LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO 2017 M. BALANDŽIO 5 D. ĮSAKYMO Nr. 3-154 „DĖL GELEŽINKELIŲ SISTEMOS EUROPOS SĄJUNGOJE KONTROLĖS, VALDYMO IR SIGNALIZACIJOS POSISTEMIŲ TECHNINĖS SĄVEIKOS SPECIFIKACIJOS ĮGYVENDINIMO PLANO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2024 m. gruodžio 18 d. Nr. 3-447
Vilnius
P a k e i č i u Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr. 3-154 „Dėl Geležinkelių sistemos Europos Sąjungoje kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių techninės sąveikos specifikacijos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL GELEŽINKELIŲ SISTEMOS KONTROLĖS, VALDYMO IR SIGNALIZACIJOS POSISTEMIŲ TECHNINĖS SĄVEIKOS SPECIFIKACIJOS ĮGYVENDINIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS GELEŽINKELIŲ TINKLE PLANO PATVIRTINIMO
Įgyvendindamas 2023 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/1695 dėl geležinkelių sistemos Europos Sąjungoje kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių techninės sąveikos specifikacijos, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) 2016/919, 5 straipsnio 4 dalies nuostatas,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
2017 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3-154
(Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
2024 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 3-447
redakcija)
GELEŽINKELIŲ SISTEMOS KONTROLĖS, VALDYMO IR SIGNALIZACIJOS POSISTEMIŲ TECHNINĖS SĄVEIKOS SPECIFIKACIJOS ĮGYVENDINIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS GELEŽINKELIŲ TINKLE PLANAS
TURINYS
I. BENDROJI PERĖJIMO STRATEGIJA....................................................................................3
II. BENDRAS DABARTINĖS GELEŽINKELIŲ SISTEMOS KONTROLĖS VALDYMO IR SIGNALIZACIJOS SISTEMŲ GELEŽINKELIŲ TINKLE SITUACIJOS APRAŠYMAS.....................................................................................................................................3
2.1. A klasės sistemų (traukinio apsaugos ir radijo ryšio), automatizuoto traukinio valdymo sistemos ir traukinio aptikimo sistemos dalies aprašymas............................................................................................................................................3
2.1.1. Esama A klasės sistemų (traukinio apsaugos ir radijo ryšio), automatizuoto traukinio valdymo (toliau – ATV) sistemos ir traukinio aptikimo sistemos dalies diegimo situacija.................................................................................................................................................4
2.1.2. Nauda geležinkelių tinklo pajėgumų, geležinkelių transporto eismo saugos, patikimumo ir veiksmingumo aspektais.......................................................................................................................7
2.1.3. Privalomi geležinkelių riedmenų CCS posistemio įrangos reikalavimai....................................7
2.1.4. Esama geležinkelių riedmenų CCS posistemių diegimo būklė...................................................7
2.1.5. Informacija apie ESS/RSS tipą, susijusį su linijomis ir geležinkelio kelio įrangos ir (ar) riedmenų įrangos integravimo veikla...................................................................................................8
2.1.6. Informacija apie pasienio geležinkelio linijas............................................................................8
2.1.7. Informacija apie geležinkelio mazgus .......................................................................................8
2.2. B klasės sistemų aprašymas........................................................................................................9
2.2.1. Esama B klasės sistemų būklė....................................................................................................9
2.2.2. Priemonės, kurių imtasi atviros rinkos sąlygoms užtikrinti......................................................10
III. TECHNINĖ CCS POSISTEMIŲ PRITAIKYMO PRIE NAUJOS TECHNOLOGIJOS STRATEGIJA...................................................................................................................................11
3.1. Techninė ETCS dalies pritaikymo prie naujos technologijos strategija..............................11
3.2. Techninė radijo ryšio sistemos dalies pritaikymo prie naujos technologijos strategija.....12
3.3. Techninė ATV sistemos dalies pritaikymo prie naujos technologijos strategija.................12
3.4. Techninė traukinio aptikimo sistemos pritaikymo prie naujos technologijos strategija....12
3.5. Specifinių atvejų pritaikymo prie naujos technologijos strategija.......................................13
3.6. Techninė geležinkelių riedmenų CCS posistemių pritaikymo prie naujos technologijos strategija ...........................................................................................................................................14
IV. BĖGIŲ KELIO ĮRANGOS IR GELEŽINKELIŲ RIEDMENŲ ĮRANGOS FINANSAVIMAS.............................................................................................................................14
V. PLANAVIMAS............................................................................................................................14
5.1. Traukinio apsaugos sistemos dalies planavimas.....................................................................14
5.1.1. ETCS eksploatavimo pradžios metai 1 435 mm pločio vėžės geležinkelio tinklo dalyje........14
5.1.2. B klasės traukinio apsaugos sistemų eksploatavimo nutraukimas...........................................16
5.1.3. Informacija apie valstybės sieną kertančias geležinkelio linijas..............................................16
5.1.4. Informacija apie geležinkelio mazgus......................................................................................16
5.2. Radijo ryšio sistemos dalies planavimas................................................................................17
5.2.1. GSM-R radijo ryšio sistemos eksploatavimo pradžia..............................................................17
5.2.2. B klasės radijo ryšio sistemų eksploatavimo nutraukimas.......................................................17
5.2.3. FRMCS eksploatavimo pradžia...............................................................................................17
5.2.4. GSM-R radijo ryšio sistemos eksploatavimo nutraukimas......................................................18
5.2.5. Informacija apie valstybės sieną kertančias geležinkelio linijas..............................................18
5.2.6. Informacija apie geležinkelių mazgus......................................................................................18
5.3. ATV sistemos dalies planavimas..............................................................................................19
5.4. Traukinio aptikimo sistemos dalies planavimas.....................................................................19
5.4.1. Informacija apie valstybės sieną kertančias geležinkelio linijas..............................................21
5.4.2. Informacija apie geležinkelio mazgus......................................................................................21
5.5. Riedmenų CCS posistemių 1 435 mm pločio vėžės geležinkelių tinkle planavimas............22
5.5.1. Informacija apie valstybės sieną kertančius geležinkelių riedmenis........................................22
VI. NAUJI PRIVALOMOS GELEŽINKELIŲ RIEDMENŲ ĮRANGOS REIKALAVIMAI..22
I. BENDROJI PERĖJIMO STRATEGIJA
Geležinkelių sistemos kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių techninės sąveikos specifikacijos įgyvendinimo Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle planas (toliau – Planas) parengtas įgyvendinant 2023 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/1695 dėl geležinkelių sistemos Europos Sąjungoje kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių techninės sąveikos specifikacijos, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) 2016/919, (toliau – CCS TSS) I priedo 7.4.4 punktą.
Plane apžvelgiama dabartinė Lietuvos viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklo (toliau – geležinkelių tinklas) kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio būklė ir pateikiamos perėjimo prie naujų technologijų gairės. Vienas iš pagrindinių Plano tikslų – teikti geležinkelių įmonėms informaciją apie Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (toliau – ERTMS) diegimo Lietuvoje būklę, kad jos galėtų atitinkamai planuoti savo veiklą, susijusią su laipsnišku kontrolės, valdymo ir signalizacijos įrangos modifikavimu. Planas parengtas taip, kad CCS TSS nuostatų įgyvendinimas Lietuvoje vyktų nuosekliai, būtų užtikrinamas suderinamumas su kaimyninėmis valstybėmis ir turėtų teigiamą poveikį Lietuvos geležinkelių transporto sektoriui. Planas suderintas su suinteresuotais asmenimis (Lietuvos geležinkelių tinklo infrastruktūros valdytoju, jame veikiančiomis geležinkelio įmonėmis (vežėjais)). Esminės Plano nuostatos dėl pasienio geležinkelio linijų aptartos 2024 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais vykusiuose susitikimuose su kaimyninių šalių (Lenkijos ir Latvijos) transporto ministerijų atstovais.
2024 metais viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja AB „LTG Infra“ (toliau – Valdytojas) planuoja pradėti geležinkelių signalizacijos sistemos modernizavimą ir iki 2035 metų 1 520 mm pločio vėžės geležinkelio linijose Vilnius–Kaišiadorys–Radviliškis–Šiauliai ir Kaišiadorys–Kaunas įdiegti bendrą geležinkelių transporto eismo valdymo sistemą „Interlocking“, kuri yra pereinamasis techninis sprendinys, leisiantis ateityje įdiegti ERTMS esamoje 1 520 mm pločio vėžės geležinkelių tinklo dalyje.
Įgyvendinant projektą „Rail Baltica“ tiesiamoje 1 435 mm pločio vėžės geležinkelio linijoje valstybės siena su Latvijos Respublika–Panevėžys–Kaunas–valstybės siena su Lenkijos Respublika ir planuojamojoje 1 435 mm pločio vėžės geležinkelio linijoje Kaunas–Vilnius ERTMS bus diegiama tiesimo metu.
II. BENDRAS DABARTINĖS GELEŽINKELIŲ SISTEMOS KONTROLĖS VALDYMO IR SIGNALIZACIJOS SISTEMŲ GELEŽINKELIŲ TINKLE SITUACIJOS APRAŠYMAS
Lietuvos geležinkelių tinklą iš viso sudaro 1 924,3 km geležinkelio kelių, iš kurių 1 795,9 km yra 1 520 mm pločio vėžės geležinkelio linijos ir 128,4 km – 1 435 mm pločio vėžės geležinkelio linija.
1 520 mm pločio vėžės geležinkelių tinklo dalyje yra įdiegta ir naudojama nenutrūkstamo veikimo automatinė lokomotyvų signalizacija (toliau – ALSN). 1 520 mm pločio vėžės geležinkelių tinklo dalyje naudojama A klasės ryšio sistemoms priskiriama GSM-R radijo ryšio sistema.
1 435 mm pločio vėžės geležinkelio linijoje Kaunas–Šeštokai–valstybės siena su Lenkijos Respublika traukinių eismas organizuojamas viešuoju mobiliojo ryšio tinklu.
2.1. A klasės sistemų (traukinio apsaugos ir radijo ryšio), automatizuoto traukinio valdymo sistemos ir traukinio aptikimo sistemos dalies aprašymas
2.1.1. Esama A klasės sistemų (traukinio apsaugos ir radijo ryšio), automatizuoto traukinio valdymo (toliau – ATV) sistemos ir traukinio aptikimo sistemos dalies diegimo situacija
Geležinkelių tinkle A klasės traukinio apsaugos sistema, Europos traukinių kontrolės sistema (toliau – ETCS) ir ATV sistema nėra įdiegta.
Dabartinė A klasės radijo ryšio sistemos diegimo situacija
Geležinkelių tinkle įdiegta GSM-R radijo ryšio sistema. Pasienio tarpstočiuose, įskaitant pasienio geležinkelio stotis, išskyrus Mockavos stotį, traukinio mašinistui susisiekti su už tarpstotį atsakingu traukinių eismo koordinatoriumi bei gretimų geležinkelio stočių budėtojais (ir atvirkščiai) naudojama linijinė hektometrinė radijo ryšio sistema, kurioje analoginės radijo ryšio priemonės veikia 2,13 MHz dažniu.
Geležinkelių linijose Jonava–Rizgonys, Akmenė–Alkiškiai, Šeštokai–Alytus, Kretinga– Darbėnai–Skuodas, Švenčionėliai–Utena bei privažiuojamuosiuose geležinkelio keliuose, kur neveikia GSM-R radijo ryšio ir analoginė radijo ryšio sistemos, naudojama viešojo mobiliojo ryšio sistema.
Atskirose teritorijose naudojami lokalūs radijo ryšio tinklai – zoninė radijo ryšio sistema. Šie tinklai skirti tam tikroms toje teritorijoje svarbioms funkcijoms vykdyti ir yra izoliuoti nuo kitų ryšių sistemų. Zonų radijo ryšio sistemos tinklai veikia metrinių (150–154 MHz) ir decimetrinių (445–450 MHz) bangų diapazonais.
GSM-R radijo ryšio sistemos diegimas pavaizduotas žemėlapyje, pateiktame 1 paveiksle, ir aprašytas 1 lentelėje.
1 pav. GSM-R radijo ryšio sistemos diegimo žemėlapis
1 lentelė. GSM-R radijo ryšio sistema
|
|
GSM-R radijo ryšio sistemos diegimas |
Papildoma informacija |
Pastaba |
|||
Nr. |
Geležinkelio linija |
GSM-R radijo ryšio sistema |
GSM-R radijo ryšio sistemos naudojimo pradžios metai |
Ilgis (km) |
GSM-R kalbinis ryšys / GSM-R duomenys |
Funkcinis lygis |
|
L01 |
Vilnius–Klaipėda |
Naudojama |
2010 |
376,2 |
Balso perdavimo |
Balso ir duomenų radijo ryšys |
|
L02 |
Kaišiadorys–Kybartai–valstybės siena su Rusijos Federacija |
Naudojama |
2010 |
123,9 |
Balso perdavimo |
Balso ir duomenų radijo ryšys |
|
L03 |
Vilnius–Kena–valstybės siena su Baltarusijos Respublika |
Naudojama |
2010 |
35,9 |
Balso perdavimo |
Balso ir duomenų radijo ryšys |
|
L04 |
Kazlų Rūda–Mockava–valstybės siena su Lenkijos Respublika |
Naudojama |
2010 |
78,9 |
Balso perdavimo |
Balso ir duomenų radijo ryšys |
|
L05 |
Kužiai–Mažeikiai–Bugeniai–valstybės siena su Latvijos Respublika |
Naudojama |
2010 |
91,0 |
Balso perdavimo |
Balso ir duomenų radijo ryšys |
|
L06 |
Radviliškis–Pagėgiai–valstybės siena su Rusijos Federacija |
Naudojama |
2010 |
155,2 |
Balso perdavimo |
Balso ir duomenų radijo ryšys |
|
L07 |
Klaipėda–Pagėgiai |
Naudojama |
2010 |
86,1 |
Balso perdavimo |
Balso ir duomenų radijo ryšys |
|
L08 |
Radviliškis–Rokiškis–valstybės siena su Latvijos Respublika |
Naudojama |
2010 |
168,1 |
Balso perdavimo |
Balso ir duomenų radijo ryšys |
|
L09 |
Vilnius–Stasylos–valstybės siena su Baltarusijos Respublika |
Naudojama |
2010 |
49,0 |
Balso perdavimo |
Balso ir duomenų radijo ryšys |
|
L10 |
Šiauliai–Joniškis–valstybės siena su Latvijos Respublika |
Naudojama |
2010 |
59,6 |
Balso perdavimo |
Balso ir duomenų radijo ryšys |
|
L11 |
Lentvaris–Marcinkonys |
Naudojama |
2010 |
98,8 |
Balso perdavimo |
Balso ir duomenų radijo ryšys |
|
L12 |
Naujoji Vilnia–Turmantas–valstybės siena su Latvijos Respublika |
Naudojama |
2010 |
138,9 |
Balso perdavimo |
Balso ir duomenų radijo ryšys |
|
L13 |
Kyviškės–Valčiūnai |
Naudojama |
2010 |
24,4 |
Balso perdavimo |
Balso ir duomenų radijo ryšys |
|
L14 |
Radviliškis–Petrašiūnai |
Naudojama |
2010 |
40,6 |
Balso perdavimo |
Balso ir duomenų radijo ryšys |
|
L15 |
Senieji Trakai–Trakai |
Naudojama |
2010 |
3,7 |
Balso perdavimo |
Balso ir duomenų radijo ryšys |
|
L16 |
Gaižiūnai–Palemonas |
Naudojama |
2010 |
25,3 |
Balso perdavimo |
Balso ir duomenų radijo ryšys |
|
L17 |
Paneriai–Valčiūnai |
Naudojama |
2010 |
18,3 |
Balso perdavimo |
Balso ir duomenų radijo ryšys |
|
L18 |
Šeštokai–Alytus |
Įrengta |
2010 |
38,3 |
Balso perdavimo |
Balso ir duomenų radijo ryšys |
Naudojama viešojo mobiliojo ryšio sistema |
L19 |
Švenčionėliai–Utena |
Įrengta |
2010 |
47,1 |
Balso perdavimo |
Balso ir duomenų radijo ryšys |
Naudojamaviešojo mobiliojo ryšio sistema |
L20 |
Rimkai–Klaipėda (Draugystės geležinkelio stotis) |
naudojama |
2010 |
2,7 |
Balso perdavimo |
Balso ir duomenų radijo ryšys |
|
L21 |
Mažeikiai–valstybės siena su Latvijos Respublika |
Naudojama |
2010 |
19,5 |
Balso perdavimo |
Balso ir duomenų radijo ryšys |
|
L22 |
Akmenė–Alkiškiai |
Įrengta |
2010 |
11,8 |
Balso perdavimo |
Balso ir duomenų radijo ryšys |
Naudojama viešojo mobiliojo ryšio sistema |
L23 |
Palemonas–Rokai–Jiesia |
Naudojama |
2010 |
4,9 |
Balso perdavimo |
Balso ir duomenų radijo ryšys |
|
L24 |
Kretinga–Skuodas–valstybės siena su Latvijos Respublika |
Įrengta |
2010 |
51,9 |
Balso perdavimo |
Balso ir duomenų radijo ryšys |
Naudojama viešojo mobiliojo ryšio sistema |
L25 |
Jonava–Rizgonys |
Įrengta |
2010 |
22,7 |
Balso perdavimo |
Balso ir duomenų radijo ryšys |
Naudojama viešojo mobiliojo ryšio sistema |
Dabartinės CCS TSS atitinkančios traukinio aptikimo sistemos diegimo būklė
Geležinkelių tinkle CCS TSS atitinkanti traukinio aptikimo sistema nėra įdiegta.
2.1.2. Nauda geležinkelių tinklo pajėgumų, geležinkelių transporto eismo saugos, patikimumo ir veiksmingumo aspektais
Geležinkelių tinkle naudojama A klasę atitinkanti sistema GSM-R užtikrina tik balsinį radijo ryšį tarp viso personalo, kurio darbas susijęs su traukinių eismu. Sistemoje įdiegti skirtingi pirmumo lygiai naudotojų grupėms, vietinė ir funkcinė informavimo sistema, avariniai skambučiai, užtikrinantys eismo saugumą ir nelaimių prevenciją. GSM-R sistema padengia 1 563,3 km geležinkelio linijų, įskaitant tarptautinius transporto koridorius, kitas tarptautines ir regionines linijas, skirstymo stočių ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijas, geležinkelio priežiūros ir remonto technologinius parkus bei kelius.
GSM-R radijo ryšio sistemos stabilų ir nepertraukiamą veikimą užtikrina du tinklo branduoliai, 136 bazinės stotys, 200 fiksuotojo dispečerinio ryšio pultų, lokomotyvuose ir kituose savaeigiuose riedmenyse įrengta apie 600 GSM-R radijo stočių.
2.1.3. Privalomi geležinkelių riedmenų CCS posistemio įrangos reikalavimai
Traukos riedmenyse turi būti įrengtos saugos sistemos, atitinkančios Valdytojo reikalavimus. Saugos sistemos turi užtikrinti veikimo suderinamumą su infrastruktūroje įrengtais signalizacijos ir kontrolės įrenginiais. Saugos sistemos privalo būti periodiškai tikrinamos ir kalibruojamos akredituotose įstaigose, gamintojo arba gamintojo įgalioto atstovo, Valdytojo arba saugos sistemos gamintojo nustatyta tvarka.
Geografinė taikymo sritis |
Nuoroda į riedmenų CCS įrangos reikalavimus nacionalinės teisės aktuose |
Geležinkelių tinklas |
1. Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų tam tikrų punktų taikymo nuorodų aprašo, patvirtinto AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2014 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. Į-62 „Dėl Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų tam tikrų punktų taikymo nuorodų aprašo patvirtinimo“, (toliau – Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų tam tikrų punktų taikymo nuorodų aprašas), 24 priedas. 2. Minimalūs reikalavimai viešojoje geležinkelių infrastruktūroje naudojamiems geležinkelių traukos riedmenims, patvirtinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojo – Geležinkelių infrastruktūros direkcijos direktoriaus 2019 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. ĮS(DI)-90 „Dėl Minimalių reikalavimų viešojoje geležinkelių infrastruktūroje naudojamiems geležinkelių traukos riedmenims patvirtinimo“, (toliau – Minimalūs reikalavimai viešojoje geležinkelių infrastruktūroje naudojamiems geležinkelių traukos riedmenims). |
2.1.4. Esama geležinkelių riedmenų CCS posistemių diegimo būklė
Visuose geležinkelių tinkle eksploatuojamuose riedmenyse įrengti GSM-R standarto radijo imtuvai. Smulkesnė informacija apie riedmenų tipus ir jų skaičių pateikiama 2 lentelėje.
2 lentelė. Riedmenys, kuriuose įdiegti GSM-R standarto radijo imtuvai
Riedmenų tipas |
Riedmenų skaičius (vnt.) |
OCPD |
1 |
EM-140 |
1 |
MPT-6 |
5 |
ADM |
3 |
KTD |
1 |
WM-15-S12 |
3 |
ADM1s |
1 |
AGRC-1200 |
1 |
Siemens ER20CF |
44 |
TEM TMH |
61 |
ČME3M |
5 |
ČME3ME |
17 |
TEM LTH |
1 |
ČME3 (1 435 mm vėžė) |
2 |
M62K (1 435 mm vėžė) |
3 |
2M62K (1 435 mm vėžė) |
1 |
PESA 730ML |
7 |
PESA 630MiL |
3 |
PESA 620M |
12 |
Škoda EJ575 |
13 |
DR-1AM/v |
13 |
2TE116 |
10 |
RA2 |
2 |
2.1.5. Informacija apie ESS/RSS tipą, susijusį su linijomis ir geležinkelio kelio įrangos ir (ar) riedmenų įrangos integravimo veikla
Siekiant patikrinti geležinkelių riedmenis sudarančių mobiliųjų geležinkelių posistemių ir atitinkamo geležinkelių tinklo suderinamumą, atliekami geležinkelių riedmenų bandomieji važiavimai. Geležinkelių riedmenų bandomieji važiavimai atliekami vadovaujantis Leidimų pradėti naudoti stacionariuosius geležinkelių posistemius ir leidimų pateikti rinkai geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 3-507 „Dėl Leidimų pradėti naudoti stacionariuosius geležinkelių posistemius ir leidimų pateikti rinkai geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklių patvirtinimo“, 4 priede nustatyta tvarka.
2.1.6. Informacija apie pasienio geležinkelio linijas
1 520 mm pločio vėžės geležinkelio linijos su Latvijos Respublika:
- Rokiškis–Eglainė (GSM-R);
- Joniškis–Meitenė (GSM-R);
- Turmantas–Kurcumas (GSM-R);
- Mažeikiai–Rengė (GSM-R).
1 520 mm pločio vėžės geležinkelio linijos su Baltarusijos Respublika:
- Kena–Gudagai (GSM-R);
- Stasylos–Beniakoniai (GSM-R).
1 435 mm pločio vėžės geležinkelio linijos su Lenkijos Respublika:
- Mockava–Trakiškės (GSM-R).
1 520 mm pločio vėžės geležinkelio linijos su Rusijos federacija (Kaliningrado sritis):
- Pagėgiai–Sovetskas (GSM-R);
- Kybartai–Černyševskojė (GSM-R).
2.1.7. Informacija apie geležinkelio mazgus
2.1.7.1. Skirstymo stotys ir terminalai (GSM-R):
- Vaidotų geležinkelio stotis (1 520 mm pločio vėžė);
- Vilniaus (Vaidotų) intermodalinis terminalas (1 520 mm pločio vėžė);
- Radviliškio geležinkelio stotis (1 520 mm pločio vėžė);
- Klaipėdos geležinkelio stotis (1 520 mm pločio vėžė);
- Draugystės geležinkelio stotis (1 520 mm pločio vėžė);
- Kauno (Palemono) geležinkelio stotis (1 520 mm pločio vėžė);
- Kauno (Palemono) intermodalinis terminalas (1 520 mm ir 1 435 mm pločio vėžės);
- Šeštokų intermodalinis terminalas (1 520 mm ir 1 435 mm pločio vėžės);
- Bugenių geležinkelio stotis (1 520 mm pločio vėžė);
- Vilniaus geležinkelio stotis (1 520 mm pločio vėžė);
- Panerių geležinkelio stotis (1 520 mm pločio vėžė).
2.2. B klasės sistemų aprašymas
2.2.1. Esama B klasės sistemų būklė
Lietuvos geležinkelių tinkle įdiegta daugiafunkcė ALSN sistema, kuria geležinkelio kelio šviesoforų signalai nenutrūkstamai perduodami į lokomotyvo kabiną, periodiškai tikrinamas traukinio mašinisto budrumas degant geltonam, geltonam ir raudonam, raudonam lokomotyvo šviesoforo signalams ir vykstant lokomotyvo šviesoforo signalų kaitai. Kontroliuojamas traukinio greitis šviečiant geltonam ir raudonam bei raudonam lokomotyvo šviesoforo žiburiui, kartu priverstinai stabdomas lokomotyvas, kai traukinio mašinistas praranda budrumą ir (ar) viršijamas traukinio greitis. Traukiniui nesustojus prieš šviesoforą su raudonu žiburiu arba jį pravažiavus didesniu nei 20 km/h greičiu, suveikia automatinis stabdys.
Lokomotyvuose įdiegti automatinio stabdymo įrenginiai (autostopai) automatiškai stabdo traukinį, esant draudžiamajam signalui, jei traukinio mašinistas laiku nestabdo traukinio. ALSN sistemoje ryšio kanalo tarp geležinkelio kelio ir lokomotyvo funkcijas atlieka bėgių grandinės. ALSN sistemoje naudojami bėgiais tekančios kodinės srovės signalai. ALSN sistemos diegimas pavaizduotas 2 paveiksle pateiktame žemėlapyje ir aprašytas 2 lentelėje.
2 pav. B klasės traukinio apsaugos sistemos diegimo žemėlapis
3 lentelė. B klasės traukinio apsaugos sistema
Nr. |
Geležinkelio linija |
Dabartinė B klasės traukinio apsaugos sistema |
Ilgis (km) |
Įrengta B klasės traukinio apsaugos sistema |
Pastaba |
L01 |
Vilnius–Klaipėda |
Naudojama |
376,2 |
ALSN |
|
L02 |
Kaišiadorys– Kybartai– valstybės siena su Rusijos Federacija |
Naudojama |
123,9 |
ALSN |
|
L03 |
Vilnius–Kena–valstybės siena su Baltarusijos Respublika |
Naudojama |
35,9 |
ALSN |
|
L05 |
Kužiai–Mažeikiai– Bugeniai–valstybės siena su Latvijos Respublika |
Naudojama |
91 |
ALSN |
|
L06 |
Radviliškis–Pagėgiai–valstybės siena su Rusijos Federacija |
Naudojama |
155,2 |
ALSN |
ALSN įrengta tik atkarpoje Šilėnai–Jonaitiškiai (6 km) |
L07 |
Klaipėda–Pagėgiai |
Naudojama |
86,1 |
ALSN |
ALSN įrengta tik atkarpoje Klaipėda–Rimkai (9 km) |
L09 |
Vilnius–Stasylos–valstybės siena su Baltarusijos Respublika |
Naudojama |
49 |
ALSN |
|
L11 |
Lentvaris–Marcinkonys |
Naudojama |
98,8 |
ALSN |
ALSN įrengta tik atkarpoje Lentvaris–Senieji Trakai (6 km) |
L13 |
Kyviškės–Valčiūnai |
Naudojama |
24,4 |
ALSN |
|
L15 |
Senieji Trakai–Trakai |
Naudojama |
3,7 |
ALSN |
|
L17 |
Paneriai–Valčiūnai |
Naudojama |
18,3 |
ALSN |
|
L23 |
Palemonas–Rokai–Jiesia |
Naudojama |
4,9 |
ALSN |
|
Esamos B klasės radijo ryšio sistemos
Geležinkelių tinkle B klasės radijo ryšio sistemos nėra naudojamos.
2.2.2. Priemonės, kurių imtasi atviros rinkos sąlygoms užtikrinti
Iki tol, kol geležinkelių tinkle bus įdiegta A klasės signalizacijos sistema, siekiant užtikrinti atviros rinkos sąlygas, visiems 1 520 mm pločio vėžės geležinkelių linijose naudojamiems traukos riedmenims taikomi vienodi reikalavimai ir jie:
(a) turi turėti sistemas, užtikrinančias Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų tam tikrų punktų taikymo nuorodų aprašo 24 priede numatytus reikalavimus;
(b) turi atitikti Minimalius reikalavimus viešojoje geležinkelių infrastruktūroje naudojamiems geležinkelių traukos riedmenims.
III. TECHNINĖ CCS POSISTEMIŲ PRITAIKYMO PRIE NAUJOS TECHNOLOGIJOS STRATEGIJA
3.1. Techninė ETCS dalies pritaikymo prie naujos technologijos strategija
Tiesiamoje 1 435 mm pločio vėžės geležinkelio linijoje planuojama diegti ERTMS sistemą. Techninis „Rail Baltica CCS“ posistemio diegimo planas apima įvairias sistemas: ETCS, FRMCS, eismo valdymo, IRT, balso ryšio, stebėsenos, SCADA, stočių įrangos, CCTV, laiko sinchronizacijos, bilietų pardavimo, perono vartų, elektros energijos tiekimo ir CCS įrangos techninių patalpų.
Šio posistemio projektavimas, įrengimas, paleidimas ir (ar) derinimas bus atliekami pagal bendrą Lietuvos, Latvijos ir Estijos projektą įgyvendinančių institucijų sutartį. Planuojama, kad ETCS diegimo darbai šalia pagrindinės „Rail Baltica“ linijos bus baigti iki 2030 metų pabaigos.
ETCS diegimo strategija
Esamame 1 520 mm geležinkelių tinkle ETCS diegimas strategijoje (iki 2028 metų) nenumatomas. Planuojama palaipsniui esamas signalizacijos sistemas modernizuoti, diegiant bendrą eismo valdymo sistemą „Interlocking“, kurią prireikus būtų galima atnaujinti iki ETCS/ERTMS standartų. Įgyvendindama 2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1679 dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros Sąjungos gairių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2021/1153 ir (ES) Nr. 913/2010 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 17 straipsnio 3 dalies nuostatas, Lietuva šiuo metu atlieka vertinimą, dėl esamų 1 520 mm vėžės pločio geležinkelio linijų galimo perėjimo prie Europos standartinio nominalaus 1 435 mm vėžės pločio. Priklausomai nuo šio vertinimo rezultatų šiame skirsnyje pateikiama informacija bus atnaujinta. Modernizavimas planuojamas linijomis ir (ar) ruožais pagal esamą signalizacijos sistemos tipą ir gamintojo įrangos gyvavimo ciklą.
Tarptautinio transporto koridoriaus 1 520 mm ruožuose Kaišiadorys–Radviliškis (sistema Bombardier), Vilnius–Kaišiadorys (relinė sistema), Radviliškis–Šiauliai (relinė sistema) bendrą eismo valdymo sistemą planuojama įdiegti iki 2035 metų, ruožuose Kaišiadorys–Kaunas (relinė sistema), Kaunas–Kybartai (sistema AžD Praha), Šiauliai–Klaipėda (sistema Siemens), Vilniaus mazgas (automatinė relinė sistema), Klaipėdos mazgas (automatinė relinė sistema) – iki 2038 metų. Tarptautinio transporto koridoriaus 1 520 mm ruožuose Šiauliai–Joniškis, Radviliškis–Rokiškis, Kužiai–Bugeniai (dabar automatinė relinė sistema), Lentvaris–Marcinkonys, Naujoji Vilnia–Turmantas, Radviliškis–Pagėgiai–Klaipėda (pusiau automatinė relinė sistema) bendrą eismo valdymo sistemą planuojama įdiegti iki 2050 metų. Smulkesnė informacija pateikiama 3 paveiksle.
3 pav. Esamų eismo valdymo sistemų žemėlapis
ETCS diegimo ir B klasės sistemų eksploatavimo nutraukimo planavimas
Informacija bus atnaujinta atlikus esamų 1 520 mm pločio vėžės geležinkelio linijų galimo pritaikymo prie Europos standartinio nominalaus 1 435 mm pločio vėžės vertinimą (toliau – Migracijos planas).
GSM-R radijo ryšio sistemos diegimo strategija
GSM-R radijo ryšys įdiegtas geležinkelių tinkle nuo 2010 metų. Išsamus GSM-R radijo ryšio sistemos diegimas apibūdintas Plano 2.1 skirsnyje, 1 lentelėje ir pavaizduotas žemėlapyje, pateiktame 1 paveiksle.
Naujos kartos radijo ryšio sistemos diegimo strategija
FRMCS sistemos diegimas planuojamas tik 1 435 mm pločio vėžės geležinkelių tinklo dalyje (žr. Plano 5.2.3 skirsnį).
3.3. Techninė ATV sistemos dalies pritaikymo prie naujos technologijos strategija
Geležinkelių tinkle ATV sistemos diegimas šiuo metu neplanuojamas.
CCS TSS atitinkančios traukinio aptikimo sistemos diegimo strategija
1 520 mm pločio vėžės geležinkelių tinkle CCS TSS atitinkančios traukinio aptikimo sistemos diegimas šiuo metu neplanuojamas. CCS TSS atitinkančios traukinio aptikimo sistemos bus diegiamos šiuo metu tiesiamoje projekto „Rail Baltica“ 1 435 mm pločio vėžės geležinkelio linijoje valstybės siena su Latvijos Respublika–Panevėžys–Kaunas–valstybės siena su Lenkijos Respublika ir planuojamoje 1 435 mm pločio vėžės geležinkelio linijoje Kaunas–Vilnius.
Išsamus CCS TSS atitinkančios traukinio aptikimo sistemos diegimo planavimas 1 435 mm pločio vėžės geležinkelių linijose nurodytas Plano 5.4 papunktyje.
3.5. Specifinių atvejų pritaikymo prie naujos technologijos strategija
Lietuvos Respublikos specifiniai atvejai, nurodyti CCS TSS I priedo 7.7.2.5 papunktyje, susiję, inter alia, su riedmenų ir kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos įrangos elektromagnetinio suderinamumo apribojimais Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, esminių apribojimų ar poreikio parengti specialią pereinamojo laikotarpio priemonių strategiją šiais aspektais nėra. Lietuvos Respublikos specifinių atvejų, susijusių su GSM-R radijo ryšio ir ALSN naudojimu, strategija prireikus bus parengta įvertinus Migracijos plano sprendinius.
4 lentelė. Specifinių atvejų sąrašas
Specifinis atvejis |
Kategorija |
Pastabos |
|||
|
T |
Taikoma infrastruktūrai. Taikoma riedmenims. Šio specifinio atvejo reikia tol, kol 1 520 mm tinkle bus naudojami ČME lokomotyvai |
|||
|
T |
Taikoma infrastruktūrai. Taikoma riedmenims. Šio specifinio atvejo reikia tol, kol 1 520 mm tinkle bus naudojami ČME lokomotyvai |
|||
|
T |
Taikoma riedmenims. Šis specifinis atvejis susijęs su ALSN naudojimu 1 520 mm tinkle |
|||
Dažnių diapazonas |
Trukdžių srovės riba (rms vertė) |
||||
15–21 Hz 21–29 Hz 29–35 Hz 65–85 Hz 167–184 Hz 408–432 Hz 468–492 Hz 568–592 Hz 708–732 Hz 768–792 Hz 4 462,5–4 537,5 Hz 4 507,5–4 582,5 Hz 4 962,5–5 037,5 Hz 5 462,5–5 537,5 Hz 5 517,5–5 592,5 Hz |
4,1 A 1,0 A 4,1 A 4,1 A 0,4 A 0,35 A 0,35 A 0,35 A 0,35 A 0,35 A 0,2 A 0,2 A 0,2 A 0,2 A 0,2 A |
||||
|
T |
Taikoma riedmenims. Šis specifinis atvejis susijęs su ALSN naudojimu 1 520 mm tinkle |
|||
Dažnių diapazonas |
Trukdžių srovės riba (rms vertė) |
||||
19–21 Hz 21–29 Hz 29–31 Hz 40–46 Hz 46–54 Hz 54–60 Hz 167–184 Hz 408–432 Hz 468–492 Hz 568–592 Hz 708–732 Hz 768–792 Hz 4 507,5–4 582,5 Hz 4 962,5–5 037,5 Hz 5 517,5–5 592,5 Hz |
11,6 A 1,0 A 11,6 A 5,0 A 1,3 A 5,0 A 0,4 A 0,35 A 0,35 A 0,35 A 0,35 A 0,35 A 0,2 A 0,2 A 0,2 A |
3.6. Techninė geležinkelių riedmenų CCS posistemių pritaikymo prie naujos technologijos strategija
1 520 mm pločio vėžės geležinkelių tinklo dalyje naudojamų geležinkelių riedmenų pritaikymas prie geležinkelių riedmenų CCS posistemių naujų technologijų šiuo metu neplanuojamas.
1 435 mm tinkle naudojami riedmenys, išskyrus specialiuosius geležinkelių riedmenis, turės atitikti bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail AS“ patvirtintame techniniame diegimo plane „Rail Baltica CCS“ nustatytus reikalavimus. Specialiuosiuose geležinkelių riedmenyse, kuriuos ketinama naudoti 1 435 mm pločio vėžės geležinkelių tinklo dalyje, turi būti įdiegtos ETCS ir RMS sistemos, o ATV sistemos diegimas neprivalomas.
IV. BĖGIŲ KELIO ĮRANGOS IR GELEŽINKELIŲ RIEDMENŲ ĮRANGOS FINANSAVIMAS
Geležinkelių tinklo plėtros projektai daugiausia finansuojami ES struktūrinių fondų (Sanglaudos fondo, Europos infrastruktūros tinklų priemonės, ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, kt.), valstybės biudžeto ir Valdytojo lėšomis. Investiciniai projektai nustatomi pagal Valdytojo veiklos strategiją ir finansuojami pagal vidutinės trukmės investicijų planą, pirmenybę teikiant investicijoms į transeuropinį TEN-T tinklą, skaitmenizavimą ir tvarumą.
V. PLANAVIMAS
5.1. Traukinio apsaugos dalies planavimas
5.1.1. ETCS eksploatavimo pradžios metai 1 435 mm pločio vėžės geležinkelių tinklo dalyje
4 pav. 1 435 mm pločio vėžės geležinkelių tinklo, kuriame 2030 metais numatoma ETCS eksploatavimo pradžia, žemėlapis
5 lentelė. ETCS eksploatavimo pradžia geležinkelio linijose
Eil. Nr. |
Geležinkelio linija |
ETCS diegimo planavimas |
Papildoma diegimo informacija |
|||||
Dabartinė būklė |
Numatyti ETCS eksploatavimo pradžios metai |
Privalomas ETCS taikymo pradžios terminas |
Ilgis (km) |
Lygis (-iai) |
Funkcinis lygis ir sistemos versija |
Veiksmo rūšis |
||
1 |
Kaunas–Ramygala |
Nėra |
2030 |
2030 |
76 |
ETCS L2 |
ETCS Baseline 4 Release 1 |
Naujos sistemos diegimas |
2 |
Ramygala–valstybės siena su Latvijos Respublika |
Nėra |
2030 |
2030 |
92 |
ETCS L2 |
ETCS Baseline 4 Release 1 |
Naujos sistemos diegimas |
3 |
Kaunas–Vilnius |
Nėra |
2030 |
2030 |
88,2 |
ETCS L2 |
ETCS Baseline 4 Release 1 |
Naujos sistemos diegimas |
4 |
Jiesia–valstybės siena su Lenkijos Respublika |
Nėra |
2030 |
2030 |
77,9 |
ETCS L2 |
ETCS Baseline 4 Release 1 |
Naujos sistemos diegimas |
5.1.2. B klasės traukinio apsaugos sistemų eksploatavimo nutraukimas
Naujame 1 435 mm pločio vėžės geležinkelių tinkle, kuriame planuojama įdiegti ETCS, B klasės traukinio apsaugos sistemos nebus eksploatuojamos.
1 520 mm pločio vėžės geležinkelių tinkle B klasės traukinio apsaugos sistemų eksploatavimo nutraukimas šiuo metu neplanuojamas.
5.1.3. Informacija apie valstybės sieną kertančias linijas
1 435 mm pločio vėžės pasienio geležinkelio linijose Vaškai–Bauskė (siena su Latvijos Respublika ir Mockava–Trakiškės (siena su Lenkijos Respublika) ETCS diegimo darbai atliekami pagal bendrą Lietuvos, Latvijos ir Estijos projektą įgyvendinančių institucijų sutartį. Planuojama, kad ETCS diegimo darbai šalia pagrindinės „Rail Baltica“ linijos bus baigti iki 2030 metų pabaigos.
5.1.4. Informacija apie geležinkelio mazgus
6 lentelė. ETCS eksploatavimo pradžia geležinkelio mazguose
Eil. Nr. |
Geležinkelio linija |
ETCS diegimo planavimas |
Papildoma diegimo informacija |
||||
Dabartinė būklė |
Numatyti ETCS eksploatavimo pradžios metai |
Privalomas ETCS taikymo pradžios terminas |
Lygis (-iai) |
Funkcinis lygis ir sistemos versija |
Veiksmo rūšis |
||
1. |
Kaunas |
Nėra |
2030 |
2030 |
ETCS L2 |
ETCS Baseline 4 Release 1 |
Naujos sistemos diegimas |
2. |
Vilnius |
Nėra |
2030 |
2030 |
ETCS L2 |
ETCS Baseline 4 Release 1 |
Naujos sistemos diegimas |
3. |
Panevėžys |
Nėra |
2030 |
2030 |
ETCS L2 |
ETCS Baseline 4 Release 1 |
Naujos sistemos diegimas |
Kauno mazgą sudaro:
- Kauno tarptautinė keleivinė geležinkelio stotis;
- Kauno (Palemono) intermodalinis terminalas;
- Kauno infrastruktūros priežiūros depas;
- Kauno tarptautinio oro uosto (Karmėlavos) keleivinė geležinkelio stotis.
Vilniaus mazgą sudaro:
- Vilniaus tarptautinė keleivinė geležinkelio stotis;
- Vilniaus tarptautinio oro uosto keleivinė geležinkelio stotis;
- Vilniaus (Vaidotų) intermodalinis terminalas.
Panevėžio mazgą sudaro:
- Panevėžio tarptautinė keleivinė geležinkelio stotis;
- Panevėžio infrastruktūros priežiūros depas.
5.2. Radijo ryšio sistemos dalies planavimas
5.2.1. GSM-R radijo ryšio sistemos eksploatavimo pradžia
GSM-R radijo ryšio sistemos diegimas užbaigtas 2010 metais visame 1 520 mm pločio vėžės geležinkelių tinkle, tačiau šiuo metu dalyje tinklo naudojamas GSM ryšys. Išsami informacija pateikta Plano 2.1 skirsnyje, 1 lentelėje ir pavaizduota 1 paveiksle pateiktame žemėlapyje.
Planuojamoje „Rail Baltica“ linijoje išankstinis GSM-R buvimas nenumatytas (žr. Plano 5.2.3 skirsnį).
5.2.2. B klasės radijo ryšio sistemų eksploatavimo nutraukimas
Geležinkelių tinkle B klasės radijo ryšio sistemos nėra eksploatuojamos.
5.2.3. FRMCS eksploatavimo pradžia
5 pav. 1 435 mm geležinkelių tinklo, kuriame 2030 metais numatoma eksploatuoti FRMCS, žemėlapis
7 lentelė. FRMCS eksploatavimo pradžia geležinkelio linijose
Eil. Nr. |
Geležinkelio linija |
FRMCS diegimo planavimas |
Papildoma informacija |
||||||
Būklė |
Įgyven dini mas |
FRMCS eksploatavimo pradžios metai |
Ilgis (km) |
Funkcinis lygis |
Jau esančios GSM-R sąlyga |
Veiksmo rūšis |
|||
1 |
Kaunas–Ramygala |
Nėra |
2030 |
2030 |
76 |
FRMCS Baseline 1 |
Išankstinis GSM-R buvimas nenumatytas |
Naujos sistemos diegimas |
|
2 |
Ramygala–valstybės siena su Latvijos Respublika |
Nėra |
2030 |
2030 |
92 |
FRMCS Baseline 1 |
Išankstinis GSM-R buvimas nenumatytas |
Naujos sistemos diegimas |
|
3 |
Kaunas–Vilnius |
Nėra |
2030 |
2030 |
88,2 |
FRMCS Baseline 1 |
Išankstinis GSM-R buvimas nenumatytas |
Naujos sistemos diegimas |
|
4 |
Jiesia–valstybės siena su Lenkijos Respublika |
Nėra |
2030 |
2030 |
77,9 |
FRMCS Baseline 1 |
Išankstinis GSM-R buvimas nenumatytas |
Naujos sistemos diegimas |
|
5.2.4. GSM-R radijo ryšio sistemos eksploatavimo nutraukimas
1 520 mm pločio vėžės geležinkelių tinkle GSM-R radijo ryšio sistemos nutraukimas neplanuojamas. Priklausomai nuo patvirtinto naujo FRMCS standarto naudojimo termino pradžios GSM-R bus transformuojama į FRMCS pagal atskirą darbo planą.
5.2.5. Informacija apie valstybės sieną kertančias geležinkelio linijas
1 435 mm pločio vėžės pasienio geležinkelio linijose Vaškai–Bauskė (siena su Latvijos Respublika ir Mockava–Trakiškės (siena su Lenkijos Respublika) FRMCS diegimo darbai atliekami pagal bendrą Lietuvos, Latvijos ir Estijos projektą įgyvendinančių institucijų sutartį. Planuojama, kad FRMCS diegimo darbai šalia pagrindinės „Rail Baltica“ linijos bus baigti iki 2030 metų pabaigos.
5.2.6. Informacija apie geležinkelių mazgus
8 lentelė. FRMCS eksploatavimo pradžia geležinkelio linijose
Eil. Nr. |
Geležinkelio mazgas |
FRMCS diegimo planavimas |
Papildoma informacija |
||||
Dabartinė būklė |
Įgyvendini mas |
FRMCS eksploatavimo pradžios metai |
Funkcinis lygis |
Jau esančios GSM-R sąlyga |
Veiksmo rūšis |
||
1 |
Kaunas |
Nėra |
2030 |
2030 |
FRMCS Baseline 1 |
Išankstinis GSM-R buvimas nenumatytas |
Naujos sistemos diegimas |
2 |
Vilnius |
Nėra |
2030 |
2030 |
FRMCS Baseline 1 |
Išankstinis GSM-R buvimas nenumatytas |
Naujos sistemos diegimas |
3 |
Panevėžys |
Nėra |
2030 |
2030 |
FRMCS Baseline 1 |
Išankstinis GSM-R buvimas nenumatytas |
Naujos sistemos diegimas |
Kauno mazgą sudaro:
- Kauno tarptautinė keleivinė geležinkelio stotis;
- Kauno (Palemono) intermodalinis terminalas;
- Kauno infrastruktūros priežiūros depas;
- Kauno tarptautinio oro uosto (Karmėlavos) keleivinė geležinkelio stotis.
Vilniaus mazgą sudaro:
- Vilniaus tarptautinė keleivinė geležinkelio stotis;
- Vilniaus tarptautinio oro uosto keleivinė geležinkelio stotis;
- Vilniaus (Vaidotų) intermodalinis terminalas.
Panevėžio mazgą sudaro:
- Panevėžio tarptautinė keleivinė geležinkelio stotis;
- Panevėžio infrastruktūros priežiūros depas.
5.3. ATV sistemos dalies planavimas
1 520 mm pločio vėžės geležinkelių tinklo dalyje eksploatuoti ATV sistemos nenumatoma.
5.4. Traukinio aptikimo sistemos dalies planavimas
CCS TSS atitinkančią traukinio aptikimo sistemą planuojama diegti įgyvendinant 1 435 mm pločio geležinkelio vėžės projektą „Rail Baltica“.
6 pav. 1 435 mm geležinkelių tinklo, kuriame 2030 metais numatoma eksploatuoti TSS atitinkančias traukinio aptikimo sistemas, žemėlapis
9 lentelė. 1 435 mm TSS atitinkančios traukinio aptikimo sistemos eksploatavimo pradžia geležinkelio linijose
Eil. Nr. |
Geležinkelio linija |
CCS TSS atitinkančios traukinio aptikimo sistemos diegimo planavimas |
Papildoma informacija |
|||
Dabartinė būklė |
CCS TSS atitinkančios traukinio aptikimo sistemos eksploatavimo pradžios metai |
Ilgis (km) |
Veiksmo rūšis |
Kiti aktualūs TSS atitinkančios traukinio aptikimo sistemos diegimo aspektai |
||
1 |
Kaunas–Ramygala |
Nėra |
2030 |
76 |
Naujos sistemos diegimas |
Bus naudojamos fiksuotos sistemos „Eurobalise“ vietai nustatyti ir fiksuotas blokų skirstymas, pagrįstas ašių skaitikliais laisvoms bėgių kelio vietoms aptikti |
2 |
Ramygala–LT/LV siena |
Nėra |
2030 |
92 |
Naujos sistemos diegimas |
|
3 |
Jiesia–LT/PL Siena |
Nėra |
2030 |
77,9 |
Naujos sistemos diegimas |
|
4 |
Kaunas–Vilnius |
Nėra |
2030 |
88,2 |
Naujos sistemos diegimas |
5.4.1. Informacija apie valstybės sieną kertančias geležinkelio linijas
1 435 mm pločio vėžės pasienio geležinkelio linijose Vaškai–Bauskė (siena su Latvijos Respublika ir Mockava–Trakiškės (siena su Lenkijos Respublika) CCS TSS atitinkančios traukinio aptikimo sistemos diegimo darbai atliekami pagal bendrą Lietuvos, Latvijos ir Estijos projektą įgyvendinančių institucijų sutartį. Planuojama, kad diegimo darbai šalia pagrindinės „Rail Baltica“ linijos bus baigti iki 2030 metų pabaigos.
5.4.2. Informacija apie geležinkelio mazgus
10 lentelė. 1 435 mm TSS atitinkančios traukinio aptikimo sistemos eksploatavimo pradžia geležinkelio mazguose
Eil. Nr. |
Geležinkelio mazgas |
CCS TSS atitinkančios traukinio aptikimo sistemos diegimo planavimas |
|||
Dabartinė būklė |
CCS TSS atitinkančios traukinio aptikimo sistemos eksploatavimo pradžios metai |
Veiksmo rūšis |
Kiti aktualūs TSS atitinkančios traukinio aptikimo sistemos diegimo aspektai |
||
1. |
Kaunas |
Nėra |
2030 |
Naujos sistemos diegimas |
Bus naudojamos fiksuotos sistemos „Eurobalise“ vietai nustatyti ir fiksuotas blokų skirstymas, pagrįstas ašių skaitikliais laisvoms bėgių kelio vietoms aptikti |
2. |
Vilnius |
Nėra |
2030 |
Naujos sistemos diegimas |
|
3. |
Panevėžys |
Nėra |
2030 |
Naujos sistemos diegimas |
Kauno mazgą sudaro:
- Kauno tarptautinė keleivinė geležinkelio stotis;
- Kauno (Palemono) intermodalinis terminalas;
- Kauno infrastruktūros priežiūros depas;
- Kauno tarptautinio oro uosto (Karmėlavos) keleivinė geležinkelio stotis.
Vilniaus mazgą sudaro:
- Vilniaus tarptautinė keleivinė geležinkelio stotis;
- Vilniaus tarptautinio oro uosto keleivinė geležinkelio stotis;
- Vilniaus (Vaidotų) intermodalinis terminalas.
Panevėžio mazgą sudaro:
- Panevėžio tarptautinė keleivinė geležinkelio stotis;
- Panevėžio infrastruktūros priežiūros depas.
5.5. Riedmenų CCS posistemių 1 435 mm pločio vėžės geležinkelių tinkle planavimas
Europos Sąjungos teisės aktuose numatyta, kad naujuose 1 435 mm pločio vėžės riedmenyse privaloma įrengti 2.0 ar naujesnės versijos ETCS sistemą, atitinkamai šie reikalavimai bus taikomi ir Lietuvos geležinkelių ERTMS įrengtame tinkle. Planuojama, kad nuo 2030 metų 1 435 mm vėžės geležinkelių tinkle veiks:
- ERTMS/ETCS riedmens įranga (įrašymo įranga, DMI (Driver Machine Interface), KMI, odometras, radijo ryšio stotelė su dvigubo rėžimo modemu) su sąsaja ATO GoA2 (automatinis vairavimas, kai mašinistas vis dar yra kabinoje, galintis prireikus perimti traukinio valdymą) funkcijomis užtikrinti; BTM balisių skaitytuvo modemas;
- ETCS traukinių valdymas bus grindžiamas ETCS 2 lygio sistema (apima nuolatinę traukinio judėjimo priežiūrą, t. y. borto kompiuteris nuolat stebi didžiausią leistiną greitį ir apskaičiuoja stabdymo kreivę iki vietos, į kurią traukiniui leidžiama važiuoti, kol vyksta nenutrūkstamas ryšys tarp traukinio ir bėgių kelio, paprastai per sistemą „Eurobalise“);
- FRMCS planuojama naudoti kaip radijo ryšio perdavimo terpę fiksuotos sistemos „Eurobalise“ vietos nuorodai ir fiksuotą blokų skirstymą, pagrįstą ašių skaitikliais laisvoms bėgių kelio vietoms aptikti „Rail Baltica“ atkarpoje Lietuva–Estija;
- 1 435 mm pločio vėžės geležinkelio linijoje naudojamų lokomotyvų radijo stotelės balso paslaugoms, jos turės užtikrinti GSM-R ir FRMCS EIRENE FRS ir SRS reikalavimus.
5.5.1. Informacija apie valstybės sieną kertančius geležinkelių riedmenis
Valstybės sieną 1 435 mm pločio vėžės geležinkelio linija kertantys geležinkelių riedmenys turi būti aprūpinti ne žemesne kaip ETCS 2 lygio sistema su sąsaja į ATO GoA2 (automatiškai paleidžia ir sustabdo traukinį su ETCS ir automatinėmis traukinio apsaugos sistemomis, kurios stebi traukinių judėjimą ir greičio apribojimus linijoje).
VI. NAUJI PRIVALOMOS GELEŽINKELIŲ RIEDMENŲ ĮRANGOS REIKALAVIMAI
11 lentelė. Nauji privalomos geležinkelių riedmenų įrangos reikalavimai
Geografinė taikymo sritis |
Nauji geležinkelių riedmenų CSS įrangos reikalavimai |
Taikymo pradžios metai |
Visas 1 435 mm pločio vėžės geležinkelių tinklas |
ETCS 2 lygio sistema su sąsaja į ATO GoA2 |
2030 |