Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KODEKSO
23 IR 231 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-2598
2015 m. rugpjūčio 12 d. Nr. 837
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. SV-S-994 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 7 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 23 ir
231 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2598 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Įstatymo projektą atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnio 2 ir 5 dalimis, viešojo naudojimo geležinkeliai galėtų būti išnuomojami tik griežtai apibrėžtam subjektų ratui. Todėl Įstatymo projekto nuostatas būtina suderinti su Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi.
2. Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso (toliau – Kodeksas) 23 straipsnio 6 dalies 4 punkte tikslinga nurodyti, kad ši nuostata taikytina ne tik juridiniams, bet ir fiziniams asmenims.
3. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 70 dalies ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatas, viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų ir viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomos trukmę reikėtų susieti su ekonomiškai pagrįsta inžinerinių statinių naudojimo trukme ir atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Kodekso 23 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Kodekso
231 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
4. Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Kodekso 23 straipsnio 6 dalies 1 punkte siūloma numatyti galimybę ne aukciono būdu sudarius nuomos sutartį naudotis viešosios geležinkelių infrastruktūros objektais asmenims, kurie nuosavybės teise valdo inžinerinius statinius, esančius viešosios geležinkelių infrastruktūros objekte ar už jo ribų ir susietus su viešosios geležinkelių infrastruktūros objektu. Ši nuostata nelemia, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai bus naudojami inžineriniams statiniams eksploatuoti, todėl tokiais atvejais šiuos objektus išnuomoti ne aukciono būdu siūloma nepagrįstai. Ši pastaba taikytina ir Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Kodekso 23 straipsnio 6 dalies 2 punktui. Be to, Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Kodekso 23 straipsnio 6 dalies 1 punkte nepagrįstai išplečiamas subjektų ratas – įtraukiami asmenys, nuosavybės teise valdantys inžinerinius statinius, esančius už viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto ribų (bet su juo susietus). Todėl reikėtų atitinkamai susiaurinti ir Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Kodekso 23 straipsnio 6 dalies 1 punkto apimtį, Kodekso 23 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais užtikrinti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai būtų naudojami pagal paskirtį.
Įstatymo projekte tikslinga nustatyti, kaip turėtų būti elgiamasi tada, kai Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Kodekso 23 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodytu atveju dėl nuomos sutarties sudarymo kreipiasi keli asmenys.
5. Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Kodekso 23 straipsnio 6 dalies 5 punkte netikslinga minėti reikalavimo, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuoma atitiktų valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, nes sudarant valstybės turto nuomos sutartis šių principų visais atvejais turėtų būti laikomasi. Beje, tik viename iš Kodekso 23 straipsnio 6 dalies punktų nustatytas minėtas reikalavimas verstų manyti, kad valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų neprivaloma laikytis kituose Kodekso 23 straipsnio 6 dalies punktuose nurodytais atvejais.
6. Siekiant užtikrinti aiškų teisinį reguliavimą, reikėtų patikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Kodekso 23 straipsnio 6 dalies 5 punktą ir nustatyti, kad į nurodytą maksimalų nuomos sutarties terminą įskaitomas ir nuomos sutarties termino pratęsimas. Ši pastaba taikytina ir Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Kodekso
231 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktams.
7. Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalis turėtų būti suderinta su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.497 straipsnio 1 dalyje nustatytais nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą nuomotojo reikalavimu pagrindais, tarp kurių nenumatyta nuomotojo teisė nutraukti nuomos sutartį, jeigu išnuomoto objekto reikia nuomotojo reikmėms. Derėtų pažymėti, kad nuomos sutartį nutraukus prieš terminą nuomininkai gali turėti nuostolių. Todėl turėtų būti nustatyta tvarka, kuria atlyginami nuostoliai, turėti dėl to, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų, taip pat šių objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą. Be to, viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą tvarka turėtų būti nustatyta įstatyme arba nurodyta nuomos sutartyje, todėl atsisakytina nuostatos, kad tokią tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Be to, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.494 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad nuomos sutartis lieka galioti ir tais atvejais, kai daiktas iš vienos valstybinės (savivaldybių) institucijos (nuomotojo) pereina kitai, reikėtų atsisakyti Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo Kodekso 23 straipsnio 7 dalies antrojo sakinio.
8. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Kodekso 231 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamą valstybinę žemę gali ne aukciono būdu nuomotis asmenys, kitais teisėtais pagrindais, nei nurodyta šios dalies 1 punkte (tai yra ne nuosavybės teise), valdantys ir (ar) naudojantys statinius viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklype (ar jo dalyje), – teisėto statinių valdymo ir (ar) naudojimo terminui.
Būtina pažymėti, kad dėl valstybinės žemės, kaip ilgalaikio materialiojo nekilnojamojo turto, specifikos jos valdymo, naudojimo ir disponavimo ja santykiams būdingas pastovumas, ilgi terminai (pavyzdžiui, galimybė sudaryti sutartis iki 99 metų), griežta apskaita (nuomos, panaudos, pirkimo–pardavimo sutartys registruojamos viešajame registre ir panašiai). Pagal Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Kodekso 23 straipsnio 6 dalį viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus (kuriems priskirtini ir įvairūs statiniai) asmenys galės nuomotis, pavyzdžiui, trumpalaikėms reikmėms (kultūros renginiams, varžyboms ir panašiai), todėl jie įgytų teisę reikalauti sudaryti trumpalaikes valstybinės žemės nuomos sutartis, o tai nesuderinama su išdėstyta valstybinės žemės nuomos specifika.
Be to, valstybinė žemė galėtų būti nuomojama tik statinių savininkams ar nuomininkams, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, bet ne „kitais teisėtais pagrindais“ valdantiems statinius, nes statinio naudotojo teisių apimtis turėtų būti suderinta su šiam statiniui eksploatuoti reikalingos valstybinės žemės naudotojo teisių apimtimi, kad būtų išvengta atvejų, kai statinio naudotojas įgytų daugiau teisių į valstybinę žemę nei į patį statinį, kuriam eksploatuoti šios žemės reikia.
9. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje pateiktą sąvokos „statinys“ apibrėžtį, Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiant Kodekso 231 straipsnio 2 dalį nepagrįstai, palyginti su galiojančiu teisiniu reguliavimu, didinama atvejų, kuriais viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimami valstybinės žemės sklypai gali būti išnuomojami ne aukciono būdu.
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, reglamentuojant valstybinės žemės nuomą be aukciono, nustatomos tam tikros išimtys, kai statinių ar įrenginių priklausymas nuosavybės teise ar valdymas nuomos pagrindais nesuteikia teisės išsinuomoti valstybinės žemės be aukciono: valstybinės žemės sklypai gali būti išnuomoti ne aukciono tvarka, išskirti laikinieji statiniai, inžineriniai tinklai ir neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Taigi tik su pagrindinius statinius valstybiniame žemės sklype valdančiu asmeniu galima sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, o kitų statinių, pavyzdžiui, tvoros ar asfalto aikštelės, turėjimas neturi įtakos nuomojant valstybinę žemę. Todėl reikėtų nustatyti, kad ne aukciono būdu nuomojama viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimama valstybinė žemė, užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui), ir atitinkamai papildyti Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Kodekso 231 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus.
11. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Kodekso 231 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nustatyta aukciono būdu išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutarties termino trukmė, priklausanti nuo asmenų vykdomos veiklos pobūdžio, nepakankamai pagrįsta. Asmenys galėtų siekti išsinuomoti valstybinę žemę nebūtinai tik ketindami vykdyti veiklą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo reikmėms tenkinti arba ūkinei komercinei veiklai vykdyti, bet ir, pavyzdžiui, viešiesiems interesams tenkinti ar panašiai. Be to, nenustatyta, ar šiuose punktuose minima veikla yra asmens požymis ar nuomos sutarties paskirtis.
12. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekte siūloma atsisakyti Kodekso
231 straipsnio 5 dalies nuostatos, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomos sutartis sudaroma ne ilgesniam kaip 50 metų terminui, Įstatymo projektas turėtų būti papildytas pereinamosiomis nuostatomis dėl asmenų teisėtų lūkesčių apsaugos tais atvejais, jeigu jau pradėtos valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo procedūros pagal galiojantį teisinį reguliavimą.
13. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Kodekso 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Kodekso 231 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūlomos nuostatos sudarytų sąlygas nuomininkams iš esmės neribotą laiką nuomotis viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus ir šių objektų užimamą valstybinę žemę, jeigu tokioje valstybinėje žemėje yra šiems asmenims nuosavybės teise priklausančių inžinerinių statinių.
Išnuomojant viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamoje valstybinėje žemėje esančius inžinerinius statinius, kartu su minėtais statiniais būtų perduodama naudoti ir riboto prieinamumo viešoji gėrybė – žemė. Be to, Įstatymo projekte siūloma viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus ir viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamą valstybinę žemę nuomoti ne aukciono būdu. Todėl asmuo, nuosavybės teise valdantis valstybinėje žemėje esantį inžinerinį statinį, įgytų išskirtinį pranašumą prieš kitus asmenis, o kitiems asmenims dėl iš esmės neribotos sutarčių trukmės ir riboto prieinamumo prie viešosios geležinkelių infrastruktūros būtų užkirstas kelias įsisteigti ir vykdyti ūkinę veiklą. Todėl minėtos Įstatymo projekto nuostatos gali riboti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 straipsnyje nustatytą įsisteigimo laisvę. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką tokių priemonių taikymas turėtų būti pagrįstas būtinais visuotinės svarbos interesais ir būti proporcingas siekiamam tikslui, tačiau Įstatymo projekto aiškinamajame rašte tokių pagrindų nepateikta.
Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto aiškinamajame rašte turėtų būti aiškiai nurodyta, kokį visuomenės interesą siekiama apsaugoti Įstatymo projekte siūlomomis priemonėmis, kurios sudarytų sąlygas nuomininkams iš esmės neribotą laiką nuomotis viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus ir šių objektų užimamą valstybinę žemę, jeigu tokioje valstybinėje žemėje yra šiems asmenims nuosavybės teise priklausančių inžinerinių statinių.