Administracinė byla Nr. eA-275-525/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03209-2020-1
Procesinio sprendimo kategorija 30.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Kauno energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Kauno energija“ skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl nutarimų dalių panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Kauno energija“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo Nr. O3E-761 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo“ (toliau – ir Nutarimas 1) 1.11 papunktį ir
2020 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. O3E-880 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos kainų dedamųjų vienašališko nustatymo“ (toliau – ir Nutarimas 2) 4.2 papunktį.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Bendrovės valdybos 2018 m. spalio 24 d. sprendimu buvo įvertintos papildomai gautos pajamos ir jų grąžinimas išdėstytas 48 mėnesių laikotarpiui, sumažinant šilumos kainą. Atsakovas patvirtino šilumos kainų dedamąsias 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. O3E-390. Bendrovės valdyba 2019 m. rugsėjo 25 d. parengė 2019 metų kainų perskaičiavimo projektą (Antrųjų metų kainų perskaičiavimo projektą). Atsakovas Nutarime
1 konstatavo, kad Antrųjų metų kainų perskaičiavimo projekte šilumos kainų dedamosios nustatytos nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir įpareigojo pareiškėją pašalinti šį pažeidimą. Kadangi pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu įpareigojimu, jo neįvykdė, atsakovas Nutarimu 2, be kita ko, vienašališkai nustatė pareiškėjui šilumos kainų dedamąsias.
3. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nepagrįstai pripažino Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 patvirtintos Šilumos kainų nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika) 771 punkto pažeidimą, kadangi pareiškėjo gautų papildomų pajamų grąžinimo tvarka, įskaitant mokėjimo sumas ir terminus, buvo išspręsta iki minėtos nuostatos įsigaliojimo (2019 m. gegužės 25 d.), ši nuostata pritaikyta pažeidžiant principą lex retro non agit (įstatymas negalioja atgal). Permokos sumos ir jos grąžinimo termino nustatymo metu pinigų kaina (palūkanos) nebuvo skaičiuojama, nes to nenumatė Metodika. Be to, Metodikos
771 punkto pritaikymas itin pablogintų pareiškėjo padėtį, nes grąžintina suma padidėtų daugiau nei 0,5 mln. Eur, pareiškėjas negalėjo to numatyti spręsdamas dėl permokų grąžinimo termino. Papildomos pajamos ir palūkanos nėra tas pats, pastarąsias sumas pareiškėjas turėtų padengti gaudamas mažesnes pajamas (per šilumos kainos mažinimą), todėl Metodikos 771 punkto taikymu nebūtų sušvelninta pareiškėjo teisinė padėtis.
4. Pareiškėjas minėtu vėlesniu Metodikos 771 punkto nuostatų įsigaliojimu grindė ir savo įsitikinimą, kad Nutarimai 1 ir 2 priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 6 straipsnio 4 dalį, įtvirtinančią, kad privalomus reikalavimus asmenims nustato tik įstatymai ir jų pagrindu priimti teisės aktai. Pažymėjo, kad atsakovas iki šiol nenustatė Metodikos 771 punkto įgyvendinimo tvarkos, terminų ir skaičiavimo mechanizmo, o nagrinėjamu atveju vadovavosi tik 2020 m. birželio 30 d. posėdžio protokolu, kuriame atsakovas sprendė dėl šilumos kainų dedamųjų nustatymo kitam ūkio subjektui – AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (VAĮ
3 str. 1 d. pažeidimas). Minėtu protokoliniu sprendimu atsakovas nustatė Metodikos 771 punkto taikymo reikalavimus, kurie neįtvirtinti jokiuose teisės aktuose. Tokie reikalavimai pritaikyti pareiškėjui, neatsižvelgiant į jo individualią situaciją (VAĮ 8 str. 1 d. pažeidimas).
5. Pareiškėjas teigė, kad Metodikos 771 punkto pritaikymas atgal pažeidžia ir teisėtų lūkesčių principą. Pareiškėjas sprendimą papildomai gautas pajamas išdėstyti ilgesniam nei 12 mėn. laikotarpiui priėmė įvertinęs tai, kad papildomai gautos pajamos susidarė per 2,5 metų laikotarpį, papildomai gautų pajamų sugrąžinimas vartotojams per vienerius metus gali neužtikrinti pareiškėjo subalansuotų pinigų srautų, būtinų vykdant įsipareigojimus darbuotojams, tiekėjams ir kt., taip pat užtikrinant saugų ir patikimą šilumos tiekimą vartotojams. Pareiškėjas, planuodamas savo biudžetą, nebuvo numatęs papildomų Nutarimais 1 ir 2 numatytų sumų mokėjimo, nebuvo įvertinęs šių netikėtų papildomų sąnaudų įtakos savo investiciniams projektams ir kitiems finansiniams įsipareigojimams.
6. Pareiškėjo vertinimu, šiuo atveju atsakovas nesilaikė ir savo paties praktikos analogiškose situacijose, tokiu būdu pažeidė ūkio subjektų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir objektyvumo principus (VAĮ 3 str. 2 ir 9 d.). Esant analogiškoms permokų grąžinimo situacijoms, atsakovas netaikė pinigų kainos skaičiavimo pagal Metodikos 771 punktą atgal kitiems šilumos tiekėjams, pavyzdžiui, AB „Klaipėdos energija“ ir UAB „Šakių šilumos tinklai“. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad neegzistuoja jokia aiški Metodikos 771 punkto taikymo ir reguliavimo tvarka.
7. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo apskaičiuotu palūkanų dydžiu – 509,53 tūkst. Eur. Teigė, kad jeigu Metodikos 771 punkto nuostata būtų taikytina nagrinėjamam atvejui, tai iš šios nuostatos turinio matyti, kad palūkanos neskaičiuojamos pirmaisiais metais, nagrinėjamu atveju – laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. Atsakovas taip pat pritaikė netinkamą palūkanų normą – 2,23 proc. Pinigų kainos skaičiavimuose galėtų būti naudojama tik ta palūkanų norma, kuri buvo atsakovo viešai skelbiama papildomai gautų pajamų nustatymo metu,
t. y. Bendrovės valdybos 2018 m. spalio 24 d. sprendimo / Tarybos 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimo priėmimo metu – 2,10 proc. Ta pati palūkanų norma (2,10 proc.) buvo skelbiama ir įsigaliojant Metodikos 771 punktui (2019 m. gegužės 24 d.). Pinigų kaina (palūkanos), apskaičiuota nuo 14 921,73 tūkst. Eur papildomai gautų pajamų, nevertinant pirmaisiais metais grąžintinos sumos, ir taikant 2,10 proc. palūkanų normą bei palūkanas pradedant skaičiuoti nuo 13 papildomai gautų pajamų grąžinimo mėnesio (t. y. 2019 m. gruodžio mėn.), sudaro 362,32 tūkst. Eur.
8. Atsakovas Valstybinė energetikos reguliavimo taryba atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.
9. Atsakovas tvirtino, kad Metodikos 771 punktas taikomas nuo 2019 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. O3E-160 įsigaliojimo (2019 m. gegužės 25 d.) pateiktiems šilumos kainų nustatymo ar perskaičiavimo projektams, pareiškėjas projektą pateikė 2019 m. lapkričio 21 d. Bendrovei, kuri papildomai gautų pajamų sumą grąžina per ilgesnį nei vieneri metai terminą, pateikus kainų perskaičiavimo projektą, privalu taikyti galiojantį teisinį reglamentavimą, įtvirtintą Metodikos
771 punkte, ir kainos perskaičiavimo metu papildomai įvertinti palūkanas. Priešingai nei teigė pareiškėjas, ši teisės norma nebuvo pritaikyta atgal. Metodikos 771 punkto taikymo išaiškinimas buvo įtvirtintas Tarybos 2020 m. birželio 30 d. viešojo posėdžio protokole Nr. O2E-32. Taryba turėjo teisę pateikti šios nuostatos išaiškinimą, šį išaiškinimą tinkamai pateikė protokoliniu sprendimu bei tokiais veiksmais nepažeidė VAĮ nuostatų. Šis protokolinis sprendimas yra aktualus bet kuriam ūkio subjektui, kurio kainos yra valstybės reguliuojamos ir kuriam šilumos bazinių kainų (kainos dedamųjų) nustatymo ar perskaičiavimų projektų pateikimo metu papildomai gautų pajamų grąžinimo laikotarpis nėra pasibaigęs. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad atsakovo veiksmais buvo pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai, kad atsakovas nukrypo nuo savo paties praktikos analogiškose situacijose. Pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nurodyti sprendimai, priimti kitų ūkio subjektų atžvilgiu, nėra tiesiogiai susiję su šilumos bazinių kainų (kainos dedamųjų) nustatymu (perskaičiavimu) pareiškėjui, todėl skundo argumentai dėl kitiems ūkio subjektams atliktų skaičiavimų nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi.
10. Atsakovas dėl apskaičiuotos palūkanų sumos paaiškino, kad, pagal Metodikos
771 punktą, kai Metodikos 76 ir 77 punktuose numatyta tvarka apskaičiuotų ūkio subjekto papildomai gautų pajamų grąžinimas išdėstomas per ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį, įvertinama pinigų kaina. Pinigų kainos nustatymui taikomas Lietuvos banko pinigų finansų įstaigų paskolų euro zonos ne finansų bendrovėms likučių palūkanų normos svertinis vidurkis už laikotarpį nuo praėjusių ataskaitinių metų liepos mėn. iki einamųjų metų liepos mėn. Skaičiavimų metu buvo taikoma 2,23 proc. palūkanų norma (galiojusi pareiškėjo projekto pateikimo metu). Pareiškėjo atveju pritaikytas mėnesinis linijinis palūkanų skaičiavimo būdas, palūkanos buvo skaičiuojamos ne nuo visos grąžintinos sumos, o nuo 3/4 sumos. Pirmųjų metų palūkanos apskaičiuotos kaip paprastosios palūkanos nuo praėjus vieneriems papildomos dedamosios taikymo metams likusios grąžinti papildomai gautų pajamų sumos, laikant, kad kiekvienais metais grąžinama tokia pati papildomai gautų pajamų sumos dalis. Antrųjų ir paskesnių metų palūkanos apskaičiuotos taikant linijinį palūkanų skaičiavimo metodą nuo antraisiais ir paskesniais metais grąžintinos papildomai gautų pajamų sumos, laikant, kad kiekvieną mėnesį grąžinama tokia pati papildomai gautų pajamų sumos dalis. Palūkanos pradėtos skaičiuoti tik nuo Metodikos redakcijos, numatančios Metodikos 771 punkto nuostatas, įsigaliojimo.
II.
11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjo AB „Kauno energija“ skundą.
12. Teismas nustatė, kad Bendrovė yra reguliuojamas šilumos tiekėjas (Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – ir Komisija) 2004 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. O3-24 išdavė Bendrovei šilumos tiekimo licenciją Nr. L4-ŠT-26).
13. Komisija 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. O3E-283 nustatė Bendrovei šilumos bazinės kainos dedamąsias, kurios galioja iki 2021 m. rugsėjo 30 d.
14. Bendrovės valdyba 2018 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 2018-26-2, be kita ko: nustatė Bendrovės šilumos kainos dedamąsias (be pridėtinės vertės mokesčio) pirmiesiems šilumos bazinės kainos dedamųjų galiojimo metams (1 p.); paskirstė 4 metų laikotarpiui šilumos kainų dedamųjų galiojimo metu (2014 m. birželio 1 d. – 2015 m. gegužės 31 d.) nesugrąžintas 81,8 tūkst. Eur papildomai gautas pajamas dėl šilumos kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų kurui ir šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti neatitikties ir šilumos kainos dedamųjų galiojimo metu (2015 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d.) dėl faktinių ir į šilumos kainą įskaičiuotų kuro bei iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigytos šilumos kainų skirtumo gautas 14 186,4 tūkst. Eur papildomas pajamas, iš viso 14 268,25 tūkst. Eur papildomų pajamų, šilumos kainą mažinant
0,31 ct/kWh (be pridėtinės vertės mokesčio) (3 p.); paskirstė 4 metų laikotarpiui Komisijos 2018 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. O3E-92 patvirtinto 2018 m. kovo 22 d. neplaninio patikrinimo akto
Nr. S3-1 išvadose nurodytas pareiškėjo nepagrįstai laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki
2018 m. sausio 31 d. gautas 653,5 tūkst. Eur papildomas pajamas, mažinant šilumos kainą
0,01 ct/kWh (be pridėtinės vertės mokesčio) (4 p.).
15. Komisija 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. O3E-390 suderino Bendrovės valdybos 2018 m. spalio 24 d. sprendimu nustatytas perskaičiuotas šilumos kainos dedamąsias.
16. Bendrovė 2019 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. 20-2492 pateikė Tarybai šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo projektą antriesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams bei Bendrovės valdybos 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. 2019-16-2, kuriuo nustatytos šilumos kainos dedamosios antriesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams, kopiją. Pareiškėjas
2019 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. 20-2779 pateikė patikslintą šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo projektą antriesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams (su vėlesniais patikslinimais) (toliau – ir Projektas).
17. Taryba, įvertinusi Projektą, ginčijamame 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarime
Nr. O3E-761 iš esmės konstatavo, kad Bendrovės valdybos 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimas
Nr. 2019-16-2, kuriuo nustatytos šilumos kainų dedamosios antriesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams, prieštarauja (neatitinka) Metodikos 771 punktui, bei nurodė, jog, Bendrovės valdybai per 30 dienų nepašalinus konstatuotų pažeidimų, Taryba, vadovaudamasi Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 13 dalimi, įgyja teisę vienašališkai nustatyti laikinas šilumos kainos dedamąsias.
18. Bendrovė 2020 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. E20-561 pateikė Tarybai Bendrovės valdybos 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. 2020-22-1, kuriuo, be kita ko, nustatytos šilumos kainų dedamosios antriesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams, kopiją. Minėtu sprendimu nebuvo pašalintas Nutarimo 1 1.11 papunktyje nurodytas pažeidimas.
19. Taryba ginčijamo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. O3E-880 1 punkte konstatavo, kad Bendrovės valdyba pažeidė Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 13 dalies nuostatą, t. y. per
30 dienų nepašalino Nutarime 1 nurodytų pažeidimų; 2 punktu vienašališkai nustatė laikinas Bendrovės šilumos kainų dedamąsias (be pridėtinės vertės mokesčio); 4.2 papunkčiu paskirstė
36 mėn. laikotarpiui 509,53 tūkst. Eur palūkanų, šilumos kainą mažinant 0,01ct/kWh.
20. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Pažymėjo, kad Komisijos 2019 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. O3E-160 buvo atlikti Metodikos pakeitimai, t. y. Metodika, be kita ko, papildyta 771 punktu. Atsižvelgiant į minėtą teisės normą, esant aptartajai situacijai, turi būti papildomai įvertinamos palūkanos. Minėtas Komisijos nutarimas įsiteisėjo 2019 m. gegužės
25 d.; šis Komisijos nutarimas galiojo ir ginčijamų Nutarimų 1 ir 2 priėmimo metu. Iš Komisijos 2019 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. O3E-160 3 punkto nuostatos seka, kad projektams, pateiktiems po 2019 m. gegužės 25 d., taikomas šio nutarimo nuostatos, įskaitant Metodikos 771 punktą. Tai yra vienintelė sąlyga minėto punkto taikymui. Vadinasi, aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju kainos buvo suderintos dar 2018 metais, neturi teisinės reikšmės minėtos nuostatos taikymui. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas Projektą pateikė 2019 m. lapkričio 21 d., t. y. po Metodikos 771 punkto įsigaliojimo. Bendrovės valdybos 2018 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 2018-26-2 papildomai gautų pajamų grąžinimas buvo numatytas ketverių metų laikotarpiui, t. y. ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui. Pareiškėjo projekto pateikimo metu (2019 m. lapkričio 21 d.) papildomai gautų pajamų grąžinimo laikotarpis nebuvo pasibaigęs. Be to, pareiškėjui už laikotarpius iki Metodikos 771 punkto įsigaliojimo datos palūkanos nebuvo priskaičiuotos. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai ginčo santykiams taikė Metodikos 771 punktą bei tinkamai atliko skaičiavimus. Pareiškėjo argumentai, kad taikant Metodikos 771 punktą buvo pažeistas teisės aktų negaliojimo atgal principas, atmestini.
21. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad ginčijamos Nutarimų 1 ir 2 dalys buvo priimtos būtent Metodikos 771 punkto pagrindu, o ne Tarybos 2020 m. birželio 30 d. posėdžio protokolo pagrindu. Kaip matyti iš Tarybos 2020 m. birželio 30 d. posėdžio protokolo, svarstant klausimą dėl AB „Vilniaus šilumos tinklai“ šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo ir vienašališko nustatymo, buvo nutarta, be kita ko, įpareigoti Šilumos ir vandens departamentą, nustatant ar perskaičiuojant šilumos bazines kainas (kainos dedamąsias), vadovaujantis Metodikos 771 punktu, įvertinti pinigų kainą ūkio subjektams, kurių papildomai gautų pajamų grąžinimas buvo išdėstytas per ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį pagal iki 2019 m. gegužės 24 d. galiojusias Metodikos redakcijas; pinigų kaina įvertinama tuo atveju, jeigu bazinių kainų (kainos dedamųjų) nustatymo ar perskaičiavimų projektų pateikimo metu papildomai gautų pajamų grąžinimo laikotarpis nėra pasibaigęs. Nutarimuose 1 ir 2 nėra nurodyta, kad juos priimant vadovautasi 2020 m. birželio 30 d. posėdžio protokolu. Teismas akcentavo, kad priimant Nutarimą 1, be kita ko, buvo atsižvelgta į Tarybos Šilumos ir vandens departamento Šilumos kainų ir investicijų skyriaus 2020 m. rugpjūčio 21 d. pažymą Nr. O5E-660 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo“. Šioje pažymoje, be kita ko, nurodyta, kad, vadovaujantis Metodikos 771 punktu, ūkio subjektams, kurių papildomai gautų pajamų grąžinimas buvo išdėstytas per ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį, pagal iki 2019 m. gegužės 24 d. galiojusias Metodikos redakcijas, turi būti įvertinta pinigų kaina, jeigu bazinių kainų (kainos dedamųjų) nustatymo ar perskaičiavimų projektų pateikimo metu papildomai gautų pajamų grąžinimo laikotarpis nėra pasibaigęs; Metodikos 771 punkto nuostatos taikymas atskleistas Tarybos 2020 m. birželio 30 d. posėdžio protokole. Taigi, pažymoje aiškiai nurodyta, kad pinigų kaina vertinama vadovaujantis Metodikos 771 punktu, o kaip ši nuostata taikoma – atskleista Tarybos 2020 m. birželio 30 d. posėdžio protokole. Pati Taryba 2020 m. birželio 30 d. posėdžio protokole priimto sprendimo nelaiko teisės aktu, kurio pagrindu būtų priimtos tam tikros privalomos elgesio taisyklės. Tai iš esmės yra teisės aiškinimo aktas (konsultacija). Be to, teismo vertinimu, 2020 m. birželio 30 d. posėdžio protokole priimtu sprendimu pateiktas Metodikos
771 punkto taikymo išaiškinimas yra tinkamas, jis neišplečia minėto Metodikos punkto taikymo apimties, o juo labiau – nepakeičia šio Metodikos punkto reguliavimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad minėtu protokoliniu sprendimu buvo nustatyti privalomi reikalavimai pareiškėjui, o tuo pačiu pažeista VAĮ 6 straipsnio 4 dalis.
22. Teismas pareiškėjo pretenzijas dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo laikė nepagrįstomis. Pabrėžė, kad Metodikos 771 punktas nebuvo pritaikytas atgaline tvarka. Atsakovas ginčijamais Nutarimais 1 ir 2 nepakeitė Bendrovės valdybos 2018 m. spalio 24 d. sprendimu
Nr. 2018-26-2 apskaičiuotos papildomų pajamų sumos bei sprendimo papildomų pajamų grąžinimą išdėstyti ketverių metų laikotarpiui. Teismas akcentavo teismų praktiką, kurioje nurodyta, jog ūkinė veikla reguliuojama taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, o ūkio subjektai, kurių ekonominė veikla per se (pati savaime) yra susijusi su rizikos elementu, negali turėti teisėtų lūkesčių, kad teisės aktų leidėjui, naudojantis savo diskrecija, esama situacija apskritai išliks nepakitusi ir kad įstatymų leidėjas nepriims tokių teisės aktų pakeitimų, kurie gali sukelti asmeniui neigiamų (pvz., finansinių) padarinių. Be to, Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje ir Energetikos įstatymo 3 straipsnio
1 dalies 6 punkte įtvirtinta vartotojų teisių ir interesų apsauga. Metodikos 771 punktas išplaukia iš įstatymo nuostatų, jis neabejotinai skirtas apsaugoti (ginti) vartotojų teises ir interesus. Teismo vertinimu, Nutarimai 1 ir 2, kuriais, taikant Metodikos 771 punkto nuostatas, iš esmės pareiškėjui vienašališkai paskirstytos atitinkamam laikotarpiui palūkanos (509,53 tūkst. Eur), šilumos kainą mažinant 0,01ct/kWh, atitinka teisės aktų reikalavimus, jų tikslus, teismų praktiką, gina šilumos vartotojų teises ir interesus bei nepažeidžia proporcingumo principo. Tuo pačiu nėra pagrindo išvadai dėl reguliuojamo šilumos tiekėjo – pareiškėjo – teisėtų lūkesčio pažeidimo, juolab kad pareiškėjui už laikotarpius iki Metodikos 771 punkto įsigaliojimo palūkanos nebuvo apskaičiuotos. Tai, kad papildomų pajamų grąžinimas ir jų išdėstymas ketveriems metams buvo pareiškėjo suderintas ir atsakovo patvirtintas 2018 metais, nepaneigia šioje byloje padarytų išvadų, atsižvelgiant į teisinių santykių specifiką ir nustatytas aplinkybes.
23. Teismas nesutiko su skundo argumentais apie atsakovo nukrypimą nuo savo praktikos, subjektų lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei objektyvumo principų (VAĮ 3 str. 2 ir 9 d.) pažeidimą. Pagal pareiškėjo pateiktus duomenis nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad jo situacija yra analogiška kitų nurodytų įmonių situacijai. Metodikos 771 punktas įsigaliojo 2019 m. gegužės 25 d., o dėl jo tinkamo taikymo pasisakyta tik Tarybos 2020 m. birželio 30 d. posėdžio protokole, tad tai galėjo turėti įtakos skirtingam teisės normos traktavimui bei jos taikymui. Bet kokiu atveju, Metodikos 771 punktas pareiškėjui pritaikytas tinkamai, o jeigu anksčiau (t. y. iki 2020 m. birželio 30 d.) kitiems subjektams minėta taisyklė buvo pritaikyta netinkamai dėl netinkamo jos supratimo, tai nepagrindžia išvados, kad pareiškėjas buvo diskriminuojamas, pažeidžiami lygiateisiškumo ar objektyvumo principai. Ši situacija nepaneigia to, kad pareiškėjo nurodytų kitų ūkio subjektų atžvilgiu minėta taisyklė – Metodikos 771 punktas – ateityje bus pritaikyta tinkamai. Be to, teismo vidiniu įsitikinimu, tai, kad pareiškėjas nėra diskriminuojamas, iš esmės patvirtina ir pati esama situacija, t. y. Metodikos 771 punkto tinkamas taikymas 2020 m. birželio 30 d. posėdžio protokoliniu sprendimu buvo paaiškintas nagrinėjant kito ūkio subjekto šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo ir vienašališko nustatymo klausimus. Tai reiškia, kad Tarybos pozicija yra aiški ir ji patvirtina, jog Metodikos 771 punktas, esant joje nurodytoms aplinkybėms, turi būti taikomas ne tik AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atveju, bet ir kitiems reguliuojamiems ūkio subjektams, įskaitant pareiškėją.
24. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo nusiskundimų dėl neteisingai apskaičiuotų palūkanų pagrįstumo, pažymėjo, kad pareiškėjo akcentuojama Tarybos Šilumos ir vandens departamento Šilumos bazinių kainų skyriaus 2020 m. liepos 16 d. pažyma Nr. O5E-514 neaktuali, nes ja nebuvo vadovaujamasi priimant Nutarimus 1 ir 2. Minėti nutarimai priimti kitų pažymų pagrindu, jie nurodyti pačiuose nutarimuose. Kaip matyti iš bylos (2020 m. rugpjūčio 21 d. pažymos
Nr. O5E-660), Tarybos skyrius nuo pareiškėjo valdybos 2018 m. spalio 24 d. sprendimu
Nr. 2018-26-2 įvertintų 14 268,25 tūkst. Eur papildomai gautų pajamų, kurių grąžinimas buvo išdėstytas 48 mėn. laikotarpiui, vadovaudamasis Metodikos 771 punktu, vertino pinigų kainą. Nustatyta, kad Lietuvos banko skelbiamų ne finansų bendrovėms suteiktų paskolų eurais, kurių trukmė ilgesnė nei vieneri metai, likučių palūkanų normų vidurkis už paskutinius 12 mėnesių,
t. y. Projekto pateikimo metu, buvo 2,23 proc. Atsižvelgiant į tai, kad papildomai gautų pajamų grąžinimas buvo nustatytas ketverių metų laikotarpiui, pinigų kainą vertinant nuo 2019 m. gegužės 25 d., vadovaujantis Metodikos 771 punktu, taikant linijinį palūkanų skaičiavimo metodą, apskaičiuotos palūkanos, vertinamos šio perskaičiavimo metu, sudaro 487,22 tūkst. Eur. Teismas laikė, kad Tarybos skyrius, skaičiuodamas pinigų kainą, pagrįstai rėmėsi palūkanų norma –
2,23 proc., kuri galiojo Projekto pateikimo atsakovui metu, t. y. 2019 m. rugsėjo 30 d. Pareiškėjo argumentai, kad pinigų kainos skaičiavimuose turėjo būti naudojama tik ta palūkanų norma
(2,10 proc.), kuri buvo papildomai gautų pajamų nustatymo metu, t. y. Bendrovės valdybos 2018 m. spalio 24 d. sprendimo / Tarybos 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimo priėmimo metu, atmestini, nes tuo metu dar negaliojo Metodikos 771 punktas ir palūkanų perskaičiavimo klausimas buvo neaktualus. Be to, teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad palūkanų skaičiavimo termino pradžia sietina su Metodikos 771 punkto įsigaliojimu, o pareiškėjo teiginius, kad palūkanos turi būti pradedamos skaičiuoti nuo antrųjų metų, laikė nepagrįstais. Be to, Tarybos skyriaus 2020 m. pažymoje nurodyta, kad nuo 653,48 tūkst. Eur papildomai gautų pajamų, kurių grąžinimas buvo išdėstytas 48 mėn. laikotarpiui, vertinama pinigų kaina, taikant 2,23 proc. palūkanų norma. Tad apskaičiuotos palūkanos, vertinamos šio perskaičiavimo metu, sudaro 22,31 tūkst. Eur. Taigi, iš viso šios palūkanos sudaro 509,53 tūkst. Eur. (487,22 tūkst. Eur + 22,31 tūkst. Eur). Teismas padarė išvadą, kad Tarybos skyrius išsamiai pagrindė ir tinkamai apskaičiavo palūkanas, vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais, ir nepadarė jokios klaidos jas skaičiuojant.
25. Teismas akcentavo, jog nenustatyta, kad priimant ginčijamas Nutarimų 1 ir 2 dalis buvo pažeistos pagrindinės ir esminės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą. Ginčijamus aktus priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas – Taryba, kuris veikė savo kompetencijos ribose. Juos priimant nepažeistos VAĮ nuostatos. Taigi, ginčijamos Nutarimų 1 ir 2 dalys yra teisėtos ir pagrįstos, nėra jokio pagrindo jas naikinti.
III.
26. Pareiškėjas AB „Kauno energija“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 22 d. sprendimą ir tenkinti jo skundą.
27. Pareiškėjas pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, pavyzdžiui, kad papildomai gautų pajamų grąžinimas vartotojams per 48 mėnesių laikotarpį buvo suderintas dar 2018 metais, permoka vartotojams pradėta grąžinti (šilumos kaina sumažinta) nuo 2018 m. gruodžio mėn., todėl Metodikos 771 punkto nuostatos neteisėtai pritaikytos atgal; palūkanos apskaičiuotos vadovaujantis vidiniu Tarybos protokolu, o ne Metodikos 771 punktu; jei palūkanos turėtų būti skaičiuojamos, tai jos nepagrįstai apskaičiuotos nuo Metodikos 771 punkto įsigaliojimo (2019 m. birželio mėn.) ir nepagrįstai panaudota 2,23 proc. palūkanų norma; ginčijamais aktais buvo pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai, lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei objektyvumo principai. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas nesulaukė, kol sueis Nutarimo 1 apskundimo terminas, ir dar 2020 m. rugsėjo 25 d. posėdyje nusprendė dėl vienašališko laikino šilumos kainų dedamųjų nustatymo.
28. Atsakovas Valstybinė energetikos reguliavimo taryba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.
29. Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Mano, kad Metodikos 771 punkto nuostatos buvo pritaikytos tinkamai, o Tarybos protokolu nebuvo nustatyti privalomi reikalavimai pareiškėjui. Minėta teisės norma nebuvo pritaikyta atgal, todėl pareiškėjo teisėti lūkesčiai nebuvo pažeisti. Pareiškėjo nurodytos kitų įmonių situacijos nėra analogiškos jo situacijai, todėl nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo diskriminacijos faktą. Atsakovas paaiškina, kad skaičiuojant palūkanas buvo pritaikyta 2,23 proc. palūkanų norma (galiojusi Projekto pateikimo metu), kuri atitinka Lietuvos banko pinigų finansų įstaigų paskolų euro zonos ne finansų bendrovėms likučių palūkanų normos svertinį vidurkį. Buvo taikomas mėnesinis linijinis palūkanų skaičiavimo būdas, palūkanos buvo skaičiuojamos ne nuo visos grąžintinos sumos, o nuo
3/4 sumos. Palūkanos pradėtos skaičiuoti tik nuo Metodikos redakcijos, numatančios Metodikos
771 nuostatas, įsigaliojimo. Atsakovo įsitikinimu, palūkanos apskaičiuotos teisingai, jokia klaida nebuvo padaryta.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
30. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo
Nr. O3E-761 1.11 papunkčio ir 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. O3E-880 4.2 papunkčio teisėtumo ir pagrįstumo.
31. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pabrėžtina, jog apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo pretenzijos dėl ginčijamų Nutarimų 1 ir
2 dalių nepagrįstos, išskyrus pretenzijas dėl pinigų kainos skaičiavimo pradžios momento. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės pakartoja skunde išdėstytus argumentus, deklaratyviai tvirtindamas, kad teismas netinkamai ištyrė bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga tik papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.
33. Nagrinėjamu atveju Bendrovės valdybos 2018 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 2018-26-2 buvo įvertintos papildomai gautos pajamos ir jų grąžinimas išdėstytas 48 mėnesių laikotarpiui, sumažinant šilumos kainą, taip pat nustatytos Bendrovės šilumos kainos dedamosios (be pridėtinės vertės mokesčio) pirmiesiems šilumos bazinės kainos dedamųjų galiojimo metams. Komisija
2018 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. O3E-390, be kita ko, patvirtino Bendrovės šilumos kainų dedamąsias (be pridėtinės vertės mokesčio).
34. Bendrovės valdyba 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 2019-16-2 nustatė šilumos kainos dedamąsias (be pridėtinės vertės mokesčio) antriesiems šilumos bazinės kainos dedamųjų galiojimo metams, paskirstė papildomai gautų pajamų grąžinimą.
35. Atsakovas Nutarimo 1 1 punkte konstatavo, kad Bendrovės valdybos Sprendimu Nr. 2019-16-2 Bendrovei šilumos kainų dedamosios nustatytos nesilaikant Metodikos reikalavimų, tarp jų – Metodikos 771 punkto, numatančio, kaip įvertinama pinigų kaina, kai ūkio subjekto papildomai gautų pajamų grąžinimas išdėstomas per ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį (1.11 p.). Atsakovas Nutarimu 2 vienašališkai nustatė Bendrovės šilumos kainų dedamąsias (be pridėtinės vertės mokesčio), o šio nutarimo 4.2 papunktyje nurodė paskirstyti 36 mėn. laikotarpiui 509,53 tūkst. Eur palūkanų, šilumos kainą mažinant 0,01 ct/kWh.
36. Komisijos 2019 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. O3E-160, įsigaliojusiu 2019 m. gegužės 25 d., Metodika buvo papildyta 771 punktu, kuriame įtvirtinta, kad kai Metodikos 76 ir (ar) Metodikos 77 punktuose numatyta tvarka apskaičiuotų Ūkio subjekto papildomai gautų pajamų grąžinimas išdėstomas per ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį, įvertinama pinigų kaina. Pinigų kainos nustatymui taikomas Lietuvos banko pinigų finansų įstaigų paskolų euro zonos ne finansų bendrovėms likučių palūkanų normos svertinis vidurkis už laikotarpį nuo praėjusių ataskaitinių metų liepos mėn. iki einamųjų metų liepos mėn.
37. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Metodikos 771 punktas taikomas nuo Komisijos 2019 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. O3E-160 įsigaliojimo, t. y. nuo 2019 m. gegužės
25 d., pateiktiems šilumos kainų nustatymo ar perskaičiavimo projektams. Tai reiškia, kad reguliuojamam ūkio subjektui, kuris papildomai gautų pajamų sumą grąžina per ilgesnį nei vieneri metai terminą, pateikus kainų perskaičiavimo projektą, privalu taikyti galiojantį teisinį reguliavimą, įtvirtintą Metodikos 771 punkte ir kainos perskaičiavimo metu papildomai įvertinti palūkanas, kaip tai nustatyta minėtame Metodikos punkte.
38. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas nesutikimą su Metodikos
771 punkto taikymu iš esmės grindžia argumentu, kad Bendrovės valdybos 2018 m. spalio 24 d. sprendimu ir atsakovo pritarimu įvertintos 14 921,73 tūkst. Eur papildomai gautos pajamos ir jų grąžinimas išdėstytas per 48 mėnesius, mažinant šilumos kainą; šį Bendrovės valdybos sprendimą atsakovas įvertino ir patvirtino 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad Komisijos 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimu nebuvo patvirtintas pareiškėjo sprendimas išdėstyti papildomai grąžintinas pajamas 48 mėnesių laikotarpiui. Minėtu nutarimu Komisija tik konstatavo, kad pareiškėjo karšto vandens kainos ir šilumos kainos dedamosios ateinančiam laikotarpiui nustatytos be pažeidimų, todėl derintinos. Kaip matyti, pareiškėjas kitam laikotarpiui teikė naują Bendrovės sprendimą dėl šilumos kainos dedamųjų nustatymo – 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 2019-16-2. Pastarasis sprendimas (projektas) pateiktas jau po Metodikos 771 punkto įsigaliojimo, todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas neturėjo pagrindo netaikyti šios galiojančios teisės normos. Atitinkamai, sutiktina su atsakovo pozicija, kad tokioje situacijoje pareiškėjo teisėti lūkesčiai nebuvo pažeisti.
39. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus, jog Taryba 2020 m. birželio 30 d. posėdžio protokolu Nr. O2E-32 nustatė jam privalomus reikalavimus, kadangi ginčijamos Nutarimų 1 ir 2 nuostatos buvo priimtos vadovaujantis ne Tarybos protokolu, o Metodikos 771 punktu. Pirmosios instancijos teismas Tarybos protokolą laikė teisės aiškinimo aktu (konsultacija), o subjektyvus pareiškėjo nesutikimas su tokiu vertinimu savaime nepaneigia jo teisėtumo ir pagrįstumo. Pats pareiškėjas buvo pažymėjęs, kad Tarybos protokole iš esmės tik buvo nurodyta, kaip reikėtų taikyti Metodikos 771 punktą. Tai, ar Tarybos protokole pateiktas Metodikos 771 punkto nuostatos aiškinimas buvo teisingas, savaime nekeičia minėto akto teisinės galios.
40. Teisėjų kolegija pareiškėjo pretenzijas dėl pažeisto lygiateisiškumo principo, jo diskriminacijos laiko nepagrįstomis. Pareiškėjas nepateikė konkrečių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo poziciją, jog pagal pareiškėjo pateiktus duomenis nėra jokio pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad jo situacija yra analogiška kitų nurodytų įmonių situacijai. Be to, kaip pastebėjo pirmosios instancijos teismas, Metodikos 771 punktas įsigaliojo 2019 m. gegužės 25 d., o dėl jo tinkamo taikymo pasisakyta tik Tarybos 2020 m. birželio 30 d. posėdžio protokole, tad tai galėjo turėti įtakos skirtingam teisės normos traktavimui bei jos taikymui. Tarybos protokolas buvo priimtas sprendžiant dėl kito ūkio subjekto šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo ir vienašališko jų nustatymo. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, kaip ginčo teisės norma buvo taikoma kitiems ūkio subjektams po 2020 m. birželio 30 d. Bet kokiu atveju, pareiškėjo atveju Metodikos 771 punktas yra pritaikytas tinkamai, o jeigu anksčiau (t. y. iki 2020 m. birželio 30 d.) minėta taisyklė kitų subjektų atžvilgiu buvo pritaikyta netinkamai, tai neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjas buvo diskriminuojamas, pažeidžiami lygiateisiškumo ar objektyvumo principai.
41. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Nutarime 1 nustatytą aplinkybę, kurios pareiškėjas neginčijo, kad Lietuvos banko skelbiamų ne finansų bendrovėms suteiktų paskolų eurais, kurių trukmė ilgesnė nei vieneri metai, likučių palūkanų normų vidurkis už paskutinius 12 mėnesių,
t. y. Projekto pateikimo metu, buvo 2,23 proc. Pareiškėjas tik deklaratyviai teigia, kad pinigų kainos skaičiavimuose gali būti naudojama tik ta palūkanų norma, kuri atsakovo buvo viešai skelbiama papildomai gautų pajamų nustatymo metu, t. y. Bendrovės valdybos 2018 m. spalio 24 d. sprendimo / Komisijos 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimo priėmimo metu (t .y. 2,10 proc.). Primintina, kad, pagal Metodikos 771 punktą, pinigų kainos nustatymui taikomas Lietuvos banko pinigų finansų įstaigų paskolų euro zonos ne finansų bendrovėms likučių palūkanų normos svertinis vidurkis už laikotarpį nuo praėjusių ataskaitinių metų liepos mėn. iki einamųjų metų liepos mėn. Bendrovės šilumos kainos dedamųjų nustatymo ateinančiam laikotarpiui klausimas buvo sprendžiamas pagal Bendrovės valdybos 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 2019-16-2, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo poziciją dėl ankstesniu laikotarpiu galiojusio palūkanų normos svertinio vidurkio taikymo.
42. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Taryba pinigų kainą vertino nuo 2019 m. gegužės
25 d., t. y. Metodikos 771 punkto įsigaliojimo dienos (Tarybos 2020 m. rugpjūčio 21 d. pažymos
Nr. O5E-660 l. 17). Tačiau Bendrovės šilumos kainos dedamosios pirmiesiems metams buvo nustatytos (suderintos) Komisijos 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. O3E-390, todėl jos dar galiojo Metodikos 771 punkto įsigaliojimo dieną ir 6 mėnesius po to. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pareiškėjas pagrįstai tvirtina, kad pinigų kaina negalėjo būti skaičiuojama laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. (imtinai). Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Tarybos skyrius palūkanų skaičiavimo termino pradžią pagrįstai susiejo su Metodikos 771 punkto įsigaliojimu. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovas pagrįstai apskaičiavo pareiškėjui 509,53 tūkst. Eur palūkanų.
43. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, išskyrus skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl apskaičiuotų palūkanų dydžio. Kadangi byla nagrinėtina aspektu, kuris iš esmės nebuvo tirtas pirmosios instancijos teisme, ir tam gali būti reikalinga gauti papildomus ginčo šalių paaiškinimus (preliminarius skaičiavimus), siekiant nepažeisti šalių teisės į apeliaciją, tikslinga panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl palūkanų dydžio apskaičiavimo ir bylą šioje dalyje grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo akcinės bendrovės „Kauno energija“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 22 d. sprendimo dalį dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo Nr. O3E-761 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo“ ir 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. O3E-880 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos kainų dedamųjų vienašališko nustatymo“ dalių, kuriose apskaičiuotas palūkanų dydis, teisėtumo ir pagrįstumo panaikinti ir šioje dalyje perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Arūnas Sutkevičius