LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO 2017 M. BALANDŽIO 5 D. ĮSAKYMO Nr. 3-154 „DĖL GELEŽINKELIŲ SISTEMOS EUROPOS SĄJUNGOJE KONTROLĖS, VALDYMO IR SIGNALIZACIJOS POSISTEMIŲ TECHNINĖS SĄVEIKOS SPECIFIKACIJOS ĮGYVENDINIMO PLANO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2024 m. gruodžio 18 d. Nr. 3-447

Vilnius

 

P a k e i č i u Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr. 3-154 „Dėl Geležinkelių sistemos Europos Sąjungoje kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių techninės sąveikos specifikacijos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL GELEŽINKELIŲ SISTEMOS KONTROLĖS, VALDYMO IR SIGNALIZACIJOS POSISTEMIŲ TECHNINĖS SĄVEIKOS SPECIFIKACIJOS ĮGYVENDINIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS GELEŽINKELIŲ TINKLE PLANO PATVIRTINIMO

 

Įgyvendindamas 2023 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/1695 dėl geležinkelių sistemos Europos Sąjungoje kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių techninės sąveikos specifikacijos, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) 2016/919, 5 straipsnio 4 dalies nuostatas,

t v i r t i n u Geležinkelių sistemos kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių techninės sąveikos specifikacijos įgyvendinimo Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle planą (pridedama).“

 

 

 

Susisiekimo ministras                                                                                                        Eugenijus Sabutis

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro

2017 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3-154

(Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro

2024 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 3-447

redakcija)

 

 

GELEŽINKELIŲ SISTEMOS KONTROLĖS, VALDYMO IR SIGNALIZACIJOS POSISTEMIŲ TECHNINĖS SĄVEIKOS SPECIFIKACIJOS ĮGYVENDINIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS GELEŽINKELIŲ TINKLE PLANAS

 

TURINYS 

 

I.   BENDROJI PERĖJIMO STRATEGIJA....................................................................................3

II.   BENDRAS DABARTINĖS GELEŽINKELIŲ SISTEMOS KONTROLĖS VALDYMO IR SIGNALIZACIJOS SISTEMŲ GELEŽINKELIŲ TINKLE SITUACIJOS APRAŠYMAS.....................................................................................................................................3

2.1. A klasės sistemų (traukinio apsaugos ir radijo ryšio), automatizuoto traukinio valdymo sistemos ir traukinio aptikimo sistemos dalies aprašymas............................................................................................................................................3

2.1.1. Esama A klasės sistemų (traukinio apsaugos ir radijo ryšio), automatizuoto traukinio valdymo (toliau – ATV) sistemos ir traukinio aptikimo sistemos dalies diegimo situacija.................................................................................................................................................4

2.1.2. Nauda geležinkelių tinklo pajėgumų, geležinkelių transporto eismo saugos, patikimumo ir veiksmingumo aspektais.......................................................................................................................7

2.1.3. Privalomi geležinkelių riedmenų CCS posistemio įrangos reikalavimai....................................7

2.1.4. Esama geležinkelių riedmenų CCS posistemių diegimo būklė...................................................7

2.1.5. Informacija apie ESS/RSS tipą, susijusį su linijomis ir geležinkelio kelio įrangos ir (ar) riedmenų įrangos integravimo veikla...................................................................................................8

2.1.6. Informacija apie pasienio geležinkelio linijas............................................................................8

2.1.7. Informacija apie geležinkelio mazgus .......................................................................................8

2.2. B klasės sistemų aprašymas........................................................................................................9

2.2.1. Esama B klasės sistemų būklė....................................................................................................9

2.2.2. Priemonės, kurių imtasi atviros rinkos sąlygoms užtikrinti......................................................10

III. TECHNINĖ CCS POSISTEMIŲ PRITAIKYMO PRIE NAUJOS TECHNOLOGIJOS STRATEGIJA...................................................................................................................................11

3.1. Techninė ETCS dalies pritaikymo prie naujos technologijos strategija..............................11

3.2. Techninė radijo ryšio sistemos dalies pritaikymo prie naujos technologijos strategija.....12

3.3. Techninė ATV sistemos dalies pritaikymo prie naujos technologijos strategija.................12

3.4. Techninė traukinio aptikimo sistemos pritaikymo prie naujos technologijos strategija....12

3.5. Specifinių atvejų pritaikymo prie naujos technologijos strategija.......................................13

3.6. Techninė geležinkelių riedmenų CCS posistemių pritaikymo prie naujos technologijos strategija ...........................................................................................................................................14

IV. BĖGIŲ KELIO ĮRANGOS IR GELEŽINKELIŲ RIEDMENŲ ĮRANGOS FINANSAVIMAS.............................................................................................................................14

V. PLANAVIMAS............................................................................................................................14

5.1. Traukinio apsaugos sistemos dalies planavimas.....................................................................14

5.1.1. ETCS eksploatavimo pradžios metai 1 435 mm pločio vėžės geležinkelio tinklo dalyje........14

5.1.2. B klasės traukinio apsaugos sistemų eksploatavimo nutraukimas...........................................16

5.1.3. Informacija apie valstybės sieną kertančias geležinkelio linijas..............................................16

5.1.4. Informacija apie geležinkelio mazgus......................................................................................16

5.2. Radijo ryšio sistemos dalies planavimas................................................................................17

5.2.1. GSM-R radijo ryšio sistemos eksploatavimo pradžia..............................................................17

5.2.2. B klasės radijo ryšio sistemų eksploatavimo nutraukimas.......................................................17

5.2.3. FRMCS eksploatavimo pradžia...............................................................................................17

5.2.4. GSM-R radijo ryšio sistemos eksploatavimo nutraukimas......................................................18

5.2.5. Informacija apie valstybės sieną kertančias geležinkelio linijas..............................................18

5.2.6. Informacija apie geležinkelių mazgus......................................................................................18

5.3. ATV sistemos dalies planavimas..............................................................................................19

5.4. Traukinio aptikimo sistemos dalies planavimas.....................................................................19

5.4.1. Informacija apie valstybės sieną kertančias geležinkelio linijas..............................................21

5.4.2. Informacija apie geležinkelio mazgus......................................................................................21

5.5. Riedmenų CCS posistemių 1 435 mm pločio vėžės geležinkelių tinkle planavimas............22

5.5.1. Informacija apie valstybės sieną kertančius geležinkelių riedmenis........................................22

VI. NAUJI PRIVALOMOS GELEŽINKELIŲ RIEDMENŲ ĮRANGOS REIKALAVIMAI..22 

 

 

I. BENDROJI PERĖJIMO STRATEGIJA

 

 

Geležinkelių sistemos kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių techninės sąveikos specifikacijos įgyvendinimo Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle planas (toliau – Planas) parengtas įgyvendinant 2023 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/1695 dėl geležinkelių sistemos Europos Sąjungoje kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių techninės sąveikos specifikacijos, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) 2016/919, (toliau – CCS TSS) I priedo 7.4.4 punktą.

Plane apžvelgiama dabartinė Lietuvos viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklo (toliau – geležinkelių tinklas) kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio būklė ir pateikiamos perėjimo prie naujų technologijų gairės. Vienas iš pagrindinių Plano tikslų – teikti geležinkelių įmonėms informaciją apie Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (toliau – ERTMS) diegimo Lietuvoje būklę, kad jos galėtų atitinkamai planuoti savo veiklą, susijusią su laipsnišku kontrolės, valdymo ir signalizacijos įrangos modifikavimu. Planas parengtas taip, kad CCS TSS nuostatų įgyvendinimas Lietuvoje vyktų nuosekliai, būtų užtikrinamas suderinamumas su kaimyninėmis valstybėmis ir turėtų teigiamą poveikį Lietuvos geležinkelių transporto sektoriui. Planas suderintas su suinteresuotais asmenimis (Lietuvos geležinkelių tinklo infrastruktūros valdytoju, jame veikiančiomis geležinkelio įmonėmis (vežėjais)). Esminės Plano nuostatos dėl pasienio geležinkelio linijų aptartos 2024 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais vykusiuose susitikimuose su kaimyninių šalių (Lenkijos ir Latvijos) transporto ministerijų atstovais.

2024 metais viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja AB „LTG Infra“ (toliau – Valdytojas) planuoja pradėti geležinkelių signalizacijos sistemos modernizavimą ir iki 2035 metų 1 520 mm pločio vėžės geležinkelio linijose Vilnius–Kaišiadorys–Radviliškis–Šiauliai ir Kaišiadorys–Kaunas įdiegti bendrą geležinkelių transporto eismo valdymo sistemą „Interlocking“, kuri yra pereinamasis techninis sprendinys, leisiantis ateityje įdiegti ERTMS esamoje 1 520 mm pločio vėžės geležinkelių tinklo dalyje. 

Įgyvendinant projektą „Rail Baltica“ tiesiamoje 1 435 mm pločio vėžės geležinkelio linijoje valstybės siena su Latvijos Respublika–Panevėžys–Kaunas–valstybės siena su Lenkijos Respublika ir planuojamojoje 1 435 mm pločio vėžės geležinkelio linijoje Kaunas–Vilnius ERTMS bus diegiama tiesimo metu.

 

II.   BENDRAS DABARTINĖS GELEŽINKELIŲ SISTEMOS KONTROLĖS VALDYMO IR SIGNALIZACIJOS SISTEMŲ GELEŽINKELIŲ TINKLE SITUACIJOS APRAŠYMAS

 

 

Lietuvos geležinkelių tinklą iš viso sudaro 1 924,3 km geležinkelio kelių, iš kurių 1 795,9 km yra 1 520 mm pločio vėžės geležinkelio linijos ir 128,4 km – 1 435 mm pločio vėžės geležinkelio linija.

1 520 mm pločio vėžės geležinkelių tinklo dalyje yra įdiegta ir naudojama nenutrūkstamo veikimo automatinė lokomotyvų signalizacija (toliau – ALSN). 1 520 mm pločio vėžės geležinkelių tinklo dalyje naudojama A klasės ryšio sistemoms priskiriama GSM-R radijo ryšio sistema.

1 435 mm pločio vėžės geležinkelio linijoje Kaunas–Šeštokai–valstybės siena su Lenkijos Respublika traukinių eismas organizuojamas viešuoju mobiliojo ryšio tinklu.

 

 

2.1.   A klasės sistemų (traukinio apsaugos ir radijo ryšio), automatizuoto traukinio valdymo sistemos ir traukinio aptikimo sistemos dalies aprašymas

 

2.1.1.   Esama A klasės sistemų (traukinio apsaugos ir radijo ryšio), automatizuoto traukinio valdymo (toliau – ATV) sistemos ir traukinio aptikimo sistemos dalies diegimo situacija

Geležinkelių tinkle A klasės traukinio apsaugos sistema, Europos traukinių kontrolės sistema (toliau – ETCS) ir ATV sistema nėra įdiegta.

Dabartinė A klasės radijo ryšio sistemos diegimo situacija

Geležinkelių tinkle įdiegta GSM-R radijo ryšio sistema. Pasienio tarpstočiuose, įskaitant pasienio geležinkelio stotis, išskyrus Mockavos stotį, traukinio mašinistui susisiekti su už tarpstotį atsakingu traukinių eismo koordinatoriumi bei gretimų geležinkelio stočių budėtojais (ir atvirkščiai) naudojama linijinė hektometrinė radijo ryšio sistema, kurioje analoginės radijo ryšio priemonės veikia 2,13 MHz dažniu.

Geležinkelių linijose Jonava–Rizgonys, Akmenė–Alkiškiai, Šeštokai–Alytus, Kretinga– Darbėnai–Skuodas, Švenčionėliai–Utena bei privažiuojamuosiuose geležinkelio keliuose, kur neveikia GSM-R radijo ryšio ir analoginė radijo ryšio sistemos, naudojama viešojo mobiliojo ryšio sistema.

Atskirose teritorijose naudojami lokalūs radijo ryšio tinklai – zoninė radijo ryšio sistema. Šie tinklai skirti tam tikroms toje teritorijoje svarbioms funkcijoms vykdyti ir yra izoliuoti nuo kitų ryšių sistemų. Zonų radijo ryšio sistemos tinklai veikia metrinių (150–154 MHz) ir decimetrinių (445–450 MHz) bangų diapazonais.

GSM-R radijo ryšio sistemos diegimas pavaizduotas žemėlapyje, pateiktame 1 paveiksle, ir aprašytas 1 lentelėje.

 

Paveikslėlis, kuriame yra žemėlapis, tekstas, atlasas, diagrama  Automatiškai sugeneruotas aprašymas

1 pav. GSM-R radijo ryšio sistemos diegimo žemėlapis

 

 

1 lentelė. GSM-R radijo ryšio sistema

 

 

GSM-R radijo ryšio sistemos diegimas

Papildoma informacija

 

 

 

Pastaba

Nr.

Geležinkelio linija

GSM-R radijo ryšio sistema

GSM-R radijo ryšio sistemos naudojimo pradžios metai

Ilgis

(km)

GSM-R kalbinis ryšys / GSM-R duomenys

Funkcinis lygis

L01

Vilnius–Klaipėda

Naudojama

2010

376,2

Balso perdavimo

Balso ir duomenų radijo ryšys

 

L02

Kaišiadorys–Kybartai–valstybės siena su Rusijos Federacija

Naudojama

2010

123,9

Balso perdavimo

Balso ir duomenų radijo ryšys

 

L03

Vilnius–Kena–valstybės siena su Baltarusijos Respublika

Naudojama

2010

35,9

Balso perdavimo

Balso ir duomenų radijo ryšys

 

L04

Kazlų Rūda–Mockava–valstybės siena su Lenkijos Respublika

Naudojama

2010

78,9

Balso perdavimo

Balso ir duomenų radijo ryšys

 

L05

Kužiai–Mažeikiai–Bugeniai–valstybės siena su Latvijos Respublika

Naudojama

2010

91,0

Balso perdavimo

Balso ir duomenų radijo ryšys

 

L06

Radviliškis–Pagėgiai–valstybės siena su Rusijos Federacija

Naudojama

2010

155,2

Balso perdavimo

Balso ir duomenų radijo ryšys

 

L07

Klaipėda–Pagėgiai

Naudojama

2010

86,1

Balso perdavimo

Balso ir duomenų radijo ryšys

 

L08

Radviliškis–Rokiškis–valstybės siena su Latvijos Respublika

Naudojama

2010

168,1

Balso perdavimo

Balso ir duomenų radijo ryšys

 

L09

Vilnius–Stasylos–valstybės siena su Baltarusijos Respublika

Naudojama

2010

49,0

Balso perdavimo

Balso ir duomenų radijo ryšys

 

L10

Šiauliai–Joniškis–valstybės siena su Latvijos Respublika

Naudojama

2010

59,6

Balso perdavimo

Balso ir duomenų radijo ryšys

 

L11

Lentvaris–Marcinkonys

Naudojama

2010

98,8

Balso perdavimo

Balso ir duomenų radijo ryšys

 

L12

Naujoji Vilnia–Turmantas–valstybės siena su Latvijos Respublika

Naudojama

2010

138,9

Balso perdavimo

Balso ir duomenų radijo ryšys

 

L13

Kyviškės–Valčiūnai

Naudojama

2010

24,4

Balso perdavimo

Balso ir duomenų radijo ryšys

 

L14

Radviliškis–Petrašiūnai

Naudojama

2010

40,6

Balso perdavimo

Balso ir duomenų radijo ryšys

 

L15

Senieji Trakai–Trakai

Naudojama

2010

3,7

Balso perdavimo

Balso ir duomenų radijo ryšys

 

L16

Gaižiūnai–Palemonas

Naudojama

2010

25,3

Balso perdavimo

Balso ir duomenų radijo ryšys

 

L17

Paneriai–Valčiūnai

Naudojama

2010

18,3

Balso perdavimo

Balso ir duomenų radijo ryšys

 

L18

Šeštokai–Alytus

Įrengta

2010

38,3

Balso perdavimo

Balso ir duomenų radijo ryšys

Naudojama viešojo mobiliojo ryšio sistema

L19

Švenčionėliai–Utena

Įrengta

2010

47,1

Balso perdavimo

Balso ir duomenų radijo ryšys

Naudojamaviešojo mobiliojo ryšio sistema

L20

Rimkai–Klaipėda (Draugystės geležinkelio stotis)

naudojama

2010

2,7

Balso perdavimo

Balso ir duomenų radijo ryšys

 

L21

Mažeikiai–valstybės siena su Latvijos Respublika

Naudojama

2010

19,5

Balso perdavimo

Balso ir duomenų radijo ryšys

 

L22

Akmenė–Alkiškiai

 

Įrengta

2010

11,8

Balso perdavimo

Balso ir duomenų radijo ryšys

Naudojama viešojo mobiliojo ryšio sistema

L23

Palemonas–Rokai–Jiesia

Naudojama

2010

4,9

Balso perdavimo

Balso ir duomenų radijo ryšys

 

L24

Kretinga–Skuodas–valstybės siena su Latvijos Respublika

Įrengta

2010

51,9

Balso perdavimo

Balso ir duomenų radijo ryšys

Naudojama viešojo mobiliojo ryšio sistema

L25

Jonava–Rizgonys

Įrengta

2010

22,7

Balso perdavimo

Balso ir duomenų radijo ryšys

Naudojama viešojo mobiliojo ryšio sistema

 

Dabartinės CCS TSS atitinkančios traukinio aptikimo sistemos diegimo būklė

Geležinkelių tinkle CCS TSS atitinkanti traukinio aptikimo sistema nėra įdiegta.

 

2.1.2.   Nauda geležinkelių tinklo pajėgumų, geležinkelių transporto eismo saugos, patikimumo ir veiksmingumo aspektais

Geležinkelių tinkle naudojama A klasę atitinkanti sistema GSM-R užtikrina tik balsinį radijo ryšį tarp viso personalo, kurio darbas susijęs su traukinių eismu. Sistemoje įdiegti skirtingi pirmumo lygiai naudotojų grupėms, vietinė ir funkcinė informavimo sistema, avariniai skambučiai, užtikrinantys eismo saugumą ir nelaimių prevenciją. GSM-R sistema padengia 1 563,3 km geležinkelio linijų, įskaitant tarptautinius transporto koridorius, kitas tarptautines ir regionines linijas, skirstymo stočių ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijas, geležinkelio priežiūros ir remonto technologinius parkus bei kelius.

GSM-R radijo ryšio sistemos stabilų ir nepertraukiamą veikimą užtikrina du tinklo branduoliai, 136 bazinės stotys, 200 fiksuotojo dispečerinio ryšio pultų, lokomotyvuose ir kituose savaeigiuose riedmenyse įrengta apie 600 GSM-R radijo stočių.

 

2.1.3.   Privalomi geležinkelių riedmenų CCS posistemio įrangos reikalavimai

Traukos riedmenyse turi būti įrengtos saugos sistemos, atitinkančios Valdytojo reikalavimus. Saugos sistemos turi užtikrinti veikimo suderinamumą su infrastruktūroje įrengtais signalizacijos ir kontrolės įrenginiais. Saugos sistemos privalo būti periodiškai tikrinamos ir kalibruojamos akredituotose įstaigose, gamintojo arba gamintojo įgalioto atstovo, Valdytojo arba saugos sistemos gamintojo nustatyta tvarka.

Geografinė taikymo sritis

Nuoroda į riedmenų CCS įrangos reikalavimus nacionalinės teisės aktuose

Geležinkelių tinklas

1.   Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų tam tikrų punktų taikymo nuorodų aprašo, patvirtinto AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2014 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. Į-62 „Dėl Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų tam tikrų punktų taikymo nuorodų aprašo patvirtinimo“, (toliau – Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų tam tikrų punktų taikymo nuorodų aprašas), 24 priedas.

2.   Minimalūs reikalavimai viešojoje geležinkelių infrastruktūroje naudojamiems geležinkelių traukos riedmenims, patvirtinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojo – Geležinkelių infrastruktūros direkcijos direktoriaus 2019 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. ĮS(DI)-90 „Dėl Minimalių reikalavimų viešojoje geležinkelių infrastruktūroje naudojamiems geležinkelių traukos riedmenims patvirtinimo“, (toliau – Minimalūs reikalavimai viešojoje geležinkelių infrastruktūroje naudojamiems geležinkelių traukos riedmenims).

 

2.1.4.   Esama geležinkelių riedmenų CCS posistemių diegimo būklė

Visuose geležinkelių tinkle eksploatuojamuose riedmenyse įrengti GSM-R standarto radijo imtuvai. Smulkesnė informacija apie riedmenų tipus ir jų skaičių pateikiama 2 lentelėje.

 

2 lentelė. Riedmenys, kuriuose įdiegti GSM-R standarto radijo imtuvai

Riedmenų tipas

Riedmenų skaičius (vnt.)

OCPD

1

EM-140

1

MPT-6

5

ADM

3

KTD

1

WM-15-S12

3

ADM1s

1

AGRC-1200

1

Siemens ER20CF

44

TEM TMH

61

ČME3M

5

ČME3ME

17

TEM LTH

1

ČME3 (1 435 mm vėžė)

2

M62K (1 435 mm vėžė)

3

2M62K (1 435 mm vėžė)

1

PESA 730ML

7

PESA 630MiL

3

PESA 620M

12

Škoda EJ575

13

DR-1AM/v

13

2TE116

10

RA2

2

 

2.1.5.   Informacija apie ESS/RSS tipą, susijusį su linijomis ir geležinkelio kelio įrangos ir (ar) riedmenų įrangos integravimo veikla

Siekiant patikrinti geležinkelių riedmenis sudarančių mobiliųjų geležinkelių posistemių ir atitinkamo geležinkelių tinklo suderinamumą, atliekami geležinkelių riedmenų bandomieji važiavimai. Geležinkelių riedmenų bandomieji važiavimai atliekami vadovaujantis Leidimų pradėti naudoti stacionariuosius geležinkelių posistemius ir leidimų pateikti rinkai geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 3-507 „Dėl Leidimų pradėti naudoti stacionariuosius geležinkelių posistemius ir leidimų pateikti rinkai geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklių patvirtinimo“, 4 priede nustatyta tvarka.

 

2.1.6.   Informacija apie pasienio geležinkelio linijas

1 520 mm pločio vėžės geležinkelio linijos su Latvijos Respublika:

-     Rokiškis–Eglainė (GSM-R);

-     Joniškis–Meitenė (GSM-R);

-     Turmantas–Kurcumas (GSM-R);

-     Mažeikiai–Rengė (GSM-R).

1 520 mm pločio vėžės geležinkelio linijos su Baltarusijos Respublika:

-     Kena–Gudagai (GSM-R);

-     Stasylos–Beniakoniai (GSM-R).

1 435 mm pločio vėžės geležinkelio linijos su Lenkijos Respublika:

-     Mockava–Trakiškės (GSM-R).

1 520 mm pločio vėžės geležinkelio linijos su Rusijos federacija (Kaliningrado sritis):   

-     Pagėgiai–Sovetskas (GSM-R);

-     Kybartai–Černyševskojė (GSM-R).

 

2.1.7.   Informacija apie geležinkelio mazgus

2.1.7.1. Skirstymo stotys ir terminalai (GSM-R):

-     Vaidotų geležinkelio stotis (1 520 mm pločio vėžė);

-     Vilniaus (Vaidotų) intermodalinis terminalas (1 520 mm pločio vėžė);

-     Radviliškio geležinkelio stotis (1 520 mm pločio vėžė);

-     Klaipėdos geležinkelio stotis (1 520 mm pločio vėžė);

-     Draugystės geležinkelio stotis (1 520 mm pločio vėžė);

-     Kauno (Palemono) geležinkelio stotis (1 520 mm pločio vėžė);

-     Kauno (Palemono) intermodalinis terminalas (1 520 mm ir 1 435 mm pločio vėžės);

-     Šeštokų intermodalinis terminalas (1 520 mm ir 1 435 mm pločio vėžės);

-     Bugenių geležinkelio stotis (1 520 mm pločio vėžė);

-     Vilniaus geležinkelio stotis (1 520 mm pločio vėžė);

-     Panerių geležinkelio stotis (1 520 mm pločio vėžė).

2.1.7.2. Keleivių aptarnavimo mazgai (GSM-R):

-     Vilniaus tarptautinė keleivių geležinkelio stotis (1 520 mm pločio vėžė);

-     Kauno tarptautinė keleivių geležinkelio stotis (1 520 mm ir 1 435 mm pločio vėžės).

 

2.2.   B klasės sistemų aprašymas

2.2.1.   Esama B klasės sistemų būklė

Lietuvos geležinkelių tinkle įdiegta daugiafunkcė ALSN sistema, kuria geležinkelio kelio šviesoforų signalai nenutrūkstamai perduodami į lokomotyvo kabiną, periodiškai tikrinamas traukinio mašinisto budrumas degant geltonam, geltonam ir raudonam, raudonam lokomotyvo šviesoforo signalams ir vykstant lokomotyvo šviesoforo signalų kaitai. Kontroliuojamas traukinio greitis šviečiant geltonam ir raudonam bei raudonam lokomotyvo šviesoforo žiburiui, kartu priverstinai stabdomas lokomotyvas, kai traukinio mašinistas praranda budrumą ir (ar) viršijamas traukinio greitis. Traukiniui nesustojus prieš šviesoforą su raudonu žiburiu arba jį pravažiavus didesniu nei 20 km/h greičiu, suveikia automatinis stabdys.

Lokomotyvuose įdiegti automatinio stabdymo įrenginiai (autostopai) automatiškai stabdo traukinį, esant draudžiamajam signalui, jei traukinio mašinistas laiku nestabdo traukinio. ALSN sistemoje ryšio kanalo tarp geležinkelio kelio ir lokomotyvo funkcijas atlieka bėgių grandinės. ALSN sistemoje naudojami bėgiais tekančios kodinės srovės signalai. ALSN sistemos diegimas pavaizduotas 2 paveiksle pateiktame žemėlapyje ir aprašytas 2 lentelėje.

 

Paveikslėlis, kuriame yra žemėlapis, tekstas, atlasas, diagrama  Automatiškai sugeneruotas aprašymas

2 pav. B klasės traukinio apsaugos sistemos diegimo žemėlapis

 

 

3 lentelė. B klasės traukinio apsaugos sistema

Nr.

Geležinkelio linija

Dabartinė B klasės traukinio apsaugos sistema

Ilgis (km)

Įrengta B klasės traukinio apsaugos sistema

Pastaba

L01

Vilnius–Klaipėda

Naudojama

376,2

ALSN

 

L02

Kaišiadorys– Kybartai– valstybės siena su Rusijos Federacija

Naudojama

123,9

ALSN

 

L03

Vilnius–Kena–valstybės siena su Baltarusijos Respublika

Naudojama

35,9

ALSN

 

L05

Kužiai–Mažeikiai– Bugeniai–valstybės siena su Latvijos Respublika

Naudojama

91

ALSN

 

L06

Radviliškis–Pagėgiai–valstybės siena su Rusijos Federacija

Naudojama

155,2

ALSN

ALSN įrengta tik atkarpoje Šilėnai–Jonaitiškiai (6 km)

L07

Klaipėda–Pagėgiai

Naudojama

86,1

ALSN

ALSN įrengta tik atkarpoje Klaipėda–Rimkai (9 km)

L09

Vilnius–Stasylos–valstybės siena su Baltarusijos Respublika

Naudojama

49

ALSN

 

L11

Lentvaris–Marcinkonys

Naudojama

98,8

ALSN

ALSN įrengta tik atkarpoje Lentvaris–Senieji Trakai (6 km)

L13

Kyviškės–Valčiūnai

Naudojama

24,4

ALSN

 

L15

Senieji Trakai–Trakai

Naudojama

3,7

ALSN

 

L17

Paneriai–Valčiūnai

Naudojama

18,3

ALSN

 

L23

Palemonas–Rokai–Jiesia

Naudojama

4,9

ALSN

 

 

Esamos B klasės radijo ryšio sistemos

 

Geležinkelių tinkle B klasės radijo ryšio sistemos nėra naudojamos.

 

 

2.2.2.   Priemonės, kurių imtasi atviros rinkos sąlygoms užtikrinti

Iki tol, kol geležinkelių tinkle bus įdiegta A klasės signalizacijos sistema, siekiant užtikrinti atviros rinkos sąlygas, visiems 1 520 mm pločio vėžės geležinkelių linijose naudojamiems traukos riedmenims taikomi vienodi reikalavimai ir jie:

(a) turi turėti sistemas, užtikrinančias Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų tam tikrų punktų taikymo nuorodų aprašo 24 priede numatytus reikalavimus;

(b) turi atitikti Minimalius reikalavimus viešojoje geležinkelių infrastruktūroje naudojamiems geležinkelių traukos riedmenims.

 

 

III.   TECHNINĖ CCS POSISTEMIŲ PRITAIKYMO PRIE NAUJOS TECHNOLOGIJOS STRATEGIJA

 

 

3.1.   Techninė ETCS dalies pritaikymo prie naujos technologijos strategija

 

Tiesiamoje 1 435 mm pločio vėžės geležinkelio linijoje planuojama diegti ERTMS sistemą. Techninis „Rail Baltica CCS“ posistemio diegimo planas apima įvairias sistemas: ETCS, FRMCS, eismo valdymo, IRT, balso ryšio, stebėsenos, SCADA, stočių įrangos, CCTV, laiko sinchronizacijos, bilietų pardavimo, perono vartų, elektros energijos tiekimo ir CCS įrangos techninių patalpų.

Šio posistemio projektavimas, įrengimas, paleidimas ir (ar) derinimas bus atliekami pagal bendrą Lietuvos, Latvijos ir Estijos projektą įgyvendinančių institucijų sutartį. Planuojama, kad ETCS diegimo darbai šalia pagrindinės „Rail Baltica“ linijos bus baigti iki 2030 metų pabaigos.

 

ETCS diegimo strategija

 

Esamame 1 520 mm geležinkelių tinkle ETCS diegimas strategijoje (iki 2028 metų) nenumatomas. Planuojama palaipsniui esamas signalizacijos sistemas modernizuoti, diegiant bendrą eismo valdymo sistemą „Interlocking“, kurią prireikus būtų galima atnaujinti iki ETCS/ERTMS standartų. Įgyvendindama 2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1679 dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros Sąjungos gairių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2021/1153 ir (ES) Nr. 913/2010 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 17 straipsnio 3 dalies nuostatas, Lietuva šiuo metu atlieka vertinimą, dėl esamų 1 520 mm vėžės pločio geležinkelio linijų galimo perėjimo prie Europos standartinio nominalaus 1 435 mm vėžės pločio. Priklausomai nuo šio vertinimo rezultatų šiame skirsnyje pateikiama informacija bus atnaujinta. Modernizavimas planuojamas linijomis ir (ar) ruožais pagal esamą signalizacijos sistemos tipą ir gamintojo įrangos gyvavimo ciklą.

Tarptautinio transporto koridoriaus 1 520 mm ruožuose Kaišiadorys–Radviliškis (sistema Bombardier), Vilnius–Kaišiadorys (relinė sistema), Radviliškis–Šiauliai (relinė sistema) bendrą eismo valdymo sistemą planuojama įdiegti iki 2035 metų, ruožuose Kaišiadorys–Kaunas (relinė sistema), Kaunas–Kybartai (sistema AžD Praha), Šiauliai–Klaipėda (sistema Siemens), Vilniaus mazgas (automatinė relinė sistema), Klaipėdos mazgas (automatinė relinė sistema) – iki 2038 metų. Tarptautinio transporto koridoriaus 1 520 mm ruožuose Šiauliai–Joniškis, Radviliškis–Rokiškis, Kužiai–Bugeniai (dabar automatinė relinė sistema), Lentvaris–Marcinkonys, Naujoji Vilnia–Turmantas, Radviliškis–Pagėgiai–Klaipėda (pusiau automatinė relinė sistema) bendrą eismo valdymo sistemą planuojama įdiegti iki 2050 metų. Smulkesnė informacija pateikiama 3 paveiksle.

Paveikslėlis, kuriame yra žemėlapis, tekstas, atlasas, diagrama  Automatiškai sugeneruotas aprašymas

3 pav. Esamų eismo valdymo sistemų žemėlapis

 

ETCS diegimo ir B klasės sistemų eksploatavimo nutraukimo planavimas

Informacija bus atnaujinta atlikus esamų 1 520 mm pločio vėžės geležinkelio linijų galimo pritaikymo prie Europos standartinio nominalaus 1 435 mm pločio vėžės vertinimą (toliau – Migracijos planas).

 

3.2.   Techninė radijo ryšio sistemos dalies pritaikymo prie naujos technologijos strategija

GSM-R radijo ryšio sistemos diegimo strategija

GSM-R radijo ryšys įdiegtas geležinkelių tinkle nuo 2010 metų. Išsamus GSM-R radijo ryšio sistemos diegimas apibūdintas Plano 2.1 skirsnyje, 1 lentelėje ir pavaizduotas žemėlapyje, pateiktame 1 paveiksle.

 

Naujos kartos radijo ryšio sistemos diegimo strategija

FRMCS sistemos diegimas planuojamas tik 1 435 mm pločio vėžės geležinkelių tinklo dalyje (žr. Plano 5.2.3 skirsnį).

 

3.3.   Techninė ATV sistemos dalies pritaikymo prie naujos technologijos strategija

Geležinkelių tinkle ATV sistemos diegimas šiuo metu neplanuojamas.

 

3.4.   Techninė traukinio aptikimo sistemos pritaikymo prie naujos technologijos strategija

CCS TSS atitinkančios traukinio aptikimo sistemos diegimo strategija

 

1 520 mm pločio vėžės geležinkelių tinkle CCS TSS atitinkančios traukinio aptikimo sistemos diegimas šiuo metu neplanuojamas. CCS TSS atitinkančios traukinio aptikimo sistemos bus diegiamos šiuo metu tiesiamoje projekto „Rail Baltica“ 1 435 mm pločio vėžės geležinkelio linijoje valstybės siena su Latvijos Respublika–Panevėžys–Kaunas–valstybės siena su Lenkijos Respublika ir planuojamoje 1 435 mm pločio vėžės geležinkelio linijoje Kaunas–Vilnius.

Išsamus CCS TSS atitinkančios traukinio aptikimo sistemos diegimo planavimas 1 435 mm pločio vėžės geležinkelių linijose nurodytas Plano 5.4 papunktyje.

 

 

3.5.   Specifinių atvejų pritaikymo prie naujos technologijos strategija

 

Lietuvos Respublikos specifiniai atvejai, nurodyti CCS TSS I priedo 7.7.2.5 papunktyje, susiję, inter alia, su riedmenų ir kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos įrangos elektromagnetinio suderinamumo apribojimais Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, esminių apribojimų ar poreikio parengti specialią pereinamojo laikotarpio priemonių strategiją šiais aspektais nėra. Lietuvos Respublikos specifinių atvejų, susijusių su GSM-R radijo ryšio ir ALSN naudojimu, strategija prireikus bus parengta įvertinus Migracijos plano sprendinius.

 

4 lentelė. Specifinių atvejų sąrašas

Specifinis atvejis

Kategorija

Pastabos

4.2.10

. Geležinkelio kelio traukinio aptikimo sistemos

77 rodyklės 3.1.3.3 punktas –

mažiausias antbriaunio storis (Sd) 1 520  mm pločio vėžės tinkle yra 20 mm

T

Taikoma infrastruktūrai.

Taikoma riedmenims.

Šio specifinio atvejo reikia tol, kol 1 520  mm tinkle bus naudojami ČME lokomotyvai

4.2.10

. Geležinkelio kelio traukinio aptikimo sistemos

77 rodyklės 3.1.3.4 punktas –

mažiausias antbriaunio aukštis (Sh) 1 520  mm pločio vėžės tinkle yra 26,25 mm

T

Taikoma infrastruktūrai.

Taikoma riedmenims.

Šio specifinio atvejo reikia tol, kol 1 520  mm tinkle bus naudojami ČME lokomotyvai

4.2.11.

Riedmenų ir geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos įrangos elektromagnetinis suderinamumas

77 rodyklės 3.2.2.4 punktas –

riedmenų spinduliuotės vertinimo ribos ir susiję parametrai nurodyti toliau pateiktoje lentelėje:

T

Taikoma riedmenims.

Šis specifinis atvejis susijęs su ALSN naudojimu 1 520  mm tinkle

Dažnių diapazonas

Trukdžių srovės riba (rms vertė)

15–21  Hz

21–29  Hz

29–35  Hz

65–85  Hz

167–184  Hz

408–432  Hz

468–492  Hz

568–592  Hz

708–732  Hz

768–792  Hz

4 462,5–4 537,5  Hz

4 507,5–4 582,5  Hz

4 962,5–5 037,5  Hz

5 462,5–5 537,5  Hz

5 517,5–5 592,5  Hz

4,1  A

1,0  A

4,1  A

4,1  A

0,4  A

0,35  A

0,35  A

0,35  A

0,35  A

0,35  A

0,2  A

0,2  A

0,2  A

0,2  A

0,2  A

4.2.11

. Riedmenų ir geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos įrangos elektromagnetinis suderinamumas

77 rodyklės 3.2.2.6 punktas –

riedmenų spinduliuotės vertinimo ribos ir susiję parametrai nurodyti toliau pateiktoje lentelėje:

T

Taikoma riedmenims.

Šis specifinis atvejis susijęs su ALSN naudojimu 1 520  mm tinkle

Dažnių diapazonas

Trukdžių srovės riba (rms vertė)

19–21  Hz

21–29  Hz

29–31  Hz

40–46  Hz

46–54  Hz

54–60  Hz

167–184  Hz

408–432  Hz

468–492  Hz

568–592  Hz

708–732  Hz

768–792  Hz

4 507,5–4 582,5  Hz

4 962,5–5 037,5  Hz

5 517,5–5 592,5  Hz

11,6  A

1,0  A

11,6  A

5,0  A

1,3  A

5,0  A

0,4  A

0,35  A

0,35  A

0,35  A

0,35  A

0,35  A

0,2  A

0,2  A

0,2  A

 

 

3.6.   Techninė geležinkelių riedmenų CCS posistemių pritaikymo prie naujos technologijos strategija

 

1 520 mm pločio vėžės geležinkelių tinklo dalyje naudojamų geležinkelių riedmenų pritaikymas prie geležinkelių riedmenų CCS posistemių naujų technologijų šiuo metu neplanuojamas.

1 435 mm tinkle naudojami riedmenys, išskyrus specialiuosius geležinkelių riedmenis, turės atitikti bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail AS“ patvirtintame techniniame diegimo plane „Rail Baltica CCS“ nustatytus reikalavimus. Specialiuosiuose geležinkelių riedmenyse, kuriuos ketinama naudoti 1 435 mm pločio vėžės geležinkelių tinklo dalyje, turi būti įdiegtos ETCS ir RMS sistemos, o ATV sistemos diegimas neprivalomas.

 

 

IV.   BĖGIŲ KELIO ĮRANGOS IR GELEŽINKELIŲ RIEDMENŲ ĮRANGOS FINANSAVIMAS

 

 

Geležinkelių tinklo plėtros projektai daugiausia finansuojami ES struktūrinių fondų (Sanglaudos fondo, Europos infrastruktūros tinklų priemonės, ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, kt.), valstybės biudžeto ir Valdytojo lėšomis. Investiciniai projektai nustatomi pagal Valdytojo veiklos strategiją ir finansuojami pagal vidutinės trukmės investicijų planą, pirmenybę teikiant investicijoms į transeuropinį TEN-T tinklą, skaitmenizavimą ir tvarumą. 

 

V.   PLANAVIMAS

 

5.1.   Traukinio apsaugos dalies planavimas

 

5.1.1.   ETCS eksploatavimo pradžios metai 1 435 mm pločio vėžės geležinkelių tinklo dalyje

 

Paveikslėlis, kuriame yra žemėlapis, tekstas, atlasas, diagrama  Automatiškai sugeneruotas aprašymas

4 pav. 1 435 mm pločio vėžės geležinkelių tinklo, kuriame 2030 metais numatoma ETCS eksploatavimo pradžia, žemėlapis

 

5 lentelė. ETCS eksploatavimo pradžia geležinkelio linijose

Eil.

Nr.

Geležinkelio linija

ETCS diegimo planavimas

Papildoma diegimo informacija

Dabartinė būklė

Numatyti ETCS eksploatavimo pradžios metai

Privalomas ETCS taikymo pradžios terminas

Ilgis

(km)

Lygis (-iai)

Funkcinis lygis ir sistemos versija

Veiksmo rūšis

1

Kaunas–Ramygala

Nėra

2030

2030

76

ETCS L2

ETCS Baseline 4 Release 1

Naujos sistemos diegimas

2

Ramygala–valstybės siena su Latvijos Respublika

Nėra

2030

2030

92

ETCS L2

ETCS Baseline 4 Release 1

Naujos sistemos diegimas

3

Kaunas–Vilnius

Nėra

2030

2030

88,2

ETCS L2

ETCS Baseline 4 Release 1

Naujos sistemos diegimas

4

Jiesia–valstybės siena su Lenkijos Respublika

Nėra

2030

2030

77,9

ETCS L2

ETCS Baseline 4 Release 1

Naujos sistemos diegimas

 

 

5.1.2.   B klasės traukinio apsaugos sistemų eksploatavimo nutraukimas

Naujame 1 435 mm pločio vėžės geležinkelių tinkle, kuriame planuojama įdiegti ETCS, B klasės traukinio apsaugos sistemos nebus eksploatuojamos.

1 520 mm pločio vėžės geležinkelių tinkle B klasės traukinio apsaugos sistemų eksploatavimo nutraukimas šiuo metu neplanuojamas.

 

 

5.1.3.   Informacija apie valstybės sieną kertančias linijas

1 435 mm pločio vėžės pasienio geležinkelio linijose Vaškai–Bauskė (siena su Latvijos Respublika ir Mockava–Trakiškės (siena su Lenkijos Respublika) ETCS diegimo darbai atliekami pagal bendrą Lietuvos, Latvijos ir Estijos projektą įgyvendinančių institucijų sutartį. Planuojama, kad ETCS diegimo darbai šalia pagrindinės „Rail Baltica“ linijos bus baigti iki 2030 metų pabaigos.

 

5.1.4.   Informacija apie geležinkelio mazgus

6 lentelė. ETCS eksploatavimo pradžia geležinkelio mazguose

Eil. Nr.

Geležinkelio linija

ETCS diegimo planavimas

Papildoma diegimo informacija

Dabartinė būklė

Numatyti ETCS eksploatavimo pradžios metai

Privalomas ETCS taikymo pradžios terminas

Lygis (-iai)

Funkcinis lygis ir sistemos versija

Veiksmo rūšis

1.

Kaunas

Nėra

2030

2030

ETCS L2

ETCS Baseline 4 Release 1

Naujos sistemos diegimas

2.

Vilnius

Nėra

2030

2030

ETCS L2

ETCS Baseline 4 Release 1

Naujos sistemos diegimas

3.

Panevėžys

Nėra

2030

2030

ETCS L2

ETCS Baseline 4 Release 1

Naujos sistemos diegimas

 

Kauno mazgą sudaro:

- Kauno tarptautinė keleivinė geležinkelio stotis;

- Kauno (Palemono) intermodalinis terminalas;

- Kauno infrastruktūros priežiūros depas;

- Kauno tarptautinio oro uosto (Karmėlavos) keleivinė geležinkelio stotis.

 

Vilniaus mazgą sudaro:

- Vilniaus tarptautinė keleivinė geležinkelio stotis;

- Vilniaus tarptautinio oro uosto keleivinė geležinkelio stotis;

- Vilniaus (Vaidotų) intermodalinis terminalas.

 

Panevėžio mazgą sudaro:

- Panevėžio tarptautinė keleivinė geležinkelio stotis;

- Panevėžio infrastruktūros priežiūros depas.

 

 

5.2.   Radijo ryšio sistemos dalies planavimas

 

5.2.1.   GSM-R radijo ryšio sistemos eksploatavimo pradžia

GSM-R radijo ryšio sistemos diegimas užbaigtas 2010 metais visame 1 520 mm pločio vėžės geležinkelių tinkle, tačiau šiuo metu dalyje tinklo naudojamas GSM ryšys. Išsami informacija pateikta Plano 2.1 skirsnyje, 1 lentelėje ir pavaizduota 1 paveiksle pateiktame žemėlapyje.

Planuojamoje „Rail Baltica“ linijoje išankstinis GSM-R buvimas nenumatytas (žr. Plano 5.2.3 skirsnį).

 

5.2.2.   B klasės radijo ryšio sistemų eksploatavimo nutraukimas

Geležinkelių tinkle B klasės radijo ryšio sistemos nėra eksploatuojamos.

 

5.2.3.   FRMCS eksploatavimo pradžia

 

Paveikslėlis, kuriame yra žemėlapis, tekstas, atlasas, diagrama  Automatiškai sugeneruotas aprašymas

5 pav. 1 435 mm geležinkelių tinklo, kuriame 2030 metais numatoma eksploatuoti FRMCS, žemėlapis

 

 

7 lentelė. FRMCS eksploatavimo pradžia geležinkelio linijose

Eil. Nr.

Geležinkelio linija

FRMCS diegimo planavimas

Papildoma informacija

Būklė

Įgyven

dini

mas

FRMCS eksploatavimo pradžios metai

Ilgis

(km)

Funkcinis lygis

Jau esančios GSM-R sąlyga

Veiksmo rūšis

1

Kaunas–Ramygala

Nėra

2030

2030

76

FRMCS  Baseline 1

Išankstinis GSM-R buvimas nenumatytas

Naujos sistemos diegimas

2

Ramygalavalstybės siena su Latvijos Respublika

Nėra

2030

2030

92

FRMCS  Baseline 1

Išankstinis GSM-R buvimas nenumatytas

Naujos sistemos diegimas

3

Kaunas–Vilnius

Nėra

2030

2030

88,2

FRMCS  Baseline 1

Išankstinis GSM-R buvimas nenumatytas

Naujos sistemos diegimas

4

Jiesia–valstybės siena su Lenkijos Respublika

Nėra

2030

2030

77,9

FRMCS  Baseline 1

Išankstinis GSM-R buvimas nenumatytas

Naujos sistemos diegimas

 

5.2.4.   GSM-R radijo ryšio sistemos eksploatavimo nutraukimas

1 520 mm pločio vėžės geležinkelių tinkle GSM-R radijo ryšio sistemos nutraukimas neplanuojamas. Priklausomai nuo patvirtinto naujo FRMCS standarto naudojimo termino pradžios GSM-R bus transformuojama į FRMCS pagal atskirą darbo planą.

 

5.2.5.   Informacija apie valstybės sieną kertančias geležinkelio linijas

1 435 mm pločio vėžės pasienio geležinkelio linijose Vaškai–Bauskė (siena su Latvijos Respublika ir Mockava–Trakiškės (siena su Lenkijos Respublika) FRMCS diegimo darbai  atliekami pagal bendrą Lietuvos, Latvijos ir Estijos projektą įgyvendinančių institucijų sutartį. Planuojama, kad FRMCS diegimo darbai šalia pagrindinės „Rail Baltica“ linijos bus baigti iki 2030 metų pabaigos.

 

5.2.6.    Informacija apie geležinkelių mazgus

 

8 lentelė. FRMCS eksploatavimo pradžia geležinkelio linijose

Eil. Nr.

Geležinkelio mazgas

FRMCS diegimo planavimas

Papildoma informacija

Dabartinė būklė

Įgyvendini

mas

FRMCS eksploatavimo pradžios metai

Funkcinis lygis

Jau esančios GSM-R sąlyga

Veiksmo rūšis

1

Kaunas

Nėra

2030

2030

FRMCS  Baseline 1

Išankstinis GSM-R buvimas nenumatytas

Naujos sistemos diegimas

2

Vilnius

Nėra

2030

2030

FRMCS  Baseline 1

Išankstinis GSM-R buvimas nenumatytas

Naujos sistemos diegimas

3

Panevėžys

Nėra

2030

2030

FRMCS  Baseline 1

Išankstinis GSM-R buvimas nenumatytas

Naujos sistemos diegimas

 

 

Kauno mazgą sudaro:

- Kauno tarptautinė keleivinė geležinkelio stotis;

- Kauno (Palemono) intermodalinis terminalas;

- Kauno infrastruktūros priežiūros depas;

- Kauno tarptautinio oro uosto (Karmėlavos) keleivinė geležinkelio stotis.

 

 

Vilniaus mazgą sudaro:

- Vilniaus tarptautinė keleivinė geležinkelio stotis;

- Vilniaus tarptautinio oro uosto keleivinė geležinkelio stotis;

- Vilniaus (Vaidotų) intermodalinis terminalas.

 

 

Panevėžio mazgą sudaro:

- Panevėžio tarptautinė keleivinė geležinkelio stotis;

- Panevėžio infrastruktūros priežiūros depas.

 

 

5.3.   ATV sistemos dalies planavimas

1 520 mm pločio vėžės geležinkelių tinklo dalyje eksploatuoti ATV sistemos nenumatoma.

 

 

5.4.   Traukinio aptikimo sistemos dalies planavimas

 

CCS TSS atitinkančią traukinio aptikimo sistemą planuojama diegti įgyvendinant 1 435 mm pločio geležinkelio vėžės projektą „Rail Baltica“.

Paveikslėlis, kuriame yra žemėlapis, tekstas, atlasas, diagrama  Automatiškai sugeneruotas aprašymas

6 pav. 1 435 mm geležinkelių tinklo, kuriame 2030 metais numatoma eksploatuoti TSS atitinkančias traukinio aptikimo sistemas, žemėlapis

 

9 lentelė. 1 435 mm TSS atitinkančios traukinio aptikimo sistemos eksploatavimo pradžia geležinkelio linijose

Eil. Nr.

Geležinkelio linija

CCS TSS atitinkančios traukinio aptikimo sistemos diegimo planavimas

Papildoma informacija

Dabartinė būklė

CCS TSS atitinkančios traukinio aptikimo sistemos eksploatavimo pradžios metai

Ilgis (km)

Veiksmo rūšis

Kiti aktualūs TSS atitinkančios traukinio aptikimo sistemos diegimo aspektai

1

Kaunas–Ramygala

Nėra

2030

76

Naujos sistemos diegimas

Bus naudojamos fiksuotos sistemos „Eurobalise“ vietai nustatyti ir fiksuotas blokų skirstymas, pagrįstas ašių skaitikliais laisvoms bėgių kelio vietoms aptikti

2

RamygalaLT/LV siena

Nėra

2030

92

Naujos sistemos diegimas

3

JiesiaLT/PL Siena

Nėra

2030

77,9

Naujos sistemos diegimas

4

Kaunas–Vilnius

Nėra

2030

88,2

Naujos sistemos diegimas

5.4.1.   Informacija apie valstybės sieną kertančias geležinkelio linijas

1 435 mm pločio vėžės pasienio geležinkelio linijose Vaškai–Bauskė (siena su Latvijos Respublika ir Mockava–Trakiškės (siena su Lenkijos Respublika) CCS TSS atitinkančios traukinio aptikimo sistemos diegimo darbai atliekami pagal bendrą Lietuvos, Latvijos ir Estijos projektą įgyvendinančių institucijų sutartį. Planuojama, kad diegimo darbai šalia pagrindinės „Rail Baltica“ linijos bus baigti iki 2030 metų pabaigos.

 

5.4.2.   Informacija apie geležinkelio mazgus

 

10 lentelė. 1 435 mm TSS atitinkančios traukinio aptikimo sistemos eksploatavimo pradžia geležinkelio mazguose

Eil. Nr.

Geležinkelio mazgas

CCS TSS atitinkančios traukinio aptikimo sistemos diegimo planavimas

Dabartinė būklė

CCS TSS atitinkančios traukinio aptikimo sistemos eksploatavimo pradžios metai

Veiksmo

rūšis

Kiti aktualūs TSS atitinkančios traukinio aptikimo sistemos diegimo aspektai

1.

Kaunas

Nėra

2030

Naujos sistemos diegimas

Bus naudojamos fiksuotos sistemos „Eurobalise“ vietai nustatyti ir fiksuotas blokų skirstymas, pagrįstas ašių skaitikliais laisvoms bėgių kelio vietoms aptikti

2.

Vilnius

Nėra

2030

Naujos sistemos diegimas

3.

Panevėžys

Nėra

2030

Naujos sistemos diegimas

Kauno mazgą sudaro:

- Kauno tarptautinė keleivinė geležinkelio stotis;

- Kauno (Palemono) intermodalinis terminalas;

- Kauno infrastruktūros priežiūros depas;

- Kauno tarptautinio oro uosto (Karmėlavos) keleivinė geležinkelio stotis.

 

Vilniaus mazgą sudaro:

- Vilniaus tarptautinė keleivinė geležinkelio stotis;

- Vilniaus tarptautinio oro uosto keleivinė geležinkelio stotis;

- Vilniaus (Vaidotų) intermodalinis terminalas.

 

Panevėžio mazgą sudaro:

- Panevėžio tarptautinė keleivinė geležinkelio stotis;

- Panevėžio infrastruktūros priežiūros depas.

 

5.5.    Riedmenų CCS posistemių 1 435 mm pločio vėžės geležinkelių tinkle planavimas

 

Europos Sąjungos teisės aktuose numatyta, kad naujuose 1 435 mm pločio vėžės riedmenyse privaloma įrengti 2.0 ar naujesnės versijos ETCS sistemą, atitinkamai šie reikalavimai bus taikomi ir Lietuvos geležinkelių ERTMS įrengtame tinkle. Planuojama, kad nuo 2030 metų 1 435 mm vėžės geležinkelių tinkle veiks:

-         ERTMS/ETCS riedmens įranga (įrašymo įranga, DMI (Driver Machine Interface), KMI, odometras, radijo ryšio stotelė su dvigubo rėžimo modemu) su sąsaja ATO GoA2 (automatinis vairavimas, kai mašinistas vis dar yra kabinoje, galintis prireikus perimti traukinio valdymą) funkcijomis užtikrinti; BTM balisių skaitytuvo modemas;

-         ETCS traukinių valdymas bus grindžiamas ETCS 2 lygio sistema (apima nuolatinę traukinio judėjimo priežiūrą, t. y. borto kompiuteris nuolat stebi didžiausią leistiną greitį ir apskaičiuoja stabdymo kreivę iki vietos, į kurią traukiniui leidžiama važiuoti, kol vyksta nenutrūkstamas ryšys tarp traukinio ir bėgių kelio, paprastai per sistemą „Eurobalise“);

-         FRMCS planuojama naudoti kaip radijo ryšio perdavimo terpę fiksuotos sistemos „Eurobalise“ vietos nuorodai ir fiksuotą blokų skirstymą, pagrįstą ašių skaitikliais laisvoms bėgių kelio vietoms aptikti „Rail Baltica“ atkarpoje Lietuva–Estija;

-         1 435 mm pločio vėžės geležinkelio linijoje naudojamų lokomotyvų radijo stotelės balso paslaugoms, jos turės užtikrinti GSM-R ir FRMCS EIRENE FRS ir SRS reikalavimus.

 

5.5.1.   Informacija apie valstybės sieną kertančius geležinkelių riedmenis

Valstybės sieną 1 435 mm pločio vėžės geležinkelio linija kertantys geležinkelių riedmenys turi būti aprūpinti ne žemesne kaip ETCS 2 lygio sistema su sąsaja į ATO GoA2 (automatiškai paleidžia ir sustabdo traukinį su ETCS ir automatinėmis traukinio apsaugos sistemomis, kurios stebi traukinių judėjimą ir greičio apribojimus linijoje).

 

 

VI.   NAUJI PRIVALOMOS GELEŽINKELIŲ RIEDMENŲ ĮRANGOS REIKALAVIMAI

 

11 lentelė. Nauji privalomos geležinkelių riedmenų įrangos reikalavimai

Geografinė taikymo sritis

Nauji geležinkelių riedmenų CSS įrangos reikalavimai

Taikymo pradžios metai

Visas 1 435 mm pločio vėžės geležinkelių tinklas

ETCS 2 lygio sistema  su sąsaja į ATO GoA2

2030

 

_________________