LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖ KULTŪROS PAVELDO KOMISIJA
NUTARIMAS
DĖL VALSTYBINĖS KULTŪROS PAVELDO KOMISIJOS
2020 METŲ VEIKLOS ATASKAITOS PATVIRTINIMO
2021 m. vasario 26 d. Nr. N-2
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, Valstybinė kultūros paveldo komisija n u t a r i a:
patvirtinti Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2020 metų veiklos ataskaitą (pridedama).
Paveldo komisijos pirmininkė Vaidutė Ščiglienė
Valstybinės kultūros paveldo komisijos
2020 metų veiklos ataskaita
Ataskaitą sudarė Anželika Vėžienė ir Viktorija Gadeikienė
Ataskaitą maketavo Artūras Stepanovič
TURINYS
ĮŽANGINIS ŽODIS
1. LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖ KULTŪROS PAVELDO KOMISIJA
2. PAGRINDINĖS PAVELDO KOMISIJOS VEIKLOS KRYPTYS IR SVARBIAUSI DARBAI 2020 METAIS
3. PAVELDO KOMISIJOS 2020 METŲ VEIKLOS REZULTATAI
3.1. Dalyvavimas formuojant kultūros paveldo apsaugos politiką ir strategiją
3.2. Išvadų ir siūlymų valstybės institucijoms kultūros paveldo apsaugos klausimais teikimas
3.3. Kultūros paveldo apsaugos politiką ir strategiją įgyvendinančių programų ir biudžeto lėšų, skirtų kultūros paveldo apsaugai, panaudojimo vertinimas
3.4. Siūlymų kultūros paveldo objektus ir vietoves paskelbti kultūros paminklais ar panaikinti jų apsaugą svarstymas ir aprobavimas
3.5. Siūlymų kilnojamąsias kultūros vertybes įrašyti į Kultūros vertybių registrą ir išbraukti iš jo svarstymas ir aprobavimas
3.6. Kultūros paveldo apsaugos funkcijas atliekančių atsakingų valstybės institucijų ir įstaigų metinių ataskaitų vertinimas
3.7. Įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kultūros paveldo apsauga, projektų rengimas
3.8. Kultūros paveldo apsaugos problemų bei pasiūlymų svarstymas
3.9. Kitų įstatymų numatytų funkcijų vykdymas
4. BENDRADARBIAVIMAS IR RYŠIAI SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS
5. KONFERENCIJOS, RENGINIAI
6. PAVELDO KOMISIJOS VEIKLOS SKLAIDA
7. INSTITUCIJOS VALDYMAS
Metai arba 365 dienos, iš kurių šiek tiek daugiau nei pusė (nuo birželio 9 d.) man patikėtas svarbus įpareigojimas – būti Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininke. Tai vertinu kaip didžiulę atsakomybę dirbti valstybės labui ir gerovei, kultūros paveldui, kuris jungia mus visus kaip prigimtinė žmogaus teisė ir pareiga. Už pasitikėjimą esu dėkinga Alma Mater, t. y. Vilniaus dailės akademijai, kolegoms, Paveldo komisijos nariams ir Seimui, kurie mane delegavo, kvietė, rinko ir balsavo, kad galėčiau atstovauti septintosios kadencijos Paveldo komisijai.
Lietuvoje kultūros ir gamtos paveldas yra gausus ir savitas. Visgi tenka pripažinti, kad nors Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas jau skaičiuoja tris dešimtmečius, kultūros paveldo srityje sukaupta daug neišspręstų problemų. Kodėl? Dėl paveldo vertinimo tradicijų neturėjimo, visuomenės vertybių ir paveldo edukacijos krizės bei sisteminių problemų. Pastaraisiais metais Lietuvos miestuose, ypač didžiuosiuose, jautriose paveldo vietovėse bei objektuose prisideda ir invazinės statybos, nepaisančios žmogaus orumo, kiekvieno mūsų teisės į kultūros paveldą. Paveldo komisija yra ekspertinė institucija, jos galios yra rekomendacinės, tačiau labai svarbios, nes gina bei siekia apsaugoti kultūros paveldą nuo didžiulių praradimų ir trumparegystės.
Mūsų šalyje galiojanti teisinė bazė, susijusi su kultūros paveldu, yra paini, sunkiai suvokiama ir dar sunkiau vykdoma. Kandidatuodama į pirmininkės poziciją, išskyriau svarbiausias kryptis, susijusias su Lietuvos teisėkūra. Apibendrinant 2020 m. darbą ir būsimas veiklas, didžiausias dėmesys išlieka nepakitęs: prioritetiniu darbu laikytinas kultūros paveldo apsaugos teisinio reguliavimo tobulinimas. Tai nėra naujiena, nes ši funkcija numatyta Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatyme. Tačiau, Paveldo komisija, būdama eksperte (12 narių konsoliduota pozicija) ir patarėja aukščiausioms valstybės valdžios institucijoms valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais, savo veiklą turi atliepti per kultūros paveldo apsaugos teisinio reguliavimo kontrolės prizmę, o ne atskirų, selektyvių funkcijų įgyvendinimą. Reikėtų ne kelti klausimą – kas?, o mėginti atsakyti – kodėl, kaip, kokiu būdu? Todėl, teikiame pasiūlymus dėl kultūros paveldo apsaugos teisinio reguliavimo tobulinimo, siekdami kultūros paveldo integralumo su kitomis valdymo sritimis.
Paveldo komisijos veiklos jėga ir galimybės, kylančios iš veiklą reglamentuojančio įstatymo, funkcijų ir pareigų, yra užkoduotos institucijos sudarymo struktūroje ir valdymo modelyje. Paveldo komisija teikia jungtinę ekspertinę institucinę poziciją, vieningą požiūrį – sprendimus, nutarimus, gimstančius iš tyrimų, atvejų analizių bei kompetencijų. Pirmininkas yra vienas iš 12 Paveldo komisijos narių, koordinuojantis veiklą. Tačiau, svarbiausia yra komanda, bendrystė ir tapatumas. Septintosios kadencijos stiprybė – atsinaujinusi Paveldo komisija ir jos nariai, išsiskiriantys kompetencijomis, o drauge – visuminiais gebėjimais ir įgūdžiais. Didžioji Paveldo komisijos narių dalis yra mokslų daktarai, praktikai, ekspertai, paveldosaugininkai, muziejininkai, teisininkai, istorikai, menotyrininkai, architektai, urbanistai. Kartu siekiame apjungti teorinę paveldo liniją su praktine, per mums suteiktą teisinį reglamentavimą ir ekspertinį pajėgumą. Paveldo komisijos narių darbą stiprina, telkia ir jungia administracijos kolektyvas: didelę patirtį turintys paveldosaugininkai, teisininkai, istorikai, filologai, pasižymintys, jų pačių žodžiais tariant, „atsakomybės jausmu, lojalumu, patirtimi, analitiniais įgūdžiais, organizaciniais gebėjimais, lankstumu, operatyvumu, atsidavimu ir emocine atsakomybe paveldosaugos srityje“ (SSGG analizė 2021 m. sausis). Dalis jų administracijoje dirba daugiau nei kelias dešimtis metų ir yra jungiamoji grandis tarp kadencijų.
2020-ieji – iššūkių kupini metai, į mūsų kasdienybę ir darbus atnešę netikėtų patirčių, naujų poreikių ir būtinybių. Nepaisant pasaulį ištikusios pandemijos ir force majeure aplinkybių – darbai nenutrūko. Nors penkis iš dvylikos mėnesių dirbome karantino sąlygomis – prisitaikėme, o elektroninė komunikacija, nors ir niekada neatstos natūralaus žmogiškojo bendravimo, parodė, jog viskas įmanoma. Ši išsami, vėlesniuose puslapiuose, Jūsų, skaitytojai, dėmesiui pateikiama ataskaita liudija, kad darbų atlikome labai daug ir net gal dar labiau suaktyvinome tempą, naudodami nūdieną užplūdusias technologijas.
Vertėtų išskirti UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metų baigiamąją konferenciją. Šis renginys Paveldo komisijos Administracinio skyriaus komandos buvo organizuotas du kartus. Pavasarį jis buvo atšauktas dėl karantino, likus dviems dienoms iki numatytos renginio datos. Gruodžio 16 d. konferencija surengta antrą kartą ir įvyko jau nuotoliniu būdu. Į mūsų kvietimą dalyvauti UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metų baigiamojoje konferencijoje atsiliepė visų institucijų lyderiai, kurių sprendimai ne tik lemia pasaulio paveldo apsaugą, bet ir ženkliai prisideda prie visuomenės suvokimo apie šių vietovių išskirtinę visuotinę vertę stiprinimo. Renginys sulaukė taip pat didelio visuomenės susidomėjimo, komentarų, klausimų. Konferenciją išskirti kaip metų įvykį verta ne vien todėl, kad rezultatai buvo puikūs ir liko įvertinti, bet svarbiausia, aukščiausiu lygmeniu pradėtas diskursas apie tai, kokių lūkesčių turėjo Lietuva prieš beveik tris dešimtmečius prisijungusi prie Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos. Simboliška, bet konferencija tapo tarsi tiltu tarp praėjusios ir šios kadencijos darbų. Šeštosios kadencijos Paveldo komisija ir jos pirmininkė E. Karalevičienė inicijavo 2020-ųjų metų paskelbimą UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metais. Septintoji, mūsų kadencija puoselėja reikšmingų darbų tęstinumą. Įvykęs renginys tapo ne tik impulsu ir stotele, besirengiant 2021 m. darbams ir būsimiems įvykiams. Jis paliudijo begalinį įsipareigojimą ir siekį saugoti gamtos ir kultūros paveldą, o kartu ir vykdyti bendrą tarptautinę politiką. Konferencija atvėrė perspektyvą burti paveldosaugininkus ir politikus, bendruomenes bei profesionalus veikti išvien, vardan tikslo – UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje išsaugojimo ateities kartoms.
Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė
1. LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖ KULTŪROS PAVELDO KOMISIJA
Valstybinė kultūros paveldo komisija (toliau – Paveldo komisija) yra Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas), Lietuvos Respublikos Prezidento (toliau – Respublikos Prezidentas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) ekspertė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. Paveldo komisija yra Seimo įsteigta ir jam atskaitinga biudžetinė įstaiga.
Paveldo komisijos sandarą ir veiklą reglamentuoja Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2005-01-01 įstatymas Nr. IX-2453 (nauja redakcija įsigaliojo 2017-10-01). Paveldo komisijos nuostatai patvirtinti 2018-09-28 sprendimu Nr. S-7(6.2.-224).
Paveldo komisiją sudaro 12 narių: 2 narius skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas, 4 narius – Seimas Kultūros komiteto teikimu, 4 narius – Ministras Pirmininkas kultūros ministro teikimu, 2 narius renka ir atšaukia įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos asociacijos, kurių veikla susijusi su kultūros paveldo paieška, saugojimu ir propagavimu. Skiriant Paveldo komisijos narius, gali būti atsižvelgiama į skirtingų kultūros paveldo apsaugos specialistų poreikį Paveldo komisijoje. Paveldo komisijos nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir 5 metų darbo patirtį kultūros paveldo apsaugos srityje. Kriterijai, kuriais vadovaujantis asmuo laikomas nepriekaištingos reputacijos, taikomi tokie patys, kokie yra nustatyti valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme. Paveldo komisijos nariai skiriami (renkami) 4 metams. Paveldo komisijai vadovauja pirmininkas, kurį Kultūros komiteto teikimu iš Paveldo komisijos narių 4 metams skiria ir atleidžia Seimas.
2020 m. iš dalies pasikeitė Paveldo komisijos sudėtis. Jai priklausė Seimo 2017-05-02 nutarimu Nr. XIII-340 skirtos narės Andrijana Filinaitė (paveldosaugininkė, kultūros ir politikos veikėja) ir Jūratė Markevičienė (architektūrologė, architektūros ir miestų raidos istorikė, paveldosaugininkė), 2019-05-07 asociacijų išrinktos narės dr. Rūta Kačkutė (archeologė) ir dr. Dalia Vasiliūnienė (dailės istorikė), Seimo 2019-10-10 nutarimu Nr. XIII-2469 skirti nariai Augis Gučas (architektas-urbanistas, paveldosaugos specialistas) ir Raimundas Balza (istorikas, paveldosaugininkas), Respublikos Prezidento 2019-12-11 dekretu Nr. 1K-161 skirti nariai doc. dr. Salvijus Kulevičius (istorikas) ir dr. Daiva Veličkaitė-Matusevičė (architektė, teisininkė), Ministro Pirmininko 2020-01-08 potvarkiu Nr. 3 skirti nariai dr. Viltė Janušauskaitė (architektė, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė-ekspertė), doc. dr. Vaidutė Ščiglienė (menotyrininkė, ekspertė kultūros paveldo apsaugos srityje), prof. dr. Kęstutis Zaleckis (architektas) ir dr. Dalė Puodžiukienė (menotyrininkė).
Penkis mėnesius, t. y. 2020 m. sausio–gegužės mėn. pirmininko pareigas laikinai ėjo pirmininko pavaduotoja Andrijana Filinaitė.
Birželio 9 d. Seimas Paveldo komisijos pirmininke paskyrė doc. dr. Vaidutę Ščiglienę. Už jos kandidatūrą balsavo 65 Seimo nariai, prieš buvo 15, susilaikė 15 politikų. Prisistatymo Seime metu doc. dr. Vaidutė Ščiglienė teigė, kad „Kultūros paveldo politika, jos formavimas yra išminties sritis, nes nuo mūsų visų bendrų sprendimų priklauso ne tik praeities dabartyje esmė, virstanti duotybe, bet ir ateitis, jos tęstinumas. Paveldas yra veidrodžio atspindys, reprezentuojantis mus pačius, o paveldo ištekliai yra riboti ir neatkuriami. Paveldo sistema yra sudėtinga ir problemos neišspręstos daugelį metų, taigi, tikiu, turiningo bendro darbo galimybe“.
Seimo archyvo nuotr. doc. dr. V. Ščiglienės nuotr.
Paveldo komisijos 2020-06-26 nutarimu Nr. N-6 pirmininko pavaduotoja skirta dr. Daiva Veličkaitė-Matusevičė, atšaukta 2020-08-28 nutarimu Nr. N-7 dėl pavaduotojos prašymo atšaukti iš pareigų pasikeitus profesinės veiklos aplinkybėms ir padidėjus veiklos apimtims.
Paveldo komisijos 2020-09-25 nutarimu Nr. N-8 pirmininko pavaduotoju skirtas Raimundas Balza.
2. PAGRINDINĖS PAVELDO KOMISIJOS VEIKLOS KRYPTYS IR SVARBIAUSI DARBAI 2020 METAIS
Paveldo komisijos misija – dalyvauti formuojant efektyvią integralią kultūros paveldo apsaugos valstybės politiką ir strategiją, siekiant užtikrinti Lietuvos kultūros paveldo apsaugą, naudojimą ir perdavimą ateities kartoms, išsaugoti šias vertybes, kaip autentiškas Lietuvos ir jos regionų istorijos, kultūros bei meno liudytojas bei valstybės tapatumo pamatą.
Strategnis tikslas – dalyvauti formuojant bendrą integralią Lietuvos kultūros paveldo apsaugos politiką ir strategiją, plėtoti Lietuvos Respublikos bendradarbiavimą su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, stiprinti visuomenės kultūrinę tapatybę ir skatinti aktyvų dalyvavimą išsaugant Lietuvos kultūros paveldą.
Su Paveldo komisijos 2020–2022 m. strateginiu veiklo planu galima susipažinti institucijos interneto svetainėje https://vkpk.lt/administracine-informacija/planavimo-dokumentai/
 |
Aktualizavome UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje apsaugos nacionalinius uždavinius formuojant tarptautinę UNESCO politiką, UNESCO teisinių ir vertybinių nuostatų įgyvendinimo klausimus (žr. 5. skyrių).
Atlikome Kuršių nerijos išsaugojimo būklės ataskaitos projekto analizę ir teikėme siūlymą papildyti ataskaitą informacija apie patvirtintą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrąjį planą ir uosto plėtrą (žr. 3.1. skyrių).
Įvertinome Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano projekto „LIETUVA 2030“ konkretizuotus sprendinius ir pateikėme siūlymus dėl Kuršių Nerijos, kaip UNESCO pasaulio paveldo vietovės, apsaugos užtikrinimo, teritorinių paveldo apsaugos priemonių, būtinybės sprendinius suderinti su Nacionaliniu kraštovaizdžio tvarkymo planu (žr. 3.1. skyrių).
Atlikome Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano analizę ir pasiūlėme teisės aktą papildyti sprendiniais, skirtais Vilniaus istorinio centro išskirtinės visuotinės vertės autentiškumo ir vientisumo savybių apsaugai (žr. 3.1. skyrių).
 |
Atlikome Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2020 m. planuojamų vykdyti programų projektų analizę (žr. 3.3. skyrių).
Surinkome informaciją apie Lietuvos Respublikos savivaldybių lėšų panaudojimą kultūros paveldo apsaugai, siekiant išskirti pagrindinius savivaldybių prioritetus finansuojant kultūros paveldo apsaugą, apžvelgti šių darbų tęstinumą bei įvertinti savivaldybių požiūrį į jų teritorijoje esantį kultūros paveldą (žr. 3.3. skyrių).
Dalyvavome Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaidos, atgaivinimo ir leidybos projektų paraiškų vertinimo ekspertų komisijos veikloje (žr. 3. skyrių).
Dalyvavome Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ekspertų grupėje, kuri vertino paraiškas, pateiktas nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų finansavimui iš Paveldotvarkos programai skirtų valstybės biudžeto lėšų (žr. 3. skyrių).
 |
Bendradarbiaudami su tarptautine organizacija Europa Nostra, raginome Lietuvos valstybės ir savivaldos institucijas, nevyriausybines organizacijas teikti paraiškas Europa Nostra apdovanojimams gauti (žr. 4. skyrių).
 |
Atlikome Europos archeologijos paveldo apsaugos konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje analizę, nustatėme spręstinas problemas ir parengėme pirminius siūlymus (žr. 3.1. skyrių).
 |
Tęsėme informacijos apie Lietuvai reikšmingą kultūros paveldą, esantį užsienyje, rinkimą ir pristatymą duomenų bazėje U-PAVELDAS, siekiant Lietuvai reikšmingo, užsienyje esančio kultūros paveldo sklaidos (žr. 3.9. skyrių).
3. PAVELDO KOMISIJOS 2020 METŲ VEIKLOS REZULTATAI
Paveldo komisijos veikla buvo grindžiama ir organizuojama vadovaujantis 2020–2022 m. strateginiu veiklos planu ir 2020 m. veiklos planu, su kuriais galima susipažinti institucijos interneto svetainėje https://vkpk.lt/administracine-informacija/planavimo-dokumentai/.
Strateginiam tikslui įgyvendinti buvo numatyti Paveldo komisijos programos tikslai ir uždaviniai:
1 tikslas: nustatyti paveldosaugos prioritetus nacionaliniu mastu.
1 uždavinys: formuoti integralią su kitomis valstybės ūkio valdymo sritimis susijusią kultūros paveldo apsaugos politiką ir strategiją, siekti Lietuvoje esančių, į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytų kultūros paveldo vietovių apsaugos gerinimo, analizuoti ir vertinti informaciją apie kultūros paveldo būklę ir apsaugos tendencijas
2 tikslas: plėsti tarptautinį bendradarbiavimą
2 uždavinys: tęsti bendradarbiavimą su esamomis ir užmegzti ryšius su naujomis institucijomis ir organizacijomis
3 tikslas: užsienio valstybių gerosios patirties paveldosaugoje analizė
3 uždavinys: gerinti informacijos apie Lietuvai reikšmingą kultūros paveldą, esantį užsienyje, prieinamumą
4 tikslas: aktualizuoti kultūros paveldo vaidmenį stiprinant visuomenės kultūrinę tapatybę
4 uždavinys: skatinti kultūros paveldo pritaikymą vietos benduomenių kultūriniams, socialiniams ir ekonominiams poreikiams
Vadovaujantis Paveldo komisijos nuostatų VI d. 26 p., 2020 m. įvyko 17 posėdžių.
Dalyvavimas kitų institucijų darbo grupėse ar pasitarimuose
Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė dalyvavo Kultūros ministerijos sudarytoje Priežiūros grupėje dėl Kauno modernizmo architektūros įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą paraiškos parengimo.
Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė dalyvavo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaidos, atgaivinimo ir leidybos projektų paraiškų vertinimo ekspertų komisijos veikloje.
Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė dalyvavo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ekspertų grupėje, kuri vertino paraiškas, pateiktas nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų finansavimui iš Paveldotvarkos programai skirtų valstybės biudžeto lėšų.
Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė buvo deleguota į Žemės ūkio ministerijos Tautinio paveldo produktų tarybą.
Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė buvo deleguota į Kultūros ministerijos Kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo politikos 2020–2024 m. veiksmų plano projekto rengimo grupę.
Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė dalyvavo Kultūros ministerijos sudarytos darbo grupės veikloje, svarstant Kultūros ministerijai pavaldžių Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato, Trakų istorinio nacionalinio parko, Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijų veiklą ir Seimo Aplinkos komiteto siūlymą apjungti direkcijas, o Užutrakio dvaro sodybą perduoti Trakų istorijos muziejui.
Paveldo komisijos narė dr. D. Vasiliūnienė buvo deleguota į Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos programos „Pasaulio atmintis“ Vykdomąjį komitetą.
Paveldo komisijos narys R. Balza buvo deleguotas į Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato tarybą.
Paveldo komisijos nariai A. Gučas ir A. Filinaitė dalyvavo Susisiekimo ministerijos darbo grupės Centrinių paštų pastatų pritaikymo ir išsaugojimo visuomenės poreikiams klausimams spręsti veikloje.
Paveldo komisijos administracijos darbuotojas Gytis Oržikauskas buvo Lietuvos standartizacijos departamento technikos LST TK 81 „Kultūros vertybių išsaugojimas“ pirmininkas. Šiemet komitete buvo balsuota dėl tarptautinio standarto LST EN 16515:2015 „Kultūros vertybių išsaugojimas. Gamtinio akmens, naudojamo kultūros vertybėse, apibūdinimo gairės“ pakeitimų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymu, Paveldo komisija vykdė šiuos uždavinius:
1. dalyvauti rengiant kultūros paveldo apsaugos politiką ir strategiją reglamentuojančių teisės aktų projektus ir stebėti, kaip jie įgyvendinami;
2. teikti išvadas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, Kultūros ministerijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, savivaldybių institucijoms, įstaigoms, kitoms valstybės institucijoms dėl kultūros paveldo apsaugos ir būklės;
3. aktualizuoti kultūros paveldą visuomenėje;
4. vertinti UNESCO Pasaulio paveldo komitetui teikiamas periodines pasaulio paveldo objektų Lietuvoje būklės ataskaitas;
5. bendradarbiauti su Lietuvos ir tarptautinėmis institucijomis sprendžiant aktualias kultūros paveldo problemas.
Paveldo komisija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, atliko šias funkcijas:
1. konsultavo ir (ar) teikė siūlymus Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, Kultūros ministerijai, Kultūros paveldo departamentui, savivaldybių institucijoms, įstaigoms, kitoms valstybės institucijoms kultūros paveldo apsaugos politikos ir strategijos formavimo ir jų įgyvendinimo klausimais;
2. rengė įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kultūros paveldo apsauga, projektus ir teikė išvadas ir siūlymus Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, Kultūros ministerijai, Kultūros paveldo departamentui ir kitoms valstybės institucijoms dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių kultūros paveldo apsaugą, projektų;
3. teikė išvadas ir siūlymus Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei dėl kultūros paveldo apsaugos institucijų veiklos ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo gerinimo;
4. teikė išvadas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, Kultūros ministerijai, Kultūros paveldo departamentui, savivaldybių institucijoms, kitoms valstybės institucijoms dėl kultūros paveldo apsaugos strategijos įgyvendinimo ir prioritetinio finansavimo;
5. teikė siūlymus Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, susijusių su kultūros paveldo apsauga, pasirašymo, ratifikavimo ir denonsavimo;
6. analizavo ir vertino kultūros paveldo apsaugos tendencijas, jų ryšį su valstybės vykdoma kitų valdymo sričių politika;
7. vertino ir teikė išvadas dėl kultūros paveldo apsaugos politikos ir strategijos įgyvendinimo programų ir dėl biudžeto lėšų, skirtų kultūros paveldo apsaugai, panaudojimo;
8. vertino kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas atliekančios institucijos metines veiklos ataskaitas ir savivaldybių institucijų, įstaigų veiklą kultūros paveldo apsaugos požiūriu;
9. svarstė ir aprobavo siūlymus kultūros paveldo objektus ar vietoves skelbti kultūros paminklais ar panaikinti jų apsaugą;
10. svarstė ir aprobavo siūlymus nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektus ir vietoves, kurie neskelbiami kultūros paminklais, skelbti valstybės saugomais ar panaikinti jų apsaugą;
11. svarstė ir aprobavo siūlymus kilnojamąsias kultūros vertybes įrašyti į Kultūros vertybių registrą ar išbraukti iš jo;
12. bendradarbiavo su kitų valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis kultūros paveldo apsaugos klausimais;
13. svarstė visuomenės keliamus klausimus dėl kultūros paveldo apsaugos;
14. teikė visuomenei informaciją apie Paveldo komisijos veiklą;
15. atliko kitas įstatymų nustatytas funkcijas.
Paveldo komisija, įgyvendindama 1 strateginio veiklos plano tikslą, siekė nustatyti paveldosaugos prioritetus nacionaliniu mastu ir įgyvendino uždavinį formuoti integralią su kitomis valstybės ūkio valdymo sritimis susijusią kultūros paveldo apsaugos politiką ir strategiją, siekti Lietuvoje esančių, į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytų kultūros paveldo vietovių apsaugos gerinimo, analizuoti ir vertinti informaciją apie kultūros paveldo būklę ir apsaugos tendencijas.
|
1 strateginis tikslas: dalyvauti formuojant bendrą integralią Lietuvos kultūros paveldo apsaugos politiką ir strategiją |
||||||||||||||||||||||||||||
|
1 lentelė. Strateginį tikslą įgyvendinančios programos ir Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtintų asignavimų panaudojimas
* Jeigu asignavimų plane, įskaitant patikslinimus ataskaitiniam laikotarpiui, asignavimai didėja ar mažėja daugiau nei 5 proc. lyginant su asignavimais, nurodytais asignavimų plane, to priežastys trumpai paaiškinamos po lentele. Paaiškinimai pateikiami dėl patikslintų asignavimų programos lygiu. ** Jeigu asignavimų panaudojimo procento nuokrypiai viršija 10 proc., jie ir jų priežastys trumpai paaiškinami po lentele.
|
||||||||||||||||||||||||||||
Efekto vertinimo kriterijus
Paveldo komisijos priimtuose sprendimuose pateiktų rekomendacijų įvykdymas (skaičiaus pokytis procentine išraiška)*
*Kiekvienais metais atliekama Paveldo komisijos priimtų sprendimų ir nutarimų įgyvendinimo analizė. Norint nustatyti Paveldo komisijos pateiktų rekomendacijų įvykdymo skaičių (procentine išraiška), būtinas laiko intervalas, palankus valstybės požiūris ir didesnis finansinis indėlis. Apie 2019–2020 m. sprendimuose pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą bus žinoma atitinkamai 2021 m. ir 2022 m. pabaigoje.
3.1. Dalyvavimas formuojant kultūros paveldo apsaugos politiką ir strategiją
2020 m. Paveldo komisijos nagrinėjo klausimus, susijusius su kultūros paveldo apsaugos politika ir strategija. Teiktos rekomendacijos Vyriausybei, Kultūros ministerijai, Aplinkos ministerijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Lietuvos mokslo tarybai, Vilniaus miesto savivaldybei, Lietuvos archeologijos draugijai.
Kai kurių rekomendacijų įgyvendinimui yra būtinas laiko intervalas, todėl nėra įmanoma šiais metais įvertinti rekomendacijų veiksmingumą. Rekomendacijų įgyvendinimo rodikliai priklauso nuo valstybės prioritetų nustatymo ir finansavimo galimybių kultūros paveldo apsaugos požiūriu.
Dėl Europos archeologijos paveldo apsaugos konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje
Paveldo komisija atliko Europos archeologijos paveldo apsaugos konvencijos (toliau – Archeologijos konvencija) įgyvendinimo Lietuvoje analizę ir konstatavo, jog Lietuvos Respublika, 1999 m. ratifikavusi Archeologijos konvenciją, įsipareigojo įgyvendinti šio tarptautinio dokumento nuostatas. Pažymėta, kad Lietuvoje veikianti įstatyminė bazė ir archeologijos paveldo apsauga teoriniame lygmenyje didžiąja dalimi atitinka Archeologijos konvencijoje įtvirtintus principus ir tikslus, tačiau praktikoje esama tam tikrų trūkumų. Plėtros vykdytojai finansuoja archeologinius tyrimus, todėl tokių tyrimų užsakovas finansine ir ypač laiko sąnaudų prasme dažniausiai būna suinteresuotas atlikti tik minimalius tyrimus, kurių reikalauja teisės aktai. Visa tai sąlygoja gaunamos mokslinės medžiagos kontekstinį fragmentiškumą, nes tyrimai atliekami griežtai apibrėžtuose plėtros projektų plotuose ir dažniausiai neišnaudojant viso mokslinių metodų potencialo. Viešajame sektoriuje retai vykdomos mokslinės programos, kurių lėšomis būtų finansuojami nuoseklių kompleksinių archeologinių tyrimų projektai, tikslingų archeologinio paveldo taikomųjų mokslinių tyrimų finansavimas yra nepakankamas. Tad galima teigti, kad pastaruoju metu Lietuvos archeologinio paveldo taikomųjų tyrimų ir pažinimo kryptis lemia ne moksliniai poreikiai, o teritorijų plėtros ir vystymo prioritetai. Šiuolaikinės archeologinio paveldo apsaugos koncepcijos siekis išsaugoti archeologinį paveldą, paliekant galimybę tyrimus vykdyti ateities kartoms, suponuoja vis platesnį neinvazinių tyrimų metodų naudojimą. Tai turėtų tapti prioritetine viešojo sektoriaus finansuojamų tyrimų sritimi.
Pastebėta, jog žvalgymai, ieškant naujų archeologinio paveldo objektų, nevykdomi kaip privaloma integrali šio paveldo apsaugos proceso dalis, nepildoma duomenų bazė, kuri sudarytų sąlygas efektyviai pasirengti teritorijos planavimui ir tinkamai įvertinti potencialius iššūkius. Be to, daliai archeologijos paveldo objektų, įrašytų į Kultūros vertybių registrą, nėra apibrėžtos teritorijos arba jos apibrėžtos neatlikus visų reikiamų archeologinių tyrimų, dėl ko yra sudėtinga numatyti plėtojamoje teritorijoje atliktinus taikomuosius archeologinius tyrimus. Vis aktualesniu tampa archeologinių tyrimų sąnaudų tarp privataus ir viešojo sektoriaus pasidalijimo klausimas, kai netikėtai iškyla būtinybė vystomoje teritorijoje atlikti papildomus mokslinius tyrimus, kurie nebuvo numatyti pirminiame archeologinių tyrimų projekte ir kurių rezultatais vystytojas nėra tiesiogiai suinteresuotas. Tokiais atvejais būtų tikslinga viešajam sektoriui ieškoti galimybių prisidėti prie šių tyrimų finansavimo arba kompensavimo.
Didėjant privataus sektoriaus ir valstybės bei savivaldos institucijų investicijoms į nekilnojamąjį turtą, miestų, miestelių bei kaimų urbanistinę ir ūkinę infrastruktūrą, plėtros projektus, auga archeologinių tyrimų skaičius ir apimtys, tad ilgainiui kyla problemos dėl tinkamo archeologinių radinių, ypač masinės ir bioarcheologinės medžiagos, saugojimo. Dėl nepakankamo finansavimo ir specialistų stokos muziejai negali užtikrinti jiems perduodamų archeologinių radinių išsaugojimo, tad būtų tikslinga įsteigti kelias centralizuotas ir regioniniu principu veikiančias muziejines saugyklas-daugiafunkcinius centrus, kurie būtų aprūpinti finansiniais, žmogiškaisiais, materialiaisiais ir techniniais ištekliais bei užtikrintų tinkamą archeologinių radinių saugojimą. Be to, turėtų būti sprendžiamas ir Vilniaus universitete esančių specifinių antropologinės, bioarcheologinės ir zooarcheologinės medžiagos rinkinių saugojimo klausimas – dėl finansavimo stokos ir teisinio statuso neapibrėžtumo ateityje gali kilti grėsmės tolimesnėms tokių rinkinių saugojimo universitete galimybėms.
Paveldo komisija mano, kad archeologinių tyrimų proceso atskyrimas į du etapus – archeologinių tyrimų projekto parengimą ir taikomųjų tyrimų atlikimą – teigiamai paveiktų archeologinio paveldo apsaugą.
Atsižvelgiant į aukščiau įvardintas problemas, Paveldo komisija rekomendavo Vyriausybei inicijuoti naujų centralizuotų muziejinių saugyklų, kuriose būtų tinkamai saugomi Lietuvos muziejuose esantys archeologiniai radiniai ir Vilniaus universitete saugoma antropologinė, bioarcheologinė ir zooarcheologinė medžiaga, įsteigimą, o Lietuvos mokslo tarybai – parengti konkursinę mokslinių tyrimų programą, skirtą moksliniams archeologiniams tyrimams ir jų neinvaziniams metodams bei technologijoms plėtoti. Taip pat buvo siūloma Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos daugiau dėmesio skirti naujų archeologijos paveldo objektų paieškai ir į Kultūros vertybių registrą įrašytų archeologinių objektų teritorijos nustatymui ir tikslinimui (prioritetą teikiant neinvazinių metodų naudojimui), kreipiantis į Kultūros ministeriją dėl finansavimo didinimo šiai veiklos sričiai; numatyti galimybę kompensuoti užsakovų finansuotus papildomus archeologinius tyrimus, atliekamus dėl mokslinio poreikio; praktikoje įtvirtinti nuostatą, kad tyrėjas, prieš pradėdamas ardomuosius archeologinius tyrimus, privalomai įvertintų ir atsižvelgtų į anksčiau atliktų tyrimų (archeologinių, istorinių, istorinių urbanistinių, ikonografinių, senosios kartografijos ir kt.) duomenis bei užtikrintų kokybišką jų panaudojimą. Lietuvos archeologijos draugijai ir Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos siūlyta apsvarstyti galimybę archeologinių tyrimų procesą atskirti į du etapus – archeologinių tyrimų projekto parengimą ir taikomuosius tyrimus, t. y. kuo ankstesnėje planuojamos plėtros stadijoje parengiant išsamų archeologinių tyrimų projektą, o jo įgyvendinimą atliekant jau esant aktualiam poreikiui.
Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano „LIETUVA 2030“
Paveldo komisija, susipažinusi su Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano projekto konkretizuotais sprendiniais (toliau – Sprendiniai), pastebėjo, jog sprendiniuose nurodyta sąvoka „materialusis paveldas“ apima tik paminklus (architektūros paminklus), dailės paveldą (dailės kūrinius), archeologinį paveldą ir ansamblius (statinių grupes, kurių architektūra yra susijusi su kraštovaizdžiu), tačiau apibrėžime nėra nurodytos „kultūros paveldo vietovės“ ir „kultūriniai kraštovaizdžiai“, kurie yra taipogi materialiojo paveldo dalis. Apibrėžime taip pat nėra įvertinta, kad nacionaliniuose teisės aktuose „paminklai“ yra tik viena iš paveldo kategorijų.
Sprendiniuose teigiama, kad Jungtinių Tautų „Darnaus Vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų“ ir „Naujoji miestų darbotvarkė“ yra integruotos į plano tikslus, tačiau nėra atsižvelgta į UNESCO „Rekomendaciją dėl istorinio urbanistinio kraštovaizdžio“, kuri yra minėtų Jungtinių Tautų darbotvarkių tikslų įgyvendinimo priemonė integruojant paveldosaugos reikalavimus į darnų vystymąsi. „Europos kultūros paveldo strategija XXI amžiuje“ nebuvo paminėta dokumentų, kuriais vadovaujantis rengti Sprendiniai, sąraše.
Paveldo komisija, įvertinusi viešinimui pateiktus Sprendinius, Aplinkos ministerijai pateikė konkrečius siūlymus dėl: Kuršių Nerijos, kaip UNESCO pasaulio paveldo vietovės apsaugos užtikrinimo, teritorinių paveldo apsaugos priemonių, sąvokos „kultūros paveldo objektų prezervacija”, būtinybės Sprendinius suderinti su Nacionaliniu kraštovaizdžio tvarkymo planu.
Šiuo metu Sprendiniai yra koreguojami atsižvelgiant į visų institucijų ir kitų subjektų teiktas pastabas. Į Paveldo komisijos pastabas atsižvelgta iš dalies. Aplinkos ministerija pateikė argumentus, kodėl nebuvo pritarta daliai Paveldo komisijos pasiūlymų.
Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių
Paveldo komisija, susipažinusi su pakoreguotais Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais, siūlė Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą papildyti sprendiniais, skirtais Vilniaus istorinio centro išskirtinės visuotinės vertės autentiškumo ir vientisumo savybių apsaugai, atlikti parengtų sprendinių poveikio vertinimą Vilniaus kultūros paveldui (SPAV, PAV ir poveikio paveldui vertinimą, kaip nustatyta UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos įgyvendinimo gairių 110 punkte), patikslinti Aiškinamojo rašto 102.1 punktą ir numatyti sprendinį, kad patvirtinus tvarkymo planą arba kitą atitinkamą apsaugos dokumentą, visoje Vilniaus senamiesčio teritorijoje ir jo apsaugos zonoje prioritetas turi būti teikiamas šiam dokumentui.
Vilniaus miesto savivaldybė raštu informavo, kad į kai kurias Pavedo komisijos pastabas atsižvelgta. Dėl pastabų, kurioms nepritarta, Vilniaus miesto savivaldybė pateikė argumentus.
Dėl Kuršių nerijos išsaugojimo būklės ataskaitos projekto
Paveldo komisija teikė pastabas Aplinkos ministerijai dėl Kuršių nerijos išsaugojimo būklės ataskaitos projekto. Siūlyta atsakant į Pasaulio paveldo komiteto sprendimo Nr. 42 COM 7B.25 6 punktą įvardinti, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrasis planas jau yra patvirtintas Vyriausybės 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1278 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano patvirtinimo“. Papildomai siūlyta nurodyti Lietuvos valstybės jau priimtus sprendimus ir veiklas, kurios numatomos Lietuvoje artimiausiu laikotarpiu dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros, statant išorinį (giliavandenį) uostą, vadovaujantis susisiekimo ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 3-459 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros, statant išorinį (giliavandenį) uostą, parengiamųjų darbų įgyvendinimo plano patvirtinimo“ (aktuali redakcija 2019-04-11).
Kuršių nerijos išsaugojimo būklės ataskaitos projekto 8 punkte neatsižvelgta į Pasaulio paveldo komiteto sprendime Nr. 42 COM 7B.25 įvardintos 2015 m. Atsakomosios stebėsenos misijos ataskaitos rekomendaciją nustatyti vertybei buferinę (apsaugos) zoną. Paveldo komisija rekomendavo pažymėti, kad buferinė (apsaugos) zona nėra kol kas nustatyta, taip pat nurodyti UNESCO ir ICOMOS misijų bei ataskaitų rekomendacijas ir išvadas, kurios kol kas neįgyvendintos.
Kuršių nerijos išsaugojimo būklės ataskaitos projekto dalyje, kurioje aprašomas asociacijos „Metro sąjūdis“, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos ir Lietuvos žaliųjų partijos pateiktas pasiūlymas parengti tunelio jungties projektą tarp Kuršių nerijos ir Klaipėdos miesto, yra nurodoma, kad stacionari jungtis tarp Klaipėdos miesto ir Kuršių nerijos nėra numatyta jokiose nacionalinio lygmens iniciatyvose. Visgi, rengiamo Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano „Lietuva 2030“ dalyje „Atsakingai naudojama jūra ir pakrantė“ yra vaizduojamas Kuršių neriją ir Kuršių marias kertantis infrastruktūros koridorius. Paveldo komisija siūlė Kuršių nerijos išsaugojimo būklės ataskaitos projekte nurodyti, kurioje stadijoje šiuo metu yra Lietuvos bendrojo plano „Lietuva 2030“ projekto rengimo eiga bei pažymėti, jog minėto bendrojo plano sprendiniuose sudaroma galimybė Kuršių neriją ir Kuršių marias sujungti infrastruktūros koridoriumi.
Aplinkos ministerija atsižvelgė į kai kurias Paveldo komisijos pastabas ir UNESCO Pasaulio paveldo centrui pateikė jau pakoreguotą ataskaitą, kurioje atsispindėjo ir kai kurie Paveldo komisijos siūlymai.
Dėl Kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo politikos koncepcijos
Paveldo komisija nepritarė pateiktam Kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo politikos koncepcijos projektui (toliau – Koncepcija). Paveldo komisijos nariai posėdyje akcentavo, jog Koncepcijoje esamos situacijos analizė yra labai plati, nesusisteminta ir neapibendrinta. Koncepcijos tekstas deklaratyvus, konstatuotos plačios bei neišgrynintos problemos. Koncepcija turėtų būti vertinama jau numačius galimas konkrečias Koncepcijos įgyvendinimo priemones, todėl Kultūros ministerijos buvo prašoma kuo ankstesniame etape pateikti Paveldo komisijai Koncepcijos veiksmų plano projektą.
Kultūros ministerija parengė Koncepcijos įgyvendinimo veiksmų planą, prie kurio vykdymo prisidės ir Paveldo komisija.
Dėl Kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo politikos 2020–2024 metų veiksmų plano projekto
Paveldo komisija, susipažinusi su Kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo politikos 2020–2024 metų veiksmų plano projektu (toliau – Veiksmų plano projektas), pažymėjo, kad vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo principais tokio plano priemonėse (vertinimo kriterijuose) pirmiausia turi būti numatyti įstatymų suderinamumo, keitimo klausimai ir tik išsprendus teisinį reglamentavimą aukščiausiu lygmeniu, gali būti pereita prie įstatymams įgyvendinti skirtų žemesnės teisinės galios teisės aktų, o ne priešingai, kaip siūloma Veiksmų plano projekte. Paveldo komisija manė, jog teisės aktų harmonizavimas turi būti pagrindiniu šio veiksmų plano siektinu rezultatu.
Susipažinus su Veiksmų plano projektu, pastebėta, jog trūksta sistemiškumo – poįstatyminiai teisės aktai bus keičiami iki įstatymų suderinimo, tam tikrus 2020 m. numatytus vertinimo kriterijus nebus įmanoma įgyvendinti IV ketvirtyje, kai kuriuose veiksmuose įvardintas „nematerialus kultūros paveldas“, tačiau tarp vertinimo kriterijų numatytas tik materialaus kultūros paveldo apsaugos įgyvendinimas. Buvo įžvelgta ir teigiamų tendencijų, tačiau daugelio vertinimo kriterijų turinys yra neaiškus, kaip ir jų reglamentavimas bei įgyvendinimas, todėl Paveldo komisija pateikė konkrečius siūlymus dėl Veiksmų plano projekte numatytų vertinimo kriterijų.
Paveldo komisija yra įtraukta į institucijų, prisidedančių prie šio veiksmų plano įgyvendinimo. Paveldo komisija prisidės rengiant Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo naują redakciją ir lydimuosius teisės aktus, Kilnojamųjų kultūros vertybių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą, Kultūros paveldo apsaugos rėmimo įstatymo projektą, UNESCO pasaulio paveldo vietovių Lietuvoje valdymo planų rengimo ir jų įgyvendinimo proceso metodines gaires, rekomendacijas bei sudarant ir viešinant užsienio lietuvių saugomų archyvinių dokumentų fondų, reikšmingų Lietuvos kultūros paveldui, sąrašą.
3.2. Išvadų ir siūlymų valstybės institucijoms kultūros paveldo apsaugos klausimais teikimas
Paveldo komisija teikė išvadas ir siūlymus valstybės institucijoms nagrinėjant tiek valstybės institucijų, tiek visuomenės keliamus klausimus dėl kultūros paveldo apsaugos problemų.
Dėl Seimo Kultūros komiteto sprendimo dėl inžinerinio statinio-fontano, esančio šalia Seimo rūmų, perdavimo Seimui
Paveldo komisija, atsakydama į Seimo Kultūros komiteto prašymą pateikti nuomonę dėl inžinerinio statinio-fontano perdavimo Seimui, akcentavo, kad fontanas yra neatsiejama Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmų, kitų statinių ir Nepriklausomybės aikštės komplekse esančios Nepriklausomybės aikštės dalis, todėl būtų tikslinga inžinerinį statinį-fontaną perduoti Seimui bei būtina užtikrinti jo restauravimą. Taip pat pažymėta, kad būtina spręsti komplekso paskelbimo valstybės saugomu kultūros paveldo objektu klausimą. Papildomai informuota, kad Paveldo komisija planuoja atlikti analizę ir pateikti siūlymus dėl Vilniaus reprezentacinių aikščių naudojimo.
Dėl Panevėžio „Garso“ apsaugos
Paveldo komisija 2019-11-08 gavo raštą iš Respublikos Prezidento kanceliarijos, kuriame buvo prašoma pagal kompetenciją įvertinti pilietinės iniciatyvinės grupės „Išsaugoti Garsą“ prašyme nurodytas aplinkybes ir keliamą klausimą.
Paveldo komisija 2019 m. gruodžio mėn. kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą, o 2020 m. nuosekliai bendradarbiauta su Generaline prokuratūra dėl meno centro Panevėžyje statybų.
Dėl Lukiškių aikštės statuso
Paveldo komisija, reaguodama į Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyvą Lukiškių aikštėje įrengti paplūdimį, akcentavo, kad Lukiškių aikštė Vilniuje – valstybės saugomas, nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektas, turintis jautrią sąsają su okupacinių režimų represijomis ir laisvės kovų istorija. Tai yra istoriškai susiformavusi vientisa, urbanistinė erdvė, turinti valstybinę reprezentacinę, Lietuvos laisvės kovotojų memorialinę ir visuomeninę funkcijas, į kurias būtina atsižvelgti priimant aikštės tvarkymo ir pritaikymo sprendimus. Dirbtiniame paplūdimyje vykdomos veiklos gali nustelbti aikštės istorinės memorialinės reikšmės viešąjį pažinimą miestiečiams, plačiajai visuomenei bei svečiams iš užsienio šalių.
Paplūdimiui įrengti nebuvo pastatyti nauji pastovūs ar laikinieji inžineriniai statiniai, bet buvo panaudotos žiemos metu veikusios čiuožyklos konstrukcijos. Dėl šios priežasties – nerengiant projekto ar aprašo paplūdimio įrengimui ir jo nepaviešinus – nebuvo skirta pakankamai laiko supažindinti visuomenę su aikštėje numatytomis veiklomis. Sprendimai, priimti skubotai ir nesuteikus progos išreikšti nuomonės, skatina visuomenės susiskaldymą dėl jiems svarbių paveldo objektų įveiklinimo. Taip pat pažymėta, kad Lukiškių aikštės vertingųjų savybių laikinas paplūdimys nepažeidžia, tačiau jo įrengimas reprezentacinėje Lietuvos aikštėje nedera su istorine ir memorialine Lukiškių aikštės reikšme.
Dėl paminklinio objekto Lietuvos gyventojams, gelbėjusiems žydus nacių okupacijos metais, skulptūrinės architektūrinės idėjos sukūrimo ir įgyvendinimo
Paveldo komisija Kultūros ministerijos prašymu teikė nuomonę dėl tikslaus termino „tvarkybos darbų projektas“ arba „tvarkyba“ vertimo į anglų kalbą, kuris bus pateikiamas paminklinio objekto Lietuvos gyventojams, gelbėjusiems žydus nacių okupacijos metais skulptūrinių-architektūrinių idėjų sukūrimo ir pateikimo konkurso dokumentacijoje, ir akreipė dėmesį, jog, Paveldo komisijos vertinimu, vykdant minėtą projektą bus atliekami ne kultūros paveldo tvarkybos, o tvarkomieji statybos darbai.
Dėl naujų statybų Kauno senamiestyje
Paveldo komisija, susipažinusi su naujo pastato sklype V. Sladkevičiaus g. 5, Kaune projektiniais pasiūlymais, pažymėjo, jog šių statybų atvejis iliustruoja, kad kokybiška nauja architektūra kultūros paveldo vietovėse gali atsirasti tik suderinus paveldosaugos institucijų, architektūros ekspertų bei vietos bendruomenės nuomones. Atsiradusi neigiama vieša reakcija į realizuotą pastatą rodo, kad visos minėtos šalys turėjo galimybę išreikšti nuomonę dėl numatomų statybų, tačiau šios nuomonės nebuvo suderintos siekiant bendro sutarimo. Geresnių rezultatų būtų galima pasiekti, jeigu Kauno senamiestis būtų saugomas pagal patvirtinto Kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano (tvarkymo plano) nuostatas, su sąlyga, kad šiose nuostatose būtų iš anksto numatyti ir koordinuoti aiškūs Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus, architektūros ekspertų ir Kauno miesto savivaldybės specialistų teikiami reikalavimai Kauno senamiestyje numatomai naujai architektūrai, o parengtas specialusis planas būtų tinkamai pristatytas visuomenei.
Dėl Peticijos prieš statybas Vilniaus baroko paminkluose
Pažymėtina, kad nuo 2016 m.[1] Paveldo komisija nuosekliai analizavo valstybės saugomo Vilniaus misionierių vienuolyno statinių ansamblio ir valstybės saugomo Vilniaus Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios, dominikonų vienuolyno ansamblio ir Šv. Jokūbo ligoninės statinių komplekso teritorijose įgyvendinamų bei numatomų statybų atvejus, laikėsi nuoseklios pozicijos ir pateikė nuomonę dėl Misionierių ansamblyje vykdomų statybų ir Dominikonų ansamblyje numatomų statybų. Dėl šios priežasties Paveldo komisija planavo atlikti minėtų dviejų statybų atvejų tyrimą, siekiant konstatuoti sistemines problemas, susijusias su statybomis istorinių ansamblių teritorijose. Šis darbas bus tęsiamas 2021 m.
Paveldo komisija bendradarbiavo su Seimo Peticijų komisija, kurios posėdžio metu buvo išreikšta nuomonė dėl peticijoje išsakytų teiginių. Apie bendradarbiavimą su Peticijų komisija plačiau aprašyta ataskaitos 3.7. skyriuje „Įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kultūros paveldo apsauga, projektų rengimas“.
Dėl Asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ kreipimosi (dėl Pakruojo gaisrinės)
Įvertinus Pakruojo gaisrinės atliktų statybos darbų fotofiksaciją bei susipažinus su projektine dokumentacija, nustatyta, kad statybos darbų metu buvo išgriautos išorinės betono sienos (išskyrus pagrindinio fasado sieną) ir atstatytos iš silikatinių plytų, t. y. buvo sunaikinta Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2015-08-31 akte nurodyta vertingoji savybė – betono sienų tipas. Pažymėta, kad minėti statybos darbai atlikti savavališkai, nesilaikant teisės aktų nustatyta tvarka suderintos projektinės dokumentacijos. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos buvo išdėstyti motyvuoti argumentai bei padaryta išvada, jog gaisrinės pastato išorinės betono sienos ar jų tipas turėjo būti išsaugotas, kaip tai numatyta Tvarkybos darbų projekto aiškinamojoje dalyje. Įvertinus tai, kad dalis gaisrinės pastato statybos darbų atlikta savavališkai, buvo siūloma įvertinti žalą, padarytą kultūros paveldo objektui ir statybos darbų užsakovui pateikti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Taip pat įvertinus tai, kad minėti projektai parengti nekokybiškai, t. y. tarpusavyje prieštaraujančiais sprendiniais, siūlyta imtis priemonių dėl projektus rengusio asmens atestato panaikinimo.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atliko patikrinimą ir pažeidimų nenustatė.
3.3. Kultūros paveldo apsaugos politiką ir strategiją įgyvendinančių programų ir biudžeto lėšų, skirtų kultūros paveldo apsaugai, panaudojimo vertinimas
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2020 m. programų projektų vertinimas
Paveldo komisija svarstė Kultūros paveldo departamento paveldosaugos metinių programų projektus bei kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų finansavimą valstybės biudžeto lėšomis. Paveldo komisija priėmė sprendimą, kuriuo pritarė Kultūros paveldo departamento parengtam 2020 m. Paveldotvarkos programos projektui. Konstatuota, jog valstybės biudžeto lėšų skyrimas Kultūros paveldo departamento administruojamoms paveldotvarkos programoms yra nepakankamas ir siūlyta Vyriausybei, rengiant valstybės biudžetą, didinti lėšas, skirtas kultūros paveldo apsaugai. Nuspręsta, kad siekiant užtikrinti geresnę nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą, būtų tikslinga valstybės naudai Kultūros paveldo departamento išieškomas lėšas dėl visuomenei padarytos žalos, atsiradusios dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių sužalojimo, atlyginimo, panaudoti konkretiems kultūros paveldo objektams sutvarkyti, todėl buvo pasiūlyta Vyriausybei imtis priemonių, kad lėšos, įstatymų nustatyta tvarka išieškotos už kultūros paveldo objektams padarytą žalą pažeidus kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančius įstatymus ar kitus teisės aktus bei lėšos, gautos iš Administracinių nusižengimų kodekse ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nustatytų baudų už kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, būtų kaupiamos atskiroje Valstybės iždo sąskaitoje ir naudojamos tvarkomiesiems paveldosaugos darbams, projektavimo ir kitiems kultūros paveldo išsaugojimo tikslams, o tokių lėšų nepanaudojus einamaisiais biudžetiniais metais, jos būtų naudojamos kitiems metams numatytoms priemonėms finansuoti.
Lietuvos Respublikos savivaldybių lėšų panaudojimas kultūros paveldo apsaugai
Paveldo komisija nuo 1997 m. kasmet renka ir analizuoja duomenis apie Lietuvos Respublikos savivaldybių lėšų panaudojimą kultūros paveldo apsaugai. Surinkta medžiaga leidžia išskirti pagrindinius savivaldybių prioritetus, apžvelgti šių darbų tęstinumą bei įvertinti savivaldybių požiūrį į jų teritorijoje esančias kultūros vertybes. Paveldo komisija 2020 m. kreipėsi į visas savivaldybes, prašydama pateikti duomenis apie savivaldybių lėšų panaudojimą saugant kultūros paveldą 2019 m. Į šį prašymą atsiliepė visos 60 savivaldybių.
Vertinant kasmetinį ilgalaikį savivaldybių indėlį į kultūros paveldo apsaugą, nustatyta, kad savivaldybių skiriamos sumos vis didėja ir jų bendro augimo rodikliai gerokai viršija Kultūros paveldo departamento biudžeto didėjimo spartą. Paprastai savivaldybė kiekvienais metais skiria apytikriai panašią sumą (su laipsniška tendencija į didėjančią pusę), o pavieniai ženklūs finansavimo padidėjimo „šuoliai“ dažniausiai sąlygoti tarptautinių fondų lėšomis finansuotų projektų įgyvendinimo, kai savivaldybė prisideda taip pat nemaža suma. Taigi, pastaraisiais metais pastebimą akivaizdžią savivaldybių skiriamų paveldui lėšų augimo tendenciją iš dalies sąlygoja savivaldybių administracijų gebėjimas sėkmingai pritraukti finansavimą iš kitų šaltinių: valstybės, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitų tarptautinių fondų, kultūros paveldo objektų savininkų (savivaldybių paveldotvarkos programos). Tokiais bendro kofinansavimo atvejais savivaldybės skiria ženkliai didesnes sumas šių projektų įgyvendinimui.
Vertinant 2019 m. savivaldybių skirtą finansavimą, galima pastebėti, kad didžioji dalis savivaldybių kultūros paveldui skyrė nuo keliolikos iki keliasdešimties tūkstančių eurų, o Visagino savivaldybė jau ne pirmus metus lėšų visai neskyrė (teritorijoje yra vos 10 kultūros paveldo objektų). Daugiausiai skyrė didžiųjų miestų (Kauno m., Vilniaus m., Klaipėdos m.) savivaldybės – daugiau nei pusę visų savivaldybių lėšų. Pažymėtina, kad miesto vietovėse kultūros paveldo apsaugai skiriama žymiai daugiau lėšų negu kaimo vietovėse (pvz., savivaldybės, kuriose yra saugomų senamiesčių (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Kėdainiai), tradiciškai skiria daugiau lėšų). Tačiau ir kitose savivaldybėse pastebima nuosekli kultūros paveldo finansavimo didėjimo tendencija – didžioji dauguma savivaldybių skyrė daugiau lėšų nei 2018 m.
Vertinant savivaldybių lėšas, skirtas kultūros paveldo apsaugai, analizė buvo atliekama dviem pjūviais: kokiems darbams (veikloms) buvo skirtos lėšos bei kuriems objektams. Reikia turėti omeny, kad 60 savivaldybių statistinė imtis yra didelė ir įvairialypė, o skirtingos savivaldybės skiriamas lėšas naudoja skirtingoms reikmėms, priklausomai nuo daugybės faktorių (turimų finansinių išteklių, kultūros paveldo objektų gausos ir būklės savivaldybės teritorijoje, savivaldybės prioritetų ir t. t.).
Vertinant savivaldybių lėšas, skirtas kultūros paveldo apsaugai, galima
išskirti kelis stambius blokus, kuriems priskirtinas finansavimas: veiklos,
atliekamos prieš pradedant tvarkybos darbus (tyrimai, galimybių studijos ir
koncepcijos, projektų parengimas ir pan.); tvarkybos darbai; priežiūros darbai;
kultūros paveldo apskaita; pažinimo sklaida (informacijos apie kultūros paveldą
sklaida – leidyba, informacinių stendų įrengimas ir pan.). Didžioji dauguma
bendro savivaldybių skirtų lėšų kiekio yra skiriama kultūros paveldo objektų
tvarkybai, bet tai sąlygoja ne tvarkomų objektų skaičius, o vykdomų projektų
apimtys, t. y. tvarkomų objektų yra ženkliai mažiau nei prižiūrimų, bet jų
finansavimas yra kur kas didesnis. Iš esmės, didžioji dalis savivaldybių dėl
ribotų finansinių išteklių vykdo tik tęstinius kultūros paveldo objektų priežiūros
darbus, kai atsižvelgiant į aktualiausius poreikius bei vietos specifiką yra
nustatomi prioritetiniai prižiūrimi objektai ar jų grupės. Neretai šie darbai
vyksta iš savivaldybių viešųjų darbų programų, kai šienaujama kultūros paveldo
objektų aplinka, šalinami menkaverčiai krūmai ir medžiai, renkamos šiukšlės ir
kt. Didesnės apimties tvarkybos
darbams (tyrimams, konservavimui, restauravimui), siekiant atskleisti ir
išryškinti kultūros paveldo objektų vertingąsias savybes, savivaldybių skiriamų
lėšų dažnai nepakanka. Galima teigti, jog savivaldybėse
kultūros paveldo objektų aplinka prižiūrima reguliariai ir geriau nei pastatai
(teritorijos šienaujamos ir pan.), nes tai nereikalauja didelių finansinių
sąnaudų lyginant su statinio fizinės būklės užtikrinimu. Pavieniai pastatai
(taip pat jų aplinka) miestuose, miesteliuose dėl skiriamo tikslinio
finansavimo yra geros būklės, nes remonto, tvarkymo, defektų šalinimo darbai
atliekami dažniau nei kaimo vietovėse.
Lietuvoje nuo 1994 m. tradicija tapusiuose Europos paveldo dienų renginiuose, kuriuos koordinuoja ir organizuoja Kultūros paveldo departamentas, vis aktyviau dalyvauja miestų bei rajonų savivaldybės, kultūros įstaigos, kultūros paveldo objektų valdytojai. Išanalizavus pastarųjų metų Lietuvos savivaldybių lėšų panaudojimo kultūros paveldo apsaugai duomenis, išryškėja vis aktyvesnis savivaldybių dalyvavimas vietos kultūros paveldo pažinimo sklaidoje. Daugelis savivaldybių skiria lėšų Europos paveldo dienų ir Europos žydų kultūros dienų renginių organizavimui, leidžiami informaciniai leidiniai arba monografijos apie vietos kultūros paveldą, įrengiami informaciniai stendai ir ženklai prie kultūros paveldo objektų. Tokiu būdu visuomenei ir vietos bendruomenei geriau pristatomas regiono savitumas, ugdomas tautiškumas ir pilietiškumas, palaikomas vietos bendruomenių kūrimasis ir jų iniciatyva saugant kultūros paveldo objektus (įvairūs renginiai, edukacinės programos, lankstinukai ir straipsniai vietinėje spaudoje). Be to, dalis savivaldybių rengia nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaidos ir atgaivinimo programas.
Verta pažymėti ir vis didėjantį savivaldybių lėšų skyrimą kultūros paveldo objektų tvarkybos projektų rengimui. Tai rodo, kad savivaldybės turi kultūros paveldo objektų tvarkybos ir pritaikymo vizijas.
Kalbant apie lėšų skirstymo statistinį pjūvį pagal kultūros paveldo
objektų grupes, galima pažymėti, kad iš visų objektų kapinės ir sakraliniai
objektai susilaukia daugiausia dėmesio – didžioji dalis savivaldybių nuosekliai
skiria lėšų jų priežiūrai ar tvarkymui. Senamiesčius turinčios savivaldybės daug
lėšų skiria jų tvarkymui, o iš archeologinių objektų dažniausiai finansavimas
yra skiriamas piliakalnių priežiūros darbams. Kalbant apie memorialinius
objektus, dažniausiai investicijas į jų priežiūrą nulemia Seimo paskelbtų
minimų metų tematika.
Apibendrinant galima teigti, kad analizuojant kasmetinius savivaldybių teikiamus duomenis ilgainiui pradeda ryškėti tendencija, kad vis daugiau savivaldybių pradeda suvokti kultūros paveldą ne kaip atskirą reiškinį, o kaip integralią sritį ir potencialų resursą, į kurį investuojant kuriama pridėtinė vertė bei sprendžiami aktualūs ekonominiai, socialiniai, kultūriniai ir politiniai klausimai. Tai rodo vis didėjantis savivaldybių finansinis indėlis į kultūros paveldo objektų tvarkybą, priežiūrą bei jų pažinimo sklaidą. Taip pat pastaraisiais metais savivaldybėse palaipsniui kuriama ir įgyvendinama finansinių paskatų sistema – įvairios mokesčių lengvatos kultūros paveldo objektų valdytojams bei paveldotvarkos programos. Savivaldybių parengtos ir nuosekliai vykdomos paveldotvarkos programos, kai kultūros paveldo tvarkybai kooperuojamos valdytojo ir savivaldybės lėšos, ne tik efektyviai prisideda prie kultūros paveldo išsaugojimo, bet ir suteikia impulsą vietos gyvenimo kokybės gerėjimui. Šios programos skatina valdytojus tinkamai prižiūrėti nekilnojamąjį kultūros paveldą, didina vietos turistinį patrauklumą, patenkina visuomenės socialinius, ekonominius, kultūrinius ir edukacinius poreikius.
3.4. Siūlymų kultūros paveldo objektus ir vietoves paskelbti kultūros paminklais ar panaikinti jų apsaugą svarstymas ir aprobavimas
2020 m. Paveldo komisijai nepateikta siūlymų skelbti kultūros paveldo objektus ar vietoves kultūros paminklais ar panaikinti jų apsaugą.
3.5. Siūlymų kilnojamąsias kultūros vertybes įrašyti į Kultūros vertybių registrą ir išbraukti iš jo bei nekilnojamojo kultūros paveldo objektą skelbti valstybės saugomu svarstymas ir aprobavimas
Paveldo komisija priėmė 7 nutarimus dėl kilnojamųjų kultūros vertybių, registruotų Kultūros vertybių registre kaip nekilnojamosios, duomenų tikslinimo ir kilnojamųjų daiktų, turinčių kultūrinę vertę, įrašymo į Kultūros vertybių registrą. Viso buvo įvertintos 365 vertybės, esančios Baisiogalos Švč. Trejybės, Lesčių Dievo Apvaizdos, Sidabravo Švč. Trejybės, Vadaktų Šv. Agotos, Butrimonių Išganytojo, Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo, Vainuto Šv. Jono Krikštytojo, Notėnų Šv. Kankinės Kotrynos, Ugionių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, Mitkaičių Švč. Mergelės Marijos, Pabaisko Švč. Trejybės, Veprių Rožinio Švč. Mergelės Marijos, Žemaitkiemio Šv. Kazimiero, Viduklės Šv. Kryžiaus, Viešintų Šv. Arkangelo Mykolo, Traupio Šv. Onos, Skiemonių Švč. Mergelės Marijos Aplankymo, Žeimelio Šv. Petro ir Povilo, Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, Avilių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo, Gaidės Nukryžiuotojo Jėzaus, Riešės Šv. Vyskupo Stanislovo, Mielagėnų Šv. Jono Krikštytojo, Debeikių Šv. Jono Krikštytojo, Naujojo Daugėliškio Šv. Joakimo ir Onos, Vidiškių Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo, Dūkšto Šv. Stanislovo Kostkos, Vyžuonų Šv. Jurgio, Klykolių Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo, Kruopių Šv. Onos, Pagramančio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo, Kazitiškio Šv. vysk. Stanislovo, Kaltanėnų Švč. Mergelės Marijos Angeliškosios, Rimšės Švč. Trejybės, Smalvų Švč. Mergelės Marijos Rožančinės ir Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčiose bei Skurbutėnų koplyčioje, Sakalinės kaimo kapinių varpinėje ir Ugionių koplyčioje.
Monstrancija (1870 m.) Kielikas (1895 m.)
Kontūrinių žvakidžių pora: kontūrinė žvakidė „Klūpantis angelas“ (I) ir
kontūrinė žvakidė „Klūpantis angelas“ (II) (XIX a. I p.)
Paveikslas „Apreiškimas Švč. Mergelei Marijai“ Paveikslas „Šv. Ona, pati trečioji“
(XVIII a. II p.) paveikslas (1818 m.), aptaisai (XVIII a. III ketv. /
1818m.), karūnos (2 vnt.) (XVIII a. II p.)
Varpas (I) (1810 m. ) Vandos Vankavičiūtės-Tiškevičienės
antkapinio paminklo dalys (1845 m.): gulinčios moters
skulptūra ir postamento priekinė plokštė
Atskiru nutarimu Paveldo komisija pritarė išskirtinės vertės Banko pastate, Kretingoje, esančio Sienų dekoro: pano „Pramoninio Lietuvos kaimo peizažas“, „Žvejai“, „Rytas“ duomenų tikslinimui (akcentuojant, jog ši kilnojamoji kultūros vertybė yra statinio vertingoji savybė) ir pavadinimo keitimui.
Paveikslų ciklas (3 vnt.): 1. triptikas „Pramoninio Lietuvos kaimo peizažas“;
2. triptikas „Žvejai“; 3. triptikas „Rytas“ (1939 m.)
Pritarta nekilnojamojo kultūros paveldo objekto – gamtininko, biologo Tado Ivanausko Obelynės sodybos skelbimui valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.
3.6. Kultūros paveldo apsaugos funkcijas atliekančių atsakingų valstybės institucijų ir įstaigų metinių ataskaitų vertinimas
Paveldo komisija, apsvarsčiusi Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2019 m. veiklos ataskaitą ir įvertinusi biudžeto lėšų, skirtų kultūros paveldo apsaugai, panaudojimą, nusprendė pritarti ataskaitai ir pakartotinai siūlyti Kultūros ministerijai papildyti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ataskaitos rengimui taikomus reikalavimus, nustatant, kad ataskaita būtų rengiama ne tik kiekybinių veiklos rodiklių pagrindu, bet ir atlikta kokybine analize.
3.7. Įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kultūros paveldo apsauga, projektų rengimas
Paveldo komisija, atlikdama šią funkciją, dalyvavo šių įstatymų rengimo procese:
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas
Paveldo komisija svarstė Seimo Peticijų komisijos prašymą pateikti nuomonę dėl Rasos Kalinauskaitės 2020-05-19 peticijoje pateikto pasiūlymo įtvirtinti konkretų draudimą nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektų teritorijose statyti statinius, nesusijusius su paveldo objektų eksponavimu ar tvarkymu. Paveldo komisija manė, jog piliečių nuogąstavimai dėl vykdomų statybų neigiamų pasekmių vertingiausioms nekilnojamosioms kultūros vertybėms yra pagrįsti. Pažymėta, jog esminė naujų statybų vertingiausiose nekilnojamosiose kultūros vertybėse planavimo priežastis – nekilnojamųjų kultūros vertybių išskirtinumo pagal jų išliekamąją vertę paneigimas bei vienodų ar atvirkščiai proporcingų reikalavimų nustatymas kultūros paveldo vertybėms, neatsižvelgiant į jų paveldosauginį statusą bei lygmenį. Įgyvendinant Peticijų komisijos prašymą buvo parengtas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas su lydimaisiais dokumentais, kurio pagrindu šis įstatymo projektas buvo registruotas Teisės aktų informacinėje sistemoje.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas
Paveldo komisija, susipažinusi su Statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu, pateikė siūlymus: nepritarė Statybos įstatymo 27 str. keitimo projektui, nes juo neišsprendžiamos teisinio reguliavimo problemos kultūros paveldo tvarkymo srityje; siekiant pašalinti teisinio reguliavimo neaiškumus, dviprasmybes, siūlė parengti ne tik Statybos įstatymo, bet ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pakeitimus, mažinančius administracinę naštą, suteikiančius funkcijas tikrinti projektų atitikimą paveldosaugos reikalavimams ne subjektų grupei, o vienam, konkrečiam subjektui ir numatančius atsakomybę už projektų derinimo neigiamas pasekmes; rekomendavo numatyti vieną įstatymą (o ne kelis), pagal kurį būtų reguliuojami visų rūšių darbai, t. y. tvarkomieji paveldosaugos darbai ir tvarkomieji statybos darbai; siekiant dalinai išspręsti projektų derinimo kontrolės nebuvimą, siūlė suteikti Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos funkciją nederinti savivaldybės saugomų kultūros vertybių tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektų ir tvarkomųjų statybos darbų projektų, bet teikti išvadas dėl tokių projektų derinimo. Taip pat buvo prašoma bendradarbiauti su Paveldo komisija rengiant teisės aktus, susijusius su kultūros paveldo apsauga, ir įtraukti Paveldo komisiją į teisės aktus derinančių institucijų sąrašą.
Paveldo komisija savo iniciatyva teikė pastabas dėl:
Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo Nr. XIII-3202 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto
Paveldo komisija pasisakė dėl Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo Nr. XIII-3202 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, kuriame numatoma, jog „Lukiškių aikštę Vilniuje panaudos teise neatlygintinai valdo ir ja naudojasi biudžetinė įstaiga Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras“. Paveldo komisija mano, kad pavienių kultūros paveldo objektų administravimo ir tvarkymo klausimai neturėtų būti sprendžiami atskiru įstatymu.
Sostinės įstatymo projekto
Paveldo komisija, susipažinusi su Seimui pateiktu Sostinės įstatymo projektu, atkreipė dėmesį, kad šio įstatymo projekte nėra atsižvelgta į paveldo apsaugos reikalavimus, todėl siūlė jį papildyti atskiru straipsniu, skirtu Vilniaus istorinio centro, kaip UNESCO pasaulio paveldo objekto, apsaugai, jei šio įstatymo koncepcija toliau bus vystoma.
Kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo, konservavimo ir restauravimo tvarkos aprašo
Paveldo komisija gavo Lietuvos restauratorių sąjungos kreipimąsi dėl Kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo, konservavimo ir restauravimo tvarkos aprašo. Atsižvelgiant į kreipimąsi, Kultūros ministerijai buvo pateiktos pastabos dėl naujos Aprašo redakcijos. Kultūros ministerija į pastabas neatsižvelgė.
Teiktos pastabos ir pasiūlymai su Paveldo komisija derintiems teisės aktų projektams:
1. Dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 60, 66 straipsnių ir V skyriaus šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto.
2. Dėl Vyriausybės nutarimo „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) rengimo pradžios ir planavimo tikslų“ projekto.
3. Dėl Vyriausybės nutarimo „Dėl administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto ir žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais centralizuotai“ projekto.
4. Dėl Vyriausybės nutarimo „Dėl kultūros paminklo – Biržų pilies (unikalus kodas kultūros vertybių registre: 10483) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano – teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano patvirtinimo“ projekto.
5. Dėl Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybės veiklos sritims priskirtų įstaigų“ projekto.
6. Dėl Vyriausybės 2003 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. 772 „Dėl Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto.
7. Dėl Vyriausybės nutarimo „Dėl administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto ir žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais centralizuotai“ projekto.
8. Dėl kultūros ministro įsakymo „Dėl Gamtininko, biologo Tado Ivanausko Obelynės sodybos paskelbimo valstybės saugomu kultūros paveldo objektu ir šio objekto nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano patvirtinimo“ projekto.
9. Dėl kultūros ministro įsakymo „Dėl kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo politikos 2020–2024 metų veiksmų plano“ projekto.
10. Dėl kultūros ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. ĮV-310 „Dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto.
11. Dėl Kultūros politikos pagrindų įstatymo projekto.
Rengtos nuomonės dėl:
Tarptautinės paminklų ir vietų bei vietovių konservavimo ir restauravimo (Venecijos) chartijos taikymo
Išanalizavus Venecijos chartiją ir jos taikymą praktikoje pateikta nuomonė dėl šios chartijos interpretavimo ir pažymėta, kad nors Venecijos chartija nėra privalomas dokumentas, tačiau įvertinus jos nuostatas, galima teigti, jog ji yra reikšminga kaip dokumentas, suteikiantis metodinę pagalba subjektams, formuojantiems ir įgyvendinantiems kultūros paveldo apsaugos politiką, architektams, specialistams, nustatantiems specialiąsias sąlygas, rengiantiems reglamentus ar kitokius dokumentus, kuriais nustatomi paveldo apsaugos reikalavimai.
Su kitomis valstybės institucijomis bendradarbiauta dėl:
Kino teatro „Garsas“, Respublikos g. 40, Panevėžio m., apsaugos
Į Paveldo komisiją 2019-11-08 kreipėsi Respublikos Prezidento kanceliarija, persiųsdama nagrinėjimui Pilietinės iniciatyvos grupės „Išsaugoti „Garsą“ prašymą dėl Panevėžio m. kino teatro „Garsas“ išsaugojimo. Paveldo komisijos Teisinio koordinavimo skyrius, išanalizavęs teritorijų planavimo dokumentus ir kitą projektinę dokumentaciją, 2019-12-05 paprašė Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro kreiptis į teismą dėl minėto statybos leidimo teisėtumo, siekiant apginti visuomenės interesą išsaugoti Panevėžio miesto istorinę dalį. Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius 2020-02-18 nutarimu Nr. 6-VI-5 dėl minėtų planuojamų statybų atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, t. y. kreiptis į teismą dėl leidimo rekonstruoti kino centrą „Garsas“ išdavimo.
Paveldo komisija nesutiko su Panevėžio apygardos prokuratūros nutarimu ir 2020-03-12 kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Generalinė prokuratūra, 2020-04-08 išnagrinėjusi Paveldo komisijos skundą, panaikino Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro nutarimą ir medžiagą grąžino papildomam nagrinėjimui. Panevėžio apygardos prokuratūra 2020-07-07 priėmė nutarimą po papildomo nagrinėjimo – atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Paveldo komisija nesutiko su Panevėžio apygardos prokuratūros nutarimu ir 2020-08-04 pakartotinai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Generalinė prokuratūra 2020-09-01 nutarimu atmetė Paveldo komisijos skundą.
Pakruojo gaisrinės pastato, Laisvės a. 10, Pakruojo m., apsaugos
Į Paveldo komisiją 2020-01-19 su prašymu kreipėsi asociacija „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ dėl galimo vilkinimo tiriant Pakruojo gaisrinės vertingųjų savybių sunaikinimą. Paveldo komisijos Teisinio koordinavimo skyrius, išanalizavęs projektinę dokumentaciją, 2020-02-25 raštu kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos dėl galimai savavališkai atliekamų Pakruojo gaisrinės, Laisvės a. 10, Pakruojo m., dalies statybos darbų. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2020-03-13 atsakė, kad sudaryta laikinoji komisija nustatė, kad statinio projekto sprendiniais keičiamos kai kurios vertingosios savybės ir pažeidžiama Pakruojo gaisrinės vertingoji savybė – betono sienų tipas, t. y. neišsaugotas 2 sienų medžiagiškumas. Laikinoji komisija pažymėjo, kad teisiniais dokumentais griovimo darbai yra nepagrįsti, nepateiktas statinio ekspertizės aktas. Paveldo komisijos prašymą Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kuri nukrypimų nuo suderinto statinio projekto nenustatė.
Aiškinamojo kultūros paveldo terminų žodyno rengimo
2019 m., pirmininkaujant ankstesnės kadencijos pirmininkei Evelinai Karalevičienei, buvo sudaryta sutartis su Valstybine lietuvių kalbos komisija dėl Aiškinamojo kultūros paveldo apsaugos terminų žodyno parengimo. 2020 m. Paveldo komisija dalį savo dabo laiko skyrė šios sutarties įgyvendinimo problemoms nagrinėti.
3.8. Kultūros paveldo apsaugos problemų bei pasiūlymų svarstymas
Paveldo komisijos inicijuotos darbo grupės ar
pasitarimai dėl:
1. Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių – darbo grupės parengė pastabas ir teikė Paveldo komisijai svarstyti;
2. statybų Vilniaus baroko ansambliuose tyrimo aptarimo – nutarta parengti tyrimo metodologiją, pagal kurią būtų atliekamas tyrimas;
3. kilnojamųjų kultūros vertybių ir nekilnojamojo kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių statuso – darbo grupė suformulavo savo poziciją šiuo klausimu ir pristatė ją Paveldo komisijos posėdyje;
4. Seimo Kultūros komiteto prašymo pateikti nuomonę dėl inžinerinio statinio-fontano perdavimo Seimui – darbo grupė parengė pažymą ir rašto projektą pateikė Paveldo komisijos svarstymui;
5. nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimų problematikos nustatymo ir išvadų dėl proceso tobulinimo teikimo – darbo grupė parengė numatomų darbų planą ir pristatė jį posėdyje;
6. Paveldo komisijos pozicijos Prezidentūros rengiamame forume dėl UNESCO pasaulio paveldo apsaugos Lietuvoje – darbo grupė nagrinėjo ir klausimą dėl Paveldo komisijos pastabų teikimo Kuršių nerijos išsaugojimo būklės ataskaitos projektui (2 posėdžiai). Įvyko tarpinstitucinis darbo grupės susitikimas su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato atstovais. Buvo nuspręsta peržiūrėti ir įvertinti, kokių teisės aktų, reglamentuojančių kultūros paveldo apsaugą Lietuvoje, pakeitimus reikėtų inicijuoti ir / arba, kokias nuostatas galima būtų integruoti į UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos įgyvendinimo įstatymą. Išnagrinėjus Kuršių nerijos išsaugojimo būklės ataskaitos projektą buvo suformuluoti pasiūlymai, kurie suderinus su visais Paveldo komisijos nariais, pateikti Aplinkos ministerijai.
Kiti Paveldo komisijos posėdžiuose nagrinėti klausimai
Posėdžiuose buvo nagrinėjami tęstiniai klausimai, susiję su kultūros paveldo apsaugos problematika, ir aptartas Paveldo komisijos indėlis sprendžiant šias problemas bei tolimesni veiksmai:
1. dėl Seimo nario Audroniaus Ažubalio prašymo (dėl fasadų transformacijų Vilniaus senamiesčio paveldo objektuose) – posėdyje buvo nutarta šį klausimą nagrinėti 2021 m.;
2. dėl kilnojamųjų kultūros vertybių ir nekilnojamojo kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių statuso – įvyko tarpinstitucinis pasitarimas su Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo komisijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo centro bei Kultūros ministerijos atstovais. Buvo nutarta tęsti tarpinstitucinį bendradarbiavimą dėl kilnojamųjų kultūros vertybių ir nekilnojamojo kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių statuso;
3. dėl UNESCO 2011 m. Rekomendacijos dėl istorinio urbanistinio kraštovaizdžio įgyvendinimo Lietuvoje – nutarta prieš rengiant Paveldo komisijos sprendimą atlikti kompleksinį tyrimą pagal pateiktas pastabas;
4. dėl Kultūros paveldo vertės visuomenei pagrindų (Faro) konvencijos nuostatų įgyvendinimo Lietuvoje – nutarta kreiptis į Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės strateginės komunikacijos departamentą bei Valstybės saugumo departamentą dėl jų pozicijos pateikimo. Taip pat buvo nutarta ateityje svarstyti, kokias Faro konvencijos nuostatas būtų galima perkelti į nacionalinę teisę, siūlant atskiras įstatymų pataisas;
5. Dėl Kauno modernizmo architektūros paraiškos parengimo įrašymui į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Buvo susipažinta su paraiškos projektu, paraiškos projekto rengėjai atsakė į Paveldo komisijos narių klausimus;
6. dėl UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje apsaugos – apžvelgti Paveldo komisijos priimti sprendimai dėl UNESCO ir jų įgyvendinimas bei sudaryta darbo grupė dėl UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje apsaugos;
7. dėl nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimų problematikos nustatymo ir išvadų dėl proceso tobulinimo teikimo – pritarta darbo grupės suformuluotai darbų eigai bei svarstytas Paveldo komisijos sprendimo projektas dėl tyrimų duomenų dokumentavimo centro steigimo;
8. dėl Vokiečių gatvės, Vilniuje, rekonstravimo – dalyvaujant Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros atstovams bei Vilniaus miesto vyriausiajam architektui vyko diskusija, pasidalinta nuomonėmis dėl Vokiečių gatvės rekonstrukcijos bei nutarta tęsti diskusijas;
9. dėl Vilniaus senamiesčio aikščių ir gatvių – nutarta artimiausiu metu svarstyti paminklų vietų parinkimo Vilniaus mieste klausimą.
3.9. Kitų įstatymų numatytų funkcijų vykdymas
Paveldo komisija, įgyvendindama 3 strateginio veiklos plano tikslą, siekė tęsti užsienio valstybių gerosios patirties paveldosaugoje analizę ir įgyvendino uždavinį gerinti informacijos apie Lietuvai reikšmingą kultūros paveldą, esantį užsienyje, prieinamumą.
Informacijos apie Lietuvai reikšmingą kultūros paveldą, esantį užsienyje, rinkimas ir apdorojimas
Vyriausybės 2003-12-09 nutarimu Nr. 1568 patvirtinto „Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano įgyvendinimo priemonių plano“ 37 punkte Paveldo komisijai buvo pavesta organizuoti Lietuvos kultūrai svarbaus paveldo užsienyje tyrimą, paiešką ir išsaugojimą bei prisidėti prie šių darbų.
Paveldo komisija Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo užsienyje temą aktualizavo 2005-10-07 priimdama sprendimą „Dėl Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo užsienyje atpažinimo principų ir kriterijų“. Sprendime išdėstyti atrankos principai ir kriterijai buvo patvirtinti kultūros ministro 2005-12-20 įsakymu Nr. ĮV-719. „Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo užsienyje atpažinimo principuose ir kriterijuose“ yra sužymėti 20 skirtingų punktų, nulemiančių, ar objektas yra laikomas Lietuvos paveldu.
Nuo 2005 m. buvo patvirtinta gausybė strategijų ir dokumentų dėl informacijos kaupimo ir viešinimo: Kultūros ministerija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, visi muziejai turėjo organizuoti, koordinuoti ir finansuoti informacijos kaupimą. 2016 m. Kultūros ministerijos interneto svetainėje buvo viešinama duomenų bazė su minimaliu skaičiumi duomenų, o 2018 m. Kultūros ministerijos duomenų bazė išvis nustojo funkcionuoti. Be to, Paveldo komisija rado gausybę atskiroms temoms skirtų duomenų bazių („Magnus Ducatus Lithuaniae“, „Gabalėliai Lietuvos“ ir kt.), kurios buvo finansuojamos Lietuvos kultūros tarybos lėšomis. Tokio pobūdžio projektai dažniausiai nebuvo tęstiniai, nes svetainės nebuvo palaikomos, kai nebuvo skiriamas Lietuvos kultūros tarybos finansavimas. Minėtose svetainėse pateikiami duomenys yra nepatikrinti patikimuose šaltiniuose (klaidingai nurodytos kūrėjų pavardės ir pan.). Šiose duomenų bazėse išvardinti objektai neturi aiškių koordinačių, nenurodytos saugojimo vietos, objektai yra suregistruoti nesivadovaujant principais ar kriterijais.
Atsižvelgdama į tai, Paveldo komisija 2016 m. nusprendė sukurti savo duomenų bazę U-PAVELDAS. Paveldo komisija, prašydama suteikti informaciją, kreipėsi į visas Lietuvos Respublikos ambasadas ir konsulatus, visas oficialiai registruotas lietuvių bendruomenes užsienyje (ir į įmanomas atsekti neregistruotas lietuvių bendruomenes), tikslingai pasirinktas bibliotekas JAV ir Australijoje, trijų lietuvių tarpukario architektų-emigrantų palikuonis bei praktikantų pagalba peržiūrėjo svarbiausių pasaulio muziejų duomenų bazes. Nuolatinis raginimas imtis veiksmų sukūrė interaktyvumo atmosferą tarp institucijos ir visuomenės, taip pat padėjo sužinoti apie kituose šaltiniuose pamirštus ypatingesnius objektus. Šiais būdais Paveldo komisija gavo informacijos apie maždaug 1500 objektų (neįskaitant Kultūros ministerijos prieš tai surinktų duomenų). Nors atpažinimo kriterijai buvo patvirtinti tik nekilnojamosioms kultūros vertybėms, Paveldo komisija duomenų bazėje nusprendė viešinti ir gautus duomenis apie kilnojamąsias vertybes bei nematerialiąsias vertybes (paminklus, atminties lenteles, vietovardžius asmenybėms ar reikšmingoms lietuvių organizacijoms atminti). Kriterijų trūkumas kilnojamosioms kultūros vertybėms įvertinti buvo kompensuotas apibrėžimais iš Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo (t. y. buvo panaudotos kategorijos, kas Lietuvoje yra laikoma kilnojamuoju kultūros paveldu).
Projekto metu sustiprintas ryšys su lietuvių diasporomis, tokiu tiesioginiu ryšiu gauta maždaug 10 kartų daugiau duomenų, nei prieš tai viešino Kultūros ministerija. Suprogramuota duomenų bazė turi filtrus, kurie leidžia vartotojui atrinkti tik jam aktualią informaciją (pagal paveldo kategoriją: nekilnojamasis / kilnojamasis / nematerialus; tipą: architektūra / archeologija / urbanistika / dailės kūriniai ir kt.; laikotarpį nuo seniausiųjų laikų iki šiandienos 50 metų intervalais, šalį, miestus ir pan.). Duomenys apdorojami taip, kad į paieškos lauką įvedus konkretų asmenybės vardą, pvz., „Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis“, arba giminės pavardę „Radvilos“ sistema vartotojui sugeneruotų žemėlapį su objektais, kurie yra susiję tik su ta konkrečia asmenybe arba su konkrečia didikų gimine. Žemėlapio principu veikianti sistema yra ne „sausas“ sąrašas, todėl ji pritaikyta pasidalinimui skirtingų ministerijų svetainėse.
Pagrindiniu projekto iššūkiu ir laimėjimu galima pavadinti palaikymo kontrastą tarp Lietuvos institucijų bei mokslo įstaigų ir užsienio viešųjų bibliotekų bei muziejų. Paveldo komisija kreipėsi į visus Lietuvos universitetus, tačiau neapmokamos pagalbos nesulaukė, o kai kurios Lietuvos Respublikos ambasados teigė, kad analogišką informaciją jau teikė Lietuvos radijo ir televizijos žurnalistams, todėl Paveldo komisija turėtų sulaukti konkrečių autorinių laidų transliacijos ir duomenis persirašyti iš jų. Atsižvelgdama į tokį pradinį nepasitikėjimą, Paveldo komisija surinko trumpas reikšmingų asmenybių – Antano Novickio, Davis Bitės, Jono Kovos-Kovalskio, Stasio Kudoko, Edmundo Arbo-Arbačiausko, Karolio Reisono, Vaclovo Algimanto Navako, Antano (Tomo) Lapšio, Jono Muloko, Paul Giesing – emigravusių iš Lietuvos prieš arba Antrojo pasaulinio karo metu, ir kurių tolimesni gyvenimai, įskaitant kūrybą, buvo neaiškūs, biografijų sąvadą. Paveldo komisija tikslingai kreipėsi į Čikagos viešąją biblioteką, Los Andželo apygardos viešąją biblioteką, Los Andželo viešąją biblioteką, Klyvlendo viešąją biblioteką, Niujorko viešąją biblioteką, Bostono viešąją biblioteką, Konektikuto valstybinę biblioteką, Kalifornijos valstybinę biblioteką, Dayton Metro biblioteką, Australijos nacionalinę biblioteką, Australijos migracijos muziejų, Pietų Australijos universiteto architektūros muziejų, Pietų Australijos valstybinę biblioteką ir tinklaraštį „South Australian Lithuanian History“. Užsienio adresatai nustebino bekompromisiais, greitais ir konkrečiais atsakymais, kurie buvo papildyti visa įmanoma šioms įstaigoms prieinama bei vieša archyve saugoma informacija, susijusia su šiomis asmenybėmis bei patarimais, kur galima būtų rasti papildomos informacijos.
2020 m. Paveldo komisija susisiekė su Custer apygardos Montanoje, JAV viešąja biblioteka, prašydama duomenų apie Jono Muloko suprojektuotą Indėnų misijos kompleksą. Vėlgi sulaukus greito ir labai tikslaus atsakymo apie kompleksą, pastebėtinas užsienio įstaigų rūpestis, noras ir entuziazmas, jog jų kruopščiai kaupta informacija pasirodytų aktuali klausiančiajai šaliai, nesvarbu kokiu fiziniu atstumu yra nutolęs interesantas. Šį faktorių galima įvardinti idėjine ir emocine projekto šerdimi.
Paveldo komisija svarstė duomenų bazę pritaikyti daugybe būdu – propaguoti fondą, kuriam aukojamos lėšos būtų skirtos aukcione parduodamoms istorinėms LDK relikvijoms įsigyti. Šiuo metu galiojanti ištęsta tokių specifiškų viešųjų pirkimų procedūra neleidžia reaguoti į bet kurių aukcionų pasiūlymus. Paveldo komisija organizavo pasitarimą su muziejų atstovais ir Viešųjų pirkimų tarnyba, tačiau idėja nebuvo įgyvendinta. Bazę taip pat galima išnaudoti dvišaliams susitarimams – Kultūros ministerija dažnai pasirašo vienašalius susitarimus su kaimyninėmis valstybėmis, kuriose Lietuvos Respublika įsipareigoja saugoti tų šalių paveldą Lietuvoje, tačiau kita šalis neįsipareigoja globoti lietuviško paveldo. Duomenų bazę galima išnaudoti repatriacijos tikslams, pvz., 2016 m. Kultūros ministerija nepalaikė santykių su kunigaikščių Vitgenšteinų šeima ir atsisakė juos sutikti Lietuvoje, todėl per santuoką šeimos įgyta autentiška Radvilų portretų kolekcija ir originalūs Verkių dvaro archyviniai dokumentai atiteko geresnius santykius užmezgusiam Nesvyžiaus muziejui Baltarusijoje.
Nepaisant duomenų gausos, duomenų bazė nėra pagrindinė Paveldo komisijos atliekama funkcija, jai pildyti taip pat nėra skirtas atskiras finansavimas. Iš maždaug 1500 vertybių sąrašo bazėje šiuo metu yra viešinama informacija apie 656 vertybes. Ataskaitiniais metais į duomenų bazę buvo sukelti duomenys apie 36 vertybes. Kai bus patvirtintas naujas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, Paveldo komisija neteks formaliai priskirtos funkcijos rinkti informaciją apie Lietuvai reikšmingą kultūros paveldą užsienyje, nes dokumento rengėjai atsisakė šią funkciją įtraukti į naują priemonių planą.
4. BENDRADARBIAVIMAS IR RYŠIAI SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS
Bendradarbiavimas su Europa Nostra
organizacija
Paveldo komisija yra vienintelė institucija Lietuvoje, 2017 m. prisijungusi prie tarptautinės Europa Nostra organizacijos, kuri vienija daugiau negu 50 Europos ir kitų žemynų šalių, atstovauja piliečių organizacijoms ir prisideda prie Europos kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimo. 1963 m. Italijoje įkurta institucija atsirado iš vietinės iniciatyvos Italia Nostra, skirtos apsaugoti Veneciją nuo vis stiprėjančių potvynių. Šiandien, tai viena įtakingiausių, tarptautiniu mastu veikiančių kultūros paveldo organizacijų. Pagrindinis Europa Nostra tikslas – pasitelkti paveldą kaip visuomenės sąmoningumo lavinimo priemonę bei siekti paveldo reikšmės didinimo europinės ir nacionalinės politikos lygmeniu. Organizacija atlieka tarptautinės platformos vaidmenį, sukurdama sąlygas diskutuoti ir keistis informacija įvairių šalių paveldosaugos specialistams.
Skatindama paveldo apsaugą ir atkūrimą, organizacija 2002 m. įsteigė tarptautinius Europa Nostra apdovanojimus. Nuo tada organizacija kiekvienais metais kviečia teikti paraiškas gauti apdovanojimams 4 kategorijose: 1) kultūros paveldo išsaugojimas (konservavimas ar restauravimas, angl. conservation); 2) tyrimai; 3) nuopelnai paveldo apsaugai; 4) edukacija, mokymai ir sąmoningumo ugdymas. Apdovanojama iki 30 paraiškų, iš kurių 4 gauna didįjį prizą ir 10 tūkstančių piniginį apdovanojimą.
2020 m. Europa Nostra apdovanojimų dalis – numatyti du ILUCIDARE specialieji prizai: vienas už pasiekimus paveldo inovacijų srityje ir vienas už kompetenciją tarptautiniuose paveldo ryšiuose. Specialiųjų prizų nugalėtojai bus išrinkti iš visų į keturias kategorijas Europa Nostra apdovanojimui pateiktų paraiškų.
Gautas Europa Nostra apdovanojimas nugalėtojams teikia didelę naudą – išauga tiek tarptautinis, tiek nacionalinis žinomumas, vykdomas tolesnis finansavimas, padidėja lankytojų srautai. Šie apdovanojimai pabrėžia ir skleidžia geriausią patirtį, skatina keistis žiniomis tarp valstybių ir įtraukti paveldo dalyvius į platesnius tinklus, skatina Europos piliečių rūpinimąsi bendru žemyno paveldu.
Paveldo komisijos administracija 2020 m. atliko kvietimo teikti paraiškas Europa Nostra apdovanojimams 2021, paraiškų teikimo sąlygų, skirtingų kategorijų vertinimo kriterijų vertimą į lietuvių kalbą ir pakvietėvalstybės, savivaldos institucijas, nevyriausybines organizacijas teikti paraiškas Europa Nostra apdovanojimams 2021 gauti.
Nuo Europa Nostra apdovanojimų įsteigimo du Lietuvoje esantys objektai – Liubavo dvaro malūnas-muziejus ir Lietuvos ministrų kabinetas Kaune – buvo pripažinti vienais geriausių Europos kultūros paveldo išsaugojimo pavyzdžių. Tarp vertų paminėjimo restauracijos darbų taip pat atsidūrė projekto „Dingęs Štetlas“ metu restauruotos senosios Šeduvos žydų kapinės.
2020 m. vyko Europa Nostra virtualus seminaras dėl organizacijos skelbiamo 7 labiausiai pavojuje esančių paveldo objektų sąrašo. Seminarą vedė buvęs Europos investicinio banko direktorius ir spec. patarėjas, vėliau EIB instituto dekanas, dabar Europa Nostra vykdomosios tarybos viceprezidentas Guy Clausse. Objektą sąrašui gali nominuoti tik Europa Nostra nariai arba asocijuotieji nariai (skirtingai nuo paraiškų apdovanojimams už kokybišką restauravimą). Paveldo komisija yra asocijuota Europa Nostra narė, todėl gali nominuoti objektą įtraukimui į Pavojuje esančio Europos paveldo sąrašą. 7 pavojuje esančių objektų sąrašas buvo įsteigtas kaip EIB ir programos „Kūrybiška Europa“ veiklos dalis. Europa Nostra savo sąrašą traktuoja kaip politinį įrankį ir lobizmo priemonę paveldo interesams užtikrinti. Skirtingos suinteresuotos šalys gali susitarti dėl vieno ar kito pastato išsaugojimo, pvz., Mafra rūmai Portugalijoje buvo nominuoti Kultūros ministerijos, kadangi Finansų ministerija apskaičiavo, kad pastatą labiau apsimoka drastiškai renovuoti. Kultūros ministerija pasistengė nominuoti pastatą Europa Nostra sąrašui ir sukėlus tarptautinės bendruomenės susidomėjimą Kultūros ministerija turėjo daugiau politinės įtakos pasirūpinant, kad pastatas būtų išsaugotas maksimaliai. Ne visi atvejai yra sėkmingi, pvz., Tiranos nacionalinis teatras, kuris buvo nugriautas nepriklausomai nuo Europa Nostra sklaidos ir palaikymo. Pavojuje esančiais paskelbti 36 objektai iš 23 šalių. Iš viso organizacijai teiktos 135 nominacijos. Baltijos regionas pastebimai tuščias, vienas objektas paskelbtas iš Estijos ir vienas iš Kaliningrado srities. Pavojų Europa Nostra traktuoja kaip natūralų sunykimą dėl nepriežiūros, objekto pakeitimą nauju, numatant griovimą (Colbert metalo konstrukcijų tiltas, Dieppe Prancūzijoje, kuris po Europa Nostra kampanijos buvo išsaugotas nuo nugriovimo ir įrašytas į kultūros vertybių registrą), paveldą žalojančius konfliktus, gamtines nelaimes ir pan., taip pat naujas statybas, kurios aiškiai pažeidžia nustatytas kultūros paveldo ansamblio ar vietovės vertingąsias savybes. Atrankos kriterijai yra objekto vertė (Europos ir nacionaliniu mastu), kilęs neišvengiamas pavojus, išsaugojimu yra suinteresuota vietos bendruomenė, viešieji ir privatūs suinteresuotieji asmenys, reikšmė vietos tvariam / darniam vystymuisi.
5. KONFERENCIJOS, RENGINIAI
Paveldo komisija, įgyvendindama 4 strateginio veiklos plano tikslą, siekė aktualizuoti kultūros paveldo vaidmenį stiprinant visuomenės kultūrinę tapatybę ir įgyvendino uždavinį skatinti kultūros paveldo pritaikymą vietos benduomenių kultūriniams, socialiniams ir ekonominiams poreikiams.
UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metų minėjimo baigiamoji konferencija
Paveldo komisijos iniciatyva Seimas 2020-uosius
metus paskelbė UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metais. Metų minėjimo tikslas
buvo pabrėžti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytų kultūros vertybių –
Vilniaus istorinio centro, Kuršių nerijos, Kernavės archeologinės vietovės,
Struvės geodezinio lanko reikšmę mūsų valstybei, didinti jų pažinimą,
visuomenės supratimą apie šių vietovių išskirtinę visuotinę vertę, išsaugojimo
ateities kartoms ir teisinės apsaugos svarbą. Siekiant šių tikslų, planuota
vykdyti įvairius renginius ne tik nacionaliniu, tačiau ir tarptautiniu mastu.
Paveldo komisija, bendradarbiaudama su Lietuvos nacionaline UNESCO komisija, Kultūros, Aplinkos, Žemės ūkio, Ekonomikos ir inovacijų ministerijomis bei pasaulio paveldo vertybių vietos valdytojais, ataskaitiniais metais planavo organizuoti UNESCO pasaulio paveldo metų minėjimo renginių ciklą, kurį turėjo sudaryti 5 renginiai: metų atidarymo renginys, paskaita-diskusija apie pasaulio paveldo vertybių valdymo planų svarbą bei rengimo poreikį ir 3 forumai, kuriuose turėjo būti aptarti kultūros paveldo apsaugos integralumo su inovacijų, turizmo bei švietimo sritimis klausimai.
Kovo 14 d. buvo paskelbtas karantinas Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl buvo atšaukti du pirmieji, kovo 18 d. turėję įvykti renginiai ir sustabdytas kitų trijų renginių planavimas (dėl atšauktų tarptautinių skrydžių, nenumatytų lėšų nuotolinių renginių organizavimui ir pan.).
Pakartotinis renginių planavimas pradėtas atšaukus karantiną Lietuvos Respublikoje, tačiau išanalizavus karantino paskelbimo situaciją užsienio šalyse, kurių atstovai turėjo dalyvauti forumuose, bei aptarus dalyvavimo galimybes su ekspertais, nutarta planuotus renginius perkelti į 2020 m. IV ketvirtį ir organizuoti tik nuotolinį (-ius) renginį (-ius) atsižvelgiant į kylančią pandemijos grėsmę tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse.
Gruodžio 16 d. įvykusioje nuotolinėje UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metų baigiamojoje konferencijoje, kurią organizavo Paveldo komisijos Administracinis skyrius, siekta plėtoti UNESCO pasaulio paveldo vertybių integruotą valdymą ir apsaugą bei stiprinti efektyvų tarpdisciplininį ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą su kitomis valstybės valdymo sritimis. Renginio diskusijose buvo pakviesti dalyvauti naujos kadencijos Seimo Kultūros komiteto pirmininkas, Respublikos Prezidento patarėjai, naujai paskirti kultūros, aplinkos ir žemės ūkio ministrai, Kultūros paveldo departamento ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovai, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos nariai. Su pranešėjais aptarti nacionaliniai uždaviniai formuojant tarptautinę UNESCO politiką, UNESCO teisinių ir vertybinių nuostatų įgyvendinimo klausimai, atsakomybės mastas rengiant Kauno modernizmo architektūros įrašymo į Pasaulio paveldo sąrašą paraišką, prisidėjimas prie Darnaus vystymosi darbotvarkės įgyvendinimo, globalių tendencijų, susijusių su holistinio požiūrio skatinimu, įgyvendinimas Lietuvoje, tarpsektorinis bendradarbiavimas siekiant kultūros paveldo integralumo su kitomis (pvz., švietimo, kultūros paveldo aktualizavimo) sritimis.
Vietos valdytojai kartu su atsakingomis valstybės institucijomis, savivaldybėmis vykdo UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos įsipareigojimus in situ – vietoje, atsako už išskirtinės visuotinės vertės apsaugą, priežiūrą, stebėseną, vertybės vertingųjų savybių išsaugojimo būklę, prisideda prie pasaulio paveldo vertybių informacinės sklaidos, pristatymo, pažinimo, populiarinimo, todėl su konferencijoje dalyvavusiais visų keturių vertybių vietos valdytojais ir savivaldos atstovais aptarti pasaulio paveldo statuso privalumai ir iššūkiai, kaimyninių šalių gerosios patirties perėmimo galimybės, pasaulio paveldo apsaugos ir turizmo sričių integralumas, kultūros paveldo pridėtinės vertės ir įtakos gyvenimo kokybei klausimai.
Renginyje prieita išvados, jog šioje konferencijoje pradėtos diskusijos yra svarus pagrindas keisti tarpinstitucinio bendradarbiavimo kryptį siekiant bendro tikslo – pripažintų pasaulio paveldo vertybių išskirtinės visuotinės vertės išsaugojimo ir Kauno modernizmo architektūros įrašymo į Pasaulio paveldo sąrašą paraiškos patvirtinimo. Diskusijos bus tęsiamos 2021 m. tarpinstituciniuose pasitarimuose.
Siekiant stiprinti UNESCO pasaulio paveldo mokslinio, edukacinio pažinimo bei visuomenės įtraukimo į paveldo apsaugą procesus, konferencijos metu bene dažniausiai akcentuotas pasaulio paveldo apsaugos srities trūkumas – nepakankamas švietimas ir bendruomenių įtraukimas į kultūros paveldo išsaugojimą. Diskusijų dalyviai sutarė, jog vaikų, jaunimo švietimas ir skatinimas domėtis kultūros paveldu yra sėkmingos paveldosaugos pagrindas. Renginys sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo, komentarų ir klausimų (tiesioginės transliacijos peržiūrų skaičius viršijo 6,3 tūkst.).
Paveldo komisija, būdama eksperte kultūros paveldo apsaugos srityje, 2021 m. užtikrins konferencijos tęstinumą, koordinuodama tarpinstitucinį bendradarbiavimą, į problemų sprendimų paieškas įtraukiant įvairių lygių institucijas bei visuomenę ir siekiant tausojančios bei lanksčios kultūros paveldo politikos.
Šiais metais planuojama nacionaliniu lygmeniu aptarti pasaulio paveldo valdymo ir stebėsenos įgyvendinimo, pasaulio paveldo vietos valdytojų funkcijų ir atsakomybių tikslinimo aspektus bei priimti sprendimus dėl iki šiol neišspręstų klausimų. Lietuva, prisijungusi prie UNESCO organizacijos, įsipareigojo vykdyti bendrą tarptautinę politiką, o tapdama UNESCO konvencijų nare – perkelti šių tarptautinių dokumentų nuostatas į nacionalinę teisę. 30-ties metų laikotarpyje buvo pasiekti ne visi tikslai. UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencija numato, kad kiekviena vertybė privalo turėti tam tikrą valdymo sistemą, tačiau iki šiol nei viena pasaulio paveldo vietovė Lietuvoje neturi valdymo plano, kas yra itin aktualu urbanizuotoms vietovėms – Vilniaus istoriniam centrui ir Kuršių nerijai dėl transporto ir turizmo srautų grėsmių. Konferencijoje dar kartą pabrėžta, jog funkcijos nėra aiškiai paskirstytos, neturime ilgalaikės išsaugojimo strategijos, nevykdome vietovių stebėsenos, finansavimas ir moksliniai tyrimai nėra pakankami. Dalyvių sutarimu nutarta grįžti prie šių klausimų bei priimti sprendimą dėl pasaulio paveldui skirto įstatymo parengimo būtinybės.
Vadovaujantis Paveldo komisijos 2018–2019 m. atliktos pasaulio paveldo vietos valdytojų veiklos analizės ir vykusios konferencijos išvadomis, bus siekiama nustatyti priemones ir teisinius būdus, kaip įtvirtinti pasaulio vertybių vietos valdytojų funkcijas ir atsakomybes. Konferencijoje ne kartą minėta, jog UNESCO pasaulio paveldo statusas – tai ne tik didelė garbė, bet ir atsakomybė, tačiau jau ne vienerius metus Lietuva neturi nacionalinio UNESCO kultūros paveldo koordinatoriaus, kas menkina Lietuvos poziciją šioje organizacijoje. Tai galėtų būti vienas pirmųjų naujosios Vyriausybės uždavinių. Kitu uždaviniu galėtų būti vietos valdytojų funkcijų peržiūrėjimas ir tikslinimas (Paveldo komisijos rekomendacijų dėl vietos valdytojų funkcijų nustatymo įgyvendinimas, naujai paskirto Struvės geodezinio lanko vietos valdytojo funkcijų peržiūrėjimas ir pan.).
2017 m. įsigaliojo Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo nauja redakcija, kurioje institucijai buvo priskirta papildoma funkcija aktualizuoti kultūros paveldą visuomenėje. Konferencijoje Paveldo komisijos pirmininko pavaduotojas pristatė institucijos vykdytą strategiją siekiant įvairių bendruomenių įtraukties į paveldo pažinimo procesus. Renginyje sutarta, jog paveldo švietimas ir aktualizavimas turėtų būti ne pavienių institucijų veikla, o vienu iš svarbesnių valstybės strateginių tikslų, todėl buvo nutarta prie šio klausimo grįžti aptariant naujos kadencijos Vyriausybės programos priemonių planą.
Gruodžio 16 d. įvykusi nuotolinė UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metų baigiamoji konferencija buvo organizuota kaip strateginis 2020 m. renginys, turėjęs inicijuoti tolesnę diskusiją pasaulio paveldo apsaugos klausimais, todėl konferencijoje kelti probleminiai klausimai buvo detaliau aptariami 2021 m. vasario 11 d. Respublikos Prezidentūros organizuotame Kultūros forume „Lietuva ir UNESCO: ar vykdome pažadą sau ir pasauliui?“
Kūrybinis piešinių konkursas #PasaulioPaveldasNamuose
Paveldo komisija, aktualizuodama UNESCO pasaulio
paveldą Lietuvoje, balandžio–gegužės mėn. organizavo nuotolinį Kūrybinį piešinių konkursą #PasaulioPaveldasNamuose. Kvietimas dalyvauti
konkurse buvo siųstas Lietuvos progimnazijų ir Lietuvos gimnazijų asociacijoms,
Lietuvos vaikų ir jaunimo centrui, Lietuvos dailės mokytojų asociacijai ir kt.
Konkurse dalyvavo 53 darbai. Į balsavimą gausiai įsitraukė socialinio tinklo Facebook
vartotojai – darbai sulaukė net 3788 patiktukų. Įgyvendinant šią veiklą buvo pasiektas pagrindinis konkurso tikslas – aktualizuoti UNESCO
pasaulio paveldo Lietuvoje metus, skatinti vaikus ir jaunimą domėtis pasaulio
paveldu, daugiau sužinoti apie Lietuvoje saugomas pasaulio vertybes ir
kūrybiškai pavaizduoti pasaulio įvertintintas vietoves.
Visų darbų apžvalga:
https://vkpk.lt/naujienos/piesiniu-konkurso-pasauliopaveldasnamuose-nugaletojai-ir-visu-darbu-video/
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos baigiamasis metinis seminaras
Gruodžio 21 d. vykusiame Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos baigiamajame metiniame seminare Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė bei Paveldosaugos ir strateginio planavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Artūras Stepanovič pristatė pranešimą „Savivaldybių veikla kultūros paveldo apsaugoje“ apie Paveldo komisijos atliktą tyrimą vertinant kasmetinį ilgalaikį savivaldybių indėlį į kultūros paveldo apsaugą. Pranešime buvo apžvelgta savivaldybių veikla kultūros paveldo finansavimo, jo apsaugos administravimo, apskaitos, priežiūros ir tvarkybos prioritetų nustatymo srityse. Artūras Stepanovič pranešime pažymėjo, kad savivaldybių skiriamos lėšos kultūros paveldui pastaruosius kelerius metus laipsniškai didėjo – finansavimas augo dėl gebėjimo pritraukti tarptautinių fondų ir valstybės lėšas, taikomų mokesčių lengvatų kultūros paveldo objektų valdytojams ir įgyvendinamų paveldotvarkos programų. Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė akcentavo, jog „vietos bendruomenės turėtų būti nuolat įtraukiamos į sprendimų dėl paveldosaugos procesų priėmimą, o savivaldybėms rekomenduojama perimti gerąją patirtį būtent tų savivaldybių, kurios įgyvendina paveldotvarkos programas“.
6. PAVELDO KOMISIJOS VEIKLOS SKLAIDA
Paveldo komisija žiniasklaidos priemonėse
Paveldo komisija, vadovaudamasi Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsniu, bendravo su žiniasklaida kultūros paveldo apsaugos politikos ir strategijos klausimais. Paveldo komisijos veikloje dažniausiai disponuojamos ryšių su žiniasklaida priemonės – pranešimai spaudai, informaciniai pranešimai Paveldo komisijos interneto svetainėje, interviu žiniasklaidai žodžiu ar raštu.
Paveldo komisijoje pranešimai spaudai daugiausiai rengti ir viešinti priėmus Paveldo komisijos išvadą (sprendimo, nutarimo ar rašto forma), prieš renginius ir / ar po jų, siekiant paviešinti tam tikrą reiškinį ir / ar pasiekti tikslinę auditoriją. 2020 m. Paveldo komisija savo iniciatyva parengė apie 20 pranešimų spaudai. Paveldo komisija pasisakė dėl Vilniaus miesto bendrojo plano, statybų istoriniuose ansambliuose, Statybos įstatymo keitimo, paplūdimio Lukiškių aikštėje, naujų statybų praktikos vertingiausiuose paveldo teritorijose ir planuojamų įstatymų pataisų, didėjančių savivaldybių skiriamų lėšų kultūros paveldui, UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metų ir UNESCO saugomo pasaulio paveldo Lietuvoje problematikos, Europa Nostra naujienų. Paveldo komisijos parengtus pranešimus spaudai viešino didieji naujienų portalai – 15min.lt, delfi.lt, lrt.lt, lrytas.lt, tv3.lt ir kiti – sa.lt, madeinvilnius.lt, respublika.lt, alfa.lt, alkas.lt, diena.lt, voruta.lt, pilotas.lt ir kt. Pranešimai spaudai buvo išplatinti skirtinguose kanaluose ir, priklausomai nuo pranešimo turinio, viešinti ir kitų institucijų interneto svetainėse.
Pranešimais spaudai daugiausiai buvo viešinta baigtinė Paveldo komisijos išvada, nuomonė. Procesas, tarpinės įžvalgos ir aktualaus klausimo viešinimas jau po išvados ar nuomonės pateikimo, su retomis išimtimis, toliau aktualizuojamas nebuvo. Todėl, 2020 m. buvo išsikeltas tikslas tobulinti ryšių su visuomene strategiją ir taktiką, kas turėtų padėti pasiekti Paveldo komisijai keliamų tikslų.
2020 m. internetiniuose žinių portaluose publikuoti ne tik Paveldo komisijos parengti pranešimai spaudai, tačiau ir žiniasklaidos inicijuoti straipsniai, kuriuose kalbinta Paveldo komisijos pirmininkė arba remtasi Paveldo komisijos išreikšta nuomone aktualiais paveldosaugos klausimais. Paveldo komisijos viešai išsakyta nuomone buvo remiamasi dėl kino centro „Garsas“, paplūdimio „Lukiškių“ aikštėje atvejo, visuomenininkų peticijos prieš statybas Vilniaus baroko paminkluose. Žiniasklaida kreipėsi į Paveldo komisiją dėl ekspertinės nuomonės pateikimo dėl planuojamo metro Vilniuje, UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metų renginių ir UNESCO paveldo problemų (Paveldo komisijai paraginus), vilos Kaune, Perkūno al. griovimo, paplūdimio Lukiškių aikštėje.
Palyginus su pranešimais žiniasklaidai, kiek Paveldo komisija jų parengia pati ir kiek būna inicijuota žiniasklaidos, tai spaudos atstovų iniciatyva parengtų straipsnių, kuriuose pateikiami Paveldo komisijos ekspertiniai komentarai, yra ženkliai mažiau (maždaug penktadaliu). Ryšių su žiniasklaida atžvilgiu ši sritis 2020 m. buvo tobulinama, tačiau vertinimo rodikliai tobulintini 2021 m.
2020 m. I ketv. Paveldo komisijos pirmininko pavaduotoja Andrijana Filinaitė pasisakė LRT laidose „Ryto allegro“ ir „Kultūros diena“ apie UNESCO pasaulio paveldo metus Lietuvoje ir jiems skirtus renginius, taip pat publikuotas pirmininko pavaduotojos interviu apie UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metus portale pilotas.lt; pilnas3.kaunas.lt.
I ketv. pirmininko pavaduotoja laidoje „Panorama“ pasisakė dėl Kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo, konservavimo ir restauravimo tvarkos aprašo. II ketv. Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė laidoje „Panorama“ pasisakė dėl visuomenininkų peticijos prieš statybas Vilniaus baroko paminkluose, laidoje „Ryto allegro“ – apie kultūros paveldo priežiūros ir išsaugojimo reglamentavimą Lietuvoje, IV ketv. LRT laidose „Lietuvos diena“ ir „Panorama“ – apie UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metų baigiamosios konferencijos tikslus (vienas interviu prieš konferenciją, kitas – po).
Sėkmingiausios viešinimo kampanijos 2020 m. – kvietimas teikti paraiškas Europa Nostra 2021 apdovanojimams, kūrybinis piešinių konkursas #pasauliopaveldasnamuose, UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metų baigiamosios konferencijos sklaida. Viešinimo strategija buvo kryptingai orientuota į tikslines auditorijas, viešinta įvairiais kanalais.
Paveldo komisija socialiniuose tinkluose
Paveldo komisijos socialinių tinklų paskyrose (Facebook, Instagram ir Twitter) publikuota beveik 150 informacinių pranešimų apie Paveldo komisijos veiklą, vykdyta kultūros paveldo sklaida, viešintos su UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metais susijusios iniciatyvos, renginiai, sveikinimai specialiomis progomis ir kt.
Daugiausiai naudojama ir daugiausiai sekėjų turi Paveldo komisijos Facebook puslapis – 4746. 2020 m. puslapis pasiekė maksimalų įvertinimą – 5 žvaigždutes. Viešinimo Facebook 2020 m. kryptys: 1. Paveldo komisijos veikloje priimamos išvados; 2. sveikinimai specialiosiomis progomis; 3. renginių viešinimas (2020 m. ši sritis Facebook socialiniame tinkle sėkmingiausia – UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metų baigiamąją konferenciją Paveldo komisijos Facebook puslapyje peržiūrėjo 6,7 tūkst. žiūrovų, o konkurso #pasauliopaveldasnamuose kvietimas pasiekė 29 tūkstančius vartotojų); 4. Paveldo komisijos Facebook paskyroje sukurta rubrika „5 FAKTAI“, skirta UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metų minėjimui. Aktualizuotos UNESCO Pasaulio paveldo sąrašo vertybės Lietuvoje ir į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtrauktos Lietuvos nematerialiojo kultūros paveldo vertybės. Naudotos įvairios informacinių pranešimų formos – kurti video, maketuotos nuotraukos derinant su tekstu. Daugiausiai Facebook vartotojų įsitraukimo sulaukė informaciniai pranešimai apie archeologinius radinius Kernavės archeologinėje vietovėje ir Kuršių nerijoje. Pavyzdžiui, informacinis pranešimas apie Kernavėje rastas taures iš Artimųjų Rytų, iš kurių, manoma, gėrė Traidenis, pasiekė net virš 10 tūkst. Facebook vartotojų ir sulaukė 126 patiktukų.
Paveldo komisijos Instagram paskyra daugiau skirta vizualiems pranešimams. Ši Paveldo komisijos paskyra savo populiarumu ženkliai nusileidžia Facebook paskyrai – turi 382 sekėjus. Twitter paskyra, skirta komunikuoti su užsienio auditorija, buvo aktyvi iki 2020 m. birželio mėnesio.
Paveldo komisijos administracijos rengiamas spaudos monitoringas
Paveldo komisijos administracija kiekvieną savaitę rengia
spaudos monitoringą. Stebimos ir sisteminamos kultūros paveldo apsaugai
svarbios naujienos, viešojoje erdvėje pasirodantys straipsniai apie Paveldo
komisiją, jos veiklą ir kt. Šia informacija dalinamasi su Paveldo komisijos
administracija, Paveldo komisijos nariais, esant pageidavimui spaudos
monitoringas teikiamas ir į išorę. Spaudos monitoringas padeda stebėti paveldo
aktualijas, kitų institucijų ir žiniasklaidos pozicijas tam tikrais klausimais,
kiekybiškai įsivertinti Paveldo komisijos viešosios informacijos rengimo
produktyvumą bei viešojoje erdvėje kuriamą Paveldo komisijos įvaizdį.
Paveldo komisijos 2018–2019 m. veiklos auditas
Ataskaitiniais metais Paveldo komisijos užsakymu buvo atliktas institucijos 2018–2019 m. veiklos auditas, siekiant visapusiškai įvertinti įstaigos valdymą, vidaus kontrolės įgyvendinimą, rizikų valdymą bei veiklos atitiktį nustatytiems teisės aktų reikalavimams. Atliekant veiklos auditą, įvertintas įstaigos veiklos teisinis reguliavimas, teisės aktų suderinamumas bei identifikuoti teisės aktai, būtini veiklos teisėtumui ir efektyvumui užtikrinti. Taip pat atliktas sutarčių sudarymo bei vykdymo, viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo bei įforminimo, vidaus kontrolės įgyvendinimo vertinimas.
2021 m. Paveldo komisija planuoja įvykdyti audito ataskaitoje pateiktas rekomendacijas pagal metų pradžioje parengtą rekomendacijų įgyvendinimo planą.
Administracijos struktūra
Administracijos struktūra, kurią sudaro 18,5 pareigybių, patvirtinta Paveldo komisijos pirmininko 2019 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. V-1.
 |
Visgi, atsižvelgiant į institucijai skiriamus asignavimus, 2020 m. Paveldo komisijoje dirbo tik 13 darbuotojų.
Įgyvendinant Vyriausybės nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo, buvo parengti naujos redakcijos karjeros valstybės tarnautojų pareigybių aprašymai.
Paveldo komisijos pirmininko 2018-12-21 įsakymu Nr. V-13 patvirtinti Valstybinės kultūros paveldo komisijos administracijos nuostatai nustato administracijos struktūrą, darbo organizavimo tvarką ir struktūrinių padalinių – Paveldosaugos ir strateginio planavimo skyriaus, Teisinio koordinavimo skyriaus, Administracinio skyriaus, Finansų ir bendrųjų reikalų skyriaus kompetencijas. Su Administracijos nuostatais galima susipažinti interneto svetainėje https://vkpk.lt/veikla/veiklos-reglamentavimas/.
Finansinė informacija
Pagrindinis Paveldo komisijos, vykdančios valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos ir strategijos formavimo ir įgyvendinimo programą, finansavimo šaltinis buvo ir išlieka valstybės biudžeto lėšos. 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu Nr. XIII-2695 Paveldo komisijai numatyta 294 tūkst. Eur. Palyginus su 2019 m., 2020 m. asignavimai padidėjo 14 tūkst. Eur. Visi asignavimai panaudoti pagal tikslinę paskirtį. 2020 m. Paveldo komisija, įgyvendindama UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metų minėjimo programą, vykdė Lietuvos kultūros tarybos lėšomis finansuotą projektą „UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metų minėjimo renginių ciklas“ (7400 Eur).