Administracinė byla Nr. A492 -857/2014
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00446-2013-3
Procesinio sprendimo kategorija 33.2.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gegužės 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Virginijos Volskienės (pranešėja) rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos edukologijos universiteto ir atsakovo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos edukologijos universiteto skundą atsakovams Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio miestprojektas“ dėl sprendimų panaikinimo.
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas Lietuvos edukologijos universitetas pateikė skundą, kurį patikslino (t. I, b. l. 1-7, t. VII, b. l. 55-60) Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydamas panaikinti: 1) viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Lietuvos verslo paramos agentūros 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimą bei 2012 m. lapkričio 30 d. išvadą Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-02-030/IT02; 2) Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. sausio 8 d. įsakymą Nr. 4-9; 3) Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. sausio 8 d. įsakymą Nr. 4-10; 4) Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. ((24.16-03)-5K-1300032)-6K-1301894.
Pareiškėjas nurodė, jog 2010 m. gegužės 31 d. pradėjo vykdyti projektą „Vilniaus pedagoginio universiteto mokomojo laboratorinio korpuso renovacija“, projekto kodas Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-02-030 (toliau – ir projektas), finansavimo ir administravimo sutarties Nr. S-VP3-3.4-ŪM-03-V-02-030 pagrindu. Teigia, kad 2012 m. gruodžio 13 d. iš VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – ir LVPA) gavo 2012 m. gruodžio 7 d. raštą Nr. R4-18905 (13.1.5) bei pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-02-030/IT02 (toliau – ir išvada), kuria siūloma 5 proc. finansinė korekcija nuo projekto vykdytojo mokėjimo prašymuose MP001 - MP010 deklaruotų ir apmokėtų pagal 2010 m. gegužės 4 d. renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartį Nr. 10/VP13-012 išlaidų vertės. Paaiškino, kad LVPA 2012 m. gruodžio 6 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė susigrąžinti dalį sumokėtų lėšų (100 006,57 Lt), taikant lėšų pervedimo būdą, kadangi buvo neva nustatyti Europos Sąjungos finansinės paramos panaudojimo pažeidimai, konkrečiai Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ), Lietuvos Respublikos vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 patvirtintų Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių (toliau – ir Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklės) bei Vilniaus pedagoginio universiteto viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) pažeidimai.
Kadangi su išvada pareiškėjas kategoriškai nesutiko, pateikė 2012 m. gruodžio 27 d. skundą Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai (toliau – ir Ūkio ministerija). Pastaroji institucija skundą persiuntė nagrinėti Lietuvos Respublikos finansų ministerijai (toliau – ir Finansų ministerija). Nors buvo pateiktas aukščiau minėtas skundas, ūkio ministras priėmė skundžiamus 2013 m. sausio 8 d. įsakymą Nr. 4-9 (toliau – ir įsakymas Nr. 4-9) bei 2013 m. sausio 8 d. įsakymą Nr. 4-10 (toliau – ir įsakymas Nr. 4-10), kuriais nurodė pareiškėjui grąžinti lėšas ir pervesti 100 006,57 Lt į Ūkio ministerijos sąskaitą. Vėliau pareiškėjas gavo Finansų ministerijos sprendimą Nr. ((24.16-03)-5K-1300032)6K-1301894 (toliau – ir Finansų ministerijos sprendimas), kuriuo nuspręsta pareiškėjo 2012 m. gruodžio 27 d. skundo netenkinti. Skundžiamus aktus pareiškėjas vertino kaip neteisėtus. Pažymėjo, kad LVPA išvadoje grąžintinomis lėšomis negali būti pripažįstamos netinkamos finansuoti projekto išlaidos, kadangi tokios išlaidos buvo numatytos teikiant LVPA paraišką bei atitinkamai patvirtintos kaip tinkamos finansuoti išlaidos 2 226 364 Lt sumai, nurodant finansavimo intensyvumą 100 proc. ir finansavimo sumą, lygią 2 226 364 Lt.
Mano, jog skundžiama LVPA išvada buvo priimta dėl LVPA, kaip projektą administruojančios bei kontroliuojančios institucijos, netinkamo funkcijų vykdymo, kadangi LVPA paraiškos pateikimo ir sutarties pasirašymo metu patvirtino atitinkamo dydžio projekto išlaidų biudžetą bei sąmatą.
Pareiškėjas nesutiko su LVPA išvada dėl VPĮ 25 straipsnio pažeidimo. Nurodė, kad projektuotojo UAB „Panevėžio miestprojektas“ atliktame techniniame projekte ir pareiškėjo teiktose techninėse specifikacijose nėra nurodyti konkretūs gaminių ir medžiagų pavadinimai ar konkretus gamintojas, o nurodyti standartai, kurie galimi ne vieninteliam tiekėjui (medžiagoms ir gaminiams). Standartų nurodymas techninio projekto techninėse specifikacijose neturėjo absoliučiai jokios įtakos rangos darbų konkurse dalyvavusių tiekėjų pasiūlymų vertinimui. Techninėse specifikacijose yra aprašomos medžiagų ar gaminių charakteristikos, o darbų kiekių žiniaraščiuose nurodomi tik kiekiai.
Pažymėjo, jog tyrimo išvados nebuvo visapusiškai pagrįstos. LVPA ir Finansų ministerija, spręsdamos dėl Viešųjų pirkimo įstatymo nuostatų pažeidimų remiantis Lietuvos Respublikos vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 patvirtintų Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių (toliau – Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklės) nuostatomis, privalėjo kreiptis į kompetentingą instituciją, t. y. Viešųjų pirkimų tarnybą, kuri pagal VPĮ 82 straipsnio 5 punktą turi specialią kompetenciją rinkti, kaupti ir analizuoti informaciją apie numatomus ir atliekamus pirkimus, sudarytas pirkimų sutartis ir sutarčių įvykdymo rezultatus, taip pat nustatytus viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, jų pobūdį ir su jais susijusius sprendimus ir bausmes. Nurodė, jog atsakovai nepagrįstai nesivadovavo Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 (toliau — ir Rekomendacijos) nuostatomis. Nebuvo atlikti šių Rekomendacijų 11-12 punktuose įtvirtinti veiksmai, t. y. pareiškėjo atstovų nebuvo prašyta paaiškinti neva nustatytų pažeidimų aplinkybes, tyrimo išvados nebuvo pagrįstos visapusiškai reikalingais įrodymais.
Akcentavo, kad reikalaujamo dydžio 100 006,57 Lt piniginės sumos grąžinimas sukeltų itin dideles neigiamas finansines pasekmes ne tik projekto vykdytojui, bet ir neigiamas pasekmes tretiesiems asmenims ir visuomenės interesui.
Nesutiko, kad pirkimų sąlygos, įtvirtintos 4.3. punkte, pažeidžia VPĮ 32 straipsnio 3 dalį. Nurodė, kad šiuo klausimu LVPA išvados 7.3. punkto 1 papunktyje nurodyta pozicija yra paremta iš aktualios pirkimo sąlygos konteksto išimta ištrauka, nenurodant visos pirkimų sąlygos, įtvirtintos 4.3. p., negana to, nenurodant šios pirkimo sąlygos sisteminio ryšio su kitomis pirkimo sąlygomis. Šiuo aspektu rėmėsi Europos Teisingumo Teismo praktika (byla Nr. C-176/98 Holst Italija), Lietuvos apeliacinio teismo praktika (civilinė byla Nr. 2A-1513/2011).
Pažymėjo, kad atsakovų sprendimai neatitinka aiškumo, pagrįstumo, teisėtumo reikalavimų. Darė išvadą, jog priimant skundžiamą sprendimą buvo pažeisti teisinio apibrėžtumo bei teisės viršenybės principai, reiškiantys, jog: visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, o plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas. Mano, kad buvo pažeistas proporcingumo principas, kadangi įvertinus LVPA išvadoje nurodomus projekto vykdytojo pažeidimus, pastarieji negali būti vertintini, kaip tokie, už kurių atlikimą galėtų būtų skiriama net 5 proc. finansinė korekcija nuo visos patvirtintos projekto sumos, nes paminėti pažeidimai tėra formalūs ir mažareikšmiai, jie niekaip negalėjo padaryti jokios įtakos vykdyto projekto tikslams, projekto veiklai ar pačių lėšų finansavimo intensyvumui. Pažymėjo, jog objektyviai jokios žalos nebuvo ir negali būti padaryta, tokio masto (5 proc.) siūloma taikyti finansinė korekcija projekto vykdytojui, vertintina kaip absoliučiai neproporcinga siekiamam tikslui užtikrinti.
Atsakovas Ūkio ministerija pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti (t. I, b. l. 18-21).
Mano, kad skundžiami ūkio ministro įsakymai yra teisėti ir pagrįsti. Pažymėjo, kad skundžiami sprendimai priimti laikantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatų, taip pat vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės). Nurodė, kad sprendimus priėmė atsižvelgęs į motyvuotą LVPA išvadą ir pateiktą pasiūlymą.
Atsakovas LVPA pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti (t. VII, b. l. 102-106).
Pažymėjo, kad skundas dalyje dėl Finansų ministerijos sprendimo yra paduotas praleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo padavimo terminą.
Mano, kad skundžiama LVPA tyrimo išvada ir sprendimas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, o jas sukelia galutiniai ūkio ministro sprendimai.
Nurodė, kad teisės aktai įtvirtina galimybę, bet ne pareigą gavus informaciją apie viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą ar kitas institucijas. Pažymėjo, kad LVPA įgaliojimai, numatyti VPĮ 41 straipsnio 5 dalyje, yra suteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 patvirtintomis taisyklėmis. Nesutiko, kad tyrimo metu būtinai turi būti atliekami visi Metodikoje nurodyti veiksmai.
Nesutiko su pareiškėjo vertinimu dėl VPĮ 25 straipsnio pažeidimo. Pažymėjo, jog darbų kiekių žiniaraštyje nurodomi ne tik kiekiai, bet ir įranga, jų tikslūs išmatavimai, o taip pat konkretūs gamintojai bei konkretūs modeliai, todėl atsižvelgiant į tai, kad VPĮ 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog „Perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje“ darbų kiekių žiniaraščiai yra techninės specifikacijos dalis, o juose nurodytas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti, lemia VPĮ 25 straipsnio 8 dalies pažeidimą.
Atsakovas taip pat nesutiko su pareiškėjo vertinimu dėl VPĮ 32 straipsnio 3 dalies pažeidimo. Nurodė, kad perkančiosios organizacijos pozicija visiškai neatsižvelgti į subrangovo kvalifikaciją reiškia, kad rangovo ir subrangovų pajėgumai nėra sumuojami ir rangovas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais tik tuo atveju, kai pats turi teisę atlikti visus pirkimo objekte nurodytus darbus arba sumuojami tik ūkio subjektų grupės narių, veikiančių jungtinės veiklos sutarties pagrindu, pajėgumai. Tai rodo, kad perkančioji organizacija apribojo tiekėjams remtis subrangovų ekonominiais, finansiniais, techniniais ir profesiniais pajėgumais, tuo pažeisdama VPĮ 32 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad „prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais“.
Atsakovas Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepime (t. VII, b. l. 108-115) pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Mano, kad Finansų ministerija, šiuo atveju veikianti kaip išankstinė ginčų nagrinėjimo institucija, negali būti atsakovu byloje.
Pažymėjo, kad Finansų ministerija, nagrinėdama pareiškėjo skundą ir LVPA pateiktą informaciją, neturėjo vertinti pirkimo atitikties VPĮ nuostatoms. Ministerija vertino tik LVPA veiksmus (procedūrinius veiksmus), susijusius su LVPA sprendimo dėl pažeidimo priėmimu bei, ar LVPA tinkamai vykdė teisės aktuose nustatytas atitinkamų projektų pažeidimų tyrimo ir nustatymo procedūras ir joms nustatytus reikalavimus. Teigė, kad Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklių, kuriose numatytos LVPA, kaip įgyvendinančiosios institucijos, funkcijos, susijusios su ES struktūrinės paramos administravimu, 68 punkte numatyta galimybė LVPA, atliekant pažeidimo tyrimą, esant poreikiui kreiptis į VPT, tačiau ši nuostata neįpareigoja LVPA to daryti, jeigu LVPA turimos informacijos pakanka pažeidimo tyrimui atlikti. Pažymėjo, jog LVPA, atlikdama pažeidimo tyrimą dėl projekto bei nustatydama, kad pareiškėjas, vykdydamas pirkimą, pažeidė VPĮ bei Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių nuostatas, rėmėsi Viešųjų pirkimų tarnybos išvada (pozicija), kuri buvo teikta kitame (analogiškame) Vilniaus pedagoginio universiteto vykdytame viešajame pirkime, t. y. Vilniaus pedagoginio universiteto vykdytas viešasis pirkimas „Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos mokslų fakulteto mokomojo korpuso, esančio adresu Studentų g. 39, Renovacijos (rekonstrukcijos) darbų pirkimas“. Nurodė, kad pagal Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklių vadovaujančiai institucijai numatytas funkcijas, Finansų ministerija neatlieka pažeidimo tyrimo, todėl atitinkamai neturėjo atlikti ir Rekomendacijų 11 punkte nurodytų su pažeidimo tyrimu susijusių veiksmų.
Mano, kad pareiškėjas nepateikė argumentų ar įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos LVPA nustatyto pažeidimo tyrimo išvadai ir Finansų ministerijos sprendimui.
Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Panevėžio miestprojektas“ atsiliepime į skundą (t. VII, b. l. 135-136) sutiko su skundu ir prašė jį tenkinti.
Teigė, kad UAB „Panevėžio miestprojektas“ pagal 2009 m. liepos 28 d. pasirašytą su pareiškėju projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros sutartį Nr. PD09-025/09VP13-015 atliko Vilniaus pedagoginio universiteto mokomojo laboratorinio korpuso renovacijos (rekonstrukcijos) techninį projektą ir prižiūrėjo šio projekto įgyvendinimą. UAB „Panevėžio miestprojektas“ savo įsipareigojimus įvykdė laiku ir tinkamai. Dėl atliktų projektavimo darbų ir projekto vykdymo priežiūros UAB „Panevėžio miestprojektas“ niekada nėra gavęs jokių pretenzijų ar pastabų nei iš užsakovo, nei iš trečiųjų asmenų. Jam nėra žinomos jokios aplinkybės dėl administracinės bylos pagal pareiškėjo skundą pagrindo, nei vienas iš atsakovų prieš priimdamas pareiškėjo ginčijamus sprendimus jokiais klausimais į UAB „Panevėžio miestprojektas“ niekada nėra kreipęsis.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 14 d. sprendimu (t. VII, b. l. 153-167) bylos dalį dėl VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimo, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2012 m. lapkričio 30 d. išvados Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-02-030/IT02 ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. ((24.16-03)-5K-1300032)-6K-1301894 panaikinimo nutraukė. Kitų pareiškėjo Lietuvos edukologijos universiteto skundo reikalavimų netenkino.
Teismas nustatė, kad pareiškėjo vykdomo projekto (projekto kodas Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-02-030) pažeidimo tyrimas inicijuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2012 m. spalio 24 d. el. laišku bei 2012 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. S-(80-2256)-2607 ir prie jo pateikta medžiaga. Atlikusi pažeidimo tyrimą LVPA surašė 2012 m. lapkričio 30 d. pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-02-030/IT02 dėl pareiškėjo projekte nustatyto Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimo, nustačiusi, kad vykdant Vilniaus pedagoginio universiteto mokomojo laboratorinio korpuso, esančio adresu Studentų g. 39, renovacijos (rekonstrukcijos) darbų pirkimą buvo pažeistos VPĮ 25 straipsnio 2 dalies, 25 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 25 straipsnio 8 dalies, 32 straipsnio 3 dalies, 85 straipsnio 2 dalies nuostatos ir Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių 5.12.1 ir 5.12.2. punktų nuostatos. Išvadoje siūloma 5 proc. finansinė korekcija pagal Europos Komisijos parengtų Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairių (2007-11-29 galutinė redakcija, COCOF 07/0037/03-ES) (toliau – ir Gairės) 23 punkte nustatytą rekomenduojamą pataisą: neteisėtų atrankos ir (arba) sutarties pasirašymo kriterijų taikymas nuo projekto vykdytojo mokėjimo prašymuose MP001 - MP010 deklaruotų ir apmokėtų pagal 2010 m. gegužės 4 d. renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartį Nr. 10/VP13-012 išlaidų vertės. LVPA 2012 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. R4-18905(13.1-5) pateikė Ūkio ministerijai priimto sprendimo kopiją dėl pareiškėjo Lietuvos edukologijos universiteto projekto nustatyto Europos Sąjungos finansinės paramos panaudojimo pažeidimo, t. y. pažeidimo tyrimo išvadą ir 2012 m. gruodžio 6 d. siūlymą priimti sprendimą dėl projekto finansavimo ES fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis sumažinimo ir lėšų susigrąžinimo, t. y. susigrąžinti iš projekto vykdytojo lėšas sumoje 100 006,57 Lt. Ūkio ministerija 2013 m. sausio 8 d. priėmė įsakymą Nr. 4-9 „Dėl lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-02-030 vykdytojui Lietuvos edukologijos universitetui, grąžinimo“ ir įsakymą Nr. 4-10 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 4-353 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“ pakeitimo“. Šiais įsakymais ūkio ministras nurodė pareiškėjui grąžinti lėšas ir pervesti 100 006,57 Lt į Ūkio ministerijos sąskaitą. Pareiškėjas pateikė skundą, kuriuo prašė LVPA sprendimą dėl pažeidimo panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Finansų ministerija priėmė 2013 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. ((24.16-03)-5K-1300032)-6K-1301894, kuriame nurodė, kad LVPA atliko būtinus pažeidimo tyrimo veiksmus, pažeidimo tyrimo išvadoje yra nurodytos faktinės aplinkybės, argumentai ir įrodymai, pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo LVPA vadovavosi priimdama tokį sprendimą, išvadoje išdėstyti motyvai yra aiškūs ir pakankami, taip pat nebuvo nustatyta, kad LVPA būtų viršijusi įgyvendinančiosios institucijos kompetenciją ar pažeidusi pažeidimo tyrimo procedūras, kaip tai nustatyta Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklėse, Administravimo taisyklėse, Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklėse, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas sprendė, kad galutiniai sprendimai, sukeliantys pareiškėjui realias teisines pasekmes, yra ūkio ministro įsakymai Nr. 4-9 ir Nr. 4-10, kuriais priimtas galutinis sprendimas dėl projekto finansavimo. Tuo tarpu skundžiami LVPA sprendimai yra procedūros dalis, kuriai pasibaigus, ūkio ministras priima galutinį sprendimą dėl finansavimo neskyrimo, todėl toks LVPA sprendimas negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bylos dalį dėl reikalavimų panaikinti VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimą bei 2012 m. lapkričio 30 d. išvadą Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-02-030/IT02, teismas nutraukė ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.
Teismas taip pat nutraukė bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. ((24.16-03)-5K-1300032)-6K-1301894. Tokį sprendimą teismas priėmė konstatavęs, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje numatytą 20 dienų terminą ir šis terminas nenustačius objektyvių jo praleidimo priežasčių neatnaujintas.
Pasisakydamas dėl skundžiamų Ūkio ministerijos sprendimų teisėtumo, teismas pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog LVPA pripažino tinkamomis projekto išlaidas 2 226 364 Lt sumai, nurodant finansavimo intensyvumą 100 proc. ir finansavimo sumą, lygią 2 226 364 Lt bei tai, kad tuo metu nebuvo nustatyta jokių Lietuvos Respublikos teisės aktų, įskaitant VPĮ, pažeidimų, nepaneigia už projektą atsakingų institucijų teisės atlikti patikrinimą vėliau, gavus informacijos apie galimą pažeidimą, tuo labiau, kad tą atlikti įpareigoja teisės aktai. Nurodė, kad įgaliojimai vykdyti pažeidimų tyrimą LVPA, kaip įgyvendinančiai institucijai, yra suteikti Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis bei Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklėmis, todėl darė išvadą, kad LVPA, kaip įgyvendinančioji institucija, gavusi Valstybės kontrolės pateiktą medžiagą dėl galimo projekto neatitikimo teisės aktų reikalavimams, turėjo pareigą atlikti papildomą pareiškėjo dokumentų patikrinimą, t. y. veikė vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų.
Teismas pažymėjo, kad Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklių 63 bei 68 punktai numato įgyvendinančiai institucijai, atliekančiai pažeidimo tyrimą, galimybę, o ne pareigą kreiptis į atitinkamas institucijas, tame tarpe ir Viešųjų pirkimų tarnybą. Be to, sprendė, kad pažeidimo tyrimo metu buvo įvertinti visi su projektu susiję turimi dokumentai ir nenustatyta pagrindo kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą, nes pareiškėjo atlikti VPĮ pažeidimai buvo laikomi akivaizdžiais ir nereikalaujančiais papildomo tyrimo, be to, pareiškėjas nepateikė jokių naujų duomenų, kurie nebūtų buvę įvertinti pažeidimo tyrimo metu.
Pasisakydamas dėl LVPA nustatytų VPĮ 25 straipsnio 2 dalies, 25 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 25 straipsnio 8 dalies, 32 straipsnio 3 dalies, 85 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimo teismas nurodė, kad iš Vilniaus pedagoginio universiteto Viešojo pirkimo supaprastinto atviro konkurso būdu pirkimo sąlygų Vilniaus pedagoginio universiteto mokomojo laboratorinio korpuso, esančio adresu Studentų g. 39 renovacijos (rekonstrukcijos) darbų pirkimo dokumentų matyti, jog 2.5 dalyje įtvirtintuose techniniuose reikalavimuose plieninėms durims 8 punkte numatyta, kad priešgaisrinės durys turi atitikti DIN 4102, STR 2.01.01(2):1999, LST ISO 834, LST EN 1634-1; 2.8 d. 7 punkte nurodyta, kad vartai turi turėti ISO 9001 kokybės sistemą ir CE sertifikuotus gaminius. Techninio projekto šilumos punktų, vėdinimo projekto dalies darbų kiekių žiniaraštyje Nr. 103 „Rekuperacinės sistemos įrengimas“ nurodyti elektroniniai vandens skaitikliai Siemens, kevalai Paroc AluCoat. Darbų kiekių žiniaraštyje Nr. 104 nurodomos stogų plokštės Paroc ROB, bituminės stogų dangos Mida Bit V13s, Technoelest PV S5b ir pan. Darbų kiekių žiniaraštyje nurodomi ne tik kiekiai, bet ir įranga, jų tikslūs išmatavimai, konkretūs gamintojai, modeliai. Tokius pirkimo reikalavimus teismas vertino kaip neatitinkančius VPĮ įstatymo nuostatų, draudžiančių apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje nurodyti konkretų modelį ar šaltinį, konkretų procesą ar prekės ženklą, patentą, tipą, konkrečią kilmę ar gamybą, dėl kurių tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti.
Pasisakydamas dėl VPĮ 32 straipsnio 3 dalies, numatančios, kad prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais; šiuo atveju tiekėjas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį tie ištekliai jam bus prieinami; tokiomis pačiomis sąlygomis ūkio subjektų grupė gali remtis ūkio subjektų grupės dalyvių arba kitų ūkio subjektų pajėgumais, teismas sutiko su LVPA argumentais, kad perkančiosios organizacijos, t. y. pareiškėjo pozicija visiškai neatsižvelgti į subrangovo kvalifikaciją reiškia, kad rangovo ir subrangovų pajėgumai nėra sumuojami ir rangovas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais tik tuo atveju, kai pats turi teisę atlikti visus pirkimo objekte nurodytus darbus arba sumuojami tik ūkio subjektų grupės narių, veikiančių jungtinės veiklos sutarties pagrindu, pajėgumai. Šiuo požiūriu teismas darė išvadą, kad VPĮ 32 straipsnio 3 dalies pažeidimas buvo konstatuotas pagrįstai, nes nurodytomis sąlygomis iš esmės buvo apribota teisė remtis subrangovų ekonominiais, finansiniais, techniniais ir profesiniais pajėgumais, neatsižvelgiant į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais, t. y. reikalaujant būti sudarius būtent jungtinės veiklos sutartį.
Teismas taip pat akcentavo, kad Ūkio ministerija priėmė sprendimą pritaikyti minimalią 5 proc. finansinę korekciją vadovaudamasi Europos Komisijos parengtų Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairių (2007-11-29 redakcija, COCOF 07/0037/03-ES) 23 punkte nustatyta rekomenduojama pataisa: neteisėtų atrankos ir (arba) sutarties pasirašymo kriterijų taikymas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo, kaip projekto vykdytojo, pažeidimai buvo konstatuoti pagrįstai ir tai, kad jo atžvilgiu buvo pritaikyta minimali finansinė korekcija, kurią numato Europos sąjungos teisės aktas, darė išvadą, kad Ūkio ministerijos sprendimas taikyti šią 5 proc. finansinę korekciją atitiko teisės aktų reikalavimus ir nebuvo pagrindo taikyti ją mažesne apimtimi arba iš viso netaikyti. Be to, finansinės korekcijos taikymas skiriamas už nustatytus projekto vykdytojo pažeidimus ir šiuo atveju nereikalaujama atsižvelgti, analizuoti galimas neigiamas pasekmes projekto vykdytojui, todėl pareiškėjo argumentai, kad buvo pažeistas proporcingumo principas, pripažintas nepagrįstu.
III.
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (t. VIII, b. l. 2-11), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
Pareiškėjas nesutinka, kad LVPA sprendimai šiuo atveju negali būti skundžiami teismui. Nesutikimą grindžia Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 211 ir 212 punktais, numatančiais galimybę skųsti įgyvendinančios institucijos veiksmus. Pažymi, kad LVPA sprendimų apskundimas Finansų ministerijai laikytinas pasinaudojimų teisės aktų numatyta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, o teismui šiuo atveju turi būti skundžiami ne ginčą nagrinėjančios institucijos, o viešojo administravimo institucijos, t. y. LVPA sprendimai.
Pareiškėjas taip pat nesutinka, kad praleido terminą apskųsti Finansų ministerijos sprendimą ir nurodo, jog ši suklaidino pareiškėją savo sprendime nurodydama, jog sprendimas skundžiamas teismui per 30 dienų.
Pareiškėjas nepritaria teismo argumentui, kad nėra reikšminga tai, jog paraiškos pateikimo metu LVPA nenustatė jokių pažeidimų ir patvirtino 100 proc. projekto išlaidų finansavimą. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1225 patvirtintų veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių nuostatomis ir teigia, kad pakartotinis patikrinimas gali būti atliekamas tik gavus informacijos apie pažeidimą. Tvirtina, kad Valstybės kontrolės išvadoje nebuvo nurodytas galimas projekto neatitikimas teisės aktams. Taigi pakartotinis patikrinimas buvo atliktas neteisėtai. Be to, LVPA nekonstatavo, kad nustatyti pažeidimai yra neištaisomi.
Laikosi pozicijos, kad reikalaujamo dydžio 100 006,57 Lt piniginės sumos grąžinimas sukeltų itin dideles neigiamas finansines pasekmes ne tik projekto vykdytojui, bet ir neigiamas pasekmes tretiesiems asmenims ir visuomenės interesui.
Pareiškėjas taip pat laikosi skunde nurodytos pozicijos, kad LVPA, konstatuodama VPĮ nuostatų pažeidimus, veikė ultra vires, kadangi viešųjų pirkimų pažeidimus kompetentinga nustatyti tik Viešųjų pirkimų tarnyba.
Nesutinka, kad buvo pažeistas VPĮ 25 straipsnis. Nurodo, kad konkretūs gamintojai buvo nurodyti ne perkančiosios organizacijos dokumentuose, o konkurse dalyvavusių tiekėjų pasiūlymuose, pvz. UAB „Statva“. Pažymi, kad UAB „Panevėžio miestprojektas“ parengtame techniniame projekte ir perkančiosios organizacijos teiktose techninėse specifikacijose nėra nurodyti konkretūs gaminių ir medžiagų pavadinimai, gamintojas, o nurodyti standartai, galimi ne vieninteliam tiekėjui.
Pareiškėjas taip pat nesutinka su nustatytu VPĮ 32 straipsnio 3 dalies pažeidimu. Mano, kad rekonstrukcijos darbų pirkimo sąlygų 4.3 punkte įtvirtintas reikalavimas nelaikytinas minėtos įstatymo nuostatos pažeidimu, kadangi nebuvo uždrausta remtis subrangovų pajėgumais. Remiasi skunde nurodyta teismų praktika taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (civilinės bylos Nr. 3K-3-583/2008; Nr. 3K3-293/2011; Nr. 3K-3-324/2013).
Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad paskirta sankcija neproporcinga siekiamam tikslui.
Atsakovas Ūkio ministerija pateikė apeliacinį skundą (t. VIII, b. l. 20-23), kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimą ir netenkinti pareiškėjo reikalavimų dėl LVPA sprendimų panaikinimo.
Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria byla dėl LVPA sprendimų buvo nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Remiasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 195, 197, 198 punktais, LVAT praktika (administracinė byla AS143-268/2013, AS662-59/2013).
Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą (t. VIII, b. l. 47-49).
Pakartoja savo apeliacinio skundo motyvus, susijusius su teismo sprendimo dalimi, kuria administracinė byla buvo nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.
Atsakovas LVPA pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. VIII, b. l. 32-39), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo skundą atmesti.
Nesutinka su pareiškėjo pozicija dėl LVPA sprendimų teisinės reikšmės. Remiasi LVAT praktika (administracinės bylos Nr. AS662-59/2013, AS520-344/2013, AS822-459/2013). Mano, kad teismas pagrįstai nutraukė bylos dalį dėl skundžiamo Finansų ministerijos sprendimo ir pritaria teismo motyvams. Tvirtina, kad LVPA turėjo teisę atlikti pakartotinį patikrinimą. Remiasi 2006 m. liepos 11 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (toliau – ir Bendrasis reglamentas), nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. X-1295, kuriuo Valstybės kontrolei pavesta atlikti veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją konvergencijos tikslu įgyvendinti, Audito institucijos funkcijas, nurodytas Bendrojo reglamento 62 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1225 patvirtintų veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių nuostatomis.
Pakartoja atsiliepimo į skundą motyvus dėl LVPA teisės vertinti viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, taip pat dėl taikytos finansinės korekcijos neproporcingumo.
Atsakovas LVPA pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą (t. VIII, b. l. 29-31), kuriame nurodė, kad su šiuo skundu nesutinka.
Mano, kad teismas pagrįstai nutraukė bylos dalį dėl LVPA sprendimų panaikinimo. Teigia, kad pareiškėjui teisinės pasekmės atsiranda tik tada, kai ministras priima vieną iš Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198 punkte nurodytų sprendimų.
Atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. VIII, b. l. 40-45).
Nurodo sutinkantis su pareiškėjo skundo dalimi dėl galimybės skųsti LVPA sprendimus. Su kita pareiškėjo apeliacinio skundo dalimi nesutinka.
Iš esmės pakartoja savo apeliacinio skundo argumentus.
Atsakovas Lietuvos Respublikos finansų ministerija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. VIII, b. l. 51-56), prašydamas šį skundą atmesti.
Tvirtina, kad ministerija teisingai nurodė savo sprendimo apskundimo tvarką, t. y. 20 dienų.
Laikosi pozicijos, kad LVPA nustatytų pažeidimų tyrimą atliko vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais, kad LVPA turi pareigą atlikti projektų įgyvendinimo priežiūrą visą projekto įgyvendinimo laiką ir 5 metus po jo įgyvendinimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Ginčo esmė
Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjo projekto, įgyvendinamo Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis, išlaidų pripažinimo netinkamomis finansuoti teisėtumas ir pagrįstumas.
Pareiškėjas Lietuvos edukologijos universitetas, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerija 2010 m. gegužės 31 d. pasirašė trišalę projekto „Vilniaus pedagoginio universiteto mokomojo laboratorinio korpuso renovacija“, projekto kodas Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-02-030, finansavimo ir administravimo sutartį Nr. S-VP3-3.4-ŪM-03-V-02-030, 2011 m. gruodžio 15 d. buvo pasirašytas sutarties pakeitimo susitarimas Nr. 1, kuriuo nustatyta projekto biudžete didžiausia tinkamų finansuoti išlaidų suma – 2 088 194,64 Lt.
Sutartimi buvo nustatyta projekto, kurio aprašymas ir biudžetas pateikti sutarties 1 ir 2 prieduose ir kuriam įgyvendinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 4-353 yra skirtos Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos. Didžiausia nustatyta tinkamų finansuoti išlaidų suma – 2.226.364,00 Lt, įskaitant PVM, skirta sutarties specialiųjų sąlygų 2.1 punkte nurodytoms projekto išlaidoms finansuoti (sutartis 2.2 p.). Trišalė sutartis buvo pasirašyta po to, kai įvyko viešojo pirkimo supaprastintas atviras konkursas, sudaryta Renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos 2010 m. gegužės 4 d. sutartis Nr. 10/VP13-012, Viešųjų pirkimų tarnybai pateikta 2010 m. gegužės 17 d. ataskaita Nr. 1.
Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2012 m. spalio 24 d. pranešimu, LVPA atliko pažeidimo tyrimą ir 2012 m. lapkričio 30 d. parengė Pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-02-030/IT02 dėl pareiškėjo projekte nustatyto Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimo, nustatė, kad vykdant Vilniaus pedagoginio universiteto mokomojo laboratorinio korpuso, esančio adresu Studentų g. 39, renovacijos (rekonstrukcijos) darbų pirkimą buvo pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 2 dalies, 25 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 25 straipsnio 8 dalies, 32 straipsnio 3 dalies, 85 straipsnio 2 dalies nuostatos ir Vilniaus pedagoginio universiteto viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto rektoriaus 2008 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1-46 (SVPT) 5.12.1 ir 5.12.2. punktų nuostatos, išvadoje siūloma 5 proc. finansinė korekcija pagal Europos Komisijos parengtų Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairių (2007 m. lapkričio 29 d. galutinė redakcija, COCOF 07/0037/03-ES) (toliau – ir Gairės) 23 punkte nustatytą rekomenduojamą pataisą: neteisėtų atrankos ir (arba) sutarties pasirašymo kriterijų taikymas nuo Projekto vykdytojo mokėjimo prašymuose MP001 - MP010 deklaruotų ir apmokėtų pagal 2010 m. gegužės 4 d. renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartį Nr. 10/VP13-012 išlaidų vertės. Išvadoje nurodomi nustatyti Europos Sąjungos finansinės paramos panaudojimo pažeidimai: VPĮ 25 straipsnio 2 dalies, 25 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 25 straipsnio 8 d dalies, 32 straipsnio 3 dalies, 85 straipsnio 2 dalies pažeidimai, Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos ir ją įgyvendinančių veiksmų programų projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179, 8.7 punkto, 8.8 punkto bei Vilniaus pedagoginio universiteto viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo 5.12.1 punkto, 5.12.2. punkto pažeidimai. Pareiškėjas ginčija LVPA 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimą bei 2012 m. lapkričio 30 d. išvadą Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-02-030/IT02, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. sausio 8 d. įsakymus Nr. 4-9 ir Nr. 4-10, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. ((24.16-03)-5K-1300032)-6K-1301894, kuriais nuspręsta susigrąžinti dalį finansinės paramos lėšų – 100 006,57 Lt.
Dėl LVPA teisės atlikti pažeidimo patikrinimą
Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad LVPA, paraiškos pateikimo metu nenustačiusi jokių pažeidimų ir patvirtinusi 100 procentų projektų išlaidų finansavimą, papildomą projekto vykdytojo dokumentų patikrinimą galėjo atlikti tik gavusi informaciją apie pažeidimą, o tokių duomenų Valstybės kontrolės informacijoje nebuvo. Šie apelianto argumentai nepagrįsti ir atmestini.
Teisėjų kolegija iš esmės pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad už projekto vykdymo priežiūrą atsakingas institucijas teisės aktai įpareigoja atlikti patikrinimus, kai gaunama informacija apie galimus pažeidimus. Ši aplinkybė įrodyta byloje. Pažeidimo tyrimo išvadoje nurodyta, kad pirminė informacija buvo gauta iš Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2012 m. spalio 19 d. elektroniniu laišku, byloje pateikiami Valstybės kontrolės 2012 m. lapkričio 23 d. raštas Nr. S-(80-2256)-2607 ir kartu pateikiami duomenys apie 2011 m. valstybinio audito metu pastebėtus galimus pažeidimus.
Įgaliojimai vykdyti pažeidimų tyrimą LVPA, kaip įgyvendinančiai institucijai, yra suteikti Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443, bei Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1225. Vadovaujantis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklių 10.3.5 punktu, pažeidimų tyrimą ir su tuo susijusius veiksmus atlikti pavedama įgyvendinančiajai institucijai (šiuo atveju LVPA), kuri, vadovaudamasi Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių 63 punktu, gavusi informacijos apie įtariamą pažeidimą iš audito institucijų, privalo, vadovaudamasi Rekomendacijomis, šios informacijos pagrindu inicijuoti pažeidimo tyrimą bei apie tyrimo rezultatus informuoti ministeriją (nagrinėjamos bylos atveju – Ūkio ministeriją) ir vadovaujančiąja instituciją (nagrinėjamos bylos atveju – Finansų ministeriją).
Pažeidimo tyrimas yra savarankiška projekto vykdymo priežiūros procedūra ir šiuo aspektu nėra pakartotinis patikrinimas tų pačių dalykų, kurie buvo tikrinami priimant sprendimą dėl projekto išlaidų patvirtinimo tinkamomis finansuoti, ja siekiama teisėto tikslo – išvengti Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto lėšų panaudojimo projektų išlaidoms, laikytinomis netinkamomis, finansuoti. Pareiškėjas, nepriklausomai nuo pažeidimo nustatyto bei patikrinimo atlikimo momento, negali turėti teisėtų lūkesčių gauti lėšų finansuoti projekto, įgyvendinamo iš Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto, išlaidoms, kurios neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų ir dėl to yra netinkamos finansuoti.
Dėl pareiškėjo teisės skųsti LVPA sprendimą, išvadą ir Finansų ministerijos sprendimą
Pirmosios instancijos teismas administracinę bylą dėl VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimo bei 2012 m. lapkričio 30 d. išvados Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-02-030/IT02 panaikinimo nutraukė ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu, konstatavęs, kad šie administraciniai aktai yra tik dalis administracinės procedūros, kurie patys savaime nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, nelemia jo materialinių teisių ir pareigų, todėl negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. LVPA išvados pagrįstumas vertinamas sprendžiant dėl jos pagrindu priimtų ir byloje ginčijamų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. sausio 8 d. įsakymų Nr. 4-9 ir Nr. 4-10 teisėtumo ir pagrįstumo.
Su šiomis teismo išvadomis nesutiko tiek pareiškėjas, apeliaciniame skunde teigdamas, kad Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 211 ir 212 punktai numato galimybę skųsti įgyvendinančios institucijos veiksmus, tiek atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, kuris apeliaciniame skunde nurodė, kad nagrinėjamoje byloje turi būti taikoma Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių redakcija, galiojusi nuo 2012 m. gegužės 17 d. bei atitinkamai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota byloje AS143-268/2013.
Atsiliepime į atsakovo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos skundą atsakovas LVPA nurodė, kad ginčas dėl įgyvendinančiosios institucijos pažeidimo tyrimo nenagrinėtinas teisme, įgyvendinančiosios institucijos sprendimo dėl pažeidimo nėra pagrindo vertinti kaip individualaus administracinio akto, galinčio būti savarankišku administracinės bylos dalyku, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota bylose Nr. AS662-59/2013, AS520-344/2013, AS822-459/2013.
Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 211 ir 212 punktas numato galimybę skųsti įgyvendinančios institucijos veiksmus, nagrinėjamoje byloje neturi reikšmės vertinant įgyvendinančiosios institucijos sprendimą kaip negalintį būti savarankišku administracinės bylos dalyku, nes taisyklių nuostatos numato įgyvendinančiosios institucijos sprendimų apskundimą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, taigi atsižvelgiant į ginčo priskirtinumą administraciniam teismui pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Kiekvienas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT nutartys bylose AS525-540/2008, AS143-391/2009, AS822-172/2010, kt.).
Aptariant atsakovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad tiek anksčiau, iki 2012 m. gegužės 17 d. galiojusi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių redakcija, tiek vėlesnė, numatė, kad galutinis sprendimas dėl projekto finansavimo ir administravimo sutarties yra priimamas būtent ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos. Įgyvendinančiosios institucijos sprendimas, kuriuo yra teikiamas siūlymas (Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 197 punktas, redakcija, galiojanti nuo 2012 m. gegužės 17 d.) sumažinti finansavimą, pareiškėjui nesukelia jokių materialinių pasekmių, nenustato teisių ir pareigų, kol ministerija ir (ar) kita valstybės institucija neišnagrinėja įgyvendinančiosios institucijos sprendimo dėl pažeidimo ir, nekeisdama nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, priima vieną iš sprendimų, numatytų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198 punkte. Pareiškėjui teisinės pasekmės atsiranda tik po šio sprendimo priėmimo, o nesutikimo su pažeidimo tyrimo išvada argumentai kaip skundo pagrindą sudarančios aplinkybės nagrinėjami teisės aktų nustatyta tvarka ginčijant galutinį sprendimą, priimtą Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198 punkte. Aptariamu aspektu aktuali yra vėlesnė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, kuria remiasi bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija (AS520-344/2013, AS822-459/2013, A502-940/2013P-146-14/2014).
Atsakovo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos apeliacinio skundo argumentai, kad Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198 punkte įtvirtinta pareiga priimti konkretų sprendimą, ir ministerija negali keisti nustatytos netinkamų išlaidų sumos bei pažeidimo apimties ir turinio, nepaneigia įgyvendinančiosios institucijos sprendimo dėl pažeidimo tarpinio pobūdžio. Apelianto minėtas diskrecijos ribojimas reiškia, kad priimant sprendimą dėl projekto finansavimo, negali būti bloginama projekto vykdytojo padėtis, tačiau, remiantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 1981 punktu, jeigu ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai gavus įgyvendinančiosios institucijos sprendimą dėl pažeidimo ir jį nagrinėjant ar jau išnagrinėjus paaiškėja naujų aplinkybių, kurių įgyvendinančioji institucija nenagrinėjo nustatydama pažeidimą, ministerija ir (ar) kita valstybės institucija nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo įgyvendinančiosios institucijos sprendimo dėl pažeidimo gavimo dienos, paprašo įgyvendinančiąją instituciją įvertinti paaiškėjusias naujas aplinkybes ir, jeigu būtina, atitinkamai pakeisti sprendimą dėl pažeidimo. Minėtos taisyklių nuostatos patvirtina, kad ministerija ir (ar) kita valstybės institucija turi galimybę savarankiškai vertinti pažeidimo tyrimo išvadą bei nesutikti su įgyvendinančiosios institucijos sprendimu. Remiantis išdėstytais argumentais atsakovo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.
Pirmosios instancijos teismas nutraukė administracinę bylą dalyje pagal pareiškėjo skundą dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. ((24.16-03)-5K-1300032)-6K-1301894 panaikinimo, konstatavęs, kad skundas dėl jo pateiktas praleidus apskundimo terminą bei nepripažinęs termino praleidimo priežasčių svarbiomis.
Pareiškėjas dėl LVPA 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimo 2012 m. lapkričio 30 d. tyrimo išvados 2012 m. gruodžio 27 d. pateikė skundą, kurį išnagrinėjusi Finansų sprendimu atsisakė jį tenkinti, nurodė, kad šis sprendimas per 20 dienų nuo jo gavimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas Finansų ministerijos 2013 m. vasario 22 d. sprendimą gavo 2013 m. vasario 27 d., skundą teismui dėl jo išsiuntė 2013 m. balandžio 2 d. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigė, kad buvo suklaidintas Finansų ministerijos, kuri 2013 m. vasario 22 d. sprendime nurodė, kad jis gali būti skundžiamas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, tai reiškia, per 30 dienų nuo skundžiamo akto paskelbimo ar įteikimo dienos. Šie apelianto argumentai atmestini, nes Finansų ministerijos 2013 m. vasario 22 d. sprendime yra aiškiai nurodytas 20 dienų jo apskundimo terminas, kuris taikomas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus skundą, pareiškėją atstovavo advokatas, todėl nebuvo pagrindo termino praleidimo priežastis pripažinti objektyviomis ir terminą atnaujinti. Kita vertus, nors byla dėl Finansų ministerijos 2013 m. vasario 22 d. sprendimo panaikinimo buvo nutraukta, ši procesinė aplinkybė neturėjo reikšmės pareiškėjo teisių gynimui, nes, kaip jau buvo minėta, LVPA atlikto Pažeidimo tyrimo išvados pagrįstumas buvo nagrinėjimo dalykas pirmosios instancijos teismui sprendžiant dėl ginčijamų Ūkio ministerijos sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl nustatytų viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimo
LVPA 2012 m. lapkričio 30 d. išvadoje nustatyta, kad vykdant Vilniaus pedagoginio universiteto mokomojo laboratorinio korpuso, esančio adresu Studentų g. 39, renovacijos (rekonstrukcijos) darbų pirkimą, buvo pažeistos VPĮ 25 straipsnio 2 dalies, 25 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 25 straipsnio 8 dalies, 32 straipsnio 3 dalies, 85 straipsnio 2 dalies nuostatos ir Aprašo 5.12.1 ir 5.12.2. punktų nuostatos.
Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. VPĮ 25 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad nepažeidžiant privalomų nacionalinių techninių reikalavimų tiek, kiek jie neprieštarauja Europos Sąjungos teisei, techninė specifikacija gali būti parengta šiais būdais arba šių būdų deriniu: nurodant standartą, techninį liudijimą ar bendrąsias technines specifikacijas. Techninėje specifikacijoje turi būti taikoma tokia pirmumo tvarka: pirmiausia nurodomas Europos standartą perimantis Lietuvos standartas, Europos techninis liudijimas, bendrosios techninės specifikacijos, tarptautinis standartas, kitos Europos standartizacijos įstaigų nustatytos techninių normatyvų sistemos arba, jeigu tokių nėra, – nacionaliniai standartai, nacionaliniai techniniai liudijimai arba nacionalinės techninės specifikacijos, susijusios su darbų projektavimu, apskaičiavimu ir vykdymu bei produktų naudojimu. Kiekviena nuoroda pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“.
VPĮ 25 straipsnio 8 dalyje reglamentuojama, kad apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti. Toks nurodymas yra leistinas išimties tvarka, kai pirkimo objekto yra neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimus. Šiuo atveju nurodymas pateikiamas įrašant žodžius „arba lygiavertis“.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo argumentus, kad standartų nurodymas techninio projekto techninėse specifikacijose neturėjo absoliučiai jokios įtakos rangos darbų konkurse dalyvavusių tiekėjų pasiūlymų vertinimui; techninėse specifikacijose yra aprašomos medžiagų ar gaminių charakteristikos, o darbų kiekių žiniaraščiuose nurodomi tik kiekiai, atmetė, rėmėsi Vilnius pedagoginio universiteto Viešojo pirkimo supaprastinto atviro konkurso būdu pirkimo sąlygų Vilniaus pedagoginio universiteto mokomojo laboratorinio korpuso, esančio adresu Studentų g. 39 renovacijos (rekonstrukcijos) darbų pirkimo dokumentais, kuriuose 2.5 d. įtvirtintuose techniniuose reikalavimuose plieninėms durims 8 punkte numatyta, kad priešgaisrinės durys turi atitikti DIN 4102, STR 2.01.01(2):1999, LST ISO 834, LST EN 1634-1; 2.8 d. 7 punkte nurodyta, kad vartai turi turėti ISO 9001 kokybės sistemą ir CE sertifikuotus gaminius (t. I, b.l. 42). Techninio projekto šilumos punktų, vėdinimo projekto dalies darbų kiekių žiniaraštyje Nr. 103 „Rekuperacinės sistemos įrengimas“ nurodyti elektroniniai vandens skaitikliai Siemens, kevalai Paroc AluCoat T (t. I, b.l. 76-77). Darbų kiekių žiniaraštyje Nr. 104 nurodomos stogų plokštės Paroc ROB, bituminės stogų dangos Mida Bit V13s, Technoelest PV S5b ir pan. (t. I, b.l. 79). Tokius pirkimo reikalavimus pripažino neatitinkančiais paminėtų VPĮ įstatymo nuostatų. Be to, darbų kiekių žiniaraštyje nurodyti ne tik kiekiai, bet ir įranga, jų tikslūs išmatavimai, konkretūs gamintojai, modeliai, tai pažeidžia VPĮ 25 straipsnio 8 dalies reikalavimus; konkretaus standarto nurodymas be žodžių „arba lygiavertis“ neužtikrina VPĮ 25 straipsnio 3 dalies reikalavimų tinkamo vykdymo.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad konkretūs medžiagų pavadinimai buvo nurodyti ne pareiškėjo, t. y. perkančiosios organizacijos dokumentuose, bet konkurse dalyvavusių tiekėjų, pvz., UAB „Statva“ pasiūlymuose. Šie apelianto teiginiai neatitinka byloje surinktų duomenų, todėl nepagrįsti. Visos tyrimo išvadoje nurodytos VPĮ 25 straipsnio reikalavimų neatitinkančios perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygos yra nurodytos UAB „Panevėžio miestprojektas“ atliktame techniniame projekte, kuris parengtas perkančiosios organizacijos užsakymu (t. I, b. l. 189), taigi teismo išvados yra grindžiamos ne tiekėjų, bet perkančiosios organizacijos duomenis. Aplinkybė, kad Pirkimo sąlygų bendrosiose nuostatose nebuvo nurodyti konkretūs medžiagų pavadinimai, prie reikalavimų standartams nurodoma „arba lygiavertis“ neturi esminės reikšmės pažeidimo konstatavimui, nes viešojo pirkimo konkursas buvo rengiamas konkretaus projekto įgyvendinimui.
VPĮ 32 straipsnio 3 dalyje, įtvirtinančioje tiekėjų kvalifikacijos patikrinimo sąlygas, nurodyta, kad, prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais. Šiuo atveju tiekėjas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį tie ištekliai jam bus prieinami. Tokiomis pačiomis sąlygomis ūkio subjektų grupė gali remtis ūkio subjektų grupės dalyvių arba kitų ūkio subjektų pajėgumais. Pažeidimo tyrimo išvadoje nustatyta, kad pirkimo sąlygų 4.3. punkte įtvirtinta, kad jų (subrangovų) kvalifikacija nebus vertinama (tikrinama), t. y. subrangovams nekeliami jokie kvalifikaciniai reikalavimai. Vilniaus pedagoginis universitetas tiekėjams dėl sąlygų paaiškinimo 2010 m. kovo 1 d. rašte Nr. (13.04)-R4 nurodė, kad „pagrindinis rangovas“, norėdamas pateikti tinkamą pasiūlymą turėtų sudaryt jungtinės veikslo sutartį su ūkio subjektu, kuris turi reikiamą atestatą, visus ISO ir atitinka kitus Pirkimo sąlygose nurodytus kvalifikacinius reikalavimus (t. I, b.l. 64). Pirmosios instancijos teismas VPĮ 32 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimą pripažino pagrįstu, nes nurodytomis sąlygomis iš esmės buvo apribota teisė remtis subrangovų ekonominiais, finansiniais, techniniais ir profesiniais pajėgumais, neatsižvelgiant į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais, t. y. reikalaujant būti sudarius būtent jungtinės veiklos sutartį.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad minėtas pažeidimas konstatuotas nepagrįstai, nes pirkimo sąlygų 4.3 punkte įtvirtintas reikalavimas neuždraudė remtis subrangovų pajėgumais, ši nuostata taikytina su pirkimo sąlygų 3.5 punktu, kuris numato, kad tiekėjas, kaip generalinis rangovas, savo jėgomis įsipareigoja atlikti ne mažiau kaip 50 procentų visų darbų. Pabrėžia, kad perkančioji organizacija turi tam tikrą diskrecijos teisę įsitikinti, jog tiekėjas galės remtis kito subjekto pajėgumais per visą sutarties vykdymo laikotarpį. Reikalavimas sudaryti jungtinės veiklos sutartį pareiškėjo teigimu nėra ribojantis tiekėjo galimybes ar draudžiantis tiekėjui dalyvauti pirkime, nesietinas su tiekėjo kvalifikacija. Perkančiosios organizacijos tiekėjams adresuotas 2010 m. kovo 1 d. raštas Nr. (13.04)-R4 kaip tik patvirtina, kad subrangovų pajėgumai bus sumuojami nekeliant reikalavimų jų kvalifikacijai, o jungtinės veiklos sutartis buvo nurodyta tik kaip viena iš galimų subtiekėju pasitelkimo formų.
Teisėjų kolegija, vertindama šiuos apelianto argumentus dėl VPĮ 32 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų reikalavimų pažeidimo, pagrįstais pripažįsta apelianto argumentus, kad pirkimo sąlygos turi būti vertinamos sistemiškai tiek viena kitos atžvilgiu, tiek atsižvelgiant į jų atitikimą viešųjų pirkimo įstatymo reikalavimas. VPĮ nuostata, kad prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais, neturi būti suprantama kaip paneigianti būtinybę tiekėjui su kitais ūkio subjektais veikti bet kokių teisinio pobūdžio ryšių forma, nes toks normos aiškinimas būtų iš esmės neatitinkantis perkančiosios organizacijos interesų gauti bent jau minimalias garantijas dėl pirkimo užduoties tinkamo realizavimo. Nuostata, kad tiekėjas, kaip generalinis rangovas, savo jėgomis įsipareigoja atlikti ne mažiau kaip 50 procentų visų darbų, reiškia, kad likusiai daliai darbų gali būti pasitelkiami subrangovai, pirkimo sąlygose numatyti reikalavimai su subrangovais sudaryti jungtinės veiklos sutartį laikytini ne absoliučiu ribojimu remtis subrangovų ekonominiais, finansiniais, techniniais ir profesiniais pajėgumais, bet ribojimu veikti su subrangovais sudarant teisines veiklos formas alternatyvias jungtinės veiklos sutarčiai, kuri galėjo būti priimtina ne visiems tiekėjams ir dėl to galėjo lemti jų apsisprendimą nedalyvauti pirkime. Remdamasi aptartais argumentais, teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės LVPA argumentais ta apimtimi, kad perkančioji organizacija visiškai neleido atsižvelgti į subrangovo kvalifikaciją, ir tai reiškia, kad neleido sumuoti rangovo ir subrangovų pajėgumų. Kita vertus, ribojančiu laikytinas nurodymas remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais tik esant konkretaus teisinio pobūdžio ryšiams – jungtinės veiklos sutarčiai – tiekėjų turėjo būti suprantamas ir galėjo būti taikomas tik kartu su imperatyvia įstatymo nuostata neatsižvelgti į teisinio pobūdžio ryšių formą su subrangovais.
Dėl nustatytų pažeidimų vertinimo ir finansinių korekcijų taikymo
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pažeidimo pobūdžio pritaikytų priemonių, nurodė, kad LVPA veikė viršydama savo kompetenciją, nes viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus turi teisę nustatyti tik Viešųjų pirkimų tarnyba; tyrimas buvo tęsiamas ilgiau, negu metodikoje nustatyti terminai, nebuvo svarstyta, ar pažeidimai neištaisomi, kokias pasekmės jie sukėlė; nurodo, kad parinkta sankcija yra neproporcinga siekiamam tikslui, sukels sunkias finansines pasekmes ne tik projekto vykdytojui, bet ir tretiesiems asmenims, visuomenės interesams.
Viešųjų pirkimų įstatymo 211 straipsnio 1 dalis nustato, kad viešųjų pirkimų kontrolę atlieka Viešųjų pirkimų tarnyba ir kitos įgaliotos valstybės institucijos, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įgalioti Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinę paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys pagal savo kompetenciją. Tokie įgaliojimai LVPA, kaip įgyvendinančiajai institucijai, yra suteikti Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis bei Veiksmų programų administravimo taisyklėmis. Vadovaujantis Veiksmų programų administravimo taisyklių 68 punktu, įgyvendinančioji institucija, atlikdama pažeidimo tyrimą, įtarusi ir (ar) gavusi informacijos apie viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, prireikus kreipiasi į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl išvados apie viešojo pirkimo atitiktį VPĮ reikalavimams pateikimo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad įgyvendinančiajai institucijai nėra privaloma kiekvienu atveju kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl išvados, kai pažeidimas yra aiškus, jį konstatuoti kompetentinga pati institucija.
Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 10 punktas nustato, kad institucija pažeidimo tyrimą turi atlikti ir nustatyti pažeidimą (ar pripažinti, kad jo nėra) ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pažeidimo įtarimo ir (ar) informacijos apie įtariamą pažeidimą gavimo dienos. Tais atvejais, kai dėl įtariamo pažeidimo reikia kompetentingos institucijos išvados arba papildomos informacijos iš projekto vykdytojo ir (ar) kitų institucijų ar įstaigų, pažeidimo tyrimo terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip iki 60 darbo dienų, įgyvendinančiosios institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu, kuriame taip pat turi būti nurodytos priežastys, dėl kurių pratęsiamas pažeidimo tyrimas.
Pažeidimo tyrimo išvadoje nurodyta, kad pirminė informacija gauta 2012 m. spalio 19 d., tyrimas pradėtas 2012 m. spalio 25 d., baigtas – 2012 m. lapkričio 30 d. Atsakovai neteikė argumentų dėl tyrimo trukmės bei duomenų dėl termino pratęsimo. Teisėjų kolegija, vertindama šių apelianto argumentų pagrįstumą, pažymi, kad maksimalus metodikoje nustatytas tyrimo terminas nebuvo viršytas, tyrimo termino pratęsimo aplinkybės, kai nėra nustatyti kitokie pareiškėjo teisių tyrimo procedūros metu pažeidimai, yra formalaus pobūdžio ir neturi įtakos išvados teisėtumui.
Atmestini apelianto argumentai, kad nustatyti pažeidimai turėjo būti vertinami galimybės juos ištaisyti aspektu, nes viešieji pirkimai negali būti rengiami iš naujo, projektas yra iš esmės realizuotas, todėl gali būti tik vertinamas nustatytų pažeidimų poveikis trišalės sutarties tikslų įgyvendinimui.
Kita pareiškėjo argumentų dalis dėl finansinių priemonių taikymo proporcingumo padarytiems pažeidimas pripažintina iš dalies pagrįsta.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje turi vadovautis proporcingumo principu. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek atsakovas Ūkio ministerija, priimdamas ginčijamus sprendimus, kuriais buvo taikytos finansinės korekcijos, tiek pirmosios instancijos teismas neanalizavo padarytų pažeidimų pobūdžio ir nevertino jų įtakos tų tikslų, kurių įgyvendinimui buvo sudaryta trišalė sutartis, įgyvendinimui.
Pažeidimo tyrimo išvadoje buvo konstatuota, kad netinkamos finansuoti išlaidos yra veikloje „Aliuminio langų, švieslangių, bei išorinių durų ir vartų keitimas“ – 16 980,68 Lt, veikloje „Pripučiamosios ventiliacijos renovavimas, įrengiant rekuperacinę sistemą“ – 22 996,73 Lt, veikloje „Stogo dangos šiltinimas papildomu izoliaciniu sluoksniu“ – 29 483,90 Lt, veikloje „Išorinių sienų ir perdangų virš pravažiavimų šiltinimas“ – 30 635,26 Lt. Byloje nėra duomenų, kad šie darbai nebuvo atlikti, keliama problema, kad buvo padaryti viešųjų pirkimų pažeidimais susiję su šiais darbais.
Pažymėtina, kad pagal 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) N. 1260/1999, 98 straipsnio 2 dalį, valstybė narė atlieka reikiamą finansinį koregavimą, susijusį su veiksmuose arba veiksmų programose nustatytais pavieniais ar sistemingais pažeidimais; koregavimą valstybė narė atlieka panaikindama visą valstybės finansinį įnašą ar jo dalį veiksmų programai; valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius. Nagrinėjamu atveju buvo konstatuotas pats pažeidimų faktas, pažymėta, kad pažeidimas yra susiję su viešaisiais pirkimais, tačiau nei įgyvendinančioji institucija, nei sprendimus dėl finansinių korekcijų priėmusi ministeriją nevertino pažeidimo įtakos galimiems finansiniams nuostoliams. Priimant ginčijamus sprendimus, buvo vadovaujamasi Gairių – rekomendacijų dėl finansinių pataisų, taikytinų iš struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo bendrai finansuojamoms išlaidoms, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo, 23 punktu, nustatančiu finansinių pataisų dydžius nustačius neteisėtą atrankos ir (arba) sutarties pasirašymo kriterijų taikymą. Kaip matyti iš Gairių paskirties, jose nustatytas pataisos dydis yra rekomenduojamo pobūdžio. Tokia išvada išplaukia iš įprastinės žodžio „rekomendacija“ reikšmės tiek teisinėje, tiek įprastoje kalboje. Šios išvados nepaneigia ir sisteminis Gairių turinio vertinimas, taip pat Gairių pobūdis. Šio dokumento, t. y. Gairių, tikslas – parengti rekomendacijas, skirtas nustatyti finansines pataisas, taikytinas pažeidimams, nustatytiems taikant Bendrijos teisės aktus dėl viešojo pirkimo sutarčių, bendrai finansuojamų iš struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo 2000–2006 ir 2007–2013 m. programavimo laikotarpiais, sudarymo tvarkos. Be to, Europos Sąjungos reglamente, kuris pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnį yra taikomas visuotinai, privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse, apskritai nėra pateikta nuoroda į Gaires, nėra nurodyta, kad valstybėms narėms privaloma griežtai ir nenukrypstamai jų laikytis. Priešingai, akcentuojama, kad atlikdama koregavimą, valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta pirmiau, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas ne visiškai tinkamai aiškino aktualius teisės aktus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2046/2013). Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad atsakovas turėjo tam tikrą laisvę nustatyti korekcijos dydį, ir kad parinkta poveikio priemonė ir jos mastas nebuvo pagrįstas išsamiu pažeidimo pobūdžio, svarbos ir finansinių nuostolių vertinimu, daro išvadą, kad parinkta priemonė – 5 procentų finansinė sutarties pataisa nėra proporcinga padarytam pažeidimui.
Pritaikytos priemonės proporcingumo padarytam pažeidimui principo pažeidimas yra savarankiškas pagrindas konstatuoti byloje ginčijamų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. 4-9 ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. 4-10 neteisėtumui. Šie įsakymai naikintini remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktu, ir atsižvelgiant į atsakovo diskreciją vertinti pažeidimo tyrimo išvados pagrįstumą, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimas ir Pažeidimo tyrimo 2012-11-30 išvada Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-02-030/IT02 grąžintini Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai iš naujo nagrinėti, ir, įvertinus aplinkybes, patvirtinančias pažeidimo pobūdį, svarbą ir finansinius nuostolius, taip pat tikslus, kurių siekiama finansinių korekcijų taikymu, būtinumą jas taikyti, priemonių proporcingumą, priimti naują sprendimą. Tenkinant apeliacinį skundą iš dalies, atitinkamai keistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo Lietuvos edukologijos universiteto apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Atsakovo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimą pakeisti, panaikinti jo dalį, kuria pareiškėjo Lietuvos edukologijos universiteto skundo reikalavimai dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. 4-9 ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. 4-10 panaikinimo nebuvo tenkinti.
Patenkinti pareiškėjo Lietuvos edukologijos universiteto skundo reikalavimus iš dalies ir panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. sausio 8 d. įsakymą Nr. 4-9, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. sausio 8 d. įsakymą Nr. 4-10, ir grąžinti VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir Pažeidimo tyrimo 2012 m. lapkričio 30 d. išvadą Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-02-030/IT02 Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai iš naujo nagrinėti.
Nutartis neskundžiama.
| Teisėjai |
Artūras Drigotas |
|
|
|
|
|
Ramūnas Gadliauskas |
|
|
|
|
|
Virginija Volskienė |