FINANSINIŲ NUSIKALTIMŲ TYRIMO TARNYBOS
PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL FINANSINIŲ NUSIKALTIMŲ TYRIMO TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS DIREKTORIAUS
2014 M. GRUODŽIO 5 D. ĮSAKYMO NR. V-240 „DĖL GALIMO PINIGŲ PLOVIMO IR ĮTARTINŲ PINIGINIŲ OPERACIJŲ AR SANDORIŲ ATPAŽINIMO KRITERIJŲ SĄRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2024 m. balandžio 11 d. Nr. V-56
Vilnius
1. Pakeičiu 2014 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-240 „Dėl Galimo pinigų plovimo ir įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijų sąrašo patvirtinimo“ patvirtintą Galimo pinigų plovimo ir įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijų sąrašą ir išdėstau jį nauja redakcija (pridedama).
PATVIRTINTA
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų
ministerijos direktoriaus
2014 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-240
(Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos
prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų
ministerijos direktoriaus
2024 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. V-56
redakcija)
GALIMO PINIGŲ PLOVIMO IR ĮTARTINŲ PINIGINIŲ OPERACIJŲ AR SANDORIŲ ATPAŽINIMO KRITERIJŲ SĄRAŠAS
1. Galimo pinigų plovimo ir įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijai, susiję su kliento elgesiu:
1.1. Dalykinių santykių užmezgimo metu arba tolesniuose dalykinių santykių su klientu etapuose arba vykdant pinigines operacijas ar sandorius klientas ar jo atstovas vengia pateikti informaciją, reikalingą jo tapatybei nustatyti, slepia naudos gavėjo tapatybę ar vengia pateikti informaciją, reikalingą naudos gavėjo tapatybei nustatyti, pateikia dokumentus, keliančius abejonių dėl jų tikrumo, autentiškumo ir pan.
1.2. Iš kliento sudėtinga gauti informacijos ar dokumentų, reikalingų nuolatinei dalykinių santykių stebėsenai vykdyti: su klientu susisiekti yra sudėtinga, dažnai keičiasi jo gyvenamoji vieta, kontaktinė informacija; kliento ar jo atstovo pateiktu telefono numeriu niekas neatsiliepia arba jis nuolat yra išjungtas; kreipiantis elektroninio pašto adresu ar kitais komunikacijos kanalais, klientas ar jo atstovas neatsako.
1.3. Klientas negali atsakyti į užduodamus klausimus apie jo vykdomas / planuojamas finansines paslaugas, jų pobūdį, atsakymų negali pagrįsti dokumentais, elgiasi pernelyg nervingai, daro spaudimą dėl sprendimo priėmimo.
1.4. Klientas, paprašytas pateikti informaciją, reikalingą jo nuolatinių dalykinių santykių stebėsenai, pareiškia norą atšaukti piniginę operaciją ar sandorį arba uždaryti sąskaitą.
1.5. Finansų įstaigos ar kitų įpareigotųjų subjektų prašomas klientas atsisako, vengia pateikti ar pateikia netikslius duomenis apie į sąskaitą įneštų arba mėginamų įnešti grynųjų ar negrynųjų pinigų kilmę ir (arba) pagrįsti ją atitinkamais dokumentais.
1.6. Prašymą sudaryti gyvybės draudimo sutartį pateikęs klientas visai nesidomi draudimo sutarties sąlygomis, daugiau domisi draudimo sutarties nutraukimo prieš terminą tvarka.
1.7. Vienas asmuo yra kelių juridinių asmenų vadovas, atstovas ar naudos gavėjas (išskyrus didelių įmonių grupių atvejus).
1.9. Klientas, norėdamas prisijungti prie depozitinės virtualiųjų valiutų piniginės, naudojasi sluoksninių maršrutizatorių (angl. TOR network) paslaugomis, nuolat jungiamasi iš interneto protokolo (IP) adresų skirtingose valstybėse.
2. Galimo pinigų plovimo ir įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijai, susiję su kliento ar jo atstovo vykdomomis piniginėmis operacijomis ar sandoriais:
2.1. Finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto kliento (toliau vadinama – klientas) piniginės operacijos ar sandoriai neatitinka kliento steigimo dokumentuose nurodytų veiklos objekto ar ūkinės komercinės veiklos pobūdžio ar įprasto bendradarbiavimo su finansų įstaiga ar kitu įpareigotuoju subjektu, informacijos viešuosiuose šaltiniuose.
2.2. Kliento atliekamų piniginių operacijų ar sandorių pobūdis kelia įtarimą, kad siekiama išvengti piniginių operacijų ir sandorių įtraukimo į finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto tvarkomą kliento atliktų piniginių operacijų bei įtartinų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalą.
2.3. Kliento sąskaita turi tranzitinės sąskaitos požymių: piniginės lėšos, patekusios į sąskaitą, netrukus pervedamos į kitą sąskaitą ar išgryninamos.
2.4. Prekių, paslaugų, sandorių ir vykdomų atsiskaitymų už juos srautai nesutampa: už prekes, paslaugas, sandorius atsiskaito tretieji asmenys, neturint akivaizdaus ekonominio ar matomo teisėto tikslo.
2.5. Klientas vykdo sandorį (sandorius) ir sumoka tokią įmoką (įmokas), kuri (kurios) viršija finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto žinomas kliento galimybes, arba pageidauja sumokėti didesnį už įprastą avansą ar kitą įmoką.
2.6. Klientas ar turto savininkas prašo jam priklausančią sumą sumokėti su jo įprastine veikla akivaizdžiai nesusijusiems tretiesiems asmenims, neturėdamas akivaizdaus ekonominio ar matomo teisėto tikslo.
2.7. Visą avansą, kitą įmoką (ar didžiąją jų dalį) kliento vardu sumoka su jo įprastine veikla akivaizdžiai nesusiję tretieji asmenys, neturintys akivaizdaus ekonominio ar matomo teisėto tikslo.
2.8. Klientas grąžina visą kreditą arba didesnę jo dalį anksčiau numatyto kredito grąžinimo termino, kai finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui nėra žinomas aiškus teisėtas lėšų kilmės šaltinis.
2.10. Klientas atlieka pinigines operacijas ar sudaro sandorius be aiškaus ekonominio pagrindo ar matomo teisėto tikslo.
2.11. Neįprastai padidėja kliento grynųjų pinigų operacijų skaičius ir / ar neįprastai padidėja grynųjų pinigų apyvarta, kai lėšų kilmė negali būti pagrindžiama dokumentais.
2.12. Finansų įstaigos prašomas klientas atsisako, vengia pateikti duomenis apie išgrynintų lėšų panaudojimo tikslus, kai išgryninimo operacijos neatitinka kliento įprasto bendradarbiavimo su finansų įstaiga arba nurodyti išgrynintų lėšų panaudojimo tikslai neturi ekonominio pagrįstumo.
2.13. Klientas atsiskaito grynaisiais pinigais tais atvejais, kai kliento atsiskaitymų praktikoje įprasta atsiskaityti kitais būdais.
2.14. Du ar daugiau fizinių asmenų nuolat įneša grynuosius pinigus į tą pačią sąskaitą, o vėliau pinigai pervedami į Lietuvos ar užsienio valstybių finansų įstaigose esančias fizinių ar juridinių asmenų ir kitų organizacijų sąskaitas (savo ar kitų).
2.15. Per 7 kalendorines dienas į kliento sąskaitą vienos ar kelių piniginių operacijų metu įnešama arba išimama iš jos 25 000 eurų ar didesnė grynųjų pinigų suma arba ją atitinkanti suma kita valiuta, kai tokios operacijos neatitinka kliento įprasto bendradarbiavimo su finansų įstaiga.
2.16. Per 7 kalendorines dienas klientas keičia iš vienos valiutos į kitą 25 000 eurų ar didesnę grynųjų pinigų sumą arba ją atitinkančią sumą kita valiuta.
2.17. Per vieną kalendorinę dieną iš kliento sąskaitos naudojantis mokėjimo kortele išimama 10 000 eurų ar didesnė grynųjų pinigų suma arba ją atitinkanti suma kita valiuta, kai tokios operacijos neatitinka kliento įprasto bendradarbiavimo su finansų įstaiga ir nėra pagrindžiamas grynųjų lėšų panaudojimas ar lėšų išgryninimo priežastis.
2.18. Klientas atlieka pinigines operacijas ar sudaro sandorius, kai sunku ar neįmanoma nustatyti piniginės operacijos ar sandorio naudos gavėjo.
2.19. Gyvybės draudimo įmoka arba jos dalis, viršijanti 25 000 eurų sumą arba ją atitinkančią sumą kita valiuta, sumokama grynaisiais pinigais.
2.20. Gyvybės draudimo įmoką, viršijančią 25 000 eurų sumą arba ją atitinkančią sumą kita valiuta, sumoka su kliento įprastine veikla nesusiję tretieji asmenys, neturintys akivaizdaus ekonominio ar matomo teisėto tikslo.
2.21. Be aiškaus pagrindo padažnėja smulkių pinigų operacijos iš skirtingų asmenų sąskaitų į kliento sąskaitą.
2.22. Be aiškaus pagrindo padažnėja pinigų operacijos iš kliento sąskaitos į kelias skirtingas trečiojo (trečiųjų) asmens (asmenų) sąskaitas.
2.23. Naudojantis vidaus ir tarptautinių pašto perlaidų ar kitų grynųjų pinigų perlaidų įmonių paslaugomis, be aiškaus pagrindo nuolat finansuojamas vienas klientas arba du ir daugiau klientų nuolat finansuoja kitus asmenis.
2.24. Klientas per vieną kalendorinę dieną keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus už pinigų sumą, viršijančią 15 000 eurų arba ją atitinkančią sumą kita valiuta.
2.25. Klientas nuolat keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, nedalyvaudamas lošime.
2.26. Pelno nesiekiančios įstaigos ar organizacijos (toliau – PNĮ) piniginės operacijos ar sandoriai neatitinka jos steigimo dokumentuose nurodytų veiklos rūšių, pvz., sporto klubo piniginės operacijos nėra susijusios su sporto veikla.
2.27. PNĮ atlieka nuolatines grynųjų pinigų operacijas, išmokėdama lėšas fiziniams asmenims, tarp jų ir nenuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams.
2.28. Atliekami pasikartojantys fizinių asmenų įnašai grynaisiais pinigais į PNĮ sąskaitą, o vėliau pinigai pervedami į Lietuvos ar užsienio valstybių finansų įstaigose esančias fizinių ar juridinių asmenų ir kitų organizacijų sąskaitas (savo ar kitų).
2.35. Gyvybės draudimo sutartis nutraukiama per neįprastai trumpą laiką nuo jos sudarymo, o draudimo sutartyje asmeniu, kurio naudai sudaryta sutartis, nurodomas su kliento įprastine veikla nesusijęs trečiasis asmuo, neturintis akivaizdaus ekonominio ar matomo teisėto tikslo.
2.36. Kliento – fizinio asmens amžius, einamos pareigos, finansinė būklė (kliento pajamos yra mažos, palyginti su jo finansinės veiklos apimtimi) objektyviai neatitinka šio kliento vykdomos finansinės veiklos;
2.38. Klientas vykdo operacijas tamsiajame internete (angl. Dark net) virtualiosios valiutos adresais, kurie siejami su turto prievartavimu, išpirkos programomis, šešėlinės prekybos rinka (angl. Dark market) ar kita neteisėta veikla, ar virtualiosios valiutos adresais, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos ar ribojamosios priemonės pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymą.
2.39. Dekretinės valiutos keitimas į virtualiąją valiutą savo suma ar dažnumu, ar kitokiu pobūdžiu smarkiai nukrypsta nuo anksčiau kliento vykdytų ar deklaruotų operacijų.
2.40. Piniginės operacijos ar sandoriai atliekami su fiziniais ir juridiniais asmenimis iš valstybių, neįsipareigojusių laikytis tarptautinių sutarčių ir konvencijų dėl kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu.
2.41. Lėšos, gautos iš fizinio ar juridinio asmens užsienio valstybėje, nedelsiant pervedamos kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui toje pačioje užsienio valstybėje (angl. „U-turn“).
2.43. Tas pats asmuo naudojasi keliais valiutos keityklos operatoriaus filialais didelėms valiutos keitimo operacijoms atlikti.
2.45. Virtualiųjų valiutų operacijos, susijusios su privatumo virtualiomis valiutomis (angl. private cryptocurrencies) (pvz., „Monero“, „Dash“ ir pan.).
2.46. Naudojantis depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus ar virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus paslaugomis, įnešama 25 000 eurų ar didesnė grynųjų pinigų suma arba ją atitinkanti suma kita valiuta į depozitinę virtualiųjų valiutų piniginę.
2.48. Gaunamos pajamos už teikiamas paslaugas ar parduodamas prekes, neįregistravus vykdomos ekonominės veiklos ar neturint veiklai vykdyti reikiamo leidimo (licencijos).
2.49. Juridinis asmuo teikia paskolas akcininkui / dalyviui, kai juridinio asmens dividendai nėra išmokami.
2.50. Mokėjimai kortele atliekami skirtingose valstybėse tuo pačiu laiku, kai klientui (fiziniam asmeniui) išduota daugiau nei viena mokėjimo kortelė.
2.51. Klientas nuolat vykdo operacijas mokėjimo kortelėmis su prekybininkais, kuriems priskirtas pardavėjo kategorijos kodas (angl. Merchant Category Codes), susijęs su didesnės rizikos veiklos sektoriumi, kai tokios operacijos neatitinka kliento segmentui priskiriamų klientų įprasto bendradarbiavimo su finansų įstaiga.
3. Galimo pinigų plovimo ir įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijai, susiję su vykdomų piniginių operacijų ar sandorių geografiniu aspektu:
3.1. Klientas nevykdo piniginių operacijų į savo sąskaitą toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje klientas yra registruotas, arba į sąskaitą registracijos valstybėje kliento per metus pervedamų piniginių lėšų suma sudaro nežymią dalį nuo visų kliento finansų įstaigoje per metus vykdomų piniginių operacijų arba joje laikomų piniginių lėšų sumų.
3.2. Piniginės operacijos ar sandoriai atliekami su fiziniais ir juridiniais asmenimis iš didelės rizikos regionų (pvz.: su valstybėmis, kurios nėra Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu (FATF) ar FATF stebėtojo statusą turinčios ir kovą su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu vykdančios tarptautinės organizacijos narės; su valstybėmis, kuriose aktyviai veikia teroristinės organizacijos), o piniginių operacijų ar sandorių ekonominis pagrindas nėra aiškus.
3.3. Klientas – fizinis asmuo nuolat gyvena valstybėje, kuri nėra FATF ar FATF stebėtojo statusą turinčios ir kovą su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu vykdančios tarptautinės organizacijos narė, o jo vykdomų piniginių operacijų ar sandorių ekonominis pagrindas neaiškus.
3.4. Klientas nuolat atlieka pinigines operacijas ar sudaro sandorius su juridiniais asmenimis ar kitomis organizacijomis, registruotomis tikslinėse teritorijose, kurios apibrėžtos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme (toliau – Lengvatinio apmokestinimo bendrovė) ir FATF paskelbtose valstybėse, kurios turi rimtų trūkumų dėl pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos ar yra griežčiau stebimos, ar Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse, kai nėra aiškaus ekonominio tokios veiklos pagrindo.
3.5. Kliento operacijos virtualiąja valiuta inicijuojamos iš interneto protokolo (IP) adresų iš valstybių, turinčių rimtų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos ir šių nusikaltimų užkardymo trūkumų, o piniginių operacijų ar sandorių ekonominis pagrindas nėra aiškus.
3.6. Klientas vykdo strateginių prekių, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos strateginių prekių ir technologijų importo, tranzito ir eksporto kontrolės įstatyme, prekybą su valstybėmis, turinčiomis rimtų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos ir šių nusikaltimų užkardymo trūkumų.
4. Galimo pinigų plovimo ir įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijai, susiję su galimomis korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis:
4.1. Juridinis asmuo, nevykdantis realios veiklos ir / ar neturintis patirties arba turintis mažą patirtį (mažiau nei 1 metų atitinkamoje srityje), gauna labai sudėtingą, neatitinkančią juridinio asmens turimų pajėgumų ir patirties, užsienio valstybės sutartį ir / ar projektą arba gauna užsienio valstybės sutartį ir / ar projektą, nesusijusį su juridinio asmens verslo sritimi.
4.2. Politikoje dalyvaujantis fizinis asmuo, jo artimas pagalbininkas ar šeimos narys gauna neįprastai didelį, neatitinkantį rinkos vertės atlygį už dalyvavimą seminaruose, konferencijose ar kaip konsultantas projektams.
4.3. Atliekamos piniginės operacijos užsienio valstybės, kurioje nustatytas žemesnis nei 50 balų korupcijos suvokimo indeksas (toliau – KSI), politikoje dalyvaujančiam fiziniam asmeniui, jo artimam pagalbininkui ar šeimos nariui.
4.4. Juridinis asmuo dalyvauja viešuosiuose pirkimuose užsienio valstybėje ir atsiskaitymus už sandorius toje valstybėje atlieka grynaisiais pinigais arba vykdo pinigines operacijas per tarpininkus, įsikūrusius didelės korupcijos rizikos valstybėse (KSI žemesnis nei 50 balų).
4.5. Juridinis asmuo, vykdantis verslą užsienio valstybėje, kurioje nustatytas žemesnis nei 50 balų KSI, atlieka su verslu susijusias pernelyg didelės vertės pinigines operacijas asmenims pagal konsultavimo, teisinių ar panašaus pobūdžio paslaugų sutartis.
4.6. Be aiškaus ekonominio pagrindo atliekamos tarptautinės piniginės operacijos politikoje dalyvaujančiam fiziniam asmeniui, jo artimam pagalbininkui ar šeimos nariui.
4.7. Politikoje dalyvaujančiam fiziniam asmeniui, jo artimam pagalbininkui ar šeimos nariui fizinis ar juridinis asmuo suteikia paskolą neįprastai geromis sąlygomis (nenurodomas grąžinimo terminas, grąžinimo sąlygos, mažos palūkanos ir kt.) arba nepatvirtina sutartimi ar kitais dokumentais.
4.8. Fizinis ar juridinis asmuo apmoka už politikoje dalyvaujančio fizinio asmens keliones, apgyvendinimo paslaugas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, jei tokie mokėjimai nėra būdingi mokančių asmenų vykdomai finansinei veiklai.
5. Šis pinigų plovimo ir įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Įtartinos piniginės operacijos ar sandoriai objektyviai nustatomi finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams atkreipiant dėmesį į tokią klientų veiklą, kuri, jų nuomone, dėl savo pobūdžio gali būti susijusi su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, vykdant kliento ar jo atstovo ir naudos gavėjo tapatybės nustatymą ir nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą.
6. Įtartina piniginė operacija ar sandoris Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme apibrėžiami kaip piniginės operacijos ar sandoriai, susiję su turtu, kuris, kaip įtariama, yra tiesiogiai arba netiesiogiai gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje ir (ar) yra, kaip įtariama, susijęs su teroristų finansavimu.
7. Vertindama, ar piniginė operacija ar sandoris yra įtartini, finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas neprivalo išsiaiškinti, ar kliento veikoje yra nusikaltimo sudėties. Minimam vertinimui pakanka subjektyvių finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto darbuotojų įtarimų.
8. Vertinant galimą turto (lėšų) sąsają su teroristų finansavimu, tiek su pavienių ar kelių teroristų, tiek ir teroristinių grupių ar organizacijų rėmimu, būtina atsižvelgti į šiuos aspektus:
8.1. Lėšomis laikomas bet kokios rūšies materialus ar nematerialus, kilnojamasis ar nekilnojamasis nesvarbu kaip įgytas turtas ir teisiniai dokumentai ar bet kokie kiti dokumentai, įskaitant elektroninius ar skaitmeninius, patvirtinantys nuosavybės ar turtines teises į tokį turtą, įskaitant, tačiau ne tik, banko kreditus, kelionių čekius, banko čekius, pašto perlaidas, akcijas, vertybinius popierius, obligacijas, vekselius, akredityvus.
8.2. Turtas (lėšos) gali būti tiek neteisėtos, tiek ir visiškai teisėtos kilmės – svarbu, kad jis renkamas, kaupiamas ar teikiamas teroristų finansavimui.
8.3. Teroristų finansavimo veika laikoma tiek tiesioginis, tiek netiesioginis turto (lėšų) rinkimas, kaupimas arba teikimas.
8.4. Turto (lėšų) rinkimas, kaupimas arba teikimas yra sąmoninga tyčinė veikla, siekiant arba žinant, kad šis turtas arba tik jo dalis bus skirta teroristų finansavimui, t. y. pakanka vien asmens suvokimo, kad turtas gali būti skirtas teroristų finansavimui, net jeigu jis to specialiai nesiekia.
8.5. Teroristų finansavimas apima turto (lėšų) rinkimą, kaupimą, teikimą tiek konkretiems teroristiniams nusikaltimams padaryti (pvz., atlikti teroro aktą), tiek teroristams rengti (pvz., kurstyti daryti teroristinius nusikaltimus, verbuoti ar mokyti teroristus, kurti teroristines grupes ir pan.), tiek ir remti pavienius ar kelis teroristus arba teroristines grupes, net jeigu tas turtas nebus skirtas konkretiems teroristiniams nusikaltimams daryti (pvz., patalpų nuomai, materialiniam aprūpinimui, sveikatos priežiūrai, šalpai ir pan.). Nėra būtina nustatyti renkamo, kaupiamo, teikiamo turto (lėšų) ryšį su planuojamu konkrečiu teroristiniu nusikaltimu.