LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL APLINKOS SEKTORIAUS 2014–2020 M. VIEŠINIMO PRIEMONIŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2014 m. kovo 5 d. Nr. D1-238
Vilnius
Vadovaudamasis Nacionaline darnaus vystymosi strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 „Dėl Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos programos patvirtinimo ir įgyvendinimo“, 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos patvirtinimo“, Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija), ratifikuota Lietuvos Respublikos 2001 m. liepos 10 d. įstatymu Nr. IX-449, ir siekdamas nustatyti pagrindinius aplinkos sektoriaus visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką, įskaitant reikalingos infrastruktūros sukūrimą ir (ar) atnaujinimą, prioritetus ir pagrindines viešinimo įgyvendinimo priemones,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2014 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. D1-238
APLINKOS SEKTORIAUS 2014–2020 M. VIEŠINIMO PRIEMONIŲ PROGRAMa
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Aplinkos sektoriaus 2014–2020 m. viešinimo priemonių programa (toliau – Programa) parengta vadovaujantis Nacionaline darnaus vystymosi strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 „Dėl Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos programos patvirtinimo ir įgyvendinimo“, 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos patvirtinimo“, Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija), ratifikuota Lietuvos Respublikos 2001 m. liepos 10 d. įstatymu Nr. IX-449, atsižvelgiant į Aplinkos sektoriaus 2007–2013 m. periodo viešinimo priemonių programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. D1-542 „Dėl Aplinkos sektoriaus 2007–2013 m. periodo viešinimo priemonių programos“ įgyvendinimo rezultatus, taip pat remiantis Europos Komisijos 2007 m. ir 2011 m. atliktais gyventojų nuomonės tyrimų Nr. 365-EB75.2 „Eurobarometras: Europos Sąjungos piliečių požiūriai į aplinką“ duomenimis.
2. Programos paskirtis – išanalizavus esamą būklę visuomenės informavimo apie aplinką srityje, numatyti 2014–2020 m. laikotarpio perspektyvas, tikslus, uždavinius ir programos įgyvendinimo priemonių planą, kad prioritetas būtų teikiamas visuomenės aplinkosauginio sąmoningumo ir informuotumo apie aplinką didinimui, numatant finansuoti visuomenės informavimo ir švietimo įvairiais aplinkos klausimais priemones, Lietuvos zoologijos sodo, gamtos muziejų, kitų aplinkosauginių ir reakrecinių objektų bei jų ekspozicijų sukūrimą ir (ar) atnaujinimą, didinant jų patrauklumą, šviečiamąjį bei edukacinį poveikį.
3. Programoje numatyta aplinkos sektoriaus esamos būklės analizė ir perspektyvos, viešinimo tikslai, uždaviniai šiems tikslams pasiekti, prioritetinės viešinimo kryptys, tikslinės grupės, programos įgyvendinimas, vertinimo kriterijai, laukiami rezultatai.
II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ ir perspektyvos
5. Visuomenės informavimas ir aplinkosauginis švietimas yra viena iš pagrindinių priemonių siekiant įgyvendinti aplinkos apsaugos ir darnaus vystymosi tikslus, numatytus Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Aplinkos ministerija), įgyvendindama jos kompetencijai priskirtas funkcijas ir tarptautinius įsipareigojimus, aktyviai ir sistemingai vykdo visuomenės švietimą apie aplinką ir aplinkosaugą, turėdama nemažai šios viešosios politikos priemonės įgyvendinimo patirties, stengiasi didinti visuomenės suinteresuotumą aplinka, skatinti visuomenės narių aplinkosauginį sąmoningumą pasirenkant tausų išteklių naudojimą ir aplinkai palankų gyvenimo būdą.
6. Pirmosios aplinkos sektoriaus viešinimo priemonės Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinių fondų paramos lėšomis įgyvendintos 2004–2006 m.
2004–2006 m. laikotarpiu informacijos sklaidai pasirinktos šios pilietinę iniciatyvą skatinančios viešinimo priemonės: EKOINFO informacijos ir mokymo centro įkūrimas, informacinės dalomosios medžiagos ir pažintinių leidinių leidyba, viešųjų paslaugų teikimo visuomenei per interneto tinklą informacinės sistemos sukūrimas, ekologinės akcijos, informacijos sklaida spaudoje. Minėtos priemonės turėjo užtikrinti Orhuso konvencijos nuostatų įgyvendinimą ir garantuoti, kad visuomenė gautų reikalingą informaciją apie aplinką, dalyvautų formuojant aplinkos apsaugos politiką ir priimant sprendimus aplinkosaugos klausimais.
7. Įvertinus 2004–2006 m. įgyvendintų priemonių rezultatus, galima išskirti kelis esminius pasiekimus informavimo apie aplinkos apsaugą srityje: operatyvus informacijos apie aplinkos apsaugos priemonių įgyvendinimą, jos eigą, pasiektus rezultatus teikimas; glaudus bendradarbiavimas su visuomenės informavimo priemonėmis, užtikrinantis platų informacijos skleidimą visuomenei; efektyvus informavimas nacionalinėje ir regioninėje spaudoje, televizijoje ir radijuje. Pastebėti ir trūkumai: nepakankamas teikiamos informacijos visuomenei aktualumas, informacijos diferencijavimas pagal tikslines grupes; nesukurtas nuolat veikiantis informacijos ir mokymo centras.
Nors visuomenės galimybė susipažinti su informacija apie aplinką ir dalyvavimas sprendimų priėmimo procese pakankamai gerai reglamentuotas teisės aktais, piliečių sąmoningumas bei suinteresuotumas pasinaudoti savo teisėmis ir realus dalyvavimas aplinkosaugoje buvo labai pasyvus. Pasiekti efektyvesnius 2004–2006 m. programos įgyvendinimo rezultatus sukliudė mažas gyventojų informuotumas apskritai apie aplinką ir jos būklę, viešojoje erdvėje trūko suprantamos, tikslios ir prieinamos informacijos, padedančios geriau suvokti aplinkosaugos klausimus ir problemas, galbūt pasirinktos nepopuliarios komunikacijos priemonės.
8. Rengiant Aplinkos sektoriaus 2007–2013 m. periodo viešinimo priemonių programą, didelis dėmesys skirtas grįžtamojo ryšio tarp informacijos apie aplinkos apsaugą ir darnų vystymąsi teikimo subjekto (ministerijos) ir informacijos gavėjo (visuomenės) užtikrinimui, informacijos apimties, teikimo formos, turinio priimtinumui ir suprantamumui, nes tik įgijusi bendrojo pobūdžio žinių apie aplinką visuomenė gali laisvai keistis nuomonėmis, veiksmingiau dalyvauti priimant sprendimus.
9. Pagrindinis 2007–2013 metų programos tikslas buvo numatyti sistemingus ir nuoseklius veiksmus, kuriuos įgyvendinus būtų iš esmės pagerintas visuomenės informavimas apie aplinkos apsaugą ir darnų vystymąsi, užtikrintas visų tikslinių grupių pasiekiamumas, kad informavimo ir viešinimo priemonėmis visuomenėje būtų įtvirtintos nuostatos, leidžiančios geriau įgyvendinti darnią plėtrą. 2007–2013 m. laikotarpiu visuomenės informavimas ir švietimas apie aplinką vyko keliais etapais:
9.1. Pirmajame 2009–2012 m. etape įgyvendintos tokios viešinimo priemonės: egzistuojančioje interneto svetainėje įdiegtas internetinis portalas „Grynas“ aplinkosaugos ir darnaus vystymosi aktualijų sklaidai, skirtas naujienoms apie ekologiją, aplinką ir gamtą; vykdoma informacijos sklaida nacionalinėje ir specializuotoje spaudoje; kuriamos ir transliuojamos televizijos, radijo laidos nacionalinių televizijų, radijo eteriuose, kuriamas televizijos serialas bei dokumentiniai filmai, transliuojami nacionalinių televizijų eteryje; organizuotas dokumentinių filmų festivalis 10-yje Lietuvos miestų.
9.2. Antrajame 2012–2013 m. etape, kurio įgyvendinimas numatomas iki 2015 m., vykdoma aplinkosauginės informacijos sklaida portale „Grynas“, visuomenės informavimas ir švietimas Lietuvoje populiariose žiniasklaidos priemonėse, apimančiose nacionalinę televiziją ir radiją, regioninę ir rajoninę spaudą, internetinius portalus. Paskutiniame etape naudojamos skirtingos, bet viena kitą papildančios informavimo priemonės, tikėtina, leis užtikrinti savalaikį, spartų ir efektyvų informacijos teikimą visuomenei labiausiai rūpimais ir aktualiais aplinkosaugos klausimais.
10. Analizuojant 2007–2013 m. periodo viešinimo programos veiksmų plano įgyvendinimo priemones ir pasiektus rezultatus, didžiausias pokytis įvyko visuomenės informavime ir švietime aplinkos būklės ir kitais su aplinka susijusiais klausimais. 2007 m. Eurobarometro tyrimo (toliau – tyrimo) duomenimis, lietuviai buvo tarp blogiausiai apie aplinką informuotų ES piliečių, po 2007– 2013 m. įgyvendintų priemonių šis rodiklis labai pakito, nuo 38 proc. pakilo iki 55 proc. (pažymėtina, kad 2011 m. tyrimo duomenimis ES šalių vidurkis siekė 60 proc.).
Nors 2007–2013 m. laikotarpiu numatytas visuomenės informuotumo apie aplinkos apsaugą pagerėjimo rodiklis pasiektas, Lietuva pagal 2011 m. tyrimo duomenis vis dar smarkiai atsiliko nuo kitų Europos gyventojų sąmoningumo lygio rodiklio. Tik 16 proc. Lietuvos gyventojų manė, kad daro pakankamai, jog gamtos ištekliai būtų naudojami efektyviai. Kitų ES šalių piliečių suvokimas apie gamtos išteklių tausų naudojimą, dedant vidutiniškas pastangas, vidurkis siekė 25 proc.
11. Kuriant Aplinkos sektoriaus 2014–2020 m. viešinimo priemonių programą, atsižvelgta į 2007 m. ir 2011 m. tyrimų duomenis, kurie parodė, kad Lietuvos visuomenės nariai yra vieni mažiausiai savo elgseną į aplinkai palankesne keisti linkusių europiečių ir yra įsitikinę, kad jų individualios pastangos gali nedaug prisidėti prie aplinkos apsaugos problemų sprendimo, todėl jie dažniau pasirenka ne tokius veiksmingus elgsenos kaitos būdus – linkę keisti, o ne mažinti vartojimą.
12. Planuojant 2014–2020 m. Programos įgyvendinimo priemones svarbu atkreipti dėmesį kokiomis sklaidos priemonėmis tikslinga skleisti informaciją. Remiantis 2007 m. ir 2011 m. tyrimų duomenimis, Lietuvos gyventojai, atsižvelgiant į bendras pirmenybių pasirenkant informavimo šaltinius tendencijas, ES šalyse išsiskiria savo polinkiu gauti informaciją iš televizijos (Lietuvoje – 77 proc., ES – 68 proc.), laikraščių (Lietuvoje – 50 proc., ES – 43 proc.), radijo (Lietuvoje – 33 proc., ES – 20 proc.). Lietuviai ne tik žiūri televiziją, bet ir pasitiki per televiziją skleidžiama informacija (Lietuvoje – 48 proc., ES – 22 proc.).
Įvertinus tradicines informavimo priemones, nereikėtų pamiršti nuolat vykstančio informacijos srautų kitimo keičiantis komunikacijos priemonių populiarumui. Plėtojant informacinės visuomenės galimybes, labai svarbu spartus ir pigus žinių sklidimas, kuriam sąlygas geriausiai sudaro efektyvus informacijos ir ryšių technologijų naudojimas (sklaida internetiniuose portaluose, išmaniųjų programėlių kūrimas, reklama pasitelkiant išmaniąsias technologijas, informacinių sistemų plėtra ir kt.).
13. Atsižvelgiant į vyraujančias Lietuvos gyventojų nuostatas apie aplinkai palankų gyvenimo būdą, viešinimo priemonėmis turėtų būti siekiama poveikio gyventojų elgsenai keičiant jų požiūrį į aplinkos problemų sprendimą: racionaliai ir tausiai naudoti gamtos išteklius, saugoti kraštovaizdį ir biologinę įvairovę, užtikrinti atliekų rūšiavimą perdirbimui, darnų energetikos išteklių naudojimą, teritorijų planavimą, vandentvarkos ūkio modernizavimą ir pan. Siekiant didžiausio efektyvumo, viešinimas turėtų būti derinamas su infrastruktūros (atliekų rūšiavimo, vandentvarkos, gamtos muziejų, aplinkosauginių objektų, informacinės sklaidos sistemų ir kt.) plėtros projektais.
14. Lietuvos zoologijos sodas yra vienintelis, galintis pasigirti egzotinių gyvūnų kolekcija ir vykdomų edukacinių programų gausa. Zoologijos sodas turi skatinti visuomenės mokymą ir švietimą biologinės įvairovės apsaugos srityje, informuoti apie eksponuojamas laukinių gyvūnų rūšis ir jų buveines, užtikrinti, kad laukiniai gyvūnai būtų laikomi tokiomis sąlygomis, kurios atitiktų šių gyvūnų rūšių įkurdinimo biologinius ir apsaugos reikalavimus. Deja, šiandieninė sodo būklė, palyginti su kitais Europos zoologijos sodais, yra nepatenkinama. Atsižvelgiant į biologinės įvairovės išsaugojimo konvenciją, didėjantį gyvūnų natūralių buveinių sunaikinimo mastą ir klimato kaitą, ateityje numatomas zoologijos sodo, kaip bioįvairovės išsaugojimo ir visuomenės informacijos apie gamtosaugos svarbą sklaidos centro, vaidmens didėjimas, todėl būtina sudaryti palankias sąlygas ir galimybes zoologijos sodo atnaujinimui.
15. Lietuvos gamtos muziejai, kiti aplinkosauginiai ir reakreciniai objektai vykdo ne tik švietėjišką veiklą, bet ir svariai prisideda prie visuomenės aplinkosauginio sąmoningumo didinimo, tenkina plačiosios visuomenės pažintinius ir ekologinės savimonės ugdymo poreikius. Planuojant visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką reikalingos infrastruktūros sukūrimo ir (ar) atnaujinimo priemones siekiama sukurti ir plėtoti informacinę-šviečiamąją infrastruktūrą, kuri skatintų saugoti ir tausoti aplinką, užtikrintų visuomenės narių švietimą aplinkos būklės klausimais.
III. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
16. Visuomenės aplinkosauginio informavimo ir švietimo tikslas – įvertinus nuosekliai vykdomos viešinimo kampanijos efektyvumą, nustatyti naujus viešinimo tikslus sistemingai ir nuolatinei informacijos sklaidai apie aplinką pasirenkant labiausiai visuomenei priimtinas viešinimo formas ir priemones, kurias įgyvendinus būtų suderinti aplinkosaugos, ekonominio ir socialinio vystymosi interesai, užtikrinta švari ir sveika aplinka, efektyvus gamtos išteklių naudojimas, visuotinė ekonominė visuomenės gerovė ir iki 2020 metų pagal ekonominius, socialinius ir gamtos išteklių naudojimo efektyvumo rodiklius būtų pasiektas ES valstybių vidurkis.
17. Programos tikslai išdėstyti atsižvelgiant į aplinkos sektoriaus interesus, savitumą, Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos, kitų programinių dokumentų nuostatas. Numatomi šie Programos 2014–2020 m. tikslai:
18. Programoje numatomi šie 2014–2020 m. uždaviniai:
18.1. Programos 17.1 punkte nurodytam tikslui įgyvendinti numatomas uždavinys didinti gyventojų informuotumą apie aplinką ir jų aplinkosauginį sąmoningumą, keisti ir ugdyti visuomenės mąstymą ir vartojimo kultūrą, skatintį tausiai naudoti turimus išteklius.
18.2. Programos 17.2 punkte nurodytam tikslui įgyvendinti numatomi šie uždaviniai:
18.2.1. atnaujinti gamtos muziejus, zoologijos sodą, kitus aplinkosauginius ir reakrecinius objektus bei jų ekspozicijas;
IV. PRIORITETINĖS VIEŠINIMO KRYPTYS
19. Programa nustato bendrąsias visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinkos apsaugą viešinimo kryptis atsižvelgiant į Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją, Aplinkos ministerijos strateginį veiklos planą ir aplinkos sektoriaus savitumą:
19.1. Teritorijų planavimas ir statyba:
19.1.1. informuoti visuomenę apie ES ir Lietuvos politiką pastatų energinio naudingumo didinimo srityje;
19.1.3. skleisti informaciją apie Lietuvos architektūrą ir urbanistiką, viešinti informaciją iš tarptautinių urbanistikos ir architektūros renginių (konferencijų, parodų, seminarų ir pan.);
19.2. Atliekų tvarkymas:
19.2.1. informuoti apie veikiančią atliekų tvarkymo sistemą ir numatomus jos tobulinimus, vykdomą Lietuvos politiką ir priimamus sprendimus atliekų sektoriuje;
19.2.3. supažindinti visuomenę su atliekų (pakuočių, apmokestinamųjų gaminių, elektros ir elektroninės įrangos, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir alyvų) tvarkymo sistema;
19.2.4. informuoti apie Valstybinės atliekų prevencijos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-10-22 įsakymu Nr. D1-782 tikslus – vengti atliekų susidarymo, mažinti susidarančių ir nenaudojamų atliekų kiekį, kenksmingų medžiagų kiekį medžiagose ir produktuose, juos naudoti pakartotinai ar ilginti jų būvio ciklą;
19.2.5. propaguoti gamybinių ir buitinių atliekų rūšiavimą, kad kuo daugiau atliekų būtų perdirbta ar kitaip panaudojama mažinant atliekų šalinimą sąvartynuose;
19.2.7. informuoti apie biologiškai skaidžių atliekų kompostavimą jų susidarymo vietoje, surinkimą ir jų tolesnį apdorojimą (kompostavimą ar anaerobinį pūdymą), siekiant mažinti biologiškai skaidžių atliekų patekimą į sąvartynus;
19.3. Kraštovaizdžio formavimas, miškai ir biologinė įvairovė:
19.3.2. informuoti visuomenę apie darnią žaliąją infrastruktūrą, jos išsaugojimą, plėtojimą, pritaikymą visuomeniniam lankymui;
19.3.3. informuoti visuomenę apie gamtinio karkaso ir kitų saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo aktualijas;
19.3.4. informuoti visuomenę apie parengtus ir įgyvendintus aplinkosaugos reikalavimų neatitinkančių sąvartynų ir apleistų karjerų rekultivavimo projektus ir darbus, bešeimininkių pastatų tvarkymą;
19.3.5. informuoti visuomenę apie krantotvarkos darbus pagal 2001 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą Nr. 570 „Dėl Lietuvos Baltijos jūros krantotvarkos strategijos nuostatų patvirtinimo“ ir 2008 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą Nr. D1-88 „Dėl pajūrio juostos tvarkymo programos 2008–2013 m. patvirtinimo“
19.3.6. supažindinti visuomenę su natūralaus hidrografinio tinklo ir vandens ekosistemų apsaugos aktualijomis;
19.3.9. supažindinti visuomenę su biologine įvairove, jos išteklių išsaugojimu, tausojimu, atkūrimu, jos svarbą ir apsaugą, prekybą gyvūnų ir augalų rūšimis;
19.3.10. propaguoti augalų nacionalinius genetinius išteklius, jų atrinkimo, saugojimo, naudojimo ir atkūrimo rezultatus;
19.3.11. supažindinti su naujos redakcijos Augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymu ir viešinti jo nuostatų taikymą, skleisti informaciją apie augalų genetinių išteklių išsaugojimo svarbą;
19.3.12. informuoti visuomenę apie biosaugą, genetiškai modifikuotų mikroorganizmų riboto naudojimo, genetiškai modifikuotų organizmų ar jų produktų apgalvoto išleidimo į aplinką, tiekimo rinkai reglamentavimą, stebėseną, kontrolę, vykdomą veiklą (mokslinius tyrimus, kitus projektus) Lietuvoje ir ES;
19.3.13. informuoti visuomenę apie gyvųjų modifikuotų organizmų, atsirandančių taikant šiuolaikinę biotechnologiją ir galinčių daryti neigiamą poveikį biologinės įvairovės išsaugojimui ir tausiam jos naudojimui, atitinkamo apsaugos lygio užtikrinimo, šių organizmų saugaus perdavimo, apdirbimo ir naudojimo srityje, tarpvalstybinį judėjimą.
19.4. Vandentvarka:
19.4.1. propaguoti racionalų vandens išteklių naudojimą, vandens ekosistemų įvairovę ir naudą visuomenei;
19.4.2. informuoti visuomenę apie vandens apsaugos tikslus – siekti požeminio vandens, paviršinių vidaus vandens telkinių, Kuršių marių ir Baltijos jūros būklės pagerėjimo;
19.4.3. informuoti visuomenę apie žmogaus ūkinės veiklos veiksnių poveikį vandens telkiniams ir vandens aplinkos sektoriui;
19.5. Prisitaikymas prie klimato kaitos ir klimato kaitos švelninimas, oro kokybė:
19.5.1. siekiant mažo anglies dioksido kiekio konkurencingos ekonomikos plėtojimo supažindinti visuomenę su klimato kaitos švelninimo (išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo) tikslais ir uždaviniais ir jų įgyvendinimo priemonėmis;
19.5.2 informuoti visuomenę apie ES daugiametės finansinės programos 2014–2020 m. laikotarpiu fondų ir Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis finansuojamus projektus ir paraiškų teikimo galimybes;
19.5.3. supažindinti visuomenę su klimato kaitos keliamų grėsmių poveikiu aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, ekonominei veiklai ir infrastruktūrai, su pažeidžiamumo mažinimo diegiamomis priemonėmis, kurios leidžia išlaikyti ir padidinti atsparumą klimato kaitos pokyčiams ir užtikrinti palankias visuomenės gyvenimo ir ūkinės veiklos sąlygas;
19.5.4. informuoti apie prisitaikymo prie klimato kaitos sėkmingus rezultatus, tarptautinį bendradarbiavimą, tarpvalstybinius susitarimus klimato kaitos klausimais;
19.5.5. informuoti visuomenę ir sudaryti sąlygas teikti pasiūlymus dėl ES klimato kaitos ir energetikos politikos tikslų 2030 m. ir visuotinio tarptautinio klimato kaitos susitarimo, kuris turėtų įsigalioti nuo 2020 m.;
19.5.6. informuoti visuomenę apie ekstremaliųjų situacijų susidarymo dėl gamtos reiškinių rizikos valdymą;
19.5.7. skleisti informaciją apie kuriamą gyventojų perspėjimo ir informavimo apie gresiančias nelaimes sistemą;
19.5.9. supažindinti visuomenę su tarptautiniais, ES aplinkos oro taršos ir aplinkos oro kokybės reikalavimais;
19.5.10. skleisti informaciją visuomenei apie pokyčius Lietuvos aplinkos oro taršos ir kokybės valdymo srityje, šių pokyčių galimą poveikį (visuomenei, verslo, socialinei ir kt. aplinkai);
19.6. Darnus vystymasis:
19.6.1. supažindinti visuomenę su aplinkosaugos aktualijomis ir skatinti rinktis aplinkai kuo mažiau žalos darantį gyvenimo būdą;
19.6.2. informuoti visuomenę apie aplinkos kokybės pokyčių stiprybes ir silpnybes, opių aplinkos problemų sprendimo galimybes ir tikėtinas grėsmes daugiausia dėmesio skiriant pagrindiniams aplinkos komponentams – orui, vandeniui, klimato kaitos, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės bei atliekų tvarkymo problemoms;
19.6.3. skleisti informaciją apie pagrindinių ūkio šakų (transporto, pramonės, energetikos, žemės ūkio, būsto, turizmo) poveikį aplinkai ir raginti ūkio subjektus bei valstybės institucijas vykdyti neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai prevenciją, didinti ekologinį efektyvumą įtraukiant aplinkos interesus į jų vystymosi strategijas;
V. TIKSLINĖS GRUPĖS
20. Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką, įskaitant reikalingos infrastruktūros sukūrimą ir (ar) atnaujinimą, Programos įgyvendinimo priemonės yra nukreiptos į šias tikslines grupes:
20.1. visuomenę, kuriai būtina sudaryti palankias sąlygas dalyvauti priimant sprendimus, formuoti aplinkos ir jos apsaugos bei darnaus vystymosi politiką. Programos įgyvendinimo naudą visų pirma turi pajusti visuomenė – laiku ir greitai gauti aktualiausią informaciją apie aplinką, pajusti atnaujintos ir (ar) sukurtos aplinkosauginės infrastruktūros privalumus;
20.2. žiniasklaidą. Norint sėkmingai įgyvendinti Programoje užsibrėžtas viešinimo kryptis ir tikslus, labai svarbus yra žmonių požiūris į valstybines institucijas ir jų įgyvendinamus projektus. Visuomenės informavimas ir švietimas yra vienas iš būdų keisti nusistovėjusias nuostatas, kad valstybės institucijos yra nepatikimos, jų vykdomos programos neefektyvios, programų įgyvendinimo lėšos panaudojamos neskaidriai. Įprastiniai visuomenės informavimo būdai ne visuomet leidžia pasiekti norimų rezultatų, todėl būtina pasitelkti žiniasklaidą, nes jos informavimo būdai daugeliu atveju yra tiesioginis informacijos teikimo kanalas visoms kitoms tikslinėms grupėms. Žiniasklaida turi išskirtinę galimybę formuoti visuomenės narių vertinimo nuostatas, aktyvinti ir ugdyti jų aplinkosauginį sąmoningumą, skatinti aktyviau dalyvauti sprendimų priėmimo procese ir pan.;
20.3. centrines ir vietos valdžios institucijas. Jų vaidmuo ir aktyvus dalyvavimas skleidžiant informaciją apie aplinką gali prisidėti prie kokybiško ir efektyvaus Programoje užsibrėžtų tikslų ir uždavinių įgyvendinamo;
20.4. socialinius, ekonominius partnerius. Tai tam tikros grupės žmonių interesams atstovaujančios organizacijos – Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija ir kt.;
20.5. nevyriausybines organizacijas. Jų vaidmuo svarbus siekiant užtikrinti visuomenės aktyvų dalyvavimą aplinkosaugos projektuose, visuomenės įtraukimą į įvairias ekologinio švietimo programas, akcijas ir pan.;
VI. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS
21. Programa įgyvendinama pagal preliminarų priemonių planą, formuojama pagal nustatytus tikslus ir jiems įgyvendinti iškeltus uždavinius. Programos įgyvendinimo 2014–2020 m. priemonės pateiktas Programos priede.
22. Programos ir jos priemonių įgyvendinimą koordinuoja Aplinkos ministerija. Įgyvendinant Programą dalyvauja Aplinkos ministerija, įstaigos prie Aplinkos ministerijos, kitos pavaldžios biudžetinės įstaigos.
VII. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI
24. Programos veiksmingumas vertinamas pagal šiuos įgyvendinimo stebėsenos rodiklius:
24.1. rezultato – gyventojų, pakankamai prisidedančių prie tausaus išteklių naudojimo, dalis (matavimo vienetas – procentiniai punktai);
25. Gyventojų, pakankamai prisidedančių prie tausaus išteklių naudojimo, dalies rezultato rodiklis skaičiuojamas remiantis Europos Komisijos užsakymu vykdomo Europos piliečių požiūrio į aplinką tyrimo metodologija:
25.1. tyrimas pateikia atskirų šalių lyginamuosius duomenis ir padeda įvertinti esamus ir pagrįstai planuoti siektinus rodiklius;
25.2. tyrimas atliekamas periodiškai kas trejus–ketverius metus. Tai atitinka vidutinį laikotarpį, per kurį galima tikėtis informavimo ir švietimo veiklų poveikio. 2018–2019 m. laikotarpiu numatomos bent dvi šio tyrimo ataskaitos;
25.3. tai vienas didžiausių tarptautinių tyrimų apie aplinkosaugos nuostatas ir informavimą. Tyrimo klausimai konceptualizuoti pagal mokslinius tyrimus ir rodo europines tendencijas;
25.4. paskutinį kartą šio tyrimo ataskaita viešinta 2011 m. (joje nagrinėjami 2011 m. balandžio-gegužės mėn. duomenys). Ataskaitoje pateikiami duomenys naudojami pradinės padėties rezultato rodikliui nustatyti;
VIIi. LAUKIAMI REZULTATAI
27. Įgyvendinant Programą, bus padidintas visuomenės informuotumas apie aplinką ir pagerintas gyventojų aplinkosauginis sąmoningumas, skatinamas aktyvumas bei suinteresuotumas pasinaudoti savo teisėmis formuojant darnaus vystymosi ir aplinkos apsaugos politiką. Visuomenės informavimas ir švietimas apie aplinką ir darnų vystymąsi skatins gyventojus mažinti vartojimą ir keisti elgseną į aplinkai palankesnę, taupyti energiją, rūšiuoti atliekas, pakartotinai naudoti, vartoti aplinkai draugiškus produktus ir pan.
28. Programos įgyvendinimas prisidės prie visuomenės informavimą ir švietimą skatinančios infrastruktūros sukūrimo ir (ar) atnaujinimo. Lietuvos zoologijos sodo pirmasis atnaujinimo etapas užtikrins keliamus gyvūnų gerovės, bioįvairovės išsaugojimo, visuomenės gamtosauginio švietimo ir edukacijos reikalavimus: tapti integralia gyvosios gamtos išsaugojimo procesų dalimi, atskleisti zoologijos sodo teritorijos, jos reljefo ir natūralios gamtos panaudojimo visuomenės poreikiams galimybes, tapti natūralios faunos ir floros buveine, kartu prisidedant prie visuomenės informavimo apie gamtosaugą ir aplinkosauginio sąmoningumo didinimo sistemos sukūrimo.
Gamtos muziejų, sodo, kitų aplinkosauginių ir reakrecinių objektų bei jų ekspozicijų sukūrimas ir (ar) atnaujinimas prisidės prie švietėjiškos, aplinkosauginės, reakrecinės veiklos pagerėjimo, sudarys galimybes sukurti lankytojams patrauklias ir patogias ekspozicijas, jų informacines sistemas, sutvarkyti mokomuosius, pažintinius takus, sukurti kitą reikalingą infrastruktūros sistemą, užtikrinančią aplinkosauginį visuomenės švietimą.
29. Įgyvendinus programos priemonių plane numatytas priemones, bus pasiektas pagrindinis tikslas – visuomenės aplinkosauginio sąmoningumo ir informuotumo apie aplinką pagerėjimas pasirenkant tausų išteklių naudojimą ir aplinkai palankų gyvenimo būdą. Visuomenė gautų reikalingą informaciją apie aplinką ir jos apsaugą, dalyvavimo galimybes formuojant aplinkos apsaugos politiką ir priimant sprendimus aplinkosaugos klausimais.
Aplinkos sektoriaus 2014–2020 m. viešinimo priemonių programos
priedas
aplinkos sektoriaus 2014–2020 m. viešinimo priemonių programos įgyvendinimo PRIEMONIŲ PLANAS
| Tikslai |
Uždaviniai |
Priemonės |
Vykdytojai |
Preliminarus lėšų poreikis, tūkst. litų |
Įgyvendinimo terminas |
| 1. Informuoti visuomenę apie aplinką ir darnų vystymąsi |
1.1. Didinti gyventojų informuotumą apie aplinką ir jų aplinkosauginį sąmoningumą, keisti ir ugdyti visuomenės mąstymą ir vartojimo kultūrą, skatintį tausiai naudoti turimus išteklius |
1.1.1. Informaciniai ir mokomieji renginiai: organizuoti seminarų, mokymų, parodų, konkursų, akcijų, vaikų, jaunimo ir kitų amžiaus grupių asmenų įtraukimą į aplinkos saugojimą ir kt. renginius |
Aplinkos ministerija
|
34 000
|
2014–2020 m.
|
|
|
|
1.1.2. Leidiniai, spaudiniai ir dalomoji medžiaga: publikuoti informaciją laikraščiuose (specializuotoje, nacionalinėje, regioninėje, rajoninėje spaudoje), žurnaluose, rengti ir platinti knygas, leisti ir platinti bukletus, biuletenius, skrajutes, pažintinius-mokomuosius vadovus, lankstinukus, brošiūras, plakatus ir kt. specializuotą aplinkosauginę medžiagą bei leidinius |
|||
|
|
|
1.1.3. Informacijos sklaida garso ir vaizdo priemonėse: sukurti ir transliuoti laidas/siužetus/reportažus televizijoje ir radijuje, filmus ir kt. |
|||
|
|
|
1.1.4. Socialinė reklama: skleisti aplinkosauginę-mokomąją informaciją viešojoje erdvėje (lauko (išorinė) reklama), spaudiniuose, leidiniuose, televizijoje ir radijuje, internetiniuose portaluose, vitrinose, stenduose ir kt. reklamos priemonėse, didinant aplinkosauginį gyventojų sąmoningumą |
|||
|
|
|
1.1.5. Informacijos sklaida panaudojant informacijos ir ryšių technologijas (IRT): skleisti informaciją internetiniuose portaluose ir mobiliose priemonėse, plėsti Aplinkos ministerijos svetainę atsižvelgiant į visuomenės ir informacijos sklaidos poreikius |
|||
| 2. Sukurti ir (ar) atnaujinti visuomenės informavimą ir švietimą skatinančią infrastruktūrą |
2.1. Atnaujinti gamtos muziejus, zoologijos sodą, kitus aplinkosauginius ir reakrecinius objektus bei jų ekspozicijas |
2.1.1. Lietuvos zoologijos sodo atnaujinimas |
Lietuvos zoologijos sodas |
40 000 |
2014–2020 m. |
|
|
|
2.1.2. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus atnaujinimas |
Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejus |
4300 |
2014–2020 m. |
|
|
|
2.1.3. Respublikinio Vaclovo Into akmenų muziejaus atnaujinimas |
Respublikinis V. Into akmenų muziejus |
3000 |
2014–2020 m. |
|
|
|
2.1.4. Lietuvos geologijos muziejaus reorganizavimas įkuriant Žemės gelmių informacijos centrą |
Lietuvos geologijos tarnyba |
7000 |
2014–2020 m. |
|
|
|
2.1.5. VĮ Dubravos eksperimentinės-mokomosios miškų urėdijos arboretumo, kuriame kaupiami, saugojami ir eksponuojami vertingi mokslo, pažintiniu ir dekoratyviniu požiūriu vietinės ir įvežtinės dendrofloros augalai, atnaujinimas |
VĮ Dubravos eksperimentinė-mokomoji miškų urėdija |
460
|
2014–2020 m. |
|
|
2.2. Sukurti ir plėtoti informacinę – šviečiamąją infrastruktūrą, skatinančią saugoti ir tausoti aplinką, užtikrinti visuomenės narių švietimą aplinkos būklės, bioįvairovės, kraštovaizdžio ir kt. klausimais |
2.2.1. Informacinių-gamtosauginių ženklų, informuojančių visuomenę apie aplinkosaugos reikalavimus, skatinančių ir ugdančių visuomenės narių sąmoningumą ir atsakingą elgesį gamtoje sukūrimas, gamyba ir platinimas |
Aplinkos ministerija, įstaigos prie Aplinkos ministerijos, kitos pavaldžios biudžetinės įstaigos
|
300 |
2014–2018 m. |
|
|
|
2.2.2. Vaizdo kamerų įrengimas, priežiūra ir eksploatavimas užtikrinančių tiesioginę transliaciją iš Lietuvos gamtos objektų/vietovių, informacijos publikavimą ir atnaujinimą garantuojantis nenutrūkstamas visuomenės informavimas apie aplinką, jos būklę, biologinę įvairovę, kraštovaizdį ir kt. |
Aplinkos ministerija, įstaigos prie Aplinkos ministerijos, kitos pavaldžios biudžetinės įstaigos
|
940
|
2014–2018 m. |