9. Kultūrinio ugdymo praktika Lietuvos mokyklose:
9.1. Vaikų ir jaunimo kultūrinio ugdymo koncepcijoje akcentuojama, kad kultūrinis ir meninis ugdymas yra svarbi visavertės asmenybės ugdymo dalis. Joje aptariama mokinių kultūrinio ir meninio ugdymo sąveika, kultūrinio ugdymo raida, tradicijos, kultūrinių kompetencijų ugdymo nuostatos, kultūrinio ugdymo organizavimas, finansavimas, laukiami rezultatai;
9.2. Kultūros kompetencija švietimo srities dokumentuose apibrėžta kaip integralus ugdymo(si) rezultatas su kitomis kompetencijomis, akcentuojama, kad mokymasis vyksta ne tik mokyklose, bet ir gamtoje, kultūros įstaigose, įmonėse, valdžios, mokslo ir studijų institucijose ir kt., t. y. kultūros kompetencijos ugdomos mokyklai tinkama forma. Mokykla priima sprendimą dėl šios veiklos organizavimo mokyklai tinkamu būdu: nuosekliai organizuodama per mokslo metus ar koncentruodama veiklą į tam tikrus laikotarpius;
9.3. mokiniui, kuris mokosi pagal pradinio, pagrindinio ir vidurio ugdymo programas, pažintinė, kultūrinė, meninė, kūrybinė veikla yra privaloma. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas pagal mokyklos tikslus, konkrečius mokinių ugdymo(si) poreikius. Neformaliojo meninio vaikų švietimo srityje veikia per 100 muzikos ir meno mokyklų, 16 dailės mokyklų, kuriose kasmet ugdosi per 30 000 vaikų. Nuo 2015 m. spalio mėnesio neformalųjį vaikų švietimą (toliau – NVŠ) pradėjus finansuoti tikslinėmis valstybės ar Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, ugdymo paslaugas pradėjo teikti ir kultūros ir meno įstaigos: muziejai, bibliotekos, teatrai, menininkai – laisvieji mokytojai. Šias paslaugas minėtomis lėšomis teikia per 70 kultūros įstaigų. Už šias lėšas kasmet meno srities ugdymo programose dalyvauja per 50 000 mokinių, tai – antra pagal populiarumą ugdymo kryptis po sporto. Iš viso tokiomis galimybėmis pasinaudoja per 80 000 mokinių arba kas 4 mokinys. Nors kultūriniam vaikų ir jaunimo ugdymui švietimo sistemoje skiriama vis daugiau dėmesio, ieškoma naujų priemonių, kad šis procesas taptų labiau integralus ir kiltų jo kokybė. Šios priemonės didina mokymosi proceso patrauklumą, dalyvavimą veiklose (būreliuose) po pamokų, tačiau nėra tikslingai nukreiptos į sisteminį mokinių kultūrinių įpročių, visuomenės kultūrinės tapatybės formavimą;
9.4. Lietuvos miestų mokiniai turi daugiau galimybių formuoti kultūrinius įpročius lyginant su regionuose besimokančiais mokiniais. Šiuo metu jokia kita priemonė, išskyrus nuo 2018 metais pradėtą įgyvendinti Kultūros pasą, neužtikrina kultūrinio ugdymo tolygumo.
10. Kultūros ir meno įstaigų teikiamų paslaugų problematika:
10.1. kultūros ir meno įstaigos visoje Lietuvoje teikia skirtingo amžiaus grupių mokiniams skirtas paslaugas, kurios aprėpia įvairias kultūros ir meno sritis bei formas. Vis dėlto daugiau kultūrinės edukacijos paslaugų yra skirta jaunesnio mokyklinio amžiaus mokiniams, o didžioji dalis kultūros ir meno įstaigų savo paslaugas teikia didžiuosiuose Lietuvos miestuose;
10.2. trūksta tinkamai parengtų / pritaikytų kultūrinės edukacijos veiklų ir kvalifikuotų specialistų, kurie vykdo kultūrinės edukacijos veiklas pagal iš anksto paruoštą edukacinę programą, kultūros ir meno įstaigose;
10.3. kultūros įstaigose, pagal 2016–2017 metų statistinius duomenis, viename repertuarinio pobūdžio renginyje per metus apsilankė vidutiniškai 30 proc. daugiau lankytojų nei edukacinio pobūdžio veiklose.
11. Atsižvelgiant į šiai Koncepcijai parengti vykdytų mokyklų, mokinių ir kultūros įstaigų 2018 metų apklausų duomenis, galima daryti išvadas, kad:
11.1. vyresnių klasių mokiniai yra mažiau aktyvūs mokyklų organizuojamose išvykose į kultūrinius renginius / edukacines veiklas, galimai tokių renginių vengia arba dalyvauja tik kai kuriuose. Nemaža dalis mokinių kultūros renginiuose ar edukacinėse veiklose pageidautų lankytis ir savarankiškai, su draugais;
11.2. mokytojai ir mokiniai kultūros ir meno paslaugas, kuriomis naudojosi kartu su klase / mokykla, vertina gerai ir labai gerai, tačiau aktyviau dalyvauti kultūros renginiuose ir edukacinėse veiklose mokinius paskatintų nemokamai teikiamos paslaugos, įskaitant pavėžėjimą, ir išvykos į kitus miestus;
11.3. kai kurios kultūros ir meno temos ir (ar) sritys mokinių beveik nedomina. Tokią situaciją gali lemti nepatrauklus, nesuprantamas kultūros ir meno įstaigose siūlomų paslaugų šiomis temomis turinys ar forma.
12. Užsienio šalių gerosios praktikos apžvalga. Rengiant Koncepciją bei įgyvendinimo modelį buvo nagrinėtos panašios programos, skirtos mokinių kultūrinei edukacijai plėtoti Norvegijoje, Islandijoje, Vokietijoje ir Latvijoje. Toliau pateikiamas trumpas nagrinėtų šalių praktikų apibendrinimas:
12.1. Norvegijos programa „Kultūros kuprinė“. Programos tikslas yra sudaryti galimybę visiems vaikams susipažinti su profesionaliojo meno formų įvairove. Menininkų projektai, kultūros ar meno edukacinės programos, kurias renkasi mokyklos, yra atrenkamos konkurso būdu (šie sprendimai priimami mokyklų / savivaldybės lygmeniu). Įgyvendinant „Kultūros kuprinės“ programą vienam vaikui sudaroma galimybė pamatyti programą / sudalyvauti renginyje iki 4 kartų per metus. Renginys gali vykti ir švietimo įstaigoje. Programai kasmet skiriama 50 mln. eurų valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų, ji yra bendra Norvegijos Kultūros bei Švietimo ir mokslinių tyrimų ministerijų iniciatyva. Programą administruoja atskira agentūra;
12.2. Islandijos programa „Menas visiems“. Šios programos tikslais siekiama užtikrinti kokybiškos kultūros prieinamumą visiems vaikams, nepaisant jų ekonominės ar geografinės padėties, padidinti kultūros vaikams pasiūlos įvairovę, didinti vaikų savivoką apie šalies kultūrą, sukurti menininkų ir vaikų bendradarbiavimo platformą, turtinant mokyklas, bendruomenes ir šalį, skatinti menininkus kurti meną vaikams ir jaunimui. Programa finansuoja meno projektus mokyklose ir ne mokyklose, menininkų rezidencijas bei tęstinius projektus mokyklose. Programa taip pat remia skaitmeninį bendradarbiavimą su meno institucijomis (prieinamumą prie archyvų, metodinės medžiagos mokytojams parengimą ir pan.). Programa yra Islandijos Švietimo, mokslo ir kultūros ministerijos iniciatyva, administruojama pačios ministerijos;
12.3. Latvijos modelis „Kultūros kuprinė“. Šis modelis yra kol kas projektas, Latvijos valstybės atkūrimo šimtmečio programos sudėtinė dalis, o ne tęstinė programa. Jo tikslas – sudaryti galimybes visiems mokyklinio amžiaus vaikams ir jaunimui patirti Latvijos tapatybę, vertybes, kultūrą ir santykį su ja per aktyvias ir prasmingas veiklas. „Kultūros kuprinė“ įgyvendinama mokinių apsilankymais kultūros renginiuose, dalyvaujant kultūrinės edukacijos veiklose, taip pat rengiant menininkų, kūrybinių sričių profesionalų apsilankymus mokyklose. Tai bendra Latvijos Kultūros ir Švietimo ministerijų iniciatyva, skirta kultūrinės edukacijos integracijai į formaliojo švietimo programą. „Kultūros kuprinės“ skiriama lėšų suma vienam vaikui – 5 eurai. Projektui administruoti sukurta speciali tarpinstitucinė darbo grupė;
12.4. Vokietijos kultūros agentų programa. Programos tikslai – praplėsti vaikų ir jaunimo kultūros ir meno pažinimo ribas bei tuo pačiu skatinti domėjimąsi menine veikla. Šių tikslų siekiama įvairiomis tarpdisciplininėmis mokyklų švietimo programomis, už kurių sukūrimą atsakingos pačios mokyklos. Programos įgyvendinamos partnerystėje su taip vadinamais „kultūros agentais“ – kultūrinėmis institucijomis. Kaip ir daugelis Vokietijoje inicijuojamų programų ši programa nėra įgyvendinama nacionaliniu lygmeniu, o kiekvienos iš Vokietijos federalinių žemių savarankišku sprendimu. Programą finansuoja šioms žemėms priklausančios Švietimo ministerijos ir privatus, nacionaliniu bei tarptautiniu mastu veikiantis, švietimo rėmimo fondas.
13. Kultūros pasas Lietuvoje neperkelia nė vieno iš šių modelių, tačiau taikomi panašūs principai, tikslai ir uždaviniai.
