LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL ŠIAURĖS LIETUVOS KARSTINIO REGIONO POŽEMINIŲ VANDENŲ APSAUGOJIMO NUO TARŠOS IR EKSTENSYVAUS ŪKININKAVIMO METODŲ PLĖTOJIMO 2025–2027 METŲ VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO
2024 m. spalio 31 d. Nr. 3D-760
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 51 straipsnio 2 dalimi,
t v i r t i n u Šiaurės Lietuvos karstinio regiono požeminių vandenų apsaugojimo nuo taršos ir ekstensyvaus ūkininkavimo metodų plėtojimo 2025–2027 metų veiksmų planą (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2024 m. spalio 31 d. įsakymu
Nr. 3D-760
ŠIAURĖS LIETUVOS KARSTINIO REGIONO POŽEMINIŲ VANDENŲ APSAUGOJIMO NUO TARŠOS IR EKSTENSYVAUS ŪKININKAVIMO METODŲ PLĖTOJIMO 2025–2027 METŲ VEIKSMŲ PLANAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šiaurės Lietuvos karstinio regiono požeminiams vandenims nuo taršos apsaugoti ir ekstensyvaus ūkininkavimo metodams plėtoti 2025–2027 metų veiksmų plane (toliau – veiksmų planas) išdėstyta esama situacija, nurodytas veiksmų plano tikslas, uždaviniai ir priemonės, numatomų pasiekti rezultatų vertinimo kriterijai.
2. Veiksmų plano tikslas – sudaryti sąlygas Šiaurės Lietuvos karstinio regiono aplinkai apsaugoti, plėtojant ekologinį ūkininkavimą ir intensyvaus karsto zonoje vykdant vandens tyrimų tęstinumą bei plėtrą.
3. Veiksmų plano paskirtis – siekti nuoseklios ekologinio ūkininkavimo plėtros Šiaurės Lietuvos karstiniame regione ir užkirsti kelią požeminio vandens taršai šiame regione.
4. Veiksmų plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 1 d. nutarime Nr. 549 „Dėl priemonių Šiaurės Lietuvos karstinio regiono gyvenamajai aplinkai ir ekologinei būklei pagerinti“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakyme Nr. D1-655 „Dėl Šiaurės Lietuvos karstinio regiono intensyvaus karsto žemių, priskiriant karstinių reiškinių intensyvumo grupėms, nustatymo“ apibrėžtas sąvokas.
II SKYRIUS
ESAMOS SITUACIJOS APŽVALGA
5. Šiaurės Lietuvos karstinis regionas, kurio dalis yra ir Latvijos Respublikos teritorijoje, yra išskirtinis tarpvalstybinis teritorinis darinys. Dėl gamtinių ypatybių jame sunku suderinti ekologinius, ekonominius ir socialinius interesus. Šis veiksmų planas skirtas Šiaurės Lietuvos karstiniame regione, kurio teritoriją nustato Vyriausybė, vykstančių procesų neigiamam poveikiui mažinti, šio regiono požeminiams vandenims nuo užteršimo apsaugoti, nepažeidžiant čia gyvenančių bei dirbančių asmenų teisėtų interesų, sintetinių trąšų ir pesticidų naudojimui mažinti ir kaip alternatyvą skatinti ekologinio ūkininkavimo plėtros galimybes, vartotojų informuotumui apie ekologiškų produktų vartojimo svarbą didinti.
6. Šiaurės Lietuvos karstinis regionas – teritorija, kurioje dėl gipso tirpimo formuojasi požeminės tuštumos, o žemės paviršiuje aptinkama senų ir atsiranda naujų karstinių formų. Karstinio proceso pažeistoje žemėje susidaro nepalankios sąlygos intensyviai žmogaus ūkinei veiklai, nes dažnai yra neišvengiama požeminio vandens – geriamojo vandens šaltinio – tarša. Dėl intensyvios žemdirbystės ir gyvulininkystės karstiniame regione su paviršinio vandens nuotėkiu per smegduobes ir poringą gruntą į požeminį vandenį lengvai patenka įvairių teršalų – organinių ir mineralinių trąšų, pesticidų, naftos produktų ir kt.
7. Biržų–Pasvalio požeminio vandens baseine, kurio ribos sutampa su aktyvaus karsto zonos riba, yra identifikuota keletas su požeminio vandens kokybe ir kiekybe susijusių problemų.
Dėl pasikartojančių sausringų vasaros–rudens sezonų individualiam apsirūpinimui geriamuoju vandeniu gyventojai priversti įsirengti gręžinius, tačiau dėl finansinių sumetimų gręžiniai dažniausiai įrengiami į negiliai slūgsančius karstėjančius Įstro–Tatulos ar kiek gilesnius Kupiškio–Suosos vandeningus sluoksnius. Toks pasirinkimas spartina karstinį procesą, ypač tai stebima urbanizuotose teritorijose.
Karstinio regiono požeminiame vandenyje nustatytos arseno anomalijos, kuriose arseno koncentracijos požeminiame vandenyje viršija ribinę vertę geriamajam vandeniui – 10 mkg/l. Šiame regione jos siejamos su specifinėmis gamtinėmis sąlygomis t. y. viršutinio devono Tatulos (D3tt) sulfatinių uolienų (gipso) negilaus (iki 50 m) slūgsojimo arealu ir organine medžiaga, kuri per karstinius plyšius bei nišas prinešama nuo žemės paviršiaus, o arseno šaltinis, greičiausiai, yra koloidinės geležies hidroksidų bei molio mineralų dalelės, prinešamos iš kvartero glacialinių nuogulų.
Taip pat karstiniame regione fiksuojamas pasklidosios taršos iš žemės ūkio šaltinių poveikis požeminio vandens kokybei ir nors patvarių organinių teršalų grupei priskiriamų pesticidų požeminiame vandenyje neberandama, tačiau randama naujos kartos augalų apsaugos produktų aktyvių medžiagų, tokių kaip dimetachloro ir metazachloro skilimo produktų, taip pat bentazono ir kvinmerako pėdsakų.
Priemonės, skirtos pagerinti ir apsaugoti šio regiono paviršinius ir požeminius vandenis, numatytos atitinkamai Nacionaliniame vandenų srities 2022–2027 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1292 „Dėl Nacionalinio vandenų srities 2022–2027 metų plano patvirtinimo, Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 371 „Dėl Nacionalinio oro taršos mažinimo plano patvirtinimo“, siekiant nedubliuoti minėtuose strateginiuose dokumentuose numatytų priemonių, šiame veiksmų plane naujų priemonių nenumatoma.
8. Karstiniai reiškiniai Šiaurės Lietuvoje išplitę Biržų, Pasvalio, Panevėžio ir Radviliškio rajonuose, kurie sudaro daugiau nei 10 proc. Lietuvos teritorijos, o intensyvi karstinė zona apima 29,4 tūkst. ha Biržų ir Pasvalio rajonuose. Bendra karstinių reiškinių apimtų savivaldybių teritorija siekia 10,1 tūkst. km2 arba 15,5 proc. viso šalies ploto. Smegduobės aptinkamos daugiau nei 700 km2 ploto Latvijos pasienio juostoje – nuo Nemunėlio Radviliškio iki Vadaktų. Vien naujesnių įgriuvų Lietuvoje suskaičiuota daugiau nei 8500, o iš viso jų esama net apie 15 tūkstančių.
9. Karstiniai reiškiniai vyksta tuomet, kai požeminis vanduo pradeda plauti tirpias uolienas ir po žeme atsiranda požeminių urvų, kurie dažnai prisipildo gruntinio vandens. Palaipsniui šie urvai gali išdidėti ir virsti įspūdingomis požeminėmis ertmėmis, kurios, neatlaikiusios grunto svorio, įgriūna. Taip atsiranda tarpusavyje po žeme susisiekiančių įgriuvų, kurios palengvina teršalų kelią į gruntinius vandenius, kur jie gali požeminėmis ertmėmis sparčiai plisti.
10. Šiaurės Lietuvos karstinio regiono žemių ekologinį pažeidžiamumą lemia teršalų nuo žemės paviršiaus patekimo į požeminį vandenį sąlygos, kurias savo ruožtu formuoja smegduobių gausa. Per smegduobes paviršinis vanduo ir teršalai labai greitai patenka į gruntinį, o vėliau, jei būna palankios hidrodinaminės sąlygos, ir į spūdinį vandenį. Hidrodinaminės sąlygos, lemiančios teršalų migraciją į spūdinį vandenį, susidaro tada, kai spūdinio vandens pjezometrinis lygis yra žemesnis už gruntinio vandens lygį. Tokios sąlygos Šiaurės Lietuvos karstiniame rajone gana dažnos.
11. Karstiniai reiškiniai – smegduobės ir laipsniški grunto suslūgimai – būna viršutinio devono Tatulos svitos paplitimo plotuose. Tatulos svita nevienalytė, 15–45 m storio, sudaryta iš ritmiškai susisluoksniavusių lagūninių uolienų; ploniausia (15–20 m) ten, kur ištirpęs gipsas. Vertikalusis jos pjūvis dalijamas į tris dalis: gipsingą viršutinę – Nemunėlio sluoksnius, vidurinę – Kirdonių ir apatinę – Pasvalio sluoksnius. Gipsas, domeritas, dolomitas, o ten, kur gipsas ištirpęs, – dolomitmilčiai ir dedolomitas (antrinė klintis) sudaro 5–18 m storio Nemunėlio sluoksnius. Juose gipso tarpsluoksniai siekia 1–2 m. Nemunėlio sluoksnių fragmentus, parodančius tipinę jų sandarą, galime stebėti Karajimiškio apylinkių išgarsėjusiose Karvės oloje ir Lapės duobėje – šachtinio tipo smegduobėse, kurių šlaituose matyti tektoninių plyšių suskaidyti, tarsi nupjauti gipso sluoksniai.
12. Vyrauja du genetiškai skirtingi smegduobių tipai. Pirmasis – tai per daugelį metų laipsniškai besiformuojančios šachtinio tipo karstinės įgriuvos, kurių ryškiausi pavyzdžiai – Karvės ola ir Lapės duobė. Šitokioms įgriuvoms susidaryti lemiamos reikšmės turi arti žemės paviršiaus slūgsančios gipsingos uolienos, pridengtos plona (vos iki kelių metrų) kvartero nuogulų danga, ir sufozinis procesas – takių karstėjimo produktų (dolomitinių miltų), atskirų domerito dalelių, likusių ištirpus gipsodolomitui ir gipsomergeliui, išplovimas į giliau esančias ertmes, suintensyvėjantis pažemėjant gruntinio vandens lygiui. Šachtinio tipo įgriuvos formuojasi daugiausia Nemunėlio sluoksniuose – Tatulos svitos viršutiniame gipsingame komplekse, o jų dugnas paprastai remiasi į Kirdonių sluoksnių dolomitinius mergelius ir molius. Antrasis smegduobių tipas – staigiai įgriūvančios, gipso klode įgaunančios gilyn platėjančio kraterio ar tiesiog šulinio formą. Tokia smegduobė iš pradžių atrodo kaip šulinys, kurio gylis kelis kartus didesnis už skersmenį. Nauja pastebėta šių smegduobių ypatybė ta, kad jos gali kirsti ne tik viršutinį, bet ir apatinį gipsingus kompleksus. Kartu su kvartero danga į gilumines Pasvalio sluoksniuose esančias ertmes įgriūva ir gipsingus kompleksus skiriantys Kirdonių sluoksnių domeritai bei moliai. Tokios smegduobės pavyzdys yra 1997 m. balandžio mėnesį Karajimiškio apylinkėse atsiradusi įgriuva.
13. Nemunėlio ir Pasvalio sluoksnius atskiriantys Kirdonių sluoksniai yra 3–7 m storio ir susideda iš molio ir domerito su pasitaikančiais gipso, dažniausiai – pluoštuoto selenito, tarpsluoksniais. Kirdonių sluoksniai sudaro sąlyginę vandensparą požeminiam vandeniui, plyšiais cirkuliuojančiam Nemunėlio sluoksnių gipso kloduose ir juos tirpinančiam. Karvės olos urvai (bendras jų ilgis – 46 m) yra gipso klode virš Kirdonių sluoksnių, kurie sudaro urvų aslą. Gausių atvirų ir uždurpėjusių smegduobių Biržų ir Pasvalio apylinkėse daugiausia atsirado užgriuvus tuštumoms, kurias vanduo išgraužė Tatulos svitos viršutinėje dalyje – Nemunėlio sluoksniuose.
14. Pasvalio sluoksniuose yra gausiau gipso: trijų ir netgi penkių metrų storį siekiantys gipso sluoksniai kaitaliojasi su plonesniais domerito ir dolomito tarpsluoksniais. Tačiau Pasvalio sluoksnių po kvartero danga paplitimo plotuose ne tiek daug dabartinio karsto reiškinių. Dėl intensyvaus senojo (tarpledynmetinio) karsto čia gipsas daugiausia išlikęs tik kaip atskiri luitai – atlikuonys. Jei gipso klodai neištisiniai, juose nesusidaro požeminio vandens takų, didesnių kanalų, todėl mažiau ir žemės įgriuvų. Šitaip slūgsantis gipsas daugiausia tirpsta iš paviršiaus, dėl to formuojasi karstinės gremžės, tačiau šį procesą stabdo iki 15 ir daugiau metrų siekianti ledyninių nuogulų danga, storėjanti pietryčių kryptimi, kur, išsipleišėjus Kirdonių sluoksnių domeritams, Pasvalio sluoksnius betarpiškai dengia ledyninės nuogulos.
15. Gipso karstas šiaurės Lietuvoje – ilgalaikis ir nuolatinis procesas, tačiau jo suintensyvėjimo ir smegduobių atsiradimo etapų būta daug. Tą parodė Smardonės karstinėje raguvoje susikaupusių durpių palinologinė analizė. Žiedadulkių diagramoje išsiskiria keli durpių kaupimosi ir jų nusausėjimo etapai. Apie dabar stebimų smegduobių tam tikrą etapiškumą, apytikriai vienalaikį atskirų smegduobių tipų ir grupių susidarymą rodo grupėmis ir grandinėmis paplitusios labai panašios smegduobės. Tai vidutinio dydžio taisyklingos, piltuvo pavidalo smegduobės Karajimiškio apylinkėse, Karvės olos aplinkoje, didžiulės visiškai vienodos smegduobės arčiau Mantagailiškio esančiame Gojelyje, vienoda žoline danga užaugusios pusiau uždurpėjusios smegduobės pietinėje Kirkilų kaimo dalyje ir netoliese – didesnės sausos ar tik su dugne telkšančiu vandeniu, neuždurpėjusios smegduobės ir į karstinius ežerėlius susijungusios plačiausiai žinomos didžiosios Kirkilų smegduobės.
16. Gruntinio vandens režimo pakeitimas (slenksčio sudarymas) upės užtvankos zonos požeminiame nuotėkyje intensyvina karstinį-sufozinį procesą ir greitina naujų smegduobių atsiradimą. Pasvalyje Lėvens užtvanka neabejotinai turėjo įtakos grunto suslūgimams ir namų deformacijoms užtvankos linijoje. Didžiosios pastarųjų metų smegduobės galėjo rastis dėl kitų gamtinių veiksnių įtakos, pirmiausia – dėl intensyvios požeminio vandens apytakos pagrindinėje jo iškrovos zonoje – Mūšos ir Lėvens upių santakoje.
17. Šiaurės Lietuvos karstiniame regione jau kelis dešimtmečius Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos stebi ištirpusio ir iš žemės gelmių išplauto gipso kiekio (denudacijos) pokyčius bei su karstiniu procesu susijusius reiškinius – kasmet žemės paviršiuje, skirtingose vietose, atsiveriančias įvairaus dydžio smegduobes. Denudacijos stebėsena ir skaičiavimai atliekamai matuojant upėmis tekančio (Tatula ir Įstras) ir iš šaltinių ištekančio (Smardonė ir Žalsvasis šaltinis) vandens cheminę sudėtį ir debitą. Pagal tai apskaičiuojama, kiek kubinių metrų gipso buvo išplauta iš vieno kvadratinio kilometro. Teoriškai tai reiškia, kiek kubinių metrų įvairaus dydžio tuštumų galėjo susidaryti karstiniame regione. Pastaruoju metu surandama daugiausiai nedidelių 1–2 m3 tūrio smegduobių, bet pasitaiko ir įspūdingo dydžio karsto apraiškų žemės paviršiuje. Visos jos atitinkamai mažina žemės ūkio naudmenų plotą, komplikuoja žemės ūkio darbus, apgriauna ar sugadina statinius ir komunikacines sistemas. Viena iš pagrindinių karstėjimo sąlygų yra intensyvi sulfatais ir kalciu neprisotinto vandens prietaka ir apykaita karstėjančiose gipso uolienose. Procesą gali lemti klimatinės sąlygos ir antropogeninės priežastys – vandens režimo sutrikdymas aktyvaus sulfatinio karsto zonoje. 2022 m. pavasarį Biržų ir Pasvalio rajonų savivaldybėse buvo fiksuoti 25 nauji karstiniai reiškiniai, o rudenį – 18. 2022 m. balandžio 16 d. atsivėrė 4,4 m skersmens ir 4,5 m gylio smegduobė Pasvalio r., Saločių sen., Kubiliūnų k. Spalio mėn., naudojant bepiločius orlaivius, Biržų r. sav., Širvėnos sen., Ežerėlių k., buvo surasta ryški (su stačiomis sienelėmis) nauja smegduobė. Dėl didėjančio gipso tirpimo (ir sufozijos) susidarančių tuštumų požemyje ir 2023 metais karstiniame regione (arba už jo žinomų ribų) žemės paviršiuje versis dešimtys smegduobių, tarp jų ir reikšmingo dydžio. Biržų rajone bepiločiais orlaiviais pavasarį ir rudenį, nuo 2018 metų, periodiškai kartografuojami ir tikrinami bei žvalgomi intensyviai karstėjantys plotai Drąseikių (2,59 km2) ir Karajimiškio, Mantagailiškio, Latveliškio, Padaičių, Naciūnų ir Biržų (11,38 km2) kaimuose. Visoms šioms teritorijoms ir 2022 metais buvo sudaryti ir vizualiai išnagrinėti detalūs (3,75 cm/pixel) ortofotografiniai žemėlapiai, kuriuose paprastai išryškėja visos skrydžių metu buvusios žemės paviršiuje naujos bei jau esamos smegduobės. Atliekant sudarytų ortofotografinių žemėlapių analizę išskiriami į karstinius reiškinius panašūs objektai. Pavasarį ir rudenį papildomai buvo kartografuotas 3,6 km2 plotas Daumėnuose, pasižymintis dideliu karstiniu aktyvumu, ir 2,4 km2 plotas Pamažupiuose ties Joniškėliu (į vakarus nuo Karstinio regiono ribos), kur 2021 m. pavasarį buvo surasta nauja 8,2 m gylio karstinė įgriuva ir fiksuota senojo karsto formų.
18. Šiaurės Lietuvos gamtos išskirtinumą lemiantis karstas iki šiol tebegausina plyšius, požemines tuštumas Tatulos svitos gipsinguose sluoksniuose, o žemės paviršiuje sudaro naujų įslūgimų, atveria pavojingų gilių smegduobių, žeidžia, silpnina ir taip trapų podirvio uždarumą. Todėl teršalai greičiau plinta ir skverbiasi į geologinį substratą, kartu blogėja ekologinė situacija. Ekologiškai jautriame regione karstui neigiamos įtakos turi požeminio vandens eksploatacija ir tradicinė žemdirbystė, todėl Šiaurės Lietuvos karstiniame regione tinkamiausias ūkininkavimo būdas yra ekologinis.
19. Naujų karstinių įgriuvų susidarymo intensyvumui vertinti ir Šiaurės Lietuvos karstinio kraštovaizdžio būklei stebėti pagal Valstybinio aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programą kasmet buvo atliekama gipso, išnešamo su karstinių indikatorinių upių nuotėkiu (m³/km² per metus), t. y. gipso cheminės denudacijos, stebėsena. Tatulos baseine (aktyvaus sulfatinio karsto zonoje) per 1994–2023 m. laikotarpį vidutinė išmatuota gipso cheminė denudacija buvo 173 m³/km² – 47 proc. didesnė nei 1963–1979 m. Lyginant su 2000–2023 m. gipso denudacijos intensyvumo vidurkiu, vidutinis 2021–2023 m. gipso cheminės denudacijos intensyvumas Tatulos baseine buvo 18 proc. didesnis 205 m³/km². Per matavimų laikotarpį (2004–2023 m.) Smardonės baseine gipso cheminė denudacija kito nuo 118 iki 266 m³/km² per metus, vidutinė 200 m³/km². Čia gipso cheminės denudacijos intensyvumas 2021 m. buvo 254 m³/km², 2022 m. – 266, o 2023 m. – 224 m³/km². Smardonės baseine yra gerai išreikšta gipso cheminės denudacijos intensyvumo didėjimo tendencija. Jeigu tokia tendencija išliks, 2050 m. Smardonės baseine gipso cheminės denudacijos intensyvumas viršys 300 m³/km². Žalsvojo šaltinio nuotėkis ir gipso cheminė denudacija labai priklauso nuo šaltinio žiočių patvankos. Šio šaltinio baseine 2017–2023 m gipso cheminė denudacija kito nuo 109 iki 227 m³/km², vidurkis 178 m³/km² per metus. Vidutinis 2021–2023 m. šaltinio gipso cheminės denudacijos intensyvumas buvo 153 m³/km: 2021 m. 179, 2022 m. 109, o 2023 m. 172 m³/km². Stebėjimai bus tęsiami vykdant Valstybinę aplinkos monitoringo 2024–2029 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 527 „Dėl Valstybinės aplinkos monitoringo 2024–2029 metų programos patvirtinimo“.
20. 1992 m. įsteigtas daugiau kaip 14 tūkst. ha teritoriją užimantis Biržų regioninis parkas, kurio pagrindiniai tikslai – išsaugoti gamtinės ekosistemos stabilumą, vykdyti tyrimus ir stebėjimus, pagal regioninio parko tvarkymo planą reglamentuoti ūkinę veiklą, vykdyti šviečiamąją veiklą. Biržų regioninio parko lankytojų centre parko direkcijos specialistai organizuoja įvairius renginius, seminarus, susitikimus su vietos bendruomenėmis, mokiniais ir ūkininkais. Siekiant skatinti racionalų ūkininkavimą, regiono gamtinės aplinkos tausojimą ir išsaugojimą, užtikrinti natūralų karsto proceso vyksmą, parengta ir platinama atmintinė ūkininkaujantiesiems intensyvaus karsto zonose.
21. Valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 nutarimu Nr. XI-2015 „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ patvirtinimo“, akcentuojama, kad visuomenės, ekonomikos ir valdymo pažangai pasiekti ir darniam šalies vystymuisi garantuoti būtina švari ir saugi aplinka ir vientisa šių sričių tarpusavio sąveika.
22. VšĮ „Tatulos programa“ nuo 1992 metų Šiaurės Lietuvos karstiniame regione prisidėjo prie ekologinių ūkių atsiradimo, organizavo ekologiškų produktų supirkimo, perdirbimo ir realizavimo darbus, vykdė gamtosauginių objektų priešprojektinius darbus (Požeminio ir Varniūnų baseino, gyvulininkystės fermų, trąšų ir pesticidų sandėlių, buitinių atliekų sąvartynų, technikos kiemų), nuotekų valymo įrenginių statybos darbus, vykdė ekologiškai ūkininkaujančių žemdirbių švietimą, nuo 2009 m. dalyvauja Lietuvos kaimo tinklo veikloje.
23. Remiantis VĮ Žemės ūkio duomenų centro 2024 m. sausio mėn. duomenimis, Biržų rajone registruotos 2532 valdos, Pasvalio rajone 2295 valdos. Dauguma valdų yra smulkios, vykdančios ekstensyvią žemės ūkio gamybą. Iki 5 ha registruotos Biržų rajone 1153 valdos, Pasvalio rajone 1342 valdos, daugiau kaip 101 ha – Biržų rajone 154 valdos, Pasvalio rajone 121 valda. 2024 m. deklaruotas žemės ūkio naudmenų plotas Biržų rajone 87 068,46 ha (1914 pareiškėjų), Pasvalio rajone 87 215,91 ha (1606 pareiškėjai). Šiaurės Lietuvos karstiniame regione 2024 m. sausio mėn. duomenimis (Biržų ir Pasvalio rajonuose) laikoma 32718 ūkinių gyvūnų. 2022 m. paraiškų, pateiktų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. ir 2014–2020 m. programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“, Biržų rajone 16577,64 ha, Pasvalio rajone 606,17 ha. 2023 m. ekologiniai plotai (įskaitomi ir perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo plotai) Biržų rajone sudarė 13 378,75 ha, Pasvalio rajone 480,12 ha. 2024 metais atitinkamai Biržų rajone 13 944,11 ha, Pasvalio rajone 491,25 ha. Pagal deklaruojamus ekologinius plotus, Biržų rajonas yra tarp lyderiaujančių Lietuvoje. 2024 m. Švenčionių r. sav. buvo deklaruota ekologinių plotų 14 352,53 ha, Biržų rajone 13 944,11 ha, Anykščių rajone 13 557,53 ha.
III SKYRIUS
vEIKSMŲ PLANO UŽDAVINIAI, PRIEMONĖS, įgyvendinimas
24. Veiksmų planas įgyvendinamas pagal šio plano 1 priede pateiktą lentelę. Veiksmų plano 1 priede išdėstyti jo uždaviniai, įgyvendinimo priemonės, preliminarus lėšų poreikis veiksmų plano priemonėms įgyvendinti ir priemonę finansuojanti institucija.
25. Veiksmų plano 2 priede išdėstyti įgyvendinamos priemonės vertinimo kriterijai, matavimo vienetai, vertinimo kriterijų reikšmės 2025, 2026 ir 2027 metams.
28. VšĮ „Tatulos programa“ teikia ataskaitas Žemės ūkio ministerijai per 5 darbo dienas pasibaigus ketvirčiui, kaip įgyvendinamos veiksmų plano priemonės ir kokių rezultatų pasiekta.
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS