Lietuvos Respublikos Vyriausybė

 

nutarimas

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-733 2 IR 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1037

 

2018 m. sausio 10 d. Nr. 42

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. SV-S-411 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.14 papunktįLietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Nepritarti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 2 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1037 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:

1. Pagal tarptautinius paveldosaugos principus, kurie įtvirtinti 1964 m. Venecijoje priimtoje Tarptautinėje paminklų ir jų kompleksų konservavimo ir restauravimo chartijoje (toliau – Venecijos chartija), turi būti saugomi ne tik kultūros paveldo objektai, bet ir jų aplinka (teritorija), o kultūros paveldo objekto ar jo dalies perkėlimas į kitą vietą yra neleistini (Venecijos chartijos 6 ir 7 straipsniai). Įstatymo projektu siekiama nustatyti naują teisinį reguliavimą, pagal kurį kultūros paveldo objektai galėtų ir neturėti jiems nustatytos ir kartu su kultūros paveldo objektu saugomos teritorijos bei galėtų būti perkelti į kitą vietą. Šios Įstatymo projekto nuostatos prieštarautų minėtiems tarptautinėje paveldosaugos praktikoje taikomiems kultūros paveldo objektų apsaugos principams, kurie yra įtvirtinti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje ir 9 dalies 2 punkte, 10 straipsnio 5 dalyje, 11 straipsnio 1 dalyje, ir 24 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

2. Neaišku, koks būtų Įstatymo projekte numatytos laikinos teritorijos statusas, kokiais kriterijais vadovaujantis bei kuriam laikui būtų nustatoma ir registruojama ši laikina teritorija. Nustačius tokį teisinį reguliavimą, būtų neaišku, kas atsitinka su nustatytais paveldosaugos reikalavimais laikinai užimtai teritorijai, kai objektas perkeliamas į kitą sklypą arba „plaukiojamasis pastatas ar statinys“ keliauja vandens telkiniu ar švartuojasi kitoje vietoje, t. y. palieka laikinai nustatytą teritoriją.

3. Įstatymo projekte įvedama nauja sąvoka „plaukiojamasis pastatas ar statinys“, kuri nei galiojančiame Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, nei Įstatymo projekte nėra apibrėžta. Taigi nėra aišku, kas pagal Įstatymo projektą laikytina „plaukiojamaisiais pastatais ir statiniais“, taip pat šios nuostatos santykis su Saugios laivybos Įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta laivo sąvoka, pagal kurią laivas yra bet kurio tipo savaeigis ar nesavaeigis plaukiojamasis statinys, kuris yra arba gali būti naudojamas laivybai.

4. Įstatymo projekte nurodyti „plaukiojamieji pastatai ir statiniai“, neturintys nuolatinės jiems nustatytos teritorijos, pagal paskirtį ir prigimtį yra kilnojamieji žmogaus veiklos medžiaginiai kūriniai. Tokie kilnojamieji daiktai, turintys kultūrinę vertę, vadovaujantis Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi ir 5 straipsnio 1 dalimi, laikomi kilnojamosiomis kultūros vertybėmis ir gali būti registruojami Kultūros vertybių registre kaip kilnojamosios kultūros vertybės. Tokiu būdu šioms vertybėms suteikiama teisinė apsauga ir galimybė jų valdytojams gauti finansavimą šių kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimams, konservavimui, restauravimui ir apsaugos priemonių įrengimui iš Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos skiriamų valstybės biudžeto asignavimų.

5. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Įstatymo projektu atitinkamai keisti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 ir 8 straipsnius nėra tikslinga, nes esamas teisinis reguliavimas pakankamai aiškiai reglamentuoja tradicinių (istorinių) laivų kaip kultūros paveldo objektų apsaugą bei jos procedūras. Įstatymo projektu įvedant naujas neapibrėžtas sąvokas ir sudarant prielaidas kultūros paveldo objektus atsieti nuo jų užimamų ir kartu su jais saugomų teritorijų, įneštų sumaištį į esamą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos teisinį reguliavimą ir padarytų jį dar labiau komplikuotu ir sudėtingesniu. 

 

 

 

Ministras Pirmininkas                                                                      Saulius Skvernelis

 

 

 

Kultūros ministrė                                                                            Liana Ruokytė-Jonsson