IGNALINOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL PRITARIMO IGNALINOS RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENOS 2018 METŲ ATASKAITAI
2020 m. gegužės 28 d. Nr. T-85
Ignalina
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 35 punktu, 16 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 dalimi, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymo 10 straipsniu, Bendrųjų savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. V-488 „Dėl Bendrųjų savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos nuostatų patvirtinimo“ (2013 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. V-1203 redakcija), 6.4 papunkčiu ir 9 punktu, Ignalinos rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
1. Pritarti Ignalinos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos 2018 metų ataskaitai (pridedama).
2. Paskelbti šį sprendimą Teisės aktų registre ir Ignalinos rajono savivaldybės interneto svetainėje www.ignalina.lt.
PRITARTA
Ignalinos rajono savivaldybės tarybos
2020 m. gegužės 28 d.
sprendimu Nr. T-85
IGNALINOS RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENOS 2018 METŲ ATASKAITA
1. ĮVADAS
Visuomenės sveikatos stebėsenos savivaldybėje tikslas – nuolat rinkti, tvarkyti, analizuoti ir interpretuoti visuomenės sveikatą charakterizuojančius rodiklius, kad, remiantis išsamia informacija apie savivaldybės bendruomenės sveikatos būklę, sveikatos rizikos veiksnius, būtų galima planuoti ir įgyvendinti savivaldybės visuomenės sveikatos gerinimo priemones. Taip pat vykdyti visuomenės sveikatos stebėsenos duomenų sklaidą bei tinkamai informuoti savivaldybės politikus, siekiant efektyvaus valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) bei savarankiškųjų visuomenės sveikatos priežiūros funkcijų įgyvendinimo savivaldybės teritorijoje.
Visuomenės sveikatos stebėseną savivaldybėje vykdo Ignalinos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. V-488 „Dėl Bendrųjų savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos nuostatų patvirtinimo“.
Ataskaitoje pateikiami ir aprašomi 2018 m. visuomenės sveikatos būklę atspindintys duomenys Ignalinos rajono savivaldybėje. Pateikti rodikliai (iš valstybės deleguotų savivaldybėms visuomenės sveikatos stebėsenos pagrindinių rodiklių sąrašo) rodo, kaip įgyvendinami Lietuvos sveikatos programos (toliau – LSP) tikslai bei jų uždaviniai. LSP iškeltų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo savivaldybėse stebėsenai parengtas baigtinis pagrindinių rodiklių sąrašas (toliau – PRS), kurį sudaro 51 unifikuotas rodiklis, geriausiai apibūdinantis LSP siekinius.
Šioje ataskaitoje pateikiami iki tol neskaičiuoti ir neteikti rodikliai: pakeitimų rodiklių sąraše pridėtas naujas rodiklis „Bandymų žudytis skaičius 100 000 gyventojų“, iš rodiklių sąrašo išbrauktas rodiklis „Savivaldybei pavaldžių stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų pacientų pasitenkinimo lygis“ bei rodiklis „Vaikų, kuriems nustatytas dantų ėduonis, skaičius 10 000 gyventojų“ pakeistas į rodiklį „Vaikų, neturinčių ėduonies pažeistų, plombuotų ir išrautų dantų, dalis (proc.)“. Taip pat keitėsi kelių rodiklių (sergamumas tuberkulioze) skaičiavimo metodika.
Ataskaita parengta naudojant oficialius statistikos šaltinius, vadovaujantis Sveikatos informacijos centro leidiniais „Lietuvos gyventojų sveikata ir sveikatos priežiūros įstaigų veikla 2018 m.“, „Visuomenės sveikatos būklė Lietuvos savivaldybėse 2018 m.“, panaudoti Higienos instituto bei Lietuvos statistikos departamento duomenų bazių rodikliai bei Lietuvos sveikatos rodiklių sistema.
2. BENDROJI DALIS
2.1. PAGRINDINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ SAVIVALDYBĖJE ANALIZĖ IR INTERPRETAVIMAS
Pagrindinio rodiklių sąrašo analizė ir interpretavimas („Šviesoforo“ kūrimas) atliekamas lyginant praėjusių metų Ignalinos rajono savivaldybės rodiklius su Lietuvos vidurkiu. Vadovaujantis „Šviesoforo“ principu, visos 60 Lietuvos savivaldybių suskirstytos į 5 grupes (po 12 savivaldybių kiekvienoje grupėje):
· 12 savivaldybių, kuriose stebimas rodiklis atspindi geriausią situaciją, priskiriamos savivaldybių su geriausiais rodikliais grupei ir žymimos žalia spalva;
· 12 savivaldybių, kuriose stebimas rodiklis rodo prasčiausią situaciją, priskiriamos savivaldybių su prasčiausiais rodikliais grupei ir žymimos raudona spalva;
· likusių 36 savivaldybių rodiklio reikšmės žymimos geltona spalva. Šių savivaldybių rodikliai interpretuojami kaip atitinkantys Lietuvos vidurkį.
PRS analizės ir interpretavimo tikslas – įvertinti, kokia esama gyventojų sveikatos ir sveikatą lemiančių veiksnių situacija savivaldybėje, įvertinant Lietuvos sveikatos programos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo kontekste, ir kokių intervencijų (priemonių) reikia imtis, siekiant stiprinti savivaldybės gyventojų sveikatą ir mažinti sveikatos netolygumus.
Ignalinos rajono gyventojų visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitoje analizuojamų rodiklių duomenys ir jų interpretavimas pateikiami 1 lentelėje. Remiantis profilio rodikliais ir jų interpretavimo rezultatais („Šviesoforas“ ir santykis) buvo sudarytas Ignalinos rajono probleminių visuomenės sveikatos sričių (temų) sąrašas. Atlikta 3 atrinktų rodiklių detali analizė ir vertinimas, parengti pasiūlymai.
Ignalinos rajono savivaldybė priskiriama prie mažiausiai gyventojų (mažiau negu 20 000) turinčių savivaldybių, tad jos rodikliai yra labai jautrūs dėl mažo gyventojų skaičiaus, jos reikšmės bendroje stulpelinėje diagramoje nėra pateikiamos ir nelyginamos su kitomis savivaldybėmis. 13 mažųjų savivaldybių diagramose pateikiamos atskirai, kad ir šios savivaldybės galėtų matyti, kurioje pozicijoje, palyginti su Lietuvos vidurkiu, jos yra, todėl ataskaitoje bus pateiktos tik mažųjų savivaldybių diagramos.
Pirmoje lentelės skiltyje pateikiami PRS, suskirstyti pagal Lietuvos sveikatos programoje numatomus įgyvendinti tikslus ir uždavinius. Antroje skiltyje pateikiama 2017 m. savivaldybės rodiklio reikšmė, trečioje skiltyje – 2018 m. savivaldybės rodiklio reikšmė, ketvirtoje – atitinkamo rodiklio Lietuvos vidurkio reikšmė, penktoje – mažiausia reikšmė tarp visų savivaldybių, šeštoje – didžiausia reikšmė tarp visų savivaldybių, septintoje – savivaldybės rodiklio interpretavimas (reikšmės savivaldybėje santykis su Lietuvos vidurkio reikšme ir savivaldybės rodiklio vietos tarp visų savivaldybių pavaizdavimas pagal „Šviesoforo“ principą).
1 lentelė. Ignalinos rajono savivaldybės sveikatos ir su sveikata susijusių rodiklių profilis
| Rodiklis |
Savivaldybės rodiklis 2017 m. |
Savivaldybės rodiklis 2018 m. |
Lietuvos rodiklis |
Minimali reikšmė |
Maksimali reikšmė |
Santykis: Savival-dybė – Lietuva |
|||||||||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
|||||||||||
|
|
Strateginis tikslas – pasiekti, kad 2025 metais šalies gyventojai būtų sveikesni ir gyventų ilgiau, pagerėtų gyventojų sveikata ir sumažėtų sveikatos netolygumai |
||||||||||||||||
| Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė |
72 |
71,3 |
76 |
69,9 |
78,6 |
0,95 |
|||||||||||
| Išvengiamas mirtingumas |
31,5 |
29,4 |
30,5 |
24,6 |
41,0 |
1,0 |
|||||||||||
|
|
1 tikslas. Sukurti saugesnę socialinę aplinką, mažinti sveikatos netolygumus ir socialinę atskirtį |
||||||||||||||||
|
|
1.1 uždavinys. Sumažinti skurdo lygį ir nedarbą |
||||||||||||||||
| Mirtingumas dėl savižudybių (x60–x840) 100 000 gyventojų. |
51,5 |
39,7 |
23,8 |
0,00 |
75,7 |
1,77 |
|||||||||||
| Standartizuotas mirtingumas dėl savižudybių (X60-X84) 100 000 gyventojų |
43,6 |
32,0 |
23,8 |
0,0 |
65,5 |
1,9 |
|||||||||||
| Bandymų žudytis skaičius (X60-X64, X66-X84) 100 000 gyv. |
83,2 |
66,2 |
42,1 |
19,2 |
81,1 |
1,93 |
|||||||||||
| Mokyklinio amžiaus vaikų, nesimokančių mokyklose, skaičius 1000 gyventojų |
51,03 |
54,4 |
69,1 |
35,2 |
220,2 |
0,72
|
|||||||||||
| Socialinės rizikos šeimų skaičius 1000 gyventojų |
6,5 |
6,0 |
3,3 |
0,3 |
8,7 |
1,88 |
|||||||||||
| Ilgalaikio nedarbo lygis |
7,4 |
8,5 |
2,2 |
0,3 |
8,2 |
3,46 |
|||||||||||
| Gyventojų skaičiaus pokytis 1000 gyventojų |
-26,7 |
-19,8 |
-65,3 |
-23,7 |
8,4 |
4,30 |
|||||||||||
|
|
1.2 uždavinys. Sumažinti socialinę-ekonominę gyventojų diferenciaciją šalies ir bendruomenių lygmeniu |
||||||||||||||||
| Mirtingumas dėl išorinių priežasčių (V00-Y89) 100 000 gyventojų |
223,9 |
145,5 |
91,0 |
46,2 |
192,4 |
2,3 |
|||||||||||
| Mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą mokyklose, skaičius 1000 gyventojų |
288,8 |
282,6 |
148,9 |
57,4 |
339,9 |
2,00 |
|||||||||||
| Socialinės pašalpos gavėjų skaičius 1000 gyventojų |
73,0 |
76,0 |
25,4 |
3,2 |
91,0 |
2,88 |
|||||||||||
| Sergamumas tuberkulioze (A15-A19) 1000 gyventojų |
83,3 |
33,1 |
32,9 |
0,0 |
898,4 |
1,10 |
|||||||||||
|
|
2 tikslas. Sukurti sveikatai palankią fizinę darbo ir gyvenamąją aplinką |
||||||||||||||||
|
|
2.1 uždavinys. Kurti saugias ir sveikas buities sąlygas, didinti prekių ir paslaugų vartotojų saugumą |
||||||||||||||||
| Asmenų, žuvusių ar sunkiai sužalotų dėl nelaimingų atsitikimų darbe, skaičius 10 000 darbingo amžiaus gyventojų |
0,0 |
0,0 |
0,9 |
0,00 |
3,9 |
0 ,0 |
|||||||||||
| Susižalojimai dėl nukritimų (W00-W19) 65+ m. amžiaus grupėje 10 000 gyventojų |
154,4 |
131,7 |
150,7 |
104,9 |
212,0 |
0,93 |
|||||||||||
| Darbingo amžiaus asmenų, pirmą kartą pripažintų neįgaliais, skaičius 10 000 gyventojų |
73,4 |
68,0 |
67,1 |
45,3 |
125,9 |
1,12 |
|||||||||||
| Sergamumas žarnyno infekcinėmis ligomis (A00-A08) 10 000 gyventojų |
66,5 |
60,9 |
74,9 |
0,0 |
140,9 |
0,94 |
|||||||||||
| Mirtingumas dėl atsitiktinio paskendimo (W65–W74) 100 000 gyventojų |
25,6 |
6,6 |
5,5 |
0,0 |
19,6 |
2,31 |
|||||||||||
| Standartizuotas mirtingumo dėl atsitiktinio paskendimo (W65-W74) 100 000 gyventojų |
21,8 |
5,3 |
5,5 |
|
|
5,1 |
|||||||||||
| Mirtingumas dėl nukritimo (W00-W19) 100 000 gyventojų |
44,8 |
19,8 |
15,3 |
0,00 |
32,6 |
1,72 |
|||||||||||
| Standartizuotas mirtingumo dėl nukritimo rodiklis (W00– W19) 100 000 gyventojų |
28,3 |
11,8 |
15,3 |
|
|
|
|||||||||||
| Mirtingumas dėl transporto įvykių (V00-V99) 100 000 gyventojų |
0,0 |
13,2 |
8,0 |
0,0 |
26,3 |
2,40 |
|||||||||||
| Pėsčiųjų mirtingumas dėl transporto įvykių (V00-V09) 100 000 gyventojų |
0,0 |
0,0 |
3,0 |
0,0 |
19,2 |
2,11 |
|||||||||||
| Transporto įvykiuose patirtų traumų (V00-V99) skaičius 100 000 gyventojų |
64,0 |
33,1 |
58,9 |
23,9 |
136,3 |
0,91 |
|||||||||||
|
|
3 tikslas. Formuoti sveiką gyvenseną ir jos kultūrą |
||||||||||||||||
|
|
3.1 uždavinys. Sumažinti alkoholinių gėrimų, tabako vartojimą, neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą ir prieinamumą |
||||||||||||||||
| Mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su narkotikų vartojimu 100 000 gyventojų. |
0,0 |
0,0 |
3,1 |
0,0 |
24,8 |
0 ,0 |
|||||||||||
| Mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu, 100 000 gyventojų |
37,9 |
39,7 |
17,1 |
0,0 |
45,1 |
2,48 |
|||||||||||
| Nusikalstomos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda (nusikaltimai), 100 000 gyventojų |
70,4 |
132,3 |
85,5 |
3,9 |
442,1 |
0,85 |
|||||||||||
| Gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais |
151,7 |
151,2 |
189,9 |
49,8 |
415,9 |
0,75 |
|||||||||||
| Gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais |
161,1 |
155,8 |
166,8 |
32,5 |
359,2 |
0,96 |
|||||||||||
|
|
3.2 uždavinys. Skatinti sveikos mitybos įpročius |
||||||||||||||||
| Kūdikių, išimtinai žindytų iki 6 mėn. amžiaus, dalis (proc.) |
28,7 |
31,6 |
36,7 |
11,7 |
73,5 |
0,79 |
|||||||||||
|
|
4 tikslas. Užtikrinti kokybišką ir efektyvią sveikatos priežiūrą, orientuotą į gyventojų poreikius |
||||||||||||||||
|
|
4.1 uždavinys. Užtikrinti sveikatos sistemos tvarumą ir kokybę, plėtojant sveikatos technologijas, kurių efektyvumas pagrįstas mokslo įrodymais |
||||||||||||||||
| Išvengiamų hospitalizacijų skaičius 1000 gyventojų |
45,2 |
38,6 |
32,5 |
20,0 |
64,9 |
1,33 |
|||||||||||
| Išvengiamų hospitalizacijų dėl diabeto ir jo komplikacijų skaičius 1000 gyventojų |
8,0 |
7,0 |
6,9 |
4,1 |
10,0 |
0,92 |
|||||||||||
|
|
4.2 uždavinys. Plėtoti sveikatos infrastruktūrą ir gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, saugą, prieinamumą ir į pacientą orientuotą sveikatos priežiūrą |
||||||||||||||||
| Slaugytojų, tenkančių vienam gydytojui, skaičius |
2,7 |
2,7 |
2,0 |
1,2 |
6,2 |
1,28 |
|||||||||||
| Šeimos gydytojų skaičius 10 000 gyventojų |
7,0 |
5,9 |
7,2 |
2,6 |
13,6 |
0,92 |
|||||||||||
| Apsilankymų pas gydytojus skaičius, tenkantis vienam gyventojui |
8,7 |
8,6 |
9,1 |
6,5 |
11,3 |
0,93 |
|||||||||||
| Sergamumas (nauji atvejai) vaistams atsparia tuberkulioze (A15–A19) 10 000 gyventojų |
0,0 |
0,0 |
6,1 |
0,0 |
17,2 |
1,1 |
|||||||||||
| Sergamumas ŽIV ir lytiškai plintančiomis ligomis (B20-B24, Z21, A50, A54, A56) 10 000 gyventojų |
1,3 |
3,3 |
2,2 |
0,0 |
5,1 |
1,16 |
|||||||||||
|
|
4.3 uždavinys. Pagerinti motinos ir vaiko sveikatą |
||||||||||||||||
| Kūdikių (vaikų iki 1 m. amžiaus) mirtingumas 1000 gyvų gimusių kūdikių |
9,3 |
0,0 |
3,4 |
0,0 |
12,0 |
1,78 |
|||||||||||
| Tikslinės populiacijos (6–14 m.) dalis, dalyvavusi vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programoje procentais |
28,8 |
27,0 |
14,5 |
5,7 |
52,7 |
1,60 |
|||||||||||
| 2 metų amžiaus vaikų MMR1 (tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina, 1 dozė) skiepijimo apimtys proc. |
94,4 |
97,6 |
92,1 |
83,0 |
99,5 |
1,5 |
|||||||||||
| 1 metų amžiaus vaikų DTP (difterijos, stabligės, kokliušo poliomielito, Haemophilus influeuzae B skiepijimo apimtys (3 dozės) proc. |
97,6 |
97,4 |
92,3 |
70,0 |
97,7 |
1,05 |
|||||||||||
| Mokinių dantų eduonies intensyvumo indeksas |
18,3 |
26,3 |
18,9 |
7,5 |
28,3 |
1,08 |
|||||||||||
| Paauglių (15–17 m.) gimdymų skaičius 1000 gyventojų |
8,9 |
0,0 |
4,4 |
0,0 |
15,8 |
1,02 |
|||||||||||
|
|
4.4 uždavinys. Stiprinti lėtinių neinfekcinių ligų prevenciją ir kontrolę |
||||||||||||||||
| Mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų (I00-I99) rodiklis 100 000 gyventojų |
1465,2 |
1349,5 |
744,5 |
619,5 |
1059,0 |
1,75 |
|||||||||||
| Mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklis (C00-C97) 100 000 gyventojų |
308,8 |
436,6 |
274,7 |
219,6 |
347,1 |
1,42 |
|||||||||||
| Standartizuotas mirtingumo nuo cerebrovaskulinių ligų rodiklis (I60-I69) 100 000 gyventojų |
276,6 |
297,8 |
181,8 |
83,8 |
485,7 |
2,33 |
|||||||||||
| Sergamumas II tipo cukriniu diabetu (E11) 10 000 gyventojų |
23,0 |
37,7 |
56,6 |
26,9 |
112,0 |
0,53 |
|||||||||||
| Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programoje 2016–2018 m. |
29,4 |
31,1 |
50,2 |
13,8 |
71,7 |
0,6 |
|||||||||||
| Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos programoje, apmokamoje iš pivalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšų 2015–2018 |
54,5 |
56,7 |
52,7 |
28,9 |
72,0 |
1,06 |
|||||||||||
| Tikslinės populiacijos dalis (proc.), per 2 metus dalyvavusi storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje |
53,7 |
52,1 |
53,1 |
28,6 |
66,0 |
0,96 |
|||||||||||
| Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi asmenų, priskirtų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir pevencijos primonių finanasavimo programoje 2018 m. |
45,5 |
49,0 |
42,9 |
26,2 |
61,4 |
1,09 |
|||||||||||
Iš 1 lentelėje pateiktų PRS rodiklių reikšmių Ignalinos rajono savivaldybėje palyginimo su Lietuvos vidurkio rodikliu matyti, kad:
žaliosios zonos rodikliai (t. y. rodiklių rikšmė yra geresnė už Lietuvos rodiklį) yra:
· Mokyklinio amžiaus vaikų, nesimokančių mokyklose, skaičius 1000 gyventojų.
· 2 metų amžiaus vaikų MMR1 (tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina, 1 dozė) skiepijimo apimtys proc.
· 1 metų amžiaus vaikų DTP (difterijos, stabligės, kokliušo poliomielito, Haemophilus influeuzae B) skiepijimo apimtys (3 dozės) proc.
· Sergamumas II tipo cukriniu diabetu (E11) 10 000 gyventojų.
· Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi asmenų, priskirtų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir pevencijos primonių finanasavimo programoje 2018 m.
raudonosios zonos rodikliai (t. y. rodikliai, kurie keičiasi priešinga kryptimi nei siekiama) yra:
· Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė.
· Standartizuotas mirtingumas dėl savižudybių (X60-X84) 100 000 gyventojų.
· Bandymų žudytis skaičius (X60-X64, X66-X84) 100 000 gyv.
· Ilgalaikio nedarbo lygis.
· Gyventojų skaičiaus pokytis 1000 gyventojų.
· Mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą mokyklose, skaičius 1000 gyventojų.
· Socialinės pašalpos gavėjų skaičius 1000 gyventojų.
· Mirtingumas dėl nukritimo (W00-W19) 100 000 gyventojų.
· Mirtingumas dėl transporto įvykių (V00-V99) 100 000 gyventojų.
· Pėsčiųjų mirtingumas dėl transporto įvykių (V00-V09) 100 000 gyventojų.
· Mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu, 100 000 gyventojų.
· Mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų (I00-I99) rodiklis 100 000 gyventojų.
· Mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklis (C00-C97) 100 000 gyventojų.
· Standartizuotas mirtingumo nuo cerebrovaskulinių ligų rodiklis (I60-I69) 100 000 gyventojų.
geltonosios zonos rodikliai (t. y. rodikliai, priartėję prie laukiamo tikslo) yra:
· Išvengiamas mirtingumas.
· Mirtingumas dėl savižudybių (x60– x840) 100 000 gyventojų.
· Socialinės rizikos šeimų skaičius 1000 gyventojų.
· Mirtingumas dėl išorinių priežasčių (V00–Y89) 100 00 gyventojų.
· Sergamumas tuberkulioze (A15-A19) 1000 gyventojų.
· Susižalojimai dėl nukritimų (W00 – W19) 65+ m. amžiaus grupėje 10 000 gyventojų.
· Darbingo amžiaus asmenų, pirmą kartą pripažintų neįgaliais, skaičius 10 000 gyventojų.
· Sergamumas žarnyno infekcinėmis ligomis (A00 – A08) 10 000 gyventojų.
· Mirtingumas dėl atsitiktinio paskendimo (W65–W75) 100 000 gyventojų.
· Standartizuotas mirtingumo dėl atsitiktinio paskendimo (W65-W74) 100 000 gyventojų.
· Transporto įvykiuose patirtų traumų (V00-V99) skaičius 100 000 gyventojų.
· Nusikalstomos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda (nusikaltimai), 100 000 gyventojų.
· Gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais.
· Gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.
· Kūdikių, išimtinai žindytų iki 6 mėn. amžiaus, dalis (proc.).
· Išvengiamų hospitalizacijų skaičius 1000 gyventojų.
· Išvengiamų hospitalizacijų dėl diabeto ir jo komplikacijų skaičius.
· Slaugytojų, tenkančių vienam gydytojui, skaičius.
· Šeimos gydytojų skaičius 10 000 gyventojų.
· Apsilankymų pas gydytojus skaičius, tenkantis vienam gyventojui.
· Sergamumas (nauji atvejai) vaistams atsparia tuberkulioze (A15–A19) 10 000 gyventojų.
· Sergamumas ŽIV ir lytiškai plintančiomis ligomis (B20-B24, Z21, A50, A54, A56) 10 000 gyventojų.
· Kūdikių (vaikų iki 1 m. amžiaus) mirtingumas 1000 gyvų gimusių kūdikių.
· Tikslinės populiacijos (6–14 m.) dalis, dalyvavusi vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programoje procentais.
· Mokinių dantų eduonies intensyvumo indeksas.
· Paauglių (15–17 m.) gimdymų skaičius 1000 gyventojų.
· Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programoje 2016–2018 m.
· Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos programoje, apmokamoje iš pivalomosios sveikatos draudimo biudžeto lėšų 2015–2018.
· Tikslinės populiacijos dalis (proc.), per 2 metus dalyvavusi storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje.
2.2. IGNALINOS RAJONO DEMOGRAFINĖ SITUACIJA
Per pastaruosius kelerius metus tiek visoje Lietuvoje, tiek Ignalinos rajone gyventojų nuolat mažėjo (1 pav.). Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, Ignalinos rajone 2018 m. gyveno 15366 gyventojai: mieste – 5846, o kaime – 9520 gyventojų. Lyginant 2014 m. ir 2018 m. gyventojų mažėjimą, Ignalinos rajone 2015 m. – 335 gyv. mažiau, 2016 m. – 481 gyv., 2017 m. – 696 gyv., 2018 m. – 263 gyv. mažiau.
1 pav. Nuolatinių gyventojų skaičiaus kitimas Ignalinos rajone 2014–2018 m.
Šaltinis. Lietuvos statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2 pav. Nuolatinių gyventojų skaičiaus kitimas Ignalinos rajono mieste ir kaime 2014 –2018 m.
Šaltinis. Lietuvos statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Iš 2 paveikslo matyti, kad kaimo gyventojai sudarė didžiąją dalį Ignalinos r. gyventojų. Kadangi kiekvienais metais stebimas gyventojų skaičiaus sumažėjimas, tiek kaimuose, tiek miestuose gyvenančių žmonių skaičius taip pat kasmet mažėja.
Ignalinos rajone 2018 m. moterys sudarė šiek tiek didesnę gyventojų dalį nei vyrai. 2018 m. Ignalinos rajone vyrų buvo 7269, o moterų – 8097 (vyrų 828 mažiau nei moterų ). Vyrai sudarė 47 proc. visų Ignalinos r. gyventojų, o moterys – 53 proc. Stebint moterų ir vyrų skaičiaus kitimą, iš 3 paveikslo matyti, kad pradedant nuo 2014 metų, situacija išlieka tokia pati, t. y. moterys sudarė didesnę gyventojų dalį nei vyrai.
3 pav. Gyventojų kitimas pagal lytį Ignalinos rajone 2014–2018 m.
Šaltinis. Lietuvos statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Lyginant moterų ir vyrų skaičiaus pasiskirstymą pagal amžiaus grupes 2018 m., matyti, kad amžiaus grupėje nuo 0 iki 17 ir amžiaus grupėje nuo 18 iki 39 didžiąją dalį sudaro vyrai. Amžiaus grupėje nuo 0 iki 17 vyrų buvo 1088, o moterų – 1035. Amžiaus grupėje nuo 18 iki 39 vyrų buvo 1847, o moterų – 1369. Kitose amžiaus grupėse, t. y. nuo 40 iki 64, nuo 65 iki 79 ir amžiaus grupėje nuo 80 ir vyresni daugiausia buvo moterų. Amžiaus grupėje nuo 40 iki 64 vyrų buvo 2828, o moterų – 2920, amžiaus grupėje nuo 65 iki 79 vyrų buvo 1108, o moterų – 1779, amžiaus grupėje nuo 80 ir vyresni stebimas žymus skirtumas tarp moterų ir vyrų. Vyrų – 345, o moterų – 994 (4 pav.)
4 pav. Gyventojų pagal amžiaus grupes skaičius Ignalinos rajone
Šaltinis. Lietuvos statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Analizuojant 5 paveikslo duomenis, galima pastebėti, kad Ignalinos rajono savivaldybės gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė yra mažesnė nei Lietuvos. Pradedant nuo 2015 metų, stebimas Lietuvos vidutinės gyvenimo trukmės padidėjimas, o Ignalinos rajone pradedant nuo 2016 m. – vidutinės gyvenimo trukmės sumažėjimas.
5 pav. Vidutinė gyvenimo trukmė Ignalinos rajone ir Lietuvoje 2014–2018 m.
Šaltinis. Lietuvos statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2018 m. gyventojų prieaugis buvo neigiamas. Palyginti su 2017 m., šis rodiklis sumažėjo, tačiau 2017 m., palyginti su 2016 m., rodiklio reikšmė vėl padidėjo. Natūrali gyventojų kaita susijusi su santuokomis bei ištuokomis, nes jos glaudžiai siejasi su gyventojų reprodukcija. 2018 m. gimė daugiau gyventojų nei 2017 m., 2017 m. gyventojų mirė daugiau nei 2018 m.
6 pav. Ignalinos rajono gyventojų kaitos struktūra (absoliučiais skaičiais)
Šaltinis. Lietuvos statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Iš 6 paveikslo matyti, kad visais metais daugiau žmonių miršta nei gimsta.
Kadangi Ignalinos rajone gyventojų kasmet mažėja, tai ir santuokų taip pat mažėja. 2018 m. susituokė 19734 Ignalinos rajono gyventojai, o išsiskyrė – 8640, tai sudarė 44 procentus susituokusiųjų. Iš 7 paveikslo matyti, kad kasmet santuokų mažėja. 2014 m. susituokė 22142, 2015 m. – 21687, 2016 m. – 21347, 2017 m. – 21186, o skyrybų, pradedant nuo 2014 m., kasmet mažėjo, tik 2018 m. padidėdo.
7 pav. Santuokų ir ištuokų skaičius Ignalinos rajone 2014–2018 m.
Šaltinis. Lietuvos statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
8 paveiksle pavaizduota gyventojų pagal tautybę dalis. Didžiąją dalį (86,4 proc.) sudaro lietuviai. Antroje vietoje – lenkai (5,7 proc.), trečioje – rusai (4,5 proc.), kitų tautybių gyventojai: ukrainiečiai (1 proc.), žydai, totoriai, vokiečiai, romai – 0,1 proc.
Kitos tautybės sudarė 0,4 proc.
8 pav. Gyventojų pagal tautybę dalis, palyginti su bendru nuolatiniu gyventojų skaičiumi
Šaltinis. Lietuvos statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
3. SPECIALIOJI DALIS
ATRINKTINIŲ RODIKLIŲ DETALI ANALIZĖ IR INTERPRETAVIMAS
3.1. IGNALINOS RAJONO GYVENTOJŲ MIRTINGUMAS
Mirtingumo statistika reikšminga, nes ji rodo bendrą gyventojų sveikatos būklę, sveikatos priežiūros veiksmingumą ir kokybę, sveikatos netolygumus bei sveikatos priežiūros prieinamumą. 9 paveiksle pateikti duomenys, parodantys, kiek per praėjusius penkerius metus gimė ir mirė Ignalinos rajono gyventojų.
9 pav. Mirusiųjų ir gimusiųjų skaičius Ignalinos rajone 2014 –2018 m. (absoliučiais skaičiais)
Šaltinis. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
2018 m. gimė 110 žmonių, o mirė 350, daug daugiau negu gimė. Palyginti su 2017 metų duomenimis, rodikliai yra geresni nei 2017 m. Šiais metais gimė daugiau žmonių ir mirė mažiau. 2017 m. gimė 108, 2018 m. – 110, 2017 m. mirė 387, o 2018 m. – 350 žmonių.
Ignalinos rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų išlieka nepakitusi. Trys pagrindinės mirties priežastys: pirmoje vietoje – kraujotakos sistemos ligos – 204 (67%), antroje vietoje – piktybiniai navikai – 66 (19 %) ir trečioje vietoje – išorinės mirties priežastys – 22 ( 6 %) (10 pav.). Virškinimo sistemos ligos – 16 (5 % ) gyventojų, kvėpavimo sistemos ligos – 10 (3 %), o mažiausiai mirė nuo infekcinių ligų – 6 (2 %).
10 pav. Mirtingumo priežasčių struktūra Ignalinos rajone 2018 m. (absoliučiais skaičiais ir procentais)
Šaltinis. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
Mirtingumo išorinės priežastys yra trečioje vietoje pagal mirimą Ignalinos rajone. Transporto įvykiuose 2018 m. žuvo 2 Ignalinos rajono gyventojai, kiek daugiau apsinuodijo alkoholiu – 3 gyventojai, 6 gyventojai nusižudė (11 pav.), sušalo 2 žmonės, paskendo 1 žmogus.
11 pav. Mirtingumo išorinės priežastys (absoliučiais skaičiais)
Šaltinis. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
12 pav. Vyrų ir moterų mirtingumo nuo priežasties skaičius (absoliučiais skaičiais)
Šaltinis. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
Lyginant vyrų ir moterų mirtingumo nuo priežasties skaičių, iš 12 paveikslo matyti, kad 2018 m. daugiau moterų nei vyrų mirė tik nuo kraujotakos sistemos ligų: vyrų mirė 75, o moterų – 129. Nuo visų kitų ligų daugiausia mirė vyrų. Kvėpavimo sistemos ligos: vyrų – 9, moterų – 1, mirtingumo išorinės priežastys: vyrų – 16, moterų – 6, virškinimo sistemos ligos: vyrų – 10, moterų – 6, piktybiniai navikai: vyrų – 37, moterų – 29, nuo infekcinių ligų mirė 4 vyrai ir 2 moterys.
Analizuojant mirtingumo nuo piktybinių navikų lokalizaciją, registruoti 5 skrandžio, 11 trachėjos-plaučių, 2 melanomos ir kitų odos, 2 krūties, 3 gimdos kaklelio, 5 priešinės liaukos, 1 inkstų (išskyrus geldeles), 4 šlapimo pūslės, 6 limfinio, kraujodaros ir giminingų audinių navikai. Iš 13 paveikslo matyti, kad pirmoje vietoje pagal mirimą nuo piktybinių navikų yra mirimas nuo trachėjos-plaučių piktybinių navikų (11 atvejų), antroje vietoje – mirimas nuo limfinio, kraujodaros ir giminingų audinių piktybinių navikų (6 atvejai), trečioje vietoje mirimas nuo priešinės laikos (5 atvejai) ir skrandžio piktybinių navikų (5 atvejai).
13 pav. Mirtingumas pagal piktybinių navikų lokalizaciją Ignalinos rajone 2018 m.
Šaltinis. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
Ilgalaikio nedarbo lygis – tai bedarbystė, trunkanti ilgiau kaip metus, parodanti darbo jėgos procentą nuo visų galinčių dirbti asmenų. Ilgalaikis nedarbas – vienas iš socialinių-ekonominių poveikio sveikatai veiksnių, turintis nemažą įtaką fizinei ir psichinei sveikatai. Rodiklį galima priskirti rizikos sveikatai grupei.
Šalies savivaldybėse ilgalaikio nedarbo lygis pasiskirstęs netolygiai. Mažiausi rodikliai (mažiausias nedarbas) vyravo pajūryje ( Kretingos r. sav. – 0,3 proc., Klaipėdos m. sav. – 0,8 proc., Palangos m. sav. – 1,0 proc.). Labiausiai ilgalaikis nedarbas paplitęs mažesnėse savivaldybėse (Kelmės r. sav. – 6,1 proc., Ignalinos r. sav. – 7,6 proc., Zarasų r. sav. – 6,9 proc., Lazdijų r. sav. – 8,2 proc., Kalvarijos r. sav. – 6,3 ). Tam įtakos turi didesniuose miestuose didesnė naujų darbo vietų pasiūla ir tai, kad juose gyvena daugiau išsilavinusių žmonių.
 |
14 pav. Nedarbo lygis tarp Lietuvos vidurkio ir Ignalinos rajono gyventojų (procentais)
Šaltinis. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
Lyginant pagal metus, nedarbo lygis didžiausias buvo 2014 m., po to jis mažėjo, o 2017 m. vėl pradėjo kilti ir 2018 m. nedarbo lygis dar labiau padidėjo (14 pav.).
Socialinės rizikos šeima – šeima, kurioje auga vaikas (-ai) iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomi nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negeba tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam vystymuisi bei saugumui. 15 paveiksle matyti 2014 m.–2018 m. socialinės rizikos šeimų skaičius 1000 gyv.
15 pav. Socialinės rizikos šeimų skaičius 2014–2018 m. 1000 gyv.
Šaltinis. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
Ignalinos rajono savivaldybėje ir Lietuvoje 2018 m. socialinių rizikos šeimų, palyginti su 2017 m., šiek tiek sumažėjo.
.
3.2. MIRTINGUMAS DĖL SAVIŽUDYBIŲ
Savižudybė – ilgalaikis procesas, nulemtas daugelio dvasinių, psichologinių, socialinių, psichopatinių veiksnių. Tai valingas, paties žmogaus atliktas gyvybei grėsmingas veiksmas, sukeliantis mirtį.
Savižudybių problema vis dar aktuali ir opi beveik visose savivaldybėse, nors šis rodiklis, palyginti su 2017 m., sumažėjo 7,8 proc.
Lyginant 5 metų laikotarpį, matyti, kad savižudybių skaičius Lietuvoje, pradedant nuo 2014 m., nors ir neženkliai, tačiau kiekvienais metais mažėjo. Tačiau analizuojant mirtingumą nuo savižudybių Ignalinos rajone, matyti, kad pradedant nuo 2014 m. mirusiųjų nuo savižudybių skaičius augo, o nuo 2016 m. mirusiųjų skaičius po truputį pradėjo mažėti (16 pav.).
16 pav. Standartizuotas mirtingumas dėl savižudybių 100 000 gyv.
Šaltinis. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
2018 m. Lietuvoje nusižudė 683 žmonės, o Ignalinos rajone – 6. Nagrinėjant tyčinių susižalojimų mirties atvejus pagal lytį, vyrai yra labiau linkę į savižudybes. 2018 m. Ignalinos rajone nusižudė 5 vyrai ir 1 moteris (17 pav.)
17 pav. Standartizuotas mirtingumas dėl savižudybių 2014–2018 m. Ignalinos r. ir Lietuvoje 100000 gyv.
Šaltinis. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
3.3. MIRTINGUMAS DĖL PRIEŽASČIŲ, SUSIJUSIŲ SU ALKOHOLIO VARTOJIMU
Alkoholio vartojimas sukelia sunkias socialines pasekmes bei sveikatos sutrikimus, kurie gali baigtis ir mirtimi. Tai skrandžio, kepenų bei kasos ligos, atsitiktiniai ir tyčiniai apsinuodijimai, vaisiaus ir naujagimio patologijos, psichikos ir elgesio sutrikimai, epilepsiniai sindromai, polineuropatijos, miopatijos ir kt. Standartizuotas mirtingumo rodiklis dėl priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu, didesnis pietrytinėje Lietuvos dalyje. Iš viso pastaraisiais metais Lietuvoje dėl alkoholio vartojimo mirė 507 asmenys, t. y. 74 asmenimis mažiau nei 2017 m. (mirtingumo rodiklis – 18,1/100 000 gyv.).
Ignalinos rajone dėl apsinuodijimo alkoholiu mirė 3 asmenys (19,8/100 000 gyv.). Galima pasidžiaugti, kad Lietuvos rodiklis, nors nežymiai, bet mažėja. Ignalinos rajono rodiklis nestabilus, nors vidurkio atžvilgiu kasmet mažėja, bet vis dar išlieka raudonoje zonoje.
2018 m. Ignalinos rajono savivaldybėje, palyginti su 2017 m., nuo apsinuodijimo alkoholiu mirė 3 gyventojai, o 2017 m. – 5 (18 pav.).
18 pav. Mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu, 2014–2018 m. Ignalinos r. ir Lietuvoje 100 000 gyv.
Šaltinis. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
Iš 18 paveikslo matyti, kad pradedant nuo 2014 m. tiek Lietuvoje, tiek Ignalinos rajone mirusiųjų skaičius dėl apsinuodijimo alkoholiu kasmet mažėja.
3.4. MIRTINGUMAS DĖL ATSITIKTINIO PASKENDIMO
2018 m. Lietuvoje atsitiktinai paskendo (W65–W74) 155 asmenys, iš jų 117 vyrų ir 38 moterys. Vyrai (9,0/100 000 gyv.) apie 4 kartus dažniau skendo nei moterys (2,5/100 000 gyv.). Nė vienas gyventojas nepaskendo 10-yje savivaldybių: Elektrėnų r., Palangos m., Neringos, Kazlų Rūdos, Pagėgių, Rietavo, Širvintų r., Birštono, Kaišiadorių r. ir Visagino. 23,9 proc. visų mirčių nuo paskendimų nustatyta Vilniaus (37 mirtys) apskrities gyventojams, 15,5 proc. – Šiaulių apskrities (24 mirtys), 11 proc. – Klaipėdos apskrities, 10,3 proc. – Kauno apskrities gyventojams. Mažiausiai asmenų nuskendo Marijampolės ir Telšių apskrityse – 4–6 proc. visų atsitiktinai paskendusių. Biržų r., Šilalės r. ir Molėtų r. savivaldybių gyventojų mirtingumas nuo atsitiktinių paskendimų Lietuvos vidurkį viršijo daugiau kaip 3 kartus.
Kaip matyti 20 paveiksle, tai opi problema ir Ignalinos rajono savivaldybeje.
20 pav. Mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų 2014–2018 m. 100 000 gyv.
Šaltinis. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
Per pastaruosius 5 metus rodikliai nuolat keitėsi, kai kuriais metais net žymiai. Pats didžiausias rodiklis buvo 2017 m. (25,59 /100 000 gyv. ), o mažiausias – 2018 m. (6,6/100000 gyv.).
3.5. IGNALINOS RAJONO GYVENTOJŲ MIRTINGUMAS NUO CEREBROVASKULINIŲ LIGŲ
Stebint mirtingumą nuo cerebrovaskulinių ligų 2014–2018 metais, pastebima, kad pradedant nuo 2017 m. mirtingumas pradėjo mažėti. 2017 metais mirtingumo skaičius sudarė 422,29/100000 gyv., o 2018 m. dar sumažėjo – 297,8/100000. Mirtingumas nuo cerebrovaskulinių ligų sumažėjo 70 %.
21 pav. Mirusiųjų nuo cerebrovaskulinių ligų skaičiu Ignalinos rajone 2014–2018 m. (100 000 gyventojų)
Šaltinis. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
3.6. SERGAMUMAS TUBERKULIOZE
Tuberkuliozė (TB) – tai visuomenei pavojinga infekcinė liga. Ypač nerimą kelia atsparių vaistams tuberkuliozės mikobakterijų atvejų gausėjimas. 2018 m. užregistruoti 88 nauji daugeliui vaistų (izoniazidui ir rifampicinui ir visoms su šia vaistų kombinacija susijusioms kitoms vaistų kombinacijoms) atsparios tuberkuliozės atvejai (3,1/100 000 gyv.). 2018 m. 27-iose savivaldybėse neužregistruotas nei vienas naujas DVA-TBC atvejis.
Lyginant sergančiųjų skaičių Ignalinos rajone, iš 22 paveikslo matyti, kad 2018 m. sergančiųjų padaugėjo. 2018 m. sergančiųjų buvo 5, o 2017 m. – 4.
22 pav. Sergančiųjų tuberkulioze skaičius Ignalinos rajone 2015–2018 m.
Šaltinis. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
4 SKYRIUS
REKOMENDACIJOS
Daugiausia rajono gyventojų miršta nuo kraujotakos sistemos ligų, kurias lemia rizikos veiksniai, susiję su nesveika mityba ir nesveika gyvensena (padidėjęs arterinis kraujospūdis, cholesterolio kiekis kraujyje, rūkymas, nepakankamas vaisių ir daržovių vartojimas, piktnaudžiavimas alkoholiu, antsvoris, fizinės veiklos stoka), taip pat ligoms įtakos turi ir vyresnis amžius. Šiek tiek padidėjo gimstamumo rodiklis ir sumažėjo mirštamumas, tačiau 2018 metais vis tik dėl didelio mirtingumo rodiklio žymiai pakilo neigiamas gyventojų prieaugis.
Ignalinos rajono gyventojų sveikatos būklė nėra labai gera: pastebimas didėjantis vaikų sergamumas. Vaikai dažniausiai serga ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų, virškinimo sistemos bei infekcinėmis ligomis. Moksleiviams daugiausia nustatyta regos, skeleto-raumenų sistemos sutrikimų.
Gyventojams trūksta asmeninės atsakomybės ir motyvacijos rūpintis savo sveikata, dažnai visa atsakomybė dėl jos perduodama veikiančiai sveikatos priežiūros sistemai.
Atsižvelgiant į neigiamus Ignalinos rajono savivaldybės gyventojų demografinių, socialinių, sergamumo rodiklių pokyčius, teikiami tokie pasiūlymai:
| Tikslas |
Tikslinė grupė |
Pasūlymas |
| 1. Mažinti sergamumą ir mirtingumą nuo širdies kraujagyslių ligų |
Ypatingas dėmesys skiriamas vyresniems nei 45 m. amžiaus asmenims. Nuolat vykdoma prevencinė veikla visose amžiaus grupėse |
· Organizuoti išeminės širdies ligos, diabeto, galvos smegenų insulto prevenciją · Kontroliuoti padidėjusį arterinį kraujospūdį · Mažinti gyventojų antsvorio, nutukimo paplitimą · Mažinti gyventojų rūkymą · Mokyti visuomenę sveikos gyvensenos |
| 2. Mažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą nuo onkologinių ligų |
Dėmesys skiriamas visiems gyventojams |
· Organizuoti prevencines sveikatinimo akcijas · Teikti informaciją visuomenei apie rūkymo, alkoholio žalą, taisyklingą mitybą, kenksmingus profesinius veiksnius · Teikti informaciją apie vykdomas sveikatos priežiūros įstaigų prevencines priemones ir jų reikšmę (krūties vėžio, prostatos ir kt.) |
| 3. Mažinti savižudybių skaičių |
Ypatingai didelis dėmesys jaunimui |
Organizuoti smurto, prievartos ir žalingų įpročių profilaktiką |
| 4. Stabilizuoti sergamumą tuberkulioze |
Dėmesys skiriamas visiems gyventojams |
· Organizuoti efektyvią tuberkuliozės pirminę profilaktiką · Konsultuoti asmenis, kurių šeimos nariai serga tuberkulioze
|
| 5. Mažinti sergamumą užkrečiamomis ligomis |
Dėmesys skiriamas visiems gyventojams |
· Vykdyti gyventojų sergamumo užkrečiamomis ligomis profilaktiką · Ugdyti gyventojų higienos įgūdžius |
| 6. Mažinti tabako, alkoholio ir narkotikų vartojimą |
Dėmesys skiriamas visiems gyventojams. Ypač didelis dėmesys jaunimui, mokyklinio amžiaus vaikams |
· Formuoti visuomenės teigiamą požiūrį į blaivybę · Siekti jaunimo užimtumo ir suinteresuotumo gyventi be narkotikų · Stiprinti jaunimo motyvaciją · Informuoti visuomenę apie tabako, alkoholio, narkotikų sukeliamas problemas |
| 7. Propaguoti sveiką mitybą
|
Dėmesys skiriamas visiems gyventojams |
· Propaguoti natūralų kūdikių maitinimą · Mokyti visuomenę sveikos mitybos principų |
| 8. Didinti gyventojų fizinį aktyvumą |
Dėmesys skiriamas visiems gyventojams |
· Propaguoti sportą ir fiziškai aktyvią veiklą laisvalaikiu · Siekti įtraukti kuo daugiau gyventojų į sportinę veiklą |
________________