LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL ŽIV / AIDS IR LYTIŠKAI PLINTANČIŲ INFEKCIJŲ PROFILAKTIKOS BEI KONTROLĖS 2024–2030 METŲ VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO
2023 m. gruodžio 21 d. Nr. V-1344
Vilnius
Siekdamas užtikrinti ŽIV / AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktiką ir kontrolę Lietuvoje:
1. T v i r t i n u ŽIV / AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos bei kontrolės 2024–2030 metų veiksmų planą (pridedama).
2. P a v e d u:
2.1. šiuo įsakymu patvirtinto ŽIV / AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir kontrolės 2024–2030 metų veiksmų plano (toliau – veiksmų planas) priede nurodytiems Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai pavaldiems vykdytojams vykdyti jame numatytas priemones;
3. R e k o m e n d u o j u veiksmų plano priede nurodytiems ne Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldiems vykdytojams dalyvauti įgyvendinant jame numatytas priemones.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro
2023 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1344
ŽIV / AIDS IR LYTIŠKAI PLINTANČIŲ INFEKCIJŲ PROFILAKTIKOS BEI KONTROLĖS 2024–2030 METŲ VEIKSMŲ PLANAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. ŽIV / AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos bei kontrolės 2024–2030 metų veiksmų planas (toliau – Veiksmų planas) nustato žmogaus imunodeficito viruso (toliau – ŽIV) infekcijos, įgyto imunodeficito sindromo (toliau – AIDS) ir lytiškai plintančių infekcijų (toliau – LPI) profilaktikos ir kontrolės Lietuvoje tikslus, uždavinius ir priemones bei jų įgyvendinimo veiksmus, laukiamus rezultatus ir vertinimo kriterijus.
2. Veiksmų planu siekiama įgyvendinti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros 2016–2023 metų plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1291 „Dėl Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros 2016–2023 metų plėtros programos patvirtinimo“, 16.1.9 papunktį „mažinti ŽIV ir kitų lytiškai plintančių ligų plitimą – užtikrinti informacijos sklaidą visuomenei, ypač jaunimui ir kitoms tikslinėms grupėms, tobulinti sveikatos ir kitų specialistų žinias ir kompetencijas ŽIV / AIDS ir kitų lytiškai plintančių ligų prevencijos klausimais, ugdyti toleranciją sergantiems šiomis ligomis asmenims ir mažinti ŽIV stigmatizaciją, užtikrinti visapusę profilaktikos veiklą tarp rizikos grupių asmenų, ypač tarp jaunimo ir paauglių, ankstyvą ŽIV ir kitų lytiškai plintančių ligų diagnostiką ir gydymą, tobulinti epidemiologinę priežiūrą, plėtoti žemo slenksčio ir jaunimui palankias paslaugas“, 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“, 2 strateginio tikslo „Didinti gyventojų socialinę gerovę ir įtrauktį, stiprinti sveikatą ir gerinti Lietuvos demografinę padėtį“ ir Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. XIV-1982 „Dėl Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų patvirtinimo“, šeštojo tikslo „sumažinti žalingą narkotikų vartojimo poveikį visuomenės ar asmens sveikatai, socialinei ir ekonominei aplinkai, plėtoti humanistinę, į asmens sveikatą bei pagalbą narkotikų vartotojams orientuotą ir įrodymais grindžiamą baudžiamąją politiką“ uždavinius. Veiksmų planas taip pat atspindi Valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ patvirtinimo“, numatytų pokyčių poreikį ir aprėpia 5.9.1 papunkčio „Veikli visuomenė“ kryptis „Ugdyti sveiką gyvenseną kaip svarbią veiklios visuomenės prielaidą. Telkti visuomenės ir valdžios institucijų pastangas stiprinti visuomenės sveikatą: įgyvendinti alkoholio, tabako ir narkotikų vartojimo prevencijos priemones, didinti visuomenės supratimą apie sveikos gyvensenos naudą. Plėtoti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios padidintų profilaktikos priemonių efektyvumą, plačiau taikyti tikslines visuomenės sveikatos stiprinimo priemones“.
3. Veiksmų planas parengtas atsižvelgiant į Jungtinių Tautų AIDS programos (toliau – UNAIDS) 2021−2026 m. strategijos „Panaikinti nelygybę. Sustabdyti AIDS“ (angl. „Global AIDS Strategy 2021−2026. End Inequalities. End AIDS.“), Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) Europos regiono sveikatos sektoriaus atsako į ŽIV veiksmų plano nuostatas (angl. Action plan for the health sector responce to HIV in the WHO European Region), PSO globalios sveikatos sektoriaus 2022−2030 m. strategijos ŽIV, virusinių hepatitų, lytiškai plintančių infekcijų srityje (angl. Global health sector strategies on, respectively, HIV, viral hepatitis and sexually transmitted infections for the period 2022−2030), Europos Sąjungos Narkotikų strategijos 2021–2025 prioritetines veiklos sritis (ang. EU Drugs Strategy 2021−2025), Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (angl. European Centre for Disease Prevention and Control) (toliau – ELPKC) metodines rekomendacijas ir kitų tarptautinių organizacijų rekomendacijas bei šalyje sukauptą su ŽIV ir LPI susijusios prevencinės veiklos gerąją patirtį.
II SKYRIUS
SITUACIJOS ANALIZĖ
5. ŽIV infekcija išlieka aktuali visuomenės sveikatos problema visoje Europoje. ELPKC duomenimis, 2022 m. Europos regione 100 tūkst. gyventojų teko 12,4 nauji ŽIV atvejai, Europos Sąjungos (toliau – ES) / Europos ekonominės erdvės (toliau – EEE) šalyse – 5,1 atvejo. 2022 m. PSO Europos regione buvo užregistruota beveik 110 tūkst. naujų ŽIV infekcijos atvejų, iš jų –22 995 ES / EEE šalyse. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) duomenimis, sergamumas ŽIV infekcija Lietuvoje 2022 m. siekė 8,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų (be įvežtinių užsienio piliečių sergamumo rodiklis sudarė 4,7 atvejų), 2021 m. – 3,95 atvejo 100 tūkst. gyventojų. NVSC duomenimis, iš viso Lietuvoje per 1988–2022 metų laikotarpį nustatyti 3 835 ŽIV užsikrėtę asmenys, iš kurių 54,8 proc. užsikrėtė vartodami švirkščiamąsias narkotines medžiagas, 9,2 proc. – per homoseksualius santykius, 24,6 proc. – per heteroseksualius santykius, 0,2 proc. – perinataliniu būdu bei 11,2 proc. užsikrėtimo būdas nėra žinomas. Pastaruoju metu stebimas didėjantis naujų užsikrėtimo atvejų skaičius lytinių santykių metu. ŽIV užsikrėtusių vyrų beveik keturis kartus daugiau nei moterų: atitinkamai 2791 ir 744.
6. Naujausiais Jungtinių Tautų AIDS programos (angl. UNAIDS) duomenimis, 2022 m. nuo AIDS sukeltų ligų mirė 630 tūkst. žmonių. Tai 69 proc. mažiau nei 2004 m. Be to, 2022 m. naujų ŽIV atvejų pasaulyje nustatyta 38 proc. mažiau nei 2010 m.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) duomenimis, 2022 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regione nuo AIDS mirė 3 023 asmenys, iš viso per visą registravimo laikotarpį užregistruotos 276 824 mirtys nuo AIDS. Per visą ŽIV infekcijos registravimo Lietuvoje laikotarpį (1988–2022 m.) maždaug kas šeštas ŽIV užsikrėtęs žmogus Lietuvoje mirė nuo įvairių priežasčių, įskaitant AIDS, bet nuo AIDS – paskutinės ŽIV ligos stadijos – mirusiųjų buvo mažiau. 2018–2022 m. nuo AIDS mirė 241 ŽIV užsikrėtęs asmuo.
Vėlyva ŽIV infekcijos diagnozė, kai pirmą kartą ŽIV diagnozuojama AIDS stadijoje, 2022 m. sudarė 13,6 proc. nuo visų naujų ŽIV atvejų (n = 252), atitinkamai 2021 m. – 13,6 proc. (n = 110).
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2022 m. 38,1 proc. pacientų Lietuvoje ŽIV infekcija buvo nustatyta vėlyvoje stadijoje, kai CD4 ląstelių skaičius buvo mažesnis negu 350/mm3 (ES / EEE vidurkis – 47,9 proc.).
7. UNAIDS strategijoje numatytas globalus tikslas įveikti AIDS epidemiją iki 2030 m. bei buvo nustatyti šios strategijos artimesni (angl. fast-track) (iki 2025 m.) uždaviniai 95–95–95, numatantys, kad 95 proc. su ŽIV gyvenančių asmenų turėtų žinoti, kad yra užsikrėtę ŽIV, 95 proc. jų būtų gydomi antiretrovirusiniais vaistais (toliau – ARV) ir 95 proc. ARV gaunančių asmenų būtų gydoma efektyviai, t. y. ŽI virusų koncentracija kraujyje <1000 kopijų/ml.
UNAIDS ŽIV / AIDS stebėsenos 2023 m. duomenimis, 2022 m. numatyti tikslai 95–95–95 pasiekti nebuvo. 2022 m. pabaigoje įgyvendinimo rodikliai pasaulyje siekė 86–89–93[1], Tai reiškia, kad 2022 m. pasaulyje 86 proc. buvo užsikrėtę šia infekcija, 89 proc. iš jų pasaulyje gavo ŽIV ligos gydymą ir 93 proc. gydomų dėl ŽIV žmonių pasaulyje buvo nuslopinta virusų koncentracija.
Lietuvoje UNAIDS programos tikslų įgyvendinimo 2022 m. rodikliai atitinka 87–47–95.
Tai reiškia, kad 87 proc. užsikrėtusiųjų Lietuvoje žino, kad yra užsikrėtę ŽIV, 47 proc. gauna ŽIV ligos gydymą bei 95 proc. Lietuvoje gydomų ŽIV užsikrėtusiųjų pasiekė pakankamai gerų ŽIV ligos gydymo rezultatų – nuslopintas viruso dauginimasis ir jo koncentracija kraujyje. Beveik kas antras 2022 m. gavęs ARV Lietuvoje pacientas buvo švirkščiamųjų narkotikų vartotojas. 2022 m. pabaigoje 9 proc. asmenų, gavusių antiretrovirusinį gydymą (kasmet vidutiniškai 11–14 proc.), šio gydymo netęsė, iš jų dauguma – 62 proc. buvo švirkščiamųjų narkotikų vartotojai.
8. Testavimo dėl ŽIV apimtys per pastaruosius metus didėja. 2022 m. Lietuvoje tyrimų dėl ŽIV buvo atlikta 2,57 proc. daugiau nei 2021 m. (atitinkamai 233 150 ir 227 304). 2022 m. ŽIV tyrimai, atlikti greitaisiais testais, sudarė 7,48 proc. (17 436) nuo visų atliktų tyrimų dėl ŽIV. Daugiausia greitaisiais atrankiniais testais tiriami: asmenys, vartojantys narkotines ir psichotropines medžiagas; vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais; seksualines paslaugas teikiantys asmenys; asmenys, turėję lytinių kontaktų su ŽIV užsikrėtusiuoju.
NVSC duomenimis, 2022 m. didžiausią dalį (61,02 proc.) tarp asmenų, kurie buvo tiriami dėl ŽIV, sudarė kraujo donorai ir nėščiosios. Paminėtina, kad šių tiriamųjų grupių ištyrimą dėl ŽIV ir jo finansavimą reglamentuoja teisės aktai.
9. 3-osios Europos Sąjungos sveikatos srities 2014–2020 m. programos Bendrųjų veiksmų projekto „ŽIV, virusinių hepatitų, tuberkuliozės ir lytiškai plintančių infekcijų prevencijos, ištyrimo ir nukreipimo gydymui strategijų integravimas Europoje“ (toliau – INTEGRATE) metu 2019–2021 m. buvo atliktas įvairių Lietuvos medicinos sričių diagnostikos ir gydymo rekomendacijų, atitinkančių 63 ŽIV indikacines, tarp jų 25 AIDS apibrėžiančias, ligas, vertinimas. Remiantis vertinimo rezultatais, tik 38/55 (69 proc.) šiuo metu galiojančių ŽIV indikacinių ligų diagnostikos ir gydymo rekomendacijų Lietuvoje įvardijama sąsaja su ŽIV ir tik 11/55 (20 proc.), nustačius atitinkamą asmens sveikatos būklę, rekomenduojama tirti dėl ŽIV. Šis ištyrimą dėl ŽIV įtraukiančių rekomendacijų skaičius yra daug mažesnis, palyginti su projekte dalyvavusių 13 Europos šalių vidurkiu, atitinkamai 69 proc. ir 44 proc., kuris taip pat yra per žemas[2].
Lietuvoje atliktos gydytojų apklausos apie ištyrimo dėl ŽIV aplinkybes ir ribojančius veiksnius duomenimis (dalyvavo 371 gydytojas ir gydytojas rezidentas), dauguma (85 proc.) respondentų nurodė, kad siųsdami asmenį išsitirti dėl ŽIV vadovaujasi rizikos veiksniais, 63 proc. ̶ ŽIV indikacinėmis būklėmis, tačiau pažymėjo, kad žinios apie jas nėra pakankamos. Apklausoje dalyvavę respondentai nurodė, kad tik 38 proc. atvejų, esant įvardytoms ŽIV indikacinėms būklėms, jie tirtų dėl ŽIV, o pagrindinę neištyrimo priežastį nurodė žinių stoką1,[3].
10. Nuo 2018 m. vasario 21 d. vadovaujantis Žmogaus imunodeficito viruso ligos diagnostikos ir gydymo, kompensuojamo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. V-384 „Dėl Žmogaus imunodeficito viruso ligos diagnostikos ir gydymo, kompensuojamo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, tvarkos aprašo patvirtinimo“, 7 punktu antiretrovirusinė terapija (toliau – ART) skiriama visiems asmenims, užsikrėtusiems ŽIV, neatsižvelgiant į CD4 ląstelių skaičių. NVSC duomenimis, 2022 m. ART iš viso pradėta 177 ŽIV užsikrėtusiems asmenims (2021 m. – 134). 2022 m. pabaigoje 145 (8,9 proc.) pacientams gydymas nebuvo tęsiamas (70 nesilankė, 26 mirė, 12 išvyko, 25 iš įkalinimo įstaigos paleisti į laisvę, 5 gydymą nutraukė savo noru, 7 asmenys – dėl kitos priežasties arba ji nenurodyta).
11. Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) duomenimis, laisvės atėmimo vietose (toliau – LAV) esančių asmenų, kuriems nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl narkotikų vartojimo, skaičius 2018–2022 m. vidutiniškai sudarė apie 16 proc. Didžiąją dalį priklausomų asmenų, sudarė vyrai, priklausomi nuo opioidų ir kelių narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Pakaitinės terapijos skyrimą LAV pacientams, kuriems yra diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus (F11.2), reglamentuoja Pakaitinio gydymo skyrimo ir taikymo priklausomybei nuo opioidų gydyti laisvės atėmimo įstaigose tvarkos aprašas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus (nuo 2023 01 01 – LKT) 2021 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. V-175 „Dėl Pakaitinio gydymo skyrimo ir taikymo priklausomybei nuo opioidų gydyti laisvės atėmimo įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“. Kompleksinės pagalbos priklausomiems asmenims teikimą reglamentuoja Pagalbos suimtiesiems ir nuteistiesiems, vartojantiems psichoaktyviąsias medžiagas, teikimo kalėjimuose algoritmo aprašas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus (nuo 2023 01 01 – LKT) 2022 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-513 „Dėl Pagalbos suimtiesiems ir nuteistiesiems, vartojantiems psichoaktyviąsias medžiagas, teikimo kalėjimuose algoritmo aprašo patvirtinimo“ (toliau – PAM). Algoritmo tikslas – užtikrinti priklausomybės ligų prevenciją, gydymą bei kitų pagalbos priemonių visiems bausmės atlikimo vietose laikomiems asmenims, vartojantiems PAM, taikymą, sukurti pagalbos teikimo sistemą, kuri padėtų kalėjime bet kuriam darbuotojui atpažinti PAM vartojančius asmenis ir pasiųsti juos pas specialistus, užtikrinti individualius poreikius atitinkančią, nesuvėluotą, prieinamą ir kokybišką pagalbą kiekvienam jos reikalingam asmeniui visuose kalėjimuose, alternatyvios pagalbos pasiūlą ar (ir) kitas priemones. Į pagalbos procesą įtraukiami ir savanoriai.
LAV esančių asmenų ištyrimas dėl ŽIV, sifilio ir kitų užkrečiamųjų ligų atliekamas, vadovaujantis Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems ir nuteistiesiems tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1914/1R-427„Dėl Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems ir nuteistiesiems tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Suimtųjų ir nuteistųjų sveikatos profilaktinio tikrinimo dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 1R-404 „Dėl Suimtųjų ir nuteistųjų sveikatos profilaktinio tikrinimo dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatomis.
Asmenims, esantiems LAV, atliktų tyrimų dėl ŽIV skaičius per pastaruosius penkerius metus sumažėjo nuo 10 149 (2018 m.) iki 6 824 (2022 m.). Atliekamų tyrimų apimtys mažėja dėl LAV laikomų asmenų skaičiaus mažėjimo (2018 m. laikomų asmenų vidutinis skaičius buvo 6 616, o 2022 m. 5 625). LKT duomenimis, per 2022 m. iš viso LAV buvo registruota 16 naujų ŽIV atvejų – šiais atvejais ŽIV infekcija nustatyta asmenims tik ką patekus į LAV ir atlikus profilaktinius kraujo tyrimus arba atliekant profilaktinius kraujo tyrimus jau laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, kai patenkant į LAV toks tyrimas nebuvo atliktas – pvz., pacientas pats atsisako atlikti tyrimą arba asmuo perkeliamas iš atviro tipo įkalinimo įstaigos į uždaro tipo įstaigą. ŽIV specifinį gydymą antiretrovirusiniais vaistais gauna apie 70 proc. įkalintų ŽIV infekuotų asmenų.
2022 m. LAV pakaitinį gydymą metadonu pradėjo 209 asmenys, 59 asmenys šį gydymą tęsė iš anksčiau. 2022 m. sėkmingai pakaitinio gydymo metadonu programą baigė (buvo išrašyti) 8 asmenys.
12. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos duomenimis (toliau – KAM), tyrimai dėl ŽIV / AIDS bei tam tikrų LPI atliekami nustatytoms asmenų grupėms (nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariams, profesinės karo tarnybos kariams, asmenims, vykstantiems į tarptautines operacijas ir t. t.). 2022 m. dėl ŽIV buvo ištirti 5 416 asmenys, dėl sifilio buvo ištirti 5 806 asmenys ir 879 asmenys buvo ištirti dėl gonokokinės infekcijos).
13. ŽIV epidemija Lietuvoje yra mažo paplitimo koncentruotoje[4] stadijoje. UNAIDS duomenimis[5], Lietuvoje 2022 m. ŽIV paplitimas bendroje populiacijoje siekė 0,2 proc.
14. Remiantis 2018–2019 m. Lietuvoje atlikto infekcinių ligų paplitimo tyrimo „Su narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu susijusių infekcijų paplitimas tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų“ rezultatais, tarp asmenų, vartojančių narkotikus švirkščiamuoju būdu, labiausiai paplitusi per kraują plintanti infekcija – virusinis hepatitas C (86 proc. nustatyti virusinio hepatito C žymenys). Greitųjų testų rezultatai parodė, kad ŽIV paplitimas sudarė 21 proc.
15. Remiantis Lietuvos žemo slenksčio paslaugų (toliau – ŽSP) kabinetų veiklos ataskaita, 2022 m. ŽSP kabinetuose išdalytų švirkštų vienam apsilankymui skaičius siekė 5,9 vnt. vidutiniškai, o išdalytų švirkštų vienam paslaugų gavėjui, kuris bent kartą apsilankė ŽSP kabinete per metus, skaičius – 60 vnt. (norma yra ne mažiau kaip 300). ŽSP aprėptis 2022 m. Lietuvoje buvo 26,8 proc. (tokia švirkščiamuoju būdu narkotikus vartojančių asmenų dalis nuo visos šiuo būdu vartojančios populiacijos nuolat lankėsi ŽSP kabinetuose). Pagal PSO, UNAIDS rekomenduojamus šių paslaugų aprėpties rodiklius, tokia aprėptis yra tik šiek tiek didesnė nei maža aprėptis (maža aprėptis – iki 20 proc.). ŽIV ir kitų infekcijų plitimą per švirkščiamųjų narkotikų vartojimą siekiama mažinti teikiant ŽSP, reglamentuotas Žemo slenksčio paslaugų teikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-584 „Dėl Žemo slenksčio paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Žemo slenksčio paslaugų teikimo tvarkos aprašas). 2022 m. ŽSP buvo teikiamos 9-iose savivaldybėse (veikė 9 stacionarūs ir 2 mobilieji ŽSP kabinetai). RPLC duomenimis, pastaraisiais metais daugėja užregistruotų apsilankymų ŽSP kabinetuose (2018–2022 m. užregistruota daugiau nei 266 tūkst. apsilankymų). 2022 m. ŽSP kabinetuose bent kartą per metus iš viso apsilankė 5 777 paslaugų gavėjai, o tai 13,5 proc. daugiau nei 2021 m. Paslaugų gavėjų, kurie nuolat lankėsi ŽSP kabinete, skaičius 2022 m., lyginant su 2021 m., padidėjo 4,6 proc., 2022 m. į ŽSP kabinetą kreipėsi pirmą kartą 57,8 proc. daugiau paslaugų gavėjų nei 2021 m.
16. ELPKC duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį (2013–2022m.) ES / EEE šalyse pusantro karto sumažėjo naujų perinatalinio ŽIV atvejų skaičius. Lietuvoje nuo 2007 m. nėščiosios dėl ŽIV ir sifilio infekcijų tiriamos du kartus – iki 14 nėštumo savaitės ir 32–34 nėštumo savaitę. Tyrimų išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. 1988–2022 m. Lietuvoje Lietuvos piliečiams užregistruoti aštuoni perinatalinio ŽIV perdavimo atvejai, 2022 m. buvo registruota 15 užsikrėtimo perinataliniu būdu tarp užsieniečių, atvykusių į Lietuvą, atvejų.
17. UNAIDS ataskaitoje (2021 m.) pažymima, kad 2017 m. duomenimis, Lietuvoje gydymo pakaitiniais opioidiniais vaistiniais preparatais aprėptis siekė 22,2 proc. Tačiau šis rodiklis buvo daug mažesnis nei UNAIDS rekomenduojamas (> 40proc.). Lietuvoje 2021 m. gydymas pakaitiniais opioidiniais vaistais buvo prieinamas maždaug 16 proc. didelės rizikos opioidų vartotojų. Tokia gydymo aprėptis yra itin maža. Vadovaujantis PSO rekomendacijomis, turėtų būti pasiekta bent jau vidutinės pakaitinio gydymo teikimo aprėpties žemutinė riba – 40 proc.
Gydymas pakaitiniais opioidiniais vaistiniais preparatais yra vienas iš svarbių PSO / UNAIDS išskiriamų ŽIV / AIDS prevencijos komponentų ŠNV rizikos grupėje. Gydymo pakaitiniais opioidiniais vaistiniais preparatais tvarka ir gydomų asmenų ištyrimas dėl ŽIV / AIDS ir LPI Lietuvoje yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. V-653 „Dėl Pakaitinio gydymo skyrimo ir taikymo priklausomybei nuo opioidų gydyti tvarkos aprašo ir Pakaitinių opioidinių vaistinių preparatų skyrimo, išdavimo, laikymo ir apskaitos asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“. Siekiamybė didinti ištyrimo dėl infekcinių ligų paslaugų aprėptį ŽSP kabinetuose, LAV, pasilinksminimo vietose yra įtvirtinta ir Nacionalinėje darbotvarkėje narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų.
18. 2017–2018 m. ELPKC atliko vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais (toliau – VSV) apklausą, siekiant nustatyti LPI bei ŽIV rizikos veiksnius, prevenciją, paslaugas ir poreikius. Atlikto tyrimo duomenimis, 7,3 proc. VSV Lietuvoje pažymėjo, kad yra užsikrėtę ŽIV (ES vidurkis – 10,4 proc.), 70,4 proc. jų vartoja antivirusinius vaistus (ES vidurkis – 91,4 proc.). Poekspozicinę (toliau – PEP) ŽIV profilaktiką kada nors gyvenime yra vartoję 0,3 proc. VSV (ES vidurkis – 4,8 proc.), o priešekspozicinę (toliau – PrEP) ŽIV profilaktiką – 0,9 proc. VSV (ES vidurkis – 3,2 proc.). Nieko nežino apie PEP 67,3 proc. Lietuvos VSV, apie PrEP – 63,7 proc. (ES vidurkis atitinkamai 36,8 proc. ir 35 proc.). Beveik pusė (48,1 proc.) Lietuvos VSV nežino, kur galėtų pasitikrinti dėl ŽIV (ES vidurkis – 41,5 proc.). 1,2 proc. VSV Lietuvoje vartojo narkotikus švirkščiamuoju būdu (ES vidurkis – 1,2 proc.), 1,9 proc. – vartojo stimuliuojančius vaistus lytiniam aktui pratęsti ir sustiprinti (ES vidurkis – 5,5 proc.).
19. Remiantis PSO rekomendacijomis (2015 m.), nustačius ŽIV / AIDS diagnozę, asmeniui turėtų būti teikiamos paslaugos, kurios padeda pacientui būti nedelsiant integruotam į specializuotą ŽIV / AIDS ligos priežiūrą ir išlikti joje (pvz., atvejo vadyba, konsultavimas lygus−lygiam principu integruojant į gydymą ir išlaikant jame, pagalba tvarkant dokumentus, įgyjant privalomąjį sveikatos draudimą, nuvykstant į gydymo įstaigas, socialinių darbuotojų ir sveikatos priežiūros specialistų švietimas ir pan.).
20. ŽIV infekcija yra svarbiausias rizikos veiksnys susirgti tuberkulioze. ELPKC duomenimis, ES / EEE šalyse dažniausios AIDS indikacinės ligos 2022 m. buvo pneumocistinė pneumonija (21,2 proc.), ŽIV sukeltas išsekimo sindromas (13,9 proc.), stemplės kandidozė (10,7 proc.), plaučių ir (ar) ekstrapulmoninė tuberkuliozė (12,1 proc.). Tuberkuliozė yra dažniausia AIDS apibrėžianti liga Lietuvoje: nuo 2015 m. jos proporcinė dalis tarp AIDS apibrėžiančių ligų yra didžiausia ES/EEE šalyse ir sudaro >50 proc. PSO pasaulio tuberkuliozės ataskaitos duomenimis, 2020 m. pirmą kartą per pastarąjį dešimtmetį mirštamumas dėl tuberkuliozės pasaulyje išaugo sumažėjus gydymo ir prevencijos priemonių apimtims dėl COVID-19 (koronaviruso infekcijos) pandemijos.
21. Remiantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro 2018 m. atlikta visuomenės (15–74 metų amžiaus) nuomonės apklausa, Lietuvos gyventojų informuotumas apie ŽIV plitimo būdus per pastaruosius penketą metų (2013– 2018 m.) pagerėjo. Dauguma (94 proc.) Lietuvos gyventojų gerai žino, kad ŽIV galima užsikrėsti per nesterilius švirkštus ir adatas, 88 proc. – ŽIV užsikrėtusi nėščioji gali perduoti ŽIV savo vaikui nėštumo ir gimdymo metu (2013 m. – 80 proc.), 65 proc. – ŽIV užsikrėtusi moteris gali perduoti ŽIV per pieną žindydama kūdikį (2013 m. – 54 proc.). 76 proc. apklausoje dalyvavusių apklaustųjų nurodė, kad žmonės apsisaugoti nuo ŽIV gali kiekvienų lytinių santykių metu naudodami prezervatyvą (2013 m. – 67 proc.), 86 proc. žinojo, kad iš pažiūros sveikai atrodantis žmogus gali būti užsikrėtęs ŽIV (2013 m. – 80 proc.). 68 proc. respondentų nurodė, kad žino, kad ŽIV užsikrėsti negalima valgant kartu maistą su ŽIV užsikrėtusiu žmogumi (2013 m. – 63 proc.), kas antras žino, kad ŽIV neplinta per vabzdžių įkandimus.
22. ELPKC duomenimis, 2015–2018 metų laikotarpiu ES / EEE šalyse užregistruoti 174 įgimto sifilio atvejų. Lietuvoje 2015–2021 m. laikotarpiu užregistruoti 4 įgimto sifilio atvejai: 2015 m. – 3, 2017 m. – 1. Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) sifilio ir ŽIV perdavimo iš motinos vaikui eliminavimą priskiria prie visuomenės sveikatos prioritetų. Eliminavimo strategijos uždaviniais siekiama, kad iki 2030 m. 95 proc. ir daugiau nėščiųjų būtų įtrauktos į antenatalinės priežiūros programą ir ištirtos dėl ŽIV ir sifilio bei ≥95 proc. užsikrėtusiųjų gautų sifilio gydymą. PSO paskelbtoje ŽIV, virusinių hepatitų ir lytiškai plintančių infekcijų ataskaitoje (2019) pažymima, kad pasaulyje 2016 m. dėl sifilio buvo ištirta 66 proc. nėščiųjų ir 78 proc. iš nėščiųjų, kurioms buvo nustatyta teigiama diagnozė, gavo sifilio gydymą, Europoje – atitinkamai 84 proc. ir 94 proc.
23. ELPKC duomenimis, bendras ES / EEE valstybėse sergamumo sifiliu rodiklis 2019 m. buvo 7,4 atvejai, gonorėja – 31,6 atvejų, chlamidioze – 157 atvejai 100 tūkst. gyventojų. Sifilio sergamumas devynis kartus didesnis tarp vyrų (didžiausias 25–34 amžiaus grupėje) nei tarp moterų, 74 proc. atvejų registruota tarp vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais. Bendras sergamumas gonorėja Europoje padidėjo 19,2 proc. palyginus su ankstesniais metais. Pusė (54 proc.) gonorėjos atvejų Europoje registruota tarp vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais. 2019 m. chlamidiozės sergamumas didesnis registruotas tarp moterų nei tarp vyrų. Per 5 metus sergamumas tarp vyrų padidėjo 19 proc., o tarp moterų – 9 proc.
Lietuvoje sergamumas sifiliu buvo sumažėjęs 2020 m. – 1,97 atvejo 100 tūkst. gyventojų, 2021 m., padidėjo – 4,2 atvejo, o 2022 m. vėl sumažėjo – 3,0 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Sergamumas gonorėja per 2020–2021 m. išliko stabilus – 1,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o 2022 m. šiek tiek padidėjo – 1,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Sergamumas chlamidioze nuo 2020 m. didėja: nuo 6,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų 2020 m. iki 9,1 atvejo 2022 m.
24. NVSC duomenimis, 2022 m. nustatyti 8 LPI atvejai 0–17 metų amžiaus grupėje. Išanalizavus visus LPI atvejų epidemiologinius duomenis, nustatyta, kad rizikingi lytiniai santykiai (ypač 20–34 metų amžiaus jaunuolių grupėje) paplitę, o apsaugos priemonės, galinčios sumažinti riziką užsikrėsti LPI, naudojamos retai arba iš viso nenaudojamos.
25. Vakcinacija nuo Žmogaus papilomos viruso 11 metų mergaitėms pirmąja doze buvo 59,4 proc., antrąja 29,5 proc. Vakcinacijos aprėptis 12 metų mergaitėms atitinkamai buvo 71,7 proc. ir 63,1 proc. (NVSC, „Vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų epidemiologinės situacijos 2022 m. apžvalga“).
26. Egzistuojantys tam tikri teisiniai apribojimai kliudo pasiekti pakankamą ŽIV ir LPI profilaktikos, gydymo ir priežiūros aprėptį.
PSO rekomenduoja, kad greituosius atrankinius ŽIV tyrimus galėtų atlikti apmokyti ne medicinos darbuotojai ne gydymo įstaigose, o lengvai kertinėms rizikos grupėms prieinamose paslaugų vietose, tokiose kaip žemo slenksčio kabinetai. Tačiau Žemo slenksčio paslaugų teikimo tvarkos apraše reglamentuota, kad greitojo atrankinio ŽIV tyrimo paslaugą teikia asmens sveikatos priežiūros specialistai, kaip tai numatyta Tyrimų dėl žmogaus imunodeficito viruso infekcijos tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V-991 „Dėl Tyrimų dėl žmogaus imunodeficito viruso infekcijos tvarkos aprašo patvirtinimo“, o ne sveikatos priežiūros specialistai tyrimo atlikti negali.
Kitas teisinis apribojimas neleidžia asmeniui, kurio greitasis atrankinis ŽIV tyrimas buvo teigiamas, kreiptis tiesiai į gydytoją infektologą dėl ŽIV ligos diagnozės patvirtinimo ir gydymo skyrimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje nustatytomis Valstybės laiduojamų (nemokamų) asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigose esminėmis sąlygomis, siekiant gauti nemokamas antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, reikalingas pirminės sveikatos priežiūros gydytojo siuntimas. Tai ilgina paciento kelią ir laiką antiretrovirusinei terapijai gauti, o socialiai pažeidžiamoms rizikos grupėms tampa viena iš kliūčių kreiptis į ASPĮ dėl gydymo.
Priešekspozicinė profilaktika (PrEP), kaip itin veiksmingas būdais mažinti ŽIV plitimą, Lietuvoje nėra kompensuojama diskordantiniams ŽIV liga sergančių asmenų partneriams ir nėra reglamentuota teisės aktais, todėl naudojama tik tais atvejais, kai pacientai patys prašo skirti PrEP ir gali savo lėšomis nusipirkti medikamentus. PSO nuo 2015 m. rekomenduoja, kad asmenims, patiriantiems didelę ŽIV užsikrėtimo riziką, būtų siūlomi geriamieji tenofoviro disoproksilo fumarato pagrindą turintys PrEP preparatai, kaip papildoma ŽIV profilaktikos priemonė. 2021 m. PSO įtraukė rekomendaciją skirti dapiviriną kaip papildomą profilaktikos priemonę didelę riziką užsikrėsti ŽIV patiriančioms moterims, o 2022 m. – ilgo veikimo kabotegravivo injekcijas kaip papildomas profilaktikos priemones didelę riziką užsikrėsti turintiems asmenims. Daugiau nei pusė ES valstybių narių siūlo ir kompensuoja PrEP.
Poekspozicinė ŽIV profilaktika (toliau – PŽP) Lietuvoje reglamentuota Poekspozicinės žmogaus imunodeficito viruso profilaktikos skyrimo aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-853 „Dėl Poekspozicinės žmogaus imunodeficito viruso profilaktikos skyrimo aprašo patvirtinimo“, kuris numato, kad PŽP vaistai skiriami ekspozicijai įvykus darbo metu, atliekant profesines pareigas ir (arba) smurtą ar prievartą patyrusiems asmenims, jei atvejis užregistruotas Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka. Kitais atvejais asmenys už PŽP vaistus moka patys. PSO rekomenduoja standartizuotai ir supaprastintai teikti poekspozicinę profilaktiką dėl ŽIV ir poekspozicinę profilaktiką kotrimoksazolu dėl su ŽIV susijusių lydinčių infekcijų visiems asmenims, atsižvelgiant į šalies kontekstą. Be to, 2021 m. PSO atnaujino „Konsoliduotas gaires dėl ŽIV prevencijos, ištyrimo, gydymo, paslaugų teikimo ir stebėsenos: į visuomenės sveikatą orientuotos rekomendacijos“, kuriose pateikiami papildomi įrodymai ir rekomendacijos dėl konkrečių vaistų ir jų derinių skyrimo PŽP tikslu, todėl tikslinga atnaujinti PŽP skyrimą ir PŽP vaistų kompensavimą reglamentuojantį tvarkos aprašą. Siekiant užtikrinti tinkamą ŽIV ir LPI tyrimų aprėptį, svarbu vykdyti integruotą ŽIV ir dažniausių LPI testavimą bet kokių venerologinių ar urologinių skundų turintiems pacientams ar testavimą dėl ŽIV ir virusinių hepatitų pacientams, sergantiems indikacinėmis odos būklėmis (pvz., žvyneline, seborėjiniu dermatitu). Šiuo metu teisės aktais nustatyti dermatovenerologų paslaugų įkainiai nėra pakankami išsamiam integruotam ištyrimui atlikti, todėl daugeliu atveju pacientai už tam tikrus tyrimus turi susimokėti, o tai apriboja tyrimų atlikimo aprėptis.
27. Šis Veiksmų planas remiasi epidemiologinių duomenų analize, prevencijos ir gydymo kaskados rodiklių pasiekimais bei tarptautinių duomenų rinkimo sistemų palyginimu. Tarptautinis ŽIV / LPI 2018–2020 metų programos vertinimas buvo numatytas 2020 m., tačiau dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) pandemijos nebuvo atliktas, todėl vertinimo rezultatų nebuvo galimybės naudoti rengiant naują veiksmų planą.
III SKYRIUS
VEIKSMŲ PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
28. Veiksmų plano tikslas – sumažinti naujų ŽIV ir kitų LPI atvejų skaičių bei padidinti šių ligų ištyrimo, diagnozavimo, gydymo prieinamumą ir efektyvumą.
29. Veiksmų plano uždaviniai:
30. Siekiami rezultatai ir vertinimo kriterijai:
30.1. įgyvendinant 29.1 papunktyje įvardytą uždavinį siekti, kad 2030 m.:
30.1.2. ŽIV ir LPI prevencinių priemonių taikymo aprėptis rizikos grupėse (ŠNV, VSV, SPTA) būtų ne mažesnė nei 60 proc.;
30.1.3. kiekvienam ŠNV, skaičiuojant visą ŠNV populiaciją, išdalijamų vienkartinių švirkštų ir adatų skaičius siektų ne mažiau kaip 200 vienetų per metus;
30.2. įgyvendinant 29.2 papunktyje įvardytą uždavinį, siekti, kad:
30.2.1. diagnozuotų ŽIV asmenų, žinančių apie savo ŽIV statusą, 2030 metais būtų 95 proc. nuo numanomo užsikrėtusių ŽIV asmenų skaičiaus;
30.2.2. 90 proc. asmenų, priklausančių rizikos grupėms ir gaunančių žemo slenksčio paslaugas, būtų testuojami greitaisiais ŽIV ir LPI testais;
30.2.3. ne mažiau nei 90 proc. asmenų, kuriems tais metais naujai nustatytas ŽIV / AIDS, būtų integruoti į sveikatos priežiūros sistemą ir jiems paskirta antiretrovirusinė terapija (ART);
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
31. Siekiant stabilizuoti ŽIV / AIDS ir LPI plitimą bei pasiekti UNAIDS tikslus labai svarbus įvairių bendruomenių ir institucijų bendradarbiavimas. Veiksmų planu siekiama suvienyti jų jėgas bei įtraukti bendruomenę ir nevyriausybines organizacijas, kurių veikla ypač svarbi organizuojant intervencijas tarp rizikos grupių asmenų.
33. Veiksmų planą įgyvendinančios institucijos ir organizacijos, išskyrus savivaldybėms pavaldžius juridinius asmenis, kasmet iki kovo 31 d. informaciją apie praėjusiais metais įgyvendinant Veiksmų planą atliktus veiksmus ir pasiektus rodiklius teikia NVSC. Savivaldybės kartu su savivaldybės informacija apie praėjusiais metais įgyvendinant Veiksmų planą atliktus veiksmus ir pasiektus rodiklius pateikia NVSC informaciją ir apie savivaldybėms pavaldžių juridinių asmenų atliktus veiksmus ir pasiektus rodiklius.
34. NVSC apibendrintą veiksmų plano ataskaitą už praėjusius metus iki einamųjų metų balandžio 30 d. pateikia Sveikatos apsaugos ministerijai.
ŽIV / AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos bei
kontrolės 2024–2030 metų veiksmų plano
priedas
ŽIV / AIDS IR LYTIŠKAI PLINTANČIŲ INFEKCIJŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS 2024–2030 METŲ VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
Tikslinės grupės – nėščiosios, kariai, moksleiviai, visuomenė, jaunimas, vaisingo amžiaus ir rizikos grupėms priklausančios ŽIV užsikrėtusios moterys ir kūdikiai, tėvai, rizikos grupių asmenų lytiniai partneriai ir diskordantiniai partneriai, tuberkulioze ir virusiniais hepatitais sergantys, pakaitiniais opioidiniais vaistiniais preparatais gydomi asmenys, ŽIV užsikrėtę ir AIDS sergantys asmenys, įvairių sektorių specialistai
Rizikos grupės – VSV, ŠNV, LAV esantys asmenys, SPTA
| Nr. |
Priemonės ir jų įgyvendinimo veiksmai |
Tikslinės ir rizikos grupės |
Vykdytojai |
Įgyvendinimo terminas |
||||
| 1 uždavinys. Stiprinti ŽIV / AIDS ir LPI prevenciją |
||||||||
| 1.1. |
Vykdyti visuomenės ir tikslinių grupių informavimą apie ŽIV / AIDS ir LPI bei taikyti nemedicinines intervencijas |
|||||||
| 1.1.1. |
Rengti informaciją / apžvalgas savivaldybių merams apie sergamumą ŽIV / AIDS ir LPI savivaldybėse bei skelbti informaciją viešai |
Visa visuomenė |
NVSC |
2024–2030 |
||||
| 1.1.2. |
Ugdyti toleranciją ir mažinti stigmatizaciją vykdant visuomenės informavimą apie ŽIV / AIDS profilaktiką ir kitais susijusiais klausimais |
Visa visuomenė, ypač vyresnio amžiaus asmenys |
VSB, NVO, savivaldybes, NTAKD |
2024–2030 |
||||
| 1.1.3. |
Organizuoti Pasaulinės AIDS dienos minėjimo renginius |
Moksleiviai, visuomenė, ypač jaunimas, LAV esantys asmenys |
Savivaldybės, VSB, NVO, LKT |
2024–2030 |
||||
| 1.1.4 |
Vykdyti gyventojų informavimą apie skiepus nuo infekcijų, plintančių lytinių santykių metu |
Visa visuomenė |
NVSC, ASPĮ, VSB, |
2024–2030 |
||||
| 1.1.5. |
Informuoti visuomenę ir tikslines grupes apie ŽIV / AIDS ir LPI sąsajas, komplikacijas ir jų prevenciją, patikros galimybes (įskaitant savikontrolės testus) |
Visa visuomenė, ypač moksleiviai, jaunimas |
Savivaldybės, VSB, ASPĮ, NVSC |
2024–2030 |
||||
| 1.1.6. |
Įvertinti visuomenės informuotumą ir nuostatas apie ŽIV / AIDS ir LPI |
Visa visuomenė |
NVSC, VSB |
2025 ir 2029 |
||||
| 1.1.7. |
Organizuoti gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitės kampaniją, atkreipiant dėmesį į ŽPV infekcijos profilaktiką |
Vaisingo amžiaus ir rizikos grupėms priklausančios moterys, tėvai, jaunimas |
ASPĮ, savivaldybės, VSB, VLK, NVSC, NVO |
2024–2027 |
||||
| 1.1.8. |
Vykdyti nėščiųjų informavimą apie perinatalinio ŽIV / AIDS ir sifilio profilaktiką |
Nėščiosios |
ASPĮ, VSB |
2024–2030 |
||||
| 1.1.9. |
Vykdyti ŽIV ir LPI profilaktiką kariuomenėje, ugdyti karių saugią ir atsakingą lytinę elgseną siekiant išvengti ŽIV / AIDS ir LPI |
Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai, profesinės karo tarnybos kariai, asmenys, vykstantys į tarptautines operacijas ir t. t. |
KAM, Lietuvos kariuomenė |
2024–2030 |
||||
| 1.1.10. |
Vykdyti rizikingo elgesio keitimo intervencijas tikslinėse grupėse (konsultacijas, motyvacinius pokalbius, ankstyvosios intervencijos programas) |
Moksleiviai, jaunimas |
PAPSPĮ, NVO, ASPĮ, VPSC, VSB |
2024–2030 |
||||
| 1.2. |
Vykdyti rizikos grupių informavimą apie ŽIV / AIDS ir LPI |
|||||||
| 1.2.1. |
Informuoti rizikos grupes apie ŽIV ir LPI ištyrimo galimybes, įskaitant greituosius ir savikontrolės testus |
VSV, ŠNV, SPTA, rizikos grupių asmenų lytiniai partneriai |
ŽSK, NVO, RPLC, PAPSPĮ |
2024–2030 |
||||
| 1.2.2. |
Informuoti rizikos grupes apie užsikrėtimo ŽIV / AIDS ir LPI sąsajas, komplikacijas, jų riziką ir prevenciją bei gydymosi galimybę ir naudą |
VSV, ŠNV, SPTA, rizikos grupių asmenų lytiniai partneriai, LAV esantys asmenys |
ŽSK, NVO, RPLC, LKT |
2024–2030 |
||||
| 1.2.3. |
Rengti ir platinti rizikos grupės poreikius atitinkančią informacinę medžiagą apie ŽIV / AIDS ir LPI, profilaktikos priemones, inicijuoti ir organizuoti informacines kampanijas ir švietėjiškas akcijas |
VSV, ŠNV, SPTA, rizikos grupių asmenų lytiniai partneriai, LAV esantys asmenys |
savivaldybės, VSB, NVSC, ASPĮ, ŽSK, LKT |
2024–2030 |
||||
| 1.3 |
Didinti ŽIV / AIDS ir LPI prevencinių priemonių taikymo aprėptį rizikos grupėse |
|||||||
| 1.3.1. |
Teikti ŽIV / AIDS ir LPI prevencines priemones bei didinti šių paslaugų aprėptį |
ŠNV, VSV, SPTA, LAV esantys asmenys |
ŽSK, NVO, ASPĮ, LKT |
2024–2030 |
||||
| 1.3.2 |
Gerinti išdalijamų vienkartinių švirkštimosi priemonių (švirkštų ir adatų) prieinamumą |
ŠNV |
ŽSK, NVO |
2024–2030 |
||||
| 1.3.3 |
Teikti gydymo pakaitiniais opioidiniais vaistiniais preparatais paslaugas bei didinti jų aprėptį |
ŠNV ir LAV esantys ŠNV |
PAPSPĮ, RPLC, LKT, VPSC |
2024–2030 |
||||
| 1.3.4. |
Skatinti VSV profilaktinę vakcinaciją nuo beždžionių raupų |
VSV |
NVO, SAM, NVSC, ASPĮ |
2024 |
||||
| 2 uždavinys. Gerinti ŽIV / AIDS ir LPI diagnostiką ir gydymą |
||||||||
| 2.1. |
Didinti ŽIV / AIDS ir LPI tyrimų aprėptį |
|||||||
| 2.1.1. |
Užtikrinti su ŽIV / AIDS ir LPI artimą sąlytį turėjusių asmenų ištyrimą dėl ŽIV / AIDS ir LPI |
Artimą sąlytį turėję asmenys, jų lytiniai partneriai ir artimi kontaktai |
ASPĮ, NVO, LKT |
2024–2030 |
||||
| 2.1.2. |
Tobulinti diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašus, metodikas integruojant indikacinėmis ligomis sergančių asmenų ištyrimą dėl ŽIV |
ŽIV užsikrėtę asmenys |
SAM, LID, VLK |
2024–2027 |
||||
| 2.1.3. |
Plėsti ištyrimo dėl ŽIV aprėptį tarp sergančiųjų virusiniais hepatitais ir kitų epidemiologiškai reikšmingų tiriamųjų grupių asmenų bei išlaikyti ištyrimo aprėptis tarp pakaitiniais opioidiniais vaistiniais preparatais gydomų pacientų ar TB sergančių asmenų |
TB ir virusiniais hepatitais sergantys asmenys, pakaitiniais opioidiniais vaistiniais preparatais gydomi asmenys |
ASPĮ, RPLC, PAPSPĮ |
2024–2030 |
||||
| 2.1.4. |
Organizuoti Europos testavimo savaitės renginius |
Visa visuomenė, rizikos ir tikslinės grupės |
Savivaldybės ASPĮ, VSB, NVSC, NVO, RPLC |
2024–2030 |
||||
| 2.1.5. |
Išlaikyti nėščiųjų tyrimų dėl ŽIV / AIDS ir sifilio aprėptį |
Nėščiosios |
ASPĮ, savivaldybės |
2024–2030 |
||||
| 2.1.6. |
Didinti LAV esančių asmenų ištyrimo dėl ŽIV ir LPI aprėptį |
LAV esantys asmenys |
LKT |
2024–2030 |
||||
| 2.1.7. |
Didinti rizikos grupių ir jų lytinių partnerių greitojo atrankinio ištyrimo aprėptį, plėsti savikontrolės testų naudojimą |
ŠNV, VSV, SPTA |
ŽSK, ASPĮ, NVO |
2026–2030 |
||||
| 2.2. |
Gerinti naujai diagnozuotų asmenų integravimą į ŽIV ligos gydymą bei užtikrinti gydymo tęstinumą asmenims, kuriems pradėtas ŽIV ligos gydymas |
|||||||
| 2.2.1. |
Užtikrinti ŽIV užsikrėtusių asmenų asmens sveikatos priežiūros paslaugų (antiretrovirusinės terapijos) prieinamumą (kuriant pagreitinto patekimo pas gydytoją infektologą tvarką („žaliųjų koridorių“ principas) |
Asmenys, užsikrėtę ŽIV |
ASPĮ, ŽSK, NVO |
2026–2027 |
||||
| 2.2.2. |
Plėsti paslaugas, kurios gerina ŽIV užsikrėtusių asmenų patekimą į ŽIV ligos ir gretutinių ligų gydymą |
ŽIV užsikrėtusieji / AIDS sergantys asmenys |
NVO, ASPĮ, savivaldybės |
2024–2030 |
||||
| 2.2.3. |
Didinti ART gydymo ir priežiūros aprėptis tarp rizikos grupėms priklausančių asmenų |
ŠNV, SPTA,VSV |
ASPĮ, ŽSK, NVO |
2024–2030 |
||||
| 2.2.4. |
Teikti psichosocialinę pagalbą ŽIV užsikrėtusiems ir AIDS sergantiems asmenims bei jų artimiesiems, kad kuo greičiau būtų kreiptasi gydymo ir užtikrintas gydymo tęstinumas |
ŽIV užsikrėtusieji ir AIDS sergantys asmenys, jų artimieji, šeimos nariai |
savivaldybės, NVO, ASPĮ |
2027–2030 |
||||
| 2.2.5. |
Vykdyti perinatalinio ŽIV perdavimo profilaktiką |
ŽIV užsikrėtusios nėščiosios ir neseniai pagimdžiusios moterys, kūdikiai |
ASPĮ |
2024–2030 |
||||
| 3. uždavinys. Gerinti ŽIV / AIDS ir LPI paslaugų kokybę ir prieinamumą bei tarpinstitucinį bendradarbiavimą |
||||||||
| 3.1. |
Tobulinti sveikatos priežiūros ir kitų sektorių specialistų kvalifikaciją ir žinias ŽIV / AIDS ir LPI diagnostikos, profilaktikos, gydymo ir kontrolės srityse |
|||||||
| 3.1.1. |
Stiprinti bendradarbiavimą gydant ŽIV užsikrėtusius ir AIDS sergančius asmenis |
ŽSK darbuotojai, bendrosios praktikos gydytojai, slaugytojai, infekcinių ligų gydytojai, socialiniai darbuotojai, LKT darbuotojai |
savivaldybės, ŽSK, ASPĮ, LKT |
2024–2030 |
||||
| 3.1.2. |
Rengti metodinę medžiagą sveikatos priežiūros ir kitų sektorių specialistams apie ŽIV / AIDS ir LPI valdymą (rizikos veiksnius, profilaktiką, kontrolę, stebėseną, gydymą) |
Sveikatos priežiūros ir kitų sektorių specialistai |
LSMU, VU, HI, LDVD LAGD, NVSC |
2024–2027 |
||||
| 3.1.3. |
Organizuoti mokymus ir kvalifikacijos tobulinimą ŽIV / AIDS ir LPI diagnostikos, profilaktikos ir kontrolės bei koinfekcijų (tuberkuliozės, LPI, virusinių hepatitų) prevencijos klausimais |
Sveikatos priežiūros ir kitų sektorių specialistai |
LSMU, VU, HI, LDVD, LAGD, NVSC, NVO |
2024–2030 |
||||
| 3.1.4. |
Organizuoti mokymus apie: · atrankinių greitųjų tyrimų dėl ŽIV atlikimą, · motyvacinius pokalbius, · konsultacinę pagalbą prieš ŽIV tyrimo atlikimą ir jį atlikus |
ASPĮ, laboratorijų, ŽSK, RPLC, LKT darbuotojai |
NVSPL, LSMU, VU, HI, LDVD, LAGD, NVO |
2024–2030 |
||||
| 3.2. |
Vykdyti mokslinius tyrimus / analizes, siekiant identifikuoti rizikos grupėms priklausančių asmenų lūkesčius ŽIV / AIDS ir LPI prevencijos srityje bei identifikuoti pagrindines problemas, susijusias su prevencinių priemonių taikymu |
|||||||
| 3.2.1. |
Atlikti tyrimą, kuriuo bus siekiama: · nustatyti ŽIV, virusinių hepatitų paplitimą tarp rizikos grupių asmenų; · įvertinti asmenų rizikingą elgseną, susijusią su ŽIV perdavimo rizika, bei nustatyti prevencinių priemonių poreikį ir prieinamumą. |
ŠNV
|
NTAKD, ŽSK, RPLC, NVSPL |
2024
|
||||
| 3.2.2. |
Apskaičiuoti rizikos grupėms priklausančių asmenų Lietuvoje skaičių |
ŠNV, VSV, SPTA |
VU MF, NVSC, NVO
|
2025 |
||||
| 3.2.3. |
Atlikti rizikos grupėms priklausantiems asmenims teikiamų prevencinių paslaugų kokybės vertinimą |
ŠNV |
NVO
|
2025 |
||||
| 3.2.4. |
Dalyvauti ES VSV apklausoje EMIS III, siekiant nustatyti LPI bei ŽIV rizikos veiksnius, prevenciją, paslaugas ir poreikius šioje rizikos grupėje |
VSV |
NVSC, NVO |
2024 |
||||
| 3.2.5. |
Organizuoti diskusijų ciklą, siekiant išsiaiškinti pacientų integracijos į ŽIV ligos gydymą barjerus |
ŽIV užsikrėtę ir AIDS sergantys asmenys |
NVSC, infekcinių ligų gydytojai, NVO, SAM, SADM |
2024
|
||||
| 3.3. |
Užtikrinti teikiamų medicininių ir socialinių paslaugų prieinamumą, tęstinumą ir integruotą paslaugų teikimą |
|||||||
| 3.3.1. |
Parengti paleidžiamo iš LAV asmens ART gydymo tęstinumo tvarką ir vykdyti bausmių vykdymo sistemos sveikatos priežiūros padalinių, ASPĮ, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų tarpinstitucinį bendradarbiavimą |
LAV esantys asmenys
|
LKT, SAM, ASPĮ, NVO, savivaldybės |
2024–2030 |
||||
| 3.3.2. |
Užtikrinti ankstyvą ŽIV užsikrėtusių asmenų ištyrimą dėl ŽIV / AIDS koinfekcijų (TB, HCV, HBV, LPI ir kt.) |
ŽIV užsikrėtusieji ir AIDS sergantys asmenys |
ASPĮ, LKT |
2024–2030 |
||||
| 3.3.3. |
Įtraukti į dermatovenerologo išplėstinės konsultacijos apibrėžtį molekulinius multipleksinius LPI tyrimus, kai vykdomas jaunų asmenų bei rizikos grupių ištyrimas |
Jaunimas, rizikos grupės bei jų lytiniai partneriai |
LDVD, VLK, SAM |
2025-2027 |
||||
| 3.4. |
Tobulinti teisinę bazę, susijusią su ŽIV / AIDS ir LPI teikiamomis paslaugomis |
|||||||
| 3.4.1. |
Inicijuoti teisės aktų pakeitimų projektus, siekiant, kad PrEP būtų kompensuojamas / iš dalies kompensuojamas PSDF lėšomis |
Diskordantiniai partneriai |
SAM, VLK, LID |
2026–2027 |
||||
| 3.4.2 |
Inicijuoti teisės aktų pakeitimus, numatant, kad ŽIV užsikrėtęs asmuo (po greitojo atrankinio ar laboratorinio tyrimo) galėtų be siuntimo kreiptis tiesiai infekcinių ligų gydytojo konsultacijos dėl ŽIV ligos gydymo |
ŽIV užsikrėtę asmenys |
SAM, VLK, LID |
2025 |
||||
| 3.4.3. |
Inicijuoti teisės aktų pakeitimus, suteikiant galimybę atlikti atrankinius ŽIV ir LPI tyrimus rizikos grupėse ne tik ASPĮ ir ne tik sveikatos priežiūros specialistams |
Socialiniai darbuotajai, slaugytojos padėjėjai |
SAM, VASPVT, NVO |
2026 |
||||
| 3.4.4. |
Parengti ir pradėti įgyvendinti asmenų integravimo į ŽIV ligos gydymą metodiką |
ŽIV užsikrėtę ir AIDS sergantys asmenys |
SAM, NVSC, LID, ASPĮ, NVO, savivaldybės |
2024–2026 |
||||
| 3.4.5. |
Parengti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. V-853 „Dėl Poekspozicinės žmogaus imunodeficito viruso profilaktikos skyrimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą. |
Visa visuomenė po turėtos ekspozicijos |
SAM, VLK, LID, NVSC |
2024–2025 |
||||
| 3.4.6. |
Atsižvelgiant į diskusijų dėl pacientų integracijos į ŽIV ligos gydymą barjerų nustatymo (3.2.5 priemonė) rezultatus, peržiūrėti teisės aktus, reglamentuojančius sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų teikimą, ir juos patikslinti, siekiant, kad būtų užtikrinamos reikiamos paslaugos ŽIV užsikrėtusiems ir AIDS sergantiems asmenims ir jų artimiesiems |
ŽIV užsikrėtusieji ir AIDS sergantys asmenys, jų artimieji, šeimos nariai |
SAM, SADM |
2025–2026 |
||||
| 3.4.7. |
Inicijuoti teisės aktų pakeitimų projektus peržiūrint LPI diagnostikai reikalingų kompensuojamų tyrimų sąrašą ir įkainius |
Dermatovenerologai, pacientai, kuriems įtariama LPI |
LDVD, SAM, VLK |
2025–2027 |
||||
| 3.4.8. |
Inicijuoti teisės aktų pakeitimų projektus peržiūrint LPI gydymui kompensuojamų vaistų sąrašą ir įkainius |
Dermatovenerologai LPI sergantys asmenys |
LDVD, SAM, VLK |
2025–2027 |
||||
| 3.5. Gerinti ŽIV / AIDS ir LPI stebėseną |
||||||||
| 3.5.1. |
Dalyvauti Europos gonokokų antimikrobinės stebėsenos programoje |
NVSPL |
NVSPL, ASPĮ |
2025–2030 |
||||
| 3.5.2 |
Metinėje apžvalgoje parengti informaciją apie asmenų, kurie kreipėsi į ASPĮ dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas, užkrėstumą ŽIV ir susijusiomis infekcijomis (virusiniais hepatitais B ir C) rinkimo |
Duomenis teikiančios institucijos |
NTAKD |
2024–2030 |
||||
| 3.5.3. |
Vykdyti ŽIV ir LPI epidemiologinę priežiūrą, ART stebėseną, rengti metines apžvalgas apie ŽIV / AIDS ir LPI sergamumą, ART duomenų metines apžvalgas ir apie donorų užkrėstumą ŽIV, sifiliu, virusiniais hepatitais B ir C |
Sprendimų priėmėjai, institucijos, planuojančios ir vykdančios ŽIV profilaktikos ir kontrolės veiklas |
NVSC |
2024–2030 |
||||
| 3.5.4. |
Vykdyti tarptautinį bendradarbiavimą teikiant ŽIV, AIDS, LPI epidemiologinius ir ART duomenis tarptautinėms organizacijoms (PSO, ELPKC, Europos Komisijai ) |
Duomenis teikiančios institucijos ir organizacijos |
NVSC |
2024–2025 |
||||
| 3.5.5. |
Teikti metodinę pagalbą ŽSK, metodiškai vadovauti, rinkti duomenis ir juos analizuoti. Peržiūrėti ir su NTAKD suderinti ŽSK duomenų rinkimo formas. Peržiūrėti duomenų rinkimo mechanizmus |
ŽSK |
RPLC |
2024–2030 |
||||
Sutrumpinimai:
AIDS – įgytas imuniteto nepakankamumo sindromas
ART – antiretrovirusinė terapija
ASPĮ – asmens sveikatos priežiūros įstaigos
HBV – hepatito B virusas
HCV – hepatito C virusas
KAM – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
LAGD – Lietuvos akušerių ginekologų draugija
LAV – laisvės atėmimo vietos
LDVD – Lietuvos dermatovenerologų draugija
LID – Lietuvos infektologų draugija
LKT – Lietuvos kalėjimų tarnyba
LPI – lytiškai plintančios infekcijos
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
NTAKD – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
NVO – nevyriausybinės organizacijos
NVSC – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos
NVSPL – Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija
NTB – Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos
PAPSPĮ -– pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros įstaigos
PreP -– priešekspozicinė profilaktika
PSD – privalomasis sveikatos draudimas
PSDF – Privalomojo sveikatos draudimo fondas
RPLC – Respublikinis priklausomybės ligų centras
SADM – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
SAM – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
SPTA -– seksualines paslaugas teikiantys asmenys
ŠNV – asmenys, vartojantys švirkščiamuosius narkotikus
TB – tuberkuliozė
TM – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
VLK – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos
VSB – visuomenės sveikatos biurai
VSV – vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais
VU – Vilniaus universitetas
ŽIV – žmogaus imunodeficito virusas
ŽPV – žmogaus papilomos virusas
ŽSK – žemo slenksčio paslaugų kabinetai
NTB – Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos
______________________________________