Administracinė byla Nr. A-753-629/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01730-2017-4
Procesinio sprendimo kategorija 21.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl įsakymų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas E. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–4), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (dabar – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, toliau – ir Vilniaus RAAD) direktoriaus 2017 m. balandžio 10 d. įsakymą Nr. VR-P-90; 2) panaikinti Vilniaus RAAD direktoriaus 2017 m. balandžio 26 d. įsakymą Nr. VR-P-98.
2. Pareiškėjas nurodė, kad pagal 2016 m. birželio 1 d. sudarytą darbo sutartį (šiuo metu valstybės tarnautojas) pareiškėjas dirbo Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros (toliau – ir Vilniaus miesto agentūra) vedėju. Darbdavys nuolat darė psichologinį spaudimą pareiškėjui išeiti iš darbo. Tuo tikslu rengė vis naujus reikalavimus pasiaiškinti, nustatinėjo neįmanomas įvykdyti darbines užduotis. Vilniaus RAAD direktorius tyčia stengėsi sumenkinti pareiškėją kolegų akivaizdoje, viešai duodamas nurodymus dėl užduočių atlikimo, demonstruodamas aiškų priešiškumą kitų darbuotojų akivaizdoje.
3. Pareiškėjas Vilniaus RAAD 2017 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. VR-P-90 (toliau – ir 2017 m. balandžio 10 d. įsakymas) buvo nubaustas tarnybine nuobauda – pastaba, už tai, kad tarnybinis automobilis Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis), nebuvo tinkamai apipavidalintas. Šis faktas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kontrolės skyriaus darbuotojų buvo konstatuotas 2017 m. vasario 2 d. Pareiškėjas Vilniaus RAAD 2017 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. VR-P-98 (toliau – ir 2017 m. balandžio 26 d. įsakymas) buvo nubaustas tarnybine nuobauda – pastaba, už tai, kad Vilniaus RAAD gavo akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Vilniaus baldai“ raštą Nr. 283 ir nukreipė Vilniaus miesto agentūrai – susipažinti.
4. Dėl 2017 m. balandžio 10 d. įsakymo pareiškėjas pažymėjo, kad 2017 m. sausio mėn. antroje pusėje dėl pažeistų lipdukų pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus RAAD atsakingą asmenį V. S. Nurodė, kad po Automobilinio plovimo yra pažeisti ir nusilupę Automobilio lipdukai ir kad reikėtų atnaujinti Automobilio apipavidalinimą. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad šiuo metu Vilniaus RAAD lipdukų nėra, jie bus užsakomi, kuomet bus gauti, bus susisiekta, be to, oro sąlygos, kada lauke minusinė temperatūra, neleidžia klijuoti lipdukų. Pareiškėjas 2017 m. sausio 30 d. raštu kreipėsi į Vilniaus RAAD su prašymu leisti Automobilį naudoti neapipavidalintą. Pareiškėjas manė, kad skiriant tarnybinę nuobaudą – pastabą, nukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos pozicijos, nes nebuvo atsižvelgta nei į kaltės formą, nei į pažeidimo priežastis (kurių nebuvo), nei į tai, kad pažeidimas nesukėlė jokių pasekmių (administracinė byla Nr. A14-726/2004). Pareiškėjas, teikdamas paaiškinimus dėl jam inkriminuoto galimo tarnybinio nusižengimo, pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė objektyvias priežastis dėl neženklinto Automobilio, tačiau pateikti paaiškinimai darbdavio nebuvo tiriami ir vertinami.
5. Dėl 2017 m. balandžio 26 d. įsakymo pareiškėjas akcentavo, kad Vilniaus RAAD įdiegta vieninga duomenų valdymo informacinė sistema (toliau – ir VDVIS). Vilniaus RAAD gaunami raštai, skundai, prašymai ir kiti dokumentai pagal turinį ir svarbą gali būti su numatyta paskirtimi – parengti atsakymą, skubiai parengti atsakymą ir t. t. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto agentūrai AB „Vilniaus baldai“ rašto pagrindu buvo suformuota užduotis – susipažinti. Nepaisant suformuotos užduoties, pareiškėjas perdavė užduotį susipažinti AB „Vilniaus baldai“ veiklą kuruojančiam darbuotojui – susipažinti. Kuruojantis darbuotojas, kaip ir pareiškėjas, susipažino su užduotimi. Papildomai pareiškėjas inicijavo susitikimą su AB „Vilniaus baldai“ atstovais. Susitikimo protokolo kopija buvo išsiųsta į Vilniaus RAAD prie pateikto galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo. Vilniaus RAAD netinkamai nustatė Vilniaus miesto agentūrai užduoties tipą – susipažinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) yra nurodęs, kad jeigu darbdavys neįvykdo savo pareigos supažindinti darbuotoją su jo pareigomis ir darbuotojas, nors ir būdamas reikiamai atidus, būtent dėl nežinojimo neatlieka tam tikrų pareigų arba jas atlieka netinkamai, šie darbuotojo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip kalti ir negali būti drausminės atsakomybės pagrindais (2005 m. gegužės 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-314/2005).
6. Atsakovas Vilniaus RAAD atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 30–32) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
7. Atsakovas pažymėjo, kad Vilniaus RAAD 2017 m. vasario 8 d. buvo gautas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos ministerija) 2017 m. vasario 7 raštas Nr. (49-1)-D8-898 „Dėl pavedimo“, kuriuo pateikta informacija apie tai, jog Automobilis, priskirtas pareiškėjui, buvo naudojamas 2017 m. sausio 30–31 d. nepaženklintas ir pavesta atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Šio rašto pagrindu pradėta pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra ir priimta 2017 m. kovo 14 d. išvada Nr. VR-1.3-164 apie tyrimo rezultatus. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo įvertintos visos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su Automobilio žymėjimo pažeidimu. Buvo konstatuota, kad Vilniaus miesto agentūrai priskirti 7 tarnybiniai automobiliai, tad pareiškėjas, būdamas Vilniaus miesto agentūros vedėju, turėjo visas galimybes nenaudoti nežymėto tarnybinio Automobilio, bet tarnybos reikmėms naudoti kitus Vilniaus miesto agentūros turimus tarnybinius automobilius. Tokią teisę padalinio vadovui suteikia Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių 8 punktas. Įvertinus šias aplinkybes, pripažinta, kad pareiškėjo tarnybinis nusižengimas padarytas neatsargia kaltės forma, neapdairiai neįvertinus galimų elgesio alternatyvų, t. y. galimybės pasinaudoti kitais Vilniaus miesto agentūros žinioje esančiais tarnybiniais automobiliais. Atsakovas akcentavo, kad į Vilniaus RAAD neženklintų automobilių sąrašą įtraukti tik tie automobiliai, kurie naudojami išimtinai gyvosios gamtos apsaugos reidams. Vilniaus miesto teritorijoje gyvosios gamtos srities kontrolę vykdo Vilniaus RAAD struktūrinis padalinys – Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija, todėl nėra Vilniaus miesto agentūros eksploatuojamų tarnybinių automobilių, kurie būtų įtraukti į Vilniaus RAAD nežymėtų tarnybinių automobilių sąrašą.
8. Atsakovas pažymėjo, kad balandžio 26 d. įsakymu buvo pripažinta, jog pareiškėjas neužtikrino jam Vilniaus RAAD direktoriaus vykdymui perduoto AB „Vilniaus baldai“ 2016 m. gruodžio 21 d. rašto Nr. 283 vykdymo laiku, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktus, Vilniaus miesto agentūros vedėjo pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.13 punktus bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 34 punktą. Pagal Aplinkos ministerijos sistemoje naudojamos VDVIS duomenis, Vilniaus RAAD 2016 m. gruodžio 22 d. gautas ir užregistruotas AB „Vilniaus baldai“ raštas Nr. 283. 2016 m. gruodžio 22 d. per VDVIS užduotis nukreipta vykdymui pareiškėjui, kuris tik 2017 m. sausio 2 d. šią užduotį vykdymui per VDVIS nukreipė Vilniaus miesto agentūros vyresniajai specialistei M. M. 2017 m. sausio 2 d. M. M. parašė prašymą suteikti mokymosi atostogas, kurį vizavo pareiškėjas. Vilniaus RAAD 2017 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. VR-A-1 tenkintas M. M. prašymas ir jai mokymosi atostogos suteiktos nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2017 m. sausio 29 d. imtinai. VDVIS fiksuota, jog užduotis M. M. įvykdyta tik 2017 m. vasario 10 d.
9. Pareiškėjo argumentai dėl to, jog per VDVIS užduotis Nr. VR-1.6-5319 priskirta tipui „susipažinti“, šioje situacijoje yra teisiškai nereikšmingi, nes prie užduoties VDVIS visada yra prisegamas dokumentas, kuris nukreipiamas vykdyti. Kita vertus, nors ši užduotis ir buvo priskirta tipui „susipažinti“, ji buvo įvykdyta. Vykdytoja M. M. ne tik 2017 m. vasario 10 d. susipažino su užduotimi VDVIS, bet ir parengė pagal AB „Vilniaus baldai“ prašymo Nr. 283 turinį būtiną atsakymą, t. y. Vilniaus miesto agentūros 2017 m. vasario 10 d. raštą Nr. (38-14)-VR-1.7-1040. Pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatyta, jog pagrindinė priežastis, lėmusi ne laiku pateiktą AB „Vilniaus baldai“ atsakymą – netinkamas Vilniaus miesto agentūros darbo organizavimas, t. y. vykdytojos M. M. mokymosi atostogų bei po šio laikotarpio ėjusio laikinojo nedarbingumo metu užduotis nebuvo pavesta vykdytojui, tad užduotis M. M. įvykdyta tik jai grįžus į darbą.
10. Liudytojas V. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba Vilniaus RAAD Administravimo ir teisės skyriuje. Paaiškino, kad už automobilių apipavidalinimą yra atsakingas pareigūnas, kuris pasirenka tą automobilį, tačiau tuo atveju, kai dingsta lipdukai, jie privalo kreiptis į jį, jog jis juos išduotų. Kai pareiškėjas sausio mėnesį kreipėsi dėl lipdukų išdavimo, jie buvo išduoti ir užklijuoti ne tą pačią dieną. Taip pat nurodė, kad padalinio vadovai gali naudotis bet kuriuo Vilniaus miesto agentūros turimu automobiliu.
II.
11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimu pareiškėjo E. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
12. Teismas pažymėjo, kad 2016 m. birželio 8 d. Vilniaus RAAD direktoriaus įsakymu Nr. VR-V-87 Vilniaus miesto agentūros vedėjui E. M. tarnybiniam naudojimui buvo skirtas tarnybinis automobilis Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 45). 2017 m. vasario 7 d. raštu Nr. (49-1)-D8-898 Vilniaus RAAD direktoriui buvo pavesta atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl teisės aktų nustatyta tvarka neženklintų tarnybinių automobilių. Kadangi Aplinkos ministerijoje gautas pranešimas, kuriame nurodyta, kad jau ne vieną mėnesį matoma, kaip Vilniaus RAAD pareigūnai (duomenys neskelbtini), Vilniuje važinėja neženklintais automobiliais. Prie pranešimo buvo pridėtos automobilių nuotraukos, padarytos 2017 m. sausio 30–31 d. Aplinkos ministerijos Kontrolės skyriaus pareigūnams 2017 m. vasario 2 d. nuvykus patikrinti informaciją vietoje, ji pasitvirtino. Užfiksuota, kad automobiliai Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (priskirta E. M.), ir Škoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (priskirta M. M.), nėra paženklinti, kaip tai nustatyta Pavyzdinėse tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo biudžetinėse įstaigose taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 543 (toliau – ir Pavyzdinės taisyklės), ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės transporto priemonių skiriamųjų ženklų aprašyme, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. D1-475. Vilniaus RAAD 2016 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. (38-2)-VR-1.7-4636 informavo Aplinkos ministeriją, kad nurodyti automobiliai yra paženklinti (I t., b. l. 37–41).
13. 2017 m. vasario 20 d. Vilniaus RAAD pareiškėjui buvo surašytas pranešimas Nr. VR-1.3-128 apie galimą tarnybinį nusižengimą dėl nežymėto tarnybinio automobilio naudojimo, kuriuo buvo prašoma pareiškėjo pateikti paaiškinimą dėl įtarimų padarius tarnybinį nusižengimą (I t., b. l. 42). 2017 m. vasario 27 d. pareiškėjas Vilniaus RAAD pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad tarnybinio nusižengimo nepadarė ir mano, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo ir nuobaudos skyrimo procedūra turėtų būti nutraukta. Paaiškino, kad apipavidalintos transporto priemonės dėl netinkamo apklijavimo ar netinkamų lipdukų, kurių užrašai dažnai nusitrina, praranda formą, patys lipdukai plyšinėja, ypatingai Lietuvoje žiemos mėnesiais, kuomet būna liūčių, krušų ir didelis šaltis. Visos šios aplinkybės 2017 m. sausio mėn. pasiekė tam tikrą kriterijų intensyvumą. Meteorologijos tarnyba galėtų pateikti visą reikiamą informaciją apie 2017 m. sausio mėn. vykusius reiškinius, krušą, lietų, škvalą, liūtinį lietų, gūsinio vėjo visumą, didelį šaltį, kuris lėmė, kad Automobilio apipavidalinimas po plovimų buvo pažeistas. Pažeidus Automobilio apipavidalinimą, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus RAAD atsakingą asmenį (V. S.), paaiškino susidariusią situaciją ir paprašė naujų lipdukų. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad tokiomis oro sąlygomis, kada lauke yra didelis šaltis, negalima klijuoti lipdukų, reikia palaukti palankesnių oro sąlygų. Taip pat buvo paaiškinta, kad Vilniaus RAAD šiuo metu nėra lipdukų. Tuomet, pasitarus su kolegomis, buvo priimtas sprendimas 2017 m. sausio 30 d. raštu Nr. (38-14)-VR-1.7-613 kreiptis į Vilniaus RAAD, kad būtų realizuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 543 nuostatos (I t., b. l. 43–44).
14. 2017 m. kovo 14 d. buvo surašyta motyvuota išvada Nr. VR-1.3-164 apie tyrimo rezultatus, kurioje buvo konstatuota, kad pareiškėjas, eksploatuodamas 2017 m. sausio 30 d. ir 2017 m. sausio 31 d. nežymėtą Automobilį, pažeidė Pavyzdinių taisyklių 19 punktą, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Taip pat konstatuota, kad pareiškėjo tarnybinis nusižengimas padarytas neatsargia kaltės forma, neapdairiai neįvertinus galimų elgesio alternatyvų, t. y. galimybės pasinaudoti kitais Vilniaus miesto agentūros žinioje esančiais tarnybiniais automobiliais. Buvo pasiūlyta pareiškėjui skirti švelniausią tarnybinę nuobaudą – pastabą (I t., b. l. 34–36). 2017 m. kovo 22 d. Vilniaus RAAD raštu Nr. (38-2)-VR-1.7-2226 kreipėsi į Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinę sąjungą (toliau – ir Profesinė sąjunga) ir prašė iki 2017 m. kovo 31 d. pateikti išankstinį sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo (I t., b. l. 50). 2017 m. kovo 31 d. Profesinė sąjunga raštu Nr. LAA17-32(17) nurodė, kad išnagrinėjo 2017 m. kovo 14 d. Vilniaus RAAD motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus Nr. VR-1.3-164 ir neturi pagrindo manyti, kad tarnybinis tyrimas ar siūloma tarnybinė nuobauda yra susijusi su pareigūno veikla ar naryste Profesinėje sąjungoje, todėl negali prieštarauti, kad būtų paskirta tarnybinė nuobauda (I t., b. l. 51). 2017 m. balandžio 10 d. Vilniaus RAAD direktorius įsakymu Nr. VR-P-90, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 14.1 punktu, atsižvelgdamas į Vilniaus RAAD Administravimo ir teisės skyriaus 2017 m. kovo 14 d. motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus Nr. VR-1.3-164 bei Profesinės sąjungos 2017 m. kovo 31 d. raštą Nr. LAA17-32(17), pripažino, kad pareiškėjas, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2017 m. sausio 31 d. eksploatuodamas nežymėtą Automobilį, veikdamas neatsargiai, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 543 patvirtintų Pavyzdinių tarnybinių lengvųjų automobilių taisyklių 19 punktą, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir skyrė pareiškėjui pastabą (I t., b. l. 52).
15. Dėl 2017 m. balandžio 26 d. įsakymo teismas pažymėjo, kad 2016 m. gruodžio 21 d. AB „Vilniaus baldai“ raštu Nr. 283 „Dėl stacionarios aplinkos oro taršos šaltinių išmetamų teršalų tyrimo protokolų pateikimo“ kreipėsi į Vilniaus RAAD, kuriuo buvo prašoma išaiškinimų, per kiek laiko Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūra turi oficialiai informuoti įmonę apie stacionarios aplinkos oro taršos šaltinių matavimų tyrimo protokolus, ar Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūra oficialiu raštu informavo AB „Vilniaus baldai“ apie 2016 m. birželio 29 d. atliktus stacionarios aplinkos oro taršos matavimus, kaip turi būti skaičiuojama viršnormatyvinė tarša deklaruojant mokestinį laikotarpį, jei tyrimo protokolai oficialiu raštu buvo išsiųsti praėjus daugiau negu dviem mėnesiams po jų atlikimo (I t., b. l. 67). Iš byloje esančios dokumento kortelės nustatyta, kad AB „Vilniaus baldai“ raštas buvo užregistruotas 2016 m. gruodžio 22 d. (reg. Nr. VR-1.6-5319), nurodant užduoties tipą – susipažinti, užduoties vykdytoja 2017 m. sausio 2 d. paskirta M. M., užduoties įvykdymo terminas – 2017 m. sausio 21 d. (I t., b. l. 68–69). 2017 m. sausio 2 d. M. M. Vilniaus RAAD direktoriui pateikė prašymą išleisti ją mokymosi atostogų nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2017 m. sausio 29 d. Pareiškėjas parašu patvirtino, kad neprieštarauja dėl šių atostogų suteikimo (I t., b. l. 77). 2017 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. VR-A-1 Vilniaus RAAD direktorius suteikė M. M. prašomas atostogas (I t., b. l. 48). 2017 m. vasario 10 d. raštu Nr. (38-14)-VR-1.7-104 buvo pateiktas atsakymas į AB „Vilniaus baldai“ 2016 m. gruodžio 21 d. raštą Nr. 283 (I t., b. l. 70–71).
16. 2017 m. vasario 27 d. Vilniaus RAAD Administravimo ir teisės skyrius surašė tarnybinį pranešimą Nr. VR-1.3-137, kuriame nurodė, kad vykdant 2017 m. vasario 6 d. gautą pavedimą surinkti informaciją ir įvertinti Vilniaus miesto agentūros pareigūnų veiksmus nagrinėjant AB „Vilniaus baldai“ raštą Nr. 283, paaiškėjo faktai, susiję su norminių teisės aktų pažeidimu Vilniaus miesto agentūroje, t. y. Taisyklių pažeidimas. Paaiškinta, kad pagal VDVIS duomenis, Vilniaus RAAD 2016 m. gruodžio 22 d. gautas ir užregistruotas AB „Vilniaus baldai“ raštas Nr. 283. 2016 m. gruodžio 22 d. per VDVIS užduotis nukreipta vykdymui pareiškėjui, kuris 2017 m. sausio 2 d. šią užduotį per VDVIS sistemą nukreipė Vilniaus miesto agentūros vyresniajai specialistei M. M. AB „Vilniaus baldai“ atsakyta tik Vilniaus miesto agentūros 2017 m. vasario 10 d. raštu Nr. (38-14)-VR-1.7-1040, t. y. per 35 darbo dienas nuo prašymo gavimo. Pareiškėjas 2017 m. vasario 14 d. paaiškinime pateikė informaciją, jog VDVIS užduotis buvo tik susipažinti, o susitikimų su AB „Vilniaus baldai metu buvo išspręsti visi klausimai, kelti AB „Vilniaus baldai“ rašte. Pagal VDVIS duomenis, M. M. tik 2017 m. vasario 10 d. patvirtinto įvykdžiusi šią užduotį, nors ir su nustatytu užduoties tipu „susipažinti“. Kita vertus, klausimą dėl pavedimo neįvykdymo iškėlė būtent AB „Vilniaus baldai“, kreipdamasi į Vilniaus RAAD 2017 m. vasario 3 d. el. laišku ir teiraudamasi apie prašymo nagrinėjimo eigą (I t., b. l. 63–64).
17. 2017 m. kovo 2 d. Vilniaus RAAD pranešimu Nr. VR-1.3-150 apie galimą tarnybinį nusižengimą pareiškėjas buvo informuotas, kad jo atžvilgiu yra pradėta galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra ir paprašyta per 5 dienas nuo šio pranešimo gavimo dienos pateikti paaiškinimą dėl įtarimų padarius tarnybinį nusižengimą (I t., b. l. 65). 2017 m. kovo 8 d. pareiškėjas Vilniaus RAAD pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad tarnybinio nusižengimo nepadarė ir tarnybinio nusižengimo tyrimo ir nuobaudos skyrimo procedūra turėtų būti nutraukta. Paaiškino, kad pagal Vilniaus RAAD gautą raštą užregistruota užduotis, nepaisant to, kad buvo paskirta tik „susipažinti“, buvo įvykdyta tinkamai ir laiku, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ) bei Taisyklėmis. Be to, pats rašto registravimas buvo netinkamas ir perduotas vykdyti nesivadovaujant VAĮ ir minėtomis Taisyklėmis (I t., b. l. 66). 2017 m. kovo 27 d. buvo surašyta motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas neužtikrino jam Vilniaus RAAD direktoriaus vykdymui perduoto AB „Vilniaus baldai“ 2016 m. gruodžio 21 d. rašto Nr. 283 vykdymo laiku, tuo pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, Vilniaus miesto agentūros vedėjo pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.13 punktus bei Taisyklių 34 punktą ir pasiūlyta pareiškėjui skirti švelniausią tarnybinę nuobaudą – pastabą, prieš tai kreipiantis į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą.
18. 2017 m. balandžio 3 d. raštu Nr. (38-2)-VR-1.7-2512 Vilniaus RAAD kreipėsi į Profesinę sąjungą, prašydamas iki 2017 m. balandžio 10 d. pateikti išankstinį sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo (I t., b. l. 74). 2017 m. balandžio 11 d. Profesinė sąjunga raštu Nr. LAA17-37(17) nurodė, kad išnagrinėjo 2017 m. kovo 27 d. Vilniaus RAAD motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus ir neturi pagrindo manyti, jog tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas ir tarnybinę nuobaudą siūloma skirti dėl pareiškėjo veiklos ar narystės Profesinėje sąjungoje, todėl su tarnybinės nuobaudos paskyrimu negali nesutikti (I t., b. l. 75). 2017 m. balandžio 26 d. Vilniaus RAAD direktorius įsakymu Nr. VR-P-98, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 14.1 punktu, atsižvelgdamas į Vilniaus RAAD Administravimo ir teisės skyriaus 2017 m. kovo 27 d. motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus Nr. VR-1.3-176 bei Profesinės sąjungos 2017 m. balandžio 11 d. raštą Nr. LAA17-37(17) pripažino, jog pareiškėjas neužtikrino jam Vilniaus RAAD direktoriaus vykdymui perduoto AB „Vilniaus baldai“ 2016 m. gruodžio 21 d. rašto Nr. 283 vykdymo laiku, tuo pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, Vilniaus miesto agentūros vedėjo pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.13 punktus bei Taisyklių 34 punktą ir skyrė pareiškėjui pastabą (I t., b. l. 76).
19. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Vilniaus RAAD 2017 m. balandžio 10 d. įsakymą Nr. VR-P-90 bei Vilniaus RAAD 2017 m. balandžio 26 d. įsakymą Nr. VR-P-98. Pareiškėjas, skunde nurodydamas, kad jis yra neteisėtai persekiojamas Vilniaus RAAD vadovybės, pateikė duomenis, kad jis pernelyg dažnai traukiamas tarnybinėn atsakomybėn. Teismas šį argumentą atmetė kaip nepagrįstą, nes, įvertinus raštą, iš kurio matyti, jog „Karštąja linija“ pranešta apie pažeidimą, taip pat Profesinės sąjungos raštus, matyti, kad tarnybiniai patikrinimai dėl galimų pažeidimų pradėti esant objektyvioms aplinkybėms, o ne dėl subjektyvių Vilniaus RAAD vadovybės užgaidų ir / ar pareiškėjo priklausymo Profesinei sąjungai.
20. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama ir išnagrinėta nemažai administracinių bylų pagal pareiškėjo E. M. skundus dėl tarnybinių nuobaudų panaikinimo ir / ar kitokių tarnybinių ginčų (žr. administracines bylas Nr. I-2702-968/2017, Nr. I-2698-171/2017, Nr. I-3868-484/2017, Nr. I-4595-426/2017, Nr. I-4596-426/2017 ir kt.). Tačiau šios bylos nematė pagrindo stabdyti, nes šioje administracinėje byloje kvestionuojami įsakymai negrindžiami jokiomis aplinkybėmis, kurios būtų įvertintos kitose administracinėse bylose.
21. Dėl 2017 m. balandžio 10 d. įsakymo teismas pažymėjo, kad skundžiamu įsakymu pripažinta, jog pareiškėjas, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2017 m. sausio 31 d. eksploatuodamas nežymėtą Automobilį, veikdamas neatsargiai, pažeidė Pavyzdinių taisyklių 19 punktą, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą; šiuo įsakymu pareiškėjui skirta pastaba.
22. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas neginčijo faktinių aplinkybių: jis pripažino, kad vairavo nepažymėtą Automobilį. Tiesa, pareiškėjas paaiškinimuose nurodė, kad jam Automobilis nebuvo priskirtas ir kad, esą, Automobilis neturėjo būti paženklintas. Teismas pabrėžė, kad iš pačių pareiškėjo paaiškinimų matyti, jog pareiškėjas žinojo, jog Automobilis privalo būti paženklintas, todėl ir kreipėsi į V. S. (liudytojas tai patvirtino). Vadinasi, pareiškėjas iš tikrųjų pažeidė Pavyzdinių taisyklių 19 punktą, o aplinkybė, kad, esą, minėtasis Automobilis jam buvo nepriskirtas, neturi teisinės reikšmės, nes pareiškėjas, kaip Vilniaus miesto agentūros vedėjas, privalėjo laikytis jam žinomų Pavyzdinių taisyklių 19 punkto nuostatų: juolab, kad agentūroje pareiškėjas galėjo naudotis kitais tarnybiniais automobiliais. Todėl, teismo vertinimu, už formalios sudėties pažeidimą, įvertinus pareiškėjo neatsargią kaltės formą, pareiškėjui buvo pagrįstai skirta švelniausia, proporcinga pažeidimui tarnybinė nuobauda.
23. Dėl 2017 m. balandžio 26 d. įsakymo teismas pažymėjo, kad juo pripažinta, jog pareiškėjas neužtikrino Vilniaus RAAD direktoriaus vykdymui perduoto AB „Vilniaus baldai“ 2016 m. gruodžio 21 d. rašto Nr. 283 vykdymo laiku, tuo pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, Vilniaus miesto agentūros vedėjo pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.13 punktus bei Taisyklių 34 punktą; šiuo įsakymu pareiškėjui skirta pastaba.
24. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas savo skunde nurodė, jog jam, kaip tarnautojui, nebuvo aiškiai suformuluota užduotis (susipažinti), todėl jis negali būti traukiamas atsakomybėn. Teismas tokį argumentą vertino kaip gynybinę poziciją, kuri teisiškai nereikšminga, nes visi duomenys rodo, kad užduotis buvo suprasta, tačiau įvykdyta pavėluotai. Teismo vertinimu, pareiškėjas netinkamai suorganizavo atsakymą į AB „Vilniaus baldai“ 2016 m. gruodžio 21 d. raštą Nr. 283 (ypač įvertinant tai, kaip M. M. buvo išleista atostogų), todėl pagrįstai buvo pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, Vilniaus miesto agentūros vedėjo pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.13 punktus bei Taisyklių 34 punktą. Todėl, teismo vertinimu, už formalios sudėties pažeidimą pareiškėjui buvo pagrįstai skirta švelniausia, proporcinga pažeidimui tarnybinė nuobauda.
III.
25. Pareiškėjas E. M. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (I t., b. l. 186–190), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas vadovaujasi tokiais pagrindiniais argumentais:
25.1. Pirmosios instancijos teismas nepilnai išnagrinėjo reikšmingas bylos aplinkybes, neatskleidė bylos esmės. Teismas nemotyvavo savo sprendimo bei aktyviai nedalyvavo tiriant įrodymus, nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Teismas formaliai vertino byloje surinktus įrodymus, faktiškai atkartojo atsakovo poziciją, neįvertinęs pareiškėjo nurodytų argumentų, dėl kokių objektyvių priežasčių Automobilis negalėjo būti apipavidalintas, o paskirta užduotis „susipažinti“ buvo įvykdyta ir perduota „susipažinti“ pavaldžiam darbuotojui.
25.2. Teismas neįvertino Vilniaus miesto agentūros darbo specifikos. Pareiškėjas ėmėsi savo kompetencijai priskirtų reikiamų veiksmų, kad tarnybinis Automobilis būtų eksploatuojamas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. 2017 m. sausio 30 d. oficialiu raštu kreipėsi į atsakovą ir nurodė priežastis dėl Automobilio apipavidalinimo. 2017 m. sausio mėnesio pabaigoje pareiškėjas kreipėsi ir į atsakovo paskirtą asmenį dėl tarnybinių automobilių aprūpinimo, t. y. V. S., ką minėtas asmuo patvirtino teismo posėdžio metu. Liudytojas V. S. taip pat patvirtino, kad tokiomis oro sąlygomis, kurios buvo 2017 m. sausio mėn. pabaigoje ir vasario mėn. pradžioje, lipdukų klijuoti ant tarnybinių automobilių negalima.
25.3. Teismas nevertino pareiškėjui paskirtos užduoties „susipažinti“ vykdymo. Posėdžio metu atsakovas negalėjo paaiškinti, kaip turėjo būti įvykdyta užduotis susipažinti. Atsakovas nurodė, jog Vilniaus RAAD direktorius dėl didelio krūvio galėjo suklysti ir netinkamai nurodyti užduoties tipą – susipažinti. Pareiškėjas baudžiamas už tai, kad direktorius netinkamai suformulavo užduoties tipą. Teisės normų, susijusių su atsakomybės asmeniui nustatymu ir taikymu, jo nubaudimu negalima taikyti esant prielaidoms ar abejonėms. Pareiškėjas akcentuoja, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo vykdomas tik pareiškėjo atžvilgiu, o M. M. atžvilgiu – nutrauktas.
25.4. Darbdavys pareiškėjo atžvilgiu nuolat vykdydavo tarnybinio patikrinimo procedūras. Nuo 2017 m. sausio 24 d. iki 2017 m. balandžio mėn. pareiškėjui buvo pradėta 15 tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrų. Akivaizdžiai didelis ir neprotingas nuolatinių tikrinimų skaičius kenkė ir trukdė normaliam darbui, vargino pareiškėją, psichologiškai jį sekino, kenkė sveikatai. Pareiškėjas akcentuoja ir tai, kad dirbo viename sudėtingiausių (darbo krūvio ir darbo srautų prasme) Vilniaus RAAD padalinyje, pats buvo ne kartą atkreipęs vadovybės dėmesį į didžiulius darbo krūvius Vilniaus miesto agentūroje, dėl to nežymiai vėluodavo tam tikrų pavedimų vykdymas.
25.5. Pirmosios instancijos teismas turėjo ne tik konstatuoti veiką, kuria padaromas tarnybinis nusižengimas, tačiau privalėjo įvertinti, ar pažeidimas sukėlė neigiamas pasekmes ir kilusių neigiamų pasekmių pobūdį. Ginčijamuose įsakymuose nurodyti pažeidimai buvo išimtinai formalaus pobūdžio, nesukėlę jokių realių neigiamų pasekmių (ar žalos). Teismas taip pat nevertino ir kito privalomo tarnybinio nusižengimo elemento – priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių. Buvo nukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (administracinė byla Nr. A14-726/2014).
26. Atsakovas Vilniaus RAAD pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
27. Atsakovas nesutinka su apeliaciniame skunde dėstoma pozicija, jog tarnybinės atsakomybės taikymas pareiškėjo atžvilgiu traktuotinas kaip viena iš psichologinio smurto formų darbinėje aplinkoje. Abu ginčo tarnybiniai tyrimai pradėti dėl objektyvių aplinkybių – gavus oficialią informaciją apie galimus pažeidimus, o ne subjektyvia darbdavio iniciatyva.
28. Dėl 2017 m. balandžio 10 d. įsakymo atsakovas akcentuoja, jog apeliantas nutyli dalį liudytojo V. S. parodymų, kurie patvirtina, kad lipdukai pakankamai greitai (po keturių darbo dienų) pareiškėjui buvo išduoti, ir tai, kad padalinio vadovas gali naudoti bet kurį jo padaliniui priskirtą tarnybinį automobilį. Teismas teisingai įvertino liudytojo parodymų visumą, o ne atskirus epizodus. Nors pareiškėjas mini 2017 m. sausio 30 d. raštą, kuriuo kreipėsi į Vilniaus RAAD vadovybę su prašymu leisti Automobilį naudoti neženklintą, ši aplinkybė neaktuali, nes Automobilis niekada nebuvo įtrauktas į nežymėtų tarnybinių automobilių sąrašą.
29. Dėl 2017 m. balandžio 26 d. įsakymo atsakovas pažymi, kad AB „Vilniaus baldai“ 2016 m. gruodžio 21 d. raštas pagal savo turinį yra prašymas, kuriuo prašoma suteikti informaciją, todėl šio prašymo nagrinėjimui taikytinos Taisyklių nuostatos. 2016 m. gruodžio 22 d. suformuota užduotis vieninteliam vykdytojui – pareiškėjui, kuris tik 2017 m. sausio 2 d. šią užduotį vykdymui per VDVIS sistemą nukreipė savo pavaldiniui. Užduotis įvykdyta tik 2017 m. vasario 10 d. Faktinės aplinkybės rodo, jog pareiškėjas užduotį suprato, tačiau įvykdė per vėlai. Atsakovas akcentuoja, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde meluoja dėl atsakovo atstovo teismo posėdyje nurodytų aplinkybių.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
30. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Vilniaus RAAD direktoriaus 2017 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. VR-P-90 ir 2017 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. VR-P-98, kuriais pareiškėjui E. M. paskirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos, teisėtumo ir pagrįstumo.
31. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
32. Iš Vilniaus RAAD 2017 m. kovo 14 d. motyvuotos išvados Nr. VR-1.3-164 apie tyrimo rezultatus ir ginčijamo 2017 m. balandžio 10 d. įsakymo turinio matyti, jog pareiškėjui nuobauda paskirta dėl to, kad jis, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2017 m. sausio 31 d. eksploatuodamas nežymėtą Automobilį, veikdamas neatsargiai, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 543 patvirtintų Pavyzdinių tarnybinių lengvųjų automobilių taisyklių 19 punktą, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pareiškėjo tarnybinis nusižengimas padarytas neatsargia kaltės forma, neapdairiai neįvertinus galimų elgesio alternatyvų, t. y. galimybės pasinaudoti kitais Vilniaus miesto agentūros žinioje esančiais tarnybiniais automobiliais. Už šį pažeidimą pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
33. Iš Vilniaus RAAD 2017 m. kovo 27 d. motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus ir 2017 m. balandžio 26 d. įsakymo turinio nustatyta, kad kita nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, kad jis neužtikrino Vilniaus RAAD direktoriaus vykdymui perduoto AB „Vilniaus baldai“ 2016 m. gruodžio 21 d. rašto Nr. 283 vykdymo laiku, tuo pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, Vilniaus miesto agentūros vedėjo pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.13 punktus bei Taisyklių 34 punktą. Pareiškėjui skirta švelniausia nuobauda – pastaba.
34. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, pritarė atsakovo pozicijai dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo pareiškėjui (t. y. dėl tarnybinių nusižengimų sudėties elementų ir skirtų nuobaudų proporcingumo).
35. Kaip matyti iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Mano, jog teismas neįvertino pareiškėjo nurodytų priežasčių dėl pagrindo skirti tarnybines nuobaudas nebuvimo, itin didelio darbo krūvio, nuolatinio psichologinio persekiojimo darbe bei to, kad pažeidimas nesukėlė jokių realių neigiamų pasekmių.
36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių (žr., pvz., 2004 m. liepos 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A4-678/2004; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2356-575/2017).
37. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, nustatė, kad apeliantas iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir pateikia savo vertinimą. Šiuo aspektu pažymėtina, jog bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų teismui nėra privaloma ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto įrodymų vertinimo taisykle (ABTĮ 56 str. 6 d.). ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).
38. Kadangi nustatyti pažeidimai, dėl kurių pareiškėjui buvo skirtos byloje ginčijamos tarnybinės nuobaudos, yra nesusiję, toliau teisėjų kolegija atskirai pasisako dėl abiejų paskirtų nuobaudų teisėtumo ir pagrįstumo.
39. Dėl 2017 m. balandžio 10 d. įsakymo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį aptartais proceso teisės normų taikymo aspektais (dėl įrodymų vertinimo), konstatuoja, kad teismas nustatė nagrinėjamai bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, jas ištyrė išsamiai ir visapusiškai, teismas išvadas dėl 2017 m. balandžio 10 d. įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo pagrindė teismo posėdyje ištirtų pagal minėtą įrodymų vertinimo taisyklę įrodymų visumos analize ir konkrečiomis teisės normomis. Tai, kad įrodymų vertinimas nėra palankus pareiškėjui, nesant teisinių pagrindų kitokiam jų įvertinimui, nėra pagrindas pripažinti, kad nebuvo paisoma pareiškėjo argumentų, o taip pat konstatuoti, kad pažeidimas neįrodytas.
40. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai konstatavo, jog atliekant tarnybinį patikrinimą surinkti duomenys (automobilių nuotraukos, padarytos 2017 m. sausio 30–31 d. ir Aplinkos ministerijos Kontrolės skyriaus pareigūnams 2017 m. vasario 2 d. nuvykus patikrinti informaciją vietoje) patvirtina, kad pareiškėjas naudojo neženklintą tarnybinį Automobilį, nors Pavyzdinių tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo biudžetinėse įstaigose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 543, 19 punkte (2014 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 28 redakcija) numatyta, jog tarnybiniai lengvieji automobiliai, išskyrus išvardintas išimtis, privalo būti pažymėti – nurodytas įstaigos pavadinimas ir (arba) patvirtintas įstaigos logotipas. Nors pareiškėjas nurodo, jog dėl oro sąlygų ir kitų aplinkybių nusitrynę lipdukai ant Automobilio negalėjo būti pakeisti, tačiau nustatyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo padalinio vadovas – Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros vedėjas ir pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių 8 punktą galėjo pasirinkti kitą automobilį ir nenaudoti nežymėto Automobilio, nes Vilniaus miesto agentūrai priskirti 7 tarnybiniai automobiliai. Akivaizdu, jog pareiškėjas žinojo, kad Automobilis privalo būti paženklintas ir tai nėra padaryta, nes pats nurodo, jog kreipėsi į V. S. dėl lipdukų išdavimo (tai patvirtino ir V. S. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu). Įvertinus aptartas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą neatsargia kaltės forma, neapdairiai neįvertinęs galimų elgesio alternatyvų, t. y. galimybės pasinaudoti kitais Vilniaus miesto agentūros žinioje esančiais tarnybiniais automobiliais.
41. Dėl 2017 m. balandžio 26 d. įsakymo teisėjų kolegija taip pat sutinka, kad pirmosios instancijos teismas nustatė nagrinėjamai bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, jas ištyrė išsamiai ir visapusiškai, teismas išvadas dėl 2017 m. balandžio 26 d. įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo pagrindė teismo posėdyje ištirtų pagal minėtą įrodymų vertinimo taisyklę įrodymų visumos analize ir konkrečiomis teisės normomis.
42. Byloje nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 21 d. AB „Vilniaus baldai“ raštu Nr. 283 „Dėl stacionarios aplinkos oro taršos šaltinių išmetamų teršalų tyrimo protokolų pateikimo“ kreipėsi į Vilniaus RAAD, kurio buvo prašoma suteikti informaciją (I t., b. l. 67). AB „Vilniaus baldai“ raštas buvo užregistruotas 2016 m. gruodžio 22 d. (reg. Nr. VR-1.6-5319), nurodant užduoties tipą – susipažinti, užduoties vykdytoja 2017 m. sausio 2 d. paskirta M. M., užduoties įvykdymo terminas – 2017 m. sausio 21 d. (I t., b. l. 68–69). 2017 m. sausio 2 d. M. M. Vilniaus RAAD direktoriui pateikė prašymą išleisti ją mokymosi atostogų nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2017 m. sausio 29 d. Pareiškėjas parašu patvirtino, kad neprieštarauja dėl šių atostogų suteikimo (I t., b. l. 77). 2017 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. VR-A-1 Vilniaus RAAD direktorius suteikė M. M. prašomas atostogas (I t., b. l. 48). 2017 m. vasario 10 d. raštu Nr. (38-14)-VR-1.7-104 buvo pateiktas atsakymas į AB „Vilniaus baldai“ 2016 m. gruodžio 21 d. raštą Nr. 283 (I t., b. l. 70–71). Klausimą dėl pavedimo neįvykdymo iškėlė AB „Vilniaus baldai“, kreipdamasi į Vilniaus RAAD 2017 m. vasario 3 d. el. laišku ir teiraudamasi apie prašymo nagrinėjimo eigą (I t., b. l. 63–64).
43. Pažymėtina, kad valstybės tarnautojams taikant drausminę atsakomybę už neveikimą, kuris pasireiškė teisės aktais nustatytų procesinių veiksmų neatlikimu per nustatytus terminus, turi būti įvertinamas ne tik objektyvus atsakomybės už neveikimą pagrindas – pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus turėjimas, bet ir subjektyvus pagrindas – galėjimas veikti, kaip to reikalauja teisės aktai. Nustatant asmens neveikimo subjektyvų pagrindą, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios: 1) leido asmeniui veikti taip, kaip to reikalavo teisės aktai; arba 2) nepriklausė nuo asmens valios, ir asmuo negalėjo veikti taip, kaip to reikalavo teisės aktai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013; kt.). Tarnybinio nusižengimo padarymas neveikimo (pasyvia) forma pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia, jog pagal teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius jo tarnybinę veiklą, jis privalo veikti atitinkamu būdu, tačiau neatlieka tų veiksmų, išlieka pasyvus, nesant objektyvių priežasčių, galinčių atimti iš jo galimybę veikti iš jo reikalaujamu būdu (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2013/2012; 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-578/2013; 2019 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-440-520/2019).
44. Šioje byloje pareiškėjas teigia, kad jis negalėjo įvykdyti atsakovo (darbdavio) nurodymo dėl 2016 m. gruodžio 21 d. AB „Vilniaus baldai“ rašto Nr. 283 „Dėl stacionarios aplinkos oro taršos šaltinių išmetamų teršalų tyrimo protokolų pateikimo“ nustatytu laiku, nes sistemoje netinkamai buvo nurodytas užduoties tipas, taip pat dėl itin didelio darbo krūvio. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, nesutinka su tokia pareiškėjo pozicija, nes byloje surinkta įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjas suprato jam pavestą užduotį, nors ji sistemoje ir buvo įvardyta netiksliai. Užduotis buvo adresuota tik pareiškėjui. Pareiškėjas organizavo atsakymą į AB „Vilniaus baldai“ 2016 m. gruodžio 21 d. raštą Nr. 283 ir jis galiausiai buvo pateiktas, tik pavėluotai. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kuriais remiantis turėjo būti nustatyta, kad pavedimas nebuvo įvykdytas nustatytu laiku ne dėl nuo pareiškėjo valios priklausančių aplinkybių. Kaip minėta, pareiškėjas užduoties vykdytoja 2017 m. sausio 2 d. paskyrė M. M., užduoties įvykdymo terminą numatė 2017 m. sausio 21 d. (I t., b. l. 68–69). Tačiau tą pačią dieną, t. y. 2017 m. sausio 2 d., M. M. Vilniaus RAAD direktoriui pateikė prašymą išleisti ją mokymosi atostogų nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2017 m. sausio 29 d., o pareiškėjas savo parašu patvirtino, kad neprieštarauja dėl šių atostogų suteikimo (I t., b. l. 77). Taigi pareiškėjas sutiko dėl mokymosi atostogų suteikimo M. M. iki 2017 m. sausio 29 d., nors jos numatytos atostogos baigėsi vėliau negu užduoties įvykdymo terminas (2017 m. sausio 21 d.) ir Taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 913 redakcija) 34 punkte numatytas prašymo išnagrinėjimo terminas, ir kito atsakingo darbuotojo užduočiai vykdyti nepaskyrė.
45. Vertinimo dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo nekeičia ir tai, kad pareiškėjas pavedimo neįvykdymo priežastis siejo su itin dideliu darbo krūvio. Šiuo aspektu pareiškėjas nurodė bendro pobūdžio teiginius, jog dirbo viename sudėtingiausių (darbo krūvio ir darbo srautų prasme) Vilniaus RAAD padalinių, tačiau nedetalizavo, kokie konkretūs darbai trukdė atlikti suformuluotą pavedimą teisės aktuose nustatytu terminu. Pareiškėjas taip pat nesikreipė į savo vadovą, iš kurio gavo pavedimą, informuodamas, jog nespėja laiku įvykdyti užduoties ir pan.
46. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjas, netinkamai organizuodamas Vilniaus miesto agentūros darbą, neužtikrino jam Vilniaus RAAD direktoriaus vykdymui perduoto AB „Vilniaus baldai“ 2016 m. gruodžio 21 d. rašto Nr. 283 vykdymo laiku, dėl šio pažeidimo kilo atitinkamos pasekmės – nebuvo laiku pateiktas atsakymas AB „Vilniaus baldai“, todėl pareiškėjui pagrįstai taikyta tarnybinė atsakomybė ir skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
47. Dėl pareiškėjo argumento, jog jis dažnai traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, pažymėtina, jog šiuo atveju byloje surinkti duomenys patvirtina, jog abu ginčo tarnybiniai tyrimai pradėti dėl objektyvių aplinkybių („Karštąja linija“ pranešta apie naudojamą nežymėtą Automobilį, Vilniaus RAAD 2017 m. vasario 3 d. el. laišku teiravosi apie prašymo nagrinėjimo eigą). Tai patvirtina ir Profesinės sąjungos raštai, iš kurių matyti, kad tarnybiniai patikrinimai dėl galimų pažeidimų pradėti esant objektyvioms aplinkybėms.
48. Pareiškėjui už padarytus tarnybinius nusižengimus buvo skirtos lengviausio pobūdžio nuobaudos, t. y. pastabos (Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 3 d. 1 p.), dėl to teisėjų kolegija šių tarnybinių nuobaudų neturi pagrindo vertinti kaip neadekvačių ir neproporcingų jo padarytiems tarnybiniams nusižengimams.
49. Apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija