Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XII-2534 1 IR 2 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4740
2017 m. kovo 8 d. Nr. 152
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. SV-S-1710 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4740 (toliau – Įstatymo projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui patikslinti Įstatymo projektą pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
1. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo (toliau – Apmokėjimo įstatymas) 6 straipsnio nuostatas dėl pareiginės algos bazinio dydžio nustatymo, siūloma Įstatymo projekto 2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo priedo (toliau – Priedas) 2 punktą papildyti nuostata, kad pareiginės algos bazinį dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas. Kadangi Priedo 15 punkto nuostatos, kad bazinio valandinio atlygio dydį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, iškreiptų Apmokėjimo įstatyme siūlomą bazinio dydžio nustatymo mechanizmą, reikėtų su Priedo 2 punktu suderinti Priedo 15 punktą ir patikslinti jo nuostatą dėl subjekto, nustatančio bazinį valandinį atlygį.
2. Priedo 3 punkte tikslinga nustatyti, kad konkretus pareiginės algos koeficientas nustatomas konkrečiai pareigybei, o priedai ir priemokos – konkrečiam darbuotojui.
3. Kadangi į mokslininkų stažuotojų pareigybes skiriami asmenys, ne daugiau kaip prieš 5 metus įgiję mokslo daktaro laipsnį, o tokie asmenys paprastai eina mokslo darbuotojo pareigas, siūloma Priedo 4 punkte mokslininkams stažuotojams nustatyti pareiginės algos koeficientus, tapačius mokslo darbuotojo, tyrėjo pareiginės algos koeficientams.
4. Priedo 14 punkte nustatyta, kad pareiginės algos priedai ir priemokos skiriami nurodant konkretų terminą, bet ne ilgesnį kaip iki kalendorinių metų pabaigos, todėl reikėtų atsisakyti šio punkto nuostatų, kad priedai ir priemokos gali būti mažinami ir panaikinami valstybinių mokslinių tyrimų institutų (toliau – institutai) darbuotojams, jeigu pablogėja jų darbo rezultatai arba neatliekami darbai, už kuriuos priedai arba priemokos jiems skirti.
5. Siekiant suvienodinti darbo apmokėjimo sąlygas darbuotojams, tikslintinas Priedo 15 punktas, suteikiant galimybę ne tik mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams, bet ir institutų direktoriams, jų pavaduotojams, moksliniams sekretoriams gauti valandinį atlygį už pedagoginį darbą (jeigu susitariama dėl valandinio darbo).
6. Siekiant sistemingai reglamentuoti visų valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas, Priedą reikėtų papildyti nuostatomis dėl darbo apmokėjimo sistemos nustatymo kolektyvinėje sutartyje ir (ar) institutų vidaus ar darbo tvarkos taisyklėse ir atskirai nustatyti, kad institutų direktorių darbo apmokėjimą nustato savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, taip pat kriterijus (pavyzdžiui, atliekamų užduočių, tyrimų ar mokslo darbų sudėtingumas, atsakomybės lygis, vykdomų projektų ar užsakymų specifika, pobūdis, rezultatų svarba šalies, visuomenės gerovei ar ūkio plėtrai, specifinių žinių ar įgūdžių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas ir panašiai), kuriais remiantis būtų nustatomi konkretūs instituto darbuotojų pareiginės algos koeficientai, jiems skiriami priedai, priemokos.
7. Atsižvelgiant į Priedo 18.3–18.5 papunkčiuose ir 20 punkte nustatytus vienkartinių piniginių išmokų skyrimo ir materialinių pašalpų mokėjimo atvejus (socialines garantijas), siūloma Įstatymo projektą papildyti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 71 straipsnio pakeitimu, nustatančiu darbuotojų teisę į socialines garantijas. Atitinkamai tikslintinas ir Priedo pavadinimas.
8. Siūloma Įstatymo projektą papildyti baigiamosiomis nuostatomis, užtikrinančiomis teisėtų lūkesčių apsaugą ir tai, kad nė vienam darbuotojui, atliekančiam tas pačias funkcijas, einančiam tas pačias pareigas, dėl Įstatymo projekto nuostatų taikymo nebus mokamas mažesnis darbo užmokestis. Kadangi Apmokėjimo įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka patvirtintas pareiginės algos bazinis dydis taikomas apskaičiuojant pareiginę algą 2018 ir vėlesniais metais (Apmokėjimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalis), Įstatymo projektą reikėtų papildyti baigiamosiomis nuostatomis, kad 2017 metais apskaičiuojant pareiginę algą naudojamas Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2017 metais, įstatyme nustatytas pareiginės algos bazinis dydis.
9. Siekiant užtikrinti Įstatymo projekto atitiktį Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme (toliau – Teisėkūros pagrindų įstatymas) nustatytiems teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principams, Įstatymo projektą siūloma tobulinti pagal šias pastabas:
9.1. Atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. gruodžio 20 d. priimtas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 2 straipsnio pakeitimo įstatymas, Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalis nebeaktuali.
9.2. Siekiant užtikrinti teisinį aiškumą ir įstatymų tarpusavio dermę, reikėtų patikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnį (Įstatymo 12 straipsnio 6 dalis) – nurodyti institutų administracijos darbuotojų pareigybes, kurioms taikomos Priede nustatytos darbo apmokėjimo sąlygos. Atitinkamai tikslintinas ir Priedo pavadinimas.
9.3. Įstatymo 33 straipsnyje numatyta instituto direktoriaus pareigybė, todėl reikėtų patikslinti Priede vartojamas instituto vadovo ir instituto vadovo pavaduotojo sąvokas. Siekiant užtikrinti teisinį aiškumą ir dermę su darbo užmokestį reglamentuojančiais teisės aktais, vietoj žodžių „tarnybinis atlyginimas“ turėtų būti įrašyti žodžiai „pareiginė alga (mėnesinė)“, o vietoj žodžių „vienkartinės piniginės išmokos“ – žodis „premijos“. Priedo 11 punkto nuostata „pagal atskirą susitarimą“ keistina į „šalių susitarimu“, sąvoka „atlyginimas“ – į sąvoką „darbo užmokestis“. Priedo 16 punkte žodis „personalinis“ keistinas į žodį „individualus“. Siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, siūloma suderinti Priedo 9 punkto pirmojo sakinio formuluotę su Priedo 1 punkto nuostata dėl darbo užmokesčio sudėtinių dalių; Priedo 6 ir 7 punktų nuostatas sujungti ir išdėstyti vienu punktu kaip Priedo 12 punkte, taip pat sujungti Priedo 8 ir 13 punktų nuostatas ir atitinkamai patikslinti Priedo punktų numeraciją.
9.4. Siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, siūloma patikslinti Priedo 5 punkto formuluotę ir nustatyti, kad instituto direktoriaus pavaduotojų pareiginės algos koeficientai nustatomi
10–20 procentų mažesni už jų instituto direktoriui nustatytą pareiginės algos koeficientą.
9.5. Įsigaliosiančiame 2017 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekse drausminės nuobaudos nebenumatomos, todėl siūloma atsisakyti Priedo 19 punkto nuostatos dėl vienkartinės piniginės išmokos neskyrimo darbuotojui, turinčiam galiojančią drausminę nuobaudą.
9.6. Atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 13 straipsnio 5 dalies nuostatas, darytina išvada, kad Priede pateikiamas norminio pobūdžio reguliavimas turėtų būti perkeltas į Įstatymo straipsnius.