Administracinė byla Nr. A-1443-815/2024
Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00047-2024-5
Procesinio sprendimo kategorija 8.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,
dalyvaujant Irako Respublikos piliečiui W. T. T. T. ir jo atstovei advokatei I. A.,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei L. V.,
vertėjui M. Z.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Irako Respublikos piliečio W. T. T. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo Irako Respublikos piliečiui W. T. T. T..
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas taikyti Irako Respublikos piliečiui W. T. T. T. (toliau – ir užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT Užsieniečių registracijos centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2024 m. gegužės 22 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas prieglobsčio byloje.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. rugpjūčio 2 d. neteisėtai, neturėdamas asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. rugsėjo 22 d. priėmė sprendimą išsiusti užsienietį į Irako Respubliką, bet šis sprendimas nebuvo įvykdytas, nes užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, 2022 m. birželio 12 d. pasišalino iš apgyvendinimo vietos – Kybartų užsieniečių registracijos centro. 2024 m. vasario 22 d. užsienietis pagal Dublino III Reglamentą buvo grąžintas iš Vokietijos į Lietuvą ir pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo. Užsienietis 2024 m. vasario 22 d. buvo sulaikytas iki 48 val. Kadangi užsienietis, nesulaukęs sprendimo prieglobsčio byloje, neteisėtai pasišalino iš apgyvendinimo vietos, neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į Lietuvos Respubliką pateikė paskesnį prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo, laikytina, jog užsienietis siekia vieno tikslo – gauti laisvą judėjimo galimybę ir likti Europos Sąjungoje. Prašo teikimą patenkinti.
3. Užsienietis paaiškino, kad jis Lietuvoje buvo sulaikytas ilgą laiką, turėjo draugą, kuris išvyko į Vokietiją, todėl ir jis nusprendė vykti į Vokietiją. Jis padarė išvadas, prašė jo nesulaikyti.
4. Užsieniečio atstovė paaiškino, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jis pažadėjo, kad iš Lietuvos Respublikos neišvyks. Prašė taikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
II.
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. vasario 23 d. sprendimu tenkino Centro teikimą, skirti Irako Respublikos piliečiui W. T. T. T. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2024 m. gegužės 22 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
6. Teismas nustatė šiai bylai reikšmingas aplinkybes ir apžvelgė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalį, bei nurodė, kad nagrinėjamu atveju W. T. T. T. yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, jo asmenybė nustatyta. Prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, nes kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas < ... > tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, teisėjų kolegijos nuomone, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. < ...>. ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019 ). Teismas konstatavo, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos).
7. Teismas nurodęs 115 straipsnio 1, 2 ir 5 dalių, 14019 straipsnio 2 dalies nuostatas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremali padėtis dėl masinio užsieniečių antplūdžio nėra atšaukta, todėl pareiškėjo atžvilgiu yra taikomos Įstatymo X2 skyriuje nustatytas reguliavimas. Teismas įvertino, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. rugpjūčio 2 d., pagal Įstatymą faktiškai buvo sulaikytas 10 mėnesių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 2 d. nutartimi skyrė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, praėjus vos 9 dienoms nuo paleidimo iš sulaikymo, 2022 m. birželio 12 d. neteisėtai pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir išvyko iš Lietuvos Respublikos. Europos sąjungos valstybėse jis gyveno neteisėtai virš pusantrų metų laiko, kol 2024 m. vasario 22 d. pagal Dublino III Reglamentą buvo grąžintas iš Vokietijos į Lietuvos Respubliką. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus. Tokiu būdu sutrukdys priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bei vengs galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju, yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, kad judėdamas laisvai užsienietis gali pakartotinai savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydama sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimui ir vykdymui. Tokią praktika formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. A-1550-815/2023).
III.
8. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – taikyti pareiškėjo atžvilgiu alternatyvią sulaikymui priemonę apgyvendinant jį užsieniečių registracijos centre neribojant jo laisvės.
9. Užsienietis apeliaciniame skunde vadovaujasi 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis dėl sulaikymo trukmės, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija ir teigia, kad:
9.1. Pirmosios instancijos teismas net nenagrinėjo alternatyvių faktiniam sulaikymui priemonių galimybės. Be to, numatydamas faktinio sulaikymo terminą teismas neįvertino, jog pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio užregistruotas Migracijos departamente kaip nagrinėtinas skubos tvarka.
9.2. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti vieną iš šių alternatyvių sulaikymui priemonių: Be to, Įstatymas net ir esant nepaprastajai padėčiai numato galimybę taikyti alternatyvias priemones ir tik aiškiai pasisakius ir argumentavus pagrindus, jų atmetimo priežastis, kraštutinė ribojanti judėjimo laisvę priemonė gali būti vertinama kaip pagrįsta.
9.3. Naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika dėl užsieniečių apgyvendinimo ir / ar sulaikymo taikymo pagrindų reikšmingai pasikeitusi ir itin aktuali ginčo byloje, nes buvo priimti sprendimai, kuriais užsieniečiams suteikta galimybė palikti Centro teritoriją. Užsieniečio nuomone, šioje byloje Įstatyme numatyti tikslai akivaizdžiai gali būti pasiekiami ir švelnesnėmis, mažiau pareiškėjo teises varžančiomis priemonėmis, o kraštutinė pareiškėjo teises ženkliai ribojanti priemonė yra nepagrįsta ir nežmoniška jo atžvilgiu. Be to, tarptautinė teismų praktika aktualiais ginčui klausimais vienareikšmiškai patvirtina, jog taikydama perteklines kraštutines ir esminiai pagrindines žmogaus teises ribojančias priemones Lietuvos valstybė pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas.
9.4. Byloje nėra jokių faktinių duomenų apie konkretų šio asmens keliamą pavojų viešajai tvarkai ar nacionaliniam saugumui. Pareiškėjas yra geranoriškas, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, jo asmenybė yra nustatyta, jis yra itin jauno amžiaus, turi galimybę dirbti, todėl pareiškėjo atžvilgiu gali būti taikoma švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre be judėjimo laisvės ribojimo.
10. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkė teismo Švenčionių rūmų 2024 m. vasario 23 d. sprendimą.
11. Centras atsiliepime pakartoja užsieniečio atvykimo aplinkybes, dėl jo teisinės padėties priimtus sprendimus ir papildomai nurodo, kad:
11.1. Atsižvelgiant į bylos nustatytas aplinkybes nėra priežasčių taikyti užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę nei dabar esanti, kadangi byloje yra pakankamai nebendradarbiavimo duomenų (užsienietis atvyko į Lietuvos Respublikos teritoriją neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną, esant nepaprastajai padėčiai, prieglobsčio prašymą pateikė tik po sulaikymo kai buvo ruošiamasi jo išsiuntimo procedūrai, pažeidė jam anksčiau paskirta alternatyvią sulaikymui priemonę). Užsienietis neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos. Byloje nėra duomenų apie užsieniečio turimą gyvenamąją vietą, lėšas pragyvenimui, šeimyninius, socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, kas sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Užsieniečio veiksmai leidžia abejoti atvykimo tikslais ir leidžia pagrįstai manyti, kad jis piktnaudžiauja savo, kaip prieglobsčio prašytojo teisėmis ir gali vėl pasišalinti iš apgyvendinimo vietos, neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė sprendimo priėmimo metu buvo proporcinga ir tikslinga, siekiant pašalinti aplinkybę, kad jis nepasinaudotų laisvu asmenų judėjimu ir neišvyktų iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis iki kol bus priimtas sprendimas dėl jo prieglobsčio prašymo.
11.2. Būtina atkreipti dėmesį į užsieniečio prieš tai buvusį elgesį, nes jis nesiekė tinkamai bendradarbiauti su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais. Vertinant minėto užsieniečio elgesį, bei siekiant eliminuoti pakartotinumą prieš tai buvusio neteisėto išvykimo iš Lietuvos Respublikos, darytina prielaida, kad pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinant užsienietį VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų, jis gali vėl pasišalinti iš apgyvendinimo vietos, taip pat gali kilti rizika, kad užsienietis neteisėtai išvyks, tuo sukeldamas neteisėtos migracijos grėsmę ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje, dėl to pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra tikslinga.
11.3. Užsienietis nesiekė atvykti į Lietuvos Respubliką teisėtai, besivadovaudamas teisės aktų nustatyta tvarka, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl jo išsiuntimo tik tada, jis pateikė pirminį prieglobsčio prašymą, nesiekė tinkamai bendradarbiauti prieglobsčio nagrinėjimo procedūroje, nesudarė kompetentingoms institucijoms galimybės nustatyti prieglobsčio prašymo motyvus, kai pasišalino iš Lietuvos Respublikos, esant šioms aplinkybėms, Migracijos departamentas nutraukė jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, todėl tikėtina, kad jis gali pakartotinai ignoruoti jam taikomą teisinį reguliavimą paskesnio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu ir apsunkins tiek Lietuvos Respublikos tiek Europos sąjungos valstybių kompetentingų institucijų darbą.
11.4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. Paskyrus užsieniečiui jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, jis gali sutrukdyti priimti ar įvykdyti sprendimą jo prieglobsčio byloje. Užsieniečio veiksmai rodo, kad jis linkęs pažeidinėti Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos įstatymus ir nebendradarbiauja su teisėsaugos įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, sprendžiant jo teisinės padėties nustatymo klausimą. Byloje nėra aplinkybių, suponuojančių alternatyvios sulaikymui priemonės, netaikant judėjimo laisvės apribojimų taikymo galimybę. Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, jog skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis ne bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip užkardyti galimybę kompetentingoms institucijoms priimti ir įvykdyti sprendimus jo prieglobsčio byloje. Šiuo atveju alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – proporcinga siekiamiems tikslams pasiekti.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta, skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2024 m. gegužės 22 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.
13. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju, yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, kad judėdamas laisvai užsienietis gali pakartotinai savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydamas sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimui ir vykdymui.
14. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde akcentuoja tai, kad pirmosios instancijos teismas net nenagrinėjo alternatyvių faktiniam sulaikymui priemonių galimybės, neįvertino, jog pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio užregistruotas Migracijos departamente kaip nagrinėtinas skubos tvarka. Pareiškėjo nuomone, šioje byloje Įstatyme numatyti tikslai akivaizdžiai gali būti pasiekiami ir švelnesnėmis, mažiau pareiškėjo teises varžančiomis priemonėmis, o kraštutinė pareiškėjo teises ženkliai ribojanti priemonė yra nepagrįsta ir nežmoniška jo atžvilgiu. O ir byloje nėra jokių faktinių duomenų apie konkretų šio asmens keliamą pavojų viešajai tvarkai ar nacionaliniam saugumui.
15. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).
16. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindai įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje. Prieglobsčio prašytojas, be kita ko, gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 113 str. 4 d. 2 p.).
17. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, be kita ko, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos.
18. Teisėjų kolegija iš Užsieniečio asmens bylos nustatė, kad:
18.1. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai 2021 m. rugpjūčio 2 d., jis neturėjo jokių kelionės dokumentų. Užsienietis buvo apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje teritorijoje.
18.2. Departamentas 2021 m. rugsėjo 22 d. priėmė sprendimą Nr. 21S24904, kuriuo nusprendė išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos.
18.3. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimu užsienietis buvo sulaikytas iki 2022 m. vasario 2 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. sausio 25 d. sprendimu užsieniečio sulaikymo terminas pratęstas iki 2022 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 2 d. nutartimi skyrė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki 2022 m. rugpjūčio 3 d.
18.4. Užsienietis 2022 m. birželio 12 d. neteisėtai pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir išvyko iš Lietuvos Respublikos.
18.5. Departamentas 2022 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. 22S106674 nutraukė užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. 2024 m. vasario 22 d. pagal Dublino III Reglamentą iš Vokietijos į Lietuvos Respubliką buvo grąžintas W. T. T. T., kuris pateikė paskesnį prašymą dėl prieglobsčio jam Lietuvos Respublikoje suteikimo.
18.6. Užsienietis VSAT Užsieniečių registracijos centro pareigūno 2024 m. vasario 22 d. sprendimu sulaikytas iki 48 val.
19. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, sprendžia, jog šioje byloje yra nustatytas pagrindas apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę, įtvirtintas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, nes prieglobsčio prašymo motyvai dar nėra galutinai išaiškinti. Tačiau kiekvienas prieglobsčio prašytojo / užsieniečio atvejis yra individualus ir teismas turėtų atsižvelgti į bylos aplinkybių visumą ir skirti asmeniui (prieglobsčio prašytojui) kiek įmanoma švelnesnę teisės aktų nustatytą priemonę.
20. Įstatymo 115 straipsnis reglamentuoja alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus. Šio straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvaus sulaikymui kriterijų, numatytų Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).
21. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalis įtvirtina alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašą: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3 p.).
22. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. rugpjūčio 2 d. ir buvo sulaikytas, o jam po 10 mėnesių skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, praėjus 9 dienoms nuo paleidimo iš sulaikymo, 2022 m. birželio 12 d. neteisėtai pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir išvyko iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis paprašė suteikti jam prieglobstį tik po jo sulaikymo ir grąžinimo iš Vokietijos, kad užsienietis neturi šeiminių, socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika, jo prieglobsčio suteikimo klausimas dar yra neišspręstas, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus (kuriuos, be kita ko, jau pažeidė 2022 m. birželio 12 d. neteisėtai pasišalindamas iš apgyvendinimo vietos ir išvykdamas iš Lietuvos Respublikos). Tokiu būdu sutrukdys priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bei vengs galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo. Aptartos aplinkybės sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui konstatuoti, jog šiuo atveju pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, taikant judėjimo laisvės apribojimus, yra objektyviai reikalinga ir proporcinga, o, pritaikius švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, galbūt nebūtų pasiekti Įstatymo tikslai, nes užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, kad, neapribojus jo laisvės judėti, jis sieks pabėgti, slapstytis ir išvykti iš Lietuvos Respublikos. Užsieniečio apeliaciniame skunde išdėstyti bendro pobūdžio argumentai nesudaro prielaidų teismui kitaip vertinti nustatytas faktines aplinkybes.
23. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Todėl, užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija