PALANGOS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA

 

SPRENDIMAS

DĖL MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS PATVIRTINIMO

 

2020 m. sausio 30 d. Nr. T2-8

Palanga

 

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi ir Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1 punktu, 3 punktu, Palangos miesto savivaldybės taryba nusprendžia:

1. Patvirtinti Mokėjimo už socialines paslaugas tvarką (pridedama).

2. Pripažinti netekusiais galios Socialinių paslaugų poreikio asmeniui (šeimai) nustatymo, socialinių paslaugų skyrimo ir mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos, patvirtintos Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. T2-93 „Dėl Socialinių paslaugų poreikio asmeniui (šeimai) nustatymo, socialinių paslaugų skyrimo ir mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos patvirtinimo“ 17, 22, 23, 25–31 punktus ir IV skyrių su visais pakeitimais.

Šis sprendimas gali būti skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams (Galinio Pylimo g. 9, LT-91230 Klaipėda) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per 1 (vieną) mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos.

 

 

 

Meras                                                                                                                        Šarūnas Vaitkus

 

PATVIRTINTA

Palangos miesto savivaldybės tarybos

2020 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. T2-8

1 punktu

 

 

mokėjimo už socialines paslaugas tvarkA

 

 

I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Mokėjimo už socialines paslaugas tvarka (toliau – Tvarka) reglamentuoja asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžių nustatymą, pagalbos pinigų mokėjimą, asmens (šeimos narių) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimą ir kitas sąlygas.

2. Tvarka taikoma Palangos miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) gyventojams, norintiems gauti socialines paslaugas, kurias planuoja, skiria, kurių poreikį asmeniui (šeimai) nustato Savivaldybė ir kurių teikimas finansuojamas iš Savivaldybės biudžeto lėšų ar Savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti. Už kitas privačiai ar papildomai asmens (šeimos) pageidavimu teikiamas socialines paslaugas mokama paslaugas gaunančio asmens (jam atstovaujančio) ir socialinių paslaugų įstaigos tarpusavio susitarimu.

3. Konkretus mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas individualiai, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais mokėjimo už socialines paslaugas tvarką, atsižvelgiant į asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų rūšį ir paslaugos kainą.

4. Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis negali būti didesnis už asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų kainą. Savivaldybės biudžetinių socialinių paslaugų įstaigų teikiamų socialinių paslaugų kainą nustato Savivaldybės taryba, atsižvelgdama į faktines socialinių paslaugų organizavimo išlaidas šiose įstaigose.

5. Mokėjimo dydis už trumpiau nei visą mėnesį teikiamas socialines paslaugas apskaičiuojamas proporcingai socialinių paslaugų įstaigos teikiamų socialinių paslaugų trukmei.

6. Asmens (šeimos) ir socialinių paslaugų teikėjo tarpusavio teisės ir pareigos dėl paslaugų teikimo ir asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžių ir tvarkos nustatomos rašytine sutartimi:

6.1. tarp asmens (šeimos) ir socialinių paslaugų įstaigos, kai paslaugas teikia socialinių paslaugų įstaiga, kurios savininkas (dalininkas) yra Savivaldybė;

6.2. tarp asmens (šeimos) ar jo teisėtų atstovų, socialinių paslaugų įstaigos ir savivaldybės administracijos, kai paslaugas teikia socialinių paslaugų įstaiga, kurios savininkas (dalininkas) nėra Savivaldybė.

7. Sutartyje privalo būti nustatyti konkretūs asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžiai pinigine išraiška ir mokėjimo tvarka, asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimo iš naujo dėl asmens (šeimos) pajamų ir asmens turto pokyčių, įvykusių per šių paslaugų gavimo laiką, sąlygos. Sutarties dėl socialinės globos paslaugų teikimo ir asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas šalimi gali būti ir kitas suinteresuotas asmuo, kuris įsipareigoja mokėti už asmeniui teikiamą socialinės globos paslaugą.

8. Tvarkoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.

 

II SKYRIUS

MOKĖJIMAS UŽ BENDRĄSIAS SOCIALINES PASLAUGAS

 

9. Informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, sociokultūrinės paslaugos teikiamos nemokamai.

10. Už kitas bendrąsias socialines paslaugas mokama pagal Savivaldybės tarybos nustatytus įkainius.

11. Už specialiojo transporto paslaugą iš dalies moka:

11.1. vaikai su negalia, asmenys, pripažinti nedarbingais, senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, ir juos lydintys asmenys (vienam asmeniui – vienas lydintysis), asmenys, sukakę 80 metų ir vyresni, asmenys, kuriems gydyti nuolat reikalinga hemodializė, asmenys, kuriems teikiama dienos socialinė globa institucijoje – 10 proc. jiems mokėti apskaičiuotos paslaugos kainos;

11.2. asmenys, pripažinti iš dalies darbingais, senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems nustatytas vidutinių specialių poreikių lygis, ir asmenys nuo 70 iki 80 metų – 50 proc. jiems mokėti apskaičiuotos paslaugos kainos;

11.3. kiti asmenys, kurie dėl negalios, ligos ar senatvės turi judėjimo problemų ir dėl to negali naudotis visuomeniniu ar individualiu transportu – 80 proc. jiems mokėti apskaičiuotos paslaugos kainos.

12. Išskirtiniais atvejais, kai kyla grėsmė asmens fiziniam ar emociniam saugumui ir nėra juo galinčių pasirūpinti asmenų, specialiojo transporto paslauga vežti į socialinių paslaugų ar sveikatos priežiūros įstaigą asmeniui teikiama nemokamai be asmens prašymo.

13. Asmeniui (šeimai), gaunančiam socialinę pašalpą Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka, arba asmeniui (šeimai), kurio (kurios) pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, visos bendrosios socialinės paslaugos teikiamos nemokamai.

14. Atskaičiavus nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį.

 

III SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINĘ PRIEŽIŪRĄ

 

15. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis nustatomas, atsižvelgiant į asmens (šeimos) pajamas.

16. Nemokamai teikiamos šios socialinės priežiūros paslaugos – socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar atkūrimo) paslaugos socialinę riziką patiriančioms šeimoms, pagalbos globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams, įvaikintojams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiems jais tapti paslaugos, laikino apnakvindinimo ir psichosocialinės pagalbos.

17. Asmeniui (šeimai) kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra:

17.1. didesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis – 5 procentai asmens pajamų;

17.2. didesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų keturgubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis – 10 procentų asmens pajamų;

17.3. didesnės už valstybės remiamų pajamų keturgubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų penkiagubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis – 15 procentų asmens pajamų;

17.4. kitais atvejais, nei numatyta šiame punkte, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis – 20 procentų asmens pajamų.

18. Krizių atvejais, kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą, ar kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, socialinė priežiūra (intensyvi krizių įveikimo pagalbos paslauga) 7 pirmąsias kalendorines dienas teikiama nemokamai.

19. Asmeniui (šeimai), Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka gaunančiam (-iai) socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio (-ios) pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, socialinė priežiūra teikiama nemokamai, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinę riziką patiriantis suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą

20. Atskaičiavus nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už socialinę priežiūrą dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, o socialinės rizikos suaugusio asmens, ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvenančio socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gaunančio socialinę priežiūrą, mėnesio pajamos negali likti mažesnės nei 0,8 valstybės remiamų pajamų dydžio.

IV SKYRIUS

MOKĖJIMAS UŽ DIENOS SOCIALINĘ GLOBĄ

 

21. Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis nustatomas, atsižvelgiant į asmens pajamas.

22. Vieno gyvenančio asmens, kurio pajamos:

22.1. mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis – 10 procentų asmens pajamų;

22.2. didesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis – 15 procentų asmens pajamų;

22.3. kitais atvejais, nei numatyta šiame punkte – 20 procentų asmens pajamų.

23. Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui yra:

23.1. mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis – 10 procentų asmens pajamų;

23.2. didesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis – 20 procentų asmens pajamų;

23.3. didesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų keturgubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis – 30 procentų asmens pajamų;

23.4. yra didesnės už valstybės remiamų pajamų keturgubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų penkiagubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis – 40 procentų asmens pajamų;

23.5. Kitais atvejais, nei numatyta šiame punkte, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis – 50 procentų asmens pajamų.

 

V SKYRIUS

MOKĖJIMAS UŽ TRUMPALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ

 

24. Mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas.

25. Asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą ar trumpalaikę (atokvėpio) socialinę globą dydis – 80 procentų asmens pajamų.

Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti.

26. Trumpalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinės rizikos vaikui teikiama nemokamai.

 

VI SKYRIUS

MOKĖJIMAS UŽ ILGALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ

 

27. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d.,ir į turtą.

28. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų, įskaitant atvejus, kai asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą.

Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.

29. Jeigu suaugusio asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.

30. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą vaikui su negalia dydis nustatomas neatsižvelgiant į asmens turtą ir neturi viršyti 80 procentų vaiko pajamų. Tais atvejais, kai vaikas su negalia pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.

31. Ilgalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinę riziką patiriančiam vaikui teikiama nemokamai.

32. Asmenys, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išvykę laikinai iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką nuo ketvirtos išvykimo paros moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo dydžio. Už 3 pirmąsias išvykimo paras (įskaitant ir tuos atvejus, kai išvykstama trumpiau kaip 3 paroms) mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.

 

VII SKYRIUS
ASMENS (ŠEIMOS NARIŲ) FINANSINIŲ GALIMYBIŲ VERTINIMAS

 

33. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas negali turėti įtakos asmens (šeimos) galimybėms gauti socialines paslaugas, kurių poreikis asmeniui (šeimai) nustatytas.

34. Išskirtiniais atvejais, kai socialinės paslaugos asmeniui yra būtinos, tačiau dėl nepakankamų pajamų asmuo negali sumokėti visos ar dalies jam priklausančios mokėti socialinės paslaugos kainos už teikiamas paslaugas, ir nėra kitų asmenų, galinčių mokėti už jį (paslaugų gavėjo suaugusių vaikų, kitų suinteresuotų asmenų), jis raštu kreipiasi į Savivaldybės administraciją dėl mokesčio už socialines paslaugas sumažinimo arba atleidimo. Sprendimą dėl asmens dalinio ar visiško atleidimo nuo mokėjimo už teikiamas socialines paslaugas priima Administracijos direktorius, atsižvelgdamas į Socialinių paslaugų skyrimo komisijos rekomendaciją.

35. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės nevertinamos, kai asmuo (šeima) sutinka mokėti visą socialinių paslaugų kainą.

36. Asmens (šeimos narių), kuriems reikalingos bendrosios socialinės paslaugos, finansinės galimybės nevertinamos, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo (šeima) nesutinka su Savivaldybės nustatytu mokėjimo už bendrąsias paslaugas dydžiu ir pageidauja šias paslaugas gauti nemokamai.

37. Pageidaujantis gauti socialines paslaugas asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens (šeimos) pajamas.

38. Ilgalaikės socialinės globos paslaugas pageidaujantis gauti asmuo ar jo globėjas (rūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d.,ir apie turimą turtą. 

39. Informaciją apie asmens (šeimos) pajamas ir asmens turtą asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikia kartu su prašymu-paraiška skirti socialines paslaugas (forma patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu).

40. Asmens (šeimos narių), kuriam (-iems) skiriamos socialinės paslaugos, finansinės galimybės vertinamos nustačius asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį. Pasikeitus asmens (šeimos), gaunančio (-ios) socialines paslaugas, ar asmens (šeimos), kuriam (-iai) nustatytas socialinių paslaugų poreikis, pajamoms ir (ar) turtui, asmens (šeimos narių) finansinės galimybės vertinamos iš naujo.

41. Išskirtiniais atvejais, kai socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) skiriamos siekiant išvengti grėsmės asmens (šeimos) fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, asmens finansines galimybes vertinamos po to, kai nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis ir jam skiriamos socialinės paslaugos.

42. Asmens (šeimos narių), gaunančio (-ių) socialinę pašalpą Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka, finansinės galimybės nevertinamos, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinės rizikos suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą.

43. Socialiniai darbuotojai, nustatantys asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, konsultuoja asmenis (šeimos narius) finansinių galimybių vertinimo, mokėjimo už socialines paslaugas šaltinių parinkimo klausimais ir jiems tarpininkauja.

44. Socialines paslaugas gaunantis asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pagal sutartyje nurodytas sąlygas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo įvykusių asmens pajamų ir turto pokyčių dienos praneša Savivaldybei apie asmens (šeimos) pajamų, asmens turto pokyčius per šių paslaugų gavimo laiką, išskyrus atvejus, kai Savivaldybė turi duomenis arba juos gauna iš valstybės ir žinybinių registrų, valstybės informacinių sistemų.

45. Savivaldybė, gavusi informaciją apie asmens (šeimos), gaunančio (-ios) socialines paslaugas ar asmens (šeimos), kuriam (-iai) nustatytas socialinių paslaugų poreikis, pajamų ar turto pokyčius, jo (jos) finansines galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo minėtos informacijos gavimo.

46. Asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, vadovaudamasi teisės aktais, vertina ir apskaičiuoja paskirti darbuotojai, Administracijos direktoriaus nustatyta tvarka.

47. Savivaldybė turi teisę iš naujo vertinti asmens (šeimos), gaunančio (-ios) socialines paslaugas, finansines galimybes savo ar socialines paslaugas asmeniui (šeimai) teikiančios socialinių paslaugų įstaigos iniciatyva.

48. Asmeniui (šeimai), norinčiam gauti socialines paslaugas, pajamos apskaičiuojamos ir turto vertė nustatoma teisės aktų nustatyta tvarka.

 

VIII. SKYRIUS

PAGALBOS PINIGŲ MOKĖJIMAS

 

49. Išimtinais atvejais, kai bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą asmeniui (šeimai) yra veiksmingiau organizuoti pinigais arba, kai vaikus prižiūri ar juos globoja (jais rūpinasi) vaikus globojančios šeimos, budintys globotojai, asmeniui (šeimai) arba vaikus globojančiai šeimai, budintiems globotojams per globos centrą gali būti mokama piniginė išmoka – pagalbos pinigai.

50. Vaikus globojančiai šeimai ir budinčiam globotojui už vaikų priežiūrą ar globą (rūpybą) pagalbos pinigai skiriami ir mokami pagal Savivaldybės Tarybos patvirtintus dydžius ir tvarką.

51. Socialinės paslaugos gali būti keičiamos į pagalbos pinigus, kuriais asmuo (šeima) susimoka už pagalbą, savo pobūdžiu analogišką bendrosioms socialinėms paslaugoms ar socialinei priežiūrai, tik asmens (šeimos) sutikimu.

52. Pagalbos pinigų dydis apskaičiuojamas, įvertinus būtinų socialinių paslaugų asmeniui teikimo apimtį ir paslaugos kainą. Pagalbos pinigų dydis vienam asmeniui per mėnesį negali būti didesnis už 2 bazinės socialinės išmokos dydžius.

53. Bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros asmeniui (šeimai) paslaugų keitimo į pagalbos pinigus būtinumą nustato Socialinių paslaugų skyrimo komisija. Sprendimą dėl pagalbos pinigų ir jų dydžio skyrimo (nutraukimo) priima Administracijos direktorius, atsižvelgdamas į Komisijos rekomendaciją. Nustačius, kad pagalbos pinigai naudojami ne pagal paskirtį, pagalbos pinigų mokėjimas nutraukiamas. Nutraukus skirtų pagalbos pinigų mokėjimą asmeniui (šeimai), priimamas sprendimas šiuos pinigus pakeisti į bendrąsias socialines paslaugas ar socialinę priežiūrą, kurioms nustatytas asmens (šeimos) poreikis.

54. Pagalbos pinigų naudojimas pagal paskirtį prižiūrimas ir kontroliuojamas Administracijos direktoriaus nustatyta tvarka.

 

IX SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

55. Savivaldybė užtikrina asmens (šeimos narių) pateiktų duomenų konfidencialumą teisės aktų nustatyta tvarka.

56. Asmenį atleidus nuo mokėjimo už teikiamas socialines paslaugas, socialinių paslaugų teikimo išlaidos yra dengiamos Savivaldybės biudžeto ar valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų Savivaldybės biudžetui lėšomis. Valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos pervedamos socialinių paslaugų įstaigoms Administracijos direktoriaus įsakymu nustatyta Socialinių paslaugų finansavimo ir atsiskaitymo už gautas lėšas tvarka.

57. Socialinių paslaugų įstaigos atsako už teisingą mokesčio už gautas socialines paslaugas apskaičiavimą ir lėšų, skirtų socialinėms paslaugoms finansuoti, apskaitą ir naudojimą.

 

_________________________