Autentiškas vertimas

Vyriausybės kanceliarijos

Administravimo departamentas

2022 07 14

Vaiko teisių konvencijos FAKULTATYVuS protokolas dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuosiuose konfliktuose

Valstybės, Protokolo šalys,

paskatintos didžiulio palaikymo Vaiko teisių konvencijai, kuris įrodo plačiai paplitusį įsipareigojimą siekti skatinti ir apsaugoti vaiko teises;

dar kartą patvirtindamos, kad vaikų teisėms būtina ypatinga apsauga, ir ragindamos nuolat gerinti visų be išimties vaikų padėtį, taip pat jų vystymąsi ir ugdymą taikos bei saugumo sąlygomis;

sunerimusios dėl žalingo ir plačiai paplitusio ginkluotųjų konfliktų poveikio vaikams ir ilgalaikių jų padarinių ilgalaikei taikai, saugumui ir vystymuisi;

smerkdamos atvejus, kai vaikai pasirenkami taikiniais vykstant ginkluotiesiems konfliktams ir tiesioginėms atakoms prieš tarptautinės teisės saugomus objektus, įskaitant vietas, kuriose paprastai būna daug vaikų, tokias kaip mokyklos bei ligoninės;

pažymėdamos, kad yra priimtas Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutas, ir ypač tai, kad į jį kaip karo nusikaltimas įtrauktas jaunesnių kaip 15 metų vaikų šaukimas ar ėmimas į karo tarnybą arba jų naudojimas aktyviai veiklai karo veiksmuose tiek tarptautinių, tiek vietinių ginkluotųjų konfliktų metu;

todėl manydamos kad, norint dar labiau stiprinti Vaiko teisių konvencijoje pripažintų teisių įgyvendinimą, būtina didinti vaikų apsaugą nuo dalyvavimo ginkluotuosiuose konfliktuose;

pažymėdamos, kad Vaiko teisių konvencijos 1 straipsnis nurodo, kad Konvencijoje vaikas – tai kiekvienas žmogus, neturintis 18 metų, jei pagal vaikui taikomus įstatymus jo pilnametystė nepripažinta anksčiau;

įsitikinusios, kad Konvencijos fakultatyvus protokolas, nustatantis vyresnį amžių, nuo kurio asmenys gali būti imami į tarnybą ginkluotosiose pajėgose ir gali dalyvauti karo veiksmuose, veiksmingai padės įgyvendinti principą, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į geriausius vaiko interesus;

pažymėdamos, kad 1995 m. gruodžio mėnesį įvykusi dvidešimt šeštoji Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio konferencija, be kita ko, rekomendavo konflikto šalims imtis visų galimų veiksmų, kad užtikrintų, jog jaunesni kaip 18 metų vaikai nedalyvautų karo veiksmuose;

sveikindamos tai, kad 1999 m. birželio mėnesį buvo vieningai priimta Tarptautinės darbo organizacijos Konvencija Nr. 182 dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo ir neatidėliotinų veiksmų tokiam darbui panaikinti, kuri, be kita ko, draudžia priverstinį ar privalomą vaikų ėmimą į karo tarnybą dalyvauti ginkluotuosiuose konfliktuose;

su dideliu susirūpinimu smerkdamos atvejus, kai valstybės ginkluotosioms pajėgoms nepriklausančios ginkluotos grupuotės ima vaikus į karo tarnybą, juos apmoko ir naudoja karo veiksmuose toje valstybėje ir už jos ribų, taip pat pripažindamos atsakomybę tų, kurie tokiu būdu ima vaikus į karo tarnybą, juos apmoko ir naudoja tokiems tikslams;

primindamos, kad kiekvienai ginkluotojo konflikto šaliai tenka įsipareigojimas laikytis tarptautinės humanitarinės teisės nuostatų;

pabrėždamos, kad šis Protokolas nepažeidžia Jungtinių Tautų Chartijoje, įskaitant jos 51 straipsnį, nurodytų tikslų ir principų bei atitinkamų humanitarinės teisės normų;

atsižvelgdamos į tai, kad visapusiškai vaikų apsaugai, ypač ginkluotųjų konfliktų ir užsienio valstybės okupacijos metu, būtinos taikos ir saugumo sąlygos, grindžiamos visapusišku Chartijoje nurodytų tikslų bei principų paisymu ir atitinkamų žmogaus teisių gynimo priemonių laikymusi;

pripažindamos ypatingus poreikius tų vaikų, kurie dėl savo ekonominės ar socialinės padėties arba lyties yra ypač pažeidžiami šiam Protokolui prieštaraujančio ėmimo į karo tarnybą ar panaudojimo karo veiksmuose atveju;

atmindamos, kad būtina nagrinėti pagrindines ekonomines, socialines ir politines vaikų dalyvavimo ginkluotuosiuose konfliktuose priežastis;

įsitikinusios, kad būtina stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą įgyvendinant šio Protokolo nuostatas, taip pat gerinti nukentėjusių nuo ginkluotųjų konfliktų vaikų fizinę ir psichosocialinę reabilitaciją bei socialinę reintegraciją;

skatindamos bendruomenę, ypač vaikus ir nukentėjusius nuo ginkluotųjų konfliktų vaikus, dalyvauti vykdant informacines ir švietimo programas, susijusias su šio Protokolo įgyvendinimu,

susitarė:

1 straipsnis

Valstybės, Protokolo šalys, imasi visų galimų priemonių, kad užtikrintų, jog jaunesni kaip 18 metų jų ginkluotųjų pajėgų nariai tiesiogiai nedalyvautų karo veiksmuose.

2 straipsnis

Valstybės, Protokolo šalys, užtikrina, kad jaunesni kaip 18 metų asmenys nebūtų priverstinai imami į tarnybą jų ginkluotosiose pajėgose.

3 straipsnis

1. Atsižvelgdamos į Vaiko teisių konvencijos 38 straipsnyje išdėstytus principus ir pripažindamos, kad pagal šią Konvenciją jaunesni kaip 18 metų asmenys turi teisę į specialią apsaugą, valstybės, Protokolo šalys, padidina minėto straipsnio 3 dalyje nurodytą minimalų amžių, kurio sulaukę asmenys savo noru galėtų būti imami į tarnybą valstybių, Protokolo šalių, nacionalinėse ginkluotosiose pajėgose.

2. Ratifikuodama šį Protokolą arba prie jo prisijungdama kiekviena valstybė, Protokolo šalis, deponuoja privalomą deklaraciją, nustatančią minimalų amžių, nuo kurio ji leis savanorišką asmenų ėmimą į tarnybą savo nacionalinėse ginkluotosiose pajėgose, ir nurodančią apsaugos priemones, kurių ji ėmėsi, kad užtikrintų, jog toks ėmimas nebūtų nesavanoriškas ar prievartinis.

3. Valstybės, Protokolo šalys, kurios leidžia jaunesnių kaip 18 metų asmenų savanorišką ėmimą į tarnybą savo nacionalinėse ginkluotosiose pajėgose, nustato apsaugos priemones, kad užtikrintų mažiausiai tai, kad:

a) toks ėmimas būtų tikrai savanoriškas;

b) toks ėmimas būtų atliekamas gavus asmens tėvų arba kitų jo atstovų pagal įstatymą informuotą sutikimą;

c) tokie asmenys būtų išsamiai informuoti apie visas su tokia karo tarnyba susijusias prievoles;

d) prieš tai, kai priimami į karo tarnybą nacionalinėse pajėgose, tokie asmenys pateiktų patikimų jų amžių patvirtinančių įrodymų.

4. Kiekviena valstybė, Protokolo šalis, gali bet kada sugriežtinti savo deklaracijos nuostatas, apie tai pranešdama Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, kuris apie tai informuoja visas valstybes, Protokolo šalis. Toks pranešimas įsigalioja tą dieną, kurią jį gauna generalinis sekretorius.

5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas reikalavimas padidinti minimalų amžių netaikomas mokykloms, kurioms vadovauja arba kurias kontroliuoja valstybių, Protokolo šalių, ginkluotosios pajėgos, kai laikomasi Vaiko teisių konvencijos 28 ir 29 straipsnių nuostatų.

4 straipsnis

1. Valstybės ginkluotosioms pajėgoms nepriklausančios ginkluotos grupės jokiomis aplinkybėmis neturėtų imti į karo tarnybą jaunesnių kaip 18 metų asmenų arba naudoti jų karo veiksmuose.

2. Valstybės, Protokolo šalys, imasi visų galimų priemonių, kad užkirstų kelią tokiam asmenų ėmimui į karo tarnybą ir jų naudojimui karo veiksmuose, įskaitant teisines priemones, būtinas tokiai veiklai uždrausti ir kriminalizuoti.

3. Šio Protokolo straipsnio taikymas neturi poveikio nė vienos ginkluotojo konflikto šalies teisiniam statusui.

5 straipsnis

Nė viena šio Protokolo nuostata negali būti aiškinama kaip draudžianti taikyti valstybės, Protokolo šalies, teisės nuostatas arba tarptautinių dokumentų ir tarptautinės humanitarinės teisės nuostatas, kurios padėtų geriau įgyvendinti vaiko teises.

6 straipsnis

1. Kiekviena valstybė, Protokolo šalis, imasi visų reikiamų teisinių, administracinių ir kitų priemonių, kad savo jurisdikcijoje užtikrintų veiksmingą šio Protokolo nuostatų įgyvendinimą ir vykdymą.

2. Valstybės, Protokolo šalys, įsipareigoja atitinkamomis priemonėmis plačiai paskelbti ir platinti šio Protokolo principus ir nuostatas supažindindamos su jais suaugusiuosius ir vaikus.

3. Valstybės, Protokolo šalys, imasi visų galimų priemonių, kad užtikrintų, jog jų jurisdikcijai priklausantys asmenys, paimti į karo tarnybą arba naudojami karo veiksmuose pažeidžiant šį Protokolą, būtų demobilizuoti ar kitaip atleisti nuo tarnybos. Prireikus valstybės, Protokolo šalys, suteikia tokiems asmenims visą tinkamą pagalbą, reikalingą jų fiziniam ir psichologiniam atsigavimui bei socialinei reintegracijai.

7 straipsnis

1. Valstybės, Protokolo šalys, bendradarbiauja įgyvendindamos šį Protokolą, įskaitant techninį bendradarbiavimą ir finansinę paramą, kad užkirstų kelią bet kokiai šiam Protokolui prieštaraujančiai veiklai ir dalyvautų nukentėjusių nuo šiam Protokolui prieštaraujančių veiksmų asmenų reabilitacijos ir socialinės reintegracijos procese. Tokia parama teikiama ir bendradarbiaujama pasikonsultavus su susijusiomis valstybėmis, Protokolo šalimis, ir atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis.

2. Galinčios suteikti minėtą paramą valstybės, Protokolo šalys, ją teikia pagal esamas daugiašales, dvišales ar kitas programas arba, be kita ko, per savanorišką fondą, įsteigtą pagal Generalinės Asamblėjos taisykles.

8 straipsnis

1. Kiekviena valstybė, Protokolo šalis, per dvejus metus nuo tos dienos, kurią tai valstybei, Protokolo šaliai, įsigalioja šis Protokolas, Vaiko teisių komitetui pateikia ataskaitą su išsamia informacija apie priemones, kurių ėmėsi, kad įgyvendintų šio Protokolo nuostatas, įskaitant priemones, kurių imtasi siekiant įgyvendinti nuostatas dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuosiuose konfliktuose ir jų ėmimo į karo tarnybą.

2. Pateikusi minėtą išsamią ataskaitą, kiekviena valstybė, Protokolo šalis, į ataskaitas, pagal Konvencijos 44 straipsnį pateikiamas Vaiko teisių komitetui, įtraukia visą papildomą informaciją, susijusią su Protokolo įgyvendinimu. Kitos valstybės, Protokolo šalys, ataskaitas teikia kas penkeri metai.

3. Vaiko teisių komitetas gali paprašyti valstybių, Protokolo šalių, pateikti papildomos informacijos apie šio Protokolo įgyvendinimą.

9 straipsnis

1. Šį Protokolą gali pasirašyti kiekviena valstybė, kuri yra Konvencijos šalis arba yra ją pasirašiusi.

2. Šis Protokolas turi būti ratifikuojamas, prie jo gali prisijungti kiekviena valstybė. Ratifikavimo arba prisijungimo dokumentai deponuojami Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui.

3. Generalinis sekretorius, kaip Konvencijos ir šio Protokolo depozitaras, informuoja visas valstybes, Konvencijos šalis, ir visas Konvenciją pasirašiusias valstybes apie kiekvieną šio Protokolo 13 straipsnyje nurodytą deklaracijos dokumentą.

10 straipsnis

1. Šis Protokolas įsigalioja praėjus trims mėnesiams nuo dešimtojo ratifikavimo arba prisijungimo dokumento deponavimo dienos.

2. Kiekvienai šį Protokolą ratifikuojančiai arba jam įsigaliojus prie jo prisijungiančiai valstybei šis Protokolas įsigalioja praėjus vienam mėnesiui nuo tos dienos, kurią ta valstybė deponuoja savo ratifikavimo arba prisijungimo dokumentą.

11 straipsnis

1. Kiekviena valstybė, Protokolo šalis, gali bet kada denonsuoti šį Protokolą, apie tai raštu pranešusi Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, kuris po to apie tai informuoja kitas valstybes, Konvencijos šalis, ir visas Konvenciją pasirašiusias valstybes. Denonsavimas įsigalioja praėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią generalinis sekretorius gauna minėtą pranešimą. Tačiau jei tiems metams baigiantis Protokolą denonsuojanti valstybė, Protokolo šalis, dalyvauja ginkluotajame konflikte, denonsavimas neįsigalioja tol, kol nepasibaigia tas konfliktas.

2. Toks denonsavimas neatleidžia tos valstybės, Protokolo šalies, nuo jos įsipareigojimų pagal šį Protokolą dėl bet kokių veiksmų, padarytų iki denonsavimo įsigaliojimo dienos. Taip pat toks denonsavimas jokiu būdu netrukdo toliau svarstyti bet kokio klausimo, kuris jau buvo pradėtas svarstyti Vaiko teisių komitete iki denonsavimo įsigaliojimo dienos.

12 straipsnis

1. Kiekviena valstybė, Protokolo šalis, gali pasiūlyti šio Protokolo pakeitimą ir pateikti jį Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui. Tada generalinis sekretorius praneša apie siūlomą pakeitimą valstybėms, Protokolo šalims, prašydamas nurodyti, ar jos norėtų, kad būtų sušaukta valstybių, protokolo šalių, konferencija, kurioje pateikti pasiūlymai būtų svarstomi ir už juos balsuojama. Jei per keturis mėnesius nuo tokio pranešimo dienos bent vienas trečdalis valstybių, Protokolo šalių, tam pritaria, generalinis sekretorius sušaukia šią Jungtinių Tautų globojamą konferenciją. Kiekvienas pakeitimas, priimtas šioje konferencijoje dalyvaujančių ir balsuojančių valstybių, Protokolo šalių, balsų dauguma, teikiamas tvirtinti Generalinei Asamblėjai.

2. Pagal šio straipsnio 1 dalį priimtas pakeitimas įsigalioja tada, kai patvirtinamas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos ir priimamas dviejų trečdalių valstybių, Protokolo šalių, balsų dauguma.

3. Įsigaliojęs pakeitimas yra privalomas ją priėmusioms valstybėms, Protokolo šalims, o kitoms valstybėms, Protokolo šalims, ir toliau galioja šio Protokolo nuostatos ir visi ankstesni pakeitimai, kuriuos jos yra priėmusios.

13 straipsnis

1. Šis Protokolas, kurio tekstai anglų, arabų, ispanų, kinų, prancūzų ir rusų kalbomis yra autentiški, deponuojamas Jungtinių Tautų archyvuose.

2. Jungtinių Tautų generalinis sekretorius patvirtintas šio Protokolo kopijas perduoda visoms valstybėms, Konvencijos šalims, ir visoms Konvenciją pasirašiusioms valstybėms.