LIETUVOS RESPUBLIKOS Ekonomikos ir inovacijų MINISTRAS

 

įsakymas

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS EKONOMIKOS IR INOVACIJŲ MINISTRO 2020 M. BALANDŽIO 15 D. ĮSAKYMO NR. 4-230 „DĖL SKATINAMOSIOS FINANSINĖS PRIEMONĖS „PORTFELINĖS GARANTIJOS PASKOLOMS 2“ schemos patvirtinimo“ PAKEITIMO

 

2020 m. birželio 9 d. Nr. 4-422

Vilnius

 

P a k e i č i u  Skatinamosios finansinės priemonės „Portfelinės garantijos paskoloms 2“ schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2020 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 4-230 „Dėl Skatinamosios finansinės priemonės „Portfelinės garantijos paskoloms 2“ schemos patvirtinimo“, ir ją išdėstau nauja redakcija (pridedama).

 

 

 

Energetikos ministras, laikinai einantis

ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas                                                         Žygimantas Vaičiūnas

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos ekonomikos ir

inovacijų ministro

2020 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 4-230

(Lietuvos Respublikos ekonomikos ir

inovacijų ministro

2020 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 4-422

redakcija)

 

skatinamosios finansinės priemonės „portfelinės garantijos paskoloms 2“ SCHEMA

 

Eil.

Nr.

Pagrindiniai

elementai

Paaiškinimas

 

1.

 

Teisinis pagrindas

 

2020 m. kovo 19 d. Europos Komisijos komunikatas – Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistema, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. gegužės 8 d. Europos Komisijos komunikatu (toliau – Komunikatas).

 

Europos Komisijos 2020 m. balandžio 8 d. sprendimas Nr. SA.56927 (2020/N) Lietuvos Respublikai „Valstybės pagalbos priemonės teikiant garantijas pagal laikinąją valstybės pagalbos teikimo sistemą, siekiant remti ekonomiką reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį“ (toliau – Europos Komisijos sprendimas).

2.

 

Sąvokos

2.1. Didžiausia išmokų suma – išmokų suma, kurią atrinktas skatinamosios finansinės priemonės „Portfelinės garantijos paskoloms 2“ (toliau – PGP2 priemonė) valdytojas (toliau – PGP2 priemonės valdytojas) galėtų gauti pagal sutartį, sudarytą su uždarąja akcine bendrove „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ (toliau – „Invega“);

2.2. Finansinės technologijos – tai technologijomis pagrįstos finansinės inovacijos, padedančios kurti naujus verslo modelius, veiklos programas, procesus ir produktus. Šios inovacijos turi reikšmingą poveikį finansų rinkoms, institucijoms ir finansinėms paslaugoms;

2.3. Garantuotas portfelis – PGP2 priemonės valdytojo formuojamas paskolų ir (ar) finansinės nuomos (lizingo) sandorių ir (ar) kredito linijų (toliau kartu – paskola), atitinkančių tinkamumo sąlygas, portfelis, kuriam suteikiama portfelinė garantija;

2.4. Įmonių grupė – kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme;

2.5. Paskolos gavėjas – smulkiojo ir vidutinio verslo subjektas  (toliau – SVV subjektas) ar didelė įmonė (toliau – DĮ), kurios paskola traukiama į portfelį;

2.6. Portfelis – paskolų, atitinkančių tinkamumo sąlygas, suma;

2.7. Sunkumų patirianti įmonė – kaip ji apibrėžta 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (toliau – Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014), 2 straipsnio 18 punkte;

2.8. Sutartas portfelio dydis didžiausia leistina įtraukti į portfelį paskolų suma;

2.9. Tinkamumo sąlygos – sąlygos, nustatytos PGP2 priemonės įgyvendinimo sąlygų apraše;

2.10. Verslininkas – kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme;

2.11. Viršutinė ribos norma – didžiausias išmokų, kurias „Invega“, kaip kontroliuojančiojo fondo „INVEGOS fondas“ (toliau – INVEGOS fondas) valdytoja, gali išmokėti PGP2 priemonės valdytojui nuo garantuoto portfelio, dydis.

3.

 

PGP2 priemonei planuojamo skirti finansavimo suma

Iki 93 000 000 Eur (devyniasdešimt trijų milijonų eurų) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

4.

Schemos galiojimo trukmė

Paskolos į garantuotą portfelį gali būti traukiamos Komunikato taikymo laikotarpiu.

5.

 

PGP2 priemonės valdytojų atrinkimas ir portfelinių garantijų paskoloms teikimo sąlygos

 

INVEGOS fondo valdytoja „Invega“, kuri ja paskirta vadovaujantis 2009 m. balandžio 7 d. finansavimo sutartimi, sudaryta tarp Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir „Invegos“, atrinks PGP2 priemonės valdytojus, vadovaudamasi PGP2 priemonės įgyvendinimo sąlygų aprašu.

 

Kiekviena į portfelius įtraukiama paskola garantuojama                          80 proc., tačiau bendra išmokų suma negali viršyti didžiausios išmokų sumos, kuri ribojama ne didesne nei 20 proc. garantijos viršutine ribos norma, t. y. didžiausia PGP2 priemonės valdytojui mokama išmokų suma bus ne didesnė nei į portfelį įtrauktų ir išmokėtų paskolų suma, padauginta iš garantijos dydžio (80 proc.) ir iš garantijos viršutinės ribos normos (20 proc.).

 

Išmokos bus atliekamos pagal pirmiausia atsiradusias problemines paskolas ir bendra išmokų suma, mokama PGP2 priemonės valdytojui, bus ne didesnė, nei apskaičiuota išmokų suma, kuri skaičiuojama kaip sukontraktuotų ir išmokėtų į portfelį įtrauktų naujų apyvartinių paskolų (įskaitant atgręžtinius finansinės nuomos (lizingo) sandorius), skirtų įmonių likvidumui palaikyti, suma ir į portfelį įtrauktų jau anksčiau suteiktų investicinių paskolų (įskaitant finansinės nuomos (lizingo) sandorius) ir apyvartinių paskolų (išskyrus atgręžtinius finansinės nuomos (lizingo) sandorius) likučių suma, padauginta iš nustatyto garantijos dydžio ir viršutinės ribos normos. Garantuojami nuostoliai (negrąžinta paskolos dalis ir nesumokėtos palūkanos), kuriuos patiria PGP2 priemonės valdytojas pagal kiekvieną probleminę paskolą iki didžiausios nustatytos sutartimi išmokų sumos. PGP2 priemonės valdytojas prisiima 20 proc. suformuoto portfelio nuostolingumą.

 

PGP2 priemonės valdytojui paskolos gavėjo nesumokėti mokesčiai, netesybos ir delspinigiai bei kitos sąnaudos nėra kompensuojami.

 

Garantijos mokestis mokamas INVEGOS fondui už kiekvieną PGP2 priemonės valdytojo į portfelį įtraukiamą paskolą arba tuomet, jei keičiamos paskolos sąlygos. Garantijos mokestis yra kasmetinis, mokamas už vienus metus. Tuo atveju, jei paskolos terminas pratęsiamas, mokama garantijos mokesčio priemoka. Garantijos mokestį ir (ar) garantijos mokesčio priemoką kas ketvirtį iki mėnesio, einančio po ataskaitinio laikotarpio, pabaigos, PGP2 priemonės valdytojas perveda INVEGOS fondui už per ketvirtį į portfelį įtrauktas ir (ar) pakeistas paskolos sutartis. Garantijos mokestis nėra grąžinamas ir perskaičiuojamas, kai paskolos sutartis trumpinama arba mažinama paskolos suma. Išimtis taikoma tik tuo atveju, jei į praėjusio ketvirčio PGP2 priemonės valdytojo ataskaitą klaidingai buvo įtrauktos paskolos – tuomet mokestis grąžinamas arba įskaitomas su einamojo ketvirčio garantijų mokesčio mokėjimu.

 

Metinio garantijos mokesčio suma apskaičiuojama pagal formulę:

M = K x G x P, kur:

M – garantijos mokesčio suma;

K – paskolos suma;

G – garantijos dydis;

P – garantijos mokesčio dydis (proc.).

 

Metinis garantijos mokesčio dydis (proc.):

– kai paskolos trukmė iki 12 mėn. (imtinai), – 0,2 proc. SVV subjekto atveju, 0,4 proc. DĮ atveju;

– kai paskolos trukmė nuo 13 mėn. iki 36 mėn. (imtinai), – 0,3 proc. SVV subjekto atveju, 0,6 proc. DĮ atveju;

– kai paskolos trukmė nuo 37 mėn. iki 60 mėn. (imtinai), – 0,8 proc. SVV subjekto atveju, 1,6 proc. DĮ atveju;

– kai paskolos trukmė nuo 61 mėn. iki 72 mėn. (imtinai), – 0,9 proc. SVV subjekto atveju, 1,8 proc. DĮ atveju.

 

Finansavimas paskolos forma gali būti teikiamas ne ilgesniam nei 72 mėnesių laikotarpiui (skaičiuojant nuo pradinės paskolos sutarties sudarymo dienos, jei į portfelį įtraukiama jau suteikta paskola, jos trukmė skaičiuojama nuo sutarties pakeitimo, kuriuo ilginamas mokėjimo grafikas ar atidedamas įmokų mokėjimas, sudarymo dienos). Paskolos sutarčių terminai gali būti pratęsiami, tačiau bet kuriuo atveju paskolos sutarties terminas negali būti ilgesnis nei 72 mėnesiai, terminą skaičiuojant nuo pradinės paskolos sutarties sudarymo dienos arba paskolos sutarties pakeitimo, kuriuo ilginamas mokėjimo grafikas ar atidedamas įmokų mokėjimas, sudarymo dienos.

 

PGP2 priemonės valdytojas į portfelį gali įtraukti:

– jau suteiktas negarantuotas investicines (įskaitant finansinės nuomos (lizingo) sandorius) ir apyvartines (išskyrus atgręžtinius finansinės nuomos (lizingo) sandorius) paskolas, kurių grąžinimo grafikai buvo keičiami po 2020 m. kovo 16 d., jei paskolos gavėjui nebuvo bloginamos paskolos grąžinimo sąlygos, t. y. nebuvo didinama palūkanų norma ar sutrumpintas paskolos grąžinimo terminas ir nebuvo pritaikytos papildomos paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonės;

– naujas apyvartines paskolas (įskaitant atgręžtinius finansinės nuomos (lizingo) sandorius), skirtas įmonių likvidumui palaikyti, suteiktas po 2020 m. kovo 16 dienos.

 

Į portfelius paskolos gali būti traukiamos ne ilgiau nei iki 2020 m. gruodžio 31 d., o Komunikato pratęsimo atveju – ne ilgiau nei Komunikate nurodytas terminas.

6.

 

Remiami subjektai

 

Paskolos, traukiamos į PGP2 priemonės portfelį, gavėjas turi būti SVV subjektas, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, arba DĮ.

Paskolos gali būti teikiamos paskolos gavėjui, kuris atitinka šiuos kriterijus:

– paskolos gavėjas ir įmonių grupė, kuriai priklauso paskolos gavėjas, 2019 m. gruodžio 31 d. nebuvo laikomi sunkumų patiriančiomis įmonėmis, arba paskolos gavėjas ir įmonių grupė, kuriai priklauso paskolos gavėjas, 2019 m. gruodžio 31 d. buvo laikomi sunkumų patiriančiomis įmonėmis, tačiau paraiškos pateikimo metu nėra laikomi sunkumų patiriančiomis įmonėmis, ir

– paskolos gavėjas, kuris 2020 m. dėl COVID-19 protrūkio patyrė sunkumų.

Verslininkai laikomi sunkumų patiriančiais, jei jiems yra pradėta fizinio asmens bankroto procedūra.

7.

Netinkamos investicijos

Į portfelius negali būti traukiamos paskolos:

7.1. paskolų gavėjams, kurie 2019 m. gruodžio 31 d. buvo sunkumų patiriančios įmonės ir paraiškos pateikimo metu yra laikomi sunkumų patiriančiomis įmonėmis;

7.2. gyvenamiesiems butams (apartamentams) įsigyti ir (ar) investicijoms į gyvenamųjų butų (apartamentų) būklės pagerinimą;

7.3. paskolų gavėjams, vykdantiems grynai finansinę veiklą, kai šios veiklos vykdomos kaip finansinių investicijų veikla (išskyrus atvejus, kai paskolos gavėjai vysto finansines technologijas);

7.4. paskolų gavėjams, kurie tiesiogiai veikia ginklų ir šaudmenų, tabako ir tabako gaminių bei distiliuotų alkoholinių gėrimų gamybos, perdirbimo ir prekybos sektoriuose;

7.5. skirtos investicijoms į paskolų gavėjus, užsiimančius azartinių lošimų organizavimu;

7.6. skirtos dividendams išsimokėti, kapitalui išmokant lėšas paskolos gavėjo dalyviams mažinti, savoms akcijoms supirkti ar  kitokiems mokėjimams iš kapitalo paskolos gavėjo dalyviams atlikti, taip pat negali būti skirtos paskoloms grąžinti arba paskoloms gavėjo dalyviams ar su jais susijusiems asmenims suteikti;

7.7. skirtos paskolų gavėjų esamų paskolų ar finansinės nuomos (lizingo) įsipareigojimų refinansavimui.

8.

 

Finansavimo dydis vienam paskolos gavėjui

 

Didžiausia garantuojamos paskolos suma apskaičiuojama laikantis šių nuostatų:

8.1. paskolos suma neturi viršyti dvigubos paskolos gavėjo darbuotojams priskaitytos darbo užmokesčio su mokesčiais sumos per metus. Jei paskolos gavėjas veiklą vykdė 2019 m. ir anksčiau, darbo užmokesčio su mokesčiais suma nustatoma pagal 2019 m. faktinius duomenis. Tais atvejais, kai paskolos gavėjas pradėjo veiklą po 2019 m. sausio 1 d., paskolos suma negali viršyti numatomos darbo užmokesčio su mokesčiais sumos, išmokėtinos per pirmuosius dvejus jo veiklos metus, arba

8.2. paskolos suma neturi viršyti 25 proc. paskolos gavėjo 2019 m. metinės apyvartos;

8.3. bet kokiu atveju garantuotos paskolos suma vienam paskolos gavėjui negali viršyti 5 000 000 Eur (penkių milijonų eurų).

 

Pagal PGP2 priemonę vienam paskolos gavėjui gali būti suteikiamos kelios paskolos, tačiau bendra jų suma negali būti didesnė, nei apskaičiuota didžiausia paskolos suma pagal šios schemos 8.1–8.3 papunkčius.

9.

 

Paskolos gavėjo veiklos vykdymo vieta

Paskolų gavėjai, kurių paskolos traukiamos į portfelius, turi veikti Lietuvos Respublikoje. Paskolos gavėjas laikomas veikiančiu Lietuvos Respublikoje tuo atveju, jei jis kuria darbo vietas Lietuvos Respublikoje ir (arba) nuo savo vykdomos veiklos moka mokesčius arba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įmokas į Lietuvos Respublikos biudžetą.

10.

 

Valstybės pagalbos sumavimas

Garantuotų paskolų teikimas paskolų gavėjams pagal PGP2 priemonę yra valstybės pagalba, kuri teikiama pagal Komunikato, Europos Komisijos sprendimo ir šios schemos nuostatas.

 

Pagal PGP2 priemonę suteikta valstybės pagalba gali būti sumuojama su nereikšminga (de minimis) pagalba toms pačioms tinkamoms finansuoti išlaidoms, jei dėl tokio sumavimo neviršijamas didžiausias pagalbos intensyvumas ar suma.

 

Pagal PGP2 priemonę suteikta valstybės pagalba sumuojama taip, kaip tai nustatyta Komunikato 20 ir 24a punktuose.

11.

 

Stebėsena

 

PGP2 priemonės valdytojas turės užtikrinti, kad į portfelį traukiamos paskolos atitiktų Komunikato, Europos Komisijos sprendimo ir šios schemos nuostatas.

 

PGP2 priemonės valdytojas, teikdamas valstybės pagalbą, turi:

11.1. suteikti valstybės pagalbą tik patikrinęs, ar ją suteikus nebus viršyta didžiausia galima valstybės pagalbos suteikimo riba;

11.2. turės teikti duomenis apie suteiktą pagalbą Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registrui, vadovaudamasis Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 35 „Dėl Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatų patvirtinimo“ ir Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos duomenų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2015 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1S-120/2015 „Dėl Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos duomenų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“. 

12.

Skaidrumo reikalavimai

Vadovaujantis Komunikato 86 punkto nuostatomis, pagal Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014 III priedą informaciją apie suteiktą pagalbą būtina paskelbti Europos Komisijos valstybės pagalbos skaidrumo viešos paieškos svetainėje https://webgate.ec.europa.eu/competition/transparency/ ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo pagalbos suteikimo dienos.

13.

Informacijos ir dokumentų saugojimas

Informacija ir dokumentai, susiję su pagalbos teikimu, saugomi ne trumpiau kaip 10 metų nuo paskutinės pagalbos suteikimo dienos. 

 

____________________