ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA

 

SPRENDIMAS

DĖL ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ORGANIZAVIMO IR MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠO TVIRTINIMO

 

2010 m. gegužės 27 d. Nr. T-129

Alytus

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55- 1049; 2008, Nr. 15-508) 16 straipsnio 2 dalies 36 punktu ir 18 straipsnio 1 dalimi, Socialinių paslaugų įstatymu (Žin., 2006, Nr.17-589; 2010, Nr.53-2598), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 43-1570, 2009, Nr. 83-3450), Alytaus miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

1. Tvirtinti Alytaus miesto savivaldybės socialinių paslaugų organizavimo ir mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašą (pridedama).

2. Nustatyti, kad šis tvarkos aprašas įsigalioja nuo 2010 m. liepos 1 d.

3. Pripažinti netekusiu galios Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2009-05-28 sprendimo Nr. T-129 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės socialinių paslaugų organizavimo ir mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo tvirtinimo“ 1 punktą.

 

 

 

Savivaldybės meras                                                                                                     Česlovas Daugėla

______________


 

 

PATVIRTINTA

Alytaus miesto savivaldybės tarybos

2010 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. T-129

 

ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ORGANIZAVIMO IR MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Alytaus miesto savivaldybės socialinių paslaugų organizavimo ir mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas (toliau – aprašas) nustato socialinių paslaugų teikimo organizavimą ir mokėjimą už socialines paslaugas savivaldybės gyventojams.

2. Socialinės paslaugos – tai paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai) dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime.

3. Socialinės paslaugos teikiamos Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje gyvenamąją vietą deklaravusiems gyventojams. Išskirtiniais atvejais, kai asmuo (šeima) patiria bet kokį smurtą (fizinį, psichologinį, seksualinį ir pan.) arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, socialinės paslaugos gali būti teikiamos ir kitos savivaldybės asmenims (šeimoms), užsieniečiams ar kitiems asmenims Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais.

4. Socialinės paslaugos finansuojamos iš valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, savivaldybės biudžeto lėšų, mokėjimo už paslaugas ir kitų lėšų. Savivaldybės biudžete kasmet planuojamos lėšos, reikalingos socialinėms paslaugoms teikti, socialinių paslaugų programoms ir projektams įgyvendinti.

5. Socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) teikiamos atsižvelgiant į individualius asmens (šeimos) interesus ir poreikius, nustatytus pagal Socialinių paslaugų įstatymo nuostatas, socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintas metodikas ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta tvarka, ir nuolat vertinant teikiamų socialinių paslaugų veiksmingumą asmens (šeimos) galimybėms ir gebėjimams rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ar dalyvauti visuomenės gyvenime ugdyti ar kompensuoti.

6. Socialinės paslaugos teikiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu (Žin., 2006, Nr. 17-589; 2010, Nr. 53-2598), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 43-1570; 2009, Nr. 83-3450) ir kitais teisės aktais.

7. Šiame tvarkos apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.

 

II. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ GAVĖJAI

 

8. Gauti socialines paslaugas turi teisę asmenys (šeimos), deklaravę gyvenamąją vietą Alytaus miesto savivaldybėje, ir kuriems yra nustatyti socialinių paslaugų poreikiai pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintas metodikas:

8.1.likę be tėvų globos vaikai ir jų šeimos;8.2. socialinės rizikos vaikai ir jų šeimos;

8.3. vaikai su negalia ir jų šeimos;8.4. senyvo amžiaus asmenys ir jų šeimos;

8.5. suaugę asmenys su negalia ir jų šeimos;

8.6. socialinės rizikos suaugę asmenys ir jų šeimos;

8.7. socialinės rizikos šeimos.

9. Socialinių paslaugų gavėjais gali būti ir kitų savivaldybių gyventojai krizių atvejais, kai asmuo patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei.

 

III. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ SKYRIMAS

 

10. Dėl socialinių paslaugų skyrimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas kreipiasi į Socialinės paramos skyrių, užpildo prašymą – paraišką ir pateikia šiuos dokumentus:

10.1. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;

10.2. socialinį statusą ar veiklos pobūdį patvirtinantį dokumentą (pensininko, neįgalumo pažymėjimus ir t. t.).

11. Asmenys (šeimos), besikreipiantys dėl socialinių paslaugų namuose, turi sudaryti socialiniams darbuotojams galimybę tikrinti gyvenimo sąlygas ir užimtumą. Nustačius, kad asmuo (šeima) pateikė klaidingą informaciją, remiantis buities tyrimo aktu ir asmens (šeimos ) socialinių paslaugų poreikio vertinimo išvadomis, socialinės paslaugos į namus gali būti neteikiamos.

12. Pagalbos į namus paslaugų sudėtis konkrečiam asmeniui gali būti skirtinga, atsižvelgiant į jo poreikius, bet turi susidėti ne mažiau kaip iš 3 paslaugų. Paslaugos pasirenkamos iš paslaugas teikiančios susirinkime patvirtinto paslaugų sąrašo.

13. Tuo atveju, jei asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, dėl bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros skyrimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas gali kreiptis ir į kitą, ne asmens (šeimos) gyvenamosios vietos, savivaldybę.

14. Veikdami asmens (šeimos) ar visuomenės socialinio saugumo interesais, prašymą dėl socialinių paslaugų skyrimo asmeniui (šeimai) gali pateikti socialinių paslaugų įstaigų darbuotojai, bendruomenės nariai ar kiti asmenys, nurodę priežastį, dėl kurios asmuo (vienas iš šeimos narių) ar globėjas, rūpintojas negali to padaryti pats.

15. Asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjo, rūpintojo prašymas dėl informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo paslaugų nėra būtinas.

16. Asmens socialinių paslaugų poreikis nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą bei galimybes savarankiškumą ugdyti ar kompensuoti asmens interesus ir poreikius atitinkančiomis socialinėmis paslaugomis.

17. Socialinės paramos skyriaus specialistas nustato asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį dėl bendrųjų socialinių paslaugų ar socialinės priežiūros paslaugų teikimo, užpildo Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio vertinimo formą ir išvadas pateikia Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (toliau – administracijos direktoriaus) įgaliotam asmeniui, priimančiam sprendimą dėl socialinės priežiūros paslaugų skyrimo.

18. Socialinės paramos skyriaus specialistas nustato asmens (šeimos) socialinės globos paslaugų poreikį. Tais atvejais, kai asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikiui nustatyti reikalingos kitų sričių specialistų išvados, socialinės paramos skyriaus darbuotojas, vadovaudamasis Socialinių paslaugų skyrimo komisijos siūlymu, užpildo Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio vertinimo formą ir išvadas pateikia administracijos direktoriaus įgaliotam asmeniui, priimančiam sprendimą dėl socialinės globos paslaugų skyrimo.

19. Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį socialinių paslaugų teikimo laikotarpiu, pasikeitus asmens sveikatos būklei, patikrina socialinių paslaugų įstaiga. Jeigu asmeniui (šeimai), gaunančiam socialines paslaugas socialinių paslaugų įstaigoje, reikia pratęsti ar keisti paslaugų rūšį, šios įstaigos vadovas dėl socialinių paslaugų pratęsimo, nutraukimo ir kitų socialinių paslaugų skyrimo per 5 darbo dienas kreipiasi raštu į Socialinės paramos skyrių dėl kitos rūšies socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) skyrimo.

20. Socialinių paslaugų įstaigoje asmeniui (šeimai) socialinių paslaugų teikimas sustabdomas ar nutraukiamas šiais atvejais:

20.1. asmens (šeimos) rašytiniu prašymu;

20.2. asmeniui pažeidus socialinės paslaugos įstaigos vidaus tvarkos taisykles;

20.3. jeigu sąmoningai pateikė neteisingą informaciją socialinių paslaugų poreikiui nustatyti arba dirbtinai pablogino sąlygas, norėdamas gauti socialines paslaugas;

20.4. asmeniui išvykus gyventi į kitą savivaldybę, užsienio valstybę;

20.5. asmuo dėl sveikatos pablogėjimo nukreiptas į sveikatos priežiūros, reabilitacijos ar kitą gydymo įstaigą;

20.6. asmuo išvyksta paviešėti pas gimines (ilgiau kaip trims paroms);

20.7. asmeniui atsisakius mokėti už socialines paslaugas;

20.8. asmeniui mirus.

21. Socialinių paslaugų įstaigos vadovas per 3 darbo dienas praneša raštu socialinės paramos skyriui dėl asmeniui teikiamų socialinių paslaugų sustabdymo ar nutraukimo.

22. Sprendimą dėl socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) pratęsimo, sustabdymo ar nutraukimo socialinių paslaugų įstaigos vadovo raštišku pranešimu priima administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo.

23. Socialinės paramos skyriaus darbuotojas parengia asmens (šeimos), gaunančio socialines paslaugas, dokumentų bylą ir perduoda socialines paslaugas teikiančiai įstaigai. Įstaigoje informacija apie asmenį (šeimą), gaunantį socialines paslaugas, kaupiama ir saugoma asmens byloje.

24. Socialinės paramos skyriuje informacijai kaupti vedama asmens (šeimos) registracijos kortelė. Kortelėje įrašomos socialinių paslaugų poreikio vertinimo išvados ir informacija apie socialinių paslaugų skyrimą. Asmens (šeimos) socialinių paslaugų registracijos kortelės formą ir galiojimo terminą nustato administracijos direktorius.

25. Asmeniui (šeimai) pakeitus gyvenamąją vietą, kortelės ir dokumentų kopijos persiunčiamos naujos gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui.

 

IV. ASMENS (ŠEIMOS) FINANSINIŲ GALIMYBIŲ VERTINIMAS

 

26. Finansinių galimybių vertinimas – asmens (šeimos) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimo procedūra, apimanti asmens (šeimos) pajamų, turto įvertinimą. Prie finansinių galimybių vertinimo priskiriamas ir mokėjimo už socialines paslaugas šaltinių nustatymas.

27. Informaciją apie asmens (šeimos) pajamas ir asmens turtą asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikia prašymą - paraišką, kuriame nurodomi asmens duomenys, jo (šeimos narių) veiklos pobūdis ir kita finansinėms galimybėms mokėti už socialines paslaugas įvertinti būtina informacija.

28. Asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas vertina asmens (šeimos) socialinės paramos skyriaus specialistas, kuris nustato asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį.

29. Socialinės paramos skyriaus specialistai ir socialinių paslaugų teikimo įstaigos darbuotojai užtikrina asmens (šeimos narių) pateiktų duomenų konfidencialumą.

30. Socialinės paramos skyriaus specialistai, nustatantys asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, konsultuoja asmenis (šeimos narius) finansinių galimybių vertinimo, mokėjimo už socialines paslaugas šaltinių parinkimo klausimais ir jiems tarpininkauja.

31. Socialines paslaugas gaunantis asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pagal sutartyje numatytas sąlygas praneša socialinės paramos skyriui apie asmens (šeimos) pajamų, asmens turto pokyčius per šių paslaugų gavimo laiką. Socialinės paramos skyrius, gavęs informaciją apie asmens (šeimos) pajamų pokyčius per socialinių paslaugų gavimo laiką, finansines galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo informacijos gavimo dienos.

32. Socialinės paramos skyrius, gavęs informaciją apie jau gaunančio ilgalaikę socialinę globą asmens turto pokyčius, finansines jo galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per vienerius metus nuo minėtos informacijos gavimo.

33. Socialinės paramos skyrius turi teisę asmens (šeimos), gaunančio socialines paslaugas, finansines galimybes iš naujo vertinti savo ar socialines paslaugas asmeniui (šeimai) teikiančios socialinių paslaugų įstaigos iniciatyva.

34. Informaciją apie asmens turimus statinius (įskaitant nebaigtus statyti) ir žemę (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių) ir jų vertes socialinės paramos skyrius gauna iš valstybės įmonės Registrų centro pagal duomenų teikimo sutartį.

35. Duomenis apie privalomų registruoti transporto priemonių ir privalomos registruoti žemės ūkio technikos, turimų akcijų, obligacijų, vekselių ir kitų vertybinių popierių vertę bei pinigines lėšas nurodo pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas ( rūpintojas) prašyme – paraiškoje. Prie prašymo – paraiškos pridedami turimi šio turto įsigijimą patvirtinantys dokumentai (pirkimo, pirkimo-pardavimo, dovanojimo sutartys, paveldėjimo dokumentų kopijos ir kita).

 

V. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ FINANSAVIMAS

 

36. Socialinės paslaugos, kurias planuoja ir savivaldybės teritorijos gyventojams organizuoja savivaldybė, finansuojamos iš savivaldybės biudžeto lėšų, valstybės biudžeto lėšų, valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams lėšų.

37. Teikiančias trumpalaikę ar ilgalaikę socialinę globą socialinės globos įstaigas, kurias pasirenka pats socialinės globos gavėjas (globėjas, rūpintojas, kiti teisėti asmens atstovai) ar socialinės globos įstaigas, kurias globėjais (rūpintojais) įstatymų nustatyta tvarka paskiria teismas, savivaldybė finansuoja tiesiogiai, sudarydama sutartis dėl asmeniui teikiamos trumpalaikės ar ilgalaikės socialinės globos išlaidų finansavimo socialinės globos įstaigai.

38. Alytaus miesto savivaldybė finansuoja maksimalius išlaidų dydžius socialinės globos įstaigoms, teikiančioms trumpalaikes ir ilgalaikes socialinės globos paslaugas Alytaus miesto gyventojams:

38.1. vienišiems senyvo amžiaus ar neįgaliems asmenims – socialinės ilgalaikės ar trumpalaikės globos mėnesio išlaidų kainos ir asmens mokėjimo už suteiktas paslaugas dydžio skirtumą, bet ne daugiau kaip 12,5 BSI (bazinė socialinė išmoka);

38.2. asmeniui, turinčiam šeimą, pilnamečius vaikus – 7,2 BSI (bazinė socialinė išmoka) per mėnesį.

 

VI. MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINES PASLAUGAS

 

39. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų rūšį.40. Asmenys, pradėję gauti paslaugas iki 2006 m. liepos 1 d., už socialinę globą moka, socialinių paslaugų teikėjui apskaičiavus mokėjimo už socialines paslaugas dydį pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. 111 „Dėl apmokėjimo už socialines paslaugas principų patvirtinimo“, išskyrus tuos atvejus, kai jiems nustatytas mokėjimo už socialines paslaugas dydis yra didesnis už nustatytą pagal šiuo nutarimu patvirtintą Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašą.

41. Ilgalaikė socialinė globa senyvo amžiaus asmenims, suaugusiems asmenims su negalia, vaikams su negalia, likusiems be tėvų globos vaikams, iki 2007 m. sausio 1 d. pradėjusiems ją gauti apskričių viršininkų socialinių paslaugų įstaigose, finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų.

42. Socialinės paslaugos asmenims, iki 2007 m. sausio 1 d. pradėjusiems jas gauti apskrities viršininko socialinių paslaugų įstaigose, kurių savininko teisės ir pareigos yra perduotos savivaldybėms, 2011 m. ir 2012 m. finansuojamos iš valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams.

43. Jei asmuo (šeima) naudojasi socialinių paslaugų įstaigos teikiamomis paslaugomis ne visą mėnesį, už socialines paslaugas mokama proporcingai teikiamų paslaugų trukmei.

44. Už privačias ar papildomai asmens (šeimos) pageidavimu teikiamas socialines paslaugas mokama paslaugas gaunančio asmens (jam atstovaujančio) ir socialinių paslaugų įstaigos tarpusavio susitarimu.

45. Lėšos, gautos už socialines paslaugas, apskaitomos ir naudojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.

46. Asmens (šeimos) ir savivaldybės tarpusavio teisės ir pareigos, susijusios su asmens (šeimos) mokėjimu už socialines paslaugas, nustatomos rašytine socialines paslaugas gaunančio asmens (vieno iš suaugusiųjų šeimos narių) ar jo globėjo (rūpintojo) ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos sutartimi. Sutartyje privalo būti nustatyti konkretūs asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžiai pinigine išraiška ir mokėjimo tvarka, asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimo iš naujo dėl asmens (šeimos) pajamų ir asmens turto pokyčių, įvykusių per šių paslaugų gavimo laiką, sąlygos.

47. Socialinių paslaugų įstaigos pateikia Socialinės paramos skyriui ataskaitą apie praėjusio mėnesio paslaugų gavėjus, suteiktų paslaugų kiekį, asmens mokėjimo už suteiktas paslaugas sumą, valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų sumą ir savivaldybės biudžeto išlaidų sumą iki sekančio mėnesio 15 dienos. Socialinės paramos skyriaus specialistas visą informaciją suveda į socialinės paramos šeimai informacinės sistemos bazę (SPIS).

 

VII. MOKĖJIMAS UŽ BENDRĄSIAS SOCIALINES PASLAUGAS

 

48. Informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo paslaugos teikiamos nemokamai.

49. Asmeniui (šeimai), gaunančiam socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos ( vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, visos bendrosios socialinės paslaugos teikiamos nemokamai.50. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį.

 

VIII. MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINĖS PRIEŽIŪROS PASLAUGAS

 

51. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens (šeimos) pajamas.

52. Mokėjimas už socialinės priežiūros paslaugas neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų, kai asmens pajamos per mėnesį viršija valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį. Mokėjimo dydis už suteiktas socialinės priežiūros paslaugas nustatomas:

M = AP x 20 procentų : (2 x VDD) x SPV, kur:

M – mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydis;

AP – asmens pajamos per mėnesį;

VDD – vidutinis mėnesinis darbo dienų skaičius (patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu);

SPV – suteiktų paslaugų valandų skaičius.

53. Tais atvejais, kai socialinė priežiūra teikiama šeimai, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis neturi viršyti 20 procentų šeimos pajamų. Mokėjimo dydis už suteiktas socialinės priežiūros paslaugas nustatomas:

M = ŠP x 20 procentų : (2 x VDD) x SPV, kur:

M – mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydis;

ŠP – šeimos pajamos per mėnesį;

VDD – vidutinis mėnesinis darbo dienų skaičius (patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu);

SPV – suteiktų paslaugų valandų skaičius.

54. Socialinės priežiūros paslaugos teikiamos nemokamai:

54.1. asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam (gaunančiai) socialinę pašalpą;

54.2. asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį;

54.3. krizių atvejais, kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, 7 pirmąsias kalendorines dienas;

54.4. socialinės rizikos šeimoms ir vaikams.

55. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už socialinę priežiūrą dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį.

56. Mokestis už socialinę priežiūrą mokamas už praėjusį mėnesį iki sekančio mėnesio 10 dienos socialinių paslaugų įstaigos nustatyta tvarka.

 

IX. MOKĖJIMAS UŽ DIENOS SOCIALINĘ GLOBĄ

 

57. Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas.

58. Vieno gyvenančio asmens mokėjimas už vieną kalendorinį mėnesį teikiamas dienos socialinės globos paslaugas neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.

59. Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui neviršija valstybės remiamų trigubo pajamų dydžio, mokėjimas už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.

60. Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui viršija valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimas už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą įstaigoje neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.

61. Asmuo, gyvenantis šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui viršija valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, moka už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą namuose 30 procentų asmens pajamų.

62. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą dieną teikiamą dienos socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos trukmei:

M = AP x 20 (arba 30) procentų: VDV x SPV, kur:

M – mokėjimo už dienos socialinę globą dydis;

AP – asmens pajamos per mėnesį;

VDV – vidutinis metinis mėnesio darbo valandų skaičius (patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu);

SPV – suteiktų paslaugų valandų skaičius.

63. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas dienos socialinę globą, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja dienos socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal teisės aktų nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.

64. Mokėjimas už dienos socialinę globą mokamas už praeitą mėnesį iki kito mėnesio 10 dienos socialinių paslaugų įstaigos nustatyta tvarka.

 

X. MOKĖJIMAS UŽ TRUMPALAIKĖS SOCIALINĖS GLOBOS PASLAUGAS

 

65. Mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas.

66. Asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų.

67. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos trukmei.

68. Krizių atvejais, kai socialinės rizikos suaugęs asmuo patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikata ar gyvybei, trumpalaikė socialinė globa 30 kalendorinių dienų teikiama nemokamai.

69. Trumpalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinės rizikos vaikui teikiama nemokamai.

70. Asmenys, gaunantys trumpalaikę socialinę globą Alytaus nakvynės namuose, už trumpalaikės socialinės globos paslaugas moka savivaldybės tarybos numatyta tvarka (už einamąjį mėnesį).

71. Mokėjimas už trumpalaikę socialinę globą mokamas už praeitą mėnesį iki sekančio mėnesio 10 dienos socialinių paslaugų įstaigos nustatyta tvarka.

 

XI. MOKĖJIMAS UŽ ILGALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ

 

72. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas ir turimą turtą.

73. Mokėjimo už ilgalaikę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų, jeigu asmens turto vertė mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybės nustatytą turto vertės normatyvą.

74. Jeigu suaugusio asmens turto vertė didesnė už jo gyvenamosios vietos nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.

75. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą vaikui su negalia dydis nustatomas neatsižvelgiant į asmens turtą ir neturi viršyti 80 procentų vaiko pajamų.

76. Ilgalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinės rizikos vaikui teikiama nemokamai.

77. Asmenys, laikinai teisės aktų nustatyta tvarka išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydžio. Išvykus ne ilgiau kaip trims paroms, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.

 

XII. ATLEIDIMAS NUO MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS

 

78. Savivaldybė turi teisę dalinai ar visiškai atleisti asmenį (šeimą) nuo mokėjimo už socialines paslaugas stichinės nelaimės (gaisras, potvynis, viesulas) atveju (pateikus motyvuotus ir aplinkybes pateisinančius dokumentus).

79. Asmuo (šeima) dėl dalinio ar visiško atleidimo už teikiamas socialines paslaugas kreipiasi į Socialinės paramos skyrių, pateikia raštišką prašymą ir aplinkybes pateisinančius, motyvuotus dokumentus.

80. Socialinės paramos skyriaus specialistas patikrina paslaugų gavėjo buities ir gyvenimo sąlygas, surašo buities tyrimo aktą ir išvadas pateikia Socialinių paslaugų skyrimo komisijai.

81. Administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo, vadovaudamasis komisijos siūlymu, priima sprendimą dėl asmens dalinio ar visiško atleidimo nuo mokėjimo už teikiamas socialines paslaugas.

82. Socialinių paslaugų gavėjai dalinai ar visiškai gali būti atleidžiami nuo mokėjimo už teikiamas socialinės priežiūros, dienos ar trumpalaikės socialinės globos paslaugas iki 3 mėnesių per kalendorinius metus.

 

XIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

83. Socialinių darbuotojų išvadas asmeniui (šeimai) dėl socialinių paslaugų skyrimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti administracijos direktoriui.

84. Administracijos direktoriaus įsakymu sudaroma komisija, kuri pakartotinai nustatytų asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį.

85. Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ar asmens (šeimos) finansinių galimybių mokėti už jas vertinimo išvadas, sprendimus dėl šių socialinių paslaugų skyrimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti Socialinių paslaugų priežiūros departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

86. Ginčai dėl savivaldybės institucijos, Socialinių paslaugų priežiūros departamento priimtų sprendimų nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

87. Socialinių paslaugų įstaigos atsako už lėšų, skirtų socialinėms paslaugoms finansuoti, tinkamą panaudojimą.

______________