LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL PAJŪRIO JUOSTOS ŽEMYNINĖS DALIES PAPLŪDIMIŲ REKREACIJOS PLANO TVIRTINIMO
2015 m. kovo 9 d. d. Nr. D1-204
Vilnius
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 1 d. nutarimo Nr. 1528 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymą“ 1.1 punktu,
t v i r t i n u Pajūrio juostos žemyninės dalies paplūdimių rekreacijos plano sprendinius (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2015 m. kovo 9 d.
įsakymu Nr. D1-204
PAJŪRIO JUOSTOS ŽEMYNINĖS DALIES PAPLŪDIMIŲ REKREACIJOS SPECIALIOJO PLANO SPRENDINIAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Planavimo objektas – pajūrio juostos žemyninės dalies paplūdimiai nuo Klaipėdos uosto šiaurinio molo iki Latvijos Respublikos valstybinės sienos (be jūrinės dalies). Planuojama teritorija apima dalį žemyninės dalies pajūrio juostos, į kurią patenka paplūdimiai ir gretimos teritorijos (nuo kranto linijos iki apsauginio paplūdimio kopagūbrio rytinio šlaito), kurios svarbios norint užtikrinti tinkamą paplūdimių įrengimą, aptarnavimą, įvairių rekreacijos formų vystymą.
2. Planavimo tikslas – parengti pajūrio juostos žemyninės dalies paplūdimių rekreacijos planą, kuris padėtų užtikrinti subalansuotą valstybinėje žemėje esančių pajūrio juostos paplūdimių naudojimą, sudarytų sąlygas visuomenei naudotis pajūrio juostos rekreaciniais ištekliais ir išsaugoti Lietuvoje unikalų žemyninio pajūrio kraštovaizdį.
3. Planavimo uždaviniai:
3.1. numatyti poilsio pajūrio paplūdimiuose organizavimo kryptis ir prioritetus – detalizuojant Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano sprendinius, nustatyti pajūrio juostos žemyninės dalies paplūdimių, esančių valstybinėje žemėje, naudojimo, tvarkymo prioritetus, rekreacinių išteklių, kraštovaizdžio apsaugos, tvarkymo reglamentus ir priemones;
3.2. numatyti viešosios turizmo ir poilsio infrastruktūros pajūrio kraštovaizdyje formavimo principus, apibrėžti viešosios rekreacinės infrastruktūros tinklo struktūrą numatant visuomenės lankymui ir poilsiui skirtos rekreacinės infrastruktūros ir kitų infrastruktūros objektų išdėstymo vietas, jų naudojimo, tvarkymo priemones ir reikalavimus;
3.3. saugant pajūrio kraštovaizdį, rekreacijos išteklius ir užtikrinant darnų teritorijos vystymą, patenkinti visuomenės poreikius ir suderinti valstybės interesus plėtojant turizmo ir poilsio paslaugas pajūrio juostoje;
4. Pajūrio juostos žemyninės dalies paplūdimių rekreacijos planas parengtas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija iki 2013 m. gruodžio 31 d.), Pajūrio juostos įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo, Turizmo įstatymo, Jūros aplinkos apsaugos įstatymo nuostatomis, Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiuoju planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. D1-601 „Dėl Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano patvirtinimo“, Turizmo ir rekreacijos schemų ir planų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 4-246/D1-341 „Dėl Turizmo ir rekreacijos schemų ir planų (projektų) rengimo taisyklių patvirtinimo“, Jūros krantų apsaugos ir naudojimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 73 „Dėl Jūros krantų apsaugos ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“, Pajūrio juostos tvarkymo programa 2014–2020 m., patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. D1-360 „Dėl Pajūrio juostos tvarkymo programos 2014–2020 m. patvirtinimo“, kitų nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų reikalavimais.
5. Pajūrio juostos žemyninės dalies paplūdimių rekreacijos specialiojo plano sprendinius sudaro šis tekstas ir grafinė dalis (Pajūrio juostos žemyninės dalies paplūdimių rekreacijos specialiojo plano 3 brėžiniai).
II SKYRIUS
TVARKOMASIS ZONAVIMAS
7. Pajūrio juostos žemyninės dalies paplūdimių rekreacijos specialiajame plane konkretizuotos Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiuoju planu išskirtų kraštovaizdžio tvarkymo zonų naudojimo, tvarkymo priemonės, apsaugos ir tvarkymo reglamentai.
8. Atsižvelgiant į šio plano tikslus, išsamiausiai nagrinėtas kitos rekreacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamentavimas.
9. Pajūrio juostos žemyninės dalies paplūdimių rekreacijos plane išskirtos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
9.1. Konservacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zona:
9.2. Miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zona:
9.3. Kitos paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zona:
9.3.1. rekreacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zona, kuri skirstoma į:
9.3.1.1. subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zoną, kuri apima bendrojo naudojimo pliažus (didelio intensyvumo bendro naudojimo pliažai; vidutinio intensyvumo bendro naudojimo pliažai; mažo intensyvumo bendro naudojimo pliažai) ir specializuotus pliažus (vyrų, moterų, nudistų pliažai; neįgaliesiems pritaikyti pliažai; ekstremalių pramogų teritorijos; pasivaikščiojimų teritorijos);
III SKYRIUS
KRAŠTOVAIZDŽIO TVARKYMO ZONŲ ŪKINĖS VEIKLOS REGULIAVIMO, KRAŠTOVAIZDŽIO APSAUGOS, TVARKYMO REGLAMENTAI IR PRIEMONĖS
PIRMASIS SKIRSNIS
KONSERVACINĖS PASKIRTIES ŽEMĖS KRŠATOVAIZDŽIO TVARKYMO ZONOS
10. Konservacinių teritorijų tvarkymo principai turi būti nukreipti į sąlygų sudarymą pėsčiomis praeiti ir lankytis paplūdimyje, apribojant kitas rekreacines veiklas.
11. Rezervacinių miškų, smėlynų reguliuojamos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zona. Apima teritorijas, esančias Plocio gamtiniame rezervate. Veikla vykdoma vadovaujantis Pajūrio regioninio parko apsaugos reglamentu, patvirtintu 2002 m. rugpjūčio 10 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 425 „Dėl Pajūrio regioninio parko apsaugos reglamento patvirtinimo“, Pajūrio regioninio parko tvarkymo planu, patvirtintu 2005 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-282 „Dėl Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“, Pajūrio regioninio parko dalies gamtotvarkos planu, patvirtintu 2007 m. lapkričio 9 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-598 „Dėl Pajūrio regioninio parko dalies gamtotvarkos plano patvirtinimo“, ir kitais teisės aktais.
12. Rezervacinių miškų, smėlynų reguliuojamos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zonoje numatytos tvarkymo priemonės:
12.1. teritorijos ženklinimas – Plocio gamtiniame rezervate, siekiant išsaugoti žemyninio pajūrio gamtines ekosistemas, įrengti lankytojų srautus reguliuojančius ir informaciją suteikiančius ženklus. Informacinius ženklus šioje teritorijoje įrengti išlaikant Mažosios Lietuvos architektūros stilistiką, įvertinant Lietuvos pajūrio juostos grafinės–vizualinės sistemos kūrimo metodinėse gairėse pateiktas rekomendacijas. Paplūdimio teritorijoje ženklus įrengti įvertinant Lietuvos higienos normoje HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V–1055 „Dėl Lietuvos higienos normos „HN 92:2007 Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ patvirtinimo“ numatytas rekomendacijas: įrengti riboženklius paplūdimyje šiaurinėje ir pietinėje Plocio gamtinio rezervato dalyje (apytikriai kas 10 metrų). Aukštis iki – 1,5 m, aiškiai matomi; įrengti riboženklius išilgai paplūdimio (apsauginio paplūdimio kopagūbrio vakarinio šlaito papėdėje) kas 15–30 m, užtikrinant jų matomumą; įrengti informacinius stendus šiaurinėje ir pietinėje Plocio gamtinio rezervato dalyje. Aukštis ribojamas iki 1,2 m, informacinė lenta (plotas – 0,5x1 m), kurioje pateikiamas saugomos teritorijos pavadinimas, nurodomos lankymo taisyklės, kita svarbi informacija;
13. Paveldo (gamtos ir kultūros) objektų teritorijų reguliuojamos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zona. Šios zonos gamtos ir kultūros paveldo objektų tvarkymo sprendinius būtina derinti su nustatytais paveldo objektų apsaugos reikalavimais. Svarbu užtikrinti sistemingą gamtos ir kultūros paveldo objektų tvarkymą bei pritaikyti visuomenės poreikiams ir interesams. Būtina parengti detalius tvarkymo projektus planuojamoje teritorijoje esantiems paveldo objektams.
14. Paveldo (gamtos ir kultūros) objektų teritorijų reguliuojamos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zona. Į šią kraštovaizdžio tvarkymo zoną patenka planuojamoje teritorijoje esantys gamtos ir kultūros paveldo objektai:
14.1. Olandų kepurės skardis – gamtos paveldo objektas, esantis Pajūrio regioninio parko teritorijoje, Nemirsetos kraštovaizdžio draustinyje. Numatytos tvarkymo priemonės: atitvarų įrengimas 1 m atstumu nuo skardžio briaunos atvirose skardžio vietose poilsiautojų saugumui užtikrinti. Atitvarų aukštis – apie 1,2 m. Vykdyti nuolatinį jų atnaujinimą. Naudoti Mažosios Lietuvos regionui būdingas natūralias medžiagas, parenkant natūralią ar tamsesnę spalvą. Informacinius ženklus įrengti įvertinant Lietuvos pajūrio juostos grafinės–vizualinės sistemos kūrimo metodinėse gairėse pateiktas rekomendacijas; teritorijos tvarkymas – įrengti teritorijoje rekreacinę, informacinę ir turizmo infrastruktūrą pagal parvirtintą Olandų kepurės kalno skardžio pritaikymo rekreacinėms reikmėms techninį projektą. Užtikrinti nuolatinę įrengtos rekreacinės infrastruktūros priežiūrą; krantotvarkos priemonės – saugoti natūralius krantodaros procesus, kitas priemones vykdyti vadovaujantis Pajūrio juostos tvarkymo programa 2014–2020 m., rengti tikslines krantotvarkos programas–projektus;
14.2. Priešlėktuvinės apsaugos baterijos „Nordmole“ liekanos yra Melnragės I paplūdimyje, apie 350 m į šiaurę nuo šiaurinio molo. Numatytos tvarkymo priemonės: teritorijos tvarkymas – vykdyti baterijos konservavimo, restauravimo ir pritaikymo visuomenei darbus pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą ir jo įgyvendinamuosius teisės aktus, reglamentuojančius kultūros vertybių apsaugą; teritorijos ženklinimas – šiaurinėje paveldo objekto teritorijos dalyje įrengti informacinį stendą su informacija apie vertybę. Informacinės lentos plotas – apie 0,5x1,0 m, aukštis – 1,2 m. Informacinius ženklus šioje teritorijoje įrengti įvertinant Lietuvos pajūrio juostos grafinės–vizualinės sistemos kūrimo metodinėse gairėse pateiktas rekomendacijas. Paplūdimio teritorijoje ženklus įrengti įvertinant Lietuvos higienos normoje HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ numatytas rekomendacijas;. Sanitarinio–higieninio punkto įrengimas: renovuoti esamą infrastruktūrą, įrengti stacionarų tualetą ir dušą;
14.3. Nuskendusio laivo vieta (teritorijos plotas – 8100 m2) yra I Melnragėje, dalis teritorijos patenka į jūros akvatoriją. Objektas saugomas moksliniam pažinimui ir viešajai pagarbai. Numatytos tvarkymo priemonės: teritorijos tvarkymas – vykdyti objekto konservavimo darbus pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą ir jo įgyvendinamuosius teisės aktus, reglamentuojančius kultūros vertybių apsaugą; teritorijos ženklinimas – šiaurinėje teritorijos dalyje pastatyti informacinį stendą su informacija apie vertybę. Stendo aukštis – apie 1,2 m, informacinės lentos plotas – apie 0,5x1,0 m. Informacinius ženklus teritorijoje įrengti įvertinant Lietuvos pajūrio juostos grafinės–vizualinės sistemos kūrimo metodinėse gairėse pateiktas rekomendacijas. Paplūdimio teritorijoje ženklus įrengti įvertinant Lietuvos higienos normoje HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ numatytas rekomendacijas;
14.4. Priešlėktuvinės apsaugos baterijos „Memmel-Nord“ liekanos yra ties Kukuliškiais. Numatytos tvarkymo priemonės: teritorijos tvarkymas – parengti kultūros paveldo objekto aplinkos sutvarkymo projektą pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą ir jo įgyvendinamuosius teisės aktus, reglamentuojančius kultūros vertybių apsaugą; teritorijos ženklinimas – šiaurinėje dalyje įrengti informacinį stendą su informacija apie vertybę. Stendo aukštis – iki 1,2 m, informacinės lentos plotas – apie 0,5x1,0 m. Informacinius ženklus įrengti įvertinant Lietuvos pajūrio juostos grafinės–vizualinės sistemos kūrimo metodinėse gairėse pateiktas rekomendacijas; rekreacinės infrastruktūros įrengimas – pritaikyti paplūdimio teritoriją ir šalia esančią aplinką rekreacinėms reikmėms. Teritorijoje įrengti rekreacinę infrastruktūrą – 3 paplūdimio įrenginių komplektus (persirengimo kabiną, suoliuką, šiukšliadėžę), pastatyti 2 biotualetus. Rengiant kultūros paveldo objekto sutvarkymo projektą, numatyti vietą mobiliai gelbėjimo stočiai; multifunkcinio centro įrengimas – esami kultūros paveldo objektai gali būti pritaikyti įvairių paslaugų teikimui (apie 500 m2 teritorija) – maitinimo paslaugoms teikti, paplūdimių įrangos (skėčių, gultų, kt. priemonių) nuomos punktams įrengti ar kitiems poreikiams; krantotvarkos priemonės – vykdyti vadovaujantis Pajūrio juostos tvarkymo programa 2014–2020 m., rengti tikslines krantotvarkos programas–projektus;
14.5. Karklės kaimo I senosios kapinės. Numatytos tvarkymo priemonės: teritorijos tvarkymas – sustabdyti kultūrinės ir istorinės vertės nykimą bei neigiamą aplinkos poveikį kapinėms. Numatyti apsaugos, konservavimo, atstatymo ir palaikymo priemones. Teritoriją tvarkyti pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą ir jo įgyvendinamuosius teisės aktus, reglamentuojančius kultūros vertybių apsaugą; teritorijos ženklinimas – pietinėje dalyje prie įėjimo į kapines įrengti informacinį stendą su informacija apie vertybę. Stendo aukštis – iki 1,2 m, informacinės lentos plotas – apie 0,5x1,0 m. Informacinius ženklus įrengti įvertinant Lietuvos pajūrio juostos grafinės-vizualinės sistemos kūrimo metodinėse gairėse pateiktas rekomendacijas; krantotvarkos priemonės – vykdyti vadovaujantis Pajūrio juostos tvarkymo programa 2014–2020 m., rengti tikslines krantotvarkos programas–projektus;
14.6. Karklės etnokultūrinis draustinis. Numatytos tvarkymo priemonės: teritorijos ženklinimas – pietinėje ir šiaurinėje dalyje pastatyti informacinius stendus. Stendo aukštis – iki 1,2 m, informacinės lentos plotas – apie 0,5x1,0 m. Informacinius ženklus įrengti įvertinant Lietuvos pajūrio juostos grafinės–vizualinės sistemos kūrimo metodinėse gairėse pateiktas rekomendacijas; krantotvarkos darbai – vykdyti vadovaujantis Pajūrio juostos tvarkymo programa 2014–2020 m., rengti tikslines krantotvarkos programas–projektus;
14.7. Nemirsetos laivų gelbėjimo stotis. Numatytos tvarkymo priemonės: teritorijos tvarkymas – eksponuoti objektą ir pritaikyti naudojimui: nugriauti pajūrio kraštovaizdyje vizualiai nederančią tvorą. Formuoti objekto aplinkoje žolinę augaliją, kitus želdinius ir taip gerinti objekto dominavimą (matomumą) aplinkoje. Siekiant objektą pritaikyti naudojimui, teritorijoje įrengti slipą. Objektą tvarkyti pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą ir jo įgyvendinamuosius teisės aktus, reglamentuojančius kultūros vertybių apsaugą; teritorijos ženklinimas – pietrytinėje objekto dalyje įrengti informacinį stendą su informacija apie vertybę. Stendo aukštis – iki 1,2 m, informacinės lentos plotas – apie 0,5x1,0 m. Informacinius ženklus įrengti įvertinant Lietuvos pajūrio juostos grafinės–vizualinės sistemos kūrimo metodinėse gairėse pateiktas rekomendacijas. Paplūdimio teritorijoje ženklus įrengti įvertinant Lietuvos higienos normoje HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ numatytas rekomendacijas; krantotvarkos priemonės – saugoti natūralius krantodaros procesus, kitas priemones vykdyti vadovaujantis Pajūrio juostos tvarkymo programa 2014–2020 m., rengti tikslines krantotvarkos programas–projektus;
14.8. Palangos tiltas. Numatytos krantotvarkos priemonės – vykdyti vadovaujantis Pajūrio juostos tvarkymo programa 2014–2020 m., rengti tikslines krantotvarkos programas–projektus;
14.9. Senojo miesto vieta. Numatytos tvarkymo priemonės: teritorijos ženklinimas – pietinėje dalyje įrengti informacinį stendą su informacija apie vertybę. Stendo aukštis – iki 1,2 m, informacinės lentos plotas – apie 0,5x1,0 m. Informacinius ženklus įrengti įvertinant Lietuvos pajūrio juostos grafinės–vizualinės sistemos kūrimo metodinėse gairėse pateiktas rekomendacijas. Paplūdimio teritorijoje ženklus įrengti įvertinant Lietuvos higienos normoje HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ numatytas rekomendacijas; teritorijos tvarkymas – nuolat stebėti teritoriją ir prireikus atlikti konservavimo darbus. Darbus vykdyti pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą ir jo įgyvendinamuosius teisės aktus, reglamentuojančius kultūros vertybių apsaugą; krantotvarkos priemonės – vykdyti vadovaujantis Pajūrio juostos tvarkymo programa 2014–2020 m., rengti tikslines krantotvarkos programas–projektus;
14.10. Šventosios (Elijos) senovės gyvenvietė. Numatytos tvarkymo priemonės: teritorijos tvarkymas – nuolat stebėti teritoriją ir prireikus atlikti konservavimo darbus pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą ir jo įgyvendinamuosius teisės aktus, reglamentuojančius kultūros vertybių apsaugą; teritorijos ženklinimas – pietinėje dalyje įrengti informacinį stendą su informacija apie vertybę. Stendo aukštis – iki 1,2 m informacinės lentos plotas – apie 0,5x1,0 m. Informacinius ženklus įrengti įvertinant Lietuvos pajūrio juostos grafinės–vizualinės sistemos kūrimo metodinėse gairėse pateiktas rekomendacijas. Paplūdimio teritorijoje ženklus įrengti įvertinant Lietuvos higienos normoje HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ numatytas rekomendacijas;
14.11. Lietuvos Valstybinės sienos ženklas. Numatyta tvarkymo priemonė: teritorijos ženklinimas – vietai pažymėti įrengti informacinį stendą. Stendo aukštis – iki 1,2 m, informacinės lentos plotas – apie 0,5x1,0 m. Informacinius ženklus įrengti įvertinant Lietuvos pajūrio juostos grafinės–vizualinės sistemos kūrimo metodinėse gairėse pateiktas rekomendacijas.
ANTRASIS SKIRSNIS
MIŠKŲ ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS KRAŠTOVAIZDŽIO TVARKYMO ZONA
15. Ekosistemų apsaugos miškų kraštovaizdžio tvarkymo zona. Apima gamtosauginiu požiūriu vertingiausias Pajūrio regioninio parko kraštovaizdžio draustinių, botaninių–zoologinių, telmologinių, zoologinių, botaninių draustinių, taip pat Būtingės geomorfologinio draustinio ir apsauginių zonų miškus su vertingomis biocenozėmis IIA grupės miškuose. Konkrečios šių miškų tvarkymo priemonės nustatomos rengiant miškų tvarkymo schemas.
16. Ekosistemų apsaugos miškuose numatytos kraštovaizdžio tvarkymo priemonės:
16.1. rekreacinės aplinkos kokybės palaikymo priemonės:
16.1.1. stichinių arba biotinių veiksnių sudarkytus, blogos sanitarinės būklės medynus kirsti neplynais arba plynais sanitariniais kirtimais;
16.2. darnaus (tausojančio) ūkininkavimo užtikrinimo priemonės – gamtinę brandą pasiekusius medynus kirsti pagrindiniais neplynais kirtimais, o planuojant tokius kirtimus atsižvelgti, kokią įtaką tai gali daryti šalia esančių teritorijų rekreaciniam naudojimui;
16.3. kraštovaizdžio naudojimą ribojančios priemonės:
17. Konkretesnės ekosistemų apsaugos miškų tvarkymo priemonės turi būti detalizuotos parengiant atitinkamus miškotvarkos projektus. Jie turi būti rengiami pagal Aplinkos ministerijos patvirtintas šių projektų rengimo taisykles bei metodiką ir jose nustatytus kriterijus.
18. Rekreacinių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zona suskirstyta į:
19. Ekstensyvaus pritaikymo (kopų, miškų parkai) rekreaciniuose miškuose numatytos kraštovaizdžio tvarkymo priemonės:
19.1. rekreacinės aplinkos kokybės palaikymo priemonės:
19.1.1. vykdyti aplinkos formavimo, sanitarinių–higieninių ir estetinių savybių gerinimo, reginių formavimo ir medynų atsparumo didinimo priemones;
19.1.2. gerinti rekreacines savybes: atverti reginius, lankomus objektus, formuoti minimalią rekreacinę infrastruktūrą;
19.2. darnaus (tausojančio) ūkininkavimo užtikrinimo priemonės:
19.2.3. blogos sanitarinės būklės, sudarkytus stichinių arba biotinių veiksnių medynus kirsti neplynais arba plynais sanitariniais kirtimais;
19.3. kraštovaizdžio naudojimą ribojančios priemonės:
19.3.1. kirsti ne per poilsiavimo sezoną, išskyrus stichinių arba biotinių veiksnių sudarkytus medynus;
19.3.2. draudžiama naudoti pesticidus. Masiškai plintant kenkėjams, leidžiama naudoti biopreparatus ir selektyvinio veikimo insekticidus;
20. Intensyvaus pritaikymo rekreaciniuose miškuose numatytos kraštovaizdžio tvarkymo priemonės:
20.1. rekreacinės aplinkos kokybės palaikymo priemonės:
20.1.1. formuoti intensyviam poilsiui pritaikytą, poilsio parkui būdingą miško rūšinę sudėtį ir struktūrą;
20.1.2. rekreacinę aplinką formuoti neplynais (grupiniais–atvejiniais ir atrankiniais) kirtimais, želdinti stambiais sodmenimis, atverti reginius;
20.2. darnaus (tausojančio) ūkininkavimo užtikrinimo priemonės:
TREČIASIS SKIRSNIS
KITOS PASKIRTIES ŽEMĖS KRAŠTOVAIZDŽIO TVARKYMO ZONA
22. Rekreacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zona apima paplūdimių teritorijas, kuriose prioritetinė veiklos kryptis yra įvairių formų rekreacija.
23. Rekreacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zoną sudaro:
23.1. subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos bendro naudojimo paplūdimių (pliažų) kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
23.2. subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos specializuoto naudojimo paplūdimių (pliažų) teritorijos:
24. Bendro naudojimo paplūdimiuose užtikrinti smėlio valymą mechaniniu būdu bent kartą per savaitę sezono metu. Prie privažiavimo takų pastatyti antrinių žaliavų konteinerius popieriui, plastikui, stiklui.
25. Paplūdimiuose kurti vieningą gelbėjimo sistemą – gerinti gelbėjimo stočių infrastruktūrą, įrengiant naujas ir rekonstruojant esamas gelbėjimo stotis, taikyti vienodus architektūrinius reikalavimus (medžiagas, spalvas) ir gelbėjimo sistemos standartus.
26. Paplūdimio teritorijoje ženklus įrengti įvertinant Lietuvos higienos normoje HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ numatytas rekomendacijas, taip pat Lietuvos pajūrio juostos grafinės–vizualinės sistemos kūrimo metodinėse gairėse pateiktas rekomendacijas.
27. Krantotvarkos ir aplinkos tvarkymo darbus vykdyti vadovaujantis Pajūrio juostos tvarkymo programa 2014–2020 m., rengti tikslines krantotvarkos programas–projektus.
28. Subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos bendro naudojimo paplūdimiai, įvertinus poilsiautojų srautus kiekviename ruože, suskirstyti į: didelio intensyvumo, vidutinio intensyvumo ir mažo intensyvumo bendro naudojimo paplūdimius (pliažus).
29. Didelio intensyvumo bendrojo naudojimo pliažus išskirti ties urbanizuotomis miestų dalimis, šalia išskirtų urbanizuotų rekreacinių paplūdimio teritorijų. Paplūdimių vystymo priemones derinti su urbanizuotų miesto teritorijų vystymo priemonėmis.
30. Labiausiai lankomuose paplūdimiuose rekomenduojama įgyvendinti tokius sanitarinius – higieninius ir aplinkos kokybės reikalavimus, kurie atitiktų „Mėlynosios vėliavos“ paplūdimiams keliamus reikalavimus.
31. Didelio intensyvumo bendro naudojimo paplūdimiuose gali būti išskiriamos funkcinės zonos:
31.1. poilsio zona – skirta pasyviai veiklai, tokiai kaip pasivaikščiojimai, saulės vonios, aplinkos stebėjimas ir panašiai;
31.2. aktyvių pramogų zona – skirta veiklai, kuriai reikalinga atskira teritorija, gali kelti pavojų aplinkiniams, reikalauja specialių aptvėrimų ir panašiai (sporto aikštynai, jėgos aitvarai ir kt.);
32. Subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos didelio intensyvumo bendro naudojimo paplūdimio ruožuose numatytos tvarkymo priemonės:
32.1. I Melnragės ruože, kuriame didelio intensyvumo paplūdimiai apima apie 730 m ilgio paplūdimio atkarpą, numatyta:
32.1.1. išskirti funkcines zonas – aktyvių pramogų zoną šiauriau centrinio tako į paplūdimį, apie 2500 m2 ir vaikų pramogų zoną – pietinėje pliažo dalyje, apie 1200 m2. Suformuoti vaikų maudyklę jūroje;
32.1.2. įrengti 10 paplūdimio įrenginių komplektų (vienas komplektas – persirengimo kabina, 2 suoliukai ir 2 šiukšliadėžės. Šiukšliadėžės turi būti dviejų sekcijų – organinėms ir neorganinėms atliekoms. Paplūdimio įrenginius gaminti pirmenybę teikiant natūralioms medžiagoms;
32.1.3. įrengti vieną stacionarią gelbėjimo stotį, o šalia vaikų poilsio zonos papildomai įrengti gelbėjimo bokštelį;
32.1.5. įrengti sanitarinį–higieninį punktą. I Melnragės ruože sanitariniams–higieniniams reikalavimams užtikrinti paplūdimio prieigose įrengti sanitarinius-higieninius punktus – sutvarkytus, įrengtus tualetus prijungti prie miesto inžinerinių tinklų, įrengti dušo kabinas;
32.2. II Melnragės ruože, kuriame didelio intensyvumo paplūdimiai apima apie 170 m ilgio paplūdimio atkarpą, numatyta:
32.2.1. išskirti funkcines zonas – visoje teritorijoje formuoti poilsio zoną apie 12200 m2 ir vaikų pramogų zoną – pietinėje pliažo dalyje apie 1000 m2. Taip pat suformuoti vaikų maudyklę jūroje;
32.2.2. įrengti poilsio infrastruktūrą: II Melnragės didelio intensyvumo bendrojo naudojimo paplūdimio ruože įrengti 5 paplūdimio įrenginių komplektus (vienas komplektas – persirengimo kabina, 2 suoliukai ir 2 šiukšliadėžės. Šiukšliadėžės turi būti dviejų sekcijų – organinėms ir neorganinėms atliekoms;
32.2.3. įrengti vieną stacionarią gelbėjimo stotį. Šalia vaikų poilsio zonos pastatyti gelbėjimo bokštelį;
32.2.5. įrengti sanitarinį-higieninį punktą. II Melnragės didelio intensyvumo paplūdimio sanitariniams-higieniniams reikalavimams užtikrinti paplūdimio prieigose sutvarkyti sanitarinius-higieninius punktus – sutvarkytus, įrengtus tualetus prijungti prie miesto inžinerinių tinklų, įrengti dušo kabinas;
32.3. Girulių ruože, kuriame didelio intensyvumo paplūdimiai apima apie 510 m ilgio paplūdimio atkarpą, numatyta:
32.3.1. išskirti funkcines zonas – Girulių ruožo paplūdimių teritorijoje formuoti poilsio zoną apie11000 m2, aktyvių pramogų zoną – centrinėje pliažo dalyje šiauriau centrinio tako į paplūdimį apie 3000 m2, vaikų pramogų zoną – pietinėje pliažo dalyje, šalia formuoti maudyklę jūroje, apie 1500 m2;
32.3.2. įrengti poilsio infrastruktūrą: Girulių didelio intensyvumo paplūdimio ruože įrengti 10 paplūdimio įrenginių komplektų (vienas komplektas – persirengimo kabina, 2 suoliukai, 2 šiukšliadėžės). Šiukšliadėžės turi būti dviejų sekcijų – organinėms ir neorganinėms atliekoms;
32.3.3. įrengti vieną stacionarią gelbėjimo stotį. Šalia vaikų poilsio zonos pastatyti gelbėjimo bokštelį;
32.3.5. įrengti sanitarinį-higieninį punktą. Girulių ruože sanitariniams–higieniniams reikalavimams užtikrinti paplūdimio prieigose sutvarkyti sanitarinius-higieninius punktus – sutvarkytus, įrengtus tualetus prijungti prie miesto inžinerinių tinklų, įrengti dušo kabinas;
32.4. Palangos ruože, kuriame didelio intensyvumo paplūdimiai apima apie 2800 m ilgio paplūdimio atkarpą, numatyta:
32.4.1. išskirti funkcines zonas. Palangos ruože visoje teritorijoje formuoti poilsio zoną – apie 45000 m2, aktyvių pramogų zoną – pietinėje ir centrinėje dalyje apie 15002 m, šalia gelbėjimo stoties formuoti sporto ir renginių vietą – apie 3000 m2, išskirti tris vaikų pramogų zonas –pietinėje ruožo dalyje – apie 1000 m2, centrinėje dalyje – apie1000 m2 ir šiaurinėje pliažo dalyje – apie1000 m2. Šalia formuoti maudyklę jūroje;
32.4.2. įrengti poilsio infrastruktūrą: Palangos didelio intensyvumo paplūdimio ruože įrengti 60 paplūdimio įrenginių komplektų (vienas komplektas – persirengimo kabina, 2 suoliukai, 4 šiukšliadėžės). Šiukšliadėžės turi būti dviejų sekcijų – organinėms ir neorganinėms atliekoms. Formuojant šį paplūdimį, kaip reprezentacinę vietovę, tikslinga įrengti (šalia apsauginio kopagūbrio vakarinio šlaito) medinį pasivaikščiojimo taką–promenadą, įrengti dirbtinį apšvietimą;
32.4.3. įrengti dvi gelbėjimo stotis (pietinėje ir šiaurinėje pliažo dalyse), o šalia vaikų poilsio zonų pastatyti gelbėjimo bokštelius (3 vnt.);
32.4.5. įrengti sanitarinį-higieninį punktą. Palangos ruože sanitariniams–higieniniams reikalavimams užtikrinti įrengti šalia esančioje urbanizuotoje teritorijoje 50 vnt. tualetų, pietinėje dalyje (iki tilto) – 20 vnt. tualetų. Įrengiant panaudoti ir praplėsti esamus tualetus, o tarpuose tarp stacionarių tualetų įrengti mobilius (4 vnt.). Už tilto įrengti 30 vnt. tualetų ir praplėsti esamus tualetus, įrengti dušus ir geriamojo vandens punktus, o tarpuose tarp stacionarių tualetų įrengti mobilius (6 vnt.);
32.5. Šventosios ruože, kuriame didelio intensyvumo paplūdimiai apima apie 600 m ilgio paplūdimio atkarpą, numatyta:
32.5.1. išskirti funkcines zonas – visoje teritorijoje formuoti poilsio zoną, apie 45000 m2, aktyvių pramogų zoną išskirti centrinėje dalyje piečiau Šventosios upės, apie 2000 m2, vaikų pramogų zoną išskirti šalia esamos gelbėjimo stoties, apie 1000 m2;
32.5.2. įrengti poilsio infrastruktūrą: įrengti 10 paplūdimio įrenginių komplektų (vienas komplektas – persirengimo kabina, 2 suoliukai, 2 šiukšliadėžės);
32.5.3. įrengti vieną stacionarią gelbėjimo stotį, šalia vaikų poilsio zonos pastatyti gelbėjimo bokštelį, o šiaurinėje dalyje (už Šventosios upės) – mobilią gelbėjimo stotį;
32.5.4. įrengti sanitarinius–higieninius punktus. Šventosios ruože sanitariniams–higieniniams reikalavimams užtikrinti, šalia esančioje urbanizuotoje teritorijoje įrengti 26 vnt. tualetų. Tualetams įrengti, panaudoti esamus stacionarius tualetus, juos praplečiant, įrengti dušus;
33. Vidutinio intensyvumo bendro naudojimo paplūdimius formuoti greta didelio intensyvumo paplūdimių, todėl juos tikslinga formuoti kaip vientisus paplūdimius, išskirti vaikų pramogų funkcinę zoną. Vidutinio intensyvumo bendro naudojimo pliažai skirti ramesnį poilsį mėgstantiems lankytojams ir pritaikyti šeimų poilsiui. Juose turi būti užtikrintos minimalios sanitarinės–higieninės sąlygos pagal Lietuvos higienos normų reikalavimus.
34. Subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos vidutinio intensyvumo bendro naudojimo paplūdimio ruožuose numatytos konkrečios tvarkymo priemonės:
34.1. I Melnragės ruože (ne arčiau kaip 500 m iki Klaipėdos uosto įrenginių) numatyta:
34.1.1. įrengti viešą poilsio infrastruktūrą: I Melnragės vidutinio intensyvumo bendrojo naudojimo pliažuose įrengti 2 paplūdimio įrenginių komplektus (vienas komplektas – persirengimo kabina, 2 suoliukai, 2 šiukšliadėžės). Šiukšliadėžės turi būti dviejų sekcijų – organinėms ir neorganinėms atliekoms;
34.1.2. sanitariniams–higieniniams reikalavimams užtikrinti paplūdimio prieigose sutvarkyti, įrengti sanitarinius-higieninius punktus – tualetus, prijungtus prie miesto inžinerinių tinklų, ir dušus;
34.2. ruože tarp I Melnragės ir II Melnragės, kuriame vidutinio intensyvumo paplūdimiai apima apie 1020 m ilgio paplūdimio atkarpą, numatyta:
34.2.1. įrengti viešą poilsio infrastruktūrą: 7 paplūdimio įrenginių komplektus (vienas komplektas – persirengimo kabina, 2 suoliukai, 2 šiukšliadėžės);
34.2.2. tarp I Melnragės ir II Melnragės sanitariniams–higieniniams reikalavimams užtikrinti paplūdimio prieigose sutvarkyti, įrengti sanitarinius-higieninius punktus – tualetus, prijungtus prie miesto inžinerinių tinklų, ir dušus;
34.3. II Melnragės ruože, kuriame vidutinio intensyvumo paplūdimiai apima apie 340 m ilgio paplūdimio atkarpą, numatyta:
34.3.1. įrengti poilsio infrastruktūrą – įrengti 2 paplūdimio įrenginių komplektus (vienas komplektas – persirengimo kabina, 2 suoliukai, 2 šiukšliadėžės). Šiukšliadėžės turi būti dviejų sekcijų – organinėms ir neorganinėms atliekoms;
34.3.2. sanitariniams–higieniniams reikalavimams užtikrinti, paplūdimio prieigose įrengti sanitarinius-higieninius punktus – tualetus, prijungtus prie miesto inžinerinių tinklų, ir dušus;
34.4. Girulių paplūdimio ruože, kur vidutinio intensyvumo paplūdimiai apima apie 300 m, numatyta:
34.4.1. įrengti poilsio infrastruktūrą – įrengti 4 paplūdimio įrenginių komplektus (vienas komplektas – persirengimo kabina, 2 suoliukai, 2 šiukšliadėžės). Šiukšliadėžės turi būti dviejų sekcijų – organinėms ir neorganinėms atliekoms;
34.4.2. sanitariniams–higieniniams reikalavimams užtikrinti, paplūdimio prieigose įrengti sanitarinius–higieninius punktus – tualetus, prijungtus prie miesto inžinerinių tinklų, ir dušus;
34.4.4. ženklinti prie įėjimo į paplūdimį. Paplūdimio teritorijoje ženklus įrengti įvertinant Lietuvos higienos normoje HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ numatytas rekomendacijas, taip pat Lietuvos pajūrio juostos grafinės-vizualinės sistemos kūrimo metodinėse gairėse pateiktas rekomendacijas;
34.5. Kukuliškių ruože (iki Memel-Nord baterijos), kur vidutinio intensyvumo paplūdimiai apima apie 260 m, numatyta:
34.5.1. įrengti viešą poilsio infrastruktūrą – 3 paplūdimio įrenginių komplektus (vienas komplektas – persirengimo kabina, 2 suoliukai, 2 šiukšliadėžės). Šiukšliadėžės turi būti dviejų sekcijų – organinėms ir neorganinėms atliekoms;
34.5.2. sanitariniams-higieniniams reikalavimams užtikrinti paplūdimio teritorijoje arba jo prieigose įrengti mobilius sanitarinius-higieninius punktus su mobiliaisiais tualetais;
34.6. Karklės ruože (abipus Cypos upelio), kur vidutinio intensyvumo paplūdimiai apima apie 820 m ilgio paplūdimio atkarpą, numatyta:
34.6.1. įrengti poilsio infrastruktūrą – įrengti 5 paplūdimio įrenginių komplektus (vienas komplektas – persirengimo kabina, 2 suoliukai, 2 šiukšliadėžės). Šiukšliadėžės turi būti dviejų sekcijų – organinėms ir neorganinėms atliekoms;
34.6.2. išskirti funkcinę zoną vaikų pramogoms piečiau nuo planuojamo motorizuotų pramogų ir žvejybos išvažiavimo;
34.6.3. sanitariniams–higieniniams reikalavimams užtikrinti paplūdimio teritorijoje arba jo prieigose įrengti mobilius sanitarinius–higieninius punktus su mobiliaisiais tualetais;
34.7. Šiaurinės Karklės ruože, kur vidutinio intensyvumo paplūdimiai apima apie 210 m ilgio paplūdimio atkarpą, numatyta:
34.7.1. įrengti poilsio infrastruktūrą – įrengti 2 paplūdimio įrenginių komplektus (vienas komplektas – persirengimo kabina, suoliukas, šiukšliadėžė). Šiukšliadėžės turi būti dviejų sekcijų – organinėms ir neorganinėms atliekoms;
34.7.2. sanitariniams–higieniniams reikalavimams užtikrinti paplūdimio teritorijoje arba jo prieigose įrengti mobilius sanitarinius-higieninius punktus su mobiliaisiais tualetais ir geriamojo vandens tiekimu;
34.8. Pietinės Nemirsetos dalies ruože, kur vidutinio intensyvumo paplūdimiai apima apie 350 m, numatyta:
34.8.1. įrengti poilsio infrastruktūrą – 5 paplūdimio įrenginių komplektus (vienas komplektas – persirengimo kabina, 2 suoliukai, 2 šiukšliadėžės). Šiukšliadėžės turi būti dviejų sekcijų – organinėms ir neorganinėms atliekoms;
34.8.2. sanitariniams-higieniniams reikalavimams užtikrinti paplūdimio teritorijoje arba jo prieigose įrengti mobilius sanitarinius-higieninius punktus su mobiliaisiais tualetais ir geriamojo vandens tiekimu;
34.9. šiaurinės Nemirsetos dalies (piečiau buvusios laivų gelbėjimo stoties) ruože, kur vidutinio intensyvumo paplūdimiai apima apie 370 m, numatyta:
34.9.1. įrengti poilsio infrastruktūrą – 5 paplūdimio įrenginių komplektus (vienas komplektas – persirengimo kabina, 2 suoliukai, 2 šiukšliadėžės). Šiukšliadėžės turi būti dviejų sekcijų – organinėms ir neorganinėms atliekoms;
34.9.2. sanitariniams–higieniniams reikalavimams užtikrinti įrengti mobilius sanitarinius-higieninius punktus su mobiliaisiais tualetais ir geriamojo vandens tiekimu paplūdimio teritorijoje arba jo prieigose;
34.10. pietinės Palangos dalies ruože (abipus Birutės kalno), kur vidutinio intensyvumo paplūdimiai apima apie 1000 m, numatyta:
34.10.1. įrengti poilsio infrastruktūrą – 14 paplūdimio įrenginių komplektų (vienas komplektas – persirengimo kabina, 2 suoliukai, 2 šiukšliadėžės). Šiukšliadėžės turi būti dviejų sekcijų – organinėms ir neorganinėms atliekoms;
34.10.2. sanitariniams–higieniniams reikalavimams užtikrinti įrengti mobilius sanitarinius–higieninius punktus su mobiliaisiais tualetais ir geriamojo vandens tiekimu paplūdimio teritorijoje arba jo prieigose;
34.11. šiaurinės Palangos (tarp poilsio namų „Vanagupė“ ir Kontininkų g.) iki Kunigiškių ruože, kur vidutinio intensyvumo paplūdimiai apima apie 2300 m, numatyta:
34.11.1. įrengti poilsio infrastruktūrą 15 paplūdimio įrenginių komplektų (vienas komplektas – persirengimo kabina, 2 suoliukai, 2 šiukšliadėžės). Šiukšliadėžės turi būti dviejų sekcijų – organinėms ir neorganinėms atliekoms;
34.11.2. sanitariniams–higieniniams reikalavimams užtikrinti įrengti mobilius sanitarinius-higieninius punktus su mobiliaisiais tualetais ir geriamojo vandens tiekimu paplūdimio teritorijoje arba jo prieigose;
34.11.3. įrengti dvi mobilias gelbėjimo stotis: 1 vnt. – šiauriau Vanagupės, 1 vnt. – piečiau Kunigiškių;
34.12. abipus Ošupio upelio, kur vidutinio intensyvumo paplūdimiai apima apie 500 m, numatyta:
34.12.1. įrengti poilsio infrastruktūrą – 5 paplūdimio įrenginių komplektus (vienas komplektas – persirengimo kabina, suoliukas, šiukšliadėžė). Šiukšliadėžės turi būti dviejų sekcijų – organinėms ir neorganinėms atliekoms;
34.12.2. sanitariniams-higieniniams reikalavimams užtikrinti įrengti mobilius sanitarinius-higieninius punktus su mobiliaisiais tualetais ir geriamojo vandens tiekimu paplūdimio teritorijoje arba jo prieigose;
34.13. šiauriau Monciškių, kur vidutinio intensyvumo paplūdimiai apima apie 1300 m, numatyta:
34.13.1. įrengti poilsio infrastruktūrą – 12 paplūdimio įrenginių komplektų (vienas komplektas – persirengimo kabina, suoliukas, šiukšliadėžė). Šiukšliadėžės turi būti dviejų sekcijų – organinėms ir neorganinėms atliekoms;
34.13.2. sanitariniams–higieniniams reikalavimams užtikrinti įrengti mobilius sanitarinius–higieninius punktus su mobiliaisiais tualetais ir geriamojo vandens tiekimu paplūdimio teritorijoje arba jo prieigose;
34.14. šiauriau Šventosios uosto, kur vidutinio intensyvumo paplūdimiai apima apie 450 m, numatyta:
34.14.1. įrengti poilsio infrastruktūrą – 4 paplūdimio įrenginių komplektai (vienas komplektas – persirengimo kabina, 2 suoliukai, 2 šiukšliadėžės). Šiukšliadėžės turi būti dviejų sekcijų – organinėms ir neorganinėms atliekoms;
34.14.2. sanitariniams–higieniniams reikalavimams užtikrinti įrengti mobilius sanitarinius–higieninius punktus su mobiliaisiais tualetais ir geriamojo vandens tiekimu paplūdimio teritorijoje arba jo prieigose;
35. Mažo intensyvumo bendro naudojimo paplūdimius formuoti rekreacijai mažiau tinkamose arba sunkiau pasiekiamose vietose. Dėl nedidelio lankytojų kiekio teritorijose netikslinga investuoti į rekreacinės ir informacinės infrastruktūros įrengimą ir priežiūrą, todėl šiose teritorijose siūloma apsiriboti tik aplinkos tvarkymo ir krantotvarkos darbais.
36. Prie mažo intensyvumo bendrųjų paplūdimių priskirti ir Pajūrio regioninio parko Olandų kepurės kraštovaizdžio draustinio paplūdimius. Šioje teritorijoje naudoti platesnes rekreacinės plėtros priemones netikslinga dėl natūralių krantoardos procesų, saugomos teritorijos statuso. Šioje teritorijoje numatoma tvarkyti gamtos paveldo objekto – Olandų kepurės skardžio teritoriją pritaikant ją visuomenės poreikiams.
37. Palaikyti aplinkos sanitarinę būklę specializuoto naudojimo pliažuose – paplūdimio smėlį valyti priklausomai nuo teršimo intensyvumo. Šiltuoju metų laiku (turistinio sezono metu) bent kartą per savaitę mechanizuotu būdu išvalyti paplūdimio smėlį. Prie privažiavimo takų pastatyti antrinių žaliavų (popierius, stiklas, plastikas) konteinerius.
38. Teritorijos ženklinimui specializuoto naudojimo (vyrų, moterų ir nudistų) paplūdimiuose įrengti ženklus prie įėjimo į paplūdimį. Paplūdimio teritorijoje ženklus įrengti įvertinant Lietuvos higienos normoje HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ numatytas rekomendacijas, taip pat Lietuvos pajūrio juostos grafinės–vizualinės sistemos kūrimo metodinėse gairėse pateiktas rekomendacijas.
39. Krantotvarkos ir aplinkos tvarkymo darbus vykdyti vadovaujantis Pajūrio juostos tvarkymo programa 2014–2020 m., rengti tikslinės krantotvarkos programas–projektus.
40. Specializuotų paplūdimių naudojimui būtina sukurti paplūdimių lankymo taisykles, pliažų priežiūros sistemą. Esant poreikiui pliažuose galima įrengti vaizdą ribojančių įrenginių sistemą, kuri gali būti derinama su informacijos teikimo sistema (įrenginio aukštis – iki 2 m).
41. Šiuo metu vis dar diskutuojama, ar būtina kurti specializuotus paplūdimius neįgaliesiems ar visus bendruosius paplūdimius būtina pritaikyti neįgaliųjų poreikiams. Specialiojo plano sprendiniuose numatytas kompromisas – populiariausias vietas pritaikyti neįgaliųjų poreikiams, kartu formuoti specializuotus paplūdimius neįgaliesiems. Pliažai neįgaliesiems gali būti įrengti ir kitose vietose, šalia įkurtų talasoterapijos centrų.
42. Subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos specializuoto naudojimo (vyrų, moterų ir nudistų) paplūdimių tvarkymo priemonės:
42.1. įrengti rekreacinę infrastruktūrą specializuoto naudojimo paplūdimiuose:
42.1.1. Moterų pliaže I Melnragė (500 m) – 2 paplūdimio įrenginių komplektus (vienas komplektas – persirengimo kabina, suoliukas, šiukšliadėžė);
42.1.2. Moterų pliaže II Melnragėje (300 m) – 1 paplūdimio įrenginių komplektą (persirengimo kabiną, suoliuką, šiukšliadėžę);
42.1.3. Nudistų pliaže Giruliuose (200 m) – 3 paplūdimio įrenginių komplektus (vienas komplektas – persirengimo kabina, suoliukas, šiukšliadėžė). Šiukšliadėžės gaminamos dviejų sekcijų – organinėms ir neorganinėms atliekoms;
42.1.4. Moterų pliaže Palangoje (400 m) – 8 paplūdimio įrenginių komplektus (vienas komplektas – persirengimo kabina, 2 suoliukai, 2 šiukšliadėžės);
42.1.5. Vyrų pliaže Palangoje (200 m) – 2 paplūdimio įrenginių komplektus (vienas komplektas – persirengimo kabina, suoliukas, šiukšliadėžė);
42.1.6. Vyrų pliaže Šventojoje (130 m) – 2 paplūdimio įrenginių komplektus (vienas komplektas – persirengimo kabina, suoliukas, šiukšliadėžė);
42.1.7. Nudistų pliaže Šventojoje (280 m) – 3 paplūdimio įrenginių komplektus (vienas komplektas – persirengimo kabina, suoliukas, šiukšliadėžė);
42.2. įrengti sanitarinių–higieninių punktų ir lankymo sąlygų užtikrinimo priemones specializuoto naudojimo paplūdimiuose:
42.2.1. Moterų pliažas I Melnragė (500 m) – sanitariniai–higieniniai reikalavimai būtų užtikrinti paplūdimio prieigose pastačius sanitarinius-higieninius punktus – tualetus su miesto inžineriniais tinklais ir geriamojo vandens tiekimu;
42.2.2. Moterų pliažas II Melnragėje (300 m) – sanitariniai–higieniniai reikalavimai būtų užtikrinti paplūdimio prieigose pastačius sanitarinius-higieninius punktus – tualetus su miesto inžineriniais tinklais ir geriamojo vandens tiekimu;
42.2.3. Nudistų pliažas Giruliuose (200 m) – sanitariniai–higieniniai reikalavimai būtų užtikrinti paplūdimio prieigose pastačius sanitarinius-higieninius punktus – tualetus su miesto inžineriniais tinklais ir geriamojo vandens tiekimu;
42.2.4. Moterų pliažas Palangoje (400 m) – sanitariniai–higieniniai reikalavimai būtų užtikrinti pastačius mobilius sanitarinius-higieninius punktus su mobiliaisiais tualetais ir geriamojo vandens tiekimu paplūdimio teritorijoje arba jo prieigose;
42.2.5. Vyrų pliažas Palangoje (200 m) – sanitariniai–higieniniai reikalavimai būtų užtikrinti pastačius mobilius sanitarinius-higieninius punktus su mobiliaisiais tualetais ir geriamojo vandens tiekimu paplūdimio teritorijoje arba jo prieigose;
42.2.6. Vyrų pliažas Šventojoje (130 m) – sanitariniai–higieniniai reikalavimai būtų užtikrinti pastačius mobilius sanitarinius-higieninius punktus su mobiliaisiais tualetais ir geriamojo vandens tiekimu paplūdimio teritorijoje arba jo prieigose;
42.2.7. Nudistų pliažas Šventojoje (280 m) – sanitariniai–higieniniai reikalavimai būtų užtikrinti pastačius mobilius sanitarinius-higieninius punktus su mobiliaisiais tualetais ir geriamojo vandens tiekimu paplūdimio teritorijoje arba jo prieigose;
43. Subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos specializuoto naudojimo neįgaliųjų paplūdimių tvarkymo priemonės:
43.1. neįgaliesiems pritaikytos poilsio infrastruktūros pliažuose įrengti:
43.1.1. Neįgaliųjų pliažas II Melnragėje (350 m) – 4 paplūdimio įrenginių komplektus (vienas komplektas – persirengimo kabina, 2 suoliukai, 2 šiukšliadėžės).
43.1.2. Neįgaliųjų pliažas Palangoje (šalia Palangos Botanikos parko) (70 m) – 1 paplūdimio įrenginių komplektą (persirengimo kabiną, 2 suoliukus, 2 šiukšliadėžes). Šiukšliadėžės turi būti dviejų sekcijų – organinėms ir neorganinėms atliekoms;
43.2. įrengti sanitarinių–higieninių punktų ir lankymo sąlygų užtikrinimo priemones specializuoto naudojimo (neįgaliųjų) pliažuose:
43.2.1. Neįgaliųjų pliažas II Melnragėje (350 m) – sanitariniai–higieniniai reikalavimai būtų užtikrinti paplūdimio prieigose pastačius sanitarinius–higieninius punktus – tualetus su miesto inžineriniais tinklais ir geriamojo vandens tiekimu;
43.2.2. Neįgaliųjų pliažas Palangoje (šalia Palangos Botanikos parko) (70 m) – sanitariniai-higieniniai reikalavimai būtų užtikrinti pastačius neįgaliesiems pritaikytus mobilius sanitarinius-higieninius punktus su mobiliaisiais tualetais ir geriamojo vandens tiekimu paplūdimio teritorijoje arba jo prieigose;
43.3. ženklinti teritoriją specializuoto naudojimo (neįgaliųjų) pliažuose – ženklinti prie įėjimo į paplūdimį pagal Lietuvos higienos normų HN 92:2007 3 priedo reikalavimus;
43.4. įrengti neįgaliesiems pritaikytas judėjimo erdvėje sistemas (pandusus patekimui į vandenį, specialias maudykles ir pan.):
43.4.1. Neįgaliųjų pliažas II Melnragėje (350 m) – įrengti 3 vietas nuvažiavimui į jūrą su įrengta maudykle;
43.4.2. Neįgaliųjų pliažas Palangoje (šalia Palangos Botanikos parko) (70 m) – įrengti vieną vietą nuvažiavimui į jūrą su įrengta maudykle;
44. Planuojamoje teritorijoje yra du jūrų uostai: Klaipėdos valstybinis jūrų uostas ir Šventosios valstybinis jūrų uostas. Šalia uostų esančiose teritorijose, nutolusiose 500 m atstumu nuo uostų įrenginių ribų (sanitarinė apsaugos zona nuo uosto įrenginių pagal higienos normas), siūloma formuoti teritorijas, skirtas pasivaikščiojimams.
45. Teritorijas šalia Šventosios valstybinio jūrų uosto bus galima formuoti kaip bendro naudojimo didelio ir vidutinio intensyvumo paplūdimius parengus atskirus teritorijos planavimo dokumentus.
46. Pasivaikščiojimo teritorija pietų kryptimi nuo priešlėktuvinės apsaugos baterijos „Nordmole“ liekanų yra mėgstama pasivaikščiojimo vieta ne tik vasaros sezono metu, bet ir kitais metų laikais. Šią teritoriją formuoti su reikiama rekreacine infrastruktūra, kuri užtikrintų aplinkos priežiūrą, lankytojų komfortą.
47. Pasivaikščiojimui skirtų paplūdimių tvarkymo priemonės:
47.1. įrengti rekreacinę infrastruktūrą Melnragės pasivaikščiojimų teritorijoje (apie 300 m) – 4 vnt. suoliukų, įrengti poilsio ir sporto aikšteles (sūpynes, laipynes ir kt.) su šiukšliadėžėmis;
47.2. įrengti rekreacinę infrastruktūrą Šventosios pasivaikščiojimų teritorijoje (abipus Šventosios valstybinio jūrų uosto apie 1100 m) – 20 vnt. suoliukų su šiukšliadėžėmis, įrengti poilsio ir sporto aikšteles (sūpynes, laipynes ir kt.). Pasikeitus teisės aktų reikalavimams dėl uosto įrenginių sanitarinės apsaugos zonos dydžio, Šventosios pasivaikščiojimų teritorija gali būti konvertuojama į bendro naudojimo paplūdimių teritoriją. Tokiu atveju teritorijoje gali būti formuojami multifunkciniai centrai (pagal parengtą teritorijos detalųjį planą) ir taikomi kiti urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonos reglamentai.
49. Krantotvarkos ir aplinkos tvarkymo darbus vykdyti vadovaujantis Pajūrio juostos tvarkymo programa 2014–2020 m., rengti tikslines krantotvarkos programas–projektus.
50. Palaikyti aplinkos sanitarinę būklę teritorijose, skirtose pasivaikščiojimui, kiek dažnai valyti paplūdimio smėlį, priklauso nuo teršimo intensyvumo. Šiltuoju metų laiku (turistinio sezono metu) – bent kartą per savaitę mechanizuotu būdu išvalyti paplūdimio smėlį.
51. Siekiant sudaryti sąlygas įvairių pramogų paplūdimiuose vystymui (jėgos aitvarai, plaukiojimai banglentėmis, burvaltėmis), šiuo specialiuoju planu numatytos ekstremalių pramogų zonos. Šioms pramogoms vietas parinkti šalia išvažiavimų į paplūdimį. Šių zonų naudojimas turi būti aprašytas paplūdimio naudojimosi reglamentuose, informaciniuose stenduose.
52. Subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos specializuoto naudojimo ekstremalių pramogų teritorijas išskirti: ties I Melnrage (apie 40 m), Nemirsetoje – šiauriau buvusios laivų gelbėjimo stoties (apie 420 m), piečiau Šventosios uosto, šiaurinėje Būtingės dalyje (apie 450 m). Numatytos teritorijų tvarkymo priemonės:
53. Krantotvarkos ir aplinkos tvarkymo darbus vykdyti vadovaujantis Pajūrio juostos tvarkymo programa 2014–2020 m., rengti tikslines krantotvarkos programas–projektus.
54. Išskirti urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonas teritorijose ties intensyvaus lankymo koridoriais, kurių atsiradimą lėmė Palangos, Klaipėdos miestų planinė struktūra, suformuota susisiekimo infrastruktūra (keliai, takai, automobilių stovėjimo aikštelės). Lankytojų gausa šiose teritorijose skatina intensyvų viešosios poilsio ir turizmo infrastruktūros formavimą.
55. Išskirti urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonas I Melnragės ruože, II Melnragės ruože, Girulių ruože ir Palangos ruože. Palangos ruože urbanizuota teritorija patenka į kultūros paveldo teritoriją, todėl brėžinyje žymimi tik mulifunkciniai centrai atskirai neišskiriant urbanizuotų zonų. Formuojant šią teritoriją įvertinti nustatytus kultūros paveldo apsaugos reikalavimus.
56. Šiose zonose galima formuoti multifunkcinius centrus – gali būti formuojamos zonos skirtos maitinimo paslaugoms teikti, paplūdimių įrangos (skėčių, gultų, kt. priemonių) nuomos, pramogų punktams įrengti. Šie objektai paplūdimyje išdėstomi taip, kad užimtų kiek galima mažiau rekreacinės erdvės, o jų gretimybės stiprinamos krantotvarkos priemonėmis.
57. Urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonoje nustatomi šie kraštovaizdžio naudojimo reikalavimai:
57.1. maitinimo paslaugoms teikti skirti laikini nesudėtingi statiniai ir kilnojami objektai statomi iki 80 kv. m, galima terasa iki 60 kv. m. Statinius derinti prie pajūrio kraštovaizdžio, vengti ryškių, nebūdingų spalvų. Rengiant šių statinių projektus įvertinti parengtas Lietuvos pajūrio juostos grafinės-vizualinės sistemos kūrimo metodines gaires;
57.2. teritorijoje turi būti aiškiai apibrėžti reikalavimai kilnojamiems daiktams, ribojant jų aukštingumą, nustatant medžiagiškumą, spalvinę gamą. Kilnojamo daikto aukštį parinkti individualiai, atsižvelgiant į ruože vyraujantį kopagūbrio aukštį, tačiau visais atvejais aukštis neturi viršyti 4,5 m. Konkrečius reikalavimus gali nustatyti kiekviena savivaldybė.
58. Įrengiant laikinas lauko kavines, užtikrinti higienos reikalavimų laikymąsi, reguliarų atliekų surinkimą.
59. Urbanizuotos rekreacinės aplinkos teritorijose multifunkcinius centrus formuoti pagal techninius projektus, suderinus su savivaldybe.
60. Krantotvarkos priemones vykdyti vadovaujantis Pajūrio juostos tvarkymo programa 2014–2020 m., rengti tikslines krantotvarkos programas–projektus.
61. Aplinkos sanitarinę būklę, paplūdimio smėlio kokybę palaikyti valant smėlį nuo šiukšlių ir kitų teršalų mechanizuotu ir rankiniu būdu. Paplūdimio smėlį valyti priklausomai nuo teršimo intensyvumo. Šiltuoju metų laiku (turistinio sezono metu) šiose zonose rekomenduojama (pagal galimybes) smėlį valyti dažniau nei kartą per savaitę.
62. Į komunikacinės–inžinerinės paskirties žemės ekstensyviai technogenizuotos aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zoną patenka transporto ir inžinerinės infrastruktūros objektų sklypai, susisiekimo infrastruktūra (keliai, pėsčiųjų, dviračių takai). Šias teritorijas tvarkyti pagal atliekamų funkcijų, technologijų ir reikiamos infrastruktūros kūrimo reikalavimus, objektų veiklą derinti su pajūrio juostos įsteigimo tikslais, taikyti neigiamą poveikį kompensuojančias priemones, prisitaikyti prie pajūrio kraštovaizdžio pobūdžio.
63. Siekiant efektyvesnio pajūrio paplūdimių naudojimo rekreacinėms reikmėms ir norint užtikrinti operatyvų pajūrio tvarkymą, formuoti dviejų tipų išvažiavimą į pajūrį:
63.1. motorizuotų pramogų ir mėgėjiškos žvejybos išvažiavimo vietos – susisiekimo keliai, kuriais užtikrinamas žūklės, mažųjų vandens laivų ir kitų priemonių išvežimas į pajūrį, jų nuleidimas į vandenį. Prie šių įvažiavimų formuojami nedideli (apie 100 m) pajūrio ruožai motorizuotų pramogų bei mėgėjiškos žūklės infrastruktūrai įrengti. Numatytos motorizuotų pramogų ir mėgėjiškos žvejybos išvažiavimų vietos:
63.1.1. Melnragės pietinis – išvažiavimas Vėtros g. link šiaurinio Klaipėdos uosto molo dviračių–pėsčiųjų taku;
63.1.3. Karklės šiaurinis – išvažiavimas piečiau Rikinės upelio (tuo atveju, jei bus įgyvendintas mažo jūrinio uostelio įrengimas), iki tol naudojamas kaip bendras paplūdimys;
63.1.6. pietinis Šventosios uosto – išvažiavimas pietinėje Šventosios uosto dalyje (derinamas su ekstremalių pramogų paslaugų centru);
63.2. techninių išvažiavimų vietos – tai rezervinio išvažiavimo vietos, esant ekstremalioms situacijoms arba specialiesiems poreikiams. Numatytos techninio išvažiavimo vietos:
63.2.3. Karklės pietinis – išvažiavimas šiaurinėje Olando kepurės kraštovaizdžio dalyje prie Tydekos upelio;
63.2.4. Šaipių – išvažiavimas prie jūros per Placio gamtinį rezervatą (šalia Šaipių, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Palangos užkardos Karklės atraminio punkto);
63.2.7. Palangos šiaurinis – išvažiavimas prie jūros yra įrengtas Žvejų gatvės tęsinyje šalia centrinės stacionarios gelbėjimo stoties pastato;
63.2.10. Šventosios uosto šiaurinis – išvažiavimas šiaurinėje (tiltu per Šventąją) Šventosios uosto dalyje;
64. Numatytos techninių išvažiavimų vietų tvarkymo priemonės:
64.1. įrengti išvažiavimo specialiosioms transporto priemonėms vietas prie Klaipėdos šiaurinio molo, Šaipių; Karklės pietinis; Žemaičių Alkos. Šiose vietose sustiprinti kelio (išvažiavimo) dangą ir pritaikyti išvažiuoti specialiosioms transporto priemonėms. Techniniai parametrai – minimalūs, užtikrinantys specialiųjų transporto priemonių judėjimą pajūryje;
64.2. prižiūrėti išvažiavimo vietas, skirtas specialiosioms transporto priemonėms – piečiau Kukuliškių, piečiau Palangos, šalia Ošupio, pietinį Šventosios ir piečiau Šventosios uosto. Šiose vietose naudoti esamos būklės palaikymo priemones (duobių taisymą ir kt.), atkasti nuo užnešamo smėlio ir kt. Techniniai parametrai – minimalūs, užtikrinantys specialiųjų transporto priemonių judėjimą pajūryje;
64.3. ženklinti šalia Melnragės centrinio, Palangos pietinio, Palangos šiaurinio, Ošupio, Šventosios pietinio, Šventosios uosto pietinio, Šaipių, Žemaičių Alkos bei Karklės pietinio. Šioje vietoje statyti eismą ribojančius ženklus. Ženklinti pagal galiojančias kelių eismo taisykles, iš viso 11 kelio ženklų;
64.4. kontroliuoti transporto judėjimą. Šalia Palangos pietinio, Palangos šiaurinio, Ošupio, Šventosios pietinio, Šventosios uosto pietinio įrengti tipinius stulpelius su atšvaitais, aiškiai matomos spalvos ir su užraktais. Šalia Šaipių, Žemaičių Alkos, Karklės pietinio – įrengti užrakinamus užtvarus su atšvaitais ir aiškiai matomos spalvos. Įrengti eismą ribojančius stulpelius urbanizuotose teritorijose, kur dideli lankytojų srautai, tačiau stulpeliai neturi riboti pėsčiųjų, dviratininkų ir neįgaliųjų judėjimo. Šalia užtvarų įrengti praėjimą pėstiesiems ir dviratininkams.
65. Numatytos motorizuotų pramogų ir mėgėjiškos žvejybos išvažiavimų vietų tvarkymo priemonės:
65.1. įrengti privažiavimus prie Kukuliškių, Būtingės ir Klaipėdos šiaurinio molo. Išvažiavimai į pajūrį turi būti įrengti taip, kad galėtų išvažiuoti ir mažo pravažumo automobiliai. Numatyti kietos dangos pagalbinės gatvės (D2 kategorija) standartus atitinkančių techninių parametrų automobilių kelią su apsisukimu. Derinti su išplaukimo į jūrą infrastruktūros plėtra. Gretimybėse numatyti automobilių stovėjimo vietų plėtrą;
65.2. automobilių stovėjimui skirtas vietas įrengti planuojamos teritorijos gretimybėse didinant automobilių stovėjimo vietų skaičių. Klaipėdos mieste automobilių stovėjimo vietų plėtrą vykdyti pagal patvirtintą detalųjį „Pamario gatvės rekonstrukcijos su gretimų teritorijų rekreacine infrastruktūra“ planą. Klaipėdos rajono teritorijoje automobilių stovėjimo vietų plėtrą vykdyti pagal „Pajūrio regioninio parko tvarkymo planą“ ir „Pajūrio regioninio parko susisiekimo sistemos bei inžinerinės infrastruktūros vystymo specialųjį planą“. Palangos savivaldybės teritorijoje automobilių stovėjimo vietų plėtrą vykdyti pagal rengiamą „Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialųjį planą“;
65.3. prižiūrėti, tvarkyti privažiavimus prie Melnragės pietinio, Kukuliškių, Karklės centrinio, Nemirsetos ir Būtingės. Palaikyti gerą privažiavimų būklę ir papildomai sustiprinti privažiavimo dangą paplūdimio teritorijoje. Kietą dangą tvarkyti, numatant tinkamą dangą apsisukimui. Svarbu išspręsti transporto priemonių statymo klausimus;
65.4. ženklinti šalia Melnragės pietinio, Kukuliškių, Karklės centrinio, Nemirsetos ir Būtingės išvažiavimų. Pastatyti eismą reguliuojančius ženklus, ženklinti teritoriją (paplūdimio teritorijoje), iš viso 6 kelio ženklai;
65.5. įrengti įvairių vandens transporto priemonių privežimą ir išplaukimą į jūrą (pvz., stacionarūs ir mobilūs slipai, valgumai). Šalia Kukuliškių, Karklės centrinio ir Būtingės išvažiavimų įrengti kietos dangos, palengvinančius motorinių transporto priemonių nuleidimo į jūrą slipus. Techninius parametrus nustatyti parengtuose tipiniuose techniniuose projektuose. Nemirsetoje šios priemonės įrengimą derinti su kultūros paveldo objekto restauravimu pagal parengtą kultūros paveldo objekto ir jo aplinkos sutvarkymo projektą;
65.6. krantotvarkos ir aplinkos tvarkymo darbus vykdyti vadovaujantis Pajūrio juostos tvarkymo programa 2014–2020 m.;
65.7. įrengti įvairius aptarnavimo ir priežiūros (elingai, iškrovimo ir sandėliavimo įrenginiai ir pan.) infrastruktūros objektus šalia Melnragės pietinio, Karklės centrinio ir Būtingės išvažiavimų. Poreikį tokiems įrenginiams spręsti atskiros galimybių studijos metu, o pagrindus poreikį rengti techninius projektus;
66. Susisiekimo (pėsčiųjų ir dviračių) takų priemonių formavimas - teritorijoje formuoti dviračių ir pėsčiųjų takų susisiekimo tinklą. Siūloma išskirti trijų tipų dviračių ir pėsčiųjų susisiekimo takus: išilginiai susisiekimo takai; pagrindiniai takai, papildomi takai.
67. Išilginių pėsčiųjų ir dviračių takų tinklo formavimas:
67.1. formuoti vientisą išilginį taką pagal statybos techninių reglamentų reikalavimus:
67.1.1. Klaipėdos mieste: sujungti Stovyklos g. tęsinį su automobilių stovėjimo aikštele prie „Žuvėdros“ stovyklos, vakarinėje pusėje aplenkiant gyvenamąjį kvartalą;
67.1.2. Klaipėdos rajone: įrengti taką per/šalia „Žilvičio“ stovyklą, šiauriau „Žilvičio“ stovyklos išilginių takų tinklą formuoti išlikusiais keliukais, o šiauriau – sujungti su Eurovelo 10 dviračių taku. Dviračių taką per Karklę formuoti pagal parengtą valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2217 Klaipėda–Karklė–Dargužiai ruožo nuo 8,60 km iki 11,70 km rekonstravimo techninį projektą;
67.1.3. Palangos mieste: ties Šventosios uostu užtikrinti praėjimą ties rytine uosto akvatorijos dalimi. Suformuoti naują išilginį taką, sujungiantį Šventosios rytinę dalį (kapinės, Šventosios gatvė) su Centrine Palanga, užtikrinant galimybę patekti prie jūros iš toliau nuo kranto (0,5–2,0 km) išsidėsčiusių užstatytų teritorijų;
67.2. tvarkyti aplinką – reguliuoti užpelkėjusių teritorijų vandens rėžimą (pagal parengtą techninį projektą): Klaipėdos mieste: dviejose vietose tarp I Melnragės ir II Melnragės ir dviejose vietose šiauriau Girulių;
67.3. gerinti rekreacinę aplinką – įrengti trumpalaikio poilsio aikšteles su stovais dviračiams, suoliukais ir šiukšliadėžėmis: Klaipėdos mieste – neurbanizuotoje teritorijoje – kas 200 m; Palangos mieste – neurbanizuotoje teritorijoje – kas 200 m;
67.4. įrengti informacinius ir nukreipiamuosius ženklus pagal poreikį visoje planuojamoje teritorijoje, vadovaujantis Turizmo informacijos ženklų (piktogramų) naudojimo rekomendacijomis, patvirtintomis Valstybinio turizmo departamento direktoriaus 2008 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 34 „Dėl turizmo informacijos ženklų (piktogramų) naudojimo rekomendacijų patvirtinimo“.
68. Pagrindinių takų tinklo formavimas:
68.1. rekonstruoti takus į paplūdimį kaip F kategorijos pagalbinius dviračių ir pėsčiųjų eismo takus:
68.1.2. Klaipėdos rajone: šalia Kukuliškių baterijos – 2 vietos, šalia Karklės kapinių – 2 vietos ir Nemirsetoje – 1 vieta (nuo Nemirsetos Kurhauzo);
68.1.3. Palangos mieste: Palangos Birutės parko zonoje – 3 vietos (ties Birutės kalnu, pietinėje dalyje nuo Plytinės ir ties rotonda); Centrinėje Palangoje – 5 vietos (Dariaus ir Girėno gatvės tęsinyje, ties Jūros tiltu, S. Nėries, Jūratės, Žvejų gatvių tęsinyje), ties Vanagupe – 2 vietos; Kontininkų–Monciškės ruože – 4 vietos (ties „Medūza, ties Paraplegikų centru, ties Ošupio upeliu, ties Monciškės centrine dalimi); Šventojoje – 5 vietos (prie „Energetiko“, abipus uosto, ties „Kuršių kaimu“);
68.2. pritaikyti takus dviratininkams, įrengiant dviračių stovus, suformuoti užvažiavimą dviračiams per apsauginį pajūrio kopagūbrį:
68.2.2. Klaipėdos rajone: šalia Kukuliškių baterijos – 2 vietos, šalia Karklės kapinių – 2 vietos ir Nemirsetoje – 1 vieta (nuo Nemirsetos Kurhauzo);
68.2.3. Palangos mieste: Palangos Birutės parko zonoje – 3 vietos (ties Birutės kalnu, pietinėje dalyje nuo Plytinės ir ties rotonda); Centrinėje Palangoje – 5 vietos (Dariaus ir Girėno gatvės tęsinyje, ties Jūros tiltu, S. Nėries, Jūratės, Žvejų gatvių tęsinyje), ties Vanagupe – 2 vietos; Kontininkų–Monciškės ruože – 4 vietos (ties „Medūza, ties Paraplegikų centru, ties Ošupio upeliu, ties Monciškių centrine dalimi); Šventojoje – 5 vietos (prie „Energetiko“, abipus uosto, ties „Kuršių kaimu“);
68.3. pritaikyti takus neįgaliesiems įrengiant atramas, turėklus ir kitą infrastruktūrą, pritaikytą neįgaliesiems. Suformuoti užvažiavimus neįgaliųjų transportui per apsauginį kopagūbrį ir paplūdimyje:
68.3.2. Klaipėdos rajone: šalia Kukuliškių baterijos – 2 vietos, šalia Karklės kapinių – 2 vietos ir Nemirsetoje – 1 vieta (nuo Nemirsetos Kurhauzo);
68.3.3. Palangos mieste: Palangos Birutės parko zonoje – 3 vietos (ties Birutės kalnu, pietinėje dalyje nuo Plytinės ir ties rotonda); Centrinėje Palangoje – 5 vietos (Dariaus ir Girėno gatvės tęsinyje, ties Jūros tiltu, S. Nėries, Jūratės, Žvejų gatvių tęsinyje), ties Vanagupe – 2 vietos; Kontininkų–Monciškių ruože – 4 vietos (ties „Medūza, ties Paraplegikų centru, ties Ošupio upeliu, ties Monciškės centrine dalimi); Šventojoje – 5 vietos (prie „Energetiko“, abipus uosto, ties „Kuršių kaimu“).
69. Papildomų takų tinklo formavimas:
69.1. kurti papildomą takų tinklą įrengiant medinius takus ir laiptus į paplūdimį, takus atitverti žabtvorėmis, šakų klojiniais: Klaipėdos, Palangos miestai – visoje planuojamoje teritorijoje pagal poreikį, Klaipėdos rajonas – Pagal Pajūrio regioninio parko susisiekimo sistemos bei inžinerinės infrastruktūros vystymo specialųjį planą, Nemirsetoje 4 vietos;
69.2. gerinti rekreacinę aplinką – įrengti atokvėpio vietas prieigose į paplūdimius – visoje planuojamoje teritorijoje pagal poreikį;
69.3. reguliuoti lankytojų srautą – atitverti takus ir pastatyti draudžiamuosius ir informacinius ženklus:
69.4. įrengti poilsio aikšteles (poilsio ir informacinę infrastruktūrą). Šalia pagrindinių įėjimų į paplūdimį įrengti poilsio aikšteles su inžinerine infrastruktūra, suoliukais, dviračių stovais, šiukšliadėžėmis, pavėsinėmis, informaciniais stendais ir kitais įrenginiais:
70. Atskiru brėžiniu išskirti infrastruktūros koridorius, kuriuose planuojama intensyviausia rekreacinė infrastruktūra:
70.1. išvažiavimą I Melnragėje ties automobilių stovėjimo aikštele šiauriau Klaipėdos uosto šiaurinio molo – inžinerinį koridorių, skirtą formuoti žvejybinę ir motorizuotų pramogų zoną I Melnragėje;
70.2. išvažiavimą Karklėje, piečiau senųjų Karklės kaimo senųjų kapinių – inžinerinį koridorių, skirtą formuoti žvejybinę ir motorizuotų pramogų zoną, Karklės centrinėje dalyje, šalia Cypos upelio. Derinti žvejybinę ir motorizuotų pramogų jūroje (išskyrus vandens motociklus) veiklą;
70.3. išvažiavimą ties planuojamu žvejybiniu uosteliu. Šiaurinėje Karklės dalyje – inžinerinį koridorių, skirtą suplanuotam žvejybiniam uosteliui aptarnauti Karklės šiaurinėje dalyje;
70.4. išvažiavimą Nemirsetoje ties senąja laivų gelbėjimo stotimi – inžinerinį koridorių, skirtą formuoti žvejybinę ir motorizuotų pramogų zoną Nemirsetoje. Derinti žvejybinę, motorizuotų ir ekstremalių pramogų (išskyrus vandens motociklus) veiklą;
70.5. išvažiavimą Užkanavėje šiauriniame Ošupio upelio krante – inžinerinį koridorių, skirtą pajūrio tvarkymo ir priežiūros reikmėms ir kitiems specialiesiems poreikiams Ošupio upelio šiauriniame krante;
KETVIRTASIS SKIRSNIS
SANITARINIŲ–HIGIENINIŲ SĄLYGŲ PLANUOJAMOJE TERITORIJOJE VERTINIMAS
71. Visuose paplūdimiuose, kurie yra skirti žmonių poilsiui, užtikrinamos sanitarinės higieninės sąlygos pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus ir sanitarines higienos normas.
72. Triukšmo lygio kontrolė vykdoma pagal Lietuvos higienos normą HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V–604 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“:
72.2. Šventosios uostas priskirtas mažųjų pramoginių laivų uostų tipui. Didžiausi pramoginių laivų srautai žvejybai, sportui, poilsiui bei kitoms reikmėms Šventosios uoste numatomi vasaros sezono metu. Šventosios uosto eksploatacijos metu planuojamos veiklos triukšmo lygis privalės neviršyti Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomenės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ nustatytų didžiausių leidžiamų triukšmo ribinių dydžių gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje.
73. Oro taršos cheminėmis medžiagomis kontrolė vykdoma pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymą Nr. D1-471/582 „Dėl teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo ir teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normą HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“:
73.1. analizuojamoje teritorijoje nėra planuojama statinių ar įrenginių, kurie gali teršti aplinkos orą cheminėmis medžiagomis. Planuojamos teritorijos gretimybėse pagal AB „Klaipėdos nafta“ kartu su UAB „Krovinių terminalas“ vykdomą bendrą poveikio aplinkos orui kokybės monitoringą lakiųjų organinių junginių koncentracijos yra mažesnės už aplinkos oro užterštumo ribinę vertę (5 mg/m3);
73.2. Šventosios valstybinio jūrų uosto detaliojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad planuojamas pramoginių, sportinių, asmeninių laivų laivybos poveikis aplinkai santykinai bus nereikšmingas. Šiuo atveju labai nedidelę aplinkos oro taršą generuos uosto akvatorijoje esančių minėtų laivų vidaus degimo variklių išmetami teršalai.
74. Aplinkos oro taršos kvapais kontrolė vykdoma pagal Lietuvos higienos normą HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V–885 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 212:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių patvirtinimo“. Kvapų kontrolė atliekama gavus (asmenų) prašymą, pareiškimą, skundą, kuriame asmuo (asmenys) skundžiasi iš ūkinėje komercinėje veikloje naudojamų stacionarių taršos šaltinių skleidžiamais kvapais aplinkos ore. Skundų dėl oro taršos kvapais gauta dėl AB „Klaipėdos nafta“ veiklos. Ši problema išspręsta 2013 m. įrengus rekuperacijos sistemą, skirtą užterštumo kvapais ore mažinimui.
75. Cheminių medžiagų dirvožemyje koncentracijos kontrolė atliekama pagal Lietuvos higienos normą HN 60–2004 „Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos dirvožemyje“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V–114 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 60:2004 „Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos dirvožemyje“ patvirtinimo“:
75.1. Analizuojamoje teritorijoje Klaipėdos miesto aplinkos monitoringo 2013 m. II ketv. (t. y. 2013-05-20) ataskaitos duomenimis, atlikus viršutinio dirvožemio sluoksnio tyrimus Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių paplūdimių ir maudyklų stebėjimo vietose, nustatyta, kad viršutinio dirvožemio sluoksniuose identifikuotos sunkiųjų metalų ir neorganinių junginių (Ag, B, Ba, Cr, Co, Cu, Mn, Mo, Ni, Pb, Sn, V, Zn) koncentracijos tiriamuoju laikotarpiu neviršijo teisės aktuose nustatytų ribinių verčių;