LIETUVOS RESPUBLIKOS

GENERALINIS PROKURORAS

ĮSAKYMAS

DĖL Nukentėjusiojo teisių išaiškinimo protokolo priedo formos PATVIRTINIMO

2020 m. rugpjūčio 27 d. Nr. I-271

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 8, 28, 38 ir 82 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2976, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, 16 straipsnio 2 dalimi ir įgyvendindamas 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR, nuostatas:

1. T v i r t i n u Nukentėjusiojo teisių išaiškinimo protokolo priedo (BPK 28 str.) formą (pridedama).

2. P a v e d u Generalinės prokuratūros Vertimų skyriui organizuoti šio įsakymo 1 punkte nurodyto dokumento vertimą į anglų, prancūzų, vokiečių, lenkų ir rusų kalbas.

3. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. gegužės 16 d. įsakymo Nr. I-122 „Dėl baudžiamojo proceso dokumentų formų patvirtinimo“ 1.2 papunktį (su visais Formos pakeitimais ir papildymais).

4. S k e l b i u šį įsakymą Teisės aktų registre.

Generalinis prokuroras                                                                                                Evaldas Pašilis

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro

2020 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. I-271    

NUKENTĖJUSIOJO TEISIŲ IŠAIŠKINIMO PROTOKOLO PRIEDAS

Nukentėjusysis yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, arba nuo nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens šeimos narys ar artimasis giminaitis, kuris dėl to asmens mirties patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) ir kitų teisės aktų nuostatomis, nukentėjusysis turi šias teises:

1. Gauti informaciją apie procedūras, susijusias su skundo dėl nusikalstamos veikos pateikimu, ir nukentėjusiojo vaidmenį tokiose procedūrose.

Fizinis asmuo, nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos, turi teisę žodžiu ar raštu kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokurorą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, gavęs asmens skundą, pareiškimą ar pranešimą apie padarytą nusikalstamą veiką, pradeda ikiteisminį tyrimą ir apie tai raštu praneša skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui.

Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas yra negalimas. Atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą, kuris išsiunčiamas skundą, pranešimą ar pareiškimą surašiusiam asmeniui.

Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui.

2. Gauti informaciją apie su juo susijusio baudžiamojo proceso padėtį.

Asmuo, kuris kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokurorą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, arba nukentėjusysis turi teisę žodžiu ar raštu kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar ikiteisminį tyrimą atliekantį, organizuojantį ir jam vadovaujantį prokurorą su prašymu pateikti informaciją apie su juo susijusio baudžiamojo proceso padėtį. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras privalo užtikrinti, kad skirtingais baudžiamojo proceso etapais nukentėjusiajam teikiamos informacijos apimtis būtų nustatoma atsižvelgiant į specialius jo poreikius bei asmenines aplinkybes, nustatytas BPK 186¹ straipsnio tvarka, taip pat į nusikaltimo rūšį ar pobūdį. Nukentėjusysis taip pat turi teisę atsisakyti gauti informaciją apie su juo susijusio baudžiamojo proceso padėtį, nebent toks atsisakymas pažeistų įtariamojo ar kaltinamojo teises.

3. Pateikti prašymus.

Nukentėjusysis turi teisę ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui pateikti su ikiteisminiu tyrimu susijusius prašymus. Šie prašymai pagal kompetenciją nagrinėjami BPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.

Nukentėjusysis gali būti šaukiamas į apklausą ir apklausiamas kaip liudytojas. Bylose dėl nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, smurto artimoje aplinkoje, prekybos žmonėmis, pelnymosi iš kito asmens prostitucijos ir įtraukimo į prostituciją ar bylose, susijusiose su diskriminavimu ar neapykanta dėl lyties, nukentėjusysis gali prašyti, kad jį apklaustų tos pačios lyties ikiteisminio tyrimo pareigūnas.

Į mažamečio nukentėjusiojo apklausą visada, o į nepilnamečio nukentėjusiojo apklausą dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei, sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, pelnymosi iš nepilnamečio prostitucijos ar nepilnamečio įtraukimo į prostituciją arba kitais atvejais, kai to prašo proceso dalyviai arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva, privalo būti kviečiamas psichologas, kuris padeda apklausti nepilnametį. (įsigalioja nuo 2018-07-01)

4. Pareikšti nušalinimą.

Nukentėjusysis turi teisę pareikšti nušalinimą ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo teisėjui, vertėjui, ekspertui ir specialistui BPK nustatytais pagrindais ir tvarka.

Nušalinimas turi būti pareiškiamas ir motyvuojamas raštu.

Dėl vertėjo, eksperto ar specialisto nušalinimo nusprendžia ikiteisminį tyrimą atliekantis ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras. Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno nušalinimo nusprendžia prokuroras. Dėl prokuroro, advokato ir advokato padėjėjo nušalinimo nusprendžia ikiteisminio tyrimo teisėjas. Dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo nušalinimo nusprendžia apylinkės teismo pirmininkas.

5. Susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ikiteisminio tyrimo metu ir teisme.

Nukentėjusysis ir jo atstovas ikiteisminio tyrimo metu bet kuriuo momentu turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, išskyrus proceso dalyvių asmens duomenis, saugomus atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos, taip pat susipažinimo metu daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus.

Rašytinis prašymas susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ar susipažinimo metu daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus pateikiamas prokurorui. Prokuroras turi teisę neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi, taip pat neleisti daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus, jei toks susipažinimas, prokuroro manymu, galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei.

Prokuroras neturi teisės neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis, jei ikiteisminis tyrimas baigtas ir yra rašomas kaltinamasis aktas.

Susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga metu draudžiama daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas, jeigu duomenys yra: 1) apie nepilnamečius įtariamuosius ir nukentėjusiuosius; 2) apie privatų proceso dalyvių gyvenimą; 3) dėl nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui; 4) užfiksuoti proceso veiksmų protokoluose ir jų prieduose, kai informacija gauta panaudojus kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, numatytus Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme, ar atlikus slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir prokurorui pasinaudojus teise susipažinti su informacija BPK nustatyta tvarka; 5) informacija, kuri sudaro valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį. Šiuo atveju draudžiama daryti ir ikiteisminio tyrimo medžiagos išrašus.

Kai baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui, nukentėjusysis nuo bylos gavimo teisme dienos turi teisę susipažinti su papildomai (po kaltinamojo akto surašymo) gauta medžiaga, o per teisėjo nustatytą terminą – ir su kita bylos medžiaga, taip pat daryti bylos medžiagos išrašus ir kopijas.

6. Apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo veiksmus ir sprendimus.

Ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmus ir nutarimus nukentėjusysis turi teisę apskųsti ikiteisminį tyrimą organizuojančiam ir jam vadovaujančiam prokurorui. Prokurorui atsisakius tenkinti skundo reikalavimus, nutarimas gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui BPK 63 straipsnyje nustatyta tvarka.

Prokuroro proceso veiksmus ir nutarimus nukentėjusysis turi teisę apskųsti aukštesniajam prokurorui. Jei aukštesnysis prokuroras atsisako tenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamus proceso veiksmus ir jo priimtas nutartis, išskyrus tas, kurios neskundžiamos, nukentėjusysis turi teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui BPK numatyta tvarka.

7. Teikti įrodymus.

Nukentėjusysis turi teisę ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui arba teismui savo iniciatyva pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, arba BPK nustatytais pagrindais teikti prašymą ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui dėl tokių daiktų ir dokumentų išreikalavimo.

8. Gauti kompensaciją už išlaidas, patirtas dėl dalyvavimo baudžiamajame procese.

Nukentėjusiesiems, šaukiamiems pas ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūną, prokurorą ar teisėją ir gyvenantiems ne iškvietimo vietoje, kompensuojamos kelionės iš gyvenamosios vietos į iškvietimo vietą ir atgal išlaidos, gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos, taip pat mokami dienpinigiai. Nukentėjusiajam kompensuojamas darbo užmokestis arba apmokama už atitraukimą nuo jo įprastinio užsiėmimo proporcingai laikui, kurį jis sugaišo atvykdamas pas ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūną, prokurorą ar teisėją.

Proceso išlaidos nukentėjusiajam atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų, pateikus prašymą institucijai, į kurią buvo kviečiamas. Prie prašymo turi būti pateikti dokumentai, įrodantys patirtas išlaidas. Šių išlaidų atlyginimo tvarką ir jų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

9. Gauti kontaktinius duomenis ryšiams dėl atitinkamos bylos palaikyti.

Nukentėjusysis turi teisę gauti pareigūno, prokuroro kontaktinius duomenis, kuriais jis gali sužinoti informaciją apie bylą. Perdavus ikiteisminį tyrimą į kitą ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokuratūrą, nukentėjusysis apie tai turi būti informuotas.

10. Gauti vertimą žodžiu ir raštu.

Lietuvos Respublikoje baudžiamasis procesas vyksta valstybine lietuvių kalba. Lietuvių kalbos nemokančiam nukentėjusiajam užtikrinama teisė daryti pareiškimus, duoti parodymus ir paaiškinimus, paduoti prašymus ir skundus, kalbėti teisme gimtąją kalba arba kita kalba, kurią jis moka. Visais šiais atvejais, taip pat susipažindamas su bylos medžiaga nukentėjusysis turi teisę naudotis vertėjo paslaugomis BPK nustatyta tvarka.

Bylos dokumentai, kurie BPK nustatytais atvejais įteikiami nukentėjusiajam, turi būti išversti į jo gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jis moka. Nukentėjusysis ar jo atstovas turi teisę ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui pateikti motyvuotą prašymą ir dėl kitų svarbių bylos dokumentų, su kuriais BPK nustatyta tvarka jie turi teisę susipažinti, ar jų dalių vertimo raštu į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka. Nukentėjusysis ar jo atstovas tokį prašymą turi teisę pateikti tik tais atvejais, kai šių dokumentų ar jų dalių vertimas yra būtinas tam, kad jie galėtų aktyviai dalyvauti baudžiamajame procese.

Lietuvių kalbos nemokančiam nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui ar jo atstovui užtikrinama teisė paduoti skundą ar pareiškimą dėl nusikalstamos veikos gimtąja kalba arba kita kalba, kurią jie moka, arba užtikrinama teisė naudotis vertėjo paslaugomis pateikiant skundą žodžiu.

11. Teisė į užsienio piliečių ir Lietuvos Respublikos piliečių procesinį lygiateisiškumą.

Nukentėjusysis, kuris gyvena kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje nei ta, kurioje įvykdyta nusikalstama veika, turi tas pačias teises, kaip valstybėje, kurioje įvykdyta nusikalstama veika, gyvenantys asmenys. Tokiam nukentėjusiajam jo teisės išaiškinamos vykdant Europos tyrimo orderio procedūrą arba vadovaujantis 2000 m. gegužės 29 d. Konvencija dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose įteikiant šį teisių išaiškinimo protokolo priedą.

Jei nukentėjusysis neturi galimybės pateikti skundo valstybėje narėje, kurioje įvykdyta nusikalstama veika, gali kreiptis į kompetentingą valdžios instituciją jo gyvenamoje valstybėje narėje. Toks skundas per kuo trumpesnį laiką turi būti perduotas kompetentingai valdžios institucijai valstybėje narėje, kurioje įvykdytas nusikaltimas.

12. Teisė į nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą.

Nukentėjusysis, patyręs turtinės ar neturtinės žalos nuo nusikalstamos veikos, turi teisę gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, o įstatymų numatytais atvejais – ir kompensaciją iš Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo nustatyta tvarka.

Terorizmo aukos, kurios yra kitos Europos Sąjungos valstybės narės nei valstybė narė, kurioje buvo įvykdytas teroristinis nusikaltimas, rezidentai, turi teisę gauti informaciją apie aukų teises, esamas paramos paslaugas ir kompensavimo sistemas valstybėje narėje, kurioje buvo įvykdytas teroristinis nusikaltimas. Be to, terorizmo aukos turi galimybę naudotis ilgalaikės paramos paslaugomis savo gyvenamosios vietos valstybėje narėje, net jei teroristinis nusikaltimas buvo įvykdytas kitoje valstybėje narėje.

Nukentėjusysis turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios.

13. Gauti apsaugą, dalyvauti vertinant specialius apsaugos poreikius ir gauti specialias apsaugos priemones.

Ikiteisminio tyrimo veiksmus atliekantis pareigūnas ar prokuroras ne vėliau kaip pirmosios nukentėjusiojo apklausos metu atlieka vertinimą ir nustato nukentėjusiojo specialius apsaugos poreikius, kurie taikomi siekiant sumažinti baudžiamojo proceso ar kitą traumuojantį poveikį.

Vertinimo tvarka numatyta Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl nukentėjusiųjų specialių apsaugos poreikių vertinimo.

Nukentėjusysis turi teisę prašyti prokurorą ar ikiteisminio tyrimo pareigūną taikyti anonimiškumą ar dalinį anonimiškumą. Ši procesinė apsaugos priemonė gali būti taikoma, jeigu: 1) gresia realus pavojus nukentėjusiojo, liudytojo ar jų šeimos narių arba artimųjų giminaičių gyvybei, sveikatai, laisvei ar turtui, taip pat tarnybos, verslo ar kitiems teisėtiems interesams; 2) nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai yra svarbūs baudžiamajame procese; 3) nukentėjusysis ar liudytojas dalyvauja procese dėl labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo. Dalinis anonimiškumas gali būti taikomas ir kitais atvejais, kai yra duomenų, kad tam tikrų nukentėjusiojo duomenų atskleidimas gali turėti neigiamų padarinių jo, jo šeimos narių ar artimųjų giminaičių teisėms ir teisėtiems interesams ir šių teisių ir interesų apsaugai užtikrinti pakanka dalies duomenų apie nukentėjusįjį slaptumo.

Nukentėjusiajam gali būti taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatyme numatytos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės, jei atliekant ikiteisminį tyrimą arba nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl labai sunkių ar sunkių nusikaltimų, taip pat dėl šiame įstatyme numatytų apysunkių nusikaltimų arba pasibaigus baudžiamajam procesui buvo gauta patikrintų duomenų iš viešų ar konfidencialių šaltinių, kad asmenų gyvybei ar sveikatai gresia realus pavojus ar gali būti sunaikintas ar sugadintas jų turtas. Nukentėjusiajam apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės taikomos, jeigu jis aktyviai bendradarbiauja su teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnais, padėjo atskleisti nusikalstamą veiką ar suteikė jiems kitos vertingos informacijos.

14. Turėti atstovą.

Nukentėjusysis gali turėti atstovą. Įgaliotuoju atstovu laikomas asmuo, teikiantis tam tikriems proceso dalyviams (nukentėjusiajam, liudytojui ir kt.) teisinę pagalbą, ginantis jų teises ir teisėtus interesus. Įgaliotuoju atstovu gali būti advokatas arba advokato pavedimu advokato padėjėjas, o ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teisėjo leidimu – ir kitas aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis asmuo, kurį proceso dalyvis įgaliojo atstovauti savo interesams.

Atstovais pagal įstatymą gali būti nepilnamečio arba neveiksnaus nukentėjusiojo tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai arba įstaigos, kuri globoja ar rūpinasi įtariamuoju, kaltinamuoju, nuteistuoju ar nukentėjusiuoju, įgalioti asmenys. Nukentėjusiojo atstovai pagal įstatymą gali dalyvauti procese ir ginti savo atstovaujamų proceso dalyvių interesus, jeigu šie yra nepilnamečiai arba nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams.

Atstovas gali dalyvauti procese kartu su atstovaujamu asmeniu. Atstovaujamas asmuo gali bet kuriuo metu atsisakyti atstovo paslaugų arba pasirinkti kitą atstovą.

15 . Gauti teisinę pagalbą.

Nukentėjusiojo teisė gauti pirminę ir antrinę teisinę pagalbą įtvirtinta Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme, nustatančiame tokios pagalbos gavimo sąlygas ir tvarką. Gauti pirminę nemokamą valandos trukmės teisinę konsultaciją turi visi Lietuvos Respublikos ir ES šalių piliečiai, taip pat kiti Lietuvoje ir ES teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys.

Asmenys, norintys gauti pirminę teisinę pagalbą, turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą arba, jei asmuo neturi gyvenamosios vietos, į savivaldybės, kurioje asmuo gyvena, vykdomąją instituciją.

Teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą turi nukentėjusieji dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje.

16. Turėti lydintį asmenį.

Nukentėjusįjį baudžiamojo proceso metu gali lydėti jo pasirinktas asmuo. Šis asmuo ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu privalo laikytis nustatytos tvarkos. Nukentėjusįjį lydinčio asmens dalyvavimas baudžiamajame procese ar atskirose jo dalyse gali būti apribotas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi, kai toks dalyvavimas prieštarauja nukentėjusiojo interesams arba trukdo tirti ar nagrinėti bylą.

17. Apskųsti teismo nuosprendį ir nutartį.

Nukentėjusysis turi teisę apskųsti apeliacine tvarka neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo nuosprendį, taip pat apskųsti kasacine tvarka įsiteisėjusius nuosprendžius ar nutartis, priimtas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose.

18. Pasakyti baigiamąją kalbą.

Nukentėjusysis turi teisę pasakyti baigiamąją kalbą, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Teismas pradeda klausytis baigiamųjų kalbų, kai yra baigtas įrodymų tyrimas.

____________________________