KAUNO APYGARDOS TEISMO
PIRMININKAS
Į S A K Y M A S
DĖL BYLŲ PASKIRSTYMO TEISĖJAMS IR TEISĖJŲ KOLEGIJŲ SUDARYMO
TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2024 m. liepos 2 d. Nr. V1-29
Kaunas
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 103 straipsniu, Teisėjų tarybos 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 13P-123-(7.1.2) patvirtintu Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių aprašu (su pakeitimais ir papildymais):
1. P r i p a ž į s t u netekusiomis galios Kauno apygardos teismo pirmininko 2022 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. V1E-34 patvirtintas Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisykles bei Kauno apygardos teismo pirmininko 2023 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. P1-227 patvirtintą Pirmosios ir apeliacinės instancijos baudžiamųjų bylų sudėtingumo įvertinimo tvarką.
2. T v i r t i n u naujos redakcijos Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisykles (pridedama).
3. Šis įsakymas ir patvirtintos Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklės skelbiamos Teisės aktų registre (TAR) ir teismo internetinėje svetainėje.
4. Teismo darbuotojai su Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklėmis supažindinami Dokumentų valdymo sistemoje (DVS).
5. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja nuo pasirašymo dienos. Šiuo įsakymu patvirtintų Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių 21 punktas, skiriant papildomas civilines bylas pagal apeliacinius skundus įsigalioja nuo 2024 m. lapkričio 1 d., civilinėse bylose pagal atskiruosius skundus nuo 2024 m. spalio 1 d., išskyrus, bylas nurodytas Taisyklių 201.1., 201.3. punktuose.
PATVIRTINTA
Kauno apygardos teismo pirmininko
2024 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V1-29
BYLŲ PASKIRSTYMO TEISĖJAMS IR TEISĖJŲ KOLEGIJŲ SUDARYMO TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja kompiuterinės programos naudojimą automatizuotai sudarant teisėjų kolegijas ir skirstant bylas teisėjams ir teisėjų kolegijoms (toliau – bylų skirstymas).
Bylos teisėjams skirstomos ir teisėjų kolegijos sudaromos vadovaujantis teismo ir teisėjų veiklos nepriklausomumo, nešališkumo, sąžiningumo ir skaidrumo principais, siekiant bylų nagrinėjimo operatyvumo ir profesionalumo. Taikant šiuos principus atsižvelgiama į teismo darbo organizavimo tvarką, teisėjų darbo krūvį ir darbo grafiką, būtinumą užtikrinti proceso šalių ir proceso dalyvių teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą.
2. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių apraše, patvirtintame Teisėjų tarybos 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 13P-123-(7.1.2), (su aktualiais pakeitimais ir papildymais) (toliau – Aprašas) vartojamas sąvokas.
3. Bylos teisme skirstomos naudojantis Apraše nurodytomis funkcijomis (toliau – teisme skirstomos bylos). Civilinės bylos pagal apeliacinius skundus (atskiruosius skundus) dėl neįsiteisėjusio apylinkės teismo sprendimo (nutarties) taip pat paskirstomos centralizuotu būdu (toliau – centralizuotai, centralizuotu būdu skirstomos bylos) Taisyklių 2 punkte nurodyto aprašo nustatyta tvarka.
II SKYRIUS
BENDRIEJI REIKALAVIMAI
4. Bylas naudodamiesi Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau - LITEKO) bylų skirstymo moduliu (toliau - Modulis) skirsto teismo pirmininkas, skyrių pirmininkai, ar teismo pirmininko įsakymu įgalioti asmenys (toliau - bylas skirstantis asmuo), išskyrus atvejus, kai byla teisėjui (teisėjui pranešėjui) paskiriama centralizuotu būdu. Bylas skirstantis asmuo negali būti asmuo, vykdantis bylų skirstymo tvarkos vidaus kontrolę. Visus su bylų, kurių medžiaga ar jos dalis yra nevieša, skirstymu susijusius veiksmus atlieka teismo darbuotojai, teismo pirmininko įgalioti skirstyti bylas, kuriose yra neviešų duomenų.
5. Skirstant bylas ar sudarant teisėjų kolegijas, atsižvelgiama į teisėjų specializaciją, įstatymu nustatytus atskirų kategorijų bylų išnagrinėjimo terminus, darbo krūvio tolygumą, bylų sudėtingumą, teisėjų kolegijų sudėties rotaciją, nustatytą atsižvelgiant į maksimalią tos pačios sudėties teisėjų kolegijos veiklos trukmę, artimiausią galimą teismo posėdžio datą pagal Modulio atrinkto teisėjo darbo grafiką, įstatymuose numatytus draudimus teisėjui nagrinėti konkrečią bylą, aplinkybes, sudarančias teisėjų nušalinimo ar nusišalinimo teisinį pagrindą, laikinojo nedarbingumo, atostogų, kvalifikacijos kėlimo, komandiruotės atvejus, teismo pirmininko įsakymus ar skyrių pirmininkų potvarkius, susijusius su bylų paskirstymu teisėjams, ar kitus atvejus, kai teisėjas negali nagrinėti bylų arba jo darbo krūvis turi būti mažinamas.
6. Bylas skirstantis asmuo turi teisę neskirti nagrinėti naujų bylų arba skirti mažiau bylų teisėjui (-ams), kuris (-ie) nagrinėja pirmo ar antro lygio greičiau nagrinėtiną ir / ar labai sudėtinga pripažintą bylą.
Teisėjo darbo krūvis gali būti individualiai koreguojamas taip pat ir tais atvejais, kai: 1) teisėjo žinioje yra didelis neišnagrinėtų ir / ar ilgai nagrinėjamų bylų skaičius; 2) yra duomenys apie būsimą teisėjo įgaliojimų pasibaigimą; 3) išimtiniais atvejais, įvertinus teisėjo raštu pateiktą konkrečią informaciją apie labai didelį momentinį darbo krūvį; 4) yra kitų svarbių priežasčių.
Nurodytais atvejais teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkai motyvuotu sprendimu (įsakymu / potvarkiu) paveda bylas skirstančiam asmeniui neskirti teisėjui (-ams) nagrinėti naujų bylų arba skirti mažiau bylų. Bylas skirstantis asmuo teisėjo skyrimo protokole įvesdamas teisėjo atmetimo priežastį, nurodo šios Taisyklių normos taikymo pagrindą – teismo pirmininko ar skyriaus pirmininko sprendimą (potvarkį).
Teismo pirmininkas ar skyriaus pirmininkai, priimdami sprendimą, neskirti teisėjui (-ams) nagrinėti naujų bylų arba skirti mažiau bylų, atsižvelgia į bendrą ir momentinį teisėjo (-jų) darbo krūvį, individualias priežastis, dėl kurių teisėjui (-ams) neturėtų būti skiriamos bylos ar jų skiriama mažiau, greičiau nagrinėtinos ar labai sudėtingos bylos (-ų) proceso eigą, darbo organizavimą ir kitas
reikšmingas aplinkybes.
7. Sudaryti teisėjų kolegiją, paskirti bylą teisėjui ar teisėjų kolegijai ir keisti byloje teisėją ar teisėjų kolegiją nesinaudojant Moduliu, išskyrus Taisyklių 11 ir 49 punktuose nurodytus atvejus, galima tik tada, kai atlikti minėtus veiksmus naudojantis automatizuotu atrankos būdu nėra techninių galimybių, taip pat kai būtina sudaryti mišrią teisėjų kolegiją. Šiame punkte nurodytu atveju paskyrus bylą teisėjui ar teisėjų kolegijai nesinaudojant Moduliu, atsiradus techninėms galimybėms, paskirtas bylą nagrinėti teisėjas ar teisėjų kolegija į elektroninę bylos kortelę įvedami naudojantis požymiu „Privalo nagrinėti“.
8. Mišrią teisėjų kolegiją, atsižvelgdamas į motyvuotą rašytinį bylą nagrinėjančio teisėjo ar teisėjų kolegijos prašymą, sudaro teismo pirmininkas. Sudarant mišrią Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegiją, teisėjas pranešėjas ir dar vienas kolegijos narys, vadovaujantis Taisyklėmis, parenkami iš Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų, jei nagrinėjama baudžiamoji byla, arba iš Civilinių bylų skyriaus teisėjų, jei nagrinėjama civilinė byla. Kitame skyriuje dirbantis teisėjas į mišrią teisėjų kolegiją parenkamas eiliškumo tvarka pagal teisėjo atitinkamai bylai nagrinėti skyrimo protokolą iš teisėjų, einančių po teisėjo pranešėjo ir dirbančio kitame skyriuje (įvertinus užimtumą kitose nagrinėjamose bylose ir kitas svarbias aplinkybes).
CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIUS
III SKYRIUS
PIRMOSIOS INSTANCIJOS CIVILINIŲ BYLŲ SKIRSTYMAS TEISĖJAMS
9. Bylas skirstantis asmuo, atsižvelgdamas į teismo kompetenciją, veiklos specifiką ir darbo tvarką, prieš Modulio pagalba skirdamas bylą, į LITEKO įveda, peržiūri ir pakeičia duomenis apie:
9.5. laikotarpius, kai dėl atostogų, komandiruotės, kvalifikacijos kėlimo ar kitų aplinkybių teisėjas negali nagrinėti jokių bylų ir bylos jam negali būti skiriamos. Teisme nustatomi laikotarpiai, kuriais teisėjui paprastai negali būti skiriamos pirmosios instancijos civilinės bylos prieš jo teisėtą nebuvimą darbe („saugūs laikotarpiai“):
9.5.1. 2 (dvi) darbo dienos – kai teisėjo nepertraukiamas nebuvimas darbe tęsiasi 2 (dvi) darbo dienas, o bylą inicijuojančiame dokumente (pvz., ieškinyje) prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones;
9.5.2. 3 (trys) darbo dienos – kai teisėjo nepertraukiamas nebuvimas darbe tęsiasi 3 (tris) darbo dienas ar ilgiau;
9.6. laikotarpius ar konkrečias datas ir išraišką procentais, kai dėl užimtumo kitoje veikloje ar akivaizdžiai didesnio darbo krūvio teisėjas negali nagrinėti bylų arba jo darbo krūvis turi būti mažinamas.
10. Bylas skirstantis asmuo bylą teisėjui ar teisėjų kolegijai skiria tada, kai teismo ar teismo skyriaus raštinės darbuotojai LITEKO suformuoja bylą (elektroninę bylos kortelę). Modulis bylas skirstančiam asmeniui pateikia informaciją apie teisme gautas, teismo raštinės darbuotojų LITEKO suformuotas ir teisėjams dar nepaskirtas bylas (elektronines bylų korteles).
11. Moduliu skirstomų bylų eiliškumas nustatomas atsižvelgiant į elektroninių bylų kortelių sukūrimo laiką. Nuo Modulio sudaryto eiliškumo gali būti nukrypstama, atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus bylų išnagrinėjimo terminus arba kai:
11.1. vienarūšes bylas (esant analogiškai faktinei ir teisinei situacijai) yra tikslinga skirti nagrinėti vienu metu ir (ar) tam tikriems teismo teisėjams (pvz., tais atvejais, kai teisėjas nagrinėja viešojo pirkimo bylą ir teisme gaunamas kitas ieškinys dėl to paties viešojo pirkimo, nors ir kitų jo dalių, tokia byla skiriama tam pačiam teisėjui). Skiriant teisėjams civilines bylas šiuo teisiniu pagrindu, Modulyje turi būti nurodoma, kuri byla laikytina vienarūše skiriamai bylai;
11.2. konkretus teisėjas privalo nagrinėti bylą įstatymų numatytais pagrindais (pvz., jeigu teismas gauna kelis pareiškimus dėl bankroto ir (arba) dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tam pačiam juridiniam asmeniui, visi šie pareiškimai skiriami nagrinėti teisėjui, kuriam yra paskirtas anksčiausiai teisme gautas pareiškimas (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 15 straipsnio 3, 4 dalys).
11.3. civilinės bylos, kurios pagal teismingumą perduotos iš kitų teismų vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 29 straipsniu, skiriamos juridinio asmens nemokumo bylą iškėlusiam teisėjui. Tuo atveju, kai nemokumo bylos yra iškeltos tiek ieškovui, tiek ir atsakovui, civilinė byla skiriama atsakovo nemokumo bylą nagrinėjančiam teisėjui.
11.31. civilinės bylos, kuriose turtiniai reikalavimai pareikšti juridiniam asmeniui, kuriam iškelta nemokumo byla, skiriamos nagrinėti nemokumo bylą iškėlusiam teisėjui. Civilinės bylos, kuriose reikalavimus reiškia juridinis asmuo, kuriam iškelta nemokumo byla, skiriamos nagrinėti naudojantis Moduliu iš visų bylą galinčių nagrinėti teisėjų.
11.4. civilinės bylos, kurios perduotos pagal teismingumą iš apylinkių teismų CPK 34 straipsnio 3, 5 dalyse nustatytais pagrindais ir tvarka, skiriamos teismo pirmininkui, o nesant teismo pirmininko – Civilinių bylų skyriaus pirmininkui. Tokia pačia tvarka teismo pirmininkui skiriamos bylos pagal prašymus dėl antstolio veiklos teritorijos pakeitimo (CPK 590 straipsnio 5 dalis).
11.41. Civilinės bylos, kurios perduotos pagal teismingumą iš apylinkių teismų CPK 69 straipsnio 1 dalyje, 70 straipsnio 1 dalyje, 72 straipsnio 3, 4 dalyse, 136 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais ir tvarka, skiriamos nagrinėti Civilinių bylų skyriaus pirmininkui.
11.5. apeliaciniai / atskirieji skundai, taip pat atsiliepimai į apeliacinius / atskiruosius skundus, paduoti nesilaikant įstatyme nustatytos tvarkos (CPK 310, 318, 335 straipsniai), skiriami spręsti Civilinių bylų skyriaus pirmininkui;
11.6. aukštesnės instancijos teismui panaikinus Kauno apygardos teismo nutartį atsisakyti iškelti/iškelti nemokumo bylą ir ją grąžinus nagrinėti iš naujo, tokia civilinė byla Taisyklių nustatyta tvarka skiriama (perskiriama) kitam teisėjui nesuteikiant bylai naujo numerio.
11.7. klausimą dėl apeliacine tvarka nagrinėti gautų civilinių bylų, kuriose dalyvaujantis (- tys) byloje asmuo (-nys) yra CPK 34 straipsnio 5 dalyje nurodyti asmenys, perdavimo Lietuvos apeliaciniam teismui tais atvejais, kai CPK 34 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės yra žinomos bylos gavimo teisme metu sprendžia teismo pirmininkas, o kai šios aplinkybės paaiškėja jau paskyrus bylą teisėjui (teisėjų kolegijai), sprendimą dėl bylos perdavimo Lietuvos apeliaciniam teismui priima bylą nagrinėti paskirtas teisėjas (teisėjų kolegija).
11.8. byla pagal prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu skiriama juridinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teisėjui, o aukštesnės instancijos teismui panaikinus teismo nutartį dėl įmonės bankroto (ne)pripažinimo tyčiniu ir grąžinus šį klausimą nagrinėti iš naujo, jis skiriamas nagrinėti kitam Modulio parinktam teisėjui;
11.9. byla pagal pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo skiriama sprendimą už akių priėmusiam teisėjui (jam teisme nebedirbant skiriama nagrinėti kitam Modulio parinktam teisėjui);
11.10. byla pagal prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo skiriama nagrinėti tam pačiam teisėjui, kuris priėmė preliminarų teismo sprendimą (jam teisme nebedirbant skiriama nagrinėti kitam Modulio parinktam teisėjui);
11.11. byla pagal skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo skiriama juridinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teisėjui, o aukštesnės instancijos teismui panaikinus teismo nutartį ir grąžinus šį klausimą nagrinėti iš naujo, jis skiriamas nagrinėti kitam Modulio parinktam teisėjui;
11.12. byla pagal prašymą dėl ginčijamo finansinio reikalavimo patvirtinimo skiriama juridinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teisėjui, o aukštesnės instancijos teismui panaikinus teismo nutartį ir grąžinus šį klausimą nagrinėti iš naujo, jis skiriamas nagrinėti kitam Modulio parinktam teisėjui;
11.13. pareiškimai, gauti civilinės bylos vykdymo procese, kurių pagrindu užvedama byla, skiriama nagrinėti pagrindinę bylą nagrinėjusiam teisėjui, o jam teisme nebedirbant skiriama kitam Modulio parinktam teisėjui.
11.14. užvesta byla, pagal ieškinį gautą po prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo išnagrinėjimo, skiriama nagrinėti tam pačiam teisėjui, išsprendusiam laikinųjų apsaugos priemonių klausimą.
12. Nukrypstant nuo Modulio sudaryto eiliškumo visada turi būti nurodomos tokio nukrypimo priežastys ir teisiniai pagrindai. Tais atvejais, kai byla paskiriama nesinaudojant automatizuota atranka konkrečiam teisėjui, tai atliekama naudojant požymį „Privalo nagrinėti“.
13. Tais atvejais, kai nuo paskirtos bylos nusišalina ar nušalinamas teisėjas, jis pakeičiamas kitu, automatizuotos atrankos būdu Modulio atrinktu teisėju. LITEKO sistemoje skiltyje „Byla“ pašalinamas teisėjas, kuris nusišalino (nušalinamas) ir byla skiriama pagal eilę, tačiau skiltyje „Negali nagrinėti“ reikia nurodyti nušalintą (nusišalinusį) teisėją.
14. Pirmosios instancijos civilinės bylos, grąžintos iš aukštesnės instancijos teismo panaikinus Kauno apygardos teismo sprendimą / nutartį, kuria byla išspręsta iš esmės, ir perduotos nagrinėti iš naujo, taip pat kasacine tvarka išnagrinėtos civilinės bylos, kuriose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino Kauno apygardos teismo nutartį / sprendimą ir grąžino bylą apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo, skiriamos Taisyklių nustatyta tvarka automatizuotu būdu parinktam teisėjui / teisėjų kolegijai, LITEKO sistemoje nurodant teisėją (-us), kurio (-ių) sprendimas ar nutartis aukštesnės instancijos teismo buvo panaikinti.
15. Civilinės bylos, kuriose buvo taikyta teisminė mediacija, Taisyklių nustatyta tvarka skiriamos pagal eilę, tačiau informacinės sistemos LITEKO skiltyje „Negali nagrinėti“ reikia nurodyti teisėją, kuris vykdė teisminę mediaciją (Teisminės mediacijos taisyklių 8 punktas).
16. Modulis, nustatydamas bylos paskyrimą teisėjui ar teisėjų kolegijai, sudaro teisme galinčių šią bylą nagrinėti teisėjų eilę, kurios laikantis skiriamas bylą nagrinėsiantis teisėjas.
17. Esant priežastims, dėl kurių Modulio pasiūlytas, bet dar nepaskirtas teisėjas pranešėjas negali nagrinėti konkrečios bylos (pvz., dėl teisėjo nušalinimo ar nusišalinimo, ligos, komandiruotės ar kitų teisės aktuose nustatytų priežasčių), skiriamas kitas pagal eilę Modulio sudarytoje bylas galinčių nagrinėti teisėjų eilėje nurodytas teisėjas. Tokiu atveju bylas skirstantis asmuo Modulyje nurodo konkrečius teisėjo pakeitimo teisinius pagrindus.
18. Jei nėra įstatyme ar šiose Taisyklėse numatytų pagrindų, dėl kurių konkretus teisėjas ar teisėjų kolegija negali nagrinėti bylos, bylas skirstantis asmuo patvirtina bylos paskyrimą teisėjui ar teisėjų kolegijai.
IV SKYRIUS
APELIACINĖS INSTANCIJOS CIVILINIŲ BYLŲ SKIRSTYMAS TEISĖJAMS
20. Bylas skirstantis asmuo, išskyrus atvejus, kai byla teisėjui (teisėjui pranešėjui) paskiriama centralizuotu būdu, apeliacine instancija nagrinėjamose civilinėse bylose, LITEKO sistemoje patvirtinęs bylos paskyrimą teisėjui (teisėjų kolegijai), parengia CPK 319 straipsnio 1 dalyje numatytos nutarties projektą, kurioje visais atvejais privalo būti įrašyta teismo posėdžio data ir laikas, ir pateikia ją Civilinių bylų skyriaus pirmininkui.
201. Bylų nagrinėjimo teismo posėdyje data įprastai nustatoma taip, kad teisėjui (teisėjui pranešėjui) paskirta byla, turinti mažesnį eilės numerį, būtų paskirta nagrinėti posėdyje anksčiau nei tam teisėjui (teisėjui pranešėjui) paskirtos bylos, turinčios didesnį eilės numerį, išskyrus bylas, kurioms turi būti suteikiamas pirmumas. Teisėjui (teisėjui pranešėjui) paskirtos bylos skiriamos į teismo posėdį (nustatoma teismo posėdžio data) pagal bylos eilės numerį, atsižvelgiant į nustatytą bylos tipą, potipį. Nustatant teismo posėdžio datas pirmumas suteikiamas šiais atvejais (t. y. skubos tvarka nagrinėjamos bylos):
201.1. byla turi būti išnagrinėta per įstatymuose nustatytus terminus (pavyzdžiui, CPK 336 straipsnio 3 dalis, Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 9 straipsnio 5 dalis, 14 straipsnio 5 dalis, 23 straipsnio 6 dalis);
201.3. byloje nagrinėjamas ginčas dėl asmens priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo;
201.4. apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, iki bylos paskyrimo nagrinėti teismo posėdyje gaunamas prašymas patvirtinti taikos sutartį arba skundo atsisakymas;
201.5. byla nagrinėjama nebe pirmą kartą, t. y. bylos, kurias iš naujo nagrinėti perdavė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ir bylos, kuriose pirmosios instancijos teismo procesiniai sprendimai buvo panaikinti ir byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, gavus šias bylas pakartotinai nagrinėti apeliacine tvarka;
201.6. Civilinių bylų skyriaus pirmininko sprendimu, įforminamu rezoliucija, patenkinus byloje dalyvaujančio asmens prašymą dėl bylos skyrimo nagrinėti skubos tvarka tais atvejais, kai bylos, kurioje ginami asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, paskyrimas nagrinėti eilės tvarka pažeistų viešąjį interesą;
21. Skirstant apeliacine tvarka gautas nagrinėti civilines bylas ir siekiant užtikrinti tolygų teisėjų darbo krūvį, kiekvienam teisėjui kaip teisėjų kolegijos pranešėjui arba vienasmeniškai paprastai kiekvieną savaitę skiriama viena civilinė byla pagal apeliacinius skundus ir viena civilinė byla pagal atskiruosius skundus. Minėtos taisyklės gali būti nesilaikoma šiais atvejais:
a) kai teismo posėdžio data turėtų būti nustatoma ilgiau nei po 4 mėnesių nuo bylos teisėjui (teisėjui pranešėjui) paskyrimo;
b) kai teisėjui paskiriama skubos tvarka nagrinėjama civilinė byla, numatyta šių Taisyklių 201 punkte.
Kiekvienam teisėjui kaip teisėjų kolegijos pranešėjui arba vienasmeniškai paprastai dvi savaites iš eilės negali būti paskiriamos dvi civilinės bylos pagal apeliacinius skundus (numerio šablonas 2A).
Kiekvieną savaitę paprastai gali būti skiriama ne daugiau kaip po 1 skubiai nagrinėtiną apeliacinę bylą pagal apeliacinį skundą ir po 1 skubiai nagrinėtiną bylą pagal atskirąjį skundą, išskyrus Taisyklių 28.1. punkte numatytus atvejus.
Šiame punkte numatytais atvejais konkrečiai savaitei papildoma civilinė byla pagal apeliacinį skundą gali būti skiriama pirmą ir trečią mėnesio savaitę, o papildoma byla pagal atskirąjį skundą gali būti skiriama antrą ir ketvirtą mėnesio savaitę. Papildomoje apeliacinio proceso tvarka nagrinėtinoje civilinėje byloje teismo posėdžio data paprastai nustatoma artimiausią galimą konkretaus teisėjo bylos nagrinėjimo savaitę.
Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, įvertinęs gaunamų nagrinėti civilinių bylų kiekį, turi teisę šiame punkte nustatytą per savaitę nagrinėti apeliacine tvarka skirtinų civilinių bylų kiekį koreguoti, priimdamas šiuo klausimu potvarkį.
22. Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, paskyręs posėdžius visoms einamųjų kalendorinių metų apeliacinių civilinių bylų nagrinėjimo savaitėms, Taisyklių 38 punkte nustatyta tvarka suformuoja ir tvirtina naujas teisėjų kolegijas.
23. Visų teisėjų kolegijų apeliacine tvarka pagal apeliacinius ir atskiruosius skundus nagrinėjamų civilinių bylų posėdžių dienos paprastai yra antradienis ir / ar ketvirtadienis.
24. Apeliacine tvarka pagal apeliacinius skundus nagrinėjamų civilinių bylų laikai nustatomi atsižvelgiant į grafikus, patvirtintus Civilinių bylų skyriaus pirmininko potvarkiu, o pagal atskiruosius skundus nagrinėjamose civilinėse bylose posėdžių laikai nustatomi paprastai tomis pačiomis dienomis 14 val.
Tais atvejais, kai teisėjų kolegija sudaroma pakeičiant patvirtintos teisėjų kolegijos narį (-ius), gali būti nustatomi ir kiti nei Civilinių bylų skyriaus pirmininko potvarkiu patvirtinti apeliacine tvarka pagal apeliacinius skundus nagrinėjamų civilinių bylų laikai.
25. Apeliacine tvarka pagal apeliacinius ir atskiruosius skundus gautos nagrinėti civilinės bylos, įskaitant atvejus, kai byla teisėjui (teisėjui pranešėjui) paskiriama centralizuotu būdu, skirstomos visiems Civilinių bylų skyriaus teisėjams, neatsižvelgiant į jiems suteiktų kasmetinių atostogų ir kitus teisėto nebuvimo darbe bei „saugius“ laikotarpius. Tačiau apeliacine tvarka nagrinėjamose civilinėse bylose nustatoma teismo posėdžio data turi nesutapti su iš anksto žinomu teisėjo pranešėjo (teisėjų kolegijos narių) teisėto nebuvimo darbe laikotarpiu (kai yra priimtas teismo pirmininko / kanclerio įsakymas dėl teisėjo atostogų, komandiruotės ir kita). Bylas skirstant ne centralizuotu būdu, minėtais atvejais bylas skirstantis asmuo turi teisę netvirtinti apeliacine tvarka nagrinėjamai civilinei bylai Modulio parinkto teisėjo.
26. Teisėjai savo darbą turi organizuoti taip, kad patvirtintomis apeliacine tvarka nagrinėjamų civilinių bylų pirmojo teismo posėdžio dienomis ir laiku nebūtų skiriamos nagrinėti kitos civilinės bylos. Teisėjui /teisėjų kolegijai apeliacine tvarka nagrinėjamose civilinėse bylose nusprendus bylos nagrinėjimą atidėti, naujai skiriamo teismo posėdžio diena ir laikas negali būti nustatomas tomis dienomis ir laiku, kurie pagal šią tvarką yra naujai skiriamų apeliacine tvarka nagrinėtinų civilinių bylų dienos ir laikai.
27. Bylas skirstant ne centralizuotu būdu, bylas skirstantis asmuo turi teisę netvirtinti apeliacine tvarka nagrinėjamai civilinei bylai Modulio parinkto teisėjo ne tik tais atvejais, kai teisėjas negali nagrinėti bylos dėl objektyvių priežasčių, bet ir tada, kai teisėjui yra paskirtas maksimalus tą pačią savaitę apeliacine tvarka nagrinėjamų civilinių bylų pagal apeliacinius ir atskiruosius skundus kiekis, numatytas Taisyklių 21 punkte. Ši taisyklė visais atvejais taikoma taip, kad būtų užtikrintas atsitiktinis teisėjo pranešėjo parinkimas iš ne mažiau kaip dviejų teisėjų.
Modulio parinkto teisėjo netvirtinant šiuo teisiniu pagrindu, Modulyje turi būti nurodyti atitinkamą savaitę teisėjui anksčiau paskirtų bylų numeriai.
28. Centralizuotu būdu bylai Modulio parinkto ir priskirto teisėjo (teisėjo pranešėjo) paskyrimas panaikinamas ir teisme atliekama naujo teisėjo parinkimo procedūra tais atvejais, kai:
28.1. paskirta byla, negali būti išnagrinėta per CPK 336 straipsnio 3 dalyje, FABĮ 9 straipsnio 5 dalyje, 14 straipsnio 5 dalyje, 23 straipsnio 6 dalyje, numatytus terminus, o apeliacine tvarka nagrinėjamose bylose dėl asmens priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo byla negali būti paskirta į teismo posėdį per 20 kalendorinių dienų laikotarpį nuo bylos paskyrimo konkrečiam teisėjui;
28.2. nustatomos objektyvios priežastys, dėl kurių teisėjas (teisėjas pranešėjas) bylos nagrinėti negali (pavyzdžiui, dėl teisėjo nušalinimo, nusišalinimo nuo bylos, neleistinumo pakartotinai nagrinėti bylą, byloje vykdytos teisminės mediacijos ir pan.);
Šiame Taisyklių punkte numatyti teisėjo paskyrimo panaikinimo pagrindai netaikomi, jei panaikinus teisėjo paskyrimą nebus galimybės bylą perskirti kitam teismo teisėjui. Tokiu atveju gali būti viršytas Taisyklių 21 punkte numatytas galimų paskirti per savaitę bylų skaičius. Ši taisyklė visais atvejais taikoma taip, kad būtų užtikrintas atsitiktinis teisėjo pranešėjo parinkimas iš ne mažiau kaip dviejų teisėjų.
Šis Taisyklių punktas yra taikomas ir teisme skirstomoms byloms, t. y. ne tik civilinėms byloms teisėjui (teisėjui pranešėjui) paskirtoms centralizuotu būdu.
29. Apeliacine tvarka nagrinėtinas civilines bylas skirstant necentralizuotu būdu ir Moduliui pranešėju parinkus teisėją, kuriam, siekiant užtikrinti atsitiktinį teisėjo pranešėjo parinkimą iš ne mažiau kaip dviejų teisėjų, teismo posėdžio diena ir laikas skiriamas artimiausią laisvą savaitę (išskyrus, jeigu taip paskyrus būtų neužtikrintas CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pranešti apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį laikymasis).
291. Tais atvejais, kai įstatymai ar kiti teisės aktai nustato maksimalius bylos išnagrinėjimo terminus (pvz., FABĮ 9 straipsnio 5 dalis, 14 straipsnio 5 dalis, 23 straipsnio 6 dalis, CPK 336 straipsnio 3 dalis, Taisyklių 28.1. punktas), posėdžio data nustatoma taip, kad būtų užtikrintas įstatyme įtvirtintas bylos išnagrinėjimo terminas. Siekiant įvykdyti nurodytą reikalavimą, gali būti viršijamas per savaitę nagrinėti apeliacine tvarka skirtinų civilinių bylų pagal atskiruosius skundus kiekis, nustatytas Taisyklių 21 punkte.
Jeigu šiame punkte nurodytais atvejais teismo posėdžio data nustatoma ankstesnę savaitę nei turėtų būti laikantis bendrųjų bylų skirstymo nuostatų ir dėl šios priežasties teisėjui atitinkamą savaitę paskirtų bylų skaičius viršytų maksimalų skirtinų bylų kiekį, nustatytą Taisyklių 21 punkte, bylas skirstantis asmuo turi teisę tokio teisėjo einamąją bylų skirstymo savaitę netvirtinti (kaip teisėjo netvirtinimo teisinį pagrindą nurodydamas Taisyklių 28 ir 301 punktus bei bylos, kuri vadovaujantis šiame punkte nustatyta tvarka ankstesnei savaitei paskirta viršijant maksimalų skirtinų bylų kiekį, numerį).
292. Jeigu teisėjas pranešėjas nusišalina / nušalinamas nuo jam paskirtos apeliacinės civilinės bylos nagrinėjimo, tai, kai skirstant apeliacines bylas Modulis jį vėl parenka teisėju pranešėju, teismo posėdžio data nustatoma tuo pačiu laiku, kai turėjo būti nagrinėjama byla, nuo kurios teisėjas nusišalino / buvo nušalintas, išskyrus atvejus, kai iki teismo posėdžio datos yra likę mažiau nei 10 kalendorinių dienų.
30. Apeliacine tvarka nagrinėjamose civilinėse bylose pirmojo teismo posėdžio data paprastai nenustatoma šiais laikotarpiais:
a) 14 (keturiolika) kalendorinių dienų iki pirmos teisėjo pranešėjo nedarbo dienos apeliacine tvarka pagal apeliacinius skundus nagrinėjamose civilinėse bylose, kai bylos skyrimo ir teismo posėdžio datos nustatymo metu žinoma (yra priimtas teismo pirmininko/kanclerio įsakymas), kad teisėjo pranešėjo teisėtas nebuvimas darbe dėl atostogų, komandiruotės, kvalifikacijos kėlimo ar kitų aplinkybių nepertraukiamai tęsis 14 (keturiolika) kalendorinių dienų (įskaitant poilsio bei šventines dienas prieš teisėto nebuvimo darbe laikotarpio pradžią, jo eigoje ar jam pasibaigus) ar ilgiau;
b) 7 (septynias) kalendorines dienas iki pirmos teisėjo pranešėjo nedarbo dienos apeliacine tvarka pagal atskiruosius skundus nagrinėjamose civilinėse bylose, kai bylos skyrimo ir teismo posėdžio datos numatymo metu yra žinoma (yra priimtas teismo pirmininko/kanclerio įsakymas), kad teisėjo pranešėjo teisėtas nebuvimas darbe dėl atostogų, komandiruotės, kvalifikacijos kėlimo ar kitų aplinkybių nepertraukiamai tęsis 3 (tris) darbo dienas ra ilgiau;
c) 2 (dvi) darbo dienas po teisėto teisėjo pranešėjo nebuvimo darbe laikotarpio apeliacine tvarka pagal apeliacinius ir atskiruosius skundus nagrinėjamose civilinėse bylose, kai bylos skyrimo ir teismo posėdžio datos nustatymo metu žinoma (yra priimtas teismo pirmininko/teismo kanclerio įsakymas), kad teisėjo pranešėjo teisėtas nebuvimas darbe dėl atostogų, komandiruotės, kvalifikacijos kėlimo ar kitų aplinkybių nepertraukiamai tęsis 14 (keturiolika) kalendorinių dienų (įskaitant poilsio bei šventines dienas prieš teisėto nebuvimo darbe laikotarpio pradžią, jo eigoje ar jam pasibaigus) ar ilgiau;
d) Kiekvienų metų pirmą savaitę (7 kalendorines dienas) ir paskutines dvi savaites (14 kalendorinių dienų).
Tais atvejais, kai atitinkamai savaitei skiriant apeliacine tvarka nagrinėtiną civilinę bylą parenkamas teisėjas pranešėjas, kuriam šiame punkte nurodytais atvejais paprastai nenustatoma pirmojo teismo posėdžio data, bylas skirstantis asmuo turi teisę netvirtinti tokio apeliacine tvarka nagrinėjamai civilinei bylai Modulio parinkto teisėjo, teisiniu pagrindu nurodant konkretų šio punkto papunktį.
31. Tais atvejais, kai skiriant teisėjų kolegiją žinoma, kad teisėjų kolegijos nario teisėtas nebuvimas darbe dėl atostogų, komandiruotės, kvalifikacijos kėlimo ar kitų aplinkybių nepertraukiamai tęsis 14 (keturiolika) kalendorinių dienų (įskaitant poilsio bei šventines dienas prieš teisėto nebuvimo darbe laikotarpio pradžią, jo eigoje ar jam pasibaigus) ar ilgiau apeliacine tvarka pagal apeliacinius skundus nagrinėjamose civilinėse bylose arba 7 (septynias) kalendorines dienas (įskaitant poilsio bei šventines dienas prieš teisėto nebuvimo darbe laikotarpio pradžią, jo eigoje ar jam pasibaigus) ar ilgiau apeliacine tvarka pagal atskiruosius skundus nagrinėjamose civilinėse bylose, toks teisėjas Taisyklių nustatyta tvarka keičiamas kitu, jeigu teismo posėdžio data nustatoma iki tokio teisėjų kolegijos nario pirmos nedarbo dienos likus mažiau nei 14 (keturiolikai) kalendorinių dienų pagal apeliacinius skundus nagrinėjamose civilinėse bylose ir ne mažiau nei 7 (septynioms) kalendorinėms dienoms pagal atskiruosius skundus nagrinėjamose civilinėse bylose.
V SKYRIUS
SKUBIŲ PROCESINIŲ VEIKSMŲ ATLIKIMAS. PRAŠYMŲ NAGRINĖJIMAS TEISME AR CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIUJE NEBEDIRBANČIŲ TEISĖJŲ BYLOSE
33. Tuo atveju, kai prireikia atlikti skubius procesinius veiksmus civilinėse bylose, priskirtose nagrinėti darbe dėl objektyvių priežasčių (kasmetinių atostogų, ligos, komandiruotės ir pan.) nesančiam teisėjui, šiuos procesinius veiksmus atlieka kitas Civilinių bylų skyriaus teisėjas, kuris parenkamas eiliškumo tvarka iš teisėjų sąrašo, sudaryto pagal teisėjų kodus didėjimo tvarka (įvertinus teisėjų nebuvimo darbe laikotarpius, užimtumą ir kitas svarbias aplinkybes). Atlikti skubius procesinius veiksmus teisėjui paveda Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o jam nesant ar negalint šio klausimo spręsti dėl kitų objektyvių priežasčių, - teismo pirmininkas. Teismo pirmininkas ir Civilinių bylų skyriaus pirmininkas skubius procesinius veiksmus gali atlikti be atskiro pavedimo.
34. Skubiais procesiniais veiksmais laikomi:
35. Tuo atveju, kai prašymai gaunami Kauno apygardos teisme ar šio teismo Civilinių bylų skyriuje nebedirbančių teisėjų išnagrinėtose civilinėse bylose, šiuos prašymus nagrinėja Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba kitas skyriaus teisėjas, kuriam juos atlikti potvarkiu paveda Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Civilinių bylų skyriaus pirmininkui nesant ar negalint šio klausimo spręsti dėl kitų objektyvių priežasčių, atlikti skubius procesinius veiksmus teisėjui paveda teismo pirmininkas. Teisėjas parenkamas eiliškumo tvarka iš teisėjų sąrašo, sudaryto pagal teisėjų kodus didėjimo tvarka (įvertinus teisėjų nebuvimo darbe laikotarpius, užimtumą ir kitas svarbias aplinkybes).
VI SKYRIUS
TEISĖJŲ KOLEGIJŲ SUDARYMAS. TEISĖJŲ IR TEISĖJŲ KOLEGIJŲ PAKEITIMAS
36. Atsižvelgiant į teisėjų specializaciją, automatizuotos atrankos būdu, naudojantis Moduliu yra sudaromos nuolatinės atsitiktine tvarka suformuotos teisėjų kolegijos, kurias potvarkiu paprastai vienų kalendorinių metų laikotarpiui patvirtina Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Teisėju pranešėju skiriamas teisėjas, kuriam Modulis paskiria nagrinėti konkrečią bylą, kiti du teisėjų kolegijos nariai parenkami pagal nustatyta tvarka suformuotus nuolatinių teisėjų kolegijų sąrašus. Teisėjų kolegijos pirmininku paprastai skiriamas teisėjas pranešėjas.
Tuo atveju, kai Modulis bylai nagrinėti parenka teisėjų kolegiją, kuri dėl teisme esančio civilines bylas nagrinėjančių teisėjų trūkumo yra ne visos sudėties, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas trūkstamą kolegijos narį kiekvienai bylai parenka Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėją eiliškumo tvarka pagal teisėjo atitinkamai bylai nagrinėti skyrimo protokolą iš teisėjų, einančių po teisėjo / teisėjo pranešėjo (įvertinus teisėjų specializaciją, užimtumą kitose nagrinėjamose bylose ir kitas svarbias aplinkybes).
37. Tuo atveju, kai Modulio parinktas ir paskirtas teisėjas dėl tam tikrų priežasčių negali nagrinėti bylos (pvz., dėl teisėjo nušalinimo ar nusišalinimo, ligos, komandiruotės ir pan.), bylas skirstantis asmuo pakeičia teisėją. Dėl civilinės bylos perskyrimo šiame punkte nurodytais atvejais, išskyrus esant teisėjo nutarčiai nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, turi būti priimtas Civilinių bylų skyriaus pirmininko potvarkis ar nutartis.
38. Bylos skyrimas naujam teisėjui naudojantis Moduliu yra galimas tik suformavus ir patvirtinus teisėjo skyrimo panaikinimo protokolą.
39. Tuo atveju, kai byla teisėjui (teisėjui pranešėjui) paskiriama ne centralizuotu būdu, Modulio parinktas, bet dar nepaskirtas teisėjas dėl tam tikrų priežasčių negali nagrinėti bylos (pvz., dėl teisėjo nušalinimo ar nusišalinimo, ligos, komandiruotės ir pan.), bylas skirstantis asmuo pakeičia bylos negalintį nagrinėti teisėją nurodydamas požymį „Negali nagrinėti“.
40. Tuo atveju, kai byla teisėjui (teisėjui pranešėjui) paskiriama ne centralizuotu būdu, Modulio parinktas ir paskirtas teisėjas pranešėjas ar visa teisėjų kolegija dėl tam tikrų priežasčių negali nagrinėti bylos (pvz., dėl teisėjo nušalinimo ar nusišalinimo, ligos, komandiruotės ir pan.), bylas skirstantis asmuo pakeičia bylos negalinčią nagrinėti teisėjų kolegiją. Dėl civilinės bylos perskyrimo šiame punkte nurodytais atvejais, išskyrus esant teisėjo pranešėjo ar visos teisėjų kolegijos nutarčiai nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, turi būti priimtas Civilinių bylų skyriaus pirmininko potvarkis ar nutartis.
41. Bylos skyrimas, naujai teisėjų kolegijai, naudojantis Moduliu yra galimas tik suformavus ir patvirtinus teisėjų kolegijos skyrimo panaikinimo protokolą.
42. Tuo atveju, kai Modulio parinktas, bet dar nepaskirtas teisėjas pranešėjas ar visa teisėjų kolegija dėl tam tikrų priežasčių negali nagrinėti bylos (pvz., dėl teisėjo nušalinimo ar nusišalinimo, ligos, komandiruotės ir pan.), bylas skirstantis asmuo pakeičia bylos negalinčią nagrinėti teisėjų kolegiją nurodydamas požymį „Negali nagrinėti“.
43. Tuo atveju, kai Modulio parinktos ir / ar paskirtos teisėjų kolegijos narys (išskyrus teisėją pranešėją) dėl tam tikrų priežasčių negali nagrinėti bylos (pvz., dėl teisėjo nušalinimo ar nusišalinimo, ligos, komandiruotės ar kitų teisės aktais nustatytų priežasčių), kolegijos nario pakeitimo klausimą sprendžia Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.
Kai Civilinių bylų skyriaus pirmininkas priima sprendimą pakeisti kolegijos narį (-ius), jis (jie) parenkamas (-i) eiliškumo tvarka pagal teisėjo atitinkamai bylai nagrinėti skyrimo protokolą iš teisėjų, einančių po teisėjo / teisėjo pranešėjo (įvertinus teisėjų specializaciją, užimtumą kitose nagrinėjamose bylose ir kitas svarbias aplinkybes).
Sprendžiant kolegijos nario pakeitimo klausimą, visada turi būti nurodomi pakeitimo teisiniai pagrindai, o priimta nutartis pakeisti kolegiją ar atskirą jos narį privalo būti įkelta į elektroninę bylos kortelę LITEKO sistemoje.
44. Tuo atveju, kai inicijuojamas Modulio parinktos ir paskirtos teisėjų kolegijos nario (išskyrus teisėją pranešėją) keitimo klausimas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkui turi būti pateikta išsami keitimo būtinumą pagrindžianti informacija ir duomenys, kodėl civilinė byla negali būti išnagrinėta tos pačios sudėties teisėjų kolegijos (CPK 16 straipsnis, 62 straipsnio 5 dalis, 325 straipsnio 6 dalis).
BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ SKYRIUS
VII SKYRIUS
PIRMINIŲ DUOMENŲ ĮVEDIMAS Į LITEKO
45. Bylas skirstantis asmuo, atsižvelgdamas į teismo kompetenciją, veiklos specifiką ir darbo tvarką, prieš Modulio pagalba skirdamas bylą, į LITEKO įveda, peržiūri ir pakeičia duomenis apie:
45.5. laikotarpius, kai dėl atostogų, komandiruotės, kvalifikacijos kėlimo ar kitų aplinkybių teisėjas negali nagrinėti jokių bylų ir bylos jam negali būti skiriamos, išskyrus teikimus dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3601 straipsnio taikymo. Teisme nustatomi laikotarpiai, per kuriuos teisėjui negali būti skiriamos baudžiamosios ir administracinių nusižengimų bylos, yra:
45.5.1. 4 (keturios) darbo dienos „prieš“, kai teisėjas negali nagrinėti bylų nuo 6 (šešių) iki 10 (dešimt) darbo dienų;
45.5.2. 5 (penkios) darbo dienos „prieš“, kai teisėjas negali nagrinėti bylų daugiau kaip 11 (vienuolika) darbo dienų;
45.5.3 kai teisėjas negali nagrinėti bylų nuo 1 (vienos) iki 5 (penkių) darbo dienų, „saugus laikotarpis“ nenustatomas;
45.5.4. skirstant bylas taip pat įvertinami teisės aktuose numatyti atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo terminai ir bylos skiriamos taip, kad teisėjai turėtų galimybę bylas išnagrinėti nepažeisdami šių terminų;
45.6. laikotarpius ar konkrečias datas ir išraišką procentais, kai dėl užimtumo kitoje veikloje, akivaizdžiai didesnio darbo krūvio ar dėl teisėjui (teisėjų kolegijai) paskirtos nagrinėti bylos pripažinimo greičiau nagrinėtina, teisėjas (-ai) negali nagrinėti bylų arba jo (-ų) darbo krūvis turi būti mažinamas.
VIII SKYRIUS
BYLŲ SKIRSTYMAS TEISĖJAMS
47. Bylas skirstantis asmuo bylą teisėjui ar teisėjų kolegijai skiria tada, kai teismo ar teismo skyriaus raštinės darbuotojai LITEKO suformuoja bylą (elektroninę bylos kortelę). Modulis bylas skirstančiam asmeniui pateikia informaciją apie teisme gautas, teismo raštinės darbuotojų LITEKO suformuotas ir teisėjams dar nepaskirtas bylas (elektronines bylų korteles).
48. Moduliu skirstomų bylų eiliškumas nustatomas atsižvelgiant į elektroninių bylų kortelių sukūrimo laiką. Bylos paskiriamos teisėjui pagal Modulio sugeneruotą teisėjų eilę, o nuo Modulio sudaryto eiliškumo gali būti nukrypstama atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus bylų išnagrinėjimo terminus arba kai:
48.1. konkretus teisėjas privalo nagrinėti bylą proceso įstatymų numatytais pagrindais (kai ikiteisminio tyrimo metu teisėjas priėmė sprendimą dėl prokuroro pareiškimo ir gaunamas skundas, kurio priėmimo ir persiuntimo Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti klausimą turi spręsti tas pats teisėjas);
48.2. bylos, kurios buvo perduotos prokurorui, paprastai skiriamos teisėjui, perdavusiam bylą prokurorui (naudojama funkcija „Privalo nagrinėti“, teisėjo skyrimo protokole nurodomas bylos, kuri buvo perduota prokurorui numeris);
48.3. bylos išskyrimo ikiteisminio tyrimo stadijoje ar teisminio nagrinėjimo metu atveju išskirtoji byla paprastai skiriama bylą nagrinėjančiam ar išnagrinėjusiam teisėjui (naudojama funkcija „Privalo nagrinėti“, teisėjo skyrimo protokole nurodomas bylos, iš kurios buvo išskirta byla, numeris);
48.4. prašymai, teikimai, gauti nuosprendžio vykdymo procese, skiriami tam pačiam teisėjui ar teisėjų kolegijai, kuri išnagrinėjo pirmosios instancijos bylą (naudojama funkcija „Privalo nagrinėti“, teisėjo skyrimo protokole nurodomas išnagrinėtos bylos numeris). Jei bylą išnagrinėjęs teisėjas ar teisėjų kolegijos pirmininkas / pranešėjas nebedirba Kauno apygardos teisme ar dėl kitų objektyvių priežasčių negali nagrinėti prašymo, teikimo, gauto nuosprendžio vykdymo procese, prašymui, teikimui nagrinėti skiriamas kitas prašymą, teikimą galintis nagrinėti teisėjas, atrinktas atsižvelgiant į bylos skirstymo protokole siūlomą teisėjų eilę;
48.41. teikimai dėl BPK 3601 straipsnio taikymo skiriami nagrinėti tam pačiam teisėjui ar teisėjų kolegijai, kuris (-i) išnagrinėjo pirmosios instancijos bylą (naudojamas požymis „Privalo nagrinėti“, teisėjo skyrimo protokole nurodomas išnagrinėtos bylos numeris). Jei bylą išnagrinėjęs teisėjas ar teisėjų kolegijos pirmininkas/pranešėjas teisme nebedirba ar bylą pirmąja instancija išnagrinėjo kitas apygardos teismas, teikimui nagrinėti skiriamas kitas teikimą galintis nagrinėti teisėjas, atrinktas atsižvelgiant į bylos skirstymo protokole siūlomą teisėjų eilę, o teisėjų kolegijos nariais skiriami teisėjai pagal patvirtintą Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų sąrašą.
48.5. iki teisėjo paskyrimo baudžiamojoje ar administracinio nusižengimo byloje nustačius, kad apeliacinis skundas neatitinka keliamų reikalavimų arba, kad apylinkės teismas netinkamai paruošė bylą apeliaciniam procesui, arba, kad pareiškimas (prašymas, nutarimas) ikiteisminio tyrimo metu teismui pateiktas ne pagal teismingumą, byla (pareiškimas, prašymas, nutarimas) skiriama teismo pirmininkui ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui (naudojama funkcija „Privalo nagrinėti“);
48.6. klausimus dėl baudžiamųjų ir administracinių nusižengimų bylų, skundų ikiteisminio tyrimo metu perdavimo iš teismo, kuriam teisminga byla (skundas), kitam teismui bei dėl baudžiamųjų ir administracinių nusižengimo bylų perdavimo Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytais pagrindais sprendžia teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas. Bylos paskiriamos naudojant funkciją „Privalo nagrinėti“;
48.7. tuo atveju, kai paskirtas teisėjas ar teisėjų kolegija nusišalina nuo bylos nagrinėjimo dėl tam tikrų priežasčių, dėl kurių byla negali būti nagrinėjama Kauno apygardos teisme, naudojant funkciją „Privalo nagrinėti“ byla gali būti perskirta Teismo pirmininkui arba Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui, kad būtų išspręstas klausimas dėl bylos perdavimo Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.
49. Nukrypstant nuo Modulio sudaryto eiliškumo visada turi būti nurodomos tokio nukrypimo priežastys ir teisiniai pagrindai. Tokiais atvejais, kai byla paskiriama nesinaudojant automatizuota atranka, tai atliekama naudojant požymį „Privalo nagrinėti“.
50. Tais atvejais, kai nuo paskirtos bylos nusišalina ar nušalinamas teisėjas, teisėjas pakeičiamas kitu bylą galinčiu nagrinėti teisėju, parinktu naudojantis Moduliu iš visų tą bylą galinčių nagrinėti teisėjų.
51. Prieš skiriant nagrinėti bylas su skundais (pareiškimais) dėl kardomosios priemonės - suėmimo arba bylas su skundais dėl žemesniųjų instancijų teismų nutarčių, patikrinama, ar anksčiau Kauno apygardos teisme dėl to paties asmens ar kitų asmenų toje pačioje baudžiamojoje byloje ar ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo nagrinėti pirmiau minėti skundai (pareiškimai):
51.1. jeigu bylos su skundais (pareiškimais) dėl kardomosios priemonės - suėmimo arba bylos su skundais dėl žemesniųjų instancijų teismų nutarčių anksčiau teisme nagrinėjamos nebuvo, tokiose bylose pranešėjas ir (ar) kolegijos nariai parenkami bendra Taisyklėse nustatyta tvarka. Tokia pat tvarka taikoma ir antrą kartą nagrinėjant skundą toje pačioje byloje;
51.2. jeigu skundai (pareiškimai) toje pačioje byloje teisme jau buvo nagrinėti du ar daugiau kartų, tai tokioje byloje skiriant teisėją pranešėją ir kolegijos narius naudojama funkcija „Privalo nagrinėti“ ir teisėju pranešėju bei teisėjų kolegijos nariais paskiriami anksčiau toje byloje skundą (pareiškimą) ar skundus nagrinėję teisėjai, kad dėl didelio minėtus skundus nagrinėjusių teisėjų skaičiaus Baudžiamųjų bylų skyriuje nepritrūktų teisėjų, galėsiančių ateityje nagrinėti baudžiamąją bylą.
52. Bylos, kuriose panaikintas Kauno apygardos teismo nuosprendis (nutartis), skiriamos pagal eilę, tačiau informacinėje LITEKO sistemoje skiltyje „Negali nagrinėti“ nurodomas teisėjas (teisėjų kolegija), kurio nuosprendis (nutartis) aukštesnės instancijos teismo buvo panaikintas. Nurodyta nuostata netaikoma byloms, kurios nutartimi buvo perduotos prokurorui, tačiau aukštesnės instancijos teismas nutartį panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo ir kitais atvejais, kai baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta iš esmės. Šios bylos skirstomos pagal šių Taisyklių 48.2 punktą.
53. Bylos dėl prašymų išduoti Europos arešto orderį ar arešto orderį (su žyma ES1) skiriamos teisėjams, kuriems Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko potvarkiu pavesta nagrinėti Europos arešto orderių ir arešto orderių projektus, eilės tvarka (naudojama Modulio funkcija „Privalo nagrinėti).
54. Prašymai išduoti Europos arešto orderį ar arešto orderį Kauno apygardos teisme išnagrinėtose baudžiamosiose bylose skiriami nagrinėti teisėjui, kuris išnagrinėjo baudžiamąją bylą pirma instancija dėl to asmens (naudojant Modulio funkciją „Privalo nagrinėti“, teisėjo skyrimo protokole nurodomas išnagrinėtos bylos numeris). Tuo atveju, jei bylą išnagrinėjęs teisėjas nebedirba teisme, prašymas išduoti Europos arešto orderį ar arešto orderį skiriamas kitam galinčiam nagrinėti teisėjui, parinktam naudojantis Moduliu iš visų tą bylą galinčių nagrinėti teisėjų.
55. Modulis, nustatydamas bylos paskyrimą teisėjui ar teisėjų kolegijai, sudaro teisme galinčių šią bylą nagrinėti teisėjų eilę, kurios laikantis skiriamas bylą nagrinėsiantis teisėjas. Skirstant bylas visais atvejais užtikrinamas atsitiktinis bylos skyrimas iš ne mažiau kaip dviejų teisėjų.
56. Esant priežastims, dėl kurių teisėjas negali nagrinėti konkrečios bylos (pvz., dėl teisėjo ligos, komandiruotės ar kitų teisės aktuose nustatytų priežasčių (pvz. nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje, sprendė suėmimo ar jo pratęsimo klausimus, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą, priėmė baudžiamąjį įsakymą, tačiau kaltinamasis pareikalavo surengti bylos nagrinėjimą teisme ir pan.)), skiriamas kitas bylą galintis nagrinėti teisėjas, parinktas eilės tvarka pagal Modulio sugeneruotą bylos skyrimo teisėjui protokolą.
57. Teisme pirmosios instancijos baudžiamosios bylos pagal jų sudėtingumą skirstomos į 3 grupes: įprastinio sudėtingumo, sudėtingos ir labai sudėtingos.
58. Nustatant, kokiai sudėtingumo grupei turi būti priskirta konkreti pirmos instancijos baudžiamoji byla, atsižvelgiama į šiuos kriterijus:
58.1. bylos apimtį:
58.2. kaltinamųjų skaičių:
58.2.2. byla gali būti pripažinta sudėtinga, kai kaltinimai joje pareikšti ne mažiau kaip 3 asmenims;
58.3. nagrinėtinų nusikalstamų veikų skaičių ir (ar) jų skirtingų pobūdžių skaičių:
58.3.1. byla laikoma įprastinio sudėtingumo kai kaltinami pareikšti ne daugiau kaip dėl 5 nusikalstamų veikų padarymo;
58.3.2. byla gali būti pripažinta sudėtinga, kai kaltinimai joje pareikšti ne mažiau kaip dėl 6 nusikalstamų veikų;
59. Teisme apeliacinės instancijos baudžiamosios bylos (bylos pagal apeliacinius skundus dėl pirmos instancijos teismo nuosprendžių (nutarčių)) pagal jų sudėtingumą skirstomos į 3 grupes: įprastinio sudėtingumo, sudėtingos ir labai sudėtingos.
60. Nustatant, kokiai sudėtingumo grupei turi būti priskirta konkreti apeliacinės instancijos baudžiamoji byla, atsižvelgiama į šiuos kriterijus:
60.1. bylos apimtį:
60.2. apeliacinių skundų skaičių:
60.2.1. byla laikoma įprastinio sudėtingumo, kai joje gauti ne daugiau kaip 2 proceso šalių apeliaciniai skundai;
60.2.2. byla gali būti pripažinta sudėtinga, kai joje gauti ne mažiau kaip 3 apeliaciniai skundai, kuriuose keliamas kaltės ar veiksmų kvalifikavimo klausimas;
60.3. pirmos instancijos teismo nuosprendžio (nutarties) apimtį:
60.3.1. byla laikoma įprastinio sudėtingumo, kai pirmos instancijos teismo nuosprendžio (nutarties) apimtis ne daugiau kaip 20 lapų;
60.3.2. byla gali būti pripažinta sudėtinga, kai pirmos instancijos teismo nuosprendžio (nutarties) apimtis daugiau kaip 20 lapų;
60.4. taikytinas materialinės teisės normas ir (ar) nagrinėtinų teisinių klausimų sudėtingumą (naujumą), suformuota teismų praktika atitinkamu klausimu nevienoda arba gali teikti nuo jos nukrypti;
61. Pirmos instancijos ir apeliacinės instancijos baudžiamųjų bylų sudėtingumo įvertinimas gali būti atliekamas dviejose stadijose: prieš skiriant bylą ir po bylos paskyrimo.
62. Pirminį bylos sudėtingumo įvertinimą prieš skiriant bylą atlieka bylas skirstantis asmuo, atsižvelgęs į Taisyklių 58 ar 60 punktuose numatytus kriterijus. Byla paprastai priskiriama atitinkamai sudėtingumo grupei jei atitinka du ar daugiau 58 ar 60 punktuose numatytus kriterijus. Bylas skirstantis asmuo, manydamas, kad byla gali būti priskirta aukštesnei sudėtingumo grupei, apie tai informuoja Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką. Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas atitinkamai potvarkiu gali priskirti bylą aukštesnei sudėtingumo grupei. Bylos priskyrimas sudėtingumo grupei bylas skirstančio asmens žymimas Taisyklių priedų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ar Nr. 4 atitinkamoje lentelėje, kurios pildomos elektroniniu būdu teismo vidiniame intranete ir matomos visiems baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjams.
63. Antrinį bylos sudėtingumo įvertinimą po jos paskyrimo atlieka teisėjas, kuriam paskirta byla arba teisėjų kolegijos, kuriai priskirta byla, pirmininkas ir pranešėjas.
63.1. Teisėjas, susipažinęs su jam paskirta pirmos instancijos baudžiamąja byla, iki nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo dienos, manydamas, kad byla gali būti priskirta kitai sudėtingumo grupei (pvz. būtina atlikti didelės apimties įrodymų tyrimą, būtina išnagrinėti didelį kiekį nusikalstamų veikų ar atskiros nusikalstamos veikos, pagal jų pobūdį, yra sudėtingos, keliama daug teisinio pobūdžio klausimų arba teisiniai klausimai yra nauji, nenagrinėti teismų praktikoje, byloje egzistuoja kitos priežastys, lemiančios jos išskirtinį sudėtingumą ir pan.) gali pateikti raštu Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui Prašymą dėl baudžiamosios bylos, nagrinėjamos pirmąja instancija, sudėtingumo įvertinimo (Taisyklių priedas Nr. 5).
63.2. Teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas, susipažinęs su teisėjų kolegijai paskirta nagrinėti apeliacine byla, iki paskirto teismo posėdžio, manydamas, kad byla gali būti priskirta aukštesnio sudėtingumo grupei (pvz. būtina atnaujinti ir atlikti didelės apimties įrodymų tyrimą, keliama daug teisinio pobūdžio klausimų arba teisiniai klausimai yra nauji, nenagrinėti teismų praktikoje, byloje egzistuoja kitos priežastys, lemiančios jos išskirtinį sudėtingumą ir pan.), gali pateikti raštu Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui Prašymą dėl baudžiamosios bylos, nagrinėjamos apeliacine instancija, sudėtingumo įvertinimo (Taisyklių priedas Nr. 6).
64. Gavęs teisėjo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) užpildytą Prašymą dėl bylos sudėtingumo įvertinimo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas sukviečia Bylų sudėtingumo įvertinimo komisiją (toliau – ir Komisija), tai įformindamas rezoliucija ant teisėjo (teisėjų kolegijos pirmininko ir pranešėjo) pateikto prašymo.
64.1 Komisija sudaroma iš bylos skyrimo dieną dirbančių (išskyrus dėl teisėtų priežasčių nesančių darbe) Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko ir kitų dviejų Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų (teisėjai į Komisiją skiriami eilės tvarka pagal sąrašą, sudarytą pagal teisėjų unikalus kodus didėjimo tvarka).
64.2. Komisijos nariu negali būti Prašymą dėl bylos sudėtingumo įvertinimo pateikęs teisėjas (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas). Tokiu atveju Komisijos nariu skiriamas kitas teisėjas Taisyklių 65.1 papunktyje nustatyta tvarka. Jei Komisijos nariu negali būti Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, juo tampa tą dieną dirbantis ir didžiausią darbo stažą teisme turintis Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas.
65. Komisija, atsižvelgdama į bylos pobūdį ir sudėtingumą, byloje vertintų nusikalstamų veikų skaičių ir pobūdį, byloje keliamų teisinių klausimų naujumą ir jų sudėtingumą, taip pat kitas svarbias aplinkybes, rodančias bylos priskirtinumą kitai sudėtingumo grupei, nei ji vertinama pagal Taisyklių 58 ar 60 punktuose nustatytus bylos kriterijus, bei siekdama užtikrinti Taisyklių 67 punkto nuostatų įgyvendinimą, užpildo Bylos sudėtingumo įvertinimo lapą (išvadą) (atitinkamai Taisyklių priedą Nr. 7 ar Nr. 8), kuriame pateikia savo išvadą dėl pirmos instancijos ar apeliacinės instancijos baudžiamosios bylos priskyrimo sudėtingų arba labai sudėtingų bylų grupei. Ši išvada yra galutinė ir neskundžiama.
66.Tenkinus teisėjo (kolegijos pirmininko pranešėjo) prašymą priskirti bylą kitai sudėtingumo grupei, šis pakeitimas bylas skirstančio asmens žymimas Taisyklių priedo Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ar Nr. 4 atitinkamoje lentelėje.
67. Skirstant tiek pirmos, tiek ir apeliacinės instancijos baudžiamąsias bylas teisėjams (pranešėjams) turi būti siekiama užtikrinti, kad visiems Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjams būtų paskirtas vienodas skaičius tos pačios sudėtingumo grupės bylų, kad nauja byla teisėjui (pranešėjui) nebūtų paskirta tol, kol visi skyriaus teisėjai (pranešėjai), nėra gavę tokio paties skaičiaus ir tos pačios sudėtingumo grupės bylų (nustatant paskirtų bylų skaičių skaičiuojamos tiek teisėjo nagrinėjamos, tiek ir išnagrinėtos bylos). Šios nuostatos gali būti nesilaikoma, kai mažesnį skaičių bylų gavęs teisėjas negali nagrinėti Moduliu skiriamos bylos (pvz. yra dalyvavęs nagrinėjant skundus ar pareiškimus dėl kardomųjų priemonių skyrimo ar jų pratęsimo ikiteisminio tyrimo metu ir pan.) ir kai negalima užtikrinti atsitiktinį teisėjo (pranešėjo) paskyrimą iš ne mažiau kaip dviejų galinčių nagrinėti atitinkamo sudėtingumo lygio baudžiamąją bylą teisėjų. Jei tik vienam skyriaus teisėjui nepaskirta nagrinėti sudėtingų ar labai sudėtingų bylų, skiriant atitinkamo sudėtingumo lygiui priskirtą bylą teisėjas (pranešėjas) parenkamas naudojantis Moduliu iš teisėjo (pranešėjo), kuriam dar nepaskirta nagrinėti tokio sudėtingumo lygio byla, ir teisėjo (pranešėjo), galinčio nagrinėti konkrečią tam tikro sudėtingumo lygio bylą, kuris iš visų skyriaus teisėjų tokią bylą gavo anksčiausiai. Teisėjo skyrimo protokole nurodoma Skyriaus pirmininko potvarkio, kuriuo byla priskirta aukštesnei sudėtingumo grupei, data ir numeris ar Komisijos išvados dėl bylos priskyrimo sudėtingų arba labai sudėtingų bylų grupei data ir numeris, tais atvejais, kai teisėjui byla neskiriama, nes teisėjui jau ankščiau paskirta aukštesnės sudėtingumo grupės byla.
68. Kai teisėjas dėl objektyvių priežasčių (pvz., įgaliojimų pabaigos, karjeros, ilgalaikio nedarbingumo ir pan.) negali toliau nagrinėti jam paskirtų bylų, perskirstant bylas kitiems teisėjams, perskirstytinų bylų sudėtingumo vertinimas iš naujo neatliekamas.
69. Bylų sujungimo atveju gali būti keičiamas bylos sudėtingumo lygis:
69.1. Jei teisėjas, kuriam paskirtos sujungtos bylos mano, kad po nutarties sujungti bylas priėmimo, iš esmės pasikeitė aplinkybės ir byla atitinka Taisyklių 58 punkte nustatytus sudėtingumo kriterijus dėl bylos priskyrimo aukštesniam sudėtingumo lygiui, kreipiasi raštu į Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką, užpildydamas ir pateikdamas Prašymą dėl baudžiamosios bylos, nagrinėjamos pirmąja instancija, sudėtingumo įvertinimo (Taisyklių priedas Nr. 5).
70. Komisija užpildo Baudžiamosios bylos, nagrinėjamos pirmąja instancija sudėtingumo įvertinimo lapą (išvadą) (Taisyklių priedas Nr. 7), kuriame pateikia savo išvadą dėl baudžiamosios bylos priskyrimo/nepriskyrimo sudėtingų arba labai sudėtingų bylų grupei, kuri įforminama 65 punkte nustatyta tvarka. Ši išvada yra galutinė ir neskundžiama.
71. Bylas skirstantis asmuo nuolat elektroniniu būdu pildo skyriaus teisėjams paskirtų sudėtingų, labai sudėtingų pirmos instancijos ir apeliacinės instancijos baudžiamųjų bylų lenteles, kurios yra matomos visiems baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjams.
72. Išimtinais Taisyklėse nenumatytais atvejais Teismo pirmininko įsakymu ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko potvarkiu gali būti byla gali būti priskirta kitai sudėtingumo grupei, nors ji ir neatitinka dviejų Taisyklių 58 ar 60 punktuose numatytų kriterijų.
73. Jei nėra įstatyme ar šiose taisyklėse numatytų pagrindų, dėl kurių konkretus teisėjas ar teisėjų kolegija negali nagrinėti bylos, bylas skirstantis asmuo patvirtina bylos paskyrimą teisėjui ar teisėjų kolegijai.
74. Bylas teisėjams skirstantis asmuo gali atsižvelgti į tai, kad tam pačiam teisėjui, kaip pranešėjui, per tam tikrą laikotarpį paprastai nebūtų skiriamos:
74.1. daugiau kaip viena byla su skundais dėl žemesniųjų instancijų teismų nutarčių (BPK dalis) per dieną;
74.2. daugiau kaip dvi bylos su skundais dėl žemesniųjų instancijų teismų nutarčių (visų potipių) per dieną (išskyrus atvejus, nurodytus šių Taisyklių 51 punkte);
74.3. daugiau kaip dvi apeliacine tvarka pagal apeliacinius skundus dėl nuosprendžių / nutarčių nagrinėtinos bylos per vieną dieną, kuri nustatyta kaip apeliacine tvarka nagrinėtinų bylų posėdžių diena;
75. Komandiruotės, atostogų, kvalifikacijos kėlimo, ligos ar kitais teisėtais teisėjo nebuvimo darbe atvejais, teisėjui bylos neskiriamos, išskyrus apeliacine tvarka nagrinėtinas bylas pagal apeliacinius skundus dėl apylinkių teismų nuosprendžių (nutarčių).
76. Tuo atveju, kai prireikia atlikti skubius procesinius veiksmus:
76.1. vienasmeniškai nagrinėjamose baudžiamosiose bylose, priskirtose nagrinėti darbe dėl objektyvių priežasčių (kasmetinių atostogų, ligos, komandiruotės ir pan.) nesančiam teisėjui, taip pat jei veiksmus reikia atlikti byloje, kurią nagrinėjęs teisėjas nebedirba, šiuos procesinius veiksmus atlieka Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas arba skyriaus pirmininko pavedimu kitas šiuos procesinius veiksmus galintis atlikti Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, atrinktas eilės tvarka pagal sudarytą visų skyriuje dirbančių teisėjų unikalių kodų sąrašą didėjimo tvarka, nuo skaitine reikšme mažiausio iki didžiausio (įvertinus teisėjų nebuvimo darbe laikotarpius, užimtumą ir kitas svarbias aplinkybes).
76.2. teisėjų kolegijos nagrinėjamose bylose, jei jų negali atlikti kolegijos pirmininkas ar teisėjų kolegijos narys ar nariai, šiuos procesinius veiksmus Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pavedimu atlieka kitas (-i) šiuos procesinius veiksmus galintis (-ys) atlikti Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas (-ai), atrinktas (-i) eilės tvarka pagal sąrašą, sudarytą iš visų skyriuje dirbančių teisėjų unikalių kodų didėjimo tvarka nuo skaitine reikšme mažiausio iki didžiausio (įvertinus teisėjų nebuvimo darbe laikotarpius, užimtumą ir kitas svarbias aplinkybes). Skubių procesinių veiksmų negalint atlikti teisėjų kolegijos pirmininkui, juo paprastai skiriamas vienas iš bylą nagrinėti paskirtos teisėjų kolegijos narių teisėjų.
77. Teisėjui, iki jo įgaliojimų dėl įstatyme nustatyto pensinio amžiaus pabaigos likus 24 mėnesiams, neskiriamos pirmos instancijos baudžiamosios bylos, kurios pagal Taisyklių 57 ir 58 punktus yra priskiriamos labai sudėtingų bylų kategorijai, o likus 12 mėnesių iki įgaliojimų dėl įstatyme nustatyto pensinio amžiaus pabaigos, neskiriamos pirmos instancijos baudžiamosios bylos, kurios pagal Taisyklių 57 ir 58 punktus yra priskiriamos sudėtingų bylų kategorijai. Tai atliekama naudojantis Modulio funkcija „Negali nagrinėti“, nurodant neskyrimo priežastį. Tam tikrais atvejais, įvertinus teisėjo nagrinėjamų bylų kiekį, sudėtingumą, proceso stadiją, laikotarpį likusį iki įstatyme nustatyto pensinio amžiaus pabaigos, Teismo pirmininko įsakymu ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko potvarkiu gali būti nustatytas kitoks bylų neskyrimo terminas ar atskirų (visų) kategorijų bylų neskyrimas.
IX SKYRIUS
TEISĖJŲ KOLEGIJŲ SUDARYMAS. TEISĖJŲ IR TEISĖJŲ KOLEGIJŲ PAKEITIMAS
78. Atsižvelgiant į teisėjų specializaciją, išskyrus mišrias teisėjų kolegijas, automatizuotu atrankos būdu, naudojantis Moduliu sudaromos nuolatinės, atsitiktine tvarka suformuotos teisėjų kolegijos, kurias paprastai vienų kalendorinių metų laikotarpiui potvarkiu patvirtina Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas.
Tvirtinant Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų sąrašą, užtikrinama, kad visos teisėjų kolegijos atskirais jų veiklos laikotarpiais būtų visos sudėties. Jeigu dėl Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų skaičiaus trūkumo ar kitų objektyvių priežasčių atskirais laikotarpiais susidaro ne visos sudėties kolegija, kiti teisėjų kolegijos nariai atskirose bylose skiriami atsižvelgiant į Modulio bylos skirstymo protokole sugeneruotą teisėjų eilę, apeliacine tvarka pagal apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžių nagrinėjamose baudžiamosiose bylose pirmenybę teikiant tiems teisėjams, kurių nuolatinei teisėjų kolegijai dėl teisėjų kolegijos nario ar narių teisėto nebuvimo darbe ar dėl kitų priežasčių esant nepilnos sudėties, nustatytu bylos nagrinėjimo teisme laiku negali būti skiriamos nagrinėti bylos.
79. Atsiradus laisvai teisėjo vietai (pvz. pasibaigus teisėjo įgaliojimų laikui, dėl teisėjo karjeros ir pan.) ar skyriuje darbą pradėjus naujam teisėjui, atskiros nuolatinės teisėjų kolegijos sudėtis gali būti formuojama iš naujo ne Modulio pagalba, o Teismo pirmininko įsakymu ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko potvarkiu į teisėjų kolegiją skiriant nuolatinės teisėjų kolegijos neturintį teisėją.
80. Teisėju pranešėju skiriamas teisėjas, kuriam Modulis paskiria nagrinėti konkrečią bylą. Teisėjų kolegijos pirmininku skiriamas teisėjas pranešėjas. Kolegijos nariais ne pranešėjais skiriami teisėjai, sudarantys tą pačią nuolatinę atsitiktine tvarka suformuotą ir Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko potvarkiu patvirtintą kolegiją, kaip ir teisėjas pranešėjas.
81. Tuo atveju, kai skiriant nagrinėti baudžiamąją bylą su apeliaciniu skundu dėl apylinkės teismo nuosprendžio / nutarties, paaiškėja, kad bylos negali nagrinėti bent vienas iš teisėjų kolegijos narių, bylas skirstantis asmuo bylą paskiria nagrinėti kitam eilės tvarka Modulio sudarytoje teisėjų eilėje esančiam teisėjui, jeigu jis ir jo kolegijos nariai gali nagrinėti bylą. Jeigu bylos negali nagrinėti bent po vieną iš visų kolegijų narių, bylai nagrinėti sudaroma atskira kolegija, teisėją pranešėją paskiriant naudojantis Moduliu, o kitais teisėjų kolegijos nariais skiriant bylą galinčius nagrinėti teisėjus, parinktus eilės tvarka pagal Modulio sudarytą teisėjų eilę iš visų konkrečią bylą galinčių nagrinėti teisėjų.
82. Tuo atveju, kai Modulio parinktas ir paskirtas teisėjas pranešėjas ar teisėjų kolegijos teisėjas / teisėjai dėl tam tikrų priežasčių negali nagrinėti kolegialiai nagrinėjamos pirmos instancijos bylos ar apeliacine instancija nagrinėjamos bylos (pvz., dėl teisėjo nušalinimo ar nusišalinimo, ilgalaikio nedarbingumo ir pan.), bylas skirstantis asmuo pakeičia teisėją pranešėją ar teisėjų kolegijos teisėjus / teisėją kitu bylą galinčiu nagrinėti teisėju, parinktu eilės tvarka pagal Modulio sugeneruotą teisėjų eilę iš visų konkrečią bylą galinčių nagrinėti teisėjų. Tokiu atveju teisėjų kolegijos keitimo nutartyje nurodomos konkrečios objektyvios priežastys kodėl pagal Modulio sugeneruotą teisėjų eilę einantys teisėjai nėra įtraukiami į teisėjų kolegijos sudėtį.
X SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
83. Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas koordinuoja ir kontroliuoja šių Taisyklių laikymąsi pagal priskirtą sritį.
84. Civilinių bylų skyriaus pirmininkas koordinuoja ir kontroliuoja šių Taisyklių laikymąsi pagal priskirtą sritį.
85. Esant Taisyklėse nenumatytai situacijai, teismo ar skyrių pirmininkai turi teisę nuspręsti, kokiu būdu bus parenkamas teisėjas ar teisėjų kolegija konkrečiai bylai ar prašymui išnagrinėti. Kiekvienu tokiu atveju turi būti laikomasi nešališkumo, skaidrumo, nepriklausomumo ir bylų nagrinėjimo operatyvumo principų bei išdėstomi priimto sprendimo motyvai.
86. Bylas skirstantys asmenys privalo užtikrinti, kad duomenys į Modulį būtų suvedami ir jame tvarkomi nepažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nustatytų reikalavimų.
Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų
kolegijų sudarymo taisyklių
PRIEDAS NR. 1
KAUNO APYGARDOS TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ / CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJAMS PASKIRTŲ LABAI SUDĖTINGŲ PIRMOS INSTANCIJOS BYLŲ SĄRAŠAS 20__ m.
|
Eil.
Nr. |
Teisėjo vardas ir pavardė |
Bylos numeris |
Gavimo teisme data |
Paskyrimo teisėjui data |
Išnagrinėjimo data |
Pastabos |
|
1. |
|
|
|
|
|
|
|
2. |
|
|
|
|
|
|
|
3. |
|
|
|
|
|
|
|
4. |
|
|
|
|
|
|
Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų
kolegijų sudarymo taisyklių
PRIEDAS NR. 2
KAUNO APYGARDOS TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ / CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJAMS PASKIRTŲ SUDĖTINGŲ PIRMOS INSTANCIJOS BYLŲ SĄRAŠAS 20__ m.
|
Eil.
Nr. |
Teisėjo vardas ir pavardė |
Baudžiamosios / Civilinės / Administracinio nusižengimo bylos numeris ir bylos paskyrimo teisėjui data |
Pastabos |
|
|
1. |
|
|
|
|
|
2. |
|
|
|
|
|
3. |
|
|
|
|
|
4. |
|
|
|
|
Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų
kolegijų sudarymo taisyklių
PRIEDAS NR. 3
KAUNO APYGARDOS TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ / CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJAMS PASKIRTŲ LABAI SUDĖTINGŲ APELIACINĖS INSTANCIJOS BYLŲ SĄRAŠAS 20__ m.
|
Eil.
Nr. |
Teisėjo vardas ir pavardė |
Bylos numeris (teisminio proceso numeris) |
Gavimo teisme data |
Paskyrimo teisėjui data |
Išnagrinėjimo data |
Pastabos |
|
1. |
|
|
|
|
|
|
|
2. |
|
|
|
|
|
|
|
3. |
|
|
|
|
|
|
|
4. |
|
|
|
|
|
|
Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų
kolegijų sudarymo taisyklių
PRIEDAS NR. 4
KAUNO APYGARDOS TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ / CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJAMS PASKIRTŲ SUDĖTINGŲ APELIACINĖS INSTANCIJOS BYLŲ SĄRAŠAS 20__ m.
|
Eil.
Nr. |
Teisėjo vardas ir pavardė |
Bylos numeris (teisminio proceso numeris) |
Gavimo teisme data |
Paskyrimo teisėjui data |
Išnagrinėjimo data |
Pastabos |
|
1. |
|
|
|
|
|
|
|
2. |
|
|
|
|
|
|
|
3. |
|
|
|
|
|
|
|
4. |
|
|
|
|
|
|
Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų
kolegijų sudarymo taisyklių
PRIEDAS Nr. 5
PRAŠYMAS
DĖL BAUDŽIAMOSIOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS PIRMĄJA INSTANCIJA, SUDĖTINGUMO ĮVERTINIMO
202...-...-...
Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui
Prašau baudžiamąją bylą Nr. ____________________ priskirti sudėtingų ar itin sudėtingų bylų kategorijai (reikalingą pabraukti), nes ji atitinka šiuos Taisyklių 59 punkte nustatytus bylos sudėtingumo kriterijus (pažymimi atitinkami kriterijai):
Bylos apimtis (tomai)
Kaltinimų skaičius
Nagrinėtinų nusikalstamų veikų skirtingų pobūdžių skaičius
Proceso dalyvių skaičius
Nagrinėtinų teisinių klausimų sudėtingumas (naujumas)
Egzistuoja kitos aukštesnį bylos sudėtingumą lemiančios priežastys (nurodyti žemiau):
|
|
Teisėjas (-a)
(parašas) (vardas, pavardė)
Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų
kolegijų sudarymo taisyklių
PRIEDAS Nr. 6
PRAŠYMAS
DĖL BAUDŽIAMOSIOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS APELIACINE INSTANCIJA SUDĖTINGUMO ĮVERTINIMO
202...-...-...
Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui
Prašau baudžiamąją bylą Nr. ____________________ priskirti sudėtingų ar itin sudėtingų bylų kategorijai (reikalingą pabraukti), nes ji atitinka šiuos Taisyklių 61 punkte nustatytus bylos sudėtingumo kriterijus (pažymimi atitinkami kriterijai):
Bylos apimtis (tomai)
Apeliacinių skundų skaičius
Pirmos instancijos teismo nuosprendžio (nutarties) apimtis
Nagrinėtinų teisinių klausimų sudėtingumas (naujumas)
Bylos sudėtingumo lygį, nustatytą pirmos instancijos teisme
Egzistuoja kitos aukštesnį bylos sudėtingumą lemiančios priežastys (nurodyti žemiau):
|
|
Teisėjas (-a)
(parašas) (vardas, pavardė)
Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų
kolegijų sudarymo taisyklių
PRIEDAS Nr. 7
BAUDŽIAMOSIOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS PIRMĄJA INSTANCIJA,
SUDĖTINGUMO ĮVERTINIMO LAPAS (IŠVADA)
1. Gautas teisėjo ________________________ prašymas baudžiamąją bylą Nr. ________________
priskirti sudėtingų ar itin sudėtingų bylų kategorijai (reikalingą pabraukti).
2. Bylų sudėtingumo įvertinimo komisija, susidedanti iš Baudžiamųjų bylų skyriaus
pirmininko ____________________________, teisėjų___________________________________
_______________________________________, susipažinusi su baudžiamąja byla Nr.
_________________________,
n u s t a t ė (pažymimi kriterijai su kuriais sutinkama):
Bylos apimtis (tomai)
Kaltinimų skaičius
Nagrinėtinų nusikalstamų veikų skirtingų pobūdžių skaičius
Proceso dalyvių skaičius
Nagrinėtinų teisinių klausimų sudėtingumas (naujumas)
Egzistuoja kitos aukštesnį bylos sudėtingumą lemiančios priežastys (nurodyti žemiau):
|
|
KOMISIJOS IŠVADA:
Baudžiamoji byla Nr. ________________ priskiriama/nepriskiriama sudėtingų/labai sudėtingų bylų
kategorijai (reikalingą pabraukti).
Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas
Teisėjas (-a)
(parašas) (vardas, pavardė)
Teisėjas (-a)
(parašas) (vardas, pavardė)
Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų
kolegijų sudarymo taisyklių
PRIEDAS NR. 8
BAUDŽIAMOSIOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS APELIACINE INSTANCIJA,
SUDĖTINGUMO ĮVERTINIMO LAPAS (IŠVADA)
1. Gautas teisėjo (pranešėjo)_______________ prašymas baudžiamąją bylą Nr. ________________
priskirti sudėtingų ar itin sudėtingų bylų kategorijai (reikalingą pabraukti).
2. Bylų sudėtingumo įvertinimo komisija, susidedanti iš Baudžiamųjų bylų skyriaus
pirmininko ____________________________, teisėjų___________________________________
_______________________________________, susipažinusi su baudžiamąja byla Nr.
_________________________,
n u s t a t ė (pažymimi kriterijai su kuriais sutinkama):
Bylos apimtis (tomai)
Apeliacinių skundų skaičius
Pirmos instancijos teismo nuosprendžio (nutarties) apimtis
Nagrinėtinų teisinių klausimų sudėtingumas (naujumas)
Bylos sudėtingumo lygį, nustatytą pirmos instancijos teisme
Egzistuoja kitos aukštesnį bylos sudėtingumą lemiančios priežastys (nurodyti žemiau):
|
|
KOMISIJOS IŠVADA:
Baudžiamoji byla Nr. ________________ priskiriama/nepriskiriama sudėtingų/labai sudėtingų bylų
kategorijai (reikalingą pabraukti).
Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas
Teisėjas (-a)
(parašas) (vardas, pavardė)
Teisėjas (-a)
(parašas) (vardas, pavardė)