46. Šiuo prioritetu siekiama užtikrinti efektyvią ir tvarią verslo plėtrą bei skaitmeninių sprendimų ir naujų technologijų diegimą, verslo ir mokslo bendradarbiavimą pramonės srityje ir taip didinti produktyvumą, pridėtinę vertę ir energetinį efektyvumą.
Pasaulyje sparčiai plečiasi fotonikos srities rinkos, todėl įžvelgiamas didelis potencialas kurti naujas įmones, atsiranda galimybių fotonikos ir lazerinių technologijų pagrindu kurti naujos kartos pramonę ir didėja potencialas sukurti labiau integruotus sprendinius. Lazerinio apdorojimo pramonės augimą daugiausia lemia tai, kad galutiniai vartotojai teikia pirmenybę medžiagų apdorojimui lazeriu, o ne tradiciniams metodams, taip pat didėjanti aukštos kokybės galutinių produktų paklausa, auganti mikroelektroninių prietaisų paklausa ir spartėjanti technologinė medicinos sektoriaus pažanga. Lazeriu pagaminti komponentai plačiai naudojami medicinos, automobilių, kosmoso, telekomunikacijų srityse. Tomis pačiomis technologijomis vis dažniau remiamasi ir gaminant medicinos prietaisus. Mikrofluidiniai jutikliai, mikrorobotai, skirti diagnostikai, tikslingam vaistų pristatymui ir mikrooperacijoms, funkcionalizuoti antibakteriniai dirbtinių sąnarių paviršiai gaminami ypač preciziškai. Visos dabartinės telekomunikacijos remiasi optinių ryšių šviesolaidžiais – ieškoma naujų būtų vis didesniam duomenų kiekiui perduoti. Pereinant prie 5G, 6G ir plintant nanopalydovams, aktualėja laisvos erdvės optinis ryšys. Saugus kvantinis ryšys neatsiejamas nuo fotonikos panaudojimo. Visa „kvantinė“ ekonomika apima daugybę ekonominių veiklų nuo kvantinio skaičiavimo, ryšio, metrologijos, jutiklių, tad Lietuvos mokslininkų ir verslo atstovų bendradarbiavimas gali atverti plačias galimybes kitų sektorių verslui, išnaudojant kvantines technologijas. Šiose srityse dirba besikuriančios lazerinių technologijų įmonės, planuojančios Lietuvoje gaminti aukštos pridėtinės vertės mažus įrenginius. Visame pasaulyje griežtėjantys medžiagų ir konstrukcijų energetinio efektyvumo, saugumo, ilgaamžiškumo ir kiti reikalavimai nuolat didina MTEPI veiklų poreikį ir sudaro galimybes verslo įmonėms įsitraukti į inovacinę veiklą.
Ypač daug galimybių inovacinei veiklai skleistis yra naujose pramonės srityse, tokiose kaip kosminės technologijos. Kosmoso veikla turi labai didelį inovacinį potencialą ir horizontaliai apima iš esmės visas mokslo kryptis ir technologijas. Kosmoso technologijos, kaip ir karinės, yra pažangiausios, tad, didindamos bendrąją inovacijų kultūrą, užtikrina ir šalies konkurencingumą. Kosmoso veikla padeda spręsti svarbiausias politinio, ekonominio ir technologinio nepriklausomumo bei saugumo problemas Kosmoso technologijų pagrindu įvairiuose pramonės sektoriuose yra kuriami didžiausios pridėtinės vertės sisteminiai produktai ir paslaugos – radijo dažnio sistemų, naudingosios apkrovos ir technologijų, optikos ir optoelektronikos, medžiagų ir procesų, gyvybės ir fizinių mokslų, kosminių sistemų programinės įrangos, mažųjų ir nano-palydovų gamybos, robotikos, autonominių sistemų ir dirbtinio intelekto, elektros, elektromechaniniai ir elektriniai komponentų ir kokybės užtikrinimo sprendimai, naujos medžiagos palydovų komponentams, kosmoso sąlygoms atsparios dangos, struktūriniai, elektronikos komponentai, efektyvesni propulsijos ir fotovoltiniai sprendimai „žalesnis“ kuras skraidantiems aparatams ir pan.
Įgyvendinamas prioritetas itin aktualus pramonės skaitmeninimo („Pramonė 4.0“) ir žiedinės ekonomikos apsektu. Didesnių gamybos sąnaudų, agresyvios konkurencijos ir kintančių gamybos procesų technologijų sąlygomis Lietuvos pramonė turi tapti išmani ir tvari. Svarbu naudoti žinias ir technologijas naujiems kokybiškiems produktams kurti, diegti tokias gamybos sistemas, kurios būtų lengvai atnaujinamos, sudarytų galimybes greičiau parengti prototipus ir diegti rinkoje naujus produktus (greitas dizainas, testavimas ir gamyba), lengvai atliktų įvairios apimties užsakymus ir masinio vartojimo, ir nišinių produktų poreikiui tenkinti. Šie pokyčiai turi būti įgyvendinami remiantis Europos žaliojo kurso principais bei siekiant klimatui ir aplinkai neutralios ekonomikos.
Globalūs pokyčiai neišvengiamai privers įmones ieškoti būdų, kaip nuspėti arba formuoti naujus rinkos poreikius, geriau integruoti naujas technologines žinias ir greitai atnaujinti darbo jėgos kompetencijas, diegti naujus verslo modelius, valdyti naujus gamybos procesus, sistemas, taigi sukels naujų aukštos kokybės vadybos lūkesčių.
Produktyvumo augimas daugiausia pasiektas dėl investicijų į procesus, bet beveik nebuvus investicijų į automatizavimą ir robotizaciją. Eurostato duomenimis, 2020 m. Lietuvoje tik 10 proc. pramonės įmonių savo gamybos procesuose naudojo robotus. Palyginimui – ES vidurkis siekia 17 proc., o pagal šį rodiklį pirmaujančioje Danijoje 2020 m. 38 proc. gamybos įmonių naudojo robotus. Norint toliau didinti našumą, įmonėms būtina didinti investicijas į išmaniąją įrangą ir automatizavimą, o tai sudaro galimybes ir robotikos sistemų kaip inžinerijos šakos plėtrai Lietuvoje, kurios produktai apima daugelį sričių: pramonės, namų ūkio, žemės ūkio, transporto, paslaugų ir kitas. Robotinės technologijos naudojamos ne tik tiesiogiai pramonėje, bet ir sveikatos apsaugos ir slaugos, paslaugų srityse bei namų ūkyje. Mobiliųjų robotų ir jų sistemų (angl. „2robotic flock“) bei pramoninių ir aptarnavimo robotų (angl. „collaborative robot“ arba „COBOT“ – tai robotai, kurie gali dirbti kartu su žmogumi, jo darbo arba asmeninėje aplinkoje ir yra saugūs, t. y. negali sužeisti žmogaus) sritys yra vienos iš turinčiųjų didelį potencialą.
Pagal Paryžiaus susitarimą Lietuva įsipareigojo bendrai su ES ir jos valstybėmis narėmis
2021–2030 m. laikotarpiu mažiausiai 55 proc. sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bei pasiekti ekonomikos neutralumą klimatui iki 2050 metų. Remiantis 2019 m. Šalies (Lietuvos) ataskaita, aplinkosaugos srityje Lietuvai daugiausia sunkumų kyla dėl neefektyvaus išteklių naudojimo ir didelio energijos intensyvumo, o nacionaliniams klimato ir atsinaujinančių energijos išteklių tikslams pasiekti reikia papildomų pastangų.
Vystomos energijos kaupimo ir naudojimo technologijos, energetikos rinkų, elektros energijos sistemos veikimo pokyčių, naujų elektros sistemos valdymo metodų kūrimo, galios mechanizmų ir aktyvaus vartotojų įtraukimo į elektros energijos sistemos ir rinkų veikimą padės užtikrinti energijos vartojimo efektyvumo didinimą didžiausią potencialą turinčiuose – pramonės bei pastatų ir transporto – sektoriuose.
Taip pat būtina plėtoti į ateities ekonomiką orientuotą atsinaujinančios energijos įrenginių ir susijusių komponentų gamybos sektorių, kurio produktų paklausa artimiausiais metais ženkliai išaugs. Plėtojamos vėjo, saulės, biomasės, biokuro, biodujų, vandenilio, geoterminės energijos ir kitų naujų perspektyvių energijos rūšių gamybos ir energiją taupančios technologijos padėtų švelninti klimato kaitos poveikį ir didinti galutinio vartojimo energinį efektyvumą.
Prioriteto „Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos“ įgyvendinimo tematikos:
46.1. fotonika ir lazerinės technologijos;
46.2. pažangiosios medžiagos ir konstrukcijos;
46.3. lanksčios produktų kūrimo, gamybos bei procesų valdymo, dizaino technologijos;
46.4. energijos vartojimo efektyvumas, išmanumas;
46.5. atsinaujinantys energijos ištekliai.
