LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL MENO TERAPEUTO VEIKLOS REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO
2019 m. balandžio 23 d. Nr. V-457
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 14 straipsnio 5 punktu ir įgyvendindamas Kitos sveikatinimo veiklos rūšių sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. V-1427 „Dėl Kitos sveikatinimo veiklos rūšių sąrašo patvirtinimo“, 4 punktą ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymą Nr. V-1423 „Dėl Kitą sveikatinimo veiklą vykdančių subjektų veiklos reikalavimų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“:
2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. spalio 30 d. įsakymą Nr. V-1114 „Dėl Profesinių kvalifikacinių reikalavimų meno terapeutui patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro
2019 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-457
MENO TERApEUTO veiklos REIKALAVIMAI
I Skyrius
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Meno terapeuto veiklos reikalavimai (toliau – Reikalavimai) nustato prie kitos sveikatinimo veiklos priskiriamą meno terapeuto veiklą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje vykdančio meno terapeuto profesinę kvalifikaciją, veiklos sritį, teises, pareigas, kompetenciją bei atsakomybę ir įstaigai, kurioje jis dirba, taikomus reikalavimus.
2. Reikalavimai privalomi asmenims, asmens sveikatos priežiūros įstaigose užsiimantiems menų terapija, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, rengiančioms meno terapeutus, tobulinančioms jų kvalifikaciją bei prižiūrinčioms jų veiklą.
3. Reikalavimuose vartojamos sąvokos:
3.1. Dailės terapeutas – asmuo, Reikalavimų nustatyta tvarka įgijęs dailės terapeuto profesinę kvalifikaciją.
3.2. Dailės terapija – paciento fizinei ir psichikos sveikatai stiprinti skirta tarpdalykinė veikla, integruojanti dailės ir medicinos, psichologijos, psichoterapijos, specialiojo ugdymo, socialinio darbo žinias, gebėjimus ir praktikas.
3.3. Meno terapeutas – asmuo, Reikalavimų nustatyta tvarka įgijęs tam tikros meno rūšies terapijos specializacijos profesinę kvalifikaciją.
3.4. Meno terapijos specializacija – viena iš meno terapeuto profesinės veiklos sričių – dailės arba muzikos.
3.6. Muzikos terapeutas – asmuo, Reikalavimų nustatyta tvarka įgijęs muzikos terapeuto profesinę kvalifikaciją.
3.7. Muzikos terapija – paciento fizinei ir psichikos sveikatai stiprinti skirta tarpdalykinė veikla, integruojanti muzikos ir medicinos, psichologijos, psichoterapijos, specialiojo ugdymo, socialinio darbo žinias, gebėjimus ir praktikas.
4. Asmuo, norintis užsiimti meno terapija, turi būti įgijęs atitinkamos specializacijos – dailės ar muzikos – meno terapeuto profesinę kvalifikaciją.
5. Įgijusiu dailės terapeuto profesinę kvalifikaciją laikomas asmuo:
5.1. baigęs pirmosios ir antrosios pakopos dailės arba dailės pedagogikos studijų programą arba menotyros studijų programą, arba medicinos studijų krypties vientisųjų studijų, arba slaugos, arba kineziterapijos, arba ergoterapijos, arba visuomenės sveikatos, arba socialinio darbo, arba psichologijos studijų programą ir turintis tai patvirtinantį diplomą ir iki 2018 m. gegužės 1 d. išdirbęs ne mažiau kaip 3 metus dailės terapeuto pareigose asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, bei baigęs ne mažiau kaip 400 val. dailės terapijos tobulinimo kursus, vykusius iki 2018 m. gegužės 1 d., arba
5.2. baigęs antrosios pakopos dailės arba dailės pedagogikos studijų programą, arba menotyros studijų programą, arba medicinos studijų krypties vientisųjų studijų, arba slaugos, arba kineziterapijos, arba ergoterapijos, arba visuomenės sveikatos, arba socialinio darbo, arba psichologijos studijų programą arba jai prilygintas aukštojo mokslo studijas ir turintis tai patvirtinantį diplomą ir laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 9 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. baigęs ne mažiau kaip 30 kreditų kvalifikacijos tobulinimo programą, suteikiančią dailės terapijos metodų taikymo kompetencijas, arba
5.3. baigęs pirmosios pakopos dailės arba dizaino, arba medijų meno, arba meno objektų restauravimo, arba menotyros, arba architektūros, arba dailės pedagogikos, arba slaugos, arba kineziterapijos, arba ergoterapijos, arba visuomenės sveikatos, arba socialinio darbo, arba psichologijos, arba specialiojo ugdymo, arba ikimokyklinio ir pradinio ugdymo, arba medicinos vientisųjų studijų programą ir turintis tai patvirtinantį diplomą ir baigęs antrosios pakopos dailės terapijos studijų programą.
6. Įgijusiu muzikos terapeuto profesinę kvalifikaciją laikomas asmuo:
6.1. baigęs pirmosios ir antrosios pakopos muzikos arba muzikos pedagogikos, arba menotyros studijų programą, arba slaugos, arba kineziterapijos, arba ergoterapijos, arba visuomenės sveikatos, arba socialinio darbo, arba psichologijos, arba medicinos vientisųjų studijų programą, arba jai prilygintas aukštojo mokslo studijas ir turintis tai patvirtinantį diplomą ir iki 2018 m. gegužės 1 d. išdirbęs ne mažiau kaip 3 metus muzikos terapeuto pareigose asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, bei baigęs ne mažiau kaip 400 val. tobulinimo kursus muzikos terapijos srityje, vykusius iki 2018 m. gegužės 1 d.; arba
6.2. baigęs antrosios pakopos muzikos arba muzikos pedagogikos studijų programą arba menotyros studijų programą, arba slaugos, arba kineziterapijos, arba ergoterapijos, arba visuomenės sveikatos, arba socialinio darbo, arba psichologijos, arba medicinos vientisųjų studijų programą, arba jai prilygintas aukštojo mokslo studijas ir turintis tai patvirtinantį diplomą bei laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 9 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. baigęs ne mažiau kaip 30 kreditų kvalifikacijos tobulinimo programą, suteikiančią muzikos terapijos metodų taikymo kompetencijas, arba
6.3. baigęs pirmosios pakopos muzikos arba muzikos atlikimo, arba kompozicijos, muzikos teorijos ir kritikos, muzikinio folkloro, muzikinio teatro, audiovizualinio meno arba muzikos pedagogikos, arba menotyros studijų programą, arba slaugos, arba kineziterapijos, arba ergoterapijos, arba visuomenės sveikatos, arba socialinio darbo, arba psichologijos, arba specialiosios pedagogikos, arba ikimokyklinio ir pradinio ugdymo studijų, arba medicinos studijų krypties vientisųjų studijų programą ir turintis tai patvirtinantį diplomą bei baigęs antrosios pakopos muzikos terapijos studijų programą.
7. Užsienyje įgyta atitinkamos specializacijos meno (dailės arba muzikos) terapeuto profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo ir kitų profesinių kvalifikacijų pripažinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
8. Meno terapeutas veiklą vykdo kartu su asmens sveikatos priežiūros specialistais ir tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją, suteikiančią teisę teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias pagal teisės aktų reikalavimus kartu su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais turi teikti ir meno terapeutas.
9. Meno terapeutai savo profesinėje veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, Reikalavimais ir kitais meno terapeutų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, įstaigos, kurioje dirba, įstatais (nuostatais), vidaus tvarkos taisyklėmis bei savo pareigybės aprašymu.
II SKYRIUS
MENO TERAPEUTO TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA
10. Dailės terapeutas turi teisę:
10.2. atsisakyti teikti dailės terapijos paslaugas, jeigu darbo sąlygos kelia pavojų paciento ar dailės terapeuto sveikatai ar gyvybei;
10.3. savo nuožiūra, įvertinęs paciento sveikatos poreikius, atsižvelgdamas į individualias asmens savybes, parinkti užsiėmimų trukmę, dailės terapijos metodus, priemones bei atitinkamus įvertinimo būdus;
10.4. gauti darbui būtiną informaciją apie pacientą iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei fizinių ir juridinių asmenų Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių informacijos teikimą, nustatyta tvarka;
10.5. reikalauti darbdavio užtikrinti optimalias darbo sąlygas (patalpos, higienos sąlygos, apsaugos priemonės, priemonės ir medžiagos dailės terapijai vykdyti);
10.6. atlikdamas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas pagal savo kompetenciją bendradarbiauti su šeimos gydytojais, slaugos specialistais, medicinos psichologais, reabilitacijos komandos nariais bei kitais specialistais, dirbančiais sveikatos priežiūros ar kitose įstaigose, taip pat su paciento atstovais ir artimaisiais;
11. Dailės terapeuto pareigos:
11.2. nepriskirtais dailės terapeuto kompetencijai atvejais rekomenduoti kreiptis į atitinkamos srities asmens sveikatos priežiūros specialistą;
11.5. turėti spaudą, kurio numeris suteikiamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. V-1 „Dėl Numerio sveikatos specialisto spaudui suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka;
11.6. laikytis dailės terapeuto profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti;
11.7. reguliariai dalyvauti supervizijoje, tobulinti profesinę kvalifikaciją šiuose Reikalavimuose ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose profesinės kvalifikacijos tobulinimą, nustatyta tvarka;
11.8. tvarkyti dailės terapeuto veiklos dokumentus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
11.9. paaiškinti dailės terapeuto veiklos aplinkybes Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų ir kitų kontroliuojančių institucijų prašymu;
11.10. taikyti Lietuvos Respublikoje tik mokslo ir praktikos įrodymais pagrįstus, saugius darbo metodus, išskyrus kituose teisės aktuose nustatytus atvejus;
11.11. prireikus naudoti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkančias medicinos priemones (prietaisus), vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. V-383 „Dėl Medicinos prietaisų instaliavimo, naudojimo ir priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir medicinos priemonių (prietaisų) gamintojų su medicinos priemone (prietaisu) pateikiama informacija;
11.12. dalyvauti su profesinės kvalifikacijos klausimais susijusiuose pasitarimuose, seminaruose, konferencijose, profesinių organizacijų ir mokslinių draugijų veikloje;
12. Dailės terapeuto profesinę kompetenciją sudaro žinios ir gebėjimai, kuriuos jis įgyja Reikalavimų 5 punkte nustatyta tvarka bei nuolat tobulindamas įgytą profesinę kvalifikaciją, atsižvelgdamas į nuolatinę mokslo ir praktikos pažangą.
13. Dailės terapeutas turi išmanyti (žinoti):
13.2. individo sąveikos su biopsichosocialine aplinka mechanizmus jo kasdienėje, darbinėje, profesinėje ir laisvalaikio veikloje;
13.4. dailės terapijos istoriją, skirtingų dailės terapijos krypčių teorinius pagrindus, jų taikymo metodologiją;
13.6. pagrindines psichosocialinės reabilitacijos komandos specialistų veiklos sritis, tarpusavio sąveikos pagrindinius mechanizmus;
13.9. veiksnius (amžius, profesija, psichologinė ir kultūrinė aplinka, bendravimo galimybės ir supratimo lygmuo), turinčius įtakos sveikatos ištyrimo būdui ir laukiamam rezultatui;
13.10. estetinio poreikio ir meninės raiškos, kūrybiškumo ir vaizduotės raidą žmogaus ontogenezėje ir jos sąsajas su psichopatologija;
13.11. pasaulio dailės istorijos raidą ir kultūrinį paveldą, skirtingų epochų, skirtingų estetinių kultūrinių tradicijų bei stilių dailės kūrinius;
14. Dailės terapeutas turi gebėti:
14.1. naudoti skirtingas vizualinio meno formas (tapyba, piešimas, grafika, skulptūra, keramika, fotografija ir medija, tekstilė, hepeningas, instaliacija ir kitos tarpdisciplininio meno formos), technologijas, komponuoti priemones dvimatėje, trimatėje vaizdo erdvėje, naudodamas skirtingas vizualines technologijas;
14.3. užmegzti ir palaikyti psichoterapinius santykius (tiek individualiai, tiek grupėmis) suprasdamas psichoterapinių santykių prigimtį;
14.4. atpažinti asmeninių jausmų, nuostatų, veiksmų poveikį pacientui ir terapiniam procesui bei kritiškai vertinti asmeninius trūkumus ir resursus;
14.5. parinkdamas metodus, technikas, formas, priemones, vertinimo įrankius pagal taikomą dailės terapijos modelį ir atsižvelgdamas į paciento sveikatos poreikius savarankiškai taikyti dailės terapiją;
14.7. taikyti dailės terapiją skirtingoms pacientų grupėms pagal jų poreikius ir tikslus, sudaryti dailės terapijos planą;
14.8. taikyti įvairias vizualinio meno formas ir priemones asmens sveikatos būklei vertinti ir dailės terapijos intervencijai vykdyti;
14.9. dailės kūrybos procese pažinti ir suprasti asmens biopsichosocialinės raidos ir identiteto ypatumus;
14.10. vertinti biopsichosocialines funkcijas, emocijas, psichologinio elgesio modelius, veiklą ir socialinį dalyvumą bei kitus sveikatos rodiklius, juos analizuoti ir pagrįstai modeliuoti dailės terapijos procesą bei vykdydamas psichosocialinę reabilitaciją, psichikos sveikatos priežiūrą parinkti atitinkamas dailės terapijos technikas;
14.11. sistemiškai ištirti fizinius, psichologinius, socialinius, kultūrinius veiksnius, galinčius turėti įtakos paciento sveikatai ir (ar) funkcionavimui dailės terapijos proceso metu;
14.12. analizuoti biopsichosocialinio ištyrimo duomenis ir juos interpretuoti, kad galėtų nustatyti dailės terapijos reikalingumą, problemas ir galimybes pozityviai keisti paciento funkcionavimo, veiklos ar socialinio dalyvumo lygį;
14.13. naudodamas dailės terapijos tyrimo / vertinimo metodikas, vertinti paciento sveikatos pokytį, įvykusį dailės terapijos proceso metu, bei analizuoti dailės terapijos tyrimo / vertinimo metodikų skirtumus ir sąsajas su kitomis įvertinimo (diagnostinėmis) formomis;
14.14. kritiškai analizuoti mokslinę literatūrą, savarankiškai atlikti dailės poveikio paciento sveikatai tyrimus, taikyti kiekybinių ir kokybinių tyrimų metodus, mokėti įvertinti ir interpretuoti tyrimų rezultatus bei nustatyti jų patikimumą;
14.15. analizuoti savo kūrybinius gebėjimus asmeninės kūrybos veikloje ir taikyti juos dailės terapijoje nuolatinei savirefleksijai ir tobulėjimui;
14.16. bendradarbiaudamas su pacientu nustatyti artimuosius ir tolimuosius dailės terapijos tikslus bei apibrėžti paciento vaidmenį ir užduotis dailės terapijoje;
14.17. parinkti, pritaikyti ir integruoti dailės terapijos proceso metu žinias apie pasaulio dailės istorijos raidą ir kultūrinį paveldą, skirtingų epochų, skirtingų estetinių kultūrinių tradicijų bei stilių dailės kūrinius;
14.18. dalyvauti komandinėje veikloje siekiant psichosocialinės reabilitacijos, psichikos sveikatos priežiūros tikslų;
15. Muzikos terapeutas turi teisę:
15.3. atsisakyti teikti muzikos terapijos paslaugas, jeigu darbo sąlygos kelia pavojų paciento ar muzikos terapeuto sveikatai ar gyvybei;
15.4. įvertinęs paciento sveikatos poreikius, atsižvelgdamas į individualias asmens savybes, savo nuožiūra parinkti užsiėmimų trukmę, muzikos terapijos metodus bei priemones;
15.5. gauti darbui būtiną informaciją apie pacientą iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei fizinių ir juridinių asmenų Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių informacijos teikimą, nustatyta tvarka;
15.6. reikalauti darbdavio užtikrinti optimalias darbo sąlygas (patalpos, higienos sąlygos, apsaugos priemonės, priemonės ir medžiagos muzikos terapijai vykdyti);
15.7. atlikdamas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas pagal savo kompetenciją bendradarbiauti su šeimos gydytojais, slaugos specialistais, medicinos psichologais, reabilitacijos komandos nariais bei kitais specialistais, dirbančiais sveikatos priežiūros ar kitose įstaigose, taip pat su paciento atstovais ir artimaisiais;
16. Muzikos terapeuto pareigos:
16.1. pagal savo kompetenciją, nustatytą Reikalavimuose, užtikrinti teikiamų muzikos terapijos paslaugų kokybę;
16.2. nepriskirtais muzikos terapeuto kompetencijai atvejais rekomenduoti kreiptis į atitinkamos srities asmens sveikatos priežiūros ar kitą specialistą;
16.5. turėti spaudą, kurio numeris suteikiamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. V-1 „Dėl Numerio sveikatos specialisto spaudui suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka;
16.6. laikytis specialisto profesinės etikos principų, gerbti pacientų / klientų teises ir jų nepažeisti;
16.7. reguliariai dalyvauti supervizijoje, tobulinti profesinę kvalifikaciją šiuose Reikalavimuose ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose profesinės kvalifikacijos tobulinimą, nustatyta tvarka;
16.8. tvarkyti muzikos terapeuto veiklos dokumentus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
16.9. paaiškinti muzikos terapijos aplinkybes Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų ir kitų kontroliuojančių institucijų prašymu;
16.10. taikyti Lietuvos Respublikoje tik mokslo ir praktikos įrodymais pagrįstus, saugius darbo metodus, išskyrus kituose teisės aktuose nustatytus atvejus;
16.11. prireikus naudoti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkančias medicinos priemones (prietaisus), vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. V-383 „Dėl Medicinos prietaisų instaliavimo, naudojimo ir priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir medicinos priemonių (prietaisų) gamintojų su medicinos priemone (prietaisu) pateikiama informacija;
17. Muzikos terapeuto profesinę kompetenciją sudaro žinios ir gebėjimai, kuriuos jis įgyja Reikalavimų 6 punkte nustatyta tvarka bei nuolat tobulindamas įgytą profesinę kvalifikaciją, atsižvelgdamas į nuolatinę mokslo ir praktikos pažangą.
18. Muzikos terapeutas turi išmanyti (žinoti):
18.1. pagrindinius psichosocialinės reabilitacijos komandos specialistus ir jų veiklos sritis, tarpusavio sąveikos mechanizmus;
18.3. atpažinti veiksnius (amžius, profesija, psichologinė ir kultūrinė aplinka, bendravimo galimybės ir supratimo lygmuo), turinčius įtakos sveikatos ištyrimo būdui ir laukiamam rezultatui;
18.4. individo sąveikos su biopsichosocialine aplinka mechanizmus jo kasdienėje, darbinėje, profesinėje ir laisvalaikio veikloje;
18.6. muzikos terapijos istoriją, skirtingų muzikos terapijos krypčių teorinius pagrindus, jų taikymo metodologiją;
18.7. psichoterapinių santykių prigimtį ir gebėti užmegzti ir palaikyti psichoterapinius santykius (tiek individualiai, tiek grupėse);
18.8. estetinio poreikio ir meninės raiškos, kūrybiškumo ir vaizduotės raidą žmogaus ontogenezėje ir jos sąsajas su psichopatologija;
18.9. išmanyti muzikos istorijos raidą ir kultūrinį paveldą, skirtingų epochų, skirtingų estetinių kultūrinių tradicijų bei stilių muziką;
18.10. psichosocialinės reabilitacijos, psichikos sveikatos priežiūros proceso, taikant muzikos terapiją, dokumentavimo principus bei standartus, atitinkamų teisės aktų reikalavimus;
18.11. pritaikyti muzikos terapijos praktinėje veikloje naujausias psichosocialinės reabilitacijos, psichikos sveikatos mokslo teorijas ir metodus;
19. Muzikos terapeutas turi gebėti:
19.1. aktyviai muzikuoti su pacientais: komponuoti, aranžuoti, instrumentuoti muzikines kompozicijas, improvizuoti ir kurti dainas ar trumpas pjeses; pritaikyti akompanimentą; pritarti balsu bei įvairiais tradiciniais ir netradiciniais muzikos instrumentais;
19.3. bendradarbiaudamas su pacientu gebėti nustatyti artimuosius ir tolimuosius muzikos terapijos tikslus bei apibrėžti paciento vaidmenį ir užduotis muzikos terapijoje;
19.4. parinkti metodus, technikas, formas, priemones, vertinimo įrankius pagal taikomą muzikos terapijos modelį, savarankiškai taikyti muzikos terapiją;
19.5. vadovauti grupiniams ir individualiems muzikos terapijos užsiėmimams ir užtikrinti užsiėmimų kokybę;
19.6. taikyti muzikos terapiją psichosocialinės reabilitacijos, psichikos sveikatos priežiūros procese skirtingoms pacientų grupėms pagal jų poreikius ir tikslus, sudaryti muzikos terapijos planą;
19.7. atpažinti asmeninių jausmų, nuostatų, veiksmų poveikį pacientui ir terapiniam procesui bei kritiškai vertinti asmeninius trūkumus ir resursus;
19.8. taikyti įvairias muzikavimo bei muzikos potyrio formas kaip intervencijos ir būklės vertinimo priemones;
19.9. organizuoti muzikos terapiją sveikatos priežiūros, specialiojo ugdymo, globos ar psichosocialinės reabilitacijos, psichikos sveikatos priežiūros įstaigose ir bendruomenėje;
19.10. rengti ir vykdyti muzikos projektus, įtraukiant pacientus į muzikavimą ir didinant jų kūrybiškumą ir atsakomybę už savo sveikatą;
19.11. muzikinės kūrybos proceso metu pažinti ir suprasti asmens biopsichosocialinės raidos bei identiteto ypatumus;
19.12. vertinti biopsichosocialines funkcijas, emocijas, psichologinio elgesio modelius, veiklą ir socialinį dalyvumą bei kitus sveikatos rodiklius, juos teoriškai analizuoti ir pagrįstai modeliuoti muzikos terapijos procesą bei parinkti atitinkamas muzikos terapijos technikas psichosocialinės reabilitacijos, psichikos sveikatos priežiūros proceso metu;
19.13. sistemiškai ištirti fizinius, psichologinius, socialinius bei kultūrinius veiksnius, galinčius turėti įtakos paciento sveikatai ir (ar) elgsenai muzikos terapijos proceso metu;
19.14. analizuoti biopsichosocialinio ištyrimo duomenis ir juos interpretuoti, siekdamas nustatyti muzikos terapijos reikalingumą, problemas ir galimybes pozityviai keisti paciento funkcionavimą, veiklą ir dalyvumą;
19.15. naudodamas muzikos terapijos tyrimo / vertinimo metodikas, vertinti paciento sveikatos pokytį, įvykusį muzikos terapijos proceso metu, bei analizuoti skirtumus ir sąsajas su kitomis įvertinimo (diagnostinėmis) formomis;
19.16. kritiškai analizuoti mokslinę literatūrą, savarankiškai atlikti muzikos poveikio paciento sveikatai tyrimus, gebėti taikyti kiekybinių ir kokybinių tyrimų metodus, mokėti įvertinti ir interpretuoti tyrimų rezultatus bei nustatyti jų patikimumą;
III SKYRIUS
ĮSTAIGAI TAIKOMI REIKALAVIMAI
20. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje dirba meno terapeutas, privalo turėti įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją, suteikiančią teisę teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias pagal teisės aktų reikalavimus kartu su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais turi teikti ir meno terapeutas.