LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL SOCIALINIO ir BENDRUOMENINIO verslo VYKDYMO bei viešųjų paslaugų PERDAVIMO PAGAL LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS 2023–2027 METŲ STRATEGINIO PLANO INTERVENCINES PRIEMONES gairIŲ

patvirtinimo

 

2023 m. lapkričio 13 d. Nr. 3D-736

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės, 2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2021/2115, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013, 2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2021/2116 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013, Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiu planu, patvirtintu 2022 m. lapkričio 21 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2022)8272, Europos Komisijos (EK) socialinio verslo iniciatyvos 2011 m. spalio 25 d. komunikatu Nr. KOM(2011) 682 Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Socialinėms įmonėms plėtoti palankios aplinkos kūrimas socialinių inovacijų ekonomikoje“, Europos Parlamento 2012 m. lapkričio 20 d. rezoliucija „Socialinio verslo iniciatyva. Socialinėms įmonėms plėtoti palankios aplinkos kūrimas socialinių inovacijų ekonomikoje“ (2012/2004 (INI)), Lietuvos socialinio verslo koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 4-207„Dėl Socialinio verslo koncepcijos patvirtinimo“, Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 3D-102 „Dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano administravimo taisyklių patvirtinimo“, Vietos plėtros strategijų, įgyvendinamų bendruomenių inicijuotos vietos plėtros būdu, įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 3D-4 „Dėl Vietos plėtros strategijų, įgyvendinamų bendruomenių inicijuotos vietos plėtros būdu, įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, Vietos projektų, įgyvendinamų bendruomenių inicijuotos vietos plėtros būdu, administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. 3D-528 „Dėl Vietos projektų, įgyvendinamų bendruomenių inicijuotos vietos plėtros būdu, administravimo taisyklių patvirtinimo“ ir Žemės ūkio ministro įsakymu tvirtinamomis Lietuvos kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Sumanieji kaimai“ įgyvendinimo taisyklėmis,

t v i r t i n u Socialinio ir bendruomeninio verslo vykdymo bei viešųjų paslaugų perdavimo pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones gaires (pridedama).

 

 

 

Žemės ūkio ministras                                                                                           Kęstutis Navickas

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio

ministro 2023 m. lapkričio 13 d.

įsakymu Nr. 3D-736

 

 

SOCIALINIO ir BENDRUOMENINIO verslo VYKDYMO bei viešųjų paslaugų PERDAVIMO PAGAL LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS 2023–2027 METŲ STRATEGINIO PLANO INTERVENCINES PRIEMONES gairės

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

 

1. Socialinio ir bendruomeninio verslo vykdymo bei viešųjų paslaugų perdavimo pagal Lietuvos  žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones gairės (toliau – Gairės) parengtos vadovaujantis Europos Komisijos socialinio verslo iniciatyvos   2011 m. spalio 25 d. komunikatu Nr. KOM(2011) 628 Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Socialinėms įmonėms plėtoti palankios aplinkos kūrimas socialinių inovacijų ekonomikoje“, Europos Parlamento 2012 m. lapkričio 20 d. rezoliucija „Socialinio verslo iniciatyva. Socialinėms įmonėms plėtoti palankios aplinkos kūrimas socialinių inovacijų ekonomikoje“, Lietuvos socialinio verslo koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 4-207„Dėl Socialinio verslo koncepcijos patvirtinimo“ 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 2021/1060), 2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2021/2115, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 2021/2115), 2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2021/2116, dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 2021/2116), Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiu planu, patvirtintu 2022 m. lapkričio 21 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2022)8272 (toliau – SP), Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 3D-102 „Dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Administravimo taisyklės), Vietos plėtros strategijų, įgyvendinamų bendruomenių inicijuotos vietos plėtros būdu, įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 3D-4 „Dėl Vietos plėtros strategijų, įgyvendinamų bendruomenių inicijuotos vietos plėtros būdu, įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – VPS įgyvendinimo taisyklės), žemės ūkio ministro 2023 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. 3D-528 „Dėl Vietos projektų, įgyvendinamų bendruomenių inicijuotos vietos plėtros būdu, administravimo taisyklių patvirtinimo“ įsakymu patvirtintomis Vietos projektų, įgyvendinamų bendruomenių inicijuotos vietos plėtros būdu, administravimo taisyklėmis (toliau – VP taisyklės) ir žemės ūkio ministro įsakymu tvirtinamomis Lietuvos kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Sumanieji kaimai“ įgyvendinimo taisyklėmis (toliau – SK taisyklės).

2. Gairės reglamentuoja socialinio ir bendruomeninio verslo bei viešųjų paslaugų perdavimo projektų (toliau – projektai), finansuojamų pagal SP intervencinių priemonių „Bendruomenių inicijuota vietos plėtra (LEADER)“ (toliau – LEADER) vietos plėtros strategijas, įgyvendinamas bendruomenių inicijuotos vietos plėtros būdu, ir „Sumanieji kaimai“ (toliau – SK), įgyvendinamas pagal sumanaus kaimo strategijas, įgyvendinimo tvarką.

3. Gairės taikomos LEADER vietos projektų ir SK projektų pareiškėjams, įgyvendinantiems:

3.1. socialinio verslo, veikiančio pagal modelį, kai išnaudojant rinkos mechanizmus, pelno siekimas susiejamas su visuomenei naudingais tikslais ir prioritetais, remiamasi socialiai atsakingo verslo bei viešojo ir privataus sektorių partnerystės nuostatomis, taikomos socialinės inovacijos, vietos ir SK projektus;

3.2. bendruomeninio verslo, veikiančio pagal modelį, kai pagal SP remiama bendruomenės ekonominė veikla vykdoma remiantis socialiai atsakingo verslo nuostatomis, o gaunamas pelnas skiriamas tą veiklą vykdančios organizacijos (išskyrus viešojo sektoriaus organizacijas) veiklai užtikrinti, aktualioms bendruomenės problemoms spręsti, vietos ir SK projektus;

3.3. viešųjų paslaugų perdavimo, veikiančio pagal modelį, kai viešosios paslaugos (socialinės, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitos įstatymų numatytos paslaugos) anksčiau buvo teikiamos valstybės ar savivaldybių įsteigtų specialių įstaigų bei organizacijų, ir yra visa apimtimi ar iš dalies perduodamos teikti organizacijoms (ne biudžetinėms įstaigoms), arba organizacijų (ne biudžetinių įstaigų) organizuojamos naujos viešosios paslaugos, kurios nebuvo teikiamos jų veiklos teritorijoje, tačiau jų poreikis yra, arba viešosios paslaugos yra teikiamos valstybės ar savivaldybių įsteigtų specialių įstaigų bei organizacijų, tačiau jų apimtys nėra pakankamos ar kokybė neatitinka vartotojų lūkesčių (poreikis grindžiamas dokumentais) ir organizacijos (ne biudžetinės įstaigos) imasi teikti jas (visais atvejais turi būti siekiama išmatuojamo teigiamo socialinio poveikio visuomenei ar jos daliai), vietos ir SK projektus.

4. Gairėmis turi vadovautis pareiškėjai, rengdami ir teikdami projektų paramos paraiškas, ir paramos gavėjai, įgyvendindami projektus, taip pat vietos veiklos grupės (toliau – VVG) ir institucijos, atliekančios projektų paraiškų atranką, vertinimą ir projektų įgyvendinimo priežiūrą. Paramos teikimo ir administravimo tvarka, kiek to nereglamentuoja Gairės, nustatyta Administravimo taisyklėse, VP taisyklėse (taikoma, kai teikiamas vietos projektas) kvietime teikti vietos projektų paraiškas (taikoma, kai teikiamas vietos projektas) ir SK taisyklėse (taikoma, kai teikiamas SK projektas).

5. Gairėse vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatyme, SP, Administravimo taisyklėse, VPS įgyvendinimo taisyklėse, VP taisyklėse ir SK taisyklėse.

6. Projektai, neatitinkantys Gairių nuostatų, negali būti finansuojami pagal LEADER ir Sumanių kaimų intervencines priemones.

 

II SKYRIUS

TINKAMUMO SĄLYGOS IR REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS

 

7. Tinkami pareiškėjai gali būti:

7.1. viešieji juridiniai asmenys, atitinkantys Gairių 9 punkte nurodytas specialiąsias tinkamumo sąlygas pareiškėjams;

7.2. privatūs juridiniai asmenys, kurių steigime ir (ar) valdyme dalyvauja viešieji juridiniai asmenys, ir kurie valdo ne mažiau kaip 51 proc. akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą juridinio asmens kapitale žyminčių kapitalo dalių arba tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ir pan.) turi sprendžiamąją galią (taikoma tik socialinio verslo vykdytojams tik socialinio verslo projektams įgyvendinti).

8. Pareiškėjai negali būti:

8.1. ūkininkai ir fiziniai asmenys;

8.2. savivaldybės, valstybės ar savivaldybės institucijos ar joms pavaldžios įmonės ir įstaigos;

8.3. viešieji ar privatūs juridiniai asmenys, kuriuose valstybė ar savivaldybės turi daugiau kaip 50 procentų juridinio asmens akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą juridinio asmens kapitale žyminčių kapitalo dalių arba tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ir pan.) turi daugiau kaip 50 procentų visų juridinio asmens dalyvių balsų ir kurie įsteigti ir paraiškos pateikimo metu valdomi vieno fizinio asmens, ir į kurių valdymą neįtrauktos kitos organizacijos, įvardytos 9.1.1 ir 9.2.1 papunkčiuose;     

8.4. politinės partijos.  

9. Specialiosios tinkamumo sąlygos taikomos pareiškėjams, kai:

9.1. teikiamas socialinio verslo projektas:

9.1.1. pareiškėjas yra įstaigos, įsteigtos ir veikiančios pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymą arba Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, kurių veikla atitinka nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO) apibrėžtį ir kurios įgijusios NVO žymą, taip pat labdaros ir paramos fondai, įsteigti ir veikiantys pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą, kurių veikla atitinka NVO apibrėžtį ir kurie įgiję NVO žymą, ir religinės bendruomenės ir bendrijos, veikiančios pagal Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą, kurių veikla atitinka NVO apibrėžtį ir kurios įgijusios NVO žymą;

9.1.2. pareiškėjas socialinio verslo plėtros atveju paramos paraiškos pateikimo dieną ar paraiškos vertinimo metu turi būti užregistravęs socialinį verslą Socialinio verslo platformoje (VšĮ Inovacijų agentūros interneto svetainėje https://socialinisverslas.inovacijuagentura.lt/);

9.1.3. pareiškėjas socialinio verslo pradžios atveju Socialinio verslo platformoje turi būti užregistruotas iki galutinio mokėjimo prašymo pateikimo dienos;

9.2. teikiamas bendruomeninio verslo projektas:

9.2.1. pareiškėjas yra bendruomeninė organizacija, atitinkanti Lietuvos Respublikos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymą;

9.2.2. pareiškėjas yra juridinis asmuo – viešoji įstaiga, jos pagrindinis steigėjas ir (ar) dalininkas, turintis ne mažiau kaip 51 proc. dalių (vertinama pagal VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) ir JADIS duomenis), turi būti bendruomeninės organizacijos, atitinkančios Gairių 9.2.1 papunktį;

9.2.3. pareiškėjas vykdo veiklą ir yra registruotas JAR ne trumpiau kaip vienus metus iki projekto paraiškos pateikimo dienos (tikrinama vadovaujantis JAR duomenimis paraiškos pateikimo dieną);

9.2.4. pareiškėjas – bendruomeninė organizacija – projekto paraiškos pateikimo dieną turi ne mažiau kaip 30 narių (narių sąrašas pateikiamas su projekto paraiška);

9.2.5. pareiškėjas turi turėti kolegialų valdymo organą arba su projektu susijusius sprendimus priima visuotiniame narių susirinkime. Ši sąlyga netaikoma, kai pareiškėjas yra viešoji įstaiga, atitinkanti Gairių 9.2.2 papunktyje nurodytus reikalavimus; 

9.2.6. pareiškėjas VĮ Registrų centrui yra pateikęs finansinės atskaitomybės dokumentus ir veiklos ataskaitą už ataskaitinius finansinius metus (duomenys gali būti tikslinami projekto vertinimo metu). Veiklos ataskaita turi būti įrodoma, kad pareiškėjo vykdoma veikla atitinka bendruomeninės organizacijos apibrėžime nurodytą paskirtį;

9.3. teikiamas viešųjų paslaugų perdavimo projektas:

9.3.1. pareiškėjas atitinka viešosios naudos NVO keliamus reikalavimus, t. y. NVO veikla teikia naudą ne tik jos dalyviams, bet ir visuomenei, bei atitinka Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas;

9.3.2. pareiškėjo viešųjų paslaugų perdavimo projekte nurodytos viešosios paslaugos atitinka nurodytąsias Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme;

9.3.3. pareiškėjas turi suderinti su savivaldybe perimamas viešąsias paslaugas (jų dalį) arba informuoti apie naujų arba papildomų viešųjų paslaugų teikimą.

10. Įgyvendindamas projektą ir siekdamas teigiamo socialinio poveikio paramos gavėjas turi:

10.1. vadovautis sąžiningumo, protingumo, naudos visuomenei siekimo, socialinio jautrumo, visuotinio gėrio principais;

10.2. projektui pradėti ar plėtoti suteiktą paramą, įskaitant nereikšmingą (de minimis) pagalbą, naudoti tik teigiamam socialiniam poveikiui siekti ar didinti;

10.3. suteiktos paramos nenaudoti nesąžiningai konkurencijai;

10.4 pasirinkti socialinio poveikio rodikliai aiškiai suprantami ir pamatuojami. Tuo atveju, jeigu planuojant pradėti vykdyti projektą nepavyksta tinkamai suformuluoti socialinio poveikio rodiklių, jų matavimo būdų, pareiškėjas turėtų papildomai peržiūrėti planuojamą vykdyti projektą ir galbūt pasirinkti kitokią projekto vykdymo formą – įmonių socialinės atsakomybės (angl. corporate Social Responsibility arba CSR), kuri suprantama kaip įmonių atsakomybė už jų poveikį aplinkai ir visuomenei: įmonių politika ir praktika, kai jos, laikydamosi įstatymų, tarptautinių susitarimų ir sutartų elgsenos normų, į savo veiklos vidinius procesus ir išorinius santykius savanoriškai įtraukia socialinius, aplinkosaugos ir skaidraus verslo principus. Įmonės kartu su visuomeniniais ir valstybinio sektoriaus partneriais ieško novatoriškų sisteminių socialinių, aplinkosaugos ir platesnių ekonominės gerovės problemų sprendimų, bendruomeninio ar tradicinio (į pelną orientuoto) verslo.

 

III SKYRIUS

PROJEKTŲ MODELIAI IR VEIKLOS PRINCIPAI

 

11. Socialinis ir bendruomeninis verslas (toliau – verslas) gali būti vykdomas pagal vieną ar kelis modelius (pasirinktą pradinį modelį galima keisti, jeigu modelio pakeitimai nenulemia verslo subjekto teisinio statuso, veiklos tikslų ar masto pakeitimų): išorinį, integruotą ir įterptinį.

12. Pagal išorinį modelį veikiančio verslo subjekto vykdoma ekonominė veikla nėra tiesiogiai susijusi su socialine ir (ar) bendruomenine misija, tačiau iš ekonominės veiklos gautas pelnas arba didžioji jo dalis socialinio verslo atveju investuojama konkrečiai socialinei problemai spręsti siekiant teigiamo socialinio poveikio. Socialinis poveikis apibrėžiamas kaip pokytis, kurį patiria visuomenė ar jos grupė dėl ūkio subjekto vykdomos veiklos asmenų integracijos srityje ir (arba) vykdant veiklą, kuria sprendžiamos visuomenės socialinės problemos. Bendruomeninio verslo atveju uždirbtas pelnas skiriamas bendruomenės interesams tenkinti, siekiant teigiamo socialinio poveikio. Verslo vykdomos ekonominės veiklos gautas pelnas ar jo dalis negali būti perduota kitam subjektui, t. y. verslo subjektas turi pats vykdyti socialinę ir (ar) bendruomeninę veiklą nuolatos (fragmentinė), laikina veikla ar vienkartinis veiksmas, taip pat lėšų iš gauto pelno perdavimas kitoms organizacijoms paramos ar labdaros tikslais nėra laikomi nuolatine veikla socialinei ir (ar) bendruomeninei problemai spręsti siekiant teigiamo socialinio poveikio. Išorinio modelio pavyzdžiai: 1) socialinio verslo subjektas, vykdydamas tradicinio verslo veiklą, teikia aplinkos tvarkymo paslaugas, o didžiąją dalį gauto pelno nukreipia į socialinio pokyčio veiklą, pvz., gauto pelno lėšomis organizuoja nuolatinius siuvimo ir namų ruošos mokymus – užsiėmimus moterims, merginoms iš socialiai pažeidžiamų šeimų (sprendžiamos užimtumo ir integravimo į visuomenę problemos). Subjekto ekonominė veikla – aplinkos tvarkymas, o iš uždirbto pelno vykdo socialinę veiklą – mokymus socialiai pažeidžiamiems asmenims. 2) socialinio verslo subjektas yra medžio apdirbimo įmonė ir iš vykdomos veiklos didžiąją dalį gauto pelno skiria kaimo vyresnio amžiaus žmonių (65+) užimtumui, pvz., organizuojamos nemokamos arba su 80 proc. nuolaida turistinės pažintinės kelionės, teatrų, muziejų lankymas (sprendžiama integravimo į visuomenę, atskirties mažinimo problema). Subjekto ekonominė veikla – medžio apdirbimas ir iš uždirbto pelno dalies vykdo socialinę veiklą – organizuoja vyresnio amžiaus žmonių (65+) užimtumą. 3) Bendruomeninė organizacija kuria bendruomeninį verslą, kurio pagrindinis tikslas – kurti darbo vietas kaimo gyventojams, mokyti juos verslumo ir užsidirbti pajamų investicijoms į tolimesnę verslo plėtrą bei kitų bendruomenės veiklų (kultūrinių, sportinių, socialinių ir kt.) organizavimą. Bendruomenė teikia gyventojams sulčių spaudimo paslaugą. Šalia šios veiklos įtraukia dar vieną veiklą – obuolių sūrio virimą ir realizavimą. Šios veiklos pagrindinis tikslas – išlaikyti 1 sezoninę darbo vietą bei populiarinti kulinarinio paveldo produktą – obuolių sūrį. Sulčių spaudimo paslaugos teikiamos vietos gyventojams, sūris parduodamas turguose, mugėse ir kt. Iš uždirbto pelno gyventojams, kurie nebegali savarankiškai pasirūpinti turimais sodais, teikiamos sodų ir aplinkos tvarkymo paslaugos, o lėšos, gautos iš jų soduose užaugintos produkcijos, gali būti skiriamos sveikatos priežiūros reikmėms. 

13. Pagal integruotą modelį veikiančio verslo subjekto vykdoma ekonominė veikla turi tiesioginį teigiamą socialinį poveikį, o planuojamos vykdyti ar vykdomos socialinės programos sutampa su verslo veiklomis (pavyzdžiui, socialiai pažeidžiamų grupių asmenų įdarbinimas, prekių ir paslaugų teikimas palankesnėmis sąlygomis tam tikrų socialinių grupių asmenims ir pan.). Verslo subjektas, veikiantis pagal šį verslo modelį, galėtų veikti tradiciškai, t. y. siekti pelno, tačiau į verslą tiesiogiai integravus socialinę ar bendruomenei aktualią misiją, jis tampa socialiniu ar bendruomeniniu verslu. Integruoto modelio pavyzdžiai: 1) socialinio verslo subjekto veikla – maitinimo paslaugų teikimas ir įmonė įdarbina asmenis su negalia arba kitus asmenis iš pažeidžiamų grupių (sprendžiamos užimtumo, integravimo į visuomenę ir atskirties mažinimo problemos). Subjekto verslo veikla tampriai susijusi su socialine misija ir yra neatskiriama, t. y. vykdoma maitinimo paslauga, kurią teikia socialiai pažeidžiami asmenys. Iš modelio pašalinus įdarbintus asmenis iš socialiai pažeidžiamų grupių, verslas taptų tradiciniu. 2) socialinio verslo subjektas – teikia pirties paslaugas, šioms paslaugoms teikti jis prisitraukia vyresnio amžiaus žmones (65+) ir skurdo rizikoje esančius asmenis, taip pat tam tikromis valandomis ar dienomis teikia jiems nemokamas pirties paslaugas (sprendžiamos sveikatos, integravimo į visuomenę ir atskirties mažinimo problemos). Vykdomos pirties paslaugos, į kurių vykdymą betarpiškai įsitraukusi tikslinė grupė, kuri nustatytu laiku gali jomis naudotis nemokamai. Bendruomeninio verslo subjektas teikia maitinimo paslaugas mokyklos valgykloje, kadangi bendruomenės teritorijoje trūksta maitinimo paslaugas teikiančių įmonių. Mokyklos valgykla pritaikyta teikti maitinimo paslaugas miestelio gyventojams ir svečiams, kurioje įdarbinti socialiai pažeidžiami asmenys. Iš modelio pašalinus socialiai pažeidžiamos grupės įsitraukimą bei nemokamas paslaugas socialiai pažeidžiamai grupei, verslas taptų tradiciniu.

14. Pagal įterptinį modelį veikiančio verslo subjekto vykdoma ekonominė veikla turi tiesioginį teigiamą socialinį poveikį ir tuo pat metu užtikrinama finansinė grąža, kuri tiesiogiai susijusi su sukurtu socialiniu poveikiu. Tai reiškia, kad vykdoma ekonominė veikla negalėtų veikti be socialinės, bendruomeninės veiklos paslaugos ar prekės, kurios yra skirtos konkrečiai socialinei grupei, ir kurios nariai yra ir socialinės naudos gavėjai (pavyzdžiui, socialinio finansavimo, mažo finansavimo organizacijos). Įterptinio modelio pavyzdžiai: 1) socialinis taksi, kurio paslaugas iš dalies konkurso būdu perka savivaldybė (sprendžiamos socialiai pažeidžiamų tikslinių grupių susisiekimo, integravimo į visuomenę, pasitikėjimo ugdymo problemos); 2) Slaugos ar globos, savarankiško gyvenimo namai, kurių turimos lovos iš dalies ar visiškai dotuojamos savivaldybės lėšomis (konkurso būdu perkamos šio socialinio verslo paslaugos savivaldybės gyventojams (sprendžiamos sveikatos, orios senatvės užtikrinimo, atskirties mažinimo problemos). Bendruomeninis verslas teikia aplinkos tvarkymo paslaugas. Tai žolės pjovimas, aeravimas, gyvatvorių medžių karpymas, nedidelio žemės ploto kultivavimas ir kt.  Bendruomenės gyventojams paslaugos teikiamos mažesnėmis kainomis, aplinka tvarkoma senyvo amžiaus žmonėms, neįgaliems asmenims. Socialines ir (ar) bendruomenines paslaugas teikiantys verslai nebegali egzistuoti be paslaugų, kurioms susikūrė ir kurias teikia, t. y. pašalinus socialinę ir (ar) bendruomeninę misiją, verslas taptų tradiciniu arba negalėtų teikti paslaugų.

15. Viešųjų paslaugų perdavimo projektais siekiama išmatuojamo teigiamo socialinio poveikio visuomenei ar jos daliai teikiant gyventojams socialines, švietimo, mokslo, kultūros ar kitas įstatymuose numatytas paslaugas. Viešųjų paslaugų perdavimo projektų pavyzdžiai: 1) vaikų dienos centras, kuriame vaikai savarankiškai arba su savanorių pagalba gamina pietus, ugdo socialinius įgūdžius ir dalyvauja įvairiose veiklose, pvz., vasarą keliauja po Lietuvą, rengia pažintines keliones, edukacijas. 2) krizių centras, kuriame teikiama kompleksinė pagalba vaikams, paimtiems iš nesaugios aplinkos, šeimoms, atsidūrusioms krizinėje situacijoje, šeimoms, patiriančioms socialinę riziką, ir kiti, panašūs pavyzdžiai.

 

IV SKYRIUS

PROJEKTO KRITERIJAI IR JŲ ATITIKČIAI KELIAMI REIKALAVIMAI

 

16.       Projektams yra taikomi visi šie kriterijai:

16.1. pagal savo įstatus ar kitą įstatymo nustatytą juridinio asmens steigimo dokumentą vykdoma nuolatine ekonomine veikla siekiama pagrindinio tikslo – išmatuojamo teigiamo socialinio poveikio visuomenei ar jos daliai. Teigiamas socialinis poveikis – socialinis poveikis, kuris gerina tikslinės grupės socialinę padėtį visuomenėje. Juridinio asmens įstatuose ar kitame steigimo dokumente, kuriuo juridinis asmuo vadovaujasi savo veikloje, turi būti aiškiai nurodyta:          

16.1.1. kokia vykdoma ar numatoma vykdyti ekonominė veikla pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK2 red.) (gali būti nurodoma daugiau nei viena ekonominės veiklos rūšis), t. y. steigimo dokumentuose negali būti įrašyta, kad juridinis asmuo užsiims visa Lietuvos Respublikos įstatymų nedraudžiama veikla;

16.1.2. tikslinė (-ės) grupė (-ės);

16.1.3. socialinio poveikio tikslas (įvardijama problema, kurią siekiama spręsti);

16.1.4. pagrindinė (-ės) orientavimosi kryptis (-ys) (kokioje (-iose) srityje (-yse) numatomas socialinis poveikis): pagrindinių ūkio šakų (pvz.: transporto, pramonės, energetikos, žemės ūkio paslaugų, būsto, turizmo ir kt.) poveikio aplinkai mažinimas, efektyvesnis gamtos išteklių naudojimas, atliekų tvarkymas ir pasaulio klimato kaitos ir jos padarinių švelninimas, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga, gyvūnų globa, kultūra ir visuomenės kūrybingumo skatinimas, kultūros paslaugų prieinamumo plėtojimas, pilietiškumo, patriotiškumo ugdymas, visuomenės švietimas ir informavimas valstybės gynybos klausimais, žmogaus teisių ir lygių galimybių užtikrinimas ar kt. (aiškiai įvardyti);

16.2. gautas pelnas reinvestuojamas pagal iš anksto apibrėžtas pelno paskirstymo procedūras ir taisykles, kad būtų pasiekti pagrindiniai ir papildomi projekto tikslai bei rodikliai:

16.2.1. vidaus dokumente (vidaus procedūrų (veiksmų) aprašas, įsakymas, akcininkų susirinkimo protokolas, visuotinio narių susirinkimo protokolas, potvarkis ar kt. dokumentas) aiškiai apibrėžiama pelno paskirstymo socialinei, bendruomeninei ar visuomeninei problemai spręsti siekiant teigiamo socialinio poveikio procedūra, t. y. nurodoma:

16.2.1.1. kokia pelno dalis yra skiriama;

16.2.1.2. kas gali priimti galutinį sprendimą dėl pelno paskirstymo (organizacijos vadovas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas, akcininkų susirinkimas ir pan.);

16.2.1.3. kokiu dokumentu įforminamas pelno paskirstymas;

16.2.1.4. parengiama pelno lėšų paskirstymo ir sąsajų su numatytais socialinio poveikio tikslais ir rodikliais lentelė (Excel formatu), kuri yra laikoma dokumento dėl pelno paskirstymo priedu ir gali būti tikslinama, keičiama tokia pat tvarka, pagal kurią buvo patvirtinta;

16.2.1.5. interneto svetainės, kurioje viešai skelbiamas pelno paskirstymo dokumentas su visais priedais, adresas (nuoroda) (jeigu projekto vykdytojas neturi interneto svetainės, turi būti pateikiama kitos organizacijos interneto svetainės, kurioje vidaus dokumentas skelbiamas, nuoroda, pvz., toje teritorijoje veikiančios vietos veiklos grupės interneto svetainės nuoroda);

16.2.2. tuo atveju, jeigu galimi projekto naudos gavėjai turi būti atrinkti, t. y. nėra galimybių paslaugas suteikti visiems norintiems ir tikslinę grupę atitinkantiems naudos gavėjams, vidaus dokumente turi būti nustatyta aiški jų atrankos procedūra, kurioje nurodomi atrankos kriterijai. Nustatant kriterijus būtina užtikrinti nediskriminavimo ir lygių galimybių užtikrinimo principų laikymąsi. Nustatant galimų naudos gavėjų tikslinę grupę būtina pasitelkti pasirinktos tikslinės grupės interesams atstovaujančias organizacijas, kai jų veikla tiesiogiai susijusi su tiksline grupe (mokyklos, vaikų darželiai, vietos bendruomenės ir kitos NVO, savivaldybės ir kt.) arba vykdyti konsultacijas su vietos gyventojais, kaip numatyta Vietos savivaldos įstatymo 44 str. (pagal analogiją);

16.2.3. gautas pelnas paskirstomas (reinvestuojamas) laikantis reikalavimų, nustatytų Gairių 18 punkte;

16.3. projekto subjektas yra valdomas atskaitingai ir skaidriai, įtraukiant į valdymą suinteresuotuosius subjektus ar jų teisėtus atstovus, kuriems daro poveikį vykdoma veikla:

16.3.1. projekto subjekto vidaus dokumente aprašoma atskaitingo ir skaidraus valdymo tvarka, kurioje turi būti nurodoma:

16.3.1.1.   informacija apie nustatytą darbo užmokestį konkrečiai (-ioms) pareigybei (-ėms);

16.3.1.2. informacija apie padarytas ir (ar) planuojamas daryti investicijas ir kokią pajamų dalį sudaro socialinio verslo (subjekto) sąnaudos;

16.3.1.3. informacija apie vykdomus ir (ar) planuojamus vykdyti pirkimus (viešasis juridinis asmuo gali pateikti metinį viešųjų pirkimų planą);

16.3.1.4. informacija apie gautą paramą, labdarą, dotacijas, kitokią pagalbą ir įgyvendinamus projektus (finansuojamus privačiomis, valstybės, savivaldybių ar ES fondų lėšomis) (kai taikoma);

16.3.2. projekto subjekto vidaus dokumente aprašoma suinteresuotųjų subjektų įtraukimo į valdymą tvarka, vadovaujantis demokratinio valdymo ir partnerystės principais:

16.3.2.1. nurodoma, kokios organizacijos, institucijos, asmenys dalyvauja valdyme, priima sprendimus;

16.3.2.2. pateikiama organizacijos struktūra, kurioje aiškiai nurodomas suinteresuotųjų asmenų įtraukimo mastas (į kokį valdymo organą, grupę ar kitos struktūros dalį įtraukti suinteresuotieji asmenys, koks jų skaičius, kaip priimami sprendimai), jų pareigos priimant valdymo sprendimus, turinčius įtakos socialinio poveikio mastui, bei priimamų sprendimų galia. Privatūs juridiniai asmenys turi sudaryti patariamąjį valdymo organą, kuris užtikrina tinkamą suinteresuotųjų asmenų atstovavimą;

16.3.2.3. nurodomas suinteresuotųjų asmenų įtraukimas į projekto poveikio ar pokyčio planavimą, stebėseną ir matavimą (nustatant atspirties tašką (status quo), planuojant socialinio poveikio matavimo rodiklius, vykdant nustatytų poveikio matavimo rodiklių stebėseną ir matuojant veiklos rezultatus per socialinį poveikį.

16.4. projekto subjektas yra nepriklausomas nuo valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, viešojo sektoriaus organizacijų:

16.4.1. projekto subjekto valdymas turi būti nepriklausomas nuo įmonių, įstaigų, organizacijų ar institucijų, t. y. sprendimai, susiję su projektu, turi būti priimami savarankiškai;

16.4.2.viešųjų juridinių asmenų vykdomame projekte (steigėjo ar dalyvio teisėmis) gali dalyvauti savivaldybių ar valstybės institucijos, nepažeisdamos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo nuostatų. Tokiu atveju, jeigu savivaldybės ir (arba) valstybės institucijos dalyvauja projekte steigėjų ar dalyvių teisėmis, jų dalyvavimo būtinybė, poreikis turi būti aiškiai pagrįsti, pvz., neįmanoma rasti tinkamų patalpų veiklai vykdyti arba neįmanoma skolintis lėšų iš finansų institucijų ir pan.;

16.4.3. projektas gali turėti partnerių, tokiu atveju santykiai tarp partnerių aptariami partnerystės (bendradarbiavimo) arba jungtinės veiklos sutartyje, kurioje negali būti numatyta projekto savarankiškumą varžančių nuostatų (pvz., dėl suteiktos finansinės paramos projekto atstovai įsipareigoja pirkti iš partnerio paslaugas ar prekes visus metus ar pan.).

17. Atitiktis numatytiems kriterijams vertinama pagal Gairių 1 priede pateiktą pareiškėjo informaciją. 

 

V SKYRIUS

PROJEKTO VYKDYMO FINANSINIAI ASPEKTAI

 

18. Gauto pelno iš vykdomos veiklos reinvestavimo socialinio poveikio tikslams ir rodikliams pasiekti reikalavimai (reinvestavimas apima ir investicijas į verslo infrastruktūros kūrimą, plėtrą, įrangą ar procesus, išskyrus įstatinio kapitalo didinimą (kai taikoma), kai tokios investicijos gali turėti tiesioginės įtakos geresniems socialinio poveikio rezultatams):

18.1. kai projektą vykdo viešieji juridiniai asmenys, įvardyti Gairių 9.1.1 papunktyje, konkrečiai problemai spręsti reinvestuojamas visas iš ekonominės veiklos vykdymo gautas pelnas (100 proc.);

18.2. kai socialinį verslą vykdo privatūs juridiniai asmenys, įvardyti Gairių 7.2 papunktyje, konkrečiai socialinei problemai spręsti reinvestuojama ne mažesnė kaip 80 proc. iš ekonominės veiklos vykdymo gauto pelno dalis.

19. Visi tinkami projekto vykdytojai, vykdydami projekte numatytą, išskyrus viešųjų paslaugų perdavimo, nuolatinę ekonominę veiklą, kuri turi būti nurodyta juridinio asmens steigimo dokumentuose, ir (arba) siekdami išmatuojamo ir teigiamo socialinio poveikio, daugiau nei 50 proc. pajamų turi gauti iš ekonominės projekte numatytos vykdyti veiklos. Gauta parama, labdara, dovanos, lėšos funkcijoms vykdyti, gaunamos nedalyvaujant rinkos sąlygomis (ne konkurso būdu), negali būti laikomos pajamomis iš ekonominės veiklos. Subjekto sąnaudų pagrindimo reikalavimai:

19.1. po projekto įgyvendinimo kiekvienais finansiniais metais (visą kontrolės laikotarpį) kartu su metine įgyvendinto projekto ataskaita Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos teikiamas sąnaudų pagrindimo aiškinamasis raštas, kuris vykdant projektą yra laikomas finansinės atskaitomybės dokumentų dalimi;

19.2. aiškinamajame rašte nurodoma, koks buvo sąnaudų tikslas, kokia projekto nauda jas patyrus, pateikiamas projekto sąnaudų sąrašas, kuriame įvardijamos einamosios išlaidos (veiklos sąnaudos) ir investicijų išlaidos (kai įsigyjamas ilgalaikis turtas, kuris įtraukiamas į ilgalaikio turto apskaitą). Investicijų išlaidos, finansuojamos EŽŪFKP lėšomis, gali būti susijusios tik su projekte vykdomos veiklos (projekto vykdymo metu – paslaugų kokybės gerinimo, paslaugas gaunančių klientų skaičiaus didinimo, socialinio poveikio masto didinimo) tinkamomis finansuoti išlaidomis.

 

VI SKYRIUS

SOCIALINIO POVEIKIO MATAVIMAS

 

20. Socialinio poveikio numatymas (planavimas), jo stebėsena ir matavimas – būtina tinkamai ir kryptingai vykdomo projekto sąlyga. Pareiškėjai matuoja socialinį poveikį ir pildo Socialinio poveikio rodiklių apibūdinimo ir planavimo lentelę, pateiktą Gairių 1 priede.

21. Kai matuojamas socialinis poveikis, pareiškėjai:

21.1. turi nusistatyti aiškius, pamatuojamus pagrindinius socialinio poveikio rodiklius, pagal kuriuos vykdys nuolatinę (kasmetinę) vykdomo projekto stebėseną ir numatyto socialinio poveikio matavimą;

21.2. gali pasirinkti papildomus socialinio poveikio rodiklius (papildomiems socialinio poveikio efektams matuoti). Tuo atveju, jeigu nustatomi papildomi socialinio poveikio rodikliai, turi būti aiškiai nurodoma, kaip jie bus pamatuojami (apklausos, pokyčių duomenų fiksavimo žurnalai, tyrimai ar pan.). Papildomų rodiklių pasiekimams netaikoma kontrolė, jie yra reikalingi socialinio poveikio istoriniams duomenims kaupti ir socialinio verslo efektyvumui didinti;

21.3. turi nustatyti aiškią socialinio poveikio teritoriją (kaimas, miestelis, seniūnija, savivaldybė, apskritis ar kt.). Socialinio poveikio teritorija turi būti kaimo vietovėje (kaimo vietovės sąvoka apibrėžta VPS įgyvendinimo taisyklėse ir SK taisyklėse);

21.4. turi nurodyti sprendžiamos problemos nustatymo būdą ir mastą socialinio poveikio teritorijoje (pagrindžiama aktualiais statistiniais duomenimis, moksliniais tyrimais, savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama vykdyti projektą ir siekti socialinio poveikio, strateginiais dokumentais, kitais oficialiais dokumentais, kuriuos pateikia institucija ar organizacija, kaupianti tokius duomenis, pvz.: savivaldybė, visuomenės sveikatos centras, priklausomybių ligų centras, probacijos tarnyba ar pan.).

22. Pareiškėjas turi užtikrinti, kad suteiktų paslaugų sprendžiant socialinę, bendruomeninę ar visuomeninę problemą ir įgyvendinant socialinę, bendruomeninę ar visuomeninę misiją kokybė atitiktų analogiškų paslaugų, teikiamų kitų rinkos dalyvių ir valstybės ar savivaldybių, kokybę ir joms keliamus reikalavimus, pvz., socialinio verslo teikiamos socialinės paslaugos turi atitikti Socialinių paslaugų kataloge, patvirtintame Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“ (toliau – katalogas), keliamus reikalavimus, kai paslaugos yra įtrauktos į katalogą. Kartu su paramos paraiška ar paskutiniuoju mokėjimo prašymu pateikiamas suteiktų paslaugų atitikties patvirtinimo dokumentas.

 

VII SKYRIUS

PROJEKTO ATASKAITŲ TEIKIMAS

 

23. Projekto įgyvendinimo ataskaitų teikimo terminai ir tvarka nustatyti VP administravimo ir SK taisyklėse.

24. Įgyvendinimo ataskaitose turi būti nurodyta ši informacija:

24.1. planuoti ir pasiekti pagrindiniai socialinio poveikio matavimo rodikliai. Informacija apie šiuos rodiklius pateikiama Gairių 1 priedo VIII dalyje „Socialinio poveikio matavimas“;

24.2. planuoti ir pasiekti papildomi socialinio poveikio rodikliai. Informacija apie šiuos rodiklius pateikiama juos aprašant ataskaitoje ir nurodant aiškų matavimo būdą, kaip nustatyta Gairių 1 priedo VIII dalyje „Papildomi socialinio poveikio rodikliai (kokybiniai efektai)“;

24.3. bendra informacija apie tikslinę grupę ir sprendžiamų socialinių problemų mastą vietovėje, kurioje vykdomas projektas (grindžiama statistiniais duomenimis iš oficialių informacijos ir duomenų šaltinių pagal Socialinio poveikio matavimo lentelėje nurodytus galimus šaltinius);

24.4. projekto rodiklių nepasiekiamumo paaiškinimas;

24.5. projekto atitiktis kriterijams, nustatytiems Gairių 16 punkte;

24.6. informacija apie pelno paskirstymą ir sąnaudas pagal Gairių 18 punkto nuostatas.

 

VIII SKYRIUS

SANKCIJOS

 

25. Tuo atveju, jeigu projekto vykdytojas, įgyvendinantis projektą, nesilaiko Gairėse nustatytų reikalavimų, keliamų projektui, jam taikomos sankcijos vadovaujantis Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones taikymo metodika, patvirtinta  Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 3D-80 „Dėl Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones taikymo metodikos patvirtinimo“.

26. Tuo atveju, jeigu projekto vykdytojas nepasiekia paraiškoje nustatytų pagrindinių socialinio poveikio rodiklių reikšmių, jam taikoma paramos lėšų sumažinimo ir (arba) susigrąžinimo sankcija, kurios dydis apskaičiuojamas mažinant ir (arba) susigrąžinant paramos lėšų dalį, atitinkančią bendrą planuotų ir nepasiektų socialinio poveikio ar pokyčio rodiklių proc. dydį (galimas iki 30 proc. nukrypimas nuo planuotų rodiklių pasiekimo, jeigu jis yra paaiškinamas ir pagrįstas, pvz., priklausomybių ligomis sergančių asmenų atkrytis).

 

IX SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

27. Be reikalavimų, nustatytų Gairėse, projektų vykdytojams, įgyvendinantiems projektus, taikomi reikalavimai, nustatyti Taisyklėse ir kvietimuose teikti vietos projektų paraiškas pagal konkrečios vietos veiklos grupės vietos plėtros strategiją.

 

 

_______________