LIETUVOS BANKO VALDYBA
NUTARIMAS
DĖL ELEKTRONINIŲ PINIGŲ įstaigų IR MOKĖJIMO ĮSTAIGŲ pradinio kapitalo ir NUOSAVO KAPITALO SKAIČIAVIMO TAISYKLIŲ ir elektroninių pinigų įstaigų (mokėjimo įstaigų) pradinio kapitalo ir nuosavo kapitalo skaičiavimo ataskaitos formŲ PATVIRTINIMO
2018 m. gegužės 24 d. Nr. 03-83
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo 16 straipsnio 5 dalimi ir įgyvendindama 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/EB bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB, ir 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičiančią Direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinančią Direktyvą 2000/46/EB, Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:
1. Patvirtinti Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų pradinio kapitalo ir nuosavo kapitalo skaičiavimo taisykles (pridedama).
2. Patvirtinti elektroninių pinigų įstaigų (mokėjimo įstaigų) pradinio kapitalo ir nuosavo kapitalo skaičiavimo ataskaitos formas:
3. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos banko valdybos 2009 m. gruodžio 24 d. nutarimą Nr. 240 „Dėl Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų nuosavo kapitalo skaičiavimo taisyklių“ su visais pakeitimais ir papildymais.
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos
2018 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 03-83
ELEKTRONINIŲ PINIGŲ įstaigų IR MOKĖJIMO ĮSTAIGŲ PRADINIO KAPITALO IR NUOSAVO KAPITALO SKAIČIAVIMO TAISYKLĖS
I skyrius
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų pradinio kapitalo ir nuosavo kapitalo skaičiavimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) nustatomi elektroninių pinigų įstaigų, turinčių elektroninių pinigų įstaigos licenciją, ir mokėjimo įstaigų, turinčių mokėjimo įstaigos licenciją, pradinio kapitalo ir nuosavo kapitalo skaičiavimo reikalavimai, nuosavo kapitalo poreikio skaičiavimo tvarka ir metodai, metodų taikymo reikalavimai, pradinio kapitalo ir nuosavo kapitalo skaičiavimo ataskaitos (toliau – Ataskaita) pateikimo Lietuvos bankui terminas ir tvarka.
2. Taisyklėse nustatyti nuosavo kapitalo reikalavimai taikomi elektroninių pinigų įstaigoms ir mokėjimo įstaigoms, kurios teikia Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 1–6 punktuose nurodytas mokėjimo paslaugas.
3. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
3.1. elektroninių pinigų įstaigos nuosavo kapitalo poreikis – elektroninių pinigų įstaigos nuosavo kapitalo, reikalingo elektroninių pinigų įstaigos prisiimamai rizikai, susijusiai su elektroninių pinigų leidimu, mokėjimo paslaugų ir glaudžiai su jomis susijusių papildomųjų paslaugų teikimu, padengti, privalomas dydis;
3.2. kitos veiklos pajamos – pajamos, išskyrus komisinius ir kitus mokesčius bei palūkanų pajamas, gautos teikiant mokėjimo paslaugas ir glaudžiai su jomis susijusias papildomąsias paslaugas;
3.3. komisiniai ir kiti mokesčiai – bendra komisinių ir kitų mokesčių, sumokėtų ir gautų teikiant mokėjimo paslaugas ir glaudžiai su jomis susijusias papildomąsias paslaugas, suma;
3.4. mokėjimo įstaigos nuosavo kapitalo poreikis – mokėjimo įstaigos nuosavo kapitalo, reikalingo mokėjimo įstaigos prisiimamai rizikai, susijusiai su mokėjimo paslaugų ir glaudžiai su jomis susijusių papildomųjų paslaugų teikimu, padengti, privalomas dydis;
3.5. mokėjimo operacijų sumos mėnesinis vidurkis (toliau – MOSMV) – bendra elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų per pastaruosius 12 mėnesių atliktų mokėjimo operacijų suma, padalyta iš 12;
3.6. palūkanų išlaidos – elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų sumokėtos palūkanos už skolintas lėšas ir mokėjimo paslaugų vartotojų ir kitų mokėjimo paslaugų teikėjų mokėjimo sąskaitų lėšas;
3.7. palūkanų pajamos – elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų gautos palūkanos už investuotas mokėjimo paslaugų vartotojų ir kitų mokėjimo paslaugų teikėjų lėšas bei kitas elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų turimas lėšas;
3.8. pastoviosios pridėtinės išlaidos – išlaidos (nuomos, draudimo, pastatų priežiūros, ilgalaikio turto nusidėvėjimo, administracinės ir kitos panašios išlaidos), kurių bendra suma nekinta arba kinta labai mažai, keičiantis teikiamų mokėjimo paslaugų apimčiai;
3.9. su elektroninių pinigų leidimu ir (arba) mokėjimo paslaugomis glaudžiai susijusios papildomosios paslaugos – Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos paslaugos.
4. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatyme, Mokėjimo įstaigų įstatyme ir Mokėjimų įstatyme.
5. Bendrųjų kredito, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų prašymų išduoti leidimus pateikimo, nagrinėjimo ir leidimo išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2004 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 58 „Dėl Bendrųjų kredito, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų prašymų išduoti leidimus pateikimo, nagrinėjimo ir leidimo išdavimo taisyklių patvirtinimo“ reikalavimai pagal Taisykles Lietuvos bankui teikiamiems dokumentams ir Lietuvos banko atliekamiems veiksmams taikomi tiek, kiek Taisyklės nenustato kitaip.
II skyrius
pradinis KAPITALAS, nuosavas kapitalas ir NUOSAVO KAPITALO POREIKIO SKAIČIAVIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
PRADINIS KAPITALAS IR NUOSAVAS KAPITALAS
6. Elektroninių pinigų įstaigos pradinio kapitalo ir nuosavo kapitalo reikalavimai reglamentuojami Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo VI skyriuje. Mokėjimo įstaigos pradinio kapitalo ir nuosavo kapitalo reikalavimai, atsižvelgiant į teikiamas mokėjimo paslaugas, reglamentuojami Mokėjimo įstaigų įstatymo V skyriuje. Mokėjimo įstaiga, teikianti mokėjimo paslaugas, kurios nustatyti pradinio kapitalo dydžiai skiriasi, atsižvelgiant į Mokėjimo įstaigų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, privalo turėti didesnį pradinio kapitalo dydį.
ANTRASIS SKIRSNIS
NUOSAVO KAPITALO POREIKIO SKAIČIAVIMAS
7. Elektroninių pinigų įstaigos, kuri leidžia elektroninius pinigus ir teikia su tuo susijusias mokėjimo paslaugas, nuosavo kapitalo poreikiui skaičiuoti turi būti taikomas D metodas. Jei elektroninių pinigų įstaiga teikia ir mokėjimo paslaugas, nesusijusias su elektroninių pinigų leidimu, šios veiklos nuosavo kapitalo poreikiui skaičiuoti turi būti taikomas vienas iš šių metodų: A, B arba C.
8. Mokėjimo įstaigos nuosavo kapitalo poreikiui skaičiuoti turi būti taikomas vienas iš šių metodų: A, B arba C.
A metodas
9. Taikant A metodą, elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų nuosavo kapitalo poreikis apskaičiuojamas pagal pastarųjų 12 mėnesių elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų pastoviąsias pridėtines išlaidas. Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų nuosavo kapitalo poreikis turi sudaryti ne mažiau kaip 10 procentų pastarųjų 12 mėnesių pastoviųjų pridėtinių išlaidų. Lietuvos bankas turi teisę nustatyti individualų nuosavo kapitalo poreikio dydį – padidinti arba sumažinti, jeigu nuo pastarųjų 12 mėnesių įvyko esminių pokyčių elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų veikloje (pvz., dalies verslo pardavimas, naujo verslo įsigijimas, staigus elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų turto augimas ir pan.). Nuosavo kapitalo poreikio apskaičiavimo dieną elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų, dar neteikusių mokėjimo paslaugų pastaruosius 12 mėnesių, nuosavo kapitalo poreikis gali būti skaičiuojamas remiantis elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų verslo plane, kurio trūkumus, vadovaujantis Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir Mokėjimo įstaigų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies nuostatomis, gali būti reikalaujama patikslinti Lietuvos bankui svarstant klausimą dėl licencijos išdavimo, numatytu pastoviųjų pridėtinių išlaidų dydžiu.
B metodas
10. Taikant B metodą, elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų nuosavo kapitalo poreikis skaičiuojamas pagal MOSMV. Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų nuosavo kapitalo poreikis turi būti ne mažesnis už toliau nurodytų dydžių sumą, padaugintą iš didinimo daugiklio k, nustatyto 11 punkte:
11. Didinimo daugiklis k, naudojamas skaičiuojant elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų nuosavo kapitalo poreikį pagal 10 ir 12 punktuose nurodytus B ir C metodus, yra:
11.1. 0,5, jeigu elektroninių pinigų įstaigos ir mokėjimo įstaigos teikia tik Mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 6 punkte nurodytą mokėjimo paslaugą;
C metodas
12. Taikant C metodą, elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų nuosavo kapitalo poreikis turi būti ne mažesnis už 12.2 papunktyje nustatytą daugiklį n, apskaičiuotą remiantis 12.1 papunktyje apibrėžtu rodikliu r, padaugintą iš 11 punkte apibrėžto didinimo daugiklio k:
12.1. rodiklis r – palūkanų pajamų, palūkanų išlaidų, komisinių ir kitų mokesčių bei kitų veiklos pajamų suma. Rodiklio r apskaičiavimo principai:
12.1.1. tik su mokėjimo paslaugomis ir glaudžiai su jomis susijusiomis papildomosiomis paslaugomis susijusios pajamos ir išlaidos įtraukiamos skaičiuojant rodiklio sumą;
12.1.2. kiekvienas rodiklio elementas, skaičiuojant sumą, įtraukiamas su teigiamu arba neigiamu ženklu;
12.1.4. išlaidos, susijusios su trečiųjų šalių teikiamomis paslaugomis kitiems asmenims, kuriems elektroninių pinigų įstaiga arba mokėjimo įstaiga perdavė veiklos funkcijų vykdymą, gali sumažinti rodiklį, jeigu išlaidų turima dėl šių elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų;
12.1.5. rodiklis apskaičiuojamas kiekvienų finansinių metų pabaigoje pagal audituotus praėjusių metų finansinius duomenis;
12.2. Daugiklis n yra 12.1 papunktyje apibrėžto rodiklio r žemiau nurodytų dydžių suma:
D metodas
13. Taikant D metodą, elektroninių pinigų įstaigos nuosavo kapitalo poreikis apskaičiuojamas pagal neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkį. Elektroninių pinigų įstaigos nuosavo kapitalo, skirto elektroniniams pinigams leisti, poreikis turi sudaryti ne mažiau kaip 2 procentus neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkio. Elektroninių pinigų įstaiga, teikianti Mokėjimų įstatymo 5 straipsnyje nurodytas mokėjimo paslaugas, nesusijusias su elektroninių pinigų leidimu, arba besiverčianti Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla, kai iš anksto nežinomas neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkis, Lietuvos banko leidimu nuosavo kapitalo poreikį apskaičiuoja remdamasi pavyzdine dalimi, kuri paprastai taikoma leidžiant elektroninius pinigus, jeigu tokia pavyzdinė dalis gali būti pagrįstai nustatyta remiantis ankstesniais duomenimis, tenkinant Lietuvos banko nustatytus reikalavimus. Jeigu elektroninių pinigų įstaigos nuosavo kapitalo poreikio apskaičiavimo dieną elektroninių pinigų įstaiga nebuvo vykdžiusi veiklos pakankamą laikotarpį, nuosavo kapitalo poreikis gali būti skaičiuojamas remiantis elektroninių pinigų įstaigos verslo plane, kurio trūkumus, vadovaujantis Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 1 dalies nuostatomis, gali būti reikalaujama patikslinti Lietuvos bankui svarstant klausimą dėl licencijos išdavimo, numatytu neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkio dydžiu.
trečiasis skirsnis
NUOSAVO KAPITALO POREIKIO SKAIČIAVIMO METODO TAIKYMO REIKALAVIMAI
14. Elektroninių pinigų įstaiga, kuri leidžia elektroninius pinigus ir teikia su tuo susijusias mokėjimo paslaugas, pateikdama prašymą išduoti elektroninių pinigų įstaigos licenciją, nuosavo kapitalo poreikiui skaičiuoti turi taikyti D metodą. Elektroninių pinigų įstaiga, ketinanti teikti ir mokėjimo paslaugas, nesusijusias su elektroninių pinigų leidimu, pateikdama prašymą išduoti elektroninių pinigų įstaigos licenciją, turi teisę pasirinkti mokėjimo paslaugoms, nesusijusioms su elektroninių pinigų leidimu, nuosavo kapitalo poreikio skaičiavimo metodą: A, B arba C.
15. Mokėjimo įstaiga, pateikdama prašymą išduoti mokėjimo įstaigos licenciją, turi teisę pasirinkti nuosavo kapitalo poreikio skaičiavimo metodą: A, B arba C.
16. Jeigu Lietuvos bankas neprieštarauja, nuosavo kapitalo poreikio apskaičiavimo metodas per finansinius metus gali būti keičiamas tik vieną kartą finansinių metų pradžioje, t. y. iki tų metų kovo 31 dienos. Elektroninių pinigų įstaigos ir mokėjimo įstaigos ne vėliau kaip prieš 30 dienų privalo raštu pranešti Lietuvos bankui apie numatomą nuosavo kapitalo poreikio skaičiavimo metodo keitimą ir kartu su prašymu pateikti nuosavo kapitalo poreikio pasirinktu metodu bei nuosavo kapitalo dydžio skaičiavimo pagrindimą.
17. Atsižvelgdamas į teikiamas (numatomas teikti) mokėjimo paslaugas, jų mastą bei elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų rizikos valdymo proceso, vidaus kontrolės ir apskaitos sistemos įvertinimą, Lietuvos bankas turi teisę prieštarauti dėl elektroninių pinigų įstaigos ir mokėjimo įstaigos pasirinkto nuosavo kapitalo poreikio apskaičiavimo metodo taikymo.
18. Elektroninių pinigų įstaiga arba mokėjimo įstaiga privalo pakeisti nuosavo kapitalo poreikio apskaičiavimo metodą, jeigu to, vadovaudamasis Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 33 straipsnio 2 dalimi ir Mokėjimo įstaigų įstatymo 27 straipsnio 2 dalimi, reikalauja Lietuvos bankas.
III SKYRIUS
ATASKAITOS PATEIKIMO TERMINAS IR TVARKA
19. Elektroninių pinigų įstaiga ir mokėjimo įstaiga ketvirčiui pasibaigus, per 20 dienų privalo pateikti Lietuvos bankui Ataskaitą.
20. Elektroninių pinigų įstaiga arba mokėjimo įstaiga, negalinti laiku pateikti Ataskaitos, privalo iš anksto raštu informuoti Lietuvos banką ir nurodyti priežastis.