ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS, MERO, ADMINISTRACIJOS DIREKTORIAUS TEISĖS AKTŲ AR JŲ PROJEKTŲ ANTIKORUPCINIO VERTINIMO METODIKOS

2010 m. balandžio 29 d. Nr. T-101

Alytus

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 57-2297; 2008, Nr. 71-2700) 5 straipsnio 3 punktu, 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 patvirtinta Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodika (Žin., 2003 Nr. 23-975; 2010, Nr. 15-709) ir įgyvendindama Alytaus miesto savivaldybės kovos su korupcija 2009-2010 metų priemonių planą, patvirtintą Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2009-08-13 sprendimu Nr. T-168, Alytaus miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a :

1. Tvirtinti Alytaus miesto savivaldybės tarybos, mero, administracijos direktoriaus teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo metodiką (pridedama).

2. Pavesti Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vidaus administravimo skyriui pasirašytinai supažindinti tarnautojus, darbuotojus, tarybos narius su šiuo sprendimu.

Savivaldybės meras                                                                                                     Česlovas Daugėla

______________

PATVIRTINTA

Alytaus miesto savivaldybės tarybos

2010 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. T-101

ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS, MERO, ADMINISTRACIJOS DIREKTORIAUS TEISĖS AKTŲ AR JŲ PROJEKTŲ ANTIKORUPCINIO VERTINIMO METODIKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Alytaus miesto savivaldybės (toliau – savivaldybė) tarybos, mero, administracijos direktoriaus teisės aktų (toliau – teisės aktai) ar jų projektų antikorupcinio vertinimo metodika (toliau – metodika) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 57-2297) 5 straipsnio 3 punktu, 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos nacionalines kovos su korupcijos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. IX-711 (Žin., 2002, Nr. 10-355; 2009, Nr. 60-2346), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 patvirtinta Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodika (Žin., 2003 Nr. 23-975; 2010, Nr. 15-709) bei įgyvendinant Alytaus miesto savivaldybės kovos su korupcija 2009–2010 metų priemonių planą, patvirtintą Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2009-08-13 sprendimu Nr. T-168.

2. Šios metodikos tikslas – reglamentuoti korupcijos pasireiškimo rizikos vertinimo mechanizmo savivaldybėje veikimą, kad priimant bei vykdant teisės aktus būtų atsižvelgta į galimas jų įgyvendinimo metu korupcijos pasireiškimo pasekmes ir gerėtų savivaldybės priimamų teisės aktų kokybė.

3. Metodika apibrėžia korupcijos pasireiškimo rizikos teisės aktuose arba teisės aktų projektuose vertinimo procesą, kuriuo siekiama:

3.1. nustatyti korupcijos pasireiškimo rizikos prielaidas;

3.2. pagal galimybes kiekybiškai įvertinti korupcijos pasireiškimo riziką;

3.3. įvertinus korupcijos pasireiškimo riziką rengti siūlymus, kaip šios rizikos išvengti ar ją sumažinti.

4. Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo tikslas – išvengti korupcijos pasireiškimo rengiant, priimant ir įgyvendinant savivaldybės teisės aktus.

II. ANTIKORUPCINIS TEISĖS AKTŲ AR JŲ PROJEKTŲ VERTINIMAS

5. Teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu šis teisės aktas susijęs su:

5.1. valstybės ar savivaldybės turto patikėjimo teisės perleidimu, valstybės ar savivaldybės turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims;

5.2. savivaldybės biudžeto pajamų ar išlaidų didinimu ar mažinimu dėl savivaldybių funkcijų vykdymo perdavimo savivaldybių įmonėms, viešosioms įstaigoms ar privatiems asmenims;

5.3. subsidijų, dotacijų, kompensacijų, rentų, pašalpų, premijų ir kitų išmokų mokėjimu iš savivaldybės biudžeto;

5.4. Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos teikimu;

5.5. darbų, prekių ar paslaugų viešaisiais pirkimais ar koncesijos suteikimu;

5.6. konkursų eiti asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, pareigas organizavimu, reputacijos, kvalifikacijos, atestacijos ir rotacijos reikalavimų asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, nustatymu, panaikinimu ar pakeitimu;

5.7. licencijų ir leidimų išdavimu;

5.8. žemėtvarka, teritorijų planavimu, statyba;

5.9. kitais atvejais, jeigu, teisės akto projekto rengėjo nuomone, rengiamu teisės aktu numatomas teisinis reguliavimas gali paveikti galimos korupcijos mastą, arba pagal teisės aktų numatytus reikalavimus.

6. Korupcijos pasireiškimo rizikos teisės aktuose ar jų projektuose vertinimo stadijos:

6.1. išankstinio vertinimo – kai, rengiant teisės akto projektą, šios metodikos nustatyta tvarka vertinimą atlieka teisės akto projekto rengėjas ir Teisės skyriaus tarnautojai;

6.2. paskesniojo vertinimo – kai korupcijos pasireiškimo rizikos požiūriu savivaldybės antikorupcinė komisija vertina jau patvirtintą ir galiojantį teisės aktą, kurio vertinimą inicijuoja savivaldybės vadovai ar antikorupcinės komisijos nariai.

III. IŠANKSTINIS TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ VERTINIMAS

7. Metodikoje nustatytą išankstinio antikorupcinio rengiamų teisės aktų projektų vertinimo procesą sudaro 3 etapai:

7.1. tikrinimas, kurio metu teisės akto rengėjas atrenka vertintinus teisės aktų projektus;

7.2. analizė, kuria siekiama nustatyti korupcijos pasireiškimo prielaidų teisės aktų projektuose kiekybinę riziką, kartu gali būti nustatytas ir skaičius, kuris parodytų su teisės akto projektu susijusią korupcijos pasireiškimo riziką balais;

7.3. išvados rengimas, kurio metu teisės akto projekto rengėjas, rengdamas aiškinamąjį raštą, turi įvardyti nustatytą korupcijos pasireiškimo riziką ir iš jos kylančias grėsmes.

8. Analizės etapas yra skirtas korupcijos pasireiškimo rizikos teisės aktų projektuose kiekybiniam įvertinimui. Kiekybinis vertinimas atliekamas atsižvelgiant į du kriterijus:

8.1. formalųjį, t. y. teisės akto projekto kokybės vertinimo kriterijų;

8.2. teisės akto projekto turinio vertinimo kriterijų.

9. Kokybės vertinimo kriterijus padeda įvertinti teisės akto projekto kokybę, t. y. nustatyti, ar teisės akto projektas yra nuoseklus, nedviprasmiškas, aiškiai suprantamas ir pritaikomas. Nenuoseklūs, dviprasmiški, sunkiai suprantami ir pritaikomi teisės aktai jau savaime gali sudaryti korupcijos pasireiškimo rizikos tikimybę. Kokybinis teisės akto projekto vertinimas turi būti atliekamas pagal sudarytą klausimyną (1 priedas).

10. Turinio vertinimo kriterijus padeda nustatyti, ar teisės akto projekto turinys gali turėti įtakos korupcijos pasireiškimo tikimybei atitinkamose savivaldybės veiklos srityse kilti. Teisės akto projekto turinio vertinimas turi būti atliekamas pagal sudarytą klausimyną (2 priedas).

11. Išankstinio korupcijos pasireiškimo rizikos teisės aktų projektuose vertinimo stadijoje apskaičiuojant korupcijos pasireiškimo riziką konkrečiame teisės akto projekte, atsakymų balų suma turi būti padalyta iš klausimyne esančių klausimų skaičiaus. Korupcijos pasireiškimo rizika turi būti įvertinta intervale nuo 0 iki 1. Kuo įvertinimo balas yra arčiau 1, tuo korupcijos pasireiškimo rizika konkrečiame teisės akto projekte yra didesnė.

12. Išankstinį korupcijos pasireiškimo rizikos vertinimą atlikęs teisės akto projekto rengėjas, aiškinamajame rašte turi pateikti informaciją apie konkretaus teisės akto projekto įtaką korupcijai savivaldybėje pasireikšti ir nurodyti priežastis, kodėl gautas toks rezultatas ir dėl kokių priežasčių nustatytas vienoks ar kitoks korupcijos pasireiškimo rizikos lygis.

13. Jei konkrečiame teisės akto projekte nustatomas didelis korupcijos pasireiškimo lygis, teisės akto projekto rengėjas turi kiek galima sumažinti ar panaikinti priežastis, didinančias korupcijos pasireiškimo rizikos lygį, o jei to neįmanoma padaryti, informuoti sprendimus priimantį (-čius) asmenį (-is).

14. Teisės akto projekto rengėjas aiškinamąją raštą rengia pildydamas teisės akto projekto antikorupcinio vertinimo klausimynus, kurių pagrindu yra priimama išvada dėl konkretaus teisės akto projekto įtakos korupcijai. Prie aiškinamojo rašto teisės akto projekto rengėjas privalo pridėti užpildytus klausimynus.

15. Išankstinis korupcijos pasireiškimo rizikos vertinimas neatliekamas tik tada, kai teisės akto projektas yra ypač skubus ir juo siekiama išspręsti netikėtai susiklosčiusias krizines situacijas (ekstremalių situacijų atvejais).

16. Alytaus miesto savivaldybės administracijos Teisės skyrius, derindamas teisės akto projektą ir nustatęs, kad teisės akto projektas pagal teisės aktus turėjo būti vertintas metodikoje nustatyta tvarka, tačiau nebuvo įvertintas, grąžina teisės akto projektą teisės akto rengėjui, kad šis būtų parengtas pagal nustatytus reikalavimus. Jei teisės aktas neįvertintas metodikoje nustatyta tvarka, jis negali būti teikiamas svarstyti ir tvirtinti savivaldybės institucijoms, savivaldybės merui.

17. Antikorupcinė komisija, vykdydama išankstinio teisės akto projekto antikorupcinio vertinimo kontrolę, turi teisę, esant pagrindui, patikslinti, ar teisingai atliktas išankstinis korupcijos pasireiškimo rizikos vertinimas, ir, jei šis vertinimas atliktas neteisingai, duoti atitinkamus nurodymus teisės akto rengėjui.

IV. PASKESNYSIS TEISĖS AKTŲ ANTIKORUPCINIS VERTINIMAS

18. Antikorupcinė komisija savivaldybės mero, Antikorupcinės komisijos narių, Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Centralizuoto savivaldybės vidaus audito skyriaus, Alytaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriaus iniciatyva antikorupciniu požiūriu įvertina jau priimtą ir galiojantį teisės aktą. Toks vertinimas atliekamas kilus rimtų abejonių, kad teisės aktas susijęs su didele korupcijos pasireiškimo rizikos tikimybe.

19. Paskesnįjį teisės akto vertinimą atlieka ir ataskaitą rengia Antikorupcinė komisija, vadovaudamasi šia metodika.

20. Paskesniojo savivaldybės teisės aktų antikorupcinio vertinimo procesą sudaro 3 etapai:

20.1. patikrinimas, kurio metu Antikorupcinė komisija nustato, ar teisės aktas yra susijęs su viena iš šios metodikos 5 punkte nurodytų veiklos sričių;

20.2. analizė, kuria siekiama nustatyti korupcijos pasireiškimo prielaidų teisės aktuose riziką. Analizė gali būti atliekama pagal šios metodikos 9 punkte numatytus kiekybinius vertinimo kriterijus;

20.3. išvados (ataskaitos) rengimas, kurio metu, vadovaudamasi šia metodika ir kitais korupcijos pasireiškimo riziką reglamentuojančiais teisės aktais, Antikorupcinė komisija įvardija korupcijos pasireiškimo riziką ir iš jos kylančias korupcijos pasireiškimo grėsmes.

21. Vertinant Antikorupcinėje komisijoje turi būti atsakyta į klausimus: kodėl buvo priimtas teisės aktas, kas jo iniciatorius, kokie verslo interesai, konkursai, išoriniai konsultantai ir kiti faktoriai yra susiję su priimtu teisės aktu.

22. Įvertinus teisės aktą ir nustačius, kad korupcijos pasireiškimo rizika yra didelė ar vidutiniškai didelė, Antikorupcinė komisija pateikia pasiūlymus dėl teisės akto pakeitimo ar panaikinimo savivaldybės institucijoms pagal kompetenciją.

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

23. Už išankstinio teisės akto projekto įvertinimo kokybę antikorupciniu požiūriu atsako vertinimą atlikęs teisės akto projekto rengėjas.

24. Išankstinio teisės akto projekto antikorupcinio vertinimo kontrolę vykdo Antikorupcinė komisija.

25. Už paskesniojo teisės akto ar jo projekto vertinimo kokybę atsako ataskaitą parengusi Antikorupcinė komisija.

______________

Alytaus miesto savivaldybės

tarybos, mero, administracijos

direktoriaus teisės aktų ar jų projektų

antikorupcinio vertinimo metodikos

1 priedas

TEISĖS AKTŲ AR JŲ PROJEKTŲ KOKYBĖS VERTINIMO KLAUSIMYNAS

Nr.	Teisės aktų ar jų projektų kokybės rodikliai	Vertinimas balais
	PAPRASTUMAS
1.	Ar teisės aktas ar jo projektas praplečia jau kitais teisės aktais savivaldybėje reglamentuotos srities apimtį?	Taip (1) Ne (0)
	NUOSEKLUMAS
2.	Ar šie tam tikrą sritį reglamentuojantys savivaldybės teisės aktai prieštarauja įstatymams ar kitiems teisės aktams?	Taip (1) Ne (0)
	STRUKTŪRA
3.	Ar teisės aktas ar jo projektas yra suskirstytas į atskiras aiškias dalis, tokias kaip pavadinimas, preambulė, reglamentavimas, įgyvendinimo taisyklės, atsakomybė, kontrolė ir kt.?	Taip (0) Ne (1)
4.	Ar teisės akto ar jo projekto struktūra apima pirmiausia bendrus, o vėliau konkretesnius dalykus?	Taip (0) Ne (1)
5.	Ar teisės akto ar projekto struktūra atitinka šiai sričiai būdingų teisės aktų struktūrą?	Taip (0) Ne (1)
6.	Ar teisės akto ar projekto aiškinamasis raštas suformuotas tiksliai ir aiškiai, apibendrinant kiekvieną teisės akte/ ar projekte minimą dalyką?	Taip (0) Ne (1)
7.	Ar kiekvienos teisės akto ar projekto nuostatos tikslas yra aiškus?	Taip (0) Ne (1)
8.	Ar tekste yra bendro pobūdžio sąlygų (nuostatų), kurios gali būti aiškinamos skirtingai?	Taip (1) Ne (0)
9.	Ar teisės akte ar projekte yra pateikiami sąvokų (techninių terminų) apibrėžimai?	Taip (0) Ne (1)
10.	Ar teisės akte ar projekte yra vartojami nereikalingi terminai, apsunkinantys teksto suvokimą?	Taip (1) Ne (0)
	ĮGYVENDINAMUMAS
11.	Ar kiekvienas įpareigojimas yra susietas su aiškiai išreikšta sankcija?	Taip (0) Ne (1)
12.	Ar teisės akte ar projekte yra numatytas mechanizmas ir struktūra, reikalingi tinkamam įgyvendinimui užtikrinti?	Taip (0) Ne (1)

______________

Alytaus miesto savivaldybės

tarybos, mero, administracijos

direktoriaus teisės aktų ar jų

projektų antikorupcinio

vertinimo metodikos

2 priedas

TEISĖS AKTŲ ARBA TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ TURINIO VERTINIMO KLAUSIMYNAS

Nr.	Teisės akto ar jų projekto turinio rodikliai	Vertinimas balais
	NAUDINGUMAS
1.	Ar teisės aktai ar jų projektai sustiprina tarnautojų, jiems prilygintų asmenų ar asmenų grupių įgaliojimus teisės akto įgyvendinimo priežiūrai vykdyti?	Taip (1) Ne (0)
2.	Ar teisės aktas ar projektas suteikia įgaliojimus priimti sprendimus arba skirti išmokas vienam subjektui (tarnautojui, jam prilygintam asmeniui, komisijai, darbo grupei ir t. t.)?	Taip (1) Ne (0)
3.	Ar teisės aktas ar jo projektas sukuria diskriminuojančias sąlygas konkrečioje srityje veikiantiems subjektams?	Taip (1) Ne (0)
4.	Ar teisės akto ar projekto įgyvendinimo procedūros mažina veiklos skaidrumą (ar tinkamai vykdomi viešieji konkursai, tinkamai paskelbta spaudoje ir kita)?	Taip (1) Ne (0)
5.	Ar teisės aktu ar projektu yra pailginamas sandorio vykdymo terminas?	Taip (1) Ne (0)
6.	Ar teisės aktas ar projektas gali trukdyti vykdyti korupcijos prevenciją, prieštarauti kituose teisės aktuose numatytiems antikorupciniams procesams?	Taip (1) Ne (0)
7.	Ar teisės aktas ar projektas sumažina įprastus asmens, asmenų grupės, padalinio ar įstaigos veiksmingos veiklos priežiūros įgyvendinimo reikalavimus?	Taip (1) Ne (0)
8.	Ar teisės aktu ar projektu yra sukuriamos arba padidinamos tarnautojų arba jiems prilyginamų asmenų viešųjų ir privačių interesų konfliktų galimybės?	Taip (1) Ne (0)
9.	Ar teisės aktu ar projektu yra sudaryta galimybė apskųsti tarnautojo arba jam prilyginto asmens sprendimą nepriklausomam asmeniui?	Taip (0) Ne (1)

______________