Civilinė byla Nr. 3K-3-258/2014
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-14771-2012-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 11.5.2; 69
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gegužės 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Janinos Stripeikienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovui Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikoms, dalyvaujant trečiajam asmeniui M. Š. , dėl konkurso rezultatų panaikinimo ir įpareigojimo skelbti naują konkursą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas viešo konkurso organizavimo skaidrumo principo užtikrinimo, kai nėra nustatyti konkretūs pretendentų vertinimo kriterijai, klausimas.
Ieškovas prašė panaikinti atsakovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų 2012 m. spalio 2 d. viešo konkurso priimti į darbą gydytojo oftalmologo (1 etatas) pareigoms rezultatus ir įpareigoti atsakovą paskelbti naują konkursą.
2012 m. spalio 2 d. vyko viešas konkursas gydytojo oftalmologo (1 etatas) pareigoms Akių ligų klinikoje. Ieškovas konkurso nelaimėjo, tačiau konkurso komisija jokių aiškių tokio sprendimo motyvų ieškovui nepateikė. Ieškovo nuomone, vykdant konkursą nesilaikyta Kauno medicinos universiteto generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. V-397 patvirtintų Kauno medicinos universiteto klinikų viešo konkurso priimti į darbą sveikatos priežiūros specialistų nuostatų (toliau – Viešo konkurso nuostatai), pažeistas Sveikatos priežiūros įstatymo tikslas užtikrinti, kad į pareigas būtų atrenkami tinkamiausi ir profesionaliausi specialistai, konkursas organizuotas ir vykdytas tendencingai. Ieškovo teigimu, konkurso metu buvo netinkamai įvertinta pretendentų profesinė patirtis. Komisija neargumentavo, kodėl pretendentų S. K. ir M. Š. profesinė ir mokslinė patirtis įvertinta vienodai, nepaisant akivaizdžių skirtumų (darbo stažo, vidutinio atliekamų operacijų skaičiaus per metus, vitrektominių operacijų skaičiaus, skubių trauminių pacientų atliekamų operacijų skaičiaus, turimos plačiau pritaikomos klinikinės patirties, pedagoginio darbo stažo). Konkurso metu buvo pažeistas skaidrumo principas, siekiant vienam iš kandidatų–ieškovui sutrukdyti dalyvauti ir laimėti konkursą. Nurodytą poziciją patvirtina tai, kad ieškovas buvo įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos narys, keletą kartų užėmęs principinę poziciją, ginant profesinės sąjungos narių teises prieš darbdavį, todėl jis tapo neparankiu darbuotoju.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 22 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio – panaikino atsakovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų 2012 m. spalio 2 d. viešo konkurso priimti į darbą gydytojo oftalmologo 1 etato pareigoms rezultatus, bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę skelbti naują viešą konkursą – priimti į darbą gydytojo oftalmologo 1 etato pareigoms – nutraukė.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas gavo dviejų asmenų prašymus dalyvauti viešame konkurse gydytojo oftalmologo 1 etato pareigoms: ieškovo S. K. ir trečiojo asmens M. Š. . Abu kandidatai pateikė dokumentus, patvirtinančius jų kvalifikaciją, profesinę patirtį. Atsakovas kandidatams į gydytojo oftalmologo pareigas nustatė šiuos reikalavimus: aukštasis universitetinis medicininis išsilavinimas, rezidentūra pagal specialybę, specializuota licencija. Komisijos posėdyje už M. Š. balsavo keturi iš penkių komisijos narių, o už S. K. – vienas komisijos narys; nutarta siūlyti generaliniam direktoriui sudaryti darbo sutartį su M. Š. penkerių metų laikotarpiui, įdarbinant Akių ligų klinikoje gydytoju oftalmologu 1 etato darbo krūviu.
Teismas vadovavosi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-612/2006; 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. Plungės rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-83/2009; 2011 m. sausio 31 nutartis, priimta civilinėje byloje D. O. v. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos, bylos Nr. 3K-3-19/2011). Teismas nustatė, kad Viešo konkurso nuostatų 17 punkte įtvirtinti konkurse dalyvaujančių pretendentų vertinimo kriterijai – profesinė patirtis ir dalykinės savybės, o šių kriterijų samprata nėra atskleista. Teismas, atsižvelgdamas į liudytojų parodymus, sprendė, kad konkurso komisijos nariai nurodytus kriterijus suprato nevienodai. Kadangi skelbiant viešą konkursą turi būti laikomasi skaidrumo principo, tai teismas, įvertinęs konkurso komisijos narių motyvus, sprendė, kad pretendentų vertinimas remiantis subjektyvia patirtimi, o vieno iš komisijos narių balsavimas remiantis tik kitų komisijos narių nuomone, neatitiko konkurso skaidrumo principo – nebuvo užtikrintas sprendimų priėmimas pagal deklaruotas konkurso sąlygas, taip pat vienodas požiūris į konkurso dalyvius.
Teismas, įvertinęs pretendentų atliktų operacijų skaičių, darbo patirtį, gydytų pacientų stacionare ir konsultuotų pacientų skaičių, sprendė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog trečiasis asmuo būtų suteikęs ar atlikęs sudėtingesnių konsultacijų ar operacijų, be to, atsakovės atstovas sutiko, kad ieškovas 2011 m. ir 2012 m. atliko didesnės apimties gydomąjį darbą nei trečiasis asmuo. Teismas pažymėjo, kad praktinė patirtis įgyjama darbo proceso metu, t. y. tiesiogiai atliekant savo profesinį išsilavinimą atitinkantį darbą, o profesinei patirčiai įtakos turi ir darbo praktikos trukmė. Teismas nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog trečiasis asmuo rašė mokslinį darbą ir dirbo tik 0,5 etato, negalėjo būti pagrindu šiam kandidatui sudaryti palankesnes sąlygas vertinant jo profesinę patirtį. Teismas, vertindamas atsakovo teiginius, kad komisijos nariai, priimdami sprendimą, atsižvelgė į pretendentų dalykines savybes ir į tai, jog ieškovas ne kartą konfliktavo su kolegomis, pažymėjo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad ieškovas būtų konfliktavęs su bendradarbiais, priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovas yra kolegų gerbiamas, teisingas, nuoširdus, taktiškas, mokantis suburti komandą. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tokią nuomonę apie ieškovą yra išreiškęs ir trečiasis asmuo. Teismas įvertino ir tai, kad komisijos nariai nurodė kandidatus vertinę pagal jų pateiktus dokumentus, todėl, atsižvelgęs į tai, jog trečiasis asmuo su prašymu dalyvauti konkurse nepateikė jokių jo kvalifikacijos kėlimą patvirtinusių pažymėjimų (priešingai nei ieškovas), sprendė, kad komisija iš turimų duomenų negalėjo padaryti objektyvios išvados, jog trečiojo asmens profesinė kvalifikacija yra tolygi arba geresnė nei ieškovo. Teismas pažymėjo, kad komisijos nariui parašius rekomendaciją vienam pretendentų ir nenusišalinus nuo balsavimo nebuvo užtikrintas pretendentų nešališkas ir objektyvus vertinimas. Priimant sprendimą dėl konkurso laimėtojo ir nenurodant aiškių motyvų, kodėl trečiojo asmens profesinė patirtis (turint objektyvius duomenis, kad jis, palyginti su ieškovu, atliko mažiau operacijų, mažiau pacientų gydė stacionare bei konsultavo poliklinikoje, kad penkeriais metais vėliau baigė medicinos studijas ir apgynė daktaro disertaciją) ir dalykinės savybės yra tinkamesnės už ieškovo, buvo pažeisti konkurso lygiateisiškumo, proporcingumo ir skaidrumo principai. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika dėl įrodymų vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB LESTO v. J. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-356/2011), sprendė, kad labiau tikėtina, jog, komisijai sprendžiant dėl laimėjusio kandidato, galėjo turėti įtakos ieškovo veikla darbuotojų profesinėje sąjungoje, keliant problemas, susijusias su darbo priemonėmis, organizavimu ir administravimu. Teismas konstatavo, kad konkurso organizavimo pažeidimai lėmė, jog buvo pažeista ieškovo teisė laimėti ginčo konkursą ir sudaryti darbo sutartį, todėl sprendė panaikinti viešo konkurso rezultatus kaip neteisėtus.
Teismas nurodė, kad teisė skelbti konkursą oftalmologo pareigoms užimti yra įstatyme nustatyta atsakovo teisė ir pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. O. v. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos, bylos Nr. 3K-3-19/2011). Teismas negali nuspręsti, ar yra poreikis priimti naują darbuotoją ir tam skelbti viešą konkursą, todėl civilinės bylos dalis dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą skelbti naują konkursą nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimo dalį, kuria tenkinta ieškinio dalis ir panaikinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų 2012 m. spalio 2 d. viešo konkurso priimti į darbą gydytojo oftalmologo 1 etato pareigoms rezultatai; priėmė naują sprendimą – atmetė reikalavimą panaikinti konkurso rezultatus. Likusios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies apeliacinės instancijos teismas nusprendė nekeisti.
Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi DK 100 straipsniu, 101 straipsnio 1, 2 dalimis, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi ir nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog konkurso organizatorius buvo universiteto ligoninė, spręstina, jog konkurso pretendentai turėjo atitikti ne tik minimalius gydytojams oftalmologams keliamus kvalifikacinius reikalavimus, tačiau būtina buvo atsižvelgti į galimybes ir potencialą teikti aukščiausio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, prisidėti tobulinant medicinos specialistus. Remdamasis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 6 dalimi, Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d., 2002 m. kovo 14 d. nutarimais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-612/2006, teismas akcentavo tikslą, kad į nurodytas pareigas būtų atrenkami tinkamiausi ir profesionaliausi specialistai. Teismas, akcentuodamas viešo konkurso skaidrumo principą, vadovavosi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. Plungės rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-83/2009), nurodė, kad pagal šį principą turi būti suprantamas konkurso sąlygų taikymas ir vienodas požiūris į konkurso dalyvius.
Teismas vadovavosi Viešo konkurso nuostatų 17 punkte nustatytais pretendentų vertinimo kriterijais, t. y. vertinama pretendento profesinė patirtis ir dalykinės savybės (tuo atveju, jei pareigas eiti yra būtini tam tikri įgūdžiai, atsižvelgiama ir į tai, kaip šie įgūdžiai galėtų būti taikomi einant konkrečias pareigas; esant būtinybei, pretendentai gali būti tikrinami testuojant raštu ar žodžiu) ir nurodė, kad, spręsdami dėl pretendentų tinkamumo eiti gydytojo oftalmologo pareigas ir vertindami jų dalykines savybes, konkurso komisijos nariai turėjo teisę, nemotyvuodami savo sprendimo, atsižvelgti į savo asmeninę patirtį ir žinias, susijusias su pretendentų dalykinėmis savybėmis. Viešo konkurso nuostatuose, reglamentuojančiuose konkurso organizavimo tvarką, detaliai vertinimo kriterijai – profesinė patirtis ir dalykinės savybės – nereglamentuoti, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, jog nevienodas vertinimo kriterijų suvokimas ar jų taikymas, remiantis subjektyvia patirtimi, leidžia spręsti konkursą įvykus neskaidriai, neužtikrinant vienodo požiūrio į konkurso dalyvius. Teismas, atsižvelgdamas į organizuoto konkurso pareigų pobūdį, sprendė, kad konkurso komisijos nariai, remdamiesi objektyviais duomenimis apie pretendentus, subjektyviai juos vertina ir dėl kiekvieno iš jų priima sprendimą. Vien tai, kad konkurso komisijos nariai savo nuožiūra sprendė, kas lemia pretendentų profesinę patirtį ir jų dalykines savybes, nesudaro pagrindo konkursą pripažinti vykus pažeidžiant skaidrumo principą, nes Viešo konkurso nuostatai detaliai nurodytų kriterijų nereglamentuoja. Toks konkurso kriterijų reglamentavimas komisijos nariams, atsižvelgiant į konkurso pobūdį, suteikia laisvę savo nuožiūra spręsti dėl nurodytų kriterijų turinio. Būtent objektyvių duomenų pagrindu susidaryta subjektyvi nuomonė leidžia konkurso komisijos nariams priimti vienokį ar kitokį sprendimą dėl pretendentų ir balsuojant objektyviai išreikšti savo požiūrį dėl jų tinkamumo gydytojo oftalmologo pareigoms. Teismas pažymėjo, kad komisijos narys G. B. balsavo už ieškovą, todėl nurodyto konkurso komisijos nario pozicija, net jei jis pretendentus įvertino atsižvelgęs ne tik į objektyvius duomenis apie pretendentų profesinę patirtį bei dalykines savybes, bet ir į specialistų nuomonę apie kiekvieno iš pretendentų profesinę patirtį, buvo palankesnė ieškovui.
Teismas nurodė, kad ieškovo tiek darbo patirtis, tiek atliktų operacijų, konsultuotų bei gydytų pacientų skaičius yra didesnis nei trečiojo asmens, tai, jog trečiasis asmuo 2011–2012 m. rašė mokslinį darbą ir dėl to dirbo tik 0,5 etato krūviu, buvo atostogose negali sudaryti jam palankesnių sąlygų, vertinant pretendento profesinę padėtį, tačiau pažymėjo, jog į nurodytas aplinkybes turėjo būti atsižvelgta, vertinant pateiktus duomenis apie pretendentų atliktą gydomąjį darbą. Jau vien tik vertinant matematiškai turėtų būti atsižvelgta į tai, kad ieškovas nurodytu laikotarpiu dirbo visu darbo krūviu, kai trečiasis asmuo tik 0,5 etato, dėl to objektyviai negalėjo priimti daugiau pacientų ar atlikti daugiau operacijų nei ieškovas. Nurodytas argumentas taikytinas ir duomenims apie ankstesnius pretendentų darbo rezultatus, nes ir ankstesniais laikotarpiais trečiasis asmuo dirbo mažesniu krūviu nei ieškovas. Vertinant pretendento kvalifikaciją ir atliekamą darbą turėtų būti vertinama ne tik atliekamo darbo kiekybė, bet ir kokybė. Byloje nėra duomenų, kad trečiojo asmens atliktos operacijos ir suteiktos konsultacijos buvo sudėtingesnės nei ieškovo, tačiau tokių duomenų nepateikė ir ieškovas. Praktinę patirtį specialistas įgyja darbo proceso metu, t. y. tiesiogiai atlikdamas savo profesinį išsilavinimą atitinkantį darbą, tačiau vien tik statistikos duomenų vertinimas, neatsižvelgiant į aplinkybes, sudarančias pagrindą spręsti, jog trečiasis asmuo dėl objektyvių aplinkybių negalėjo atlikti tiek pat operacijų ar priimti pacientų kaip ieškovas, į tai, kokias operacijas atliko ar kokius pacientus konsultavo kiekvienas, negali būti pripažintas tinkamu pretendentų profesinės kvalifikacijos vertinimu. Nors konkursas buvo organizuojamas oftalmologo pareigoms, tačiau nebuvo nurodyta, kad šis specialistas turi turėti siaurą akių ligų chirurginio gydymo specializaciją, todėl atliktų operacijų kiekis negalėjo būti absoliutus kriterijus atrenkant tinkamiausią pretendentą. Liudytojai patvirtino vertinę specialisto kompetenciją, pripažino, kad trečiojo asmens atliekamų veiksmų spektras buvo platesnis, o ieškovas nurodyto argumento neginčija. Teismo nuomone, turi būti atsižvelgiama į atliktų operacijų ar pacientų ligų atvejus. Konkurse dalyvavę pretendentai yra kolegos, dirbę kartu su konkurso komisijos nariais, kuriems yra žinomos tiek teigiamos, tiek ir neigiamos abiejų pretendentų savybės, jų turimi sugebėjimai ir galimybės geriausiai patenkinti įstaigos poreikius aptarnaujant pacientus. Būtent nurodytų asmenų ne tik statistikos duomenimis, bet ir asmenine patirtimi bei subjektyviu požiūriu paremtas pretendentų vertinimas geriausiai gali atspindėti abiejų pretendentų sugebėjimus ir negali būti laikomas skaidrumo principo pažeidimu.
Teismo nuomone, darbdavio poziciją dėl pretendentų tinkamumo gydytojo oftalmologo pareigoms atspindi ir 2012 m. birželio 4 d. vykusio konkurso rezultatai, kurių ieškovas neskundė. Nors konkurso nelaimėjo nei ieškovas, nei trečiasis asmuo, tačiau būtent pastarajam buvo pasiūlyta sudaryti terminuotą darbo sutartį vienerių metų laikotarpiui. Be to, 2012 m. birželio 4 d. vykusio konkurso faktas paaiškina ir pokalbio su pretendentais turinį 2012 m. spalio 2 d. įvykusio konkurso metu. Taigi negalima sutikti, kad, vykstant konkursui, joks pokalbis, kurio metu būtų vertinamas ieškovas, nevyko, pagal ieškovo pateiktą komisijos posėdžio stenogramą konkurso komisijos nariai paklausė, ar yra kas pasikeitę nuo ankstesnio konkurso dienos. Toks duomenų pasitikslinimas laikytinas pakankamu ir pagrįstu pretendento profesinių įgūdžių ir dalykinių savybių vertinimu.
Teismas konstatavo, kad, renkant tinkamiausią pretendentą, turėjo būti vertinama visa pretendentų turima patirtis, galėsianti būti naudinga ligoninei organizuojant darbą, nes konkurso metu turi būti atrinktas ne tik profesionaliausias, bet ir savo turimomis žiniomis bei sugebėjimais geriausiai ligoninės poreikius atitinkantis pretendentas, kuriuo nagrinėjamu atveju laikytas trečiasis asmuo. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs konkursą pripažinti neskaidriu, nepagrįstai neatsižvelgė į konkrečius pretendentų gebėjimus ir esamus poreikius Akių ligų klinikoje. Konkurso skaidrumo principo nepažeidžia pretendentų vertinimas remiantis ne tik objektyviais duomenimis apie operacijų, gydytų pacientų skaičių, medicinos studijų ir daktaro disertacijos apgynimo laiką, bet ir savo asmenine patirtimi bei žiniomis apie pretendentų profesinius sugebėjimus, nes tokių duomenų objektyvus fiksavimas yra sudėtingas, todėl konkurso komisija pagrįstai turėjo teisę abu pretendentus vertinti kaip lygiaverčius kandidatus.
Viešo konkurso nuostatuose nėra reglamentuota, kad konkurso komisijos nariai, priimdami sprendimą dėl pretendentų, turėtų jį motyvuoti. Priešingai, Viešo konkurso nuostatų 18 punkte nustatyta, kad komisijos pirmininkas ir komisijos nariai vertina atrankoje dalyvaujančius pretendentus paprasta balsų dauguma. Taigi pretendentų įvertinimas atliekamas balsuojant, nesant nustatytos pareigos komisijos nariams raštu išdėstyti savo poziciją dėl pretendentų. Viešojo konkurso nuostatų 20 punkte nustatyta, kad protokolu yra įforminamas tik konkurso komisijos sprendimas dėl rezultatų, o protokolą turi pasirašyti visi komisijos nariai. Ieškovas jau yra dalyvavęs gydytojo oftalmologo viešame konkurse, kuris vyko būtent pagal nurodytą tvarką, tačiau jokių pretenzijų dėl nurodytos tvarkos ar konkurso rezultatų nereiškė, nors ir nelaimėjo. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog konkursas vyko pažeidžiant lygiateisiškumo, proporcingumo ir skaidrumo principus. Konkurso komisijos narių sprendimų motyvų nenurodymas nelėmė ieškovo teisių pažeidimo, nes, pretendentams esant lygiaverčiams savo profesine patirtimi ir dalykinėmis savybėmis, konkurso komisijos nariai sprendimą dėl tinkamiausio pretendento eiti gydytojo oftalmologo pareigas pagrįstai priėmė savo nuožiūra. Teismas pažymėjo, kad jokių įrodymų apie galimą neigiamą darbdavio požiūrį į ieškovo dalyvavimą profesinės sąjungos veikloje, išskyrus darbdaviui adresuotus raštus dėl darbo sąlygų, nepateikė. Ieškovas atsakovo darbuotojų profesinės sąjungos narys buvo tik iki 2012 m. birželio 20 d., nė vieno iš pretendentų (ne)dalyvavimas darbuotojų profesinės sąjungos veikloje nebuvo vertintas ir į tokius duomenis, vertinant pretendentus, neatsižvelgta.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priteisti iš atsakovo išlaidas, patirtas kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnis). Nurodomi šie argumentai:
1. Dėl viešo konkurso skaidrumo principo pažeidimo. Ieškovas nurodo, kad, vykdant viešą konkursą, buvo šiurkščiai pažeistas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio tikslas užtikrinti, kad į pareigas būtų atrenkami tinkamiausi ir profesionaliausi specialistai; konkursas organizuotas ir vykdytas tendencingai, stengiantis sutrukdyti jam dalyvauti konkurse ir laimėti. Ieškovas nurodo kasacinio teismo praktiką dėl konkurso skaidrumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. Plungės rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-83/2009).
1.1. Dėl konkurso sąlygų aiškaus ir suprantamo išdėstymo, paskelbimo ir taikymo. Ieškovo teigimu, konstitucinis lygių sąlygų imperatyvas (pretenduojant į pareigas viešo konkurso būdu) lemia pretendentų konkurenciją, taip pat objektyvų, nešališką pretendentų vertinimą ir atranką. Kai asmuo į pareigas yra atrenkamas konkurso būdu jį egzaminuojant, tokia procedūra negali būti vien formalus dalykas. Egzaminas turi būti tikslingas, orientuotas į žinių ir gebėjimų, reikalingų pareigybės – oftalmologo, į kurią asmuo pretenduoja, aprašyme nustatytoms funkcijoms įgyvendinti, patikrinimą ir įvertinimą. Tam, kad asmuo galėtų tinkamai pasirengti viešam konkursui, vertinimo kriterijai, pagal kuriuos jis bus vertinamas, turi būti aiškiai ir suprantamai išdėstyti, juos vienodai turi suprasti ne tik komisijos nariai (egzaminuotojai), bet ir patys pretendentai. Kad asmuo galėtų ne formaliai, o realiai ir veiksmingai įgyvendinti savo teisę ginti teisme savo pažeistą konstitucinę teisę lygiomis sąlygomis pretenduoti į pareigas viešo konkurso būdu, sprendimo dėl jo nepriėmimo į atitinkamas pareigas motyvai turi būti aiškūs, informacija apie šių sprendimų motyvus turi būti prieinama. Viešo konkurso nuostatose nesant aiškaus vertinimo kriterijų turinio (profesinė patirtis ir dalykinės savybės) išdėstymo, pretendentams nesudaromos vienodos sąlygos kandidatuoti į konkrečias pareigas – taip pažeidžiamas lygiateisiškumo principas. Svarbu tai, kad ieškovas pas atsakovą nedirbo nuo 2012 m. birželio 2 d., o trečiasis asmuo dirbo kartu su komisijos nariais vienoje darbovietėje, todėl, nesant konkurso nuostatose aiškaus vertinimo kriterijų išdėstymo, o komisijos nariams juos suprantant skirtingai ir subjektyviai, trečiasis asmuo buvo akivaizdžiai palankesnėje padėtyje nei ieškovas. Viešo konkurso sąlygos, ypač vertinimo kriterijai turi būti aiškiai ir vienodai traktuojami ne tik pačių komisijos narių, bet ir konkurse dalyvaujančių pretendentų, kad, vertinant objektyvius duomenis, rezultatas būtų nuspėjamas. Ieškovo nuomone, jei duomenys yra objektyvūs, juos galima įvertinti tik objektyviai. Subjektyvus objektyvių duomenų vertinimas iškraipo faktus, neatitinka skaidrumo principo turinio pagal pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką. Objektyvūs bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo profesinė patirtis yra didesnė nei konkursą laimėjusio trečiojo asmens, tai pripažino abu bylą nagrinėję teismai. Pagal Viešo konkurso nuostatų 17 punktą komisijos nariai nuomonę apie pretendentus galėjo susidaryti tik pagal konkursui pateiktus dokumentus, individualų bendravimą su pretendentais atrankos metu bei testavimą (egzaminavimą). Jokia kita komisijos narių asmeninė patirtis ir (ar) žinios negalėjo būti vertinimo dalykas ir daryti įtaką komisijos nariams, priešingu atveju paneigiamas objektyvumo principas. Ieškovas pažymi, kad pagal viešam konkursui pateiktus dokumentus ir 2012 m. spalio 2 d. atrankos su ieškovu garso įrašą ir stenogramą nebuvo ir negalėjo būti vertinama atliekamo profesinio darbo kokybė, nes pagal Viešo konkurso nuostatų 17 punktą ieškovo testavimas (egzaminavimas) nevyko, komisijos nariai galėjo vertinti tik profesinio darbo kiekybę, nes iš komisijai pateiktų dokumentų objektyviai vertinti atliekamo profesinio darbo kokybę, nesant objektyvių duomenų, nebuvo įmanoma. Net jei būtų laikoma, kad komisijos nariai atliekamo darbo kokybę galėjo vertinti pagal pretendentų pateiktas rekomendacijas, pažymėtina, kad ieškovas yra rekomenduojamas kaip labai geras specialistas. Tai, kad trečiasis asmuo dirbo tik 0,5 etato, buvo atostogose, negali sudaryti palankesnių sąlygų vertinant jo profesinę patirtį. Kita vertus, neaišku, kaip komisijos nariai, remdamiesi subjektyvia patirtimi, galėjo įvertinti ieškovo atliekamo darbo kokybę, jei šis pas atsakovą nedirbo nuo 2012 m. balandžio 2 d. (konkursas vyko 2012 m. spalio 2 d.).
Ieškovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai akcentavo 2012 m. bandžio 4 d. konkursą gydytojo oftalmologo pareigoms. Nė vienas iš teisme apklaustų komisijos narių nenurodė, kad buvo vertinami duomenys, gauti 2012 m. balandžio 4 d. vykusio konkurso metu, tokių duomenų vertinimas pažeistų Viešo konkurso nuostatų 17 punktą. Ieškovas pokalbio su komisijos nariais metu buvo pertraukiamas, neleidžiama pasisakyti apie kitoje darbo įstaigoje taikytus kitus tyrimo metodus, komisijos nariai jo nesiklausė (neobjektyvus ir šališkas požiūris). Toks komisijos narių elgesys prieštarauja viešo konkurso esmei ir eigai. Ieškovo nuomone, pagal Viešo konkurso nuostatų 17 punktą negalėjimas objektyviai išrinkti geriausio pretendento, komisijai pateiktų dokumentų pagrindu, pretendentus objektyviai vertinant kaip lygiaverčius, turėjo būti vykdomas testavimas (egzaminavimas), tam, kad, objektyviai vertinant, būtų išrinktas geriausias pretendentas, užtikrinant viešo konkurso skaidrumo principą, o ne vertinti pagal savo asmeninę patirtį, kuri yra subjektyvi. Apeliacinės instancijos teismas neargumentavo, kodėl pretendentus įvardija kaip lygiaverčius, nors pirmosios instancijos teismas nustatė priešingai. Ieškovas, akcentuodamas viešąjį interesą (Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d., 2002 m. kovo 14 d. nutarimai), nurodo, kad konkurso komisijos narių motyvų būtinumas garantuoja kontrolės galimybę, kad nebūtų piktnaudžiaujama teise, padeda užtikrinti konkurso tikslų įgyvendinimą; tai yra gydymo įstaigos imperatyvioji pareiga (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 6 dalis). Bendrasis teisės principas – ex injura nort oritur jus (iš ne teisės neatsiranda teisė).
1.2. Dėl vienodo požiūrio į konkurso dalyvius. Tai, kad vykdant konkursą buvo pažeistas skaidrumo principas, patvirtina ir tai, kad komisijos narys V. J. trečiajam asmeniui M. Š. parašė rekomendaciją, t. y., turėdamas išankstinę nuomonę, nenusišalino. Nors konkurso nuostatuose ir nėra įtvirtintos tokios pareigos komisijos nariui, tačiau Viešo konkurso nuostatų 16 punkte nustatyta, kad komisijos narys gali būti pakeistas ir atrankos dieną, o 18 punkte – kad komisijos kvorumui reikalingas 2/3 komisijos narių dalyvavimas, todėl suinteresuoto komisijos nario nenusišalinimas pažeidė ieškovo teises į objektyvią ir nešališką komisijos sudėtį. Apeliacinės instancijos teismas dėl šio fakto nepasisakė. Esant nedetalizuotiems vertinimo kriterijams ir komisijos nariams juos vertinant skirtingai, nebuvo garantuotas objektyvumas ir vienodas požiūris į specialistus, sudarytos nevienodos galimybės pretendentams pasirengti vykstančiam konkursui (lygiateisiškumo principo pažeidimas).
2. Dėl įrodymų vertinimo. Ieškovas nurodo kasacinio teismo praktiką šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skriaus kolegijos 2006 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. G. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-67/2006). Ieškovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad G. B. balsavo už ieškovą, nes tai neatitinka byloje šio teiktų parodymų (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad trečiojo asmens atliekamų paslaugų spektras platesnis, vadovaudamasis liudytojo V. Jašinsko parodymais (nurodė, kad nežino ką atlieka ieškovas). Komisijos nario vertinimas, kad vienas iš pretendentų atlieka platesnį paslaugų spektrą, nežinant, kokį paslaugų spektrą atlieka kitas pretendentas, vertintinas kaip išankstinis nusistatymas. Tai, kad komisijos nariai buvo šališki ir pretendentus vertino nesusipažinę su konkursui pateiktais dokumentais, taip pažeisdami Viešo konkurso nuostatų 17 punktą, patvirtina ir tai, kad komisijos narys V. J. parodė, jog nežinojo, kad ieškovas nuo 2012 m. birželio mėnesio nedirba pas atsakovą. Apeliacinės instancijos teismas liudytojų parodymų nelygino su civilinės bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas komisijai pateikė 18 pažymėjimų, patvirtinančių jo profesinę kvalifikaciją, priešingai nei M. Š. . Priešingai nei pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas nevertino pretendentų dalykinių savybių. Aktyvų ieškovo dalyvavimą profesinės sąjungos veikloje patvirtina byloje pateikti dokumentai, 2012 m. spalio 2 d. komisijos posėdžio garso įrašas (stenograma), liudytojos I. J. parodymai. Ieškovo diskriminavimą ir nepalankų požiūrį į jį dėl kritikos administracijai labai sunku įrodyti objektyviais tiesioginiais įrodymais, tai pasireiškia užslėpta forma.
Ieškovo nuomone, kai kurios apeliacinės instancijos teismo išvados yra nemotyvuotos ir prieštarauja objektyviems civilinėje byloje esantiems įrodymams. Toks teismo motyvų neaiškumas (nebuvimas), paviršutiniškas vertinimas atitinka pseudoargumentacijos bei faktų konstatavimo metodus (E. Laužikas, V. Mikelėnas, V. Nekrošius. Civilinio proceso teisė. T. 2. Justitia, Vilnius 2005, p. 156–157). Pripažįstama, kad toks teismo sprendimas yra nemotyvuotas, todėl atitinka absoliutaus negaliojimo pagrindą pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skriaus kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K. , bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011).
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinio skundo netenkinti, palikti galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį.
Atsakovas nurodo, kad pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 6 dalį sveikatos priežiūros įstaigos vadovui suteikta teisė nustatyti konkurso organizavimo sąlygas ir tvarką. Remiantis šiuo įstatymu, Kauno klinikų administracijos 2009 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. V-397 buvo patvirtinti Kauno klinikų viešojo konkurso priimti į darbą sveikatos priežiūros specialistus nuostatai. Atsakovas, organizuodamas šį konkursą, nenukrypo nuo skaidrumo principo, kaip tai numatyta pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. Plungės rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-83/2009). Viešo konkurso nuostatų 17 punkte vertinimo sąlygos yra išdėstytos aiškiai ir suprantamai, t. y. jos prognozuojamos (įvertinama kiekvieno pretendento profesinė patirtis ir dalykinės savybės). Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-935 yra patvirtinta Medicinos norma MN 63:2005 „Gydytojas oftalmologas“, kurioje detaliai išdėstytos šios specialybės gydytojo teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė; nurodyta, kokias operacijas turi mokėti atlikti šios specialybės gydytojas, kokią profesinę patirtį privalo turėti. Be to, tokiam gydytojui būtina turėti atitinkamas dalykines savybes bendraujant su pacientais, jų šeimos nariais, bendradarbiais, ką komisijos nariai taip pat vertino. Teismo posėdyje apklausti kaip liudytojai profesoriai V. J. ir I. J. parodė, kad jiems teko tiesiogiai bendrauti su abiem pretendentais, todėl gerai žino abiejų jų dalykines ir asmenines savybes. Iki konkurso per 2011–2012 m. ieškovas atliko didesnės apimties gydomąjį darbą, negu trečiasis asmuo M. Š. , tačiau taip yra dėl to, kad pastarasis gydytojo darbą dirbo tik 0,5 etato. Be to, M. Š. tuo laiku parengė ir apgynė mokslų daktaro disertaciją, todėl buvo atostogose ir tam tikrą laiką savo tiesioginių gydytojo pareigų negalėjo vykdyti. Trečiasis asmuo M. Š. savo dalykines žinias tobulino užsienio universitetuose, šiuo metu skaito paskaitas studentams. Jis paskelbė 13 mokslinių publikacijų ir pranešimų, yra mokomosios knygos „Lazerinių technologijų panaudojimas akių ligų diagnostikai“ bendraautoris. Apie asmens turimą kvalifikaciją negalima spręsti vien tik pagal darbo apimtį; turėtų būti vertinama ne tik atliekamo darbo kiekybė, bet ir kokybė. Vien tik statistikos duomenų vertinimas, neatsižvelgiant į aplinkybes, sudarančias pagrindą spręsti, jog trečiasis asmuo dėl objektyvių aplinkybių negalėjo atlikti tiek pat operacijų ar priimti pacientų kaip ieškovas, į tai, kokias operacijas atliko ar kokius pacientus konsultavo kiekvienas pretendentas, negali būti pripažįstama tinkamu pretendentų profesinės kvalifikacijos vertinimu. Konkurso metu buvo vertinama abiejų pretendentų patirtis, kuri gali būti naudinga universiteto ligoninei organizuojant darbą – esant reikalui konkursą laimėjęs gydytojas turėtų prievolę dirbti ne tik operacinėje, bet ir konsultacinėje poliklinikoje, diagnostiniuose kabinetuose, akių traumų punkte ir t. t. Komisijos nariai, kaip liudytojai, teismo posėdžio metu patvirtino, kad vertino kiekvieno specialisto kompetenciją, t. y. ką kiekvienas specialistas sugeba; pripažino, kad trečiojo asmens M. Š. atliekamų veiksmų spektras platesnis ir jo turimos žinios bei gebėjimai galėtų geriausiai tenkinti VšĮ Kauno klinikų Akių ligų klinikos poreikius. Atsakovo teigimu, konkurso skaidrumo principo nepažeidžia pretendentų vertinimas remiantis ne tik objektyviais duomenimis apie operacijų, gydytų pacientų skaičių, medicinos studijų ir daktaro disertacijos apgynimo laiką, bet ir savo asmenine patirtimi bei žiniomis apie pretendentų profesinius sugebėjimus. Pažymėtina, kad pirmiau nurodytuose konkurso nuostatuose nėra reglamentuota, jog konkurso komisijos nariai, priimdami sprendimą dėl pretendentų, turėtų jį motyvuoti (Viešo konkurso nuostatų 18, 20 punktai). Atsižvelgiant į tai, kad konkurso organizavimo nuostatuose nėra numatytos pareigos argumentuoti sprendimą konkurso komisijos nariams, reikalavimas pateikti tokius argumentus ir konkurso rezultatus pripažinti negaliojančiais, remiantis šiuo pagrindu, kai nėra ginčijamos konkrečios konkurso nuostatų normos, neturi teisinio pagrindo. Be to, ieškovas jau anksčiau dalyvavo VšĮ Kauno klinikų organizuotame gydytojo oftalmologo viešame konkurse, kuris vyko pagal tuos pačius konkurso nuostatus, tačiau jokių pretenzijų dėl jų ar konkurso rezultatų nereiškė, nors konkurso ir nelaimėjo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien faktas, jog asmuo nelaimėjo konkurso, nesudaro pagrindo panaikinti konkurso rezultatus, jeigu neįrodoma, kad pažeidimą ir pretendento netekimą galimybės laimėti konkursą sieja priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-612/2006). Konkurso komisijos narių sprendimų motyvų nenurodymas nagrinėjamu atveju nelėmė ieškovo teisių pažeidimo, nes, pretendentams esant lygiaverčiams savo profesine patirtimi ir dalykinėmis savybėmis, konkurso komisijos nariai sprendimą dėl tinkamiausio pretendento eiti gydytojo oftalmologo pareigas pagrįstai priėmė savo nuožiūra. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių galimą neigiamą darbdavio požiūrį į ieškovo dalyvavimą profesinės sąjungos veikloje, be to, ieškovas atsakovo darbuotojų profesinės sąjungos nariu buvo tik iki 2012 m. birželio 20 d.; pretendentų (ne)dalyvavimas darbuotojų profesinės sąjungos veikloje nebuvo vertinamas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl viešo konkurso organizavimo skaidrumo principo užtikrinimo, kai nėra nustatyti konkretūs pretendentų vertinimo kriterijai
Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens laisvė rinktis darbą ar verslą. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad valstybė, įgyvendindama savo priedermę užtikrinti nacionalinį saugumą, tinkamą jaunimo auklėjimą, švietimą, patikimą finansų sistemą ir t. t., turi teisę nustatyti papildomus, specialius reikalavimus stojantiesiems į darbą svarbiausiose ūkio ir verslo srityse (Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 4 d. nutarimas). Žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės socialinių ir ekonominių vertybių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad rūpinimasis žmonių sveikata traktuotinas kaip valstybės funkcija; žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas (Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d., 2002 m. kovo 14 d. nutarimai).
Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemą sudaro valstybės sveikatos reikalų, institucijų, sveikatinimo veiklos bei jos išteklių tvarkymo sistema (Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Sveikatinimo veikla apima ir asmens sveikatos priežiūrą, kurią vykdo sveikatos priežiūros įstaigos (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaigų veiklos, jos valstybinio reguliavimo pagrindus, valdymo ypatumus reglamentuoja Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas (šio įstatymo 1 straipsnis). Viešoji įstaiga Kauno klinikos yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė; tai reiškia, kad ši sveikatos priežiūros įstaiga teikia aukščiausio lygio specializuotas sveikatos priežiūros paslaugas, užsiima ne tik diagnostika ir gydymu, bet taip pat yra medicinos mokslų ir studijų klinikinė bazė (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto statuto 110, 114 straipsniai). Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. V-994 patvirtintų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų įstatų 9 punkte nustatyta, kad pagrindinis Kauno klinikų veiklos tikslas – vadovaujantis šiuolaikiniais kokybės vadybos standartais, organizuoti ir teikti tinkamas ir kvalifikuotas sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvos gyventojams bei gerinti jų sveikatą, siekiant sumažinti sergamumą ir mirtingumą, integruojant universitete sukauptą šiuolaikinį mokslo, studijų ir klinikinės praktikos potencialą. Tokia universitetinės ligoninės veikla lemia tai, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs tam tikras prielaidas darbo santykiams šiose sveikatos priežiūros įstaigose atsirasti. Kadangi rūpinimasis žmonių sveikata yra valstybės funkcija, tai įstatymų leidėjas nustato sveikatos priežiūros įstaigų veiklos ir valdymo ypatumus taip, kad sudarytų prielaidas šiose įstaigose vadovaujančiųjų darbuotojų bei specialistų pareigas eiti kuo aukštesnės kvalifikacijos specialistams, atitinkantiems tam tikrus profesinius standartus. Šiems tikslams pasiekti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme įtvirtintos nuostatos, kad universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams (šio įstatymo 15 straipsnio 6 dalis). Tokiomis įstatymo nuostatomis, ribojančiomis tam tikrų pareigų kadencijos trukmę, siekiama užtikrinti, kad sudėtingiausias, aukščiausio lygio sveikatos apsaugos paslaugas teiktų tik tie specialistai, kurie taiko naujausius metodus, nuolat kelia kvalifikaciją, yra aukščiausios kvalifikacijos specialistai. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatos sudaro prielaidas periodiškai garantuoti, kad į nurodytas pareigas būtų atrenkami tinkamiausi ir profesionaliausi specialistai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-612/2006; 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. O. v. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos, bylos Nr. 3K-3-19/2011; kt.).
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistų priėmimo į darbą viešąjį konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas. Nutartyje nurodytos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtintos ir sveikatos apsaugos ministro 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. V-994 patvirtintų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų įstatų 56 punkte. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl viešo konkurso organizavimo principų ir jų pažeidimo teisinės reikšmės, yra nurodęs, kad viešo konkurso sąlygos turi būti aiškios ir suprantamos, o jų taikymas turi būti toks, kad pagal viešo konkurso sąlygas rezultatas būtų prognozuojamas (objektyviai nuspėjamas). Tai reiškia, kad viešą konkursą skelbiant, jį vykdant ir nustatant jo laimėtoją turi būti laikomasi skaidrumo principo. Skaidrumas, kaip viešo konkurso principas, susideda iš konkurso sąlygų išdėstymo aiškiai ir suprantamai, jų nekintamumo, taip pat jų laikymosi tokiu būdu, kad pagal deklaruotas sąlygas sprendimai būtų nuspėjami. Sąlygų nekintamumo principo turi būti laikomasi sąlygas skelbiant, jas keičiant įstatymo ar konkurso sąlygų nustatyta tvarka (CK 6.948 straipsnis) ir jas taikant pagal paskelbtų konkurso sąlygų reikalavimus, kad konkurso rengėjo sprendimai ar kiti veiksmai (priimant dokumentus, nagrinėjant skundus, vertinant darbus ar rezultatus ir kt.) atitiktų deklaruotas konkurso sąlygas ir juos būtų galimi nuspėti (prognozuoti). Skaidrumo principas reikalauja, kad būtų užtikrinti: 1) konkurso sąlygų aiškus ir suprantamas išdėstymas, jų paskelbimas ir taikymas; 2) konkurso sąlygų keitimas įstatymo ar konkurso sąlygų nustatyta tvarka; 3) vienodas požiūris į konkurso dalyvius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. Plungės rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-83/2009; 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-383/2013; kt.).
Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad VšĮ Kauno klinikų generalinis direktorius 2009 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. V-397 patvirtino Kauno medicinos universiteto klinikų viešojo konkurso priimti į darbą sveikatos priežiūros specialistus nuostatus, kurių V skyriuje „Konkurso vykdymo eiga“ 17 punkte nustatyta, kad konkurse dalyvaujančių pretendentų atranka vykdoma pretendentams praneštu laiku, pradedama ir baigiama tą pačią dieną, individualiai bendraujant su pretendentais, juos pokalbiui kviečiant abėcėlės tvarka; vertinama pretendento profesinė patirtis ir dalykinės savybės; jeigu eiti tam tikras pareigas būtini tam tikri įgūdžiai, atsižvelgiama į tai, kaip šie įgūdžiai galėtų būti taikomi einant konkrečias pareigas; prireikus atrankos metu pretendentai gali būti tikrinami testuojant raštu arba žodžiu. Komisijos pirmininkas ir jos nariai (kvorumui būtinas ne mažiau kaip 2/3 konkurso komisijos narių dalyvavimas) vertina atrankoje dalyvaujančius pretendentus paprasta balsų dauguma (nuostatų 18 punktas). Konkursą laimi pretendentas, surinkęs daugiausiai komisijos narių balsų; jei balsai pasiskirsto po lygiai, galutinį sprendimą priima komisijos pirmininkas (nuostatų 19 punktas). Konkurso komisijos sprendimas dėl konkurso rezultatų įforminamas protokolu, kurį pasirašo visi komisijos nariai (nuostatų 20 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas nuostatas, konstatuoja, kad faktiškai konkurso vykdymo, pretendentų vertinimo tvarka yra pernelyg lakoniška, nenurodyti jų vertinimo kriterijai, nėra pakankamai atskleistos sąvokos – profesinė patirtis ir dalykinės savybės, todėl nagrinėjamu atveju tiek komisijos nariai, tiek ir pretendentai galėjo skirtingai suprasti ir vertinti šiuos reikalavimus, kas faktiškai pasitvirtino bylą nagrinėjant teisme. Nors šioje byloje nebuvo ginčijami Viešo konkurso nuostatai, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo jie turėjo būti parengti ir tvirtinami tikslesni, o, esant patvirtintiems nurodyto turinio konkurso nuostatams, tampa ypač aktualu įvertinti, ar nagrinėjamu atveju buvo laikomasi konkurso skaidrumo principo, t. y. ar konkurso sąlygų taikymas buvo pakankamai aiškus, ar buvo užtikrintas vienodas požiūris į konkurso dalyvius. Dėl nurodytų priežasčių tampa ypač aktualūs tokie aspektai: ar buvo tinkama konkursą vykdžiusios komisijos sudėtis, jos narių (ne)šališkumas, kompetencija vertinant pretendentus.
Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad atsakovas kandidatams į gydytojo oftalmologo pareigas nustatė šiuos reikalavimus: aukštasis universitetinis medicininis išsilavinimas, rezidentūra pagal specialybę, specializuota licencija (VšĮ Kauno klinikų generalinis direktoriaus 2009 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. V-397 priedas Nr. 3). Atsakovas gavo dviejų asmenų prašymus dalyvauti viešame konkurse gydytojo oftalmologo 1 etato pareigoms: ieškovo S. K. ir trečiojo asmens M. Š. . Komisijos posėdyje už M. Š. balsavo keturi iš penkių komisijos narių, o už S. K. – vienas komisijos narys; nutarta siūlyti generaliniam direktoriui sudaryti darbo sutartį su M. Š. penkerių metų laikotarpiui, įdarbinant Akių ligų klinikoje gydytoju oftalmologu 1 etato darbo krūviu. Byloje nebuvo ginčijamas faktas, kad ieškovo tiek darbo patirtis, tiek atliktų operacijų, konsultuotų bei gydytų pacientų skaičius yra didesnis nei trečiojo asmens; trečiasis asmuo 2011–2012 m. rašė mokslinį darbą ir dėl to dirbo tik 0,5 etato darbo krūviu, buvo atostogose. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad trečiasis asmuo būtų suteikęs ar atlikęs sudėtingesnių konsultacijų ar operacijų. Be to, byloje nėra duomenų ir apie tai, kad trečiojo asmens suteiktos gydymo paslaugos būtų buvusios tinkamesnės, profesionalesnės nei ieškovo (ir – priešingai), t. y. realūs pretendentų teikiamų paslaugų kokybės duomenys nebuvo lyginami. Tokiu atveju teisėjų kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad yra svarbi praktinė pretendentų patirtis, kuri įgyjama darbo proceso metu, tiesiogiai atliekant profesinį išsilavinimą atitinkantį darbą, o profesinei patirčiai turi įtakos ir darbo praktikos trukmė; aplinkybė, kad trečiasis asmuo rašė mokslinį darbą ir dirbo tik 0,5 etato, negalėjo būti pagrindu šiam kandidatui sudaryti palankesnes sąlygas vertinant jo profesinę patirtį. Be to, byloje kaip liudytojai apklausti komisijos nariai I. J. , R. R. nurodė, kad buvo vertinamos pretendentų dalykinės savybės – gebėjimas bendrauti su kolegomis, pacientais, jų šeimos nariais, nors, minėta, tokia sąvoka kaip dalykinės savybės konkurso nuostatuose neatskleista. Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-935 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 63:2005 „Gydytojas oftalmologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 11.3 punkte nustatyta gydytojo oftalmologo pareiga bendradarbiauti su kitais asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros, slaugos socialinės rūpybos darbuotojais bei specialistais; 11.6 punkte – pareiga laikytis gydytojo profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti; 13 punkte nustatyta, kad gydytojas oftalmologas turi mokėti bendrauti su pacientais, jų šeimų nariais ir kolegomis. Tačiau, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas būtų konfliktavęs su bendradarbiais, pacientais, jų šeimos nariais (pvz., skundai). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina priešingą ieškovo charakteristiką. Teisėjų kolegija sprendžia, kad komisija neturėjo pakankamai duomenų ir pagrindo objektyviai nuspręsti, kad trečiojo asmens profesinė kvalifikacija yra tolygi ar geresnė kaip ieškovo.
Byloje pirmosios instancijos teismo taip pat nustatyta, kad konkurso komisijos narys V. J., kuris yra ir Akių ligų klinikos vadovas–gydytojas oftalmologas, parašė rekomendaciją vienam pretendentų – trečiajam asmeniui, tačiau nenusišalino nuo balsavimo konkurso metu. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad už ieškovo kandidatūrą balsavo vienas komisijos narys – R. R., tai reiškia, kad komisijos narys V. J. , kaip ir kiti likę trys komisijos nariai (ir G. B.) balsavo už trečiąjį asmenį. Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas išvadai, kad komisijos narys V. J. dar iki pretendentų ir jų pateiktų duomenų apie profesinę patirtį ir dalykines savybes vertinimo galėjo turėti išankstinę nuostatą dėl vyksiančio konkurso ir būsimo laimėtojo. Be to, kita komisijos narė liudytoja I. J. (Akių ligų klinikos Konsultacinio diagnostinio skyriaus vadovė–gydytoja oftalmologė) nurodė ieškovo konfliktiškumą darbe, pacientų nusiskundimus (minėta, šios aplinkybės nepatvirtintos kitais bylos įrodymais), nurodė, kad, jos nuomone, ieškovas nenori dirbti pas atsakovą, jam netiko nustatyta darbo tvarka, kai ieškovas dirbo pas atsakovą iki 2012 m. birželio 6 d. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodyti komisijos narės paaiškinimai patvirtina ieškovo argumentus, kad, komisijai sprendžiant dėl konkurso laimėtojo, galėjo turėti įtakos ieškovo veikla profesinėje sąjungoje, keliant problemas, susijusias su darbo priemonėmis, organizavimu ir administravimu. Šią išvadą patvirtina ir komisijos posėdžio stenograma, pagal kurią ieškovas buvo įspėtas, jog, esant reikalui, darbuotojas galės būti iškviečiamas į ligoninę suteikti pagalbą skubiais atvejais. Nurodyta problema buvo keliama 2012 m. vasario 2 d. Akių ligų klinikos gydytojams (tarp jų – ir ieškovui) siunčiant Kauno klinikų darbuotojų profesinės sąjungos jungtiniam komitetui prašymą atstovauti ginant jų interesus ir sprendžiant susidariusią problemą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimą byloje, susijusioje su „antiprofsąjungine“ diskriminacija (mutatis mutandis Danilenkov and Others v. Russia, no. 67336/01, 30 July 2009). EŽTT nustatė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnio (diskriminacijos uždraudimas), taikomo kartu su 11 straipsniu (teisė į asociacijos laisvę), pažeidimą, nes valstybė neįvykdė savo pozityviųjų pareigų suteikti darbuotojams veiksmingą ir aiškią teisminę apsaugą nuo diskriminacijos narystės profesinėje sąjungoje pagrindu, nors vidaus civilinėje teisėje egzistavo visiškas diskriminacijos (ne)narystės profesinėje sąjungoje pagrindu draudimas. Lietuvos Respublikos DK 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte taip pat nustatyta darbo teisės subjektų lygybė, be kita ko, nepaisant jų priklausomybės asociacijoms. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo veikla profesinėje sąjungoje galėjo turėti įtakos komisijos narės I. J. jo, kaip pretendento, profesinės patirties ir dalykinių savybių vertinimui, tai lėmė, kad nebuvo užtikrintas vienodas požiūris į konkurso dalyvius. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į komisijos nario G. B. (Personalo skyriaus viršininko) vertinimą. Teismo posėdžio metu jis nurodė, kad vertino pretendentus pagal tai, kaip vertino juos kiti komisijos nariai, nes nėra nurodytos srities specialistas. Taigi bylos nagrinėjimo metu nustatytas vieno komisijos nario galimas kompetencijos, sprendžiant dėl pretendentų tinkamumo teikti atitinkamo pobūdžio gydymo paslaugas, trūkumas.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nurodo, kad konkursą vykdžiusios komisijos sudėtis, nutartyje nurodytų atitinkamų narių galimas šališkumas ir kompetencijos trūkumas vertinant pretendentus, esant nustatytam viešo konkurso nuostatų nekonkretumui (nenustatyti konkretūs pretendentų vertinimo kriterijai) ir tokiu atveju plačiai komisijos narių diskrecijai spręsti dėl pretendentų tinkamumo, lemia išvadą, kad konkurso metu nebuvo užtikrintas pretendentų nešališkas ir objektyvus vertinimas, buvo pažeistas konkurso skaidrumo principas, t. y. neužtikrintas konkurso sąlygų aiškus taikymas ir vienodas požiūris į konkurso dalyvius. Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas spręsti, kad atsakovo vykdyto konkurso metu nebuvo užtikrinta, kad būtų nustatytas aukščiausios kvalifikacijos specialistas, atitinkantis tam tikrus profesinius standartus, galintis teikti sudėtingiausias, aukščiausio lygio sveikatos apsaugos paslaugas, taikantis naujausius gydymo metodus.
Nurodytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį – panaikinti jos dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas panaikinti 2012 m. spalio 2 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų viešojo konkurso priimti į darbą gydytojo oftalmologo 1,0 etato pareigoms rezultatus, ir palikti dėl šios dalies galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tinkamai įvertinusį byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pritaikiusį materialiosios teisės normas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija nepasiako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės galutiniam šios bylos rezultatui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 40,55 Lt tokių išlaidų. Kadangi ieškovo kasacinis skundas tenkinamas, tai jos priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, perskirto šalių bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 3000 Lt išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti. Ieškovo prašoma suma atitinka teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.12 punktus, todėl nurodytas ieškovo prašymas tenkintinas (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Pakeisti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį:
panaikinti nutarties dalį, kuria panaikinta Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimo dalis dėl ieškovo S. K. ieškinio reikalavimo patenkinimo, ir dėl šios dalies palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimą;
panaikinti nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose – palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimo dalį ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei priteisti ieškovui S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų (juridinio asmens kodas 135163499) 1200 (vieną tūkstantį du šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 16 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų (juridinio asmens kodas 135163499) 145 (vieną šimtą keturiasdešimt penkis) Lt žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą, ir 3000 (tris tūkstančius) Lt išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti.
Priteisti iš atsakovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų (juridinio asmens kodas 135163499) 40,55 Lt (keturiasdešimt Lt 55 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjos Gražina Davidonienė
Janina Januškienė
Janina Stripeikienė