LIETUVOS RESPUBLIKOS
SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL ŠEIMOS GEROVĖS IR GYVENTOJŲ SENĖJIMO PASEKMIŲ MAŽINIMO 2016 METŲ VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO
2016 m. kovo 10 d. Nr. A1-130
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ 1.6.4 papunkčiu bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 892 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7.4, 8.4.1 ir 8.4.4 papunkčiais:
1. T v i r t i n u Šeimos gerovės ir gyventojų senėjimo pasekmių mažinimo 2016 metų veiksmų planą (toliau – Veiksmų planas) (pridedama).
2. R e k o m e n d u o j u savivaldybėms dalyvauti įgyvendinant Veiksmų planą ir iš savivaldybių biudžetų skirti lėšų jo priemonėms įgyvendinti.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos socialinės
apsaugos ir darbo ministro
2016 m. kovo 10 d.
įsakymu Nr. A1- 130
ŠEIMOS GEROVĖS IR GYVENTOJŲ SENĖJIMO PASEKMIŲ MAŽINIMO
2016 METŲ VEIKSMŲ PLANAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šeimos gerovės ir gyventojų senėjimo pasekmių mažinimo 2016 metų veiksmų plano (toliau – Veiksmų planas) paskirtis – pagerinti situaciją šeimos politikos ir gyventojų senėjimo neigiamų pasekmių mažinimo srityje.
2. Veiksmų planas parengtas atsižvelgiant į Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, VII skyriaus poskyrio „Šeimos politika“ nuostatas bei į Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ patvirtinimo“, ir 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos patvirtinimo“, nuostatas.
II SKYRIUS
SITUACIJOS ANALIZĖ
3. Šalies demografinę būklę apibūdina gyventojų skaičius ir sudėtis, santuokų, ištuokų, gimstamumo, mirtingumo ir migracijos rodikliai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2015 m. sausio mėn. Lietuvoje gyveno 2 921,3 tūkst. gyventojų, t. y. 22,2 tūkst. (0,8 proc.) mažiau nei 2014 m. sausio mėn. Nuo 2005 m. gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo 433,9 tūkst., arba 12,9 proc. Šalies gyventojų skaičius mažėjo dėl dviejų priežasčių: neigiamos neto tarptautinės migracijos ir neigiamos natūralios gyventojų kaitos. Mažėjant bendram gyventojų skaičiui, daugėja pagyvenusių žmonių. 2015 m. sausio pradžioje 547,1 tūkst., t. y. 18,7 proc., gyventojų buvo 65 metų ir vyresnio amžiaus. 2015 m. pradžioje šimtui vaikų teko 129 pagyvenę žmonės (2005 m. pradžioje – 93). Per dešimtmetį (2005–2014 m.) šalyje pagyvenusių žmonių skaičius padidėjo 16 tūkst., arba 3 proc. Tikėtina, kad vyresnio amžiaus gyventojų skaičiaus didėjimo tendencijos išliks ir ateityje.
4. 2014 m. gimė 30,4 tūkst. vaikų, 484 daugiau nei 2013 m. Nors suminis gimstamumo rodiklis (vidutinis gyvų gimusių kūdikių, kuriuos moteris pagimdytų per visą reproduktyvų savo gyvenimo laikotarpį (15–49 metų amžiaus), skaičius, jeigu ji sulauktų 50 metų amžiaus ir kiekvienoje amžiaus grupėje išliktų atitinkamų metų gimstamumo rodiklis) padidėjo nuo 1,59 (2013 m.) iki 1,63 (2014 m.), tačiau šis rodiklis ir toliau išlieka mažas, neužtikrinantis demografinės pusiausvyros. Palankiausia demografinė pusiausvyra, užtikrinanti kartų kaitą, yra tada, kai suminis gimstamumo rodiklis svyruoja apie 2,1.
5. 2014 m. mirė 40,3 tūkst. žmonių – 1,2 tūkst. mažiau nei 2013 m. 2014 m. bendrasis mirtingumo rodiklis (mirusiųjų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų) buvo 13,7 (2013 m. – 14,0). Vis dar išlieka didelis vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės skirtumas –
2014 m. jis sudarė 10,75 metų – vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė siekė 69,13 metų, moterų – 79,88 metų.
6. 2014 m. iš Lietuvos emigravo 36,6 tūkst., imigravo – 24,3 tūkst. gyventojų. Palyginti su 2013 m., emigrantų skaičius sumažėjo 2,2 tūkst. (5,7 proc.), o imigrantų padidėjo 2,3 tūkst. (3,7 proc.). Didžioji dalis – 19,5 tūkst. (80,4 proc.) – imigrantų buvo į Lietuvą grįžę (reemigravę) Lietuvos Respublikos piliečiai. Per pastaruosius dešimt metų (2005–2014 m.) emigravo 438,5 tūkst. šalies gyventojų. 2014 m. nuolatinę gyvenamąją vietą šalyje pakeitė 61,4 tūkst. gyventojų (į miestą – 37,2 tūkst., į kaimą – 24,2 tūkst.), t. y. 2,1 proc. visų šalies gyventojų. Bendrasis vidaus migracijos rodiklis (vidaus migrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų) padidėjo nuo 15,9 (2005 m.) iki 20,9 (2014 m.).
7. Šalyje vykstantys demografiniai procesai – mažas gimstamumas, intensyvi migracija, didelis mirtingumas, spartus gyventojų senėjimas – kelia socialinių, ekonominių iššūkių ir verčia ieškoti būdų keisti demografinę (gyventojų) politiką, plėtojant ją taip, kad, vykstant permainoms visose visuomenės gyvenimo srityse, šeima, kuri yra pamatinis socialinis institutas, galėtų sėkmingai atlikti savo funkcijas.
8. Vienas iš svarbiausių valstybės paramos šeimai veiksnių – kurti prielaidas derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus. Svarbu taikyti įvairias priemones, siekiant, kad vaiko gimimas nebūtų suvokiamas kaip kliūtis vieno ar abiejų tėvų profesinei karjerai, norimam gyvenimo būdui ir netaptų šeimos ekonominės padėties pablogėjimo priežastimi. Pažymėtina, kad Lietuvoje sudarytos teisinės prielaidos pasinaudoti vaiko priežiūros atostogomis, kurios yra vienos ilgiausių ir lanksčiausių Europoje. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 180 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai. Be vaiko priežiūros atostogų, vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, moterims suteikiamos nėštumo ir gimdymo, o vyrams – tėvystės atostogos. Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, yra 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, jeigu apdraustasis pasirenka gauti šią pašalpą, kol vaikui sueis vieni metai. Jeigu apdraustasis pasirenka gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, kol vaikui sueis dveji metai, šios pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, yra 70 proc., o kol vaikui sueis dveji metai, – 40 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Pažymėtina, kad, pasirinkus motinystės (tėvystės) pašalpą gauti dvejus metus, pašalpą gaunantis asmuo turi teisę grįžti į darbą joms nepasibaigus, nes antraisiais vaiko priežiūros metais galimybė dirbti neribojama – nepaisant pasirinktos darbo laiko trukmės, pajamų dydžio, gaunama motinystės (tėvystės) pašalpa nėra atitinkamai mažinama.
9. Svarbus šeimos politikos aspektas yra lanksčių užimtumo formų plėtra. Lanksčios užimtumo formos didina užimtumą, nes atveria galimybes dirbti tiems asmenims, kurie įprastomis sąlygomis dirbti negalėtų. Tai aktualu nėščioms moterims, tėvams, auginantiems mažamečius vaikus, ir asmenims, slaugantiems ligonius, ar vyresnio amžiaus asmenims. Darbo kodekse yra numatytos trumpalaikės, sezoninės, antraeilių pareigų, nuotolinio ir kitos darbo sutarčių rūšys, sudarančios galimybes taikyti tam tikras lankstaus darbo organizavimo formas, tačiau, siekiant geresnės darbuotojų motyvacijos, darbo ir poilsio pusiausvyros, tikslinga sukurti ir išplėtoti efektyvesnes ir patrauklesnes lankstaus darbo organizavimo formas, atsižvelgiant į darbo pobūdį bei darbuotojų demografines charakteristikas. Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seimo svarstomame Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3234 (toliau – Darbo kodekso projektas) siūloma įtvirtinti, kad darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai to negalima padaryti dėl darbo funkcijos ar darbdavio veiklos ypatumų arba dėl per didelių darbdavio sąnaudų. Darbo kodekso projekte taip pat siūloma suteikti darbuotojams nemokamą laisvą laiką darbuotojo asmeniniams poreikiams tenkinti, siūlomuose pakeitimuose numatoma ne viso darbo laiko, nuotolinio darbo plėtra, papildomos garantijos tėvams, auginantiems vaikus, ir kt.
10. Vienas iš pagrindinių šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo elementų yra ikimokyklinio vaikų ugdymo ir priežiūros paslaugos. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, apie 40 proc. vaikų nedalyvauja ikimokykliniame ugdyme. 2015 m. pradžioje buvo apie 178,9 tūkst. vaikų nuo 1 iki 6 metų amžiaus, o ikimokykliniame ugdyme dalyvavo apie 110,1 tūkst. vaikų. Nors šalyje ikimokyklinio ugdymo prieinamumas didėja (2013 m. šalyje šimtui 1–6 metų amžiaus vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaigose teko 64 vietos, o šimtui šias įstaigas lankančių vaikų – 103 vietos), tačiau dar nepatenkinami visų vaikų, turinčių gauti ikimokyklinio ugdymo paslaugas, poreikis. Didelė ikimokykliniame ugdyme nedalyvaujančių vaikų dalis reiškia, kad dalis tėvų dėl savo šeimos įsipareigojimų negali dalyvauti darbo rinkoje, dalis vaikų tuo metu, kai tėvai dirba, yra netinkamai prižiūrimi arba visiškai neprižiūrimi. Lietuvos Respublikos savivaldybės, kuriose ypač pastebimas ikimokyklinio vaikų ugdymo vietų stygius, siekia prisidėti prie situacijos gerinimo, suteikdamos galimybę tėvams, kurių vaikai negavo vietos iš savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamose ikimokyklinio ugdymo įstaigose, pasinaudoti kompensacija, savivaldybės mokama už privačiai teikiamas ikimokyklinio ugdymo paslaugas. Pažymėtina, jog svarbu plėtoti vaikų priežiūros paslaugas, užtikrinti vaikų užimtumą ir ugdymą ne pamokų metu, kad vaikų priežiūros reikmės netaptų kliūtimi tėvų profesiniam ir visuomeniniam aktyvumui.
11. Siekiant paskatinti gyventojų užimtumą, įgyvendinama Užimtumo didinimo 2014–2020 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 878 „Dėl Užimtumo didinimo 2014–2020 metų programos patvirtinimo“, kuria siekiama kompleksiškai spręsti aktualias gyventojų užimtumo problemas, sutelkiant verslo, švietimo ir darbo rinkos sektorius, taip pat įtraukiant socialinius partnerius ir savivaldybes į užimtumo politikos įgyvendinimą. Lietuvoje pastaruoju metu daugėja dirbančių gyventojų, didėja užimtumo lygis, mažėja ekonomiškai neaktyvių gyventojų, mažėja nedarbas. 2014 m. 15–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis sudarė 65,7 proc., per metus jis padidėjo 2 procentiniais punktais. 2014 m. 15–64 metų amžiaus vyrų užimtumo lygis sudarė 66,5 proc., moterų – 64,9 proc. ir per metus padidėjo atitinkamai 1,8 ir 2,1 proc.
12. Darbo rinkai nuolat kintant ir patiriant struktūrinių problemų, vis sunkiau tampa įsitvirtinti jauniems žmonėms, jiems kyla didesnė socialinės atskirties grėsmė. Siekiant įveikti šiuos iššūkius, Lietuvoje nuo 2014 m. įgyvendinama Jaunimo garantijų iniciatyva, kuria siekiama nedirbančiam, nesimokančiam ir mokymuose nedalyvaujančiam jaunimui netekus darbo, baigus mokslus ar studijas, iškritus iš švietimo sistemos per 4 mėnesių laikotarpį suteikti darbo, mokymosi ar stažuotės pasiūlymą. Įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą, ypač stengiamasi nustatyti jaunuolių poreikius ir pagal juos teikti individualizuotas paslaugas. Šiuo tikslu Lietuvoje aktyviai vykdoma teritorinių darbo biržų jaunimo darbo centrų tinklo plėtra. 2015 m. sausio pradžioje šalyje veikė 29 jaunimo darbo centrai. Taip pat aktyviai plėtojamas atvirųjų jaunimo centrų ir erdvių tinklas, šiuo metu veikiantis 45 savivaldybėse. Šie centrai skirti visiems jaunuoliams, ieškantiems saugios aplinkos, naujų bendravimo formų. Apibendrinant pažymėtina, kad svarbu formuoti užimtumo politiką, kuri sudarytų sąlygas visoms asmenų grupėms dalyvauti darbo rinkoje, nedarbo atveju – skatinti aktyvią poziciją keisti padėtį, sudaryti palankias sąlygas derinti pareigas šeimai su profesiniu aktyvumu.
13. Lietuvos Respublika yra viena iš Europos Sąjungos (toliau – ES) šalių, per pastarąjį dešimtmetį pasiekusių geriausių rezultatų vyresnio amžiaus asmenims dalyvaujant darbo rinkoje. 2014 m. 55–64 metų darbuotojų dalis, palyginti su 2000 m., padidėjo nuo 45,6 proc. iki 63 proc. Kaip pažymima Tarptautinės darbo organizacijos mokslinių tyrimų skyriaus parengtame dokumente „Gyventojų senėjimo įtaka Lietuvos darbo rinkai“ (http://www.ilo.org/global/research/publications/WCMS_424066/lang--en/index.htm), vertinant tarptautiniu mastu, darbo rinkos sąlygos vyresniems darbuotojams Lietuvoje išlieka palankios. Vyresnio amžiaus (55–64 metų) asmenų nedarbo lygis 2015 m. I ketv. buvo 8,8 proc. (1,4 proc. didesnis nei bendras 28 ES valstybių narių vidurkis). Nors tarp vyresnio amžiaus žmonių yra daug ilgalaikių bedarbių (52,7 proc.), šis rodiklis Lietuvoje yra beveik 10 procentinių punktų mažesnis nei bendras 28 ES valstybių narių vidurkis, vyresnio amžiaus darbuotojų dalyvavimo darbo rinkoje rodiklis yra gerokai didesnis nei bendras 28 ES valstybių narių vidurkis. Tačiau svarbu pabrėžti, kad dėl palyginti mažo gimstamumo ir didelės emigracijos, pirmiausia jaunimo, artimiausiais dešimtmečiais Lietuvai gali kilti didelių su gyventojų senėjimu susijusių iššūkių. Remiantis dabartinėmis gyventojų skaičiaus kitimo prognozėmis, artimiausiais dešimtmečiais Lietuvoje, manoma, sparčiai mažės darbingo amžiaus gyventojų (15–64 metų): per artimiausius 15 metų šis skaičius gali sumažėti iki 34 proc., o laikotarpiu iki 2050 m. – daugiau nei 45 proc. Tuo tarpu vidutinis tais pačiais laikotarpiais prognozuojamas darbingo amžiaus gyventojų sumažėjimas Europos Sąjungos valstybėse narėse sieks tik 5–10 proc.
14. Pažymėtina, kad Lietuvoje aktuali darbuotojų diskriminavimo dėl amžiaus problema. 2015 m. Eurobarometro tyrimo „Diskriminacija ES 2015 metais“ apklausos dalyviai asmens amžių, jei jis (ji) yra vyresnis (-ė) nei 55 metų, dažniausiai, lyginant su kitais diskriminacijos rūšis atspindinčiais atsakymų variantais, nurodė kaip veiksnį, kuris gali būti laikomas jo trūkumu, samdant darbuotojus (Lietuvoje – 63 proc., vidutiniškai ES – 56 proc.). Panašias nuostatas atspindi ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu 2014 m. atliktas Vyresnio amžiaus žmonių socialinės įtraukties, įsitraukimo į darbo rinką galimybių tyrimas (http://www.lygybe.lt/lt/tyrimai-lygybes-srityje.html). Jis nustatė, kad kas ketvirtas vyresnio amžiaus žmogus susiduria su diskriminacija profesinėje veikloje.
15. Atsižvelgiant į šias tendencijas, būtina daugiau dėmesio skirti vyresnio amžiaus žmonių aktyvumui skatinti, plėtoti ir kurti palankesnę vyresnio amžiaus žmonėms darbo rinkos ir savanorystės infrastruktūrą, taip pat ieškoti ir diegti naujas veiklos formas ir būdus, kurie padėtų vyresnio amžiaus žmonėms ilgiau išlikti darbo rinkoje, lengviau įsitraukti į savanorišką veiklą, mokytis, mažinti vyresnio amžiaus asmenų diskriminaciją.
16. Aptariant įgyvendinamas šeimos politikos priemones, svarbu pažymėti, kad plėtojamos socialinės paslaugos ir jų infrastruktūra. Tam tikslui kooperuojamos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšos: skiriamos valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos asmenų, turinčių sunkią negalią, įskaitant senyvo amžiaus asmenis, socialinei globai (dienos, trumpalaikei, ilgalaikei), socialinės rizikos šeimų socialinei priežiūrai (2015 m. šioms paslaugoms teikti savivaldybėse buvo 741,5 socialinių darbuotojų pareigybės), Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis vykdomos priemonės, skirtos socialinių paslaugų infrastruktūrai modernizuoti, išbandomos naujos pagalbos formos – integrali pagalba (slauga ir socialinė globa) į namus, telkiant tam mobilias specialistų komandas, galinčias suteikti reikiamą pagalbą senyvo amžiaus, neįgaliems asmenims ir jų šeimų nariams (2015 m. tokią pagalbą teikė apie 80 mobiliųjų komandų 21 savivaldybės teritorijoje).
17. Svarbiausi socialiniai iššūkiai – netolygios vaikų ir jaunimo visaverčio gyvenimo galimybės, atsiradusios dėl visuomenės diferenciacijos pagal pajamas, labiausiai paveikia nepilnas šeimas, auginančias mažamečius vaikus, gausias šeimas, taip pat šeimas, turinčias kitų išlaikytinių. Išlieka aukštas vaikų skurdo rizikos lygis – 2014 m. jis siekė 23,5 proc. Didėja vaikų auginimo kaštai, pagyvenusių bei slaugymo reikalingų šeimos narių priežiūros poreikiai, juo labiau kad dėl vaikų auginimo ar slaugos vienas iš šeimos narių būna priverstas bent laikinai atsisakyti profesinės veiklos, karjeros galimybių.
18. Konkurso būdu finansuojami nevyriausybinių organizacijų pateikti projektai ir teikiama parama vietos bendruomenėse veikiantiems vaikų dienos centrams, kuriuose teikiamos paslaugos vaikams iš socialinės rizikos šeimų. 2015 m. šiai priemonei įgyvendinti skirta 2,6 mln. eurų. Valstybės biudžeto lėšomis remiama 215 vaikų dienos centrų projektų. Vaikų dienos centruose socialinės priežiūros paslaugos teikiamos apie 6,3 tūkst. vaikų. Tačiau svarbu plėtoti paslaugų tinklą, užtikrinantį šeimos ir vaiko fizinį, materialinį, psichosocialinį bei struktūrinį saugumą ir prevenciją per užimtumą, ugdymą, sveikatos apsaugą; užtikrinti vaiko teises ir jo saugumą tokiais būdais, kad ateityje jis taptų visaverčiu visuomenės piliečiu. Svarbu daug dėmesio skirti kompleksiškai teikiamų paslaugų plėtrai bendruomenėse, prioritetą teikiant pagalbos šeimoms, vyresnio amžiaus asmenims ir vaikams paslaugoms, taip pat kompleksiškai teikiamoms paslaugoms užtikrinti, kad vaikų priežiūra, pagyvenusių bei slaugomų šeimos narių poreikiai netaptų kliūtimi šeimos narių profesiniam ir visuomeniniam aktyvumui ir nestabdytų šeimų apsisprendimo turėti vaikų.
19. Siekiant spręsti ekonomines šeimų problemas, kylančias dėl vaikų auginimo, teikiama piniginė socialinė parama šeimai ir vaikams. Šeimos remiamos įvairiomis finansinėmis priemonėmis: mokamos motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, vienkartinės išmokos nėščiai moteriai, gimus vaikui ar jį įsivaikinus, nepasiturinčių šeimų vaikams skiriamas nemokamas maitinimas mokyklose ir parama mokinio reikmenims įsigyti (nemokamus pietus mokyklose vidutiniškai per vieną 2015 m. mėnesį gavo apie 21 proc. mokinių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo ar priešmokyklinio ugdymo programas), mokamos išmokos vaikams (išmoką vaikui vidutiniškai per vieną 2015 m. mėnesį gavo apie 14,5 proc. visų Lietuvos vaikų). Vaikams, negaunantiems teismo priteisto išlaikymo iš savo tėvų, mokamos išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo. 2015 m. vidutinis metinis išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo gavėjų skaičius buvo 23,4 tūkst. vaikų. Nepasiturinčioms šeimoms teikiama piniginė socialinė parama (skiriama socialinė pašalpa, būsto šildymo, geriamojo vandens, karšto vandens išlaidų kompensacijos). Svarbu ir toliau tobulinti finansinės paramos šeimai ir vyresnio amžiaus asmenims priemones, padedant tenkinti šeimų ir asmenų saugumo, socialinius poreikius ypatingą dėmesį skiriant vaikų turinčioms šeimoms, kad sprendimas gimdyti ir auginti vaikus netaptų šeimos ekonominės padėties pablogėjimo priežastimi. Siekiant demografinio aktyvumo, šeimų kūrimosi, jų stabilumo svarbu didinti būsto prieinamumą pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms.
20. Statistikos departamento duomenimis, 2014 m. buvo įregistruota 22,1 tūkst. santuokų ir 9,8 tūkst. ištuokų, 100 santuokų teko 44 ištuokos. Dažnos ištuokos atspindi sudėtingas problemas, kurios kyla šeimoms dėl tarpusavio santykių, kartais virstančių smurtu ir prievarta prieš partnerį ir vaikus. Keičiasi ir šeimos vertybinės orientacijos. Tai rodo alternatyvių šeimyninio gyvenimo formų plitimas, šeimos narių teritorinio mobilumo didėjimas, jaunimo noras atidėti santuoką vėlesniam laikui. Šeimos vaidmens ir jos ekonominės padėties kaita reikalauja nuolat peržiūrėti šalyje vykdomas šeimos politikos priemones ir pritaikyti jas prie naujai atsirandančių iššūkių, todėl svarbu stiprinti šeimos institutą, gerinti šeimos įvaizdį visuomenėje, plėtoti įvairiapuses priemones šeimai, tėvų atsakomybei stiprinti, pozityviajai tėvystei plėtoti. Taip pat reikia rengti ir įgyvendinti priemones, kurios būtų skirtos gebėjimams puoselėti šeimos narių tarpusavio santykius ir žmogiškiesiems ryšiams ugdyti bei apimtų visus individo gyvenimo tarpsnius ir atitiktų jo psichosocialinę raidą.
21. Pažymėtina, kad šeimos politikos įgyvendinimo sėkmė priklauso nuo daugelio veiksnių, iš kurių minėtinos ir patrauklios darbo vietos. Šis patrauklumas apima darbo santykių lankstumą, t. y. galimybę derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, geras darbo sąlygas fizinės darbo aplinkos požiūriu, taip pat ir atlyginimą darbuotojams, kuris ne tik pašalintų šeimos patekimo į skurdą riziką, bet ir užtikrintų šeimos poreikių patenkinimą, padėtų drąsiau žvelgti į ateitį. Kaip rodo Eurostato 2014 m. duomenys, galimybių Lietuvoje didėti atlyginimams yra, nes šalis, palyginti su kitomis ES valstybėmis, pagal BVP vienam gyventojui yra dvidešimta, pagal vidutinį darbo užmokestį, vidutines metines pajamas – dvidešimt penkta–dvidešimt šešta. Statistikos duomenys taip pat rodo, kad šalyse, kuriose aukštesnis gimstamumo lygis, yra aukštesnis ir pajamų lygis vienam gyventojui, mažesnė pajamų diferenciacija. Taigi didesnė socialinė sanglauda yra vienas iš svarbių veiksnių, padedančių siekti šeimos politikos tikslų.
22. Nors vykdomos įvairios veiklos šeimos gerovės ir gyventojų senėjimo pasekmių mažinimo srityse, tačiau esama situacija įpareigoja veiklą šiose srityse numatyti platesnėje laiko perspektyvoje, atsižvelgiant į ilgalaikes demografines tendencijas ir šalies socialinę, ekonominę raidą. Tai padėtų ateityje užtikrinti didesnį vykdomos šeimos politikos veiksmingumą bei nuoseklumą.
III SKYRIUS
VEIKSMŲ PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
23. Veiksmų plano tikslas – kurti teisines, socialines, ekonomines sąlygas, stiprinančias šeimas, užtikrinančias visavertį jų funkcionavimą bei padedančias įveikti su gyventojų senėjimu susijusias neigiamas pasekmes.
24. Veiksmų plano uždaviniai:
24.1. skatinti šeimos narių ir vyresnio amžiaus asmenų užimtumą ir sudaryti sąlygas derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus;
24.2. plėtoti paslaugų tinklą, užtikrinantį šeimos, vaiko ir vyresnio amžiaus asmenų fizinį, materialinį, psichosocialinį saugumą ir socialinės atskirties prevenciją;
24.3. tobulinti finansinės paramos šeimai teikimo sistemą, padedančią tenkinti šeimos saugumo ir socialinius poreikius;
IV SKYRIUS
VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMAS
26. Veiksmų plano įgyvendinimą koordinuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Įgyvendinant planą dalyvauja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos bei Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Lietuvos savivaldybių asociacija, taip pat siūloma dalyvauti savivaldybių administracijoms, socialiniams partneriams, asocijuotoms verslo struktūroms, jaunimo organizacijoms.
27. Siekiant įgyvendinti Veiksmų plano tikslą ir uždavinius, parengtos Veiksmų plano įgyvendinimo priemonės (Veiksmų plano 1 priedas), kuriose taip pat numatomos lėšos, terminai ir atsakingi vykdytojai.
28. Veiksmų plano įgyvendinimas bus vertinamas pagal Veiksmų plano 2 priede nustatytus vertinimo kriterijus ir jų reikšmes.
Šeimos gerovės ir gyventojų senėjimo
pasekmių mažinimo 2016 metų veiksmų plano
1 priedas
ŠEIMOS GEROVĖS IR GYVENTOJŲ SENĖJIMO PASEKMIŲ MAŽINIMO 2016 METŲ VEIKSMŲ PLANO
ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
| Priemonės pavadinimas |
Atsakingi vykdytojai |
Vykdymo terminas |
Planuojami asignavimai pagal finansavimo šaltinius, tūkst. eurų |
| Tikslas – kurti teisines, socialines, ekonomines sąlygas, stiprinančias šeimas, užtikrinančias visavertį jų funkcionavimą bei padedančias įveikti su gyventojų senėjimu susijusias neigiamas pasekmes |
|||
| 1 uždavinys. Skatinti šeimos narių ir vyresnio amžiaus asmenų užimtumą bei sudaryti sąlygas derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus |
|||
| 1.1. Įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą ir kitas jaunimo užimtumą skatinančias programas |
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija), Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Lietuvos darbo birža) |
2016 m.
I–IV ketv. |
29 444 (Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos (toliau – ES), valstybės biudžeto lėšos (toliau – VB) |
| 1.2. Teikti finansines paskatas darbdaviams, kompensuoti dalį darbo užmokesčio, siekiant įdarbinti su sunkumais darbo rinkoje susiduriančius asmenis |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos darbo birža |
2016 m.
I–IV ketv. |
5 000 (ES) |
| 1.3. Vykdyti informacinę, šviečiamąją kampaniją apie darbo rinkos pokyčius, darbuotojų užimtumo, integracijos ir mobilumo galimybes |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos darbo birža |
2016 m.
II–IV ketv. |
14 (VB) |
| 1.4. Ugdyti vyresnio amžiaus asmenų kompetencijas ir suteikti jiems kvalifikaciją, siekiant didinti dalyvavimą darbo rinkoje ir savanoriškoje veikloje |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
2016 m.
I–IV ketv. |
2 500 (ES) |
| Šį uždavinį padeda įgyvendinti Užimtumo didinimo 2014–2020 metų programos įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 204 „Dėl Užimtumo didinimo 2014–2020 metų programos įgyvendinimo tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“, Socialinės įtraukties didinimo 2014−2020 m. veiksmų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. A1-588 „Dėl Socialinės įtraukties didinimo 2014−2020 m. veiksmų plano patvirtinimo“ (toliau − Socialinės įtraukties didinimo 2014−2020 m. veiksmų planas). |
|||
| 2 uždavinys. Plėtoti paslaugų tinklą, užtikrinantį šeimos, vaiko ir vyresnio amžiaus asmenų fizinį, materialinį, psichosocialinį saugumą ir socialinės atskirties prevenciją |
|||
| 2.1. Finansuoti nevyriausybinių organizacijų, dirbančių šeimos gerovės srityje ir teikiančių įvairiapuses paslaugas šeimai, tėvų atsakomybei stiprinti ir pozityviajai tėvystei plėtoti, veiklos projektus |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
2016 m.
I ketv. |
316,4 (VB) |
| 2.2. Organizuoti kompleksinių paslaugų teikimą krizinėse situacijose esantiems tėvams, auginantiems vaikus, ugdant tėvų socialinius ir pozityviosios tėvystės įgūdžius, teikiant prioritetą ankstyvųjų šeimos krizių prevencijai |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
2016 m.
I ketv. |
72 (VB)
|
| 2.3. Plėsti vaikų dienos centrų savivaldybėse veiklą, teikiant nestacionarias dienos paslaugas vaikams ir šeimoms |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
2016 m.
I ketv. |
3 174,6 (VB) |
| 2.4. Plėtoti integralią pagalbą neįgaliems ir senyvo amžiaus asmenims |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
2016 m.
I–IV ketv. |
2 780 (ES) |
| 2.5. Teikti kompleksines paslaugas šeimoms ir vaikams |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
2016 m.
III ketv. |
510 (ES, VB) |
| 2.6. Parengti Pagyvenusių žmonių sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktikos vadovą (metodinį leidinį) |
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
|
2016 m.
IV ketv. |
20 (ES) |
| 2.7. Peržiūrėti ir prireikus tobulinti teisės aktus, kuriais vadovaujantis teikiamos paslaugos, alternatyvios ilgalaikės socialinės globos paslaugoms, numatant teikti prioritetą alternatyvioms paslaugoms |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
2016 m.
I–II ketv. |
- |
| 2.8. Plėtoti socialinių paslaugų infrastruktūrą |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
2016 m.
I–IV ketv. |
733 (ES, VB) |
| 2.9. Stiprinti moterų ir vyrų lygybės užtikrinimą vietos savivaldos lygmeniu |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Lietuvos savivaldybių asociacija, nevyriausybinės organizacijos |
2016 m.
III–IV ketv. |
220 (ES) |
| 2.10. Įgyvendinant Lietuvos kultūros tarybos meno sričių priemones, teikti prioritetą vaikų ir jaunimo kultūriniam ugdymui, kultūros prieinamumo didinimui visoms amžiaus grupėms |
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
|
2016 m.
IV ketv. |
- |
| 2.11. Sudaryti sąlygas socialiniams darbuotojams, teikiantiems socialinę priežiūrą socialinės rizikos šeimoms, dalyvauti supervizijose ir tobulinti savo profesinę kompetenciją |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
2016 m.
II–IV ketv. |
190 (VB) |
| 2.12. Parengti veiksmų planą darbui su socialinės rizikos šeimomis gerinti ir vaikų teisių apsaugai užtikrinti |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija |
2016 m.
I–II ketv. |
- |
| Šį uždavinį padeda įgyvendinti Socialinės įtraukties didinimo 2014−2020 m. veiksmų planas, Vaiko gerovės 2013–2018 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. A1-547 „Dėl Vaiko gerovės 2013–2018 m. programos patvirtinimo“, Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. A1-83 „Dėl Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“, Integralios pagalbos plėtros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. A1-353 „Dėl Integralios pagalbos plėtros programos patvirtinimo“, Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2015−2021 metų programos įgyvendinimo veiksmų planas 2015–2017 metams, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. A1-199 „Dėl Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2015–2021 metų programos įgyvendinimo veiksmų plano 2015–2017 metams patvirtinimo“, Neformaliojo vaikų švietimo finansavimo tobulinimo veiksmų planas 2014−2016 m., patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. V-972 „Dėl Neformaliojo vaikų švietimo finansavimo tobulinimo veiksmų plano 2014−2016 m. patvirtinimo“, Bendrojo ugdymo mokyklų, vykdančių pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, stiprinimo ir inkliuzinio ugdymo plėtros 2014–2016 metų veiksmų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. V-808 „Dėl Bendrojo ugdymo mokyklų, vykdančių pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, stiprinimo ir inkliuzinio ugdymo plėtros 2014–2016 metų veiksmų plano patvirtinimo“, Nevyriausybinių organizacijų, dalyvaujančių sveikatos stiprinimo veikloje, skatinimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-1317 „Dėl Nevyriausybinių organizacijų, dalyvaujančių sveikatos stiprinimo veikloje, skatinimo programos patvirtinimo“. |
|||
| 3 uždavinys. Tobulinti finansinės paramos šeimai teikimo sistemą, padedančią tenkinti šeimos saugumo ir socialinius poreikius |
|||
| 3.1. Tęsti vieno iš tėvų (įtėvių) ar vaiko globėjų, auginančių vaiką iki 3 metų, draudimą valstybės lėšomis valstybinio socialinio draudimo pensijai ir nedarbo socialinio draudimo išmokoms gauti, jei tuo laikotarpiu jie neturi draudžiamųjų pajamų |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau –Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) |
2016 m.
I–IV ketv. |
43 100 (VB)
|
| 3.2. Į pensijų fondą iš valstybės biudžeto lėšų pervesti pensijų įmoką už pensijų kaupimo dalyvį – vieną iš tėvų, auginantį vaiką iki 3 metų ir gaunantį motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpą arba draudžiamą valstybiniu socialiniu pensijų draudimu valstybės lėšomis |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba |
2016 m.
I–IV ketv. |
8 100 (VB)
|
| 3.3. Didinti finansinę paramą mažas pajamas gaunančioms šeimoms, auginančioms mokyklinio amžiaus vaikus |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
2016 m.
III–IV ketv. |
920 (VB) |
| 3.4. Pervesti valstybės biudžeto lėšas savivaldybėms, skirtas asmenims ir šeimoms, nuomojantiems būstą iš fizinių ar juridinių asmenų, nuomos mokesčio daliai kompensuoti |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
2016 m.
I–IV ketv. |
3 852 (VB) |
| 3.5. Plėtoti savivaldybių socialinio būsto fondą |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
2016 m.
III–IV ketv. |
4 000 (ES) |
| 3.6. Atlikti analizę ir parengti pasiūlymus dėl nuolaidų kortelės įvedimo galimybių ir procedūrų tris ir daugiau vaikų auginančioms šeimoms |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
2016 m.
II–III ketv. |
- |
| Šį uždavinį padeda įgyvendinti Socialinės įtraukties didinimo 2014−2020 m. veiksmų planas. |
|||
| 4 uždavinys. Didinti šeimos savivertę, analizuoti ir vertinti demografinius pokyčius, siekiant veiksmingai įgyvendinti šeimos politiką |
|||
| 4.1. Parengti tolesnės demografinės politikos plėtros gaires („Baltoji knyga“) |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
|
2016 m.
II–III ketv. |
50 (VB) |
| 4.2. Teikti informaciją apie demografinės politikos nuostatų įgyvendinimą, organizuoti ir viešinti veiklas, vykdomas šeimos gerovės ir gyventojų senėjimo pasekmių mažinimo srityje, bei sukurti šeimos gyvenimui palankios įmonės ženklą |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
|
2016 m.
II–III ketv. |
54 (VB)
|
| 4.3. Pervesti lėšas premijoms daugiavaikėms motinoms mokėti |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
|
2016 m.
II ketv. |
13 (VB) |
| 4.4. Siekiant gerinti vaikų teisių apsaugą, tobulinti vaikų teisių apsaugą užtikrinančių institucijų veiklą, peržiūrėti, ir prireikus parengti vaikų teisių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų projektus |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
|
2016 m.
III–IV ketv. |
- |
| 4.5. Kaupti ir skleisti informaciją apie įmonių, kurios taiko su tėvų pareigomis suderintus darbo organizavimo metodus, gerąją praktiką |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
2016 m.
II–III ketv. |
- |
Šeimos gerovės ir gyventojų senėjimo pasekmių mažinimo 2016 metų veiksmų plano
2 priedas
ŠEIMOS GEROVĖS IR GYVENTOJŲ SENĖJIMO PASEKMIŲ MAŽINIMO 2016 METŲ VEIKSMŲ PLANO
VERTINIMO KRITERIJAI IR JŲ REIKŠMĖS
| Eil. Nr. |
Uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir matavimo vienetai |
Vertinimo kriterijų reikšmės |
Įgyvendinančioji institucija |
| 2016 m. |
|||
| 1. |
Uždavinys – skatinti šeimos narių ir vyresnio amžiaus asmenų užimtumą, sudaryti sąlygas derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus |
|
|
| 1.1. |
Jaunimo užimtumo iniciatyvos lėšomis finansuojamų projektų dalyvių, kurie baigę dalyvauti projekte po šešių mėnesių dirba, įskaitant savarankišką darbą, dalis nuo visų dalyvavusių skaičiaus (procentai) |
50 |
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija), Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Lietuvos darbo birža) |
| 1.2. |
Parengtų informacinių pranešimų nacionalinėje ir regioninėje žiniasklaidoje apie įsidarbinimo, profesinio mokymo, verslo steigimo ir plėtros sąlygas ir galimybes Lietuvoje skaičius (vienetai) |
5 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos darbo birža |
| 2. |
Uždavinys – plėtoti paslaugų tinklą, užtikrinantį šeimos, vaiko ir vyresnio amžiaus asmenų fizinį, materialinį, psichosocialinį saugumą ir socialinės atskirties prevenciją |
|
|
| 2.1. |
Nevyriausybinių organizacijų, dirbančių šeimos gerovės srityje ir teikiančių įvairiapuses paslaugas šeimai, tėvų atsakomybei stiprinti ir pozityviajai tėvystei plėtoti, skaičius (vienetai) |
75 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
| 2.2. |
Šeimų, kurioms esant krizinėje situacijoje suteiktos kompleksinės paslaugos, skaičius (asmenys) |
750 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
| 2.3. |
Vaikų, dalyvaujančių vaikų dienos centrų veikloje, dalis nuo visų socialinės rizikos šeimose augančių vaikų (procentais) |
33 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
| 2.4. |
Integralios pagalbos paslaugų gavėjų skaičius (asmenys) |
800 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
| 3. |
Uždavinys – tobulinti finansinės paramos šeimai teikimo sistemą, padedančią tenkinti šeimos saugumo ir socialinius poreikius |
|
|
| 3.1. |
Tėvų (įtėvių) ar vaiko globėjų, auginančių vaiką iki 3 metų, apdraustų valstybės lėšomis valstybinio socialinio draudimo pensijai ir nedarbo socialinio draudimo išmokoms gauti, skaičius (asmenys) |
37 500 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) |
| 3.2. |
Asmenų (vieno iš tėvų, auginančių vaiką iki 3 metų ir gaunančių motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpą arba draudžiamų valstybiniu socialiniu pensijų draudimu valstybės lėšomis), už kuriuos pervedama įmoka į pensijų fondą iš valstybės biudžeto lėšų, skaičius (asmenys) |
45 000 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba |
| 3.3. |
Lėšų, skiriamų mažas pajamas gaunančioms šeimoms, auginančioms mokyklinio amžiaus vaikus, paramai mokinio reikmenims įsigyti didėjimas (procentais) |
25 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, |
| 3.4. |
Mažas pajamas gaunančių šeimų, auginančių mokyklinio amžiaus vaikus, kurioms pagerės finansinė padėtis, skaičius (šeimos) |
48 000 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
| 3.5. |
Asmenų, galinčių gauti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją, skaičius (asmenys) |
7 690 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
| 3.6. |
Įrengtų naujų ar įsigytų socialinių būstų skaičius (vienetai) |
5 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
| 4. |
Uždavinys – didinti šeimos savivertę, analizuoti ir vertinti demografinius pokyčius, siekiant veiksmingai įgyvendinti šeimos politiką |
|
|
| 4.1. |
Parengtų strateginių dokumentų, apibendrinančių šalies demografinę situaciją ir numatančių tolesnės demografinės politikos plėtros veiksmus, skaičius (vienetai) |
1 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
|
| 4.2. |
Parengtų informacinių pranešimų ir suorganizuotų renginių šeimos gerovės ir gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo srityje skaičius (vienetai) |
10 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
|