KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS
ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS BIUDŽETINIŲ SPORTO MOKYMO ĮSTAIGŲ SPORTINIO UGDYMO ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2019 m. rugpjūčio 28 d. Nr. AD1-1151
Klaipėda
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 8 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 15 straipsnio 4 dalimi, 29 straipsnio 6 dalimi bei Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2014 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-219 „Dėl sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijų tvirtinimo“ (2014 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. V-379 redakcija):
1. Tvirtinu Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetinių sporto mokymo įstaigų sportinio ugdymo organizavimo tvarkos aprašą (pridedama).
2. Pripažįstu netekusiu galios Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 10 d. įsakymą Nr. AD1-2514 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetinių sporto mokymo įstaigų sportinio ugdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.
PATVIRTINTA
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus
2019 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. AD1-1151
Klaipėdos miesto savivaldybĖs BIUDŽETINIŲ SPORTO MOKYMO ĮSTAIGŲ SPORTINIO ugdymo ORGANIZAVIMO tvarkos aprašas
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetinių sporto mokymo įstaigų sportinio ugdymo organizavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato savivaldybės biudžetinių įstaigų (toliau – Įstaigos), įgyvendinančių neformalųjį sportinį ugdymą, formalųjį švietimą papildantį sportinį ugdymą, sportinio ugdymo organizavimą.
2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sporto įstatymu, Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2014 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-219 „Dėl sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijų tvirtinimo“ (2014 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. V-379 aktuali redakcija) (toliau – KKSD rekomendacija), Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu ir kitais teisės aktais.
3. Apraše vartojamos sąvokos:
3.1. Formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo programa – atskirų sporto šakų programa, kuria siekiama suteikti ir sistemingai gilinti ugdytinio pasirinktos sporto šakos žinias, ugdyti gebėjimus ir formuoti įgūdžius, plėtoti sporto ir bendrąsias kompetencijas, siekti didelio sportinio meistriškumo pradinio rengimo, meistriškumo ugdymo, meistriškumo tobulinimo, didelio meistriškumo etapais.
3.2. Neformaliojo sportinio ugdymo programa – programa, kuria siekiama ugdyti vaiko gyvenimo įgūdžius, asmenines, socialines ir kitas bendrąsias kompetencijas panaudojant sportą kaip priemonę.
3.3. Meistriškumo pakopa – ugdytinio sportinio meistriškumo lygį pagal sporto varžybose užimtą vietą arba pasiektą rezultatą apibrėžiančių rodiklių grupė.
3.4. Sportinio ugdymo planas – įstaigos ar organizacijos vykdomų sportinio ugdymo ar sporto ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas vadovaujantis šiuo Aprašu ir kitais švietimą, kūno kultūrą ir sportą reglamentuojančiais teisės aktais.
3.5. Sporto šakos disciplina – atitinkamos tarptautinės sporto (šakos) federacijos išskirta sporto šakos dalis, kuri apima vieną arba keletą sporto šakos rungčių.
3.6. Tarifikavimo komisija – Įstaigos direktoriaus įsakymu patvirtinta komisija, kuri nustato Įstaigos treneriams skiriamų ugdymo valandų skaičių per savaitę. Tarifikavimo komisija (toliau – Komisija) savo veikloje vadovaujasi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybės administracija) direktoriaus įsakymais bei šiuo Aprašu.
4. Kitos šiame Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sporto įstatymo ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.
II SKYRIUS
ASMENŲ PRIĖMIMAS IR PAŠALINIMAS
6. Informacija apie Įstaigos vykdomas programas, priėmimo sąlygas, laisvas vietas grupėse bei renkamas grupes nuolat skelbiama Įstaigos interneto svetainėje.
7. Prašymų registraciją, asmenų priėmimą arba atleidimą vykdo Įstaigos direktorius arba jo įgaliotas asmuo. Registracija galioja einamiesiems mokslo metams.
8. Į Įstaigą priimami vaikai ir jaunuoliai iki 19 metų, o sportininkai, sulaukę 19 ir daugiau metų ir siekiantys sportuoti Įstaigoje, turi atitikti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintus sportininkų, sulaukusių 19 ir daugiau metų, ugdymo Klaipėdos miesto biudžetinėse sporto mokymo įstaigose atrankos kriterijų sąrašus.
9. Sportininkams, kuriems 19 metų sukanka sportinio ugdymo metais, sudaroma galimybė užbaigti tais sportinio ugdymo metais sportinio ugdymo programą.
10. Prašymai dėl vaikų priėmimo:
10.1. į pradinio rengimo, neformalaus bei neįgaliųjų ugdymo grupes Įstaigoje teikiami Įstaigos direktoriaus nustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki rugsėjo 30 d. Jei yra laisvų vietų grupėje, priėmimas į ugdymo grupes vykdomas ištisus mokslo metus;
11. Tėvai (globėjai, rūpintojai), pageidaujantys, kad vaikas ugdytųsi Įstaigoje, pateikia:
11.1. prašymą, kuriame nurodoma:
12. Prašymai dėl priėmimo registruojami Prašymų registre, kurioje nurodomi šie duomenys:
12.4. gyvenamosios vietos adresas, kontaktiniai duomenys (telefono numeris, elektroninio pašto adresas ir kt.);
13. Priėmimo į Įstaigą metu gali būti organizuojama atranka – sportinių gebėjimų patikrinimas pagal Įstaigoje numatytą tvarką. Atranką atlieka Įstaigos direktoriaus paskirtas treneris ar trenerių komisija.
14. Pradinio rengimo, neformalaus ugdymo ar neįgaliųjų grupėse ugdytis pirmumo teisę turi Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje gyvenantys asmenys arba besimokantys bendrojo ugdymo mokyklose Klaipėdos mieste.
15. Asmenų priėmimas į Įstaigą, šalinimas ir atleidimas iš Įstaigos įforminamas Įstaigos direktoriaus įsakymu.
16. Ugdymo sutartis (toliau – Sutartis) sudaroma pagal Aprašo 2 priedą. Sutartis sudaroma ne vėliau kaip pirmą ugdymo dieną. Sutartis, sudaryta dviem egzemplioriais, pasirašoma Įstaigos direktoriaus ir prašymo teikėjo. Vienas Sutarties egzempliorius įteikiamas prašymą pateikusiam asmeniui, kitas lieka Įstaigoje.
III SKYRIUS
SPORTINIO UGDYMO YPATUMAI
19. Įstaiga įgyvendina formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo ir neformaliojo sportinio ugdymo programas pagal plėtojamas sporto šakas (pagal Aprašo 3, 4 priedus).
20. Pagal formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo programas ugdyti priimami sportininkai turi būti gavę sporto medicinos centro pažymą, kad yra sveiki ir gali treniruotis, išskyrus pradinio rengimo grupių vaikus, kurie turi būti pasitikrinę sveikatą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.
21. Pagal formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo programas ugdomų sportininkų sveikatos būklė turi būti periodiškai tikrinama sporto medicinos centre.
22. Pagal neformaliojo ir neįgaliųjų sportinio ugdymo programą ugdomi asmenys vieną kartą per metus turi būti pasitikrinę sveikatą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.
23. Sportinio ugdymo metu dėl traumos ar ligos (esant sveikatos priežiūros įstaigos pažymai) formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo atskirų sporto šakų ir (arba) sporto šakų disciplinų programų pradinio rengimo etapo ugdymo grupėje ugdytinių skaičius gali sumažėti 3 ugdytiniais, meistriškumo ugdymo etapo ugdymo grupėje – 2 ugdytiniais, o meistriškumo tobulinimo etapo ugdymo grupėje – 1 ugdytiniu, tačiau ne ilgiau kaip iki kitų mokslo metų pradžios.
24. Vietoje į sporto mokyklą, sporto gimnaziją mokytis pagal specializuoto sportinio ugdymo krypties programą vieno išvykusio ugdytinio į formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo grupę gali būti įtrauktas vienas Aprašo 3 ir 4 prieduose nurodyti žemesnės meistriškumo pakopos rodiklius atitinkantis ugdytinis, tačiau ne ilgiau kaip iki kitų mokslo metų pradžios.
IV SKYRIUS
SPORTINIO UGDYMO GRUPIŲ SUDARYMAS, perkėlimas
26. Įstaigos direktorius teikia informaciją apie esamų ir planuojamų grupių, sportininkų, valandų ir varžybų bei stovyklų skaičiaus poreikį ateinantiems mokslo metams Sporto ir kūno kultūros skyriui paprašius, bet ne vėliau kaip iki gegužės 15 d.
27. Grupių komplektavimas:
27.1. į meistriškumo ugdymo (toliau – MU) ir meistriškumo tobulinimo (toliau – MT) grupes vykdomas:
27.2. į neformaliojo ir neįgaliųjų vaikų švietimo ir pradinio rengimo grupes – ne vėliau kaip iki spalio 1 d.;
27.3. aukšto meistriškumo (didelio meistriškumo) grupės formavimas vykdomas Įstaigos vadovo patvirtinta tvarka ir terminais bei turi atitikti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintus sportininkų, sulaukusių 19 ir daugiau metų, ugdymo Klaipėdos miesto biudžetinėse sporto mokymo įstaigose atrankos kriterijus.
28. Sportinio ugdymo grupės sudaromos pagal sportininko užimtą vietą arba pasiektą rezultatą varžybose vadovaujantis meistriškumo pakopų rodikliais, nurodytais Aprašo 3 ir 4 prieduose. Grupės sudarymo metu vadovaujamasi aktualioje KKSD rekomendacijų redakcijoje nustatytais meistriškumo pakopų rodikliais bei ugdytinių amžiumi.
29. Sportininkų skaičius ugdymo grupėje nurodomas Aprašo 3 ir 4 prieduose. Atsižvelgiant į sporto šakos specifiką bei įstaigos galimybes, papildomai gali būti įrašyti į PR, MU ir MT grupes ne daugiau kaip po 4 ugdytinius. Atsižvelgiant į sporto šakos specifiką papildomai gali būti įrašytas į DM grupę 1 ugdytinis, kuris atitinka Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintus atrankos kriterijus. Sudarant formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo atskirų sporto šakų ir (arba) sporto šakų disciplinų programų MU arba MT etapo ugdymo grupę vietoje Aprašo 3 ir 4 prieduose nurodyto vieno ugdytinio į grupę gali būti įtraukti du viena pakopa žemesnės meistriškumo pakopos rodiklius atitinkantys ugdytiniai.
30. Jeigu jaunesnio amžiaus ugdytinis atitinka Aprašo 3 ir 4 prieduose nurodytos aukštesnės meistriškumo pakopos rodiklius, jis gali būti įtrauktas į vyresnio amžiaus sportinio ugdymo grupę, bet ne daugiau kaip per vienerius metus. Jaunesnio amžiaus ugdytinių grupėje gali būti ne daugiau dviejų individualiose sporto šakose ir ne daugiau keturių – komandinėse sporto šakose.
31. Grupės ar sportininkai, neįvykdę meistriškumo lygio (pakopų) reikalavimų, Įstaigos direktoriaus įsakymu gali būti perkelti į neformaliojo ugdymo grupę.
33. Įgyvendinant neformaliojo vaikų sportinio ugdymo programas vaikų skaičius grupėje turi būti 8–12 individualiose sporto šakose, 12–20 komandinėse sporto šakose.
34. Neformaliojo vaikų sportinio ugdymo programos gali būti rengiamos pagal Aprašo 3 priede nurodytas sporto šakas ir (arba) sporto šakų disciplinas arba tai gali būti bendras fizinis rengimas ir kt.
35. Formalųjį švietimą papildančio sportinio atskirų sporto šakų ir (arba) sporto šakų disciplinų programų ugdymo grupės sudaromos mokslo metams. Naujos formalųjį švietimą papildančio sportinio atskirų sporto šakų ir (arba) sporto šakų disciplinų programų ugdymo grupės formavimas gali trukti ne ilgiau kaip 2 mėnesius. Neformaliojo bei neįgaliųjų vaikų sportinio ugdymo grupės sudarymo procesas gali vykti nuolat.
36. Formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo grupė laikoma nesuformuota, jeigu pratybas mėnesį laiko lanko mažiau kaip 2/3 patvirtinto grupės ugdytinių skaičiaus. Grupės naujas formavimas gali trukti ne ilgiau kaip 1 mėnesį. Per mėnesį nesuformavus grupės iki reikiamo vaikų skaičiaus, ji išformuojama.
V SKYRIUS
UGDYTINIŲ SPORTINIŲ PASIEKIMŲ VERTINIMAS
37. Pagal sportinio ugdymo programas ugdomų ugdytinių sportiniai pasiekimai vertinami mokslo metų pradžioje, sudarant sportinio ugdymo grupes, mokslo metų pabaigoje ir, esant poreikiui, bet kuriuo metu mokslo metais.
38. Aprašo 4, 5 prieduose nurodyti pasiekti meistriškumo rodikliai pasiekti olimpinėse, parolimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose, galioja 5 metus nuo pasiekimo dienos; tarptautinėse suaugusiųjų, jaunimo ir jaunių amžiaus grupių varžybose, Lietuvos Respublikos suaugusiųjų, jaunimo ir jaunių amžiaus grupių čempionatų (pirmenybės-žaidynės) varžybose – 3 metus nuo pasiekimo dienos, kitose varžybose – 2 metus nuo pasiekimo dienos.
39. Pagal neformaliojo vaikų sportinio ugdymo programas ugdomų ugdytinių pažangos ir pasiekimų pažangos vertinimui gali būti naudojama Eurofito testavimo metodika.
VI SKYRIUS
SPORTINIO UGDYMO TRUKMĖ IR APIMTIS
42. Formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo programų PR etapas per metus trunka 44 savaites, MU etapas – 46 savaites, MT ir didelio meistriškumo (toliau – DM) ugdymo etapai – po 48 savaites.
43. Neformalusis ugdymas per metus trunka 44 savaites, o neįgaliųjų ugdymas per metus trunka ne mažiau kaip 40 sav.
44. Formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo programų ugdymo procesas vykdomas etapais pagal Aprašo 3 ir 4 priedus.
46. Formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo grupėms ugdymui skiriamų kontaktinių akademinių ugdymo valandų skaičius per savaitę pagal sporto šakas nurodytas Aprašo 3 ir 4 prieduose.
47. Tos pačios sporto šakos tų pačių ugdymo programos etapo metų formuojamoms grupėms turi būti skiriamas vienodas kontaktinių akademinių valandų skaičius.
48. Formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo grupių ugdytiniams per mokslo metus netekus turėtų ar neįvykdžius jiems meistriškumo pakopoms (toliau – MP) keliamų rodiklių, ugdymo grupė einamaisiais mokslo metais paliekama tuose pačiuose ugdymo metuose.
49. Formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo grupių individualiųjų sporto šakų ir (arba) disciplinų ugdytiniams varžybų dienų skaičius per metus:
49.1. PR etape turi būti ne mažesnis kaip 4 varžybų dienos, sportinių žaidimų šakų ugdytiniams – ne mažesnis kaip 10 varžybų dienų;
49.2. MU etape – individualiųjų sporto šakų ir (arba) disciplinų ugdytiniams varžybų dienų skaičius per metus turi būti ne mažesnis kaip 10 varžybų dienų, sportinių žaidimų šakų ugdytiniams – ne mažesnis kaip 20 varžybų dienų;
49.3. MT etape – individualiųjų sporto šakų ir (arba) disciplinų ugdytiniams varžybų dienų skaičius per metus turi būti ne mažesnis kaip 15 varžybų dienų, sportinių žaidimų šakų ugdytiniams – ne mažesnis kaip 30 varžybų dienų;
50. Formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo programų grupių ugdytiniams turi būti mokomųjų sporto stovyklų skaičius:
VII SKYRIUS
SPORTINIO UGDYMO PLANŲ RENGIMAS IR DERINIMAS
52. Sportinio ugdymo planas rengiamas vieneriems mokslo metams, nurodant ugdymo pradžią ir pabaigą, ir turi apimti visas įgyvendinamas valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamos Įstaigos sportinio ugdymo ar sporto ugdymo programas.
53. Sportinio ugdymo planas rengiamas vadovaujantis Aprašu ir atsižvelgiant į kūno kultūros ir sporto mokslininkų, trenerių, neformaliojo ugdymo specialistų sportininkų ir sportuotojų ugdymui skirtus metodinius ir mokslinius darbus.
54. Sportinio ugdymo plane turi būti nurodyta:
54.2. Įstaigos sportinio ugdymo ar sporto ugdymo programų tikslai ir uždaviniai, tikslų ir uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai;
54.3. sportinio ugdymo (grupinio ir (arba) pavienio) organizavimo formos, veiklos (treniruotės, pratybos, užsiėmimai, stovyklos, varžybos, projektai ir kt.) ir veiklų trukmė, fizinė aplinka (pastatai, patalpos, teritorija, sporto salės, maniežai, aikštynai ir kt.) ugdymo ir ugdymosi priemonės (įranga, inventorius ir kt.);
54.4. sportinio ugdymo atskirų sporto šakų ir (arba) sporto šakų disciplinų programoms įgyvendinti ugdytojams skiriamų valandų pasirengimui pratyboms skaičius konkrečioje ugdymo grupėje ar ugdant individualiai;
54.5. sportinio ugdymo programoms įgyvendinti varžyboms, stovykloms ir kitoms ugdymo veikloms skiriamų akademinių ugdymo valandų skaičius;
55. Rengiant sportinio ugdymo planą turi būti atsižvelgiama į:
55.4. sportinio ugdymo ar sporto ugdymo programų įgyvendinimo laiką ir trukmę ir į tai, kad sportinio ugdymo procesas gali vykti darbo dienomis po pamokų, poilsio ir švenčių dienomis ir per mokinių atostogas;
55.5. sporto šakos ir (arba) disciplinos, kurią kultivuojant vykdomas sportinis ugdymas, sporto varžybų kalendorių;
55.6. daugiametę konkrečios sporto šakos ir (arba) disciplinos sportininko ugdymo struktūrą, kurią sudaro ilgalaikė (8 ir daugiau metų) sportinio ugdymo grandžių tvarka, nuoseklumas ir tarpusavio ryšys. Daugiametį formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo procesą sudaro keturmečiai, dvimečiai ir metiniai ciklai (parengiamasis, varžybų, pereinamasis ir kt.), etapai (pradinio rengimo, meistriškumo ugdymo ir kt.), mezociklai, mikrociklai, varžybos, darbingumo atgavimo dienos, pratybos, pratybų dalys, pratimai.
56. Įstaigos direktorius arba jo įgaliotas asmuo organizuoja sportinio ugdymo plano projekto rengimą gegužės mėnesį ir derina jį su Sporto ir kūno kultūros skyriaus atsakingu specialistu iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. Parengtas sportinio ugdymo planas teikiamas derinti Sporto ir kūno kultūros skyriaus atsakingam specialistui ir skyriaus vedėjui iki einamųjų metų rugsėjo 15 d. ir tvirtinamas Įstaigos direktoriaus.
VIII SKYRIUS
TRENERIŲ TARIFIKACIJA
57. Sportinio ugdymo grupių ugdymui skiriamų kontaktinių akademinių ugdymo valandų skaičių per savaitę, vadovaudamasi šiuo Aprašu, iki einamųjų metų rugsėjo 30 d. nustato Komisija ir teikia rekomendaciją Įstaigos direktoriui. Įstaigos direktorius įsakymu patvirtina sportinio ugdymo grupių ugdymui skiriamų kontaktinių akademinių ugdymo valandų skaičių per savaitę.
58. Komisija, tarpinės tarifikacijos (esant poreikiui) metu patikslinusi Sportinio ugdymo grupių ugdymui skiriamų kontaktinių akademinių ugdymo valandų skaičius per savaitę, iki kovo 1 d. teikia tvirtinti Įstaigos direktoriui.
59. Sporto skyrius atsitiktinės atrankos būdu per mokslo metus patikrina ne mažiau dviejų Įstaigų patvirtintus Sportinio ugdymo grupių ugdymui skiriamų kontaktinių akademinių ugdymo valandų skaičius per savaitę. Sporto skyriaus atsakingas specialistas, atlikdamas patikrinimą, turi teisę gauti grupių sąrašus, trenerių tarifikacinį lapą-protokolą bei, esant poreikiui, kitus papildomus dokumentus (varžybų protokolus, meistriškumo pakopų suteikimo įsakymus ir kt.) ir paaiškinimus. Nustačius neatitikimus, Įstaiga per nustatytą terminą privalo juos ištaisyti.
60. Komisijos posėdis tarpinei tarifikacijai vykdyti bei patikslinti ugdymo grupėms ugdymui skiriamų kontaktinių akademinių ugdymo valandų skaičių per savaitę gali būti organizuojamas ne vėliau kaip iki vasario 20 d.
61. Formalųjį švietimą papildančio, neformaliojo bei neįgaliųjų sportinio ugdymo programoms įgyvendinti treneriams vienai kontaktinei akademinei ugdymo valandai pasirengti skiriama 15 min.
62. Dalyvavimas planinėse sporto varžybose (oficialus varžybų laikas) su savo sportininkais (komanda) įskaitomas į trenerio darbo krūvį.
63. Treneriams, vykdantiems neformalų vaikų sportinį ugdymą, gali būti skiriama:
63.1. 8 kontaktinės akademinės ugdymo valandos ugdymo grupėms, kuriose yra ne mažiau nei 50 proc. sportininkų, perkeltų neįvykdžius meistriškumo lygio (pakopų) reikalavimų;
64. Gimnastikos, meninės gimnastikos sporto šakos ugdymo grupių pratyboms skiriama 30 proc. daugiau kontaktinių akademinių ugdymo valandų per savaitę.
65. Su viena ugdymo grupe gali dirbti 1–2 treneriai arba 1 treneris kartu su 1 fizinio aktyvumo specialistu (toliau – ugdytojas). Vienas ugdytojas su ugdymo grupe turi dirbti ne mažiau kaip 2 savaitines kontaktines ugdymo valandas neviršijant Aprašo 3 ir 4 prieduose ugdymo grupei nustatyto kontaktinių akademinių ugdymo valandų skaičiaus. Ugdymo plane nurodoma kiek ugdytojų dirba su ugdymo grupe, skirtas valandų skaičius ir programos ugdymo temos. Komisija nustato kelių ugdytojų darbą su viena ugdymo grupe.
IX SKYRIUS
TARIFIKACIJOS KOMISIJA
66. Įstaigos direktorius įsakymu tvirtina Komisiją, kurią sudaro ne mažiau kaip 3 nariai, iš kurių vienas yra Komisijos pirmininkas (toliau – Pirmininkas), kuris vadovauja Komisijos darbui. Į Komisijos narius įtraukiami pavaduotojas ugdymui ir metodininkas (specialistas). Komisijos nariais negali būti treneriai ir įstaigos direktorius.
67. Sprendimus Komisija priima posėdžiuose. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja visi Komisijos nariai.
68. Komisijos nariai privalo pasirašyti nešališkumo deklaraciją (Aprašo 7 priedas). Komisijos narys turi nusišalinti, jeigu jis šeimos ar artimos giminystės ryšiais susijęs su asmeniu, kurio darbo rezultatai yra svarstomi posėdyje, bei informuoti Pirmininką.
70. Komisija priima sprendimus posėdyje paprasta balsų dauguma, atviru balsavimu. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Pirmininko balsas.
72. Pagrindiniai Komisijos veiklos principai: teisingumas, nešališkumas, skaidrumas, viešumas, atskaitomybė.
73. Protokole turi būti nurodoma: posėdžio data, protokolo numeris, posėdyje dalyvaujančių asmenų vardai, pavardės ir pareigos, posėdžio darbotvarkė, svarstomo klausimo esmė ir priimtas sprendimas.
75. Komisijos veiklos dokumentai (posėdžių protokolai, sprendimai, susirašinėjimo medžiaga ir kiti dokumentai) saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.
76. Komisija atlieka šias funkcijas:
76.1. tikrina Įstaigos ugdymo grupių ir ugdytinių skaičių, amžių bei atitiktį pagal meistriškumo pakopas;
77. Komisija turi teisę:
77.1. gauti iš trenerių visą informaciją bei papildomus dokumentus (tinkamai patvirtintų varžybų protokolus, patikslintą ugdytinių sąrašą ir kt.), reikalingą trenerių darbo krūviams nustatyti;
78. Komisijos nariai privalo:
79. Komisija gali organizuoti tarpinę tarifikaciją esant trenerių prašymams dėl ugdymo grupėms bei trenerių savaitinio valandinio darbo krūvio nustatymo. Tarpinės tarifikacijos metu Komisija, nustačiusi trenerių savaitinius valandinius darbo krūvius, teikia tvirtinti Įstaigos direktoriui.
X SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS