PALANGOS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA

 

SPRENDIMAS

DĖL NEĮGALIŲJŲ REIKALŲ KOMISIJOS SUDARYMO IR JOS VEIKLOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

 

2016 m. lapkričio 30 d. Nr. T2-279

Palanga

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 14 punktu ir 16 straipsnio 2 dalies 6 punktu, įgyvendindama Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2013–2019 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. 1408 „Dėl Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2013–2019 metų programos patvirtinimo“, 17.2.2 punktą, Palangos miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

1. Sudaryti Palangos miesto savivaldybės neįgaliųjų reikalų komisiją:

Violeta Staskonienė

–

Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, komisijos pirmininkė,

Birutė Aleknienė

–

Palangos dekanato šeimos centro atstovė,

Vaidotas Bacevičius

–

Palangos miesto savivaldybės tarybos narys,

Tomas Budrys

–

Palangos miesto diabeto klubo pirmininkas,

Gražina Diemintienė

–

Palangos miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja,

Donatas Elijošius

–

Palangos miesto savivaldybės tarybos narys,

Genutė Kavarzienė

–

Palangos miesto savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus vedėja,

Vytautė Kuktienė

–

Palangos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos atstovė,

Kristina Purmalienė

–

Palangos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Palangos viltis“ narė,

Simona Razmaitė

–

Lietuvos kurčiųjų draugijos padalinio Klaipėdos teritorinės valdybos atstovė,

Ona Stonienė

–

Sergančiųjų Dž. Parkinsono liga Palangos paramos grupės atstovė,

Antanas Šiupinys

–

Palangos neįgaliųjų draugijos pirmininkas,

Daina Vitkauskienė

–

VšĮ Klaipėdos ir Telšių regionų Aklųjų centro direktorė.

 

2. Patvirtinti Palangos miesto savivaldybės neįgaliųjų reikalų komisijos veiklos nuostatus (pridedama).

 

 

 

Meras                                                                                                                          Šarūnas Vaitkus

 

PATVIRTINTA

Palangos miesto savivaldybės tarybos

2016 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. T2-279

1 punktu 

 

PALANGOS MIESTO SAVIVALDYBĖS NEĮGALIŲJŲ REIKALŲ KOMISIJOS VEIKLOS NUOSTATAI

 

I. Bendrosios nuostatos

 

1. Palangos miesto savivaldybės neįgaliųjų reikalų komisija (toliau tekste – Komisija) yra kolegiali institucija, turinti nuolatinės komisijos statusą. Komisijos nuostatai reglamentuoja jos tikslus, funkcijas, teises, sudėtį, kompetenciją ir darbo organizavimą.

2. Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymais, Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimais, kitais teisės aktais ir šiais nuostatais.

3. Komisija nėra juridinis asmuo.

4. Komisija sudaroma savivaldybės tarybos kadencijos laikotarpiui. Komisijos narių kadencijų skaičius yra neribojamas. Komisijos nariams už dalyvavimą Komisijos veikloje nemokama.

5. Komisija sudaroma ir jos nuostatai tvirtinami, keičiami, pildomi Palangos miesto savivaldybės (toliau tekste – Savivaldybė) tarybos sprendimu.

 

II. kOMISIJOS tikslai ir funkcijos

 

6. Komisijos tikslai:

6.1. bendradarbiaujant su Savivaldybės institucijomis įgyvendinti neįgaliųjų socialinę integraciją visose srityse, numatytose Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme ir kituose teisės aktuose;

6.2. atstovauti ir ginti neįgaliųjų teises bei teisėtus interesus, užtikrinti neįgaliųjų dalyvavimą sprendžiant Savivaldybės neįgaliųjų socialinės integracijos klausimus;

6.3. stiprinti Savivaldybės institucijų ir (ar) įstaigų ir neįgaliųjų organizacijų, veikiančių neįgaliųjų socialinės integracijos srityje, bendradarbiavimą;

6.4. dalyvauti rengiant ir įgyvendinant su neįgaliųjų teisėtų interesų užtikrinimu susijusias programas.

7. Komisijos funkcijos:

7.1. rinkti ir analizuoti informaciją apie neįgaliųjų socialinės integracijos įgyvendinimą Savivaldybės institucijose ir įstaigose, kitą informaciją, susijusią su neįgaliųjų gyvenimo kokybe, inicijuoti neįgaliųjų poreikių ir jų gyvenimo kokybės tyrimus;

7.2. teikti siūlymus ir rekomendacijas Savivaldybės tarybai, jos komitetams ir (ar) komisijoms, Savivaldybės administracijai ir kitoms institucijoms, susijusioms su neįgaliųjų socialinės integracijos įgyvendinimu, dėl neįgaliųjų socialinės integracijos politikos plėtros krypčių, socialinės integracijos programų turinio, finansavimo dydžio ir tvarkos, dėl rengiamų Savivaldybės institucijų norminių aktų, reglamentuojančių neįgaliųjų socialinę integraciją bei neįgaliųjų visuomeninius santykius, projektų;

7.3. bendradarbiauti su Savivaldybės administracija ir jos struktūriniais padaliniais, kitomis Savivaldybės ir valstybės institucijomis bei įstaigomis, sprendžiant neįgaliųjų socialinės integracijos problemas, siekti mažinti neįgaliųjų socialinę atskirtį ir aktyvinti bendruomenes ir nevyriausybines organizacijas teikti neįgaliesiems socialines paslaugas bendruomenėje;

7.4. vykdyti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo stebėseną, teikti Savivaldybės tarybai pasiūlymus ir rekomendacijas dėl tinkamo šių teisės aktų nuostatų įgyvendinimo;

7.5. informuoti visuomenę apie Komisijos veiklą, ne rečiau kaip kartą per metus teikti savo veiklos ataskaitą Savivaldybės tarybai.

 

III. kOMISIJOS teisės

 

8. Komisija, vykdydama jai pavestas funkcijas, turi teisę:

8.1. dalyvauti Savivaldybės tarybos, komitetų ir komisijų, Savivaldybės administracijos, jos struktūrinių padalinių posėdžiuose, kuriuose sprendžiami aktualūs neįgaliųjų socialinės integracijos klausimai;

8.2. teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš valstybės ir Savivaldybės institucijų, įstaigų bei organizacijų informaciją ir dokumentų kopijas Komisijos uždaviniams ir funkcijoms atlikti;

8.3. kviesti į Komisijos posėdžius Savivaldybės tarybos narius, Savivaldybės administracijos tarnautojus, specialistus, prašyti pateikti informaciją, susijusią su neįgaliųjų socialinės integracijos įgyvendinimu;

8.4. rekomenduoti Savivaldybės administracijai sudaryti darbo grupes konkretiems neįgaliųjų klausimams analizuoti ir spręsti;

8.5. teikti siūlymus Savivaldybės institucijoms aktualiais neįgaliųjų socialinės integracijos klausimais;

8.6. organizuoti diskusijas, konferencijas, seminarus ir kitus renginius neįgaliųjų socialinės integracijos klausimais;

8.7. skleisti visuomenei informaciją apie Komisijos veiklą.

9. Komisija gali turėti ir kitų teisių, nustatytų teisės aktuose.

 

IV. kOMISIJOS darbo organizavimas

 

10. Komisijos sudėtį ir Komisijos pirmininką tvirtina Savivaldybės taryba.

11. Komisijos pavaduotoją išsirenka Komisijos nariai per pirmąjį posėdį.

12. Komisijos pirmininku patvirtinus Savivaldybės institucijos atstovą, Komisijos pirmininko pavaduotoju turi būti išrinktas neįgaliųjų organizacijų atstovas ir atvirkščiai.

13. Komisijos nario įgaliojimai pasibaigia, jeigu:

13.1. jis atšaukiamas jį delegavusios Savivaldybės institucijos ar neįgaliųjų organizacijos iniciatyva;

13.2. jis atsistatydina savo noru anksčiau, nei pasibaigia Komisijos kadencija;

13.3. pasibaigia jo darbo (tarnybos) santykiai Savivaldybės institucijoje ar narystė neįgaliųjų organizacijoje.

14. Į Komisijos nario, kurio įgaliojimai baigėsi, vietą deleguojamas kitas asmuo ta pačia tvarka kaip ir asmuo, kurio įgaliojimai baigėsi. Komisijos sudėtis keičiama Savivaldybės tarybos sprendimu.

15. Komisija darbą organizuoja, posėdžiams pirmininkauja, už Komisijos veiklą atsako ir jai atstovauja Komisijos pirmininkas, jo nesant – Komisijos pirmininko pavaduotojas.

16. Komisijos pirmininkas:

16.1. pirmininkauja Komisijos posėdžiams;

16.2. pasirašo Komisijos posėdžių protokolus, kitus dokumentus, susijusius su Komisijos veikla;

16.3. prireikus duoda pavedimus kitiems Komisijos nariams;

16.4. vykdo kitas su Komisijos veikla susijusias funkcijas.

17. Komisijos darbo forma – posėdžiai. Posėdžius šaukia ir jiems pirmininkauja Komisijos pirmininkas, jo nesant – Komisijos pirmininko pavaduotojas.

18. Komisijos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė Komisijos narių.

19. Komisijos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį. Neeiliniai posėdžiai prireikus šaukiami pusės Komisijos narių, Komisijos pirmininko, jo nesant – Komisijos pavaduotojo iniciatyva.

20. Kiekvienas Komisijos narys turi teisę siūlyti klausimus posėdžiui, iš anksto informavęs apie tai Komisijos pirmininką.

21. Komisija sprendimus priima posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma, o balsams pasiskirsčius po lygiai lemia Komisijos pirmininko (jo nesant – Komisijos pirmininko pavaduotojo) balsas. Jeigu svarstant klausimus kuris nors Komisijos narys (ar grupė) nesutinka su daugumos sprendimu, jis (ji) gali pateikti pirmininkui savo atskirąją nuomonę. Šią nuomonę Komisija privalo išnagrinėti ir priimti objektyvų sprendimą. Jei nepritariama atskirajai nuomonei, turi būti nurodomos objektyvios priežastys. Komisijos narys nusišalina nuo sprendimo priėmimo, kai yra pagrindas manyti, kad gali būti šališkas priimant sprendimą.

22. Komisijos sprendimai yra patariamojo, rekomendacinio pobūdžio.

23. Komisijos sprendimai įforminami protokolais. Protokolus pasirašo posėdžio pirmininkas ir sekretorius. Suinteresuotoms institucijoms sprendimas persiunčiamas per 3 darbo dienas nuo protokolo įforminimo.

24. Komisijos sekretoriaus funkcijas atlieka Savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus sekretorius, jo nesant – Komisijos posėdžio metu paskirtas Komisijos narys.

25. Komisijos nariai apie šaukiamą posėdį informuojami ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio.

26. Posėdžio darbotvarkę ir klausimams svarstyti reikalingą medžiagą likus ne mažiau kaip 3 darbo dienoms iki posėdžio Savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus sekretorius išsiunčia Komisijos nario el. paštu arba įteikia Komisijos nariui atvykus į Savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrių.

27. Visi klausimai posėdžio metu aptariami posėdžio darbotvarkėje nustatyta tvarka, jei Komisijos nariai bendru sutarimu posėdžio pradžioje nenusprendžia kitaip.

28. Posėdžio metu darbotvarkės pakeitimai galimi, jeigu už tai balsuoja dauguma posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių.

 

V. Baigiamosios nuostatos

 

29. Komisijos posėdžio darbo organizavimo procedūrinius klausimus, nenumatytus šiuose nuostatuose, sprendžia Komisijos pirmininkas (jo nesant – Komisijos pirmininko pavaduotojas).

30. Komisijos veiklos dokumentai (posėdžių protokolai, susirašinėjimo medžiaga, kiti dokumentai) saugomi Savivaldybės administracijoje Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.

_________________________