VALSTYBINĖS LIGONIŲ KASOS
PRIE SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2022 M. BALANDŽIO 29 D. ĮSAKYMO NR. 1K-153 „DĖL prašymUS įvertinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kompensavimą nagrinėjančios komisijos darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo
2024 m. spalio 1 d. Nr. 1K-288
Vilnius
1. Pakeičiu Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2022 m. balandžio 29 d. įsakymą Nr. 1K-153 „Dėl Prašymus įvertinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kompensavimą nagrinėjančios komisijos darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“:
1.1. Pakeičiu 2 punktą ir jį išdėstau taip:
„2. Sudarau šios sudėties Prašymus įvertinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kompensavimą nagrinėjančią komisiją (toliau – Komisija):
Viačeslavas Zaksas – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyresnysis patarėjas (Komisijos pirmininkas);
Neringa Norkūnaitė-Sasnauskienė – VLK direktoriaus pavaduotoja (Komisijos pirmininko pavaduotoja);
Žydrūnė Baigienė – VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėja, laikinai vykdanti skyriaus vedėjo funkcijas;
Giedrius Baranauskas – VLK Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas;
Tatjana Golubajeva – VLK direktoriaus pavaduotoja;
Violeta Kutraitė – VLK Ekonomikos departamento Kainų skyriaus vedėja;
Lina Reinartienė – VLK Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus vedėja;
Artūras Remeikis – VLK Teisės skyriaus patarėjas;
Jurgita Šilinaitė-Šermukšnienė – VLK Ekonomikos departamento Biudžeto skyriaus vedėja;
Vilma Uždavinienė – VLK Paslaugų stebėsenos skyriaus vedėja;
Rimantė Venclovienė – VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėja;
Inga Zelbienė – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus vedėja.“
2. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintą Prašymus įvertinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kompensavimą nagrinėjančios komisijos darbo organizavimo tvarkos aprašą:
2.1. Pakeičiu 3 punktą ir jį išdėstau taip:
„3. Komisija nagrinėja:
3.1. universiteto ligoninių ir (ar) sveikatos priežiūros specialistus vienijančių asociacijų prašymus dėl jau teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis įvertinimo. Šie prašymai gali būti pateikiami tiesiogiai Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) arba juos persiunčia VLK nagrinėti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – SAM). Nagrinėjami tik argumentuoti prašymai, pagrindžiantys technologijos ar medicinos pagalbos priemonės (toliau – MPP), kurių kompensavimą prašoma įvertinti, klinikinį veiksmingumą;
3.2. paraiškas, pateiktas SAM Asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo komitetui (toliau – Komitetas), kurias Komitetas persiunčia VLK nagrinėti ir nuomonei pateikti;
2.2. Pakeičiu 92 punktą ir jį išdėstau taip:
„92. MPP svertinis kainos vidurkis apskaičiuojamas pagal 3 asmens sveikatos priežiūros įstaigų, atliekančių daugiausia procedūrų ar medicininių intervencijų, kai naudojamos MPP, pateiktus duomenis (išskyrus atvejus, kai paslaugų teikėjų yra mažiau nei 3). Jei asmens sveikatos priežiūros įstaigos negali pateikti MPP įsigijimą patvirtinančių dokumentų, o pateikia tik komercinius pasiūlymus, šių MPP kaina nustatoma pagal komerciniame pasiūlyme nurodytą mažiausią kainą.“
2.3. Pakeičiu 10.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
2.4. Pakeičiu 10.5.6 papunktį ir jį išdėstau taip:
„10.5.6. kompensuoti aktyviojo gydymo atvejo kainą, jeigu, preliminariai vertinant, prašyme nurodytas vaistinis preparatas ar MPP neatitinka įrašymo į Sąrašą kriterijų, o vidutinė faktinė aktyviojo gydymo atvejo kaina nepadengia vidutinių technologijos taikymo ar MPP naudojimo sąnaudų, susidarančių teikiant aktyviojo gydymo paslaugas:
10.5.6.1. įskaičiuoti vidutines technologijos taikymo ar MPP naudojimo sąnaudas į aktyviojo gydymo atvejo kainą ir koreguoti aktyviojo gydymo atvejo kainos koeficientą, vadovaujantis Asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, bazinių kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-388 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, bazinių kainų nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika), 10.5.1 papunkčiu;
10.5.6.2. įrašyti MPP ir (ar) vaistinį preparatą, ir (ar) procedūrą bei jų kainas į Medicinos pagalbos priemonių, vaistų, procedūrų ir kraujo komponentų kainų, turinčių įtakos faktinei aktyviojo gydymo atvejo kainai, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-1118 „Dėl Giminingų diagnozių grupių sąrašo, Normatyvinės gydymo trukmės, giminingų diagnozių grupėms priskiriamų kainų koeficientų ir dienos chirurgijos paslaugų III–V apmokėjimo grupėms taikomų kompensacinių priedų sąrašo bei Medicinos pagalbos priemonių, vaistų, procedūrų ir kraujo komponentų kainų, turinčių įtakos faktinei aktyviojo gydymo atvejo kainai, sąrašo tvirtinimo“, tais atvejais, kai netenkinama Metodikos 10.5.1 papunktyje nurodyta sąlyga ir procedūros atlikimo (technologijos taikymo) ir (ar) MPP, ir (ar) vaistinio preparato naudojimo sąnaudos, susidariusios teikiant aktyviojo gydymo paslaugas, yra didesnės nei 15 bazinių socialinių išmokų (toliau – BSI) dydžių suma ir sudaro ne mažiau kaip 50 proc. vidutinės vienos paros aktyviojo gydymo atvejo kainos arba sąnaudos yra mažesnės nei 15 BSI dydžių suma ir sudaro ne mažiau kaip 60 proc. vidutinės vienos paros aktyviojo gydymo atvejo kainos. Šie kriterijai taikomi ir vienai atskirai MPP, dėl kurios sąnaudos padidėja, ir visam MPP komplektui (kelioms vieno pavadinimo ir (ar) skirtingų pavadinimų MPP);
10.5.6.2.1. MPP kompensavimo vertinimas atliekamas tik tuo atveju, jeigu gamintojas yra nustatęs, kiek kartų ši MPP gali būti panaudota (t. y. jei šios MPP panaudojimo kartų skaičius yra ribotas);
10.5.6.2.2. MPP kaina apskaičiuojama dalijant MPP svertinį įsigijimo kainos vidurkį arba mažiausią komerciniame pasiūlyme nurodytą kainą iš tam tikro procedūrų, kai naudojama ši MPP, skaičiaus (t. y. gamintojo nustatyto maksimalaus šios MPP panaudojimo kartų skaičiaus);
10.5.6.2.3. viso MPP komplekto kaina apskaičiuojama sudedant komplektą sudarančių MPP kainas, kurios yra lygios arba viršija nustatytą minimalų kainos dydį;
2.5. Pakeičiu 12 punktą ir jį išdėstau taip: