iniciatoriai, arba įpareigoti savivaldybės administracijos direktorių ar mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją atitinkamu klausimu parengti Tarybos sprendimo projektą.
182. Klausimus svarstyti Tarybai rengia savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai, mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, Tarybos komitetai, taip pat gali rengti savivaldybės kontrolierius, Tarybos komisijos, frakcijos, koalicijos, Tarybos narių grupės ir atskiri Tarybos nariai (toliau – projektų rengėjai).
183. Tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais šiame Reglamento skyriuje nustatyta tvarka merui pateikia komitetai, komisijos, Tarybos nariai, Tarybos narių frakcijos ir grupės, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius, mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.
184. Visi projektų rengėjai Tarybos sprendimų projektus rengia su aiškinamaisiais raštais, kuriuose turi būti nurodyta: sprendimo pavadinimas, projekto rengėjas, pranešėjas, įvardintos pagrindinės priežastys, dėl ko teikiamas sprendimas, lėšų poreikis, reikalingas sprendimui įgyvendinti (jei tam sprendimui įgyvendinti būtinos lėšos), vykdytojai ir įvykdymo terminai, asmenys, kuriems reikia įteikti priimtą sprendimą, ir egzempliorių skaičius.
185. Rengėjai projektus derina su savivaldybės administracija tokia tvarka: su padalinio (kurio kompetencijai priskiriamas svarstomas klausimas) vedėju, kalbos tvarkytoju, Juridinio skyriaus vedėju, administracijos direktoriaus pavaduotoju (kai projektas susijęs su jam nustatyta veiklos sritimi), administracijos direktoriumi. Visi projektai, susiję su piniginių lėšų poreikiu ir judėjimu, jų perskirstymu, kreditavimo klausimais, taip pat pritarimo finansinėms sutartims projektai turi būti derinami su Finansų skyriaus ir (ar) Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjais, o projektai turto klausimais – su Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėju. Kai reikia derinti su šiais darbuotojais, jiems projektai pateikiami po kalbos tvarkytojo suderinimo.
186. Rengėjas ant projekto egzemplioriaus pasirašo kairėje pusėje po mero parašo rekvizitu. Asmenys, suderinę projektą, jo apačioje deda vizą (pareigos, vardas, pavardė, data ir parašas).
187. Suderinti sprendimo projektai kartu su aiškinamaisiais raštais pateikiami Tarybos sekretoriui ne vėliau kaip prieš 7 darbo dienas iki Tarybos posėdžio.
188. Sekretorius, išnagrinėjęs pateiktus projektus, teikia juos merui ne vėliau kaip prieš 6 darbo dienas iki Tarybos posėdžio. Ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki Tarybos posėdžio Tarybos sekretoriaus merui pateikti ir jo peržiūrėti sprendimų projektai registruojami savivaldybės dokumentų duomenų bazėje ir paskelbiami (kartu su aiškinamaisiais raštais) savivaldybės interneto tinklalapyje savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka.
189. Ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki Tarybos posėdžio svarstytinus klausimus kartu su įregistruotais sprendimų projektais meras įtraukia į posėdžio darbotvarkę. Jei meras svarstytinų klausimų neįtraukia į darbotvarkę, dėl jų įtraukimo į darbotvarkę sprendžia Taryba.
190. Jeigu gaunami keli alternatyvūs Tarybos sprendimo projektai tuo pačiu klausimu, jie į darbotvarkę gali būti įrašomi vienu punktu ir nagrinėjami kartu.
191. Apie Tarybos posėdžio laiką, svarstyti parengtus ir įregistruotus klausimus kartu su sprendimo projektais ir aiškinamaisiais raštais meras, o kai jo nėra – mero pavaduotojas arba įgaliojimus iš 1/3 išrinktų Tarybos narių gavęs Tarybos narys ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki posėdžio pradžios per savivaldybės administracijos Informatikos skyrių ar Tarybos sekretorių praneša (elektroniniu paštu) visiems Tarybos nariams, Vyriausybės atstovui ir seniūnams. Gyventojams ši informacija paskelbiama ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio pradžios savivaldybės interneto puslapyje ir vietinėje spaudoje: paskelbiama informacija apie šaukiamą posėdį, nurodoma posėdžio data, laikas, darbotvarkė ir internetinio puslapio adresas, kuriame paskelbti sprendimų projektai. Už informacijos apie šaukiamą Tarybos posėdį paskelbimą vietinėje spaudoje atsakingas Tarybos sekretorius.
192. Sprendimų projektus ir informaciją apie posėdžio laiką gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovui – seniūnaičiui, kai svarstomi klausimai yra susiję su jo atstovaujama gyvenamosios vietovės bendruomene, pateikia tos seniūnijos seniūnas ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio pradžios.
193. Tarybos nariai dėl Tarybos posėdžio darbotvarkės projekto ir Tarybos sprendimų projektų pateikia pastabas komitetų posėdžiuose. Pastabos nurodomos komitetų posėdžių protokoluose, kurie pateikiami Tarybos sekretoriui. Sekretorius apie komitetų pastabas informuoja merą ir sprendimų projektų rengėjus. Šios pastabos svarstomos Tarybos posėdyje.
XI. TARYBOS SPRENDIMŲ ĮFORMINIMAS, JŲ PASKELBIMO TVARKA, ĮGYVENDINIMAS IR KONTROLĖ
194. Tarybos posėdžiai protokoluojami. Posėdžių protokolus ir Tarybos sprendimus pasirašo tam posėdžiui pirmininkavęs meras arba jo pavaduotojas ar kitas Tarybos narys. Posėdžių protokolus pasirašo ir Tarybos sekretorius, o jeigu jo nėra, administracijos direktoriaus (kai yra gautas mero pritarimas) paskirtas valstybės tarnautojas arba darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.
195. Tarybos posėdžio protokole nurodoma: Tarybos pavadinimas, posėdžio vieta ir laikas, visų Tarybos narių, iš jų dalyvavusių ir nedalyvavusių posėdyje, skaičius ir vardai bei pavardės, kviestųjų asmenų bei svečių vardai ir pavardės, posėdžio pirmininko vardas ir pavardė, pareigos, posėdžio darbotvarkė, kiekvieno klausimo pranešėjo ir papildomo pranešėjo vardas, pavardė ir pareigos, diskusijose dalyvavusių asmenų vardai, pavardės, taip pat asmenų, pateikusių klausimus ar paklausimus (raštu ar žodžiu) pranešėjams ir papildomiems pranešėjams, vardai ir pavardės, trumpas šių kalbų ar paklausimų išdėstymas, priimti sprendimai ir balsavimo rezultatai.
196. Prie posėdžio protokolo pridedama: Tarybos priimti sprendimai, posėdyje dalyvavusių asmenų sąrašas, ataskaitos ir informacijos, posėdžio metu Tarybos narių raštu perduoti siūlymai ir pastabos.
197. Už priimtų dokumentų įforminimą ir protokolo sutvarkymą atsako Tarybos sekretorius ir savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas asmuo.
198. Tarybos sprendimus posėdžio pirmininkas turi pasirašyti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po jų priėmimo. Tarybos sprendimai, prieš pateikiant pasirašyti, suderinami su Tarybos sekretoriumi ir administracijos direktoriumi.
199. Tarybos priimti norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie norminio teisės akto priėmimą ir viso norminio teisės akto paskelbimo savivaldybės interneto tinklalapyje, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.
Tarybos priimti individualūs teisės aktai įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.
200. Tarybos posėdžio protokolas kartu su priedais sutvarkomas ir pasirašomas ne vėliau kaip per 2 savaites po įvykusio posėdžio. Tarybos nariai ir savivaldybės gyventojai su posėdžių protokolais ir jų priedais gali susipažinti savivaldybės administracijos Kanceliarijoje jos darbo metu.
201. Informacija apie Tarybos priimtus sprendimus ir jų turinį teikiama Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka.
202. Tarybos sprendimus atitinkamoms valstybės institucijoms, visuomeninėms organizacijoms, įmonėms, įstaigoms bei pareigūnams savivaldybės administracija išsiunčia ne vėliau kaip per savaitę po jų pasirašymo. Už sprendimų, kuriuos rengė savivaldybės administracija, išsiuntimą nustatytu laiku atsakingas sprendimo projektą rengęs asmuo, už kitų sprendimų — savivaldybės administracijos Kanceliarija.
203. Už Tarybos ir jos suformuotų institucijų raštvedybos tvarkymą atsakingas savivaldybės administracijos Kanceliarijos vedėjas.
204. Visi Tarybos sprendimai registruojami savivaldybės administracijoje tam skirtuose žurnaluose ir kompiuterinėse laikmenose Raštvedybos taisyklių nustatyta tvarka.
205. Tarybos sprendimų įgyvendinimą ir įgyvendinimo kontrolę organizuoja savivaldybės administracija arba pati juos įgyvendina.
206 . Tarybos sprendimai su mero rezoliucija ir kontrolės žyma perduodami savivaldybės administracijos direktoriui, kuris paskiria už vykdymą atsakingą administracijos padalinį ir nustato įvykdymo datą.
207. Savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas administracijos padalinio vadovas yra tiesiogiai atsakingas už pavedimo praktišką įgyvendinimą.
208. Savivaldybės administracijos padalinio vadovas už įvykdymą atsiskaito savivaldybės administracijos direktoriui.
XII. TARYBOS NARIŲ PAKLAUSIMAI
210. Paklausimu laikomas toks savivaldybės kompetencijai priskirtas klausimas, dėl kurio Tarybos narys ar jų grupė Tarybos posėdžio metu kreipėsi į merą, mero pavaduotoją, savivaldybės kontrolierių, savivaldybės administracijos direktorių, savivaldybės kontroliuojamų įmonių ar kitų valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovus ir valstybės tarnautojus. Į tuos pačius pareigūnus ir vadovus su paklausimu Tarybos narys arba jų grupė gali raštu kreiptis ir ne posėdžio metu. Šie raštai – paklausimai – turi būti įteikti atitinkamam pareigūnui ar vadovui, o jų kopijos – merui.
211. Paklausimo pateikėjas (pateikėjai) turi nurodyti konkretų pareigūną ar vadovą, į kurį jis kreipiasi, išdėstyti problemas, dėl kurių kreipiasi, ir nurodyti, kokio atsakymo – žodžiu ar raštu – laukia.
212. Atsakymo į paklausimą terminas paprastai negali viršyti 20 darbo dienų. Jeigu pareigūnas ar vadovas, kuriam pateiktas paklausimas, negali nustatytu laiku atsakyti, jis privalo tai raštu motyvuoti ir pasiūlyti kitą terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip 30 darbo dienų nuo paklausimo gavimo dienos.
213. Nagrinėjant paklausimą Tarybos posėdyje turi dalyvauti bent vienas iš paklausimo teikėjų ir pareigūnas arba vadovas, kuriam buvo adresuotas paklausimas. Jeigu posėdyje nedalyvauja paklausėjas, paklausimo nagrinėjimas atidedamas.
215. Apsvarsčiusi pareigūno ar vadovo, kuriam adresuotas Tarybos nario paklausimas, atsakymą, Taryba gali priimti dėl jo sprendimą. Sprendimo projektą pateikia paklausimo autorius (autoriai).
XIII. GYVENTOJŲ PRIĖMIMO ORGANIZAVIMAS, JŲ PASIŪLYMŲ, PRAŠYMŲ IR SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS
217. Meras, jo pavaduotojas, savivaldybės kontrolierius ir Tarybos nariai privalo asmeniškai priimti gyventojus.
218. Meras ir jo pavaduotojas gyventojus priima ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę ir ne mažiau kaip po 4 valandas, savivaldybės kontrolierius gyventojus priima ne rečiau kaip du kartus per mėnesį po dvi valandas. Nustatomos konkrečios dienos, valandos ir vieta, kur ir kada meras, mero pavaduotojas ir savivaldybės kontrolierius priima gyventojus.
219. Tarybos nariai gyventojus priima ir susitinka su gyventojais pagal jų pačių (Tarybos narių) sudarytus grafikus. Grafikai pateikiami savivaldybės administracijai. Tarybos narių susitikimams su gyventojais bei gyventojų priėmimui savivaldybės administracija turi parengti patalpas.
220. Už gyventojų priėmimo organizavimą, jų prašymų, skundų ir pasiūlymų (toliau – prašymų) nagrinėjimą atsako meras. Jis yra atsakingas už gyventojų informavimą apie priėmimo tvarką ir priėmimo periodiškumą.
221. Raštvedybą, susijusią su gyventojų priėmimu ir iš jų gautais prašymais, tvarko savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.
222. Prašymai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jų gavimo dienos. Kai prašymui išnagrinėti reikia patikrinimo ar papildomos medžiagos, jų nagrinėjimo terminą gali pratęsti meras, bet ne ilgiau kaip dar 10 darbo dienų. Apie tai turi būti pranešama prašymą pateikusiam asmeniui.
223. Apie prašymo nagrinėjimo rezultatus raštu pranešama jį pateikusiam gyventojui. Jei prašymas atmetamas, būtinai turi būti nurodomi atmetimo motyvai.
224. Tarybos nariai jų vardu gautus rinkėjų prašymus nagrinėja patys arba siunčia juos nagrinėti atitinkamai institucijai ir prašo jos atsakyti pareiškėjui bei kopiją pateikti Tarybos nariui. Apie prašymų nagrinėjimo rezultatus pareiškėją Viešojo administravimo įstatymo nustatytais terminais informuoja pats Tarybos narys arba prašymą Tarybos nario paprašyta nagrinėjusi atitinkama institucija.
226. Prašymai, kurie jau buvo nagrinėti mero ar savivaldybės administracijos, tačiau nagrinėjimo rezultatai netenkina pareiškėjų, jiems pageidaujant, gali būti svarstomi Tarybos posėdyje ir priimami atitinkami sprendimai
227. Savivaldybės biudžeto projektas gyventojų svarstymui yra skelbiamas savivaldybės interneto puslapyje, o biudžeto projekto santrauka – vietinėje spaudoje. Kartu nurodoma, iki kada savivaldybės administracijos Finansų skyriui raštu galima pateikti klausimus ir pasiūlymus dėl biudžeto projekto. Informacija apie parengtą biudžeto projektą turi būti pateikta ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų iki šio projekto svarstymo Tarybos posėdyje.
XIV. TARYBOS IR TARYBOS NARIŲ, SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIAUS IR SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIAUS ATASKAITŲ TEIKIMAS IR ATSISKAITYMAS GYVENTOJAMS
228. Savivaldybės Taryba ne rečiau kaip vieną kartą per metus turi pateikti savivaldybės gyventojams viešą atlikto darbo ataskaitą. Ataskaitą savivaldybės Tarybos vardu pateikia meras. Meras kartu atsiskaito rinkėjams ir už savivaldybės veiklą.
229. Mero, komitetų, komisijų bei atskirų Tarybos narių parengtas ataskaitos projektas gali būti svarstomas Tarybos posėdyje. Ataskaitoje turi būti apibūdinama Tarybos, jos suformuotų komitetų ir komisijų bei mero veikla per metus.
230. Meras, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės kontrolierius ne rečiau kaip kartą per metus Tarybos darbo plane numatytu laiku Tarybos posėdyje atsiskaito savivaldybės Tarybai. Taryba dėl jų ataskaitų priima sprendimus.
231. Savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės gyventojus apie savo veiklą informuoja ne rečiau kaip kartą per metus, vasario – balandžio mėnesiais, informaciją skelbia vietinėje spaudoje arba atskirame leidinyje ir savivaldybės interneto tinklalapyje. Savo veiklos ataskaitą merui, jam pareikalavus, teikia per 5 darbo dienas.
232. Savivaldybės kontrolierius kiekvienais metais iki lapkričio 1 d. teikia Tarybai išvadą dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos, o iki liepos 1 d. – išvadą dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio.
233. Kontrolieriaus veiklos ataskaita Tarybai teikiama po Kontrolės komiteto pritarimo. Tarybai pritarus, kontrolieriaus veiklos ataskaita skelbiama savivaldybės interneto tinklalapyje, o jos santrauka (ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po Tarybos posėdžio) – vietinėje spaudoje.
234. Savivaldybės administracija gyventojams, norintiems susipažinti su ataskaitomis ir informacija, privalo sudaryti sąlygas. Savivaldybės administracijos Kanceliarijoje, seniūnijose turi būti ataskaitų ir informacijų tekstai, su kuriais galėtų susipažinti gyventojai. Apie tai gyventojai informuojami vietinėje spaudoje ir savivaldybės interneto tinklalapyje. Ataskaita apie savivaldybės institucijų veiklą gali būti išleista ir atskiru leidiniu.
235. Tarybos narys ne rečiau kaip vieną kartą per metus atsiskaito rinkėjams. Atsiskaitymo datą pasirenka savo nuožiūra, suderinęs su gyventojų gyvenamosios vietos seniūnijos seniūnu. Susitikimai gali būti organizuojami seniūnijose, gyvenamosiose vietovėse ir kitose gyventojams patogiose vietose.
XV. TARYBOS FUNKCIJOS, KURIAS PAVEDAMA VYKDYTI ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUI
237. Konkrečius įgaliojimus, nustatytus Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje (paprastoji Tarybos kompetencija), Taryba savo sprendimu gali pavesti vykdyti savivaldybės administracijos direktoriui ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui, jei šiai pareigybei Taryba suteikė vykdomosios institucijos įgaliojimus.
238. Savivaldybės administracijos direktoriaus atostogų ar ligos metu, taip pat kai jis laikinai negali eiti pareigų dėl kitų priežasčių, savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas be atskiro Tarybos sprendimo atlieka savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo atostogų ar ligos metu, taip pat kai jis laikinai negali eiti pareigų dėl kitų priežasčių, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui Tarybos priskirtas funkcijas atlieka savivaldybės administracijos direktorius.
XVI. VIETOS GYVENTOJŲ APKLAUSA
239. Gyventojai savo nuomonę viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymo klausimais gali pareikšti dalyvaudami vietos gyventojų apklausoje (toliau – apklausa).
240. Vietos gyventojų apklausos bendrieji principai, apklausai teikiami klausimai, jos būdai ir teritorija bei kiti su apklausa susiję klausimai nustatyti Vietos savivaldos įstatymo 36 – 47 straipsniuose.
241. Gyventojų apklausos iniciatyvos teisės įgyvendinimo sąlygas, apklausos organizavimo klausimus, apklausos rezultatų svarstymą reglamentuoja savivaldybės Tarybos patvirtintas Vietos gyventojų apklausos organizavimo tvarkos aprašas.
242. Savivaldybės Taryba apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip 1/4 savivaldybės Tarybos narių grupės reikalavimu šia tvarka:
243.1. Savivaldybės Tarybos narių grupė (ne mažiau kaip 1/4 Tarybos narių) pateikia prašymą merui dėl gyventojų apklausos organizavimo ne vėliau kaip likus 10 d. iki numatomo Tarybos posėdžio.
244. Taryba:
244.2. nustato savivaldybės gyventojų skaičių ar dalį savivaldybės gyventojų, kurie bus apklausiami;
XVII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS