KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL pritarimo partnerystės sutarčiai ir KLAIPĖDOS MIESTO ENERGINIO EFEKTYVUMO DIDINIMO DAUGIABUČIUOSE NAMUOSE PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2013 m. rugsėjo 25 d. Nr. T2-255
Klaipėda
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290, Nr. 137-5379; 2009, Nr. 77-3165, Nr. 159-7206; 2010, Nr. 25-1177, Nr. 51‑2480, Nr. 84-4406, Nr. 86-4525; 2011, Nr. 52-2504, Nr. 155-7354; 2012, Nr. 136-6958, Nr. 154-7935; 2013, Nr. 76-3826, Nr. 79-3981) 6 straipsnio 22 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 40 punktu, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 1-311 patvirtinta Klaipėdos miesto savivaldybės vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarka ir atsižvelgdama į Klaipėdos miesto savivaldybės iniciatyva atrinktų neefektyviausiai energiją vartojančių daugiabučių gyvenamųjų namų energinio efektyvumo didinimo galimybių rezultatus, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nusprendžia:
1. Pritarti Partnerystės dėl projekto „Daugiabučių namų modernizavimo skatinimas, II etapas“ įgyvendinimo ir bendradarbiavimo dėl energinio efektyvumo didinimo programų įgyvendinimo savivaldybėje 2013 m. kovo 15 d. sutarčiai Nr. 1.8.2-20/J9-794/11 (pridedama).
2. Patvirtinti Klaipėdos miesto energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programą (toliau – Programa) (pridedama).
3. Pavesti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui suderinti su Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija Programos atitiktį Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintai Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programai.
4. Paskirti Programos įgyvendinimo administratoriais:
4.4. Švyturio g. 8, Pušyno g. 29, Pušyno g. 29A, Sportininkų g. 8, Sportininkų g. 14, Sportininkų g. 16, Sportininkų g. 28 namams – UAB „Vitės valdos“;
4.5. Taikos pr. 23, Taikos pr. 27, Taikos pr. 33, Taikos pr. 35B, Taikos pr. 35C, Taikos pr. 41, Paryžiaus Komunos g. 2, Rumšiškės g. 28, Sausio 15-osios g. 24 namams – UAB „Vėtrungės būstas“;
5. Sudaryti šios sudėties Programos įgyvendinimo priežiūros komitetą (toliau – Priežiūros komitetas):
5.1. Judita Simonavičiūtė, Savivaldybės administracijos direktorė, – Priežiūros komiteto pirmininkė;
5.3. Violeta Gembutienė, Socialinės infrastruktūros priežiūros skyriaus vedėja, – Priežiūros komiteto narė;
5.4. Algis Gaižutis, Socialinės infrastruktūros priežiūros skyriaus, Butų ir energetikos poskyrio vedėjas, – Priežiūros komiteto narys.
6. Nustatyti, kad Priežiūros komitetas ne rečiau kaip vieną kartą per kalendorinį ketvirtį pateikia ataskaitą apie Programos įgyvendinimo eigą Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai pareikalavus, Priežiūros komitetas pateikia papildomą informaciją.
7. Pavesti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui:
7.1. paskirti už Programos įgyvendinimo administratoriaus veiklos priežiūrą ir kontrolę Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atsakingą asmenį (specialistą);
7.2. ne vėliau kaip iki 2013 m. spalio 31 d. atrinkti neefektyviai energiją vartojančius pastatus ir parengti naują (papildyti esamą) energinio efektyvumo didinimo programą. Rengiant naują (papildant esamą) programą turi būti įvertintas ir šilumos gamybos bei tiekimo sektorius, nustatyta galima įtaka jam dėl sumažėjusio energijos suvartojimo bei numatytos priemonės šiai įtakai sumažinti. Naujai parengta (papildyta esama) programa turi būti pateikta 2014 m. rugpjūčio mėn. savivaldybės tarybos posėdžiui;
7.3. sudaryti sutartis su šio sprendimo 4 punkte nurodytais Programos įgyvendinimo administratoriais;
7.4. sutartyse numatyti Programos įgyvendinimo administratorių atsakomybę už galimus Klaipėdos miesto savivaldybės nuostolius dėl paskirtų Programos įgyvendinimo administratorių netinkamai vykdomų įsipareigojimų;
PATVIRTINTA
Klaipėdos miesto savivaldybės
tarybos 2013 m. rugsėjo 25 d.
sprendimu Nr. T2-255
KLAIPĖDOS MIESTO ENERGINIO EFEKTYVUMO DIDINIMO DAUGIABUČIUOSE NAMUOSE PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Klaipėdos miesto energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos (toliau – Programa) paskirtis – atkurti ar pagerinti Klaipėdos mieste esančių daugiabučių namų technines ir energines normatyvines savybes, siekiant esminių statinio reikalavimų visumos išlaikymo, šiluminės energijos sąnaudų sumažinimo ir racionalaus energinių išteklių naudojimo, gyventojų išlaidų šildymui sumažinimo ir gyvenimo kokybės pagerinimo.
2. Programa parengta Klaipėdos miesto savivaldybei vykdant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2002, Nr. 101-3597), Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) nustatytą statinių naudojimo priežiūros atlikimo funkciją bei įgyvendinant vieną iš Lietuvos būsto strategijos tikslų – užtikrinti efektyvų esamo būsto naudojimą, priežiūrą, atnaujinimą (modernizavimą), racionalų energijos išteklių naudojimą, taip pat vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“, statybos techniniu reglamentu STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ ir statybos techniniu reglamentu STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“.
3. Programa parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos iniciatyva dėl daugiabučių namų Lietuvos Respublikos savivaldybėse energijos taupymo priemonių įgyvendinimo, Klaipėdos miesto savivaldybės atrinktų neefektyviausiai energiją vartojančių pastatų įvertinimo rezultatais ir parengtais jų energinio efektyvumo didinimo investicijų planais, kurie yra neatskiriama šios Programos dalis.
II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
4. Klaipėdos mieste gyvena 158541 gyventojas. Klaipėdos miesto savivaldybės statinių naudotojų sąraše įrašyti 1923 daugiabučiai namai. 506 daugiabučius namus administruoja daugiabučių namų savininkų bendrijos, 30 daugiabučių namų administruoja patys savininkai, sudarę jungtinės veiklos sutartį, 1387 daugiabučius namus administruoja savivaldybės paskirti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriai. Tai uždarosios akcinės bendrovės „Danės būstas“, „Debreceno valda“, Būsto plėtros ir investicijų centras, „Klaipėdos bendrabutis“, „Laukininkų valda“, „Jūros būstas“, „Paslaugos būstui“, „Pempininkų būstas“, „Vitės valdos“, „Vingio būstas“, „Vėtrungės būstas“, „Žardės būstas“. Dauguma pastatų yra daugiaaukščiai. Dominuoja plytų ir blokų mūro ir gelžbetonio plokščių namai. Daugiausia daugiabučių namų Klaipėdos mieste statyti iki 1993 metų. Kaip ir daugelyje kitų tuo pačiu metu statytų pastatų Lietuvoje, namai buvo pastatyti pagal žemus energinio efektyvumo standartus ir laikui bėgant jų būklė dėl nepakankamos techninės priežiūros vis prastėjo. Vidutinis buto plotas yra apie 49 m². Vieno namų ūkio skaičiuotinas šilumos energijos suvartojimas yra apie 170 kWh/m² per metus ir už tai vidutiniškai sumoka apie 44 Lt.
5. Sovietmečiu ir iš karto po Nepriklausomybės atgavimo buvusios santykinai žemos šilumos kainos, valstybės mokesčių politika (mokestinės lengvatos nepasiturintiems gyventojams) neskatino gyventojų taupyti energijos. Gyventojai neturi efektyvaus energijos vartojimo patirties ir dėl nepakankamų ar nenuolatinių pajamų iki šiol retai savarankiškai investuodavo į energijos taupymo priemones savo būstuose.
6. Energinio efektyvumo didinimo priemonių įgyvendinimas daugiabučiuose namuose, kuriuose tokios priemonės buvo įgyvendintos, parodė, kad po jų įgyvendinimo sutaupoma apie 50 proc. energijos, lyginant su energijos sąnaudomis iki šių priemonių įgyvendinimo, o sutaupytos lėšos dėl sumažėjusių šildymo išlaidų dažniausiai skiriamos investicijoms padengti. Pavyzdžiui, Debreceno g. 41 namas, kuriame įkurta daugiabučio namo savininkų bendrija „Lelija“, vieno kvadratinio metro šildymui per metus sunaudoja apie 45 kWh šilumos ir už tai vidutiniškai sumoka apie 12 Lt/m2 per metus.
7. Toliau sparčiai brangstant energijos ištekliams, racionalaus energijos vartojimo problema Klaipėdos miesto daugiabučiuose pastatuose tampa ypač opi, todėl Klaipėdos miesto savivaldybės iniciatyva buvo pradėta rengti ši Programa, apimanti daugiausia energijos suvartojančius daugiabučius namus Klaipėdos mieste. Šios Programos įgyvendinimas sudarys prielaidas spręsti gyventojų socialines problemas, mažinant jų sąskaitų už energinius resursus dydį, užtikrinti esminių statinio reikalavimų visumos išlaikymą daugiabučiuose namuose, gerinti vidaus patalpų temperatūrinio režimo sąlygas, skatinti būsto savininkus racionaliai vartoti energiją, taip pat prisidėti prie klimato taršos mažinimo bei aplinkos tausojimo šalies mastu, gerinti pastatų techninę būklę ir estetinį miesto vaizdą, didinti nekilnojamojo turto vertę ir likvidumą.
8. Rengiant Programą, Klaipėdos miesto savivaldybės iniciatyva buvo atrinkti 24 daugiausia energijos suvartojantys daugiabučiai pastatai, yra parengti jų energinio naudingumo sertifikatai bei investicijų planai. Vertinimo rezultatai parodė, kad visų pastatų energinio naudingumo klasė yra D arba E ir vidutinis šilumos sunaudojimas yra 180 kWh/m2 per metus. Kai kuriuose atrinktuose namuose energijos sunaudojimas yra labai didelis ir siekia net 220 kWh/m² per metus ir daugiau.
9. Rengiant techninį ir energinį atrinktų daugiabučių namų įvertinimą, buvo nustatyta, kad šie daugiabučiai namai neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ nustatytų esminių reikalavimų visumos:
9.1. Pastatų sienų konstrukcijos fizinė būklė ir šiluminės varžos lygis netenkina STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ ir STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ reikalavimų;
9.2. Pastato pamatų ir nuogrindų būklė bloga, stebimi įtrūkimai, apdailinis tinkas aptrupėjęs, matyti, kad į konstrukcijų vidų patenkanti drėgmė ardo struktūrą, formuojasi grybelinės kilmės dėmės. Būtinas nuogrindų atstatymas. Pastato sienų būklė ir šiluminės varžos lygis netenkina STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ ir STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ reikalavimų;
9.3. Stogų būklė bloga, danga nusidėvėjusi, lietaus surinkimo ir nuvedimo sistema nusidėvėjusi, kraštų apskardinimai netvarkingi. Pastato stogo konstrukcijos fizinė būklė ir šiluminės varžos lygis netenkina STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ ir STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ reikalavimų;
9.4. Langų, laiptinių durų būklė labai bloga, jie nesandarūs, mediniai, deformuotais rėmais, vyksta nuolatinė nekontroliuojama lauko oro infiltracija;
9.5. Šildymo sistemų būklė bloga, magistraliniai vamzdynai užakę, izoliacija labai bloga, armatūra rūsyje nesandari, susidėvėjusi, balansavimo ir reguliavimo armatūros nėra. Būtinas magistralių rūsyje demontavimas bei naujų įrengimas. Neatitinka STR ir HN reikalavimų, nėra galimybės individualiai reguliuoti šildymo;
III. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
10. Programos įgyvendinimo tikslas – sumažinti daugiausia energijos vartojančiuose Klaipėdos miesto daugiabučiuose namuose suvartojamos šiluminės energijos sąnaudas, gerinti miesto estetinį vaizdą ir gyvenamąją aplinką.
11. Programos tikslui įgyvendinti numatomi uždaviniai:
11.1. Sukurti organizacinę struktūrą, kuri būtų atsakinga už Programos įgyvendinimo koordinavimą, teiktų organizacinę, teisinę, techninę paramą daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektams įgyvendinti, taip pat rengti ir įgyvendinti kitas miesto daugiabučių namų energinio efektyvumo didinimo programas;
11.2. Atnaujinti daugiausia šiluminės energijos suvartojančius daugiabučius namus, užtikrinant, kad, įgyvendinus efektyvias energiją taupančias priemones, bus pasiekta ne mažesnė kaip D pastato energinio naudingumo klasė ir skaičiuojamosios šilumos energijos sąnaudos juose būtų sumažintos ne mažiau kaip 20 procentų;
IV. PROGRAMOS TIKSLO IR UŽDAVINIŲ ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI
12. Programos tikslas ir uždaviniai vertinami pagal šiuos kriterijus:
12.2. skaičiuojamasis šiluminės energijos sutaupymas – 100 kWh/m2/metus (vertinama pagal investicijų plane numatomą skaičiuojamąjį šiluminės energijos sutaupymą);
12.3 išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas CO2 ekvivalentu – 1865,67 t/metus (vertinama pagal investicijų plane apskaičiuotą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą);
V. PRIEMONĖS, NUMATOMOS ĮGYVENDINTI DAUGIABUČIUOSE NAMUOSE
13. Siekiant gerinti gyvenamąją aplinką, mažinti energinių išteklių sąnaudas ir užtikrinti daugiabučių namų atitiktį esminiams statinio reikalavimams, savivaldybės atrinktuose Klaipėdos miesto daugiabučiuose namuose numatoma įgyvendinti energinį efektyvumą didinančias priemones (toliau – priemonės), būtinas statinių naudojimo ir priežiūros esminiams reikalavimams užtikrinti ir leisiančias sumažinti bendras visų daugiabučių namų energijos sąnaudas ne mažiau kaip 40 %, ir juose pasiekti ne mažesnę kaip C energinio naudingumo klasę. Pagal Programą yra numatoma įgyvendinti šias pagrindines priemones:
13.1. Fasado sienų (taip pat ir cokolio) šiltinimas, įskaitant sienų (cokolio) konstrukcijos defektų šalinimą, ir nuogrindos sutvarkymas;
13.2. Stogo šiltinimas, taip pat ir naujos dangos ar naujo šlaitinio stogo įrengimas (išskyrus patalpų pastogėje įrengimą) ir (ar) perdangos po vėdinama šlaitinio stogo pastoge šiltinimas;
13.3. Laiptinių lauko durų ir tambūro durų keitimas, įskaitant susijusius apdailos darbus, įėjimo laiptų remontą ir pritaikymą neįgaliųjų poreikiams; butų ir kitų patalpų langų keitimas į mažesnio šilumos pralaidumo langus;
13.4. Butų ir kitų patalpų balkonų durų keitimas į mažesnio šilumos pralaidumo durų arba balkonų stiklinimas;
13.5. Šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas ar keitimas; daliklių sistemos arba individualios šildymo apskaitos butuose įrengimas;
VI. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS
15. Programa įgyvendinama dviem etapais. Detalų kiekvieno etapo įgyvendinimo planą rengia ir jo įgyvendinimą organizuoja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Pirmojo etapo įgyvendinimas skirtas parengiamiesiems investicijų planų įgyvendinimo darbams atlikti (investicijų planų aptarimui su būsto savininkais, galimoms investicijų planų korekcijoms, finansavimo užtikrinimui, reikalingų paslaugų ir darbų pirkimams). Pirmojo etapo įgyvendinimas pradedamas patvirtinus Programą ir baigiamas ne vėliau kaip iki 2013 m. gruodžio 15 d.
16. Antrojo Programos įgyvendinimo etapas apima rangos darbų pagal Programą patvirtintus investicijų projektus įgyvendinimą. Antrojo etapo įgyvendinimas baigiamas ne vėliau kaip iki 2014 m. gruodžio 15 d.
17. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija koordinuoja visos Programos įgyvendinimą ir organizuoja jos įgyvendinimo veiksmus.
18. Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojai (daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, bendrojo naudojimo objektų valdymui sudarytos jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 4.84 straipsnio nuostatas paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius) (toliau – Programos vykdytojai) atlieka visus veiksmus, susijusius su Programos įgyvendinimu.
19. Savivaldybės paskirtas Programos įgyvendinimo administratorius atlieka visus veiksmus, susijusius su Programos ir parengtų investicijų planų įgyvendinimu: skolinasi lėšas iš kredito įstaigų, naudodamasis centrinės perkančiosios organizacijos parengtu elektroniniu katalogu, organizuoja rangos darbų (įskaitant ir projektavimo darbus), statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimus, organizuoja ir prižiūri statybos darbų atlikimą ir užtikrina jų įgyvendinimo kokybę.
20. Įgyvendinant pirmąjį Programos įgyvendinimo etapą Programos įgyvendinimo administratorius ir (ar) Programos vykdytojai išsamiai informuoja būsto savininkus apie Programą, būsto savininkams nusprendus įgyvendinti papildomas energinio efektyvumo didinimo priemones, neįtrauktas į investicijų planus, organizuoja šių investicijų planų pakeitimą, nebloginant planuojamų pasiekti energinio efektyvumo rezultatų.
21. Įgyvendinat antrąjį Programos įgyvendinimo etapą Programos įgyvendinimo administratorius ir (ar) Programos vykdytojai pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sudarytą ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą Programos įgyvendinimo grafiką organizuoja ir atlieka investicijų planų įgyvendinimą.
22. Savivaldybės administracija prižiūri ir kontroliuoja Programos įgyvendinimo administratorių vykdomą veiklą. Tuo atveju, jei gaunama informacija iš Programos finansavimą suteikusių bankų ar kitų finansų įstaigų, kad Programos įgyvendinimo administratorius nevykdo ar netinkamai vykdo savo įsipareigojimus pagal kredito sutartis, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nedelsdama imasi veiksmų užtikrinti, kad Programos įgyvendinimo administratorius laikytųsi įsipareigojimų.
23. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas savivaldybės asmuo (specialistas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos atstovas, rangovui perdavus Programos įgyvendinimo administratoriui atliktų statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktus, įsitikinęs, ar statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktuose nurodyti darbai, numatyti statinio projekte, parengtame pagal investicijų plane nurodytas atnaujinimo (modernizavimo) priemones (ar jų neatitinka), tai konstatuoja, pasirašydamas statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktus.
VII. PROGRAMOS FINANSAVIMAS
24. Rengiant investicijų planus, nustatyta, kad vertinant skaičiuojamosiomis kainomis šiai Programai įgyvendinti, priklausomai nuo pasirinktų atnaujinimo priemonių, reikėtų apie 17,55– 24,22 mln. litų.
25. Programai įgyvendinti numatoma teisės aktų nustatyta tvarka gauti finansavimą iš Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos, Klimato kaitos specialiosios programos ir kitų teisėtų šaltinių:
25.1. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje numatytomis lėšomis galėtų būti teikiamas lengvatinis kreditas su ne didesnėmis kaip 3 procentų fiksuotomis metinėmis palūkanomis, valstybės lėšomis padengiama 100 procentų projekto parengimo, statybos techninės priežiūros ir projekto administravimo išlaidų bei 15 procentų investicijų, tenkančių investicijų plane nurodytoms valstybės remiamoms energinį efektyvumą didinančioms priemonėms įgyvendinti. Šios paramos dydis pagal parengtus investicijų planus sudarytų apie 3,9–5,1 mln. litų;
25.2. 100 % apmokamos investicijų padengimo įmokos nepasiturintiems gyventojams pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą (Žin., 2003, Nr. 73-3352; 2011-12-01; 2011, Nr. 155-7353). Rengiant investicijų planus Programos įgyvendinimui atrinktuose daugiabučiuose namuose iš viso gyveno 249 nepasiturintys gyventojai;
25.3. Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis galėtų būti kompensuojama 25 % investicijų planuose numatytų energiją taupančių priemonių įgyvendinimo. Pagal parengtus investicijų projektus ši paramos suma sudarytų apie 4–5,25 mln. litų;
26. Visų šiame skyriuje nurodytų finansavimo šaltinių parama Programai įgyvendinti skiriama vadovaujantis paramą reglamentuojančiais teisės aktais (Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymu (Žin., 1992, Nr. 14-378; 2002, Nr. 116-5188), Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu ir kitais teisės aktais).
VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
27. Programos įgyvendinimo stebėseną atlieka Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Programos stebėsena gali būti vykdoma vadovaujantis Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-1055 (Žin., 2012, Nr. 6-1055).