Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl Lietuvos Respublikos MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO įstatymo Nr. IX-2112 148 straipsnio pakeitimo įstatymo
projekto Nr. XIIIP-1109
2018 m. kovo 28 d. Nr. 291
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. SV-S-471 „Dėl teisės aktų projektų išvadų“ 1.5 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė
n u t a r i a:
1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 148 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1109 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį patobulinti atsižvelgiant į šias pastabas:
1.1. Siūloma atsisakyti Įstatymo projekte vartojamos neaiškios ir neapibrėžtos formuluotės „vidaus reikalų sistemos darbuotojo pareigos“. Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžta sąvoka „vidaus tarnybos sistemos pareigūnas“, tačiau Įstatymo projekte vartojama valstybės tarnautojo pareigų sąvoka apimtų ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnus (bei visus kitus statutinius valstybės tarnautojus).
1.2. Įstatymo projekto nuostatas, susijusias su pretendentų į Mokestinių ginčų komisijos narius nepriekaištinga reputacija, siūloma susieti su teistumo aplinkybe ir tam tikru terminu po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
1.3. Siūloma Įstatymo projekte nustatyti alternatyvias egzaminavimo tvarkai Mokestinių ginčų komisijos narių skyrimo tvarkos tobulinimo priemones, t. y. nustatyti, kad pretendentus į Mokestinių ginčų komisijos narius Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atrenka Lietuvos Respublikos finansų ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro sudaryta komisija, atsižvelgdama į šio įstatymo 148 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus pretendentams ir pokalbio su pretendentais, per kurį komisija įvertina pretendento žinias ir įgūdžius, kurių reikia Mokestinių ginčų komisijos nario funkcijoms atlikti, galimybes panaudoti turimas žinias ir įgūdžius praktikoje, rezultatus. Pretendentų atranką organizuoja Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Pažymėtina, kad kitų ikiteisminių institucijų nariams egzaminavimo institutas nėra taikomas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmenims, siekiantiems tapti Mokestinių ginčų komisijos nariais, jau šiuo metu keliami specialieji reikalavimai – turėti finansų, teisės ar ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį arba jį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 3 metų darbo stažą mokesčių, muitų ar įmonių teisės srityje.
1.4. Keičiant Mokestinių ginčų komisijos narių skyrimo tvarką, turėtų būti siekiama užtikrinti asmenų lygybės principą ir teisinio reguliavimo stabilumą. Todėl, siekiant išvengti griežtesnio teisinio reguliavimo taikymo atgaline data ir nebloginti asmenų teisinės padėties, siūloma papildyti Įstatymo projektą baigiamosiomis nuostatomis dėl griežtesnių nepriekaištingos reputacijos reikalavimų netaikymo asmenims, iki Įstatymo projekto įsigaliojimo einantiems Mokestinių ginčų komisijos nario pareigas, jeigu aplinkybės, dėl kurių asmenys nebelaikomi nepriekaištingos reputacijos pagal Įstatymo projektą, atsirado iki įstatymo įsigaliojimo.
2. Nepritarti Įstatymo projekto nuostatoms, kuriomis siūloma sutrumpinti Mokestinių ginčų komisijos narių kadencijos trukmę nuo 6 iki 4 metų, dėl šių priežasčių:
Mokestinių ginčų komisija nagrinėja mokestinius ginčus. Mokestinių teisinių santykių specifika ir atitinkamai ginčų, kylančių iš šių teisinių santykių, ypatumai lemia iš esmės skirtingą mokestinių ginčų nagrinėjimo Mokestinių ginčų komisijoje ir administracinių ginčų nagrinėjimo Lietuvos administracinių ginčų komisijoje procesą. Mokestinių ginčų nagrinėjimo procese egzistuoja teisiniai institutai, kurių nėra kitų administracinių ginčų, sprendžiamų Lietuvos administracinių ginčų komisijoje, nagrinėjimo procese, pavyzdžiui, bylos sustabdymo institutas (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 156 straipsnis), mokestinių ginčų bylų proceso atnaujinimo stadija (Mokesčių administravimo įstatymo 160 straipsnis). Skiriasi bylų nagrinėjimo (sprendimų priėmimo) terminai, sprendimų rūšys, darbo organizavimo tvarka.
Mokestinių ginčų komisijoje nagrinėjami specifiniai teisės taikymo mokesčių srityje ginčai, kurių nagrinėjimo trukmę lemia bylos specifika, pasižyminti didele informacijos apimtimi, ir tam tikrais atvejais jų nagrinėjimas visose instancijose trunka net keletą metų. Pavyzdžiui, Mokestinių ginčų komisijoje mokesčių mokėtojo skundas buvo gautas 2013 metų rugpjūtį, o galutinis sprendimas dėl ginčo esmės buvo priimtas 2016 metų sausį, nes Mokestinių ginčų komisija kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo ir galutinis sprendimas buvo priimtas tik gavus prejudicinį sprendimą. Kitu atveju mokestinis ginčas Mokestinių ginčų komisijoje pradėtas nagrinėti 2013 metais, o galutinis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas priimtas tik 2017 metų spalį, šiam teismui gavus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą nagrinėjamu klausimu. Todėl, įvertinus ginčų pobūdį, vien šiuo aspektu 6 metų kadencijos terminas nustatytas atsižvelgiant į objektyvaus mokestinių ginčų nagrinėjimo nuoseklumo ir Mokestinių ginčų komisijos narių sudėties nekintamumo principą, nes kai kurios mokestinių ginčų bylos po jų sustabdymo ar perdavimo pakartotiniam skundo nagrinėjimui išsprendžiamos po keleto metų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutrumpinti Mokestinių ginčų komisijos narių kadencijos trukmę (nuo 6 iki 4 metų) netikslinga.