Administracinė byla Nr. eA-2597-552/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04289-2024-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. F. (S. F.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. (S. F.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis S. F. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2024 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. 24S173953 atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi) ir 2024 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. 24S175111 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką (toliau – ir Sprendimas uždrausti atvykti (toliau kartu – ir Sprendimai)). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Migracijos departamentas 2024 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. 24S173953 nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, o 2024 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 24S175111 nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui dėl (duomenys neskelbtini).
3. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
3.1. Jis nesutinka su Departamento priimtais sprendimais, nes jie yra nepagrįsti ir neteisėti. Išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, padaryta vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) netinkamu aplinkybių vertinimu, padarius esminę klaidą dėl pareiškėjo santykių su (duomenys neskelbtini), jo požiūriu į (duomenys neskelbtini), ignoruojant ir nevertinant kitų bylai reikšmingų aplinkybių. VSD išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, formaliai perkelta į Departamento Sprendimus, paremta hipotetiniais teiginiais ir vieša informacija, į kurią nėra pateikiama jokių nuorodų, ir kurios negalima patikrinti arba paneigti. Sprendimai, be kita ko, pažeidžia pareiškėjo, jo šeimos teises bei teisėtus interesus, todėl jie turi būti panaikinti.
3.2. VSD ir Departamentas suklydo dėl bendrovės, su kuria siejamas pareiškėjas, pobūdžio. Bendrovė nėra pagrindinis, o magistralinis (duomenys neskelbtini) ryšio operatorius. Bendrovės tinklalapyje nėra jokios informacijos apie jos ryšius ar bendradarbiavimą su (duomenys neskelbtini). Bendrovės apyvarta nedidelė, o sutartys su valstybės įmonėmis sudaro mažiau kaip 0,5 proc. metinės jos apyvartos, bendrovės apyvarta su (duomenys neskelbtini) 2023 m. sudarė tik (duomenys neskelbtini).
3.3. Pareiškėjas nesutinka su Departamentu, kad pareiškėjo atsakymai į Departamento klausimyno klausimus nedaro įtakos ir nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui. Pareiškėjo pozicija (duomenys neskelbtini) atžvilgiu negali nedaryti įtakos sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo pavojingumo nacionaliniam saugumui. Aplinkybė, kad pareiškėjas dirbo kilmės valstybės įmonėje negali būti vertinama atsietai nuo kitų su pareiškėju susijusių duomenų. Nagrinėjamoje byloje visos kitos aplinkybės ir kitų grėsmę nurodančių faktų nebuvimas rodo, kad grėsmė valstybės saugumui, remiantis tik aplinkybe, kad pareiškėjas dirbo kilmės valstybės įmonėje, nesant kitų duomenų, patvirtinančių grėsmės valstybės saugumui realumą, yra formali, o ne reali.
3.4. Priimant skundžiamus Sprendimus nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo ir jo šeimos ryšius su Lietuva, o vadovautasi tik Departamento klausimyne pateikta informacija. Nepaisant dabartinės pareiškėjo veiklos, nuo 2022 m. gegužės 19 d. iki 2024 m. gegužės 19 d. jis jau turėjo leidimą gyventi Lietuvoje. Atsakovas taip pat neatsižvelgė į (duomenys neskelbtini) veiklą – pareiškėjas dalyvavo daugelyje (duomenys neskelbtini) akcijų, 2013 m. visus pažįstamus ragino balsuoti už (duomenys neskelbtini), kai prasidėjo (duomenys neskelbtini), dalyvavo mitinge (duomenys neskelbtini). Paskutinius dvejus metus pareiškėjas praleido gyvendamas Lietuvoje, nuo 2022 m. dirba ir gauna draudžiamąsias pajamas Lietuvoje, pareiškėjo šeima integravosi Lietuvoje, jo sutuoktinė įsteigė ir valdo mažąją bendriją, abu mažamečiai vaikai gyvena ir mokosi Lietuvoje, todėl draudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvą yra neproporcinga ir prieštaraujanti priemonė ES teismų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikai.
5. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
5.1. Departamentas, priimdamas Sprendimus, vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD – išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės nacionaliniam saugumui. Departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų tikėtiną grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti kitos kompetentingos institucijos pateiktą informaciją ar ją vertinti kitaip, todėl atsakovas, priimdamas sprendimus, pagrįstai vadovavosi VSD pateikta informacija.
5.2. Pareiškėjas kilmės valstybės įmonėje (duomenys neskelbtini) dirbo 19 metų, jis ne kartą buvo paaukštintas pareigose, o jo pareigos, suponuoja jo, kaip darbuotojo, patikimumą, todėl tikėtina, kad pareiškėjas iki šiol gali palaikyti ryšius su (duomenys neskelbtini) likusiais kolegomis ir tai yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad toks ryšių palaikymas gali suponuoti pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumui. Nagrinėjamu atveju, be kita ko, buvo įvertinti ir pareiškėjo ryšiai su Lietuva, kurie, atsakovo nuomone, nenusveria pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Be to, pareiškėjas periodiškai vyksta į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), todėl jo ryšiai su (duomenys neskelbtini) nėra galutinai nutraukti. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Departamentas, priimdamas Sprendimus, priešingai, nei nurodo pareiškėjas, vadovavosi ne tik VSD išvada, tačiau atliko ir savarankišką tyrimą surinktų duomenų visumoje.
5.3. Pareiškėjo argumentai, kad Departamentas ir VSD suklydo dėl bendrovės, su kuria siejamas pareiškėjas, pobūdžio, yra nepagrįsti. Pareiškėjas skunde nesutikdamas su skundžiamuose Sprendimuose pateiktu vertinimu nepagrindė savo teiginių, o tik pateikė savo subjektyvią nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio vertinimo. Pareiškėjo ryšiai su Lietuva, tam tikros šeiminės aplinkybės savaime nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės dėl iš pareiškėjo ryšių, suponuojančių jo pažeidžiamumą, kylančios grėsmės valstybės saugumui.
7. VSD atsiliepime nurodė, kad:
7.1. Sprendimai priimti Departamento kompetencijos ribose, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir ES teisės aktais, yra pagrįsti ir teisėti objektyviais duomenimis, teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, atitinka šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.
7.2. Pareiškėjas, dirbdamas įmonėje (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (Duomenys neskelbtini) valstybės institucijose ir strateginės reikšmės įmonėse dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose (strateginės reikšmės įmonėse, įstaigose, organizacijose) nedirbtų (duomenys neskelbtini) nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.
7.3. Pareiškėjas periodiškai vyksta į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o tai gali sukelti papildomas rizikas ir galbūt sudaro palankias sąlygas (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. Pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) asmuo. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leido teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę strateginiuose sektoriuose ir valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema.
7.4. Priimant Sprendimus, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, Departamentas neviršijo jam priskirtos kompetencijos, taip pat Sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės ir laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD buvo pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai ir (ar) šeimos interesai negali būti aukščiau nacionalinio valstybės saugumo. Sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, atsižvelgiant į teismų suformuotą praktiką, todėl jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjo skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
II.
8. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 17 d. sprendimu atmetė pareiškėjo S. F. skundą. Teismas priteisė iš pareiškėjo trečiajam suinteresuotam asmeniui VSD 93,23 Eur bylinėjimosi išlaidų.
9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2024 m. vasario 14 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pareiškėjas, pildydamas klausimyną nurodė, kad (duomenys neskelbtini), o nuo 2015 m. tapo šios įmonės akcininku. Departamentas skundžiamais Sprendimais atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi ir uždraudė atvykti į Lietuvą 5 metus tuo pagrindu, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Sprendimai priimti remiantis 2024 m. liepos 16 d. VSD pateikta išvada Nr. 18-6595, kurioje nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsisakymas motyvuotas aplinkybėmis, jog pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Taip pat gyvendamas Lietuvos Respublikoje pareiškėjas periodiškai vyksta į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o tai gali kelti papildomas rizikas ir galbūt sudaro palankias sąlygas (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD vertinimu, pareiškėjas, išdavus jam leidimą gyventi Lietuvoje, gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) asmuo.
10. Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, konstatuota įvertinus VSD išvadą. Teismas vertino, jog pareiškėjo skunde nurodyti argumentai nepaneigė VSD nustatytų aplinkybių ir pateiktos išvados. Sprendimuose konstatuota ir nagrinėjant bylą neginčijamai buvo nustatyti faktai, jog pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. tapo šios įmonės akcininku, o nuo 2022 m. dirbo Lietuvoje (duomenys neskelbtini) įmonėje, valdomoje tų pačių akcininkų. Be to, pareiškėjas periodiškai vyksta į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas vykimo į kilmės šalį priežasčių nenurodė, todėl šios aplinkybės, esant geopolitinei situacijai, didina užsieniečio pažeidžiamumą ir kartu tikimybę, kad jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) asmuo. VSD surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę strateginiuose sektoriuose ir valstybės institucijose.
11. Teismas nurodė, jog byloje nenustatytos aplinkybės, kurios neabejotinai patvirtintų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą (duomenys neskelbtini) oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš režimą, todėl nėra pagrindo paneigti pareiškėjo lojalumą (duomenys neskelbtini) valdžiai, todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis VSD išvada, priėmė skundžiamus Sprendimus, panaikindamas pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, atsižvelgdamas, be kita ko, ir į sudėtingą geopolitinę situaciją. Be to, pareiškėją tebesieja glaudūs ryšiai su kilmės valstybe.
12. Teismas sprendė, kad Departamentas įvertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjo šeiminiais ryšiais, tačiau pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir reikšmingesniu, nei nacionalinio saugumo užtikrinimas.
13. Teismas nurodė, kad net jeigu ir buvo VSD išvadoje ir Sprendimuose tam tikrų netikslumų, jie nepaneigia pareiškėjo įmonės bendradarbiavimo su strateginėmis (duomenys neskelbtini) įmonėmis fakto. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai nagrinėjamu atveju nepaneigia Sprendimuose išdėstyto pagrindo, kad dėl (duomenys neskelbtini), kyla grėsmė Lietuvos valstybės saugumui dėl kontržvalgybinių rizikų (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
14. Teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, padarė išvadą, jog Migracijos departamentas skundžiamais Sprendimais pagrįstai ir teisėtai atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir uždraudė atvykti į Lietuvą 5 metus. Sprendimuose įvertintos pareiškėjo individualios aplinkybės, Sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jame pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami, todėl nėra pagrindo naikinti šiuos Sprendimus.
III.
15. Pareiškėjas S. F. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti skundžiamus Departamento Sprendimus ir įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:
16.1. Nesutinka su teismo vertinimu, jog pareiškėjo skundo argumentai nepaneigia VSD nustatytų aplinkybių ir VSD pateiktos išvados. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini), tačiau byloje buvo nagrinėjamas klausimas apie šios įmonės pobūdį, dydį, išskirtinumą ir jos santykį su (duomenys neskelbtini). VSD išvadoje, priešingai, nei nurodo pirmosios instancijos teismas, buvo ne netikslumai, o tikrovės neatitinkanti informacija, leidusi VSD padaryti išvadą apie pareiškėjo pavojingumą. Jeigu VSD nebūtų netinkamai įvertinęs su pareiškėju susijusios (duomenys neskelbtini) įmonės pobūdžio, jis nebūtų padaręs išvados dėl pareiškėjo pavojingumo. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju turėjo atsižvelgti į byloje nustatytus esminius VSD išvados trūkumus ir panaikinti šios išvados pagrindu priimtus Sprendimus.
16.2. Pareiškėjas į (duomenys neskelbtini) vyko tiesiogiai ir per (duomenys neskelbtini) dėl buitinių reikmių, be to, ten gyvena pareiškėjo ir jo sutuoktinės tėvai. Pareiškėjo statusas nedraudžia jam lankytis kilmės valstybėje. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas vyktų į kilmės šalį kokiais nors kitais, įtartinais tikslais, susitiktų su (duomenys neskelbtini) atstovais ir kt., todėl ši aplinkybė (pareiškėjo vykimas į kilmės valstybę) negali būti taikoma kaip savarankiška ir patvirtinanti tikėtiną pareiškėjo lojalumą kilmės valstybei ar padidintą pareiškėjo pažeidžiamumą.
16.3. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pareiškėjas išreiškė savo poziciją prieš (duomenys neskelbtini) ir dėl (duomenys neskelbtini). Ši pozicija įtvirtinta ir pareiškėjo užpildytame Departamento klausimyne. Pareiškėjo pozicija, be kita ko, buvo išsamiai išdėstyta ir pareiškėjo skunde, kuriame nurodytos aplinkybės patvirtintos nuotraukomis iš A. N. palaikymo akcijos (duomenys neskelbtini) 2013 metais.
16.4. Teismas ir atsakovas nevertino pareiškėjo šeimos socialinio ir profesinio gyvenimo aplinkybių Lietuvoje pareiškėjo tariamai keliamos pavojaus Lietuvai kontekste. Pareiškėjas ir jo sutuoktinė Lietuvoje įkūrė verslą, investavo santaupas, pareiškėjo du mažamečiai vaikai mokosi Lietuvos švietimo įstaigose ir laisvai kalba lietuviškai, todėl mažai tikėtina, kad pareiškėjas ar jo šeima siektų tokio socialinės integracijos lygio, jeigu planuotų priešiškus veiksmus prieš Lietuvą. Todėl visos nurodytos aplinkybės paneigia įtarimus apie galimą pareiškėjo nelojalumą Lietuvai.
16.5. Šeiminių ryšių vertinimui yra svarbi LVAT 2024 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-1384-624/2024, kurioje apeliacinės instancijos teismas akcentavo asmens teisės į šeimos bei privatų gyvenimą gerbimą, akcentuodamas visų aplinkybių tinkamo įvertinimo svarbą, siekiant nustatyti, ar leidimo laikinai gyventi neišdavimas yra būtinas, neišvengiamas, siekiant apsaugoti konstitucines vertybes, o priemonė – proporcinga. Taigi, teismo sprendimas turi būti proporcingas ir adekvatus, jame turi būti nurodyti aiškūs tokio sprendimo priėmimo motyvai, kas šiuo atveju padaryta nebuvo. Teismas netinkamai įvertino VSD išvadą, skundžiamus Sprendimus, todėl teismo sprendimas turi būti panaikintas.
17. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
18. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:
18.1. Byloje neginčijamai nustatyti faktai, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas neginčijo ir aplinkybės, jog (duomenys neskelbtini).
18.2. Pareiškėjas nėra pasiekęs ilgalaikės ir tvarios integracijos lygio Lietuvoje. Pareiškėjo siekiui gyventi Lietuvoje negali būti teikiamas prioritetas prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, ypač įvertinus tai, kad jis turi stiprius ryšius su kilmės valstybe. Pareiškėjas ilgą laiką dirbo (duomenys neskelbtini), Lietuvoje gyvena tik nuo 2022 m., gyvenimo Lietuvoje laikotarpiu jis periodiškai grįžta į (duomenys neskelbtini). Tikėtina, kad būdamas (duomenys neskelbtini) akcininku, gauna pelną iš jos, (duomenys neskelbtini) gyvena jo ir jo sutuoktinės artimieji. Pareiškėjo vykimas į (duomenys neskelbtini), nepriklausomai nuo vykimo priežasčių, kelia papildomas rizikas nacionalinio saugumo interesams ir sudaro palankias sąlygas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti ir (ar) atnaujinti su juo kontaktus.
18.3. Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, jog Departamentas nevertino pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje. Iš skundžiamų Sprendimų turinio matyti, kad buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuva. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės (verslas Lietuvoje, šeiminė padėtis ir kt.) savaime nepaneigia byloje nustatytos esminės aplinkybės dėl iš pareiškėjo ryšių, suponuojančių jo pažeidžiamumą, kylančios grėsmės valstybės saugumui. Teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais.
18.4. Departamento Sprendimai pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Sprendimai atitinka VAĮ ir teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o pateikia savo subjektyvią nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių vertinimo bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas.
20. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:
20.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas pagrįstai nusprendė, kad skundžiami Sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, atitinka nacionalinio saugumo interesus ir geopolitinę situaciją. Teismas tinkamai įvertino pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvai realumą ir akivaizdumą, pagrįstai suteikė prioritetą nacionaliniam saugumui.
20.2. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir pareiškėjas neginčija, kad jis yra įgijęs ir palaiko glaudžius, ilgalaikius ir įvairiapusius ryšius su kilmės valstybe, todėl teismas pagrįstai nusprendė, jog Sprendimai, priimti vadovaujantis pareiškėjo keliama grėsme nacionaliniam saugumui, yra pagrįsti ir teisėti. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojami VSD išvados ir Sprendimų tam tikri netikslumai, nepaneigia pareiškėjo bendradarbiavimo su (duomenys neskelbtini) fakto.
20.3. Pareiškėjo periodinis vykimas į (duomenys neskelbtini) didina pareiškėjo pažeidžiamumą ir tikimybę, kad jis gali būti išnaudojamas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų nacionaliniam saugumui priešingiems tikslams. Vykimas į (duomenys neskelbtini), nepriklausomai nuo vykimo priežasčių, kelia akivaizdžias rizikas nacionalinio saugumo interesams ir sudaro palankias sąlygas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti ir (ar) atnaujinti kontaktus su pareiškėju.
20.4. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad byloje esantys įrodymai neabejotinai pagrindžia jo akivaizdų priešiškumą (duomenys neskelbtini) valdžios politikai, veikimą prieš režimą. Pareiškėjo pavienės, selektyviai atrinktos nuotraukos, jo atsakymai į Departamento klausimus ir kt. nesudaro pagrindo iš esmės paneigti jo lojalumo (duomenys neskelbtini) valdžiai, kurį jis privalėjo užtikrinti dirbdamas su (duomenys neskelbtini) įmonėmis. Tokios situacijos vertinimui pritariama ir naujausioje LVAT praktikoje.
k o n s t a t u o j a :
IV.
21. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimų, kuriais pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių (5 metus), motyvuojant tuo, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui, pagrįstumo ir teisėtumo.
22. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Migracijos departamentas Sprendimuose nurodytais pagrindais pagrįstai ir teisėtai atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir uždraudė atvykti į Lietuvą 5 metus.
23. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Departamento Sprendimus ir įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iš naujo. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Pareiškėjo teigimu, ši išvada padaryta remiantis išimtinai VSD išvadoje pateikta informacija, t. y. pareiškėjo darbo kilmės valstybės bendrovėje faktu ir nesant kitų pareiškėjo pavojingumą patvirtinančių objektyvių įrodymų. Pareiškėjas tvirtina, jog nagrinėjamu atveju nebuvo įvertintos visos nagrinėjamai situacijai reikšmingos aplinkybės, neatsižvelgta į pareiškėjo ir jo šeimos integracijos lygį Lietuvoje, o Sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą yra neproporcingas.
24. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
25. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas, kurio 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Taip pat užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
26. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šios institucijos išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui.
27. Migracijos departamentas priėmė byloje ginčijamus Sprendimus remdamasis trečiojo suinteresuoto asmens surinktais faktiniais duomenimis, nurodytais 2024 m. liepos 16 d. VSD išvadoje Nr. 18-6595, sudariusiais pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendimuose, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjas gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) asmuo. Be to, nors pareiškėjas, atsakydamas į klausimyno 10 ir 11 klausimus, pažymėjo, kad nepritaria (duomenys neskelbtini) ir kad (duomenys neskelbtini), tai savaime nepaneigia užsieniečio grėsmės valstybės saugumui, kuri kyla ne dėl užsieniečio požiūrio į susiklosčiusią situaciją, o dėl jo darbo santykių (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento vertinimu, užsieniečio leidimo laikinai gyventi panaikinimas ir uždraudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga priemonė siekiant užtikrinti ir apsaugoti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes.
28. LVAT savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022, 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023, 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.
29. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018, 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023).
30. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99, LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (žr., pvz., EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).
31. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.
32. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į (duomenys neskelbtini) keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, neturi jokių priežasčių nesutikti su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes.
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstais pripažintini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl neteisingo (duomenys neskelbtini) dydžio ir veiklos pobūdžio įvertinimo. Nepaisant to, jog minėta įmonė nėra įtraukta į įmonių, kurioms (duomenys neskelbtini), o jos sutartys su (duomenys neskelbtini) valstybinėmis įmonėmis sudaro menką dalį metinės apyvartos, pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui buvo vertinama atsižvelgus į visas faktines aplinkybes, be kita ko, ir pasikeitusį geopolitinį kontekstą. Dėl to nėra pagrindo abejoti, jog pareiškėjo ilgametis darbas ir užimtų pareigų lygis (duomenys neskelbtini) įmonėje, kuri vykdo veiklą strateginės reikšmės telekomunikacijų srityje, šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste gali aktualizuotis, (duomenys neskelbtini) žvalgybos institucijoms potencialiai siekiant verbuoti pareiškėją, taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui.
34. Ginčijami Migracijos departamento Sprendimai daugiausiai grindžiami VSD išvadoje pateikta informacija, susijusia su pareiškėjo darbu (duomenys neskelbtini) vertinimu valstybės saugumo aspektu, tačiau iš šių Sprendimų turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą (t. y., be kita ko, įvertino pareiškėjo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika). Aplinkybės, kad pareiškėjui buvo išduotas Leidimas, kuris galiojo iki 2024 m. gegužės 19 d., jog jis dirba, turi šeimą ir nepilnamečius vaikus, kitos pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepaneigia VSD nustatytų aplinkybių. Pareiškėjo siekis gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali nusverti nacionalinio saugumo interesų, prisiimant šiai vertybei bylos duomenimis keliamą pagrįstą riziką.
35. Pareiškėjo kitos procesiniuose dokumentuose teismui nurodytos aplinkybės, be kita ko, klausimyne pareiškėjo pateikti atsakymai ar dalyvavimas protestuose 2013 metais, nekeičia atlikto vertinimo dėl pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, t. y. dabartinės situacijos kontekste savaime nesudaro pagrindo teigti, kad jis negali būti išnaudotas kaip potencialus verbavimo taikinys (duomenys neskelbtini) jėgos struktūroms.
36. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia prieiti prie išvados, kad pareiškėjo situacija atsakovo vertinta individualizuotai, įvertinus visas bylos reikšmingas faktines aplinkybes, be kita ko, susijusias su pareiškėjo ryšiais su Lietuvos Respublika, ir padaryta pagrįsta išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, o priimti sprendimai yra pagrįsti ir teisėti.
37. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu asmenys atitinka UTPĮ nustatytus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019 ir kt.). Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl leidimo užsieniečiui laikinai gyventi, t. y. dėl galimybės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse.
38. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
39. Pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija