Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2013 METŲ VEIKLOS ATASKAITOS PATEIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI
2014 m. kovo 26 d. Nr. 257
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 metų veiklos ataskaitai (pridedama) ir pateikti ją Lietuvos Respublikos Seimui.
PRITARTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2014 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 257
Įžanga
2013 metais šešioliktoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) toliau nuosekliai vykdė Vyriausybės veiklos programą ir įgyvendino užsibrėžtus tikslus. Socialiai orientuotos rinkos ekonomikos stiprinimas yra Vyriausybės strateginė kryptis, kurios rezultatai matomi jau šiandien – sistemingai sprendžiamos socialinės atskirties problemos, didėja šeimų pajamos, atkuriamas visuomenės pasitikėjimas vykdomąja valdžia, akivaizdūs verslo laimėjimai. Susitelkimas spręsti esmines visuomenės problemas – vienas svarbiausių Vyriausybės veiklos leitmotyvų, todėl ministerijos 2013 metais didžiausią dėmesį skyrė prioritetiniams realiems darbams, tokiems kaip daugiabučių namų renovacija, nedarbo mažinimas, investicinės aplinkos gerinimas ar strateginių projektų įgyvendinimas.
Veiklos ataskaitą sudaro trys pagrindinės dalys – Vyriausybės prioritetinių sričių apžvalga, Vyriausybės 2014 metų veiklos prioritetai ir 2013 metų ministerijų veiklos apžvalga. Prioritetinių sričių apžvalgoje pateikiama informacija apie šalies ekonominę ir socialinę raidą ir pagrindinius Vyriausybės veiklos rezultatus. Antroji dalis apima Vyriausybės artimiausio laikotarpio prioritetus. 2013 metų ministerijų veiklos apžvalgos dalyje pateikiama informacija apie pagrindinius ministerijų 2013 metais nuveiktus darbus. Taip pat šioje dalyje siekiama išryškinti ir problemines sritis, kuriose reikia pokyčių ar didesnių pastangų sprendžiant visuomenei svarbius klausimus ir egzistuojančias problemas.
Prie ataskaitos taip pat pridedama: šalies ūkio konkurencingumo tendencijų 2013 metų ataskaita ir nacionalinio saugumo būklės ir plėtros 2013 metų ataskaita.
I. Vyriausybės Prioritetinių sričių apžvalga: ESMINIAI POKYČIAI IR IŠŠŪKIAI
Ekonomikos augimas – vienas sparčiausių Europos Sąjungoje
Bendrojo vidaus produkto augimas, 2013 metų trečiąjį ketvirtį kiek stabtelėjęs, per paskutinę metų atkarpą atgavo buvusią spartą ir pasiekė 3,3 procento lygį. Skaičiuojant vienam gyventojui, Lietuvos BVP viršija aukščiausią iki krizės buvusią ribą. Tokių ekonomikos atsigavimo pavyzdžių nėra daug. Nepaisant lietuviškų pieno produktų importo į Rusiją ribojimo, negerėjančios ekonominės padėties pagrindinėse eksporto šalyse, Lietuvos eksportas augo 6,5 procento ir sudarė beveik 84,8 mlrd. litų (2012 metais – 79,6 mlrd. litų). Ekonomikos atsigavimą rodo ir investicijos. Lietuvos statistikos departamento (toliau – Statistikos departamentas) duomenimis, 2013 metais materialinės investicijos šalyje sudarė 16,6 mlrd. litų ir, palyginti su 2012 metais, išaugo 12,3 procento. Didžiausią investicijų dalį (54,8 procento) sudarė investicijos į pastatų ir inžinerinių statinių statybą, palyginti su 2012 metais, jos padidėjo 8,5 procento. 38,7 procento visų investicijų sudarė investicijos į mašinas, įrenginius ir transporto priemones, palyginti su 2012 metais, jos padidėjo 15,9 procento. Didėjančios investicijos ne tik parodo verslininkų ateities lūkesčius, bet ir atspindi patikimą investicinę aplinką.
2013 metais Vyriausybė kryptingai gerino verslo sąlygas. Pasaulio banko tyrimo „Doing Business 2014“ duomenimis, Lietuva bendrame 189 pasaulio šalių reitinge pagal verslo sąlygas iš 27 vietos pakilo į 17 (Latvija – 24, Estija – 22, Lenkija – 45). Tarp Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių Lietuva užima 6 vietą. Verslo sąlygų pokyčius liudija pagerėję verslumo lygio rodikliai. 2013 metais tūkstančiui gyventojų teko 22 įmonės (2012 metais – 21), fizinių asmenų, besiverčiančių individualia veikla, skaičius tūkstančiui gyventojų buvo 34 (2012 metais – 33). Gerus rezultatus taipogi rodo bendras ūkio subjektų skaičius – 2014 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje veiklą vykdė 90 790 ūkio subjektų, palyginti su 2013 m. sausio 1 d., veikiančių ūkio subjektų skaičius padidėjo 4,4 procento.
Lietuva – investuotojams patraukliausia Baltijos regiono valstybė
2013 metais atlikto Europos investicinio patrauklumo tyrimo duomenimis, Lietuva tarp Baltijos valstybių yra patraukliausia investuoti šalis ir antra pagal patrauklumą Europoje. 2013 metais Lietuvoje investavo 38 užsienio įmonės. Įgyvendinus visus šiuos investicinius projektus, planuojama sukurti daugiau kaip 3 580 naujų darbo vietų.
Pagal Vidurio ir Rytų Europos šalių dydį ir gyventojų skaičių Lietuvos rezultatai yra vieni geriausių regione. Pagal 2013 metais planuojamų sukurti darbo vietų skaičių milijonui gyventojų Lietuva šiame regione užima trečią vietą po Slovakijos ir Čekijos yra vienintelė šalis, kurioje 2013 metais užsienio investuotojai sukūrė daugiau darbo vietų nei 2008 metais. Kitose šalyse investuotojų planuojamų darbo vietų skaičius gerokai sumažėjo ir iki šiol nepasiekė prieškrizinio lygio. Tai byloja apie Lietuvos patrauklumo augimą, ypač pastaraisiais metais, kai vis daugiau investuotojų atranda mūsų šalį, o anksčiau įsikūrę įvertina Lietuvos privalumus ir plečia savo veiklą.
Didėjančios žmonių realios pajamos ir gerėjanti gyvenimo kokybė
Vienas iš stipriausių tiek šalies, tiek ir kiekvieno asmens gerovės didinimo variklių yra tarpusavio pasitikėjimas ir pozityvūs lūkesčiai. 2013 metais daugėjo optimistiškai nusiteikusių gyventojų, manančių, kad gerės šalies ekonominė, kartu ir namų ūkio finansinė padėtis. 2013 metų gruodį 15 procentų gyventojų teigė, kad per praėjusius metus jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo (2012 metais pagerėjimą nurodė 10 procentų gyventojų). Vartotojų pasitikėjimo rodiklis praėjusiais metais pakilo į aukščiausią lygį nuo 2008 metų – 2013 metų gruodžio mėnesio rodiklis buvo minus 9, palyginti su 2012 metų gruodžiu, jis padidėjo 7 procentiniais punktais. Šiems rodikliams įtakos turėjo ne tik geros šalies ekonomikos raidos prognozės, bet ir kryptingai didėjantys atlyginimai bei auganti gyventojų perkamoji galia. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) 2013 metais buvo 5 procentais didesnis nei 2012 metais ir sudarė 2 230 litų per mėnesį. Pirmą kartą po ilgesnės pertraukos atlyginimų augimas pralenkė kainų didėjimą. Nuo 2013 metų pradžios atlyginimo augimas ėmė lenkti infliacijos augimo tempus, o tai reiškia, kad pagaliau žmonės pradėjo gauti realiai didesnius atlyginimus, kurių „nebesuvalgo“ infliacija.
Gerėjantys lūkesčiai, didėjantis užimtumas ir atlyginimai lėmė spartų namų ūkių vartojimo didėjimą. Realios namų ūkių vartojimo išlaidos per metus išaugo 4,84 procento ir tai labiausiai prisidėjo prie viso Lietuvos ūkio augimo. Realaus darbo užmokesčio fondo didėjimui, gyventojų perkamosios galios sustiprėjimui ir atitinkamai privataus vartojimo augimo tempams didelę įtaką padarė Vyriausybės sprendimas padidinti minimalų atlyginimą iki 1 000 litų. Didesnis minimalusis darbo užmokestis turėjo įtakos bemaž penktadalio samdomų darbuotojų pajamoms. Dėl tokio minimaliojo darbo užmokesčio pasikeitimo vidutinis darbo užmokestis padidėjo beveik 2 procentais. Apibendrinant galima teigti, kad 2013 metų Vyriausybės sprendimai, didinantys namų ūkių vartojimą, tapo pagrindiniu šalies ekonomikos augimo veiksniu.
Nuosekliai mažinamas nedarbas
Vienas iš pagrindinių Vyriausybės uždavinių 2013 metais buvo ne tik rūpintis ilgalaikiu šalies konkurencingumu, bet ir spręsti opias visuomenės problemas, tokias kaip nedarbas ar socialinė atskirtis. Statistikos departamento duomenimis, nedarbo lygis 2013 metais sumažėjo iki 11,8 procento (2012 metais nedarbo lygis buvo 13,4 procento, 2011 metais – 15,4 procento). Lietuvoje nedarbo lygis buvo mažesnis nei euro zonoje – čia jis siekė 12,1 procento. Sumažėjęs nedarbo lygis yra tiesiogiai susijęs su bendru šalies ekonomikos būklės gerėjimu. Tam didelės įtakos turėjo ir kryptinga Vyriausybės veikla. Siekiant didinti darbo ieškančių asmenų užimtumą, 2013 metais buvo remiami 5 007 asmenys, pirmą kartą pradedantys darbo veiklą pagal įgytą kvalifikaciją, taip pat ilgalaikiai bedarbiai ir asmenys, iki įsiregistravimo darbo biržoje nedirbę 2 ir daugiau metų. Per 6 mėnesius po dalyvavimo darbo įgūdžių įgijimo rėmimo programoje įsidarbino 90 procentų asmenų. Atsižvelgiant į tai, kad dalyvavimo darbo rinkoje problemos nėra vienpusės ir apima socialinius bei psichologinius aspektus, pasiekti rezultatai išties džiugina.
Apie veiksmingą užimtumo politiką taip pat byloja sumažėjęs jaunimo nedarbo lygis ir ilgalaikių bedarbių, t. y. asmenų, neturinčių darbo ilgiau nei metus, skaičius. 2013 metais jaunimo nedarbo lygis buvo 21,9 procento – 4,8 punkto mažesnis nei 2012 metais. Ilgalaikių bedarbių skaičius 2013 metais sumažėjo iki 5,1 procento (2012 metais – 6,6 procento). 2013 metais Vyriausybė įsteigė 11 naujų jaunimo darbo centrų, padedančių jaunimui orientuotis socialinėje ir darbo aplinkoje, savarankiškai spręsti savo užimtumo problemas. Įgyvendinti inovatyvūs pameistrystės, savanorystės ir lyderystės įgūdžius ugdantys projektai, taip pat finansiškai skatinami jaunuolius įdarbinantys darbdaviai – paremta daugiau kaip 1 700 įmonių.
Lūžis daugiabučių namų renovacijoje – paspirtis didelėms investicijoms ir užimtumui
Ne viena Vyriausybė patyrė nesėkmių sprendžiant daugiabučių namų modernizavimo klausimus. Nuo 2005 metų, kai buvo pradėta Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa, renovuota tik 500 energetiškai neefektyvių pastatų. Šešioliktoji Vyriausybė nuo pat savo veiklos pradžios daugiabučių namų renovaciją išskyrė kaip prioritetą. 2013 metais buvo pasiektas lūžio taškas – sukurti nauji daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) ir finansavimo modeliai, parengti planai ir kita. Modernizavimo pagal savivaldybių programas I etape atrinkta 914 daugiausiai šilumos energijos naudojančių daugiabučių namų, parengtos savivaldybių energinio efektyvumo didinimo programos. II etape 58 savivaldybės atrinko 1 683 daugiabučius namus.
2013 metais baigtas modernizuoti 41 daugiabutis namas. Šiuo metu vyksta 185 daugiabučių namų modernizavimas. Parengti, įvertinti ir suderinti 1 269 daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) investicijų projektai, iš jų – 1 015 pagal savivaldybių programas. Modernizuojant daugiabučius namus, valstybės parama suteikta 7 762 šeimoms, iš viso tai sudarė 6,3 mln. litų. Iš JESSICA kontroliuojančiojo fondo lėšų suteikta paskolų 50 daugiabučių namų modernizavimo projektams įgyvendinti, iš viso – 35,23 mln. litų.
Daugiabučių namų atnaujinimo programa išjudino statybų verslą. Jis tapo lyderiu tarp kitų sričių. Per praėjusius metus statybos darbų atlikta 10 procentų daugiau nei 2012 metais, o įmonių pelnas iki mokesčių pernai per tris ketvirčius padidėjo 80 procentų. Finansų ekspertų vertinimu, daugiabučių namų renovacija 2014 ir 2015 metais Lietuvos BVP augimą kilstelės maždaug po 0,3 procentinio punkto.
Sėkmingai įgyvendinami strateginiai projektai – ilgalaikio šalies konkurencingumo pagrindas
Strateginiai projektai, kuriems reikia didelių investicijų, – nemenkas iššūkis bet kuriai Vyriausybei. Tam turi pritarti visuomenė ir pagrindiniai suinteresuoti asmenys, būtini aukšto lygio projektų valdymo gebėjimai ir koordinavimas Vyriausybės lygiu. Šešioliktoji Vyriausybė nuo pat savo veiklos pradžios pabrėžė strateginių projektų tęstinumo svarbą ir stengėsi juos sistemingai įgyvendinti.
2013 metais sėkmingai įgyvendinamas vienas iš didžiausių Lietuvos ir prioritetinis Europos geležinkelių projektas „Rail Baltica“, sujungsiantis Helsinkį, Taliną, Rygą, Kauną ir Varšuvą. 2013 metais pasirašytos rangos darbų sutartys dėl geležinkelių ruožo Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena–Kaunas esamos vėžės rekonstrukcijos. Geležinkelių linijos rekonstrukcijos darbus nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno numatoma baigti 2015 metais.
2013 metais buvo gerai koordinuojami ir laiku vykdomi visi kompleksiniai ir ypač sudėtingi strateginiai energetikos projektai. Įgyvendinant valstybei svarbų ekonominį suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą, buvo pasiekta reikšmingų rezultatų: pasirašytos sutartys su infrastruktūros įrengimo rangovais, baigtos teritorijų planavimo procedūros, taip pat baigti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos gilinimo ir laivo-saugyklos statybų ir testavimo darbai Pietų Korėjoje esančioje „Hyundai Heavy Industries Co., Ltd“ laivų statykloje. 2013 metais toliau buvo plėtojami tarpvalstybinių elektros jungčių su Lenkija „LitPol Link“ ir Švedija „NordBalt“ projektai: atliktos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, patvirtinti specialieji planai, atrinkti pagrindinių darbų rangovai, rengiami techniniai projektai, gauti statybos leidimai, pradėti realūs statybos darbai.
2013 metais taip pat inicijuoti nauji strateginiai projektai, turėsiantys ypač stiprų poveikį šalies konkurencingumo didėjimui. Įvertintos bene didžiausią potencialą Lietuvoje turinčių energijos išteklių – biomasės – panaudojimo galimybės. Biomasę naudojant pirmiausia šilumos ir elektros energijos gamybai, turėtų ne tik sumažėti šios energijos kaina vartotojams, bet ir atsirasti naujų darbo vietų su biomase susijusiose pramonės šakose. Siekiant ir toliau sėkmingai mažinti šilumos kainas vartotojams, nuosekliai pasirengta tolesnei šilumos ūkio pertvarkai.
Sumažėję emigracijos srautai ne tik džiugina, bet ir skatina toliau ryžtingai veikti
Emigracijos problema turi tiesioginį poveikį ne tik šiandienos ekonominiams, bet ir visos visuomenės raidos procesams, šalies piliečių, ypač jaunimo, ateities gyvenimo kokybei. Išankstiniais duomenimis emigraciją pavyko sumažinti nuo 26,9 (2010 metais) iki 13,1 (2013 metais) emigranto vienam tūkst. gyventojų. Be abejo, tam turėjo įtakos ne tik Vyriausybės įgyvendintos priemonės jaunimo užimtumo ir socialinės integracijos srityse, bet ir pagerėjusi bendra šalies ekonominė ir socialinė padėtis.
Tenka pripažinti, kad iki šiol nebuvo aiškiai apibrėžtų migracijos politikos tikslų ir šios srities šeimininkų. Migracijos klausimai buvo sprendžiami padrikai, nesutelkiant institucijų ir socialinių parnerių pastangų. Vyriausybė, suvokdama migracijos klausimų svarbą, 2013 metais parengė Migracijos politikos gaires ir nubrėžė aiškias pokyčių kryptis. Migracijos klausimai bus koordinuojami Vyriausybės lygiu, stebint ne tik emigracijos, bet ir imigracijos, užsieniečių integracijos, prieglobsčio srities rodiklius. Bendros pastangos ir kryptingos investicijos turės įtakos tolesniam emigracijos mažinimui ir imigracijos įtraukimui į šalies ekonominių procesų vystymą.
Pavyzdingas Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai – valdymo branda ir atsakomybė už rezultatus
2013 metais Vyriausybei teko ne tik spręsti vis dar nestabilios ekonominės ir finansinės aplinkos iššūkius, bet ir imtis lyderystės ES mastu. Lietuvos pirmininkavimo metu pasiekta esminių susitarimų ES finansiniam, ekonominiam ir energetiniam saugumui užtikrinti. Tai prisidės prie patikimos, augančios ir atviros Europos stiprinimo. Tarptautiniai ekspertai ir partneriai Lietuvą ypač gyrė dėl sėkmingų derybų dėl ES daugiamečio biudžeto ir atskirų jo programų, pasiekto susitarimo dėl bankų rekapitalizavimo mechanizmo bei indėlių garantijų.
Lietuvos pirmininkavimo laikotarpiu sėkmingai vadovauta deryboms, pasiekti sutarimai dėl ES 147 teisės aktų, 234 įstatymo galios neturinčių teisės aktų, 47 ES Tarybos išvadų. Tai 2,5 karto didesnis nei paprastai darbo krūvis, kuris Lietuvai teko dėl einančių į pabaigą Europos Parlamento ir Europos Komisijos kadencijų. Nepaisant įtemptos darbotvarkės, išorinių trukdžių, Lietuva sėkmingai atliko jai patikėtas užduotis ir užtikrino sklandų ES Tarybos darbą.
II. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2014 METŲ VEIKLOS PRIORITETAI IR JŲ ĮGYVENDINIMO KRYPTYS
Siekdama įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, šešioliktoji Vyriausybė toliau dirba pradėtus prioritetinių sričių darbus. Ambicingiems tikslams pasiekti ir sisteminei pertvarkai atlikti reikia nuoseklumo, sutelktų pastangų ir laiko. Vienas pagrindinių mūsų darbų kokybės matų – realiai visuomenės juntami pokyčiai ir padidėjęs pasitikėjimas vienų kitais. Taigi 2014 metais laikomės tęstinių prioritetų, skirtų opiausiems šiandienos uždaviniams spręsti ir socialiai atsakingai viešajai politikai įgyvendinti.
2014 metais ne tik sieksime geresnių bendrų šalies ekonomikos rodiklių, bet ir toliau ieškosime būdų, kaip didinti socialinę integraciją ir gerinti žmonių gyvenimą. Naujų darbo vietų ir palankios investicijoms aplinkos kūrimas – aiškus prioritetas, kuris padės spręsti nedarbo ir emigracijos problemas. Veiksime tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygiu. Investicijos turi ne tik padėti steigti naujas darbo vietas ar spręsti vietos gyventojams rūpimus klausimus, bet ir sukurti kitoms investicijoms palankią aplinką, skatinti tvarią regiono plėtrą. Stebėsime tiesioginių užsienio investicijų srautus ir aktyviai įsitrauksime į konkurencines derybas, pasitelksime sektorių pranašumus ir kvalifikuotą darbo jėgą. Atsižvelgdami į turimą mokslo potencialą, sieksime, kad moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra padėtų kurti didelę pridėtinę vertę ir stiprintų šalies konkurencingumą. Per mokslo ir verslo bendradarbiavimo forumą – Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų strateginę tarybą – skatinsime naujausias idėjas taikyti versle.
Sąskaitos už suvartotą energiją daugeliui gyventojų – labai didelė našta, neretai atimanti ir pusę visų gaunamų pajamų. Renovaciją 2013 metais pradėjome nuo daugiausiai energijos naudojančių namų, todėl 2014 metais skirsime ypač daug dėmesio, kad pradėti projektai būtų sėkmingai įgyvendinti, ir nuosekliai rengsimės tolesniems visuotinės renovacijos etapams. Vienas iš 2013 metų prioritetų – energinis efektyvumas. Vyriausybė įsipareigojo sumažinti sąskaitas už šildymą daugeliui šalies gyventojų. Suprantame, kad šiam tikslui pasiekti vien renovacijos nepakanka, todėl pertvarkysime šilumos ūkio sektorių ir padidinsime vietinio biokuro naudojimą šilumai gaminti. Pigesnis vietinis biokuras leis smarkiai sumažinti šilumos kainą ir stiprins šalies ekonominį kapitalą.
Atsižvelgdami į šalies gyventojų poreikius, toliau vykdysime 2013 metais inicijuotus sveikatos apsaugos, švietimo ir socialinių paslaugų sričių pokyčius. Ypač daug dėmesio skirsime šalies ūkio finansiniam tvarumui ir efektyviam viešųjų finansų valdymui. Nubrėžę mokesčių politikos pertvarkos kryptis, mažindami darbo santykių apmokestinimą ir keisdami socialinio draudimo sistemą, toliau kryptingai vertinsime mokestinę aplinką. Be to, esame pasiryžę kuo plačiau pasinaudoti viešojo ir privataus sektorių partnerystės teikiamomis galimybėmis. Sudarydami verslui palankias sąlygas įsitraukti į viešųjų paslaugų teikimą, patys taip pat laikysimės aukštų viešųjų finansų tvarkymo standartų. Atsakinga viešųjų finansų valdymo politika ir mokesčių mokėtojų pinigų skyrimas didžiausiai vertei sukurti leis pasirengti 2015 metais įsivesti eurą.
Tai ne vieninteliai iššūkiai, kuriuos šešioliktoji Vyriausybė nustatė savo darbo pradžioje, tačiau jiems įveikti prireiks nuoseklaus kelerių metų darbo. Taigi 2014 metų prioritetus ir darbus planuojame nesiblaškydami ir siekdami tvarių rezultatų.
I. Ekonomikos augimas, užimtumo didinimas, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas
I.1. Lietuvos ūkio konkurencingumo nacionaliniu ir regioniniu lygiais didinimas (ypač investicijų aplinkos gerinimas ir darbo santykių lankstumo didinimas).
I.2. Nedarbo (ypač jaunimo) mažinimas.
I.3. Mokesčių sistemos pertvarka.
I.4. Mokslo ir verslo integracija skatinant inovatyvių, aplinkai draugiškų ir konkurencingų produktų kūrimą.
I.5. Laiku pradėtas Europos Sąjungos 2014–2020 metų daugiametės finansinės programos projektų įgyvendinimas.
II. Šalies ūkio finansinio tvarumo užtikrinimas ir nuoseklus biudžetų pajamų didinimas
II.1. Nuoseklus Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų visumos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficito mažinimas.
II.2. Kontrabandos ir šešėlinio verslo pažabojimas.
II.3. Kovos su korupcija stiprinimas.
II.4. Valstybės nekilnojamojo turto centralizuoto valdymo diegimas.
II.5. Valstybės valdomų įmonių ir viešųjų įstaigų veiklos skaidrumo ir efektyvumo didinimas.
II.6. Valstybės finansų valdymo efektyvumo didinimas.
II.7. Pasirengimas įsivesti eurą nuo 2015 metų.
III. Energinio efektyvumo ir saugumo didinimas
III.1. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas (visuotinis daugiabučių gyvenamųjų namų renovavimas ir Energijos efektyvumo direktyvos įgyvendinimas).
III.2. Tolesnis strateginių energetikos projektų įgyvendinimas (suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimas; tarpvalstybinių elektros jungčių su Švedija ir Lenkija statyba; integracija į Europos Sąjungos energetikos rinką ir kontinentinės Europos sinchroninę zoną ir kita).
III.3. Šilumos ūkio pertvarka siekiant mažinti kainas (ypač platesnis biokuro naudojimas).
III.4. Darni atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtra.
IV. Švietimo, mokslo, kultūros ir sveikatinimo politikos įgyvendinimas gerinant šių paslaugų kokybę ir prieinamumą
IV.1. Švietimo ir aukštojo mokslo sistemos kokybės ir konkurencingumo didinimas.
IV.2. Studijų prieinamumo sąlygų gerinimas.
IV.3. Informacinės visuomenės plėtra.
IV.4. Kultūros prieinamumo visoms visuomenės grupėms didinimas.
IV.5. Lietuvos gyventojų sveikos gyvensenos skatinimas.
IV.6. Mirtingumo nuo išorinių mirties priežasčių mažinimas.
V. Europos Sąjungos, užsienio ir gynybos politikos stiprinimas
V.1. Glaudesnis bendradarbiavimas su kaimynais, glaudesnė sąveika su Europos Sąjungos ir NATO valstybėmis narėmis.
V.2. Nacionalinių pajėgumų stiprinimas ir tarptautinių įsipareigojimų gynybos ir saugumo srityje įgyvendinimas.
V.3. Migracijos politikos gairių įgyvendinimas.
V. EKONOMIKOS SKATINIMAS
5.1. Viešieji finansai – šalies gerovei ir ūkio plėtrai
Finansinė konsolidacija. Valstybės viešųjų finansų konsolidavimas, atsigaunanti ekonomika ir geresnis mokesčių surinkimas sudarė galimybes dar labiau sumažinti valdžios sektoriaus deficitą. Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, valdžios sektoriaus deficitas 2013 metais buvo mažesnis nei 2,5 procento BVP ir atitiko Lietuvos konvergencijos 2013 metų programoje nustatytą užduotį.
Valdžios sektoriaus skolos lygis, įvertinus pritaikytas išvestines finansines priemones, per 2013 metus sumažėjo 1 procentiniu BVP punktu ir sudarė apie 39,5 procento BVP (ES valstybių narių skolos vidurkis 2013 metų trečiąjį ketvirtį buvo 86,8 procento BVP). Lietuvos valdžios sektoriaus skola nominaliąja išraiška per metus padidėjo apie 1,1 mlrd. litų ir 2013 metų pabaigoje sudarė apie 47,1 mlrd. litų. Skolos padidėjimą lėmė dėl Vyriausybės vykdomos griežtos fiskalinės politikos nors ir mažėjantis, tačiau vis dar deficitinis valdžios sektoriaus balansas.
2013 metais Lietuva vidaus rinkoje skolinosi gerokai pigiau, palyginti su ankstesniais metais. Vyriausybė vertybinių popierių aukcionuose vidaus rinkoje 2013 metais mokėjo vidutiniškai 1,25 procento metinių palūkanų (2012 metais palūkanos sudarė 2,48 procento, 2011 metais – 2,96 procento, 2010 metais – 3,53 procento).
_______________________
* Šios ataskaitos dalies numeracija atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos struktūrą.
1 pav. Valdžios sektoriaus skola, BVP procentais**
Šaltinis – Finansų ministerijos apskaitos duomenys
Į nacionalinį biudžetą per 2013 metus įplaukė 21 mlrd. 805 mln. litų pajamų (be ES paramos lėšų), t. y. 595 mln. litų, arba 2,8 procento, daugiau nei per 2012 metus. Didžiausią įtaką pajamų augimui turėjo pelno mokesčio pajamos (palyginti su 2012 metais, padidėjo 10,1 procento) ir 7,8 procento padidėjusios gyventojų pajamų mokesčio pajamų įplaukos.
2 pav. Nacionalinio biudžeto pajamos pagal didžiausias mokesčių grupes, mln. litų
Šaltinis – Finansų ministerijos Mokesčių ir kitų įmokų į biudžetus apyskaitos 1-VP duomenys
Lietuva nuo 2015 metų planuoja įsivesti eurą, todėl iki to laiko turi įvykdyti tam tikras Europos Sąjungos (Mastrichto) sutartyje nurodytas sąlygas. Labai aktualus infliacijos kriterijus – infliacija negali daugiau kaip 1,5 procentinio punkto viršyti trijų ES valstybių narių, kuriose infliacijos lygis yra žemiausias, infliacijos vidurkio. Lietuvoje 2014 metų
________________________
** Jeigu nebus atsižvelgta į galimą lėšų kaupimą valdant perfinansavimo riziką, kai išperkamos euroobligacijų emisijos, prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola 2014 metų pabaigoje sudarys 39,3 procento BVP, 2015 metų pabaigoje – 37,9 procento BVP.
vasarį vidutinė metinė infliacija sudarė 0,8 procento (mažiausias atitinkamas infliacijos rodiklis buvo Graikijoje – -1,1 procento, Latvijoje – 0 procentų, Bulgarijoje – -0,3 procento, Kipre – -0,2 procento).
Siekiant tinkamai pasirengti, kad Lietuva įsivestų bendrąją ES valiutą eurą, 2013 metais parengti ir patvirtinti pagrindiniai teisės aktai: Nacionalinis euro įvedimo planas, Nacionalinio euro įvedimo plano įgyvendinimo priemonių planas ir Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategija. Taip pat parengtas ir Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – Seimas) pateiktas Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo projektas, siekiant nustatyti pasirengimo įsivesti eurą, litų keitimo į eurus, litais išreikštos vertės perskaičiavimo į eurais išreikštą vertę Lietuvos Respublikoje įvedus eurą ir litų išėmimo iš apyvartos tvarką bei, norint užtikrinti sklandų euro įvedimo procesą, reglamentuoti tas su euro įvedimu susijusias pagrindines valstybės ūkinės veiklos sritis ir bendruosius principus, kurie nėra įtvirtinti ES tiesioginio taikymo teisės aktuose – reglamentuose arba dėl kurių juose ES valstybėms narėms numatyta pasirinkimo galimybė.
Kad būtų užtikrinta Lietuvos atitiktis teisinės konvergencijos kriterijui, buvo parengti du Lietuvos banko įstatymo pakeitimo įstatymų projektai, Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, Įstatymo „Dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 136 straipsnio, kiek tai susiję su stabilumo mechanizmu, taikytinu valstybėms narėms, kurių valiuta yra euras (euro), pakeitimo, priimto 2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimu 2011/199/ES, ratifikavimo“ pakeitimo įstatymo projektas (šie teisės aktai Seime priimti 2014 m. sausio 23 d.).
Valstybės nekilnojamojo turto valdymas. Pažymėtina, kad 2013 metais nepavyko pasiekti esminių pokyčių diegiant valstybės nekilnojamojo turto centralizuoto valdymo principus. Įstatymai, kurių tikslas – tobulinti bendrųjų valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų teisinį reglamentavimą, įdiegti centralizuoto valdymo principus sprendžiant sistemines valstybės turto valdymo problemas ir sudaryti teisines sąlygas centralizuotam valstybės nekilnojamojo turto valdymui įgyvendinti ir šiam valdymui reikalingai administracinei sistemai sukurti, nebuvo priimti. Vyriausybė pateikė Seimui išvadą dėl minėtų įstatymų projektų, pasiūlydama naują valstybės nekilnojamojo turto valdymo koncepciją – „Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – turto valdymo ir priežiūros paslaugų įmonė“. Tikimasi, kad 2014 metais Seimui priėmus šiuos įstatymus bus sudarytos galimybės įsteigti valstybės įmonę – centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją ir parengti teisės aktų, reikalingų šios įmonės veiklai vykdyti ir valstybės nekilnojamojo turto centralizuotam valdymui įgyvendinti, projektus. 2014 metais bus net tik rengiami atitinkamų teisės aktų projektai, bet ir įgyvendinamas ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamas projektas „Valstybės turto informacinės paieškos sistemos kūrimas, diegimas ir naudojimas valstybės turtui valdyti“. 2013 metais įgyvendintas antras valstybės turto paieškos informacinės sistemos kūrimo ir diegimo etapas, t. y. atrinktas sistemos diegėjas, kuris iki 2015 metų balandžio turi baigti sistemos diegimo darbus ir sukurti informacinę sistemą.
Pokyčiai finansų rinkos srityje. 2013 metais buvo priimtas Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas ir su juo susiję teisės aktų projektai. Įstatymais sudaromos palankesnės teisinės sąlygos veikti informuotiesiems (kuriems nereikia ypatingos išorinės apsaugos) investuotojams skirtiems kolektyvinio investavimo subjektams – numatytas atskiras, lankstesnis jų veiklos teisinis reguliavimas ir kartu užtikrinta atitinkama tokių investuotojų apsauga. Įstatymas prisidės prie Lietuvos ir užsienio kapitalo valdytojų investicijų Lietuvoje skatinimo ir Lietuvos kapitalo rinkos vystymosi.
Siekiant užtikrinti saugią ir patikimą kredito unijų veiklą, nustatant tinkamą pusiausvyrą tarp kredito unijų veiklos plėtros ir jų galimybių amortizuoti su prisiimta rizika susijusius nuostolius, 2013 m. gruodžio 11 d. Seimui buvo pateiktas Kredito unijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir kitų su juo susijusių įstatymų projektai, kuriuose numatyti reikšmingi kredito unijų reguliavimo pakeitimai, numatantys ne tik kredito unijų kapitalo stiprinimą, rizikos ribojimą, valdymo ir priežiūros stiprinimą, bet ir administracinės naštos kredito unijoms mažinimą, galimybę kredito unijoms teikti daugiau finansinių paslaugų didesniam skaičiui asmenų.
5.2. Mokesčių politika
Mokestinių prievolių vykdymo tobulinimas. Siekiant sudaryti prielaidas sumažinti pajamų slėpimo, turto įsigijimo pagrindimo fiktyviais pajamų gavimo šaltiniais ir mokesčių nemokėjimo riziką, numatant mokesčių administratoriaus teisę rizikingiems mokesčių mokėtojams duoti nurodymą vykdyti atsiskaitymus tik negrynaisiais pinigais ir prievolę gyventojams informuoti apie reikšmingus atsiskaitymus grynaisiais pinigais, 2013 metais įsigaliojo Mokesčių administravimo įstatymo pataisos. Be to, šiuo įstatymu optimizuojamos mokestinės nepriemokos atidėjimo (išdėstymo) procedūros, numatomos priemonės, kuriomis užtikrinama mokesčių nedeklaravimo prevencija ir skatinama laiku vykdyti mokestines prievoles.
Stiprindama kovą su nelegalia prekyba tabako gaminiais, Lietuva pasirašė Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako pagrindų konvencijos Protokolą dėl nelegalios prekybos tabako gaminiais panaikinimo (priimtas 2012 m. lapkričio 12 d. Seule). Šį dokumentą Lietuva pasirašė viena iš pirmųjų ES. Protokolas dėl nelegalios prekybos tabako gaminiais panaikinimo ratifikavimo pateiktas Seimui.
Mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo tikslais parengtas Civilinio kodekso 6.929 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriame numatyta, kad atsiskaitymai pagal sandorius tarp asmenų grynaisiais pinigais gali būti atliekami, jeigu jie neviršija 10 000 litų. Šie atsiskaitymai atliekami per mokėjimo paslaugų teikėjus, kurie atsiskaitymams turi teisę priimti ir išmokėti neribotą sumą grynųjų pinigų; apribojimas netaikomas, kai atsiskaitymai pagal sandorius negrynaisiais pinigais negali įvykti, nes šių atsiskaitymų vietoje mokėjimo paslaugų teikėjai neteikia paslaugų, o pagal sandorį yra būtina atsiskaityti nedelsiant, jeigu apie tai informuota kompetentinga valstybės institucija. Kartu buvo parengtas ir atitinkamų Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnių pataisų įstatymo projektas, kuriame numatyta administracinė atsakomybė už atsiskaitymų, kitų mokėjimų grynaisiais pinigais tvarkos pažeidimus. Šie įstatymų projektai pateikti Seimui.
Nuo 2012 metų Lietuva tapo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) Globalinio skaidrumo ir keitimosi mokestine informacija forumo, kurio pagrindinis tikslas – veiksmingas tarptautinis bendradarbiavimas mokesčių srityje, nare. Tam tikslui analizuojami visų forumo veikloje dalyvaujančių šalių keitimosi mokestine informacija mechanizmai. 2013 metais buvo atliktas Lietuvos teisės aktų (pirmasis etapas) atitikties Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos standartams vertinimas, susijęs su apmokestinimui reikšmingos informacijos prieinamumu, jos panaudojimu ir mainais. Šiame etape Lietuvai suteiktas aukščiausias reitingas. 2014 metų II pusmetį planuojamas antrasis etapas – atlikti mokesčių administravimo praktikos atitikties vertinimą.
Siekdama užtikrinti Lietuvos mokesčių administratoriaus galimybę bendradarbiauti su trečiosiomis valstybėmis (ne ES valstybėmis narėmis) įvairiose su mokesčių surinkimu susijusiose srityse, apimančiose pagalbą apskaičiuojant ir surenkant mokesčius, taip pat kovą su mokestiniu sukčiavimu, Lietuva ratifikavo Konvenciją dėl savitarpio administracinės pagalbos mokesčių srityje.
Mokesčių sistemos pertvarka. Siekiant tolygesnės mokestinės naštos pasiskirstymo tarp darbo ir kapitalo, didesnio pajamų ir turto apmokestinimo progresyvumo, socialiai reikšmingų ir tikslingų mokestinių lengvatų taikymo, priimti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo, Pelno mokesčio įstatymo, Akcizų įstatymo ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimų įstatymai, kurie parengti atsižvelgiant ir į kompleksinės mokesčių sistemos peržiūros rezultatus. Šių pakeitimų tikslas – didinti mokesčių progresyvumą didinant neapmokestinamųjų pajamų dydžius (nuo 2014 m. sausio 1 d. padidintas didžiausias taikytinas neapmokestinamųjų pajamų dydis nuo 470 iki 570 litų), mažinti mokestinę naštą mažiau uždirbantiems asmenims, taip pat asmenims, auginantiems vaikus (už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) yra taikomas 200 litų papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis). Investicijoms skatinti sumažintas pajamų mokesčio tarifas, taikomas dividendams (nuo 20 iki 15 procentų). Taip pat, siekiant tolygiau paskirstyti mokestinę naštą tarp darbo ir kapitalo pajamų, susiaurintas pajamų mokesčio lengvatų kapitalo pajamoms (palūkanoms ir pajamoms iš vertybinių popierių perleidimo) taikymas. Siekiant skatinti verslo konkurencingumą, pratęstas iki 2018 metų investicijų projektus vykdantiems ir į esminį technologinį atsinaujinimą investuojantiems vienetams nustatytos pelno mokesčio lengvatos taikymo terminas, leidžiant apmokestinamąjį pelną mažinti faktiškai patirtų išlaidų dalyje įsigytam turtui, kurio reikia investiciniam projektui vykdyti, suvienodinti pelno mokesčio deklaravimo ir sumokėjimo terminai. Taip pat, siekiant užtikrinti biudžeto pajamų iš pelno mokesčio srautų subalansavimą, ankstesniais laikotarpiais sukauptais mokestiniais nuostoliais įmonėms leidžiama sumažinti ne daugiau kaip 70 procentų mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno, kartu ir toliau neribojant mokestinių nuostolių perkėlimo. Be to, išplėsta pelno mokesčio bazė – šis mokestis bus taikomas ir draudimo įmonių ne gyvybės draudimo investicinėms pajamoms. Nuo 2014 m. kovo 1 d. didinami akcizai tabako gaminiams, o nuo 2014 m. balandžio 1 d. – akcizų tarifai etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. pratęsiamas lengvatinio 9 procentų PVM tarifo taikymas šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui, skirtam karštam vandeniui paruošti, ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti. Kartu pratęsiamas (nenustatant galiojimo termino) lengvatinio 5 procentų PVM tarifo taikymas vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kai šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar iš dalies kompensuojamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Nuo 2015 m. sausio 1 d. bus pradėtas taikyti 9 procentų PVM tarifas turizmo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms.
5.3. Ūkio augimas – žmonių gyvenimui gerinti
Išankstiniu Statistikos departamento vertinimu, Lietuvos bendrasis vidaus produktas per 2013 metus didėjo 3,3 procento. Remiantis pirminiais duomenimis, didžiausią įtaką ūkio augimui turėjo atsigaunantis statybos sektorius, apdirbamoji gamyba ir vidaus vartojimas.
2013 metais visa parduota pramonės produkcija siekė 71,65 mlrd. litų ir palyginamosiomis kainomis 3,3 procento viršijo 2012 metais buvusį produkcijos pardavimo mastą.
2013 metais mažmeninės prekybos įmonių apyvarta to meto kainomis (išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninę ir mažmeninę prekybą bei remontą) siekė 28,8 mlrd. litų ir, palyginti su 2012 metais, padidėjo 4,5 procento, tačiau 2008 metų lygio (29,7 mlrd. litų) dar nepasiekė.
Šalies prekių eksportas 2013 metais, palyginti su 2012 metais, padidėjo 6,5 procento ir siekė 84,8 mlrd. litų. Palyginti su kriziniais 2009 metais, Lietuvos prekių eksportas padidėjo daugiau kaip dvigubai (108,3 procento).
2014 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje veiklą vykdė 90 790 ūkio subjektų. Palyginti su 2013 m. sausio 1 d., veikiančių ūkio subjektų skaičius padidėjo 4,4 procento.
Lietuva neapleido konkurencingos šalies pozicijų – Pasaulio ekonomikos forumo (angl. World Economic Forum) 2013–2014 metų ataskaitos duomenimis 2013 metais Lietuva tarp 148 konkurencingiausių pasaulio valstybių užima 48 vietą. Šalies konkurencingumo lygis, palyginti su 2013 metais, sąlyginai sumažėjo, nes padidėjo tyrime dalyvaujančių valstybių skaičius (2012 metais tyrime dalyvavo 144 valstybės, o 2013 metais – 148), be to, trūko sistemingų veiksmų dėl Pasaulio konkurencingumo indekso ir jo subindeksų pagerinimo (išskyrus „Doing Business“ tyrimą). Ataskaitoje Lietuva gerai įvertinta pagal darbo užmokesčio nustatymo lankstumą (jai teko 7 vieta), tiesiogines užsienio investicijas ir technologijų diegimą (9 vieta), moterų užimtumą (10 vieta). Prasčiausiai mūsų šalis įvertinta pagal institucinę aplinką (61 vieta) ir makroekonominę aplinką (58 vieta). 2013–2014 metų valstybių konkurencingumo ataskaitoje 17,2 procento Lietuvos verslininkų pažymėjo, kad verslo plėtrai labiausiai trukdo „neefektyviai dirbanti vyriausybinė biurokratija“, antroje ir trečioje vietose – „mokesčių dydis“ ir „darbo jėgos mažinimas“ (atitinkamai 13,1 ir 13,0 procento), ketvirtoje – „mokesčių reguliavimas“ (11,1 procento).
3 pav. Pasaulio konkurencingumo indeksas (Lietuvos vieta)
Šaltinis – Pasaulio ekonomikos forumo 2013–2014 metų ataskaita
Dėmesys smulkiajam ir vidutiniam verslui. Priimtame Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatyme įtvirtintos nuostatos, kuriomis sudarytos palankesnės sąlygos smulkiajam ir vidutiniam verslui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose: perkančiosios organizacijos skatinamos pirkimo objektą skaidyti į dalis ir numatoma riboti reikalaujamas tiekėjų metines veiklos pajamas – mažiausia reikalaujama tiekėjo pajamų suma negali būti daugiau kaip du kartus didesnė už numatomo pirkimo vertę.
Siekiant sukurti naujas viešųjų paslaugų teikimo verslui priemones, parengta studija, kurioje aptarti du pradedančiųjų verslininkų konsultavimo modeliai: pirmasis konsultavimo modelis numato nacionalinio konsultantų registro sukūrimą ir verslo konsultavimo centrų sukūrimą (plėtrą) apskričių centruose, antrasis – nacionalinio konsultantų registro sukūrimą ir mobilaus atstovų tinklo veiklą. Įdiegus pasirinktą verslininkų konsultavimo modelį, bus užtikrintas nuolat veikiantis konsultacinės paramos mechanizmas, leidžiantis pradedantiesiems verslininkams prireikus kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje lengvatinėmis sąlygomis gauti konsultacijas įvairiais verslo organizavimo klausimais.
Gerinant finansinių išteklių prieinamumą verslo pradžiai ir plėtrai finansų inžinerijos priemonėmis 2013 metais buvo paremta 1 815 smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų: 242 subjektams buvo suteiktos paskolos, 871 subjektas pasinaudojo garantijų priemonėmis, 680 subjektų iš dalies kompensuotos palūkanos, į 22 smulkiojo ir vidutinio verslo įmones investuotas rizikos kapitalas (2009–2013 metais už smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų paskolas kredito įstaigoms suteiktos 3 432 garantijos už 846,48 mln. litų. Tai leido smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms verslo plėtrai Lietuvoje pasiskolinti 1 213,85 mln. litų). 2013 metais, palyginti su 2012 metais, paremtų subjektų padaugėjo 3 procentais (2012 metais paremti 1 766 smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai).
Išdalijus 483 pirmųjų verslo metų paslaugų krepšelius jaunimui iki 29 metų, įkurtos 148 naujos įmonės. Išdalijus 38 inovatyvios verslo pradžios („Startup Nitro“) krepšelius, skirtus didelio augimo potencialo ir aukštomis technologijomis grįstam verslui, – įsteigti 38 inovatyvūs verslai. 2011–2013 metais, vykdant Pirmųjų verslo metų paslaugų krepšelių projektą iš viso (ne tik jaunimui) išdalyti 3 773 verslo krepšeliai, įkurtos 1 747 įmonės: 2011 metais – 354, 2012 metais – 734, 2013 metais – 659 įmonės.
Valstybės valdomų įmonių pertvarka. Pertvarkytų valstybės valdomų įmonių veikla tapo skaidresnė ir efektyvesnė, rezultatai geresni – per 2013 metų devynis mėnesius gauta 5,6 mlrd. litų pardavimo pajamų, arba 3,3 procento daugiau, o grynasis pelnas (atskaičius netipinius mokesčius valstybei) sudarė 451,4 mln. litų, arba buvo 25,1 procento didesnis nei tuo pačiu 2012 metų laikotarpiu.
2013 metais įgyvendintos paskutinės valstybės valdomų įmonių pertvarkos programos priemonės. Vyriausybės nutarimu šios įmonės įpareigotos kartu su metinių finansinių ataskaitų rinkiniu teikti valstybei atstovaujančiai institucijai informaciją apie jų vykdomus specialiuosius įpareigojimus pagal ūkio ministro įsakymu patvirtintas valstybės valdomų įmonių specialiųjų įpareigojimų nustatymo ir informacijos pateikimo rekomendacijas – finansinę informaciją apie sąnaudas, pelną, investicijas, turtą, skirtą specialiesiems įpareigojimams vykdyti. Tai leis geriau įvertinti valstybės valdomų įmonių veiklos specifiką, aiškiai nustatyti kiekvienos valstybės valdomos įmonės vykdomus specialiuosius įpareigojimus, jų poveikį valstybės valdomos įmonės veiklos rodikliams, šių įpareigojimų apimtį. Siekdama pagerinti valstybės ir savivaldybės įmonių valdyseną ir atsižvelgdama į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos patvirtintus geros valdysenos principus, taikomus šioms įmonėms, Vyriausybė pateikė Seimui Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Pakeitimų tikslai – padidinti šių įmonių valdybų kompetencijas, nepriklausomumą ir motyvaciją. Seimui pritarus, į valstybės ir savivaldybės įmonių valdybas būtų privaloma įtraukti ir privataus verslo atstovus.
VI. VERSLAS IR INOVACIJOS
Pasaulio banko tyrimo „Doing Business 2014“ duomenimis, Lietuva bendrame 189 pasaulio valstybių reitinge pagal verslo sąlygas iš 27 vietos pakilo į 17 vietą (Latvija –24, Estija – 22, Lenkija – 45 vietoje). Tarp ES valstybių narių Lietuva užima 6 vietą. 2013 metais planuota 24 vieta, o 2016 metais – 20 vieta, tačiau įvykdytos reformos padėjo gerokai viršyti užsibrėžtus rodiklius ir iš 27 vietos pakilti į 17 vietą. Didžiausią pažangą Lietuva padarė verslo pradžios srityje – iš „Doing Business 2013“ ataskaitoje nurodytos 107 vietos šoktelėjo 96 pozicijomis į 11 vietą, pagal sąlygas gauti statybos leidimus iš 48 vietos pakilo į 39 vietą, pagal galimybes gauti kreditą – iš 53 vietos į 28 vietą, pagal užsienio prekybos rodiklius – iš 24 vietos į 15 vietą.
Remiantis EK parengtu Inovacijų sąjungos švieslentės vertinimu, Lietuvos suminis inovacijų indeksas 2013 metais išaugo iki 0,289.
4 pav. Lietuvos suminis inovacijų indeksas (balais nuo 0 iki 1)
Šaltinis – Pasaulio banko tyrimas „Doing Business 2014“
Lietuva 2011–2013 metais padarė didelę pažangą inovacijų srityje pakildama iš menkų novatorių grupės (angl. modest innovators) ir dabar kartu su Lenkija, Kroatija, Italija, Portugalija, Čekija, Graikija, Vengrija ir Malta priklauso nuosaikių inovatorių grupei (angl. moderate innovators). Vidutinis inovatyvumas Lietuvoje didėja gana sparčiai ir tarp 28 ES valstybių sudaro 2,8 procento (ES valstybių vidutinis suminis inovatyvumo indeksas 2013 metais siekė 0,544).
2013 metų III ketvirčio pabaigoje Lietuvoje buvo 42 mlrd. litų sukauptųjų tiesioginių užsienio investicijų (2012 metų IV ketvirčio pabaigoje jų buvo 41,78 mlrd. litų). Per 3 pirmuosius 2013 metų ketvirčius tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje padaugėjo 0,4 procento (2013 metų duomenys bus paskelbti 2014 metų balandį).
6.1. Verslo sąlygų gerinimas
Administracinės naštos mažinimas. Priimti 2013 metais teisės aktai leidžia administracinę naštą sumažinti 1,5 mln. litų. Visos administracinės naštos mažinimo priemonės, įgyvendintos nuo 2009 metų, administracinę naštą mažino 4 mln. litų. Seimui pateikti projektai teisės aktų, kuriuos priėmus administracinė našta būtų sumažinta papildomai 30 mln. litų.
Atlikus ūkinės komercinės veiklos leidimų (licencijų) peržiūrą ir jų išdavimo sąlygų analizę, 52 rūšių licencijas iš įvertintų 423 rūšių licencijų siūloma pakeisti verslą mažiau ribojančia priemone – pranešimu (deklaracija), kad verslui, norinčiam pradėti veiklą, nereikėtų laukti daugiau kaip 30 dienų. Siūloma atsisakyti 10 rūšių licencijų, kaip perteklinių ar nepagrįstų, ir supaprastinti licencijų išdavimo verslui tvarką – pakeisti teisės aktus, reguliuojančius dar 160 rūšių licencijuojamą veiklą. Vyriausybei pritarus, 2014 metais institucijos turės parengti atitinkamų teisės aktų pakeitimų projektus.
Patvirtinti Licencijavimo pagrindų aprašo pakeitimai – patikslinti licencijų išdavimo modeliai (taikant „D“ (deklaravimas) modelį, verslininkas galės pradėti veiklą jau kitą dieną nuo pranešimo apie planuojamą pradėti nerizikingą veiklą pateikimo institucijai). Pagal „G“ (griežtas) modelį verslininkas, siekiantis verstis didelės rizikos veikla, veiklą galėtų pradėti tik po to, kai licenciją ar leidimą išduodanti institucija atliks išankstinį įmonės patikrinimą.
Ūkio subjektų priežiūros pertvarka. Vyriausybei pateiktos rekomendacijos dėl ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų veiklos konsolidavimo plano krypčių. Konsoliduojant verslo priežiūros institucijas siekiama mažinti priežiūros naštą verslui, didinti darbuotojų kompetenciją, efektyvinti priežiūrą vykdančių institucijų veiklos procesus ir veiksmingiau naudoti biudžeto lėšas.
Pradėti darbai, susiję su Ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų informacinės sistemos kūrimu, – patvirtinta ir paskelbta Ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų informacinės sistemos galimų veiklos modelių analizės paslaugų pirkimo techninė specifikacija. Sukūrus šią informacinę sistemą, bus sudarytos sąlygos nereikalauti iš verslo perteklinių duomenų ar informacijos, kuriuos jau turi nors viena priežiūros institucija, teikti elektronines paslaugas, priežiūros funkcijas atlikti bendradarbiaujant ir efektyviai naudojant valstybės išteklius.
Įmonių teisinio reguliavimo tobulinimas. Seimui pateiktas Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas ir Finansų įstaigų įstatymo papildymo įstatymo projektas, siekiant nustatyti lankstesnį bendrovių valdymą: suteikti galimybę valdybai atlikti stebėtojų tarybos funkcijas, kai ji bendrovėje nesudaroma ir taip nustatyta įstatuose; nustatyti, kad stebėtojų tarybos arba valdybos, kai pastaroji atlieka priežiūros funkcijas, daugiau kaip pusė narių negalės būti susiję darbo santykiais su bendrove; nustatyti tam tikrus saugiklius (pareigą priimti valdybos sprendimą dėl valdybos nario teisės balsuoti), ribosiančius valdybos narių galimybę balsuoti valdyboje esant interesų konfliktui. Siūlomi pakeitimai prisidėtų prie Civiliniame kodekse nustatytos valdybos nario lojalumo pareigos įgyvendinimo ir sudarytų teisines sąlygas panaikinti asmeninio suinteresuotumo įtaką valdybos posėdžiuose priimamiems sprendimams. Šie pakeitimai, be kita ko, padidintų Lietuvos verslo ir investicinės aplinkos patrauklumą.
Mažoji bendrija (2012 metais įteisinta nauja juridinio asmens teisinė forma) tapo viena populiariausių smulkiojo ir vidutinio verslo pasirenkamų teisinių veiklos formų. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas veikti mažosioms bendrijoms, parengtas mažosios bendrijos vadovo civilinės sutarties formos pavyzdys. Jame išdėstytos esminės nuostatos, dėl kurių susitaria šios sutarties šalys: sutarties objekto, sutarties šalių teisių ir pareigų, mokėjimo už teikiamas vadovavimo mažajai bendrijai paslaugas tvarkos, šalių pareiškimų ir garantijų, sutarties galiojimo, pakeitimo ir nutraukimo tvarkos, sąlygų, atsakomybės ir kitos.
Bankroto teisinis reguliavimas. Priimtas Įmonių bankroto įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriame pakeista tyčinio bankroto sąvoka, nustatyti tyčinio bankroto požymiai ir prezumpcijos. Įsigaliojusios 2013 m. spalio 1 d. įstatymo nuostatos sudaro sąlygas formuoti vienodą teismų praktiką, tinkamai taikyti naujas teisinio reguliavimo priemones tam, kad būtų įvertinti su nemokumu susiję nesąžiningi verslo subjektų veiksmai. Sureguliuotas ūkinės komercinės veiklos vykdymas bankroto metu: likviduojama dėl bankroto įmonė galės sudaryti tik susijusius su įmonės veiklos nutraukimu arba teismo nutartyje likviduoti įmonę numatytus sandorius, dėl ūkinės komercinės veiklos atsiradę reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių ir įsipareigojimų bus teikiami tvirtinti teismui tik nutraukus ūkinę komercinę veiklą, o kreditorių reikalavimai negalės būti tenkinami grynaisiais pinigais.
Seimui pateikti Įmonių bankroto įstatymo pakeitimo įstatymo ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektai, siekiant įgyvendinti laisvo paslaugų judėjimo ES vidaus rinkoje principą, sudaryti galimybę kitų ES valstybių narių nemokumo procesų administratoriams teikti įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas Lietuvoje. Naujos įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administravimo srities nuostatos suteiks šiam procesui daugiau skaidrumo, skatins bankroto ir restruktūrizavimo administratorių konkurenciją.
Priimti visi reikiami Fizinių asmenų bankroto įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai.
Viešųjų verslo paslaugų prieinamumo pradedantiesiems verslininkams didinimas. Įgyvendinant ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamą priemonę „Asistentas-4“, finansuota 16 projektų (skirta 13,9 mln. litų), kurie sudarys galimybę verslininkams ir asmenims, ketinantiems pradėti verslą, įvairiuose Lietuvos regionuose nemokamai naudotis informavimo ir konsultavimo paslaugomis. Manoma, kad įmonėse, kurios pasinaudos šiomis paslaugomis, bus sukurta ir išsaugota daugiau nei 1 400 darbo vietų, įsteigta beveik 300 naujų smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų, įgyvendinta 16 verslo aplinkos gerinimo projektų.
Lietuvos savivaldybėse pradedantiesiems verslininkams suteikta 1 942 valandos nemokamų konsultacijų ir organizuota 18 mokymo įvairiais verslo organizavimo klausimais renginių, kuriuose dalyvavo 727 asmenys.
Verslumo skatinimas. Organizuota 19 jaunimo verslumo skatinimo renginių „Verslas veža“ (juose dalyvavo 6 337 asmenys, dar 2 397 asmenys stebėjo renginius internetu, net 47 procentai dalyvių atvyko iš regionų); kartu su partneriais parengtas televizijos laidų ciklas „Lietuva gali“, skirtas verslumui regionuose skatinti, per nacionalinę televiziją parodytos 20 valandų trukmės laidos, rengiama mokomoji medžiaga pradedantiems verslininkams. 2013 metais vykdyti moksleivių verslumą skatinantys projektai „Moksleiviai Ūkio ministerijoje“, „Jaunasis kolega“ ir kiti.
Eksporto skatinimas. 2013 metais, palyginti su 2012 metais, prekių eksportas padidėjo 6,5 procento, o lietuviškos kilmės prekių eksportas – 2 procentais, tai sudarė apie 60 procentų viso Lietuvos eksporto.
Įgyvendinant ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamą priemonę „Naujos galimybės“, iki 2013 metų pabaigos sudarytos 798 sutartys už 109,54 mln. litų, išmokėta 67,92 mln. litų. 2013 metais paskelbtas 4-asis kvietimas teikti paraiškas, sulaukta 300 paraiškų. Jas įvertinus, sudaryta 216 sutarčių už 25,31 mln. litų. Per 2013 metus atlikti 36 užsienio rinkų tyrimai. Tai 3 kartus mažiau nei 2012 metais ir net 8 kartus mažiau nei 2011 metais, nes dauguma projektų baigti įgyvendinti būtent tais metais, o 2013 metais nebaigtų įgyvendinti projektų buvo nedaug. 2013 metais parengtos 7 (2011 metais – 100, 2012 metais – 32) produktų eksporto plėtros strategijos, 59 įmonės (dvigubai daugiau nei 2011 metais, bet 1,5 karto mažiau nei 2012 metais) pradėjo eksportuoti produkciją į naujas rinkas, 37 įmonės (beveik tiek pat kiek 2011 metais, tačiau perpus mažiau nei 2012 metais) padidino eksportą į esamas eksporto rinkas. Parengtos 8 įmonių įvaizdžio gerinimo priemonės (2011 metais parengtos 188, o 2012 metais – 132 tokios priemonės). Tokią kaitą lėmė neįgyvendintų projektų skaičius ir pabaigos laikotarpis.
Numatoma 2014 metais nustatyti prioritetines rinkas ir atsižvelgiant į jas pertvarkyti ekonominio atstovavimo užsienyje tinklą. Šiuo metu komercijos atstovų, įskaitant viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ atstovus, užsienyje tinklas apima 17 pasaulio valstybių (po 2 atstovus yra Rusijos Federacijoje, JAV ir Vokietijoje).
Investicijų skatinimas. Pasaulinės tiesioginių užsienio investicijų projektų stebėsenos duomenų bazės fdimarkets.com išankstiniais duomenimis, per 2013 metus į Lietuvą pritraukti 38 tiesioginių užsienio investicijų projektai. Visų tiesioginių užsienio investicijų projektų Lietuvoje bendra vertė sudarė apie 663 mln. eurų, o juos įgyvendinus bus sukurta apie 3 580 naujų darbo vietų.
Skatinant investicijas į Lietuvą, per ES struktūrinių fondų priemones „Invest LT+“ ir „Invest LT-2“ paskirstyta 160 mln. litų. Priemonė „Invest LT-2“, per kurią paskirstyta daugiau nei 114 mln. litų, skirta tiesioginėms vidaus investicijoms ir naujų darbo vietų kūrimui skatinti, tačiau siekiant skatinti regioninę plėtrą vienas iš šios priemonės reikalavimų, kad projektas nebūtų vykdomas Lietuvos didžiuosiuose miestuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Per ES struktūrinių fondų priemonę „Asistentas-3“ įgyvendintos 1 524 rinkodaros priemonės (parodos, konferencijos ir kita), organizuoti tiksliniai susitikimai su potencialiais investuotojais, įgyvendinti projektai, skirti įmonių konkurencingumui didinti ir eksportui skatinti, verslo subjektams suteiktos 2 247 konsultacijos, įsteigtos 232 naujos įmonės.
Gerinant investicinę aplinką, atrinkti Kėdainių, Panevėžio, Marijampolės laisvųjų ekonominių zonų geriausių verslo planų ir zonų statutų parengimo tarptautinių konkursų laimėtojai; parengtas Investicijų įstatymo pakeitimo įstatymo, reguliuojančio pramoninių parkų veiklą, projektas.
Turizmo plėtra. Lietuvos banko duomenimis, 2013 metų sausį–rugsėjį Lietuvos pajamos iš atvykstamojo turizmo (kelionių kreditas) sudarė 3,19 mlrd. litų (didėjo 4,4 procento). Išankstiniu Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau – Valstybinis turizmo departamentas) vertinimu, pajamos iš turizmo 2013 metais didėjo apie 4,5 procento.
Plėtojant viešąją turizmo infrastruktūrą, į turizmo sektorių pritraukta 62,46 mln. litų privačių investicijų. 2013 metais efektyviai panaudota 138,3 mln. litų ES paramos ir bendrojo finansavimo lėšų ir papildomai paskirstyta 99,8 mln. litų ES paramos 60 valstybės planuojamų turizmo projektų.
Skatinant sveikatos turizmo plėtrą ir siekiant didinti atvykstamojo turizmo srautus iš trečiųjų valstybių, 2013 metų gegužę įsteigtas ir sėkmingai veikia Lietuvos medicinos turizmo klasteris. Lietuvos turizmo plėtros 2014–2020 metų programos projekte nustatyta, kad sveikatos (medicinos) turizmas – vienas iš prioritetų, ir pateiktos priemonės jam plėtoti.
2013 m. spalio 17–18 d. Vilniuje vyko 12-asis Europos turizmo forumas „Turizmas – ekonomikos augimo, socialinių pokyčių ir gerovės veiksnys“. Daugiau nei 200 turizmo ekspertų iš 28 ES valstybių narių ir kitų valstybių, forumo dalyviai diskutavo apie turizmo poveikį ES ekonomikai ir konkurencingumui, turizmo ateities iššūkius ir galimybes. Neformaliame turizmo ministrų sustikime aptarti vizų politikos, pagyvenusių asmenų kelionių skatinimo ir turizmo sektoriaus finansavimo klausimai.
Teritorijų planavimas. 2013 metais priimtas naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymas ir su juo susiję kiti teisės aktai, iš esmės keičiantys teritorijų planavimo procesą, – atsisakyta teritorijų planavimo pareigos perkėlimo žemės sklypo valdytojams (norintiesiems statyti žemės sklype pakaks parengti statybos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą), rengti detaliuosius planus įpareigotos savivaldybės; sudaryta galimybė paprasčiau, tai yra savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) pagal savivaldybės bendrąjį planą, nerengiant detaliųjų planų; atsisakyta nepasiteisinusio sklypinio planavimo principo, kai vienam žemės sklypui rengiamas detalusis planas. Šie pakeitimai leis sutaupyti lėšų, gerinti verslo aplinką, mažinti korupcijos galimybių. Paspartėjus teritorijų planavimui, pagreitės ir statybos procesas – tai pajus tiek ketinantys statytis gyvenamąjį namą asmenys, tiek statybos verslas. Sąlygos investuotojams bus gerokai patrauklesnės.
6.2. Inovacijos
Siekiant nacionaliniu lygiu koordinuoti mokslo, technologijų ir inovacijų plėtrą, sudaryta Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų strateginė taryba. Taryba svarsto ir teikia Vyriausybei, kitoms valstybės institucijoms išvadas ir pasiūlymus dėl mokslo, technologijų ir inovacijų plėtros politikos, šios politikos įgyvendinimo visose šalies ūkio srityse. Prie Ūkio ministerijos įsteigta Inovatyvios ekonomikos taryba, kurios tikslas – stiprinti valstybės institucijų, verslo ir mokslo visuomenės bendradarbiavimą, sudaryti palankesnę aplinką diegti inovacijas versle siekiant darnios ūkio plėtros ir Lietuvos ūkio konkurencingumo didinimo. Siekiant didinti inovacijų sistemos efektyvumą, kai lėšos moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms tikslingai investuojamos, o šių investicijų rezultatas – nauji konkurencingi produktai, efektyvesni procesai, atsiveriančios pasaulinės rinkos, patvirtinta Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų programa. Siekiant sukurti veiksmingą ir tinkamą teisinę bazę (mechanizmą) ikiprekybiniams pirkimams atlikti, inicijuotas Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros įgyvendinamas projektas „Ikiprekybinių pirkimų teisinės aplinkos sukūrimas“ (IPTAS). Įgyvendinant projektą bus atlikta užsienio valstybių ikiprekybinių pirkimų praktikos analizė, sukurtas ikiprekybinių pirkimų organizavimo (teisinis administracinis) modelis ir parengtas ikiprekybinius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų projektų rinkinys. Parengtas perkančiosioms organizacijoms skirtų rekomendacijų, kaip atlikti inovatyvius viešuosius pirkimus, projektas.
Kuriant inovacijoms palankią aplinką, iki 2013 metų pabaigos pagal Ūkio ministerijos administruojamas ES struktūrinės paramos priemones, skirtas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (toliau – MTEP), sudarytos 632 sutartys, pagal kurias paskirstyta 659,84 mln. litų (87,23 procento visam 2007–2013 metų laikotarpiui skirto finansavimo), o išmokėta 370,8 mln. litų (49,02 procento viso skirto finansavimo). Įgyvendinant šiuos MTEP projektus, iki 2013 metų pabaigos įsteigta 270 ilgalaikių tyrėjų ir pagalbinio personalo darbo vietų, sukurti 356 gaminių (paslaugų, procesų) prototipai, įsteigtos 84 naujos technologijų įmonės, 2 945 tyrėjai ir pagalbinis personalas atliko MTEP darbus, numatytus projektų planuose.
Skatinant inovacijų kūrimą, verslo ir mokslo bendradarbiavimą, mokslinių tyrimų rezultatų komercinimą, 2013 metais pasirašytos 3 valstybės planuojamų slėnių infrastruktūros plėtros projektų finansavimo sutartys už 19,89 mln. litų. Pagal šiuos projektus slėniuose kuriama mokslo ir technologijų parkų infrastruktūra, padedanti vykdyti verslui skirtus taikomuosius tyrimus ir plėtoti technologijas, sudaromos sąlygos įsikurti naujoms arba jaunoms inovatyvioms įmonėms, įrengiamos patalpos eksperimentinei gamybai plėtoti.
Įgyvendinant 2013 metais priemones, skirtas klasteriams kurti ir plėtoti, įsteigta 14 naujų klasterių (iš jų 3 tarptautiniai). Parengti mechanizmai (projektai), skatinantys steigti ir plėtoti klasterius, imtis inovacinės veiklos ir integruotis į tarptautinius tinklus. Juos numatoma patvirtinti ir taikyti 2014–2020 metų programavimo laikotarpiu.
Pradėtas vykdyti projektas „Naujų technologinių įmonių inkubavimas („Technostartas“), skatinsiantis steigti naujas inovatyvias technologines smulkiojo ir vidutinio verslo įmones, kurioms bus teikiami veiklos pradžios inkubavimo paketai (patalpų nuoma, verslo plano rengimas, finansų apskaita, konsultacijų teikimas ir kita), projektui įgyvendinti skirta 4,7 mln. litų. Į valstybės projektų sąrašą įtrauktas naujas projektas ,,Inovatyvaus verslo kūrimo skatinimas“, kuriam įgyvendinti skirta 9,6 mln. litų. Projekto tikslas – didinti aukštos pridėtinės vertės lyginamąją dalį – skatinti steigti ir plėtoti technologines ir inovatyvias įmones.
Išradimams patentuoti ir dizainui registruoti tarptautiniu mastu Ūkio ministerija 2013 metais skyrė daugiau kaip 1,36 mln. litų paramos, finansavo 62 paraiškas, pagal kurias parama skirta 53 išradimams patentuoti ir 9 dizainams registruoti. Pagal finansinės paramos priemonę „Inočekiai LT“ skirta 2,48 mln. litų parama 174 inovacinę veiklą vykdantiems smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams mokslo ir studijų institucijų paslaugoms įsigyti.
Ūkio ministerija kartu su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra 2013 m. gruodžio 4–6 d. organizavo vieną iš Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginių, skirtą inovacijoms, – Vilniaus inovacijų forumą („Innovation Drift“). Forume dalyvavo daugiau nei 600 atstovų, per 100 pranešėjų iš įvairių pasaulio valstybių, nagrinėta daugiau nei 10 temų, inovacijų politikos lyderiai priėmė deklaraciją, kurioje susitarta dėl 10 svarbiausių Europos inovacijų politikos formavimo principų, taip pat pristatyta didžiausia ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“, surengta mokslo ir technologijų paroda, lankytasi aukštųjų technologijų įmonėse.
Įgyvendinant Žaliosios pramonės inovacijų programą, finansuojamą Norvegijos finansinio mechanizmo 2009–2014 metų lėšomis, 2013 metais parengtos gairės ir paskelbti kvietimai mažoms ir vidutinėms įmonėms teikti paraiškas pagal Mažųjų projektų schemą (5,8 mln. litų) inovatyviems žaliesiems produktams kurti ir teikti į rinką ir pagal Partnerystės projektų schemą (22,9 mln. litų) aplinkosaugos technologijoms kurti ir teikti į rinką. Pasibaigus kvietimų teikti paraiškas terminui, gauta 19 paraiškų, kuriose projektams finansuoti iš viso prašoma 23,4 mln. litų.
Siekiant sudaryti sąlygas Lietuvos įmonėms ir mokslo institucijoms kurti ir teikti rinkai aukštųjų technologijų produktus ir dalyvauti Europos kosmoso programose, 2013 metais dvišaliuose susitikimuose aptartos Europos bendradarbiaujančios valstybės (ECS) susitarimo su Europos kosmoso agentūra sudarymo sąlygos ir pasirengimo vykdyti Europos bendradarbiaujančios valstybės planą (PECS) klausimai. Susitarimą ketinama pasirašyti 2014 metais. Populiarinant kosmoso technologijas, kartu su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra Vilniuje surengta EK kosmoso technologijų paroda „European Space Expo“, kurioje per savaitę pabuvojo apie 40 tūkstančių lankytojų. Parodoje populiariai parodyta, kaip kosmoso technologijos naudojamos kasdienybėje, pasakota apie ambicingus Europos su kosmosu susijusius planus ir laimėjimus. Pristatyti ir Lietuvos kosmoso technologijų laimėjimai.
VII. SOCIALINĖ POLITIKA
7.1. Socialinė politika
Darbo rinka ir užimtumas. Gyventojų užimtumo lygis 2013 metais buvo 69,9 procento, taigi per metus padidėjo 1,4 procentinio punkto. Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais, 2013 metais nedarbo lygis sumažėjo 1,6 procentinio punkto ir sudarė 11,8 procento. Vyrų nedarbo lygis buvo 13,1 procento, moterų – 10,5 procento. Per metus vyrų nedarbo lygis sumažėjo 2,1, moterų – 1,1 procentinio punkto. Ilgalaikio nedarbo lygis 2013 metais sudarė 5,1 procento, tai yra buvo 1,5 procentinio punkto mažesnis nei 2012 metais.
Nedarbo mažinimas – ir toliau vienas svarbiausių Vyriausybės veiklos prioritetų. 2013 metais patvirtinta Užimtumo didinimo 2014–2020 metų programa, kurioje numatyta integruotai spręsti darbo vietų kūrimo ir darbo jėgos paklausos didinimo, darbo jėgos kvalifikacijos atitikties darbo rinkos poreikiams, maksimalaus turimo darbo išteklių potencialo naudojimo ir dalyvavimo darbo rinkoje problemas, pasitelkus verslo, švietimo ir darbo rinkos sektorius, socialinius partnerius ir savivaldybes, formuoti užimtumo politiką. Planuojama, kad iki 2020 metų 20–64 metų gyventojų užimtumas bus 72,8 procento.
Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių finansavimas 2013 metais, palyginti su 2012 metais, padidėjo nuo 156,1 mln. litų iki 171,1 mln. litų. 29,2 procento šių lėšų teko profesiniam mokymui plėtoti, 11,3 procento – darbo įgūdžių įgijimui remti, 19,5 procento – įdarbinimui subsidijuojant plėtoti, 16,2 procento – darbo vietų steigimui remti, 25,7 procento – viešiesiems darbams organizuoti.
Visose teritorinėse darbo biržose įdiegtas į rezultatus orientuotos veiklos modelis, kurio svarbiausias tikslas – spartus įdarbinimas. 2013 metais, palyginti su 2012 metais, darbo paklausa išaugo penktadaliu (21,2 procento). Į laisvas darbo vietas įdarbinta 197,4 tūkst. ieškančių darbo asmenų. Beveik kas penktas įdarbintasis – vyresnis nei 50 metų bedarbis (18,7 procento).
Teikiant paramą darbo vietoms steigti, darbo vietas susikūrė 9 649 ieškantys darbo asmenys. 2013 metais veiklą pagal verslo liudijimą pradėjo 59,7 tūkst. asmenų (2012 metais - 47,3 tūkst. asmenų). Didelio nedarbo teritorijose įgyvendintas 131 vietinių užimtumo iniciatyvų projektas, įsteigta 461 nauja darbo vieta. Iš Verslumo skatinimo fondo suteiktos 662 paskolos verslui pradėti. Nauji verslai sukūrė 1 373 naujas darbo vietas.
2013 metais didėjo darbo pajamos - minimalioji mėnesinė alga padidinta iki 1 000 litų (17,65 procento), dėl to darbo užmokestis padidėjo beveik 200 tūkst. darbuotojų.
Nuo 2013 m. sausio 1 d. įsteigtos darbo ginčų komisijos. Tai leido iki vieno mėnesio sutrumpinti darbo ginčų sprendimo laiką ir suteikė galimybę nesikreipiant į teismą didesniam skaičiui žmonių apginti savo pažeidžiamas teises. Dėl darbo teisės pažeidimų į darbo ginčų komisijas 2013 metais kreiptasi daugiau nei 5 tūkst. kartų.
Piniginė socialinė parama. 2012 metais pradėta piniginės socialinės paramos sistemos pertvarka, kurios tikslas – teikiamą piniginę socialinę paramą padaryti taiklesnę, užtikrinti socialinį teisingumą, racionaliai ir atsakingai naudoti valstybės biudžeto lėšas, davė teigiamų rezultatų. Penkiose bandomosiose savivaldybėse (Akmenės, Panevėžio, Radviliškio, Raseinių ir Šilalės rajonų) 2013 metais, palyginti su 2012 metais, socialinės pašalpos gavėjų sumažėjo 18,7 procento, socialinės pašalpos mokėjimo išlaidos sumažėjo 26,8 procento, kompensacijų mokėjimo išlaidos sumažėjo 19 procentų, o kompensacijų gavėjų sumažėjo 8,4 procento.
Visose 60 savivaldybių vidutiniškai per vieną 2013 metų mėnesį socialinę pašalpą gavo 190 tūkst. asmenų (6,5 procento visų Lietuvos gyventojų). Palyginti su 2012 metais, vidutiniškai per mėnesį socialinę pašalpą gavusių asmenų sumažėjo 14,4 procento, socialinės pašalpos mokėjimo išlaidos sumažėjo 15,2 procento (nuo 599,5 mln. iki 508,2 mln. litų). Būsto šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensacijoms teikti per 2013 metus išleista 10,2 procento mažiau lėšų nei per 2012 metus – išlaidos sumažėjo nuo 169,5 mln. iki 152,2 mln. litų.
5 pav. Socialinės pašalpos mokėjimo išlaidų ir gavėjų kaita 60 savivaldybių 2002–2013 metais
Šaltinis – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys
Atsižvelgiant į bandomųjų savivaldybių gerąją praktiką, nuo 2014 m. sausio 1 d. socialinės pašalpos teikimas, kaip savarankiškoji savivaldybių funkcija, perduotas ir kitoms 55 savivaldybėms.
Gerinant mažas pajamas gaunančių ir vaikus auginančių šeimų finansinę būklę, išmoką vaikui 2013 metais vidutiniškai per mėnesį gavo 99,1 tūkst. vaikų (18,2 procento Lietuvos vaikų). Mokyklose nemokamai maitinta ir paramą mokinio reikmenims įsigyti gavo 109 tūkst. vaikų (29 procentai visų mokinių).
Neįgaliųjų socialinės integracijos stiprinimas. Įgyvendinant Neįgaliųjų socialinės integracijos programą, daug dėmesio skiriama neįgaliųjų profesinei reabilitacijai ir užimtumo didinimui. Profesinės reabilitacijos programą 2013 metais baigė 529 neįgalūs asmenys, iš jų 61 procentas (5 procentais daugiau nei 2012 metais) įsidarbino per 6 mėnesius po to, kai baigė programą.
Kasmet aukštosiose mokyklose studijuoja vis daugiau neįgaliųjų. 2013 metais 1 080 neįgalių studentų, tai yra 4,5 procento daugiau nei 2012 metais, mokėtos išmokos specialiesiems poreikiams tenkinti, o 513 neįgalių studentų gavo tikslines išmokas studijų išlaidoms iš dalies kompensuoti. Nustačius galimybę neįgaliesiems patiems įsigyti kai kurias techninės pagalbos priemones ir gauti pinigines kompensacijas, 2013 metais ja pasinaudojo 1 172 asmenys. Techninės pagalbos priemonėmis iš viso 2013 metais aprūpinta 33 tūkst. neįgalių asmenų. Neįgaliųjų poreikiams 2013 metais pritaikyti 224 būstai.
Kasmet finansuojama vis daugiau socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems projektų savivaldybėse. Tokių projektų 2013 metais finansuota 3 procentais daugiau nei 2012 metais. Įtraukus į organizacinius procesus savivaldybes, paslaugos teikiamos taikliau ir kokybiškiau, įvairias paslaugas gavo per 41 tūkst. neįgaliųjų.
Bendruomenių stiprinimas ir nevyriausybinio sektoriaus plėtra. 2013 metais visoje Lietuvoje bendruomenės skatintos aktyviai dalyvauti priimant sprendimus dėl lėšų naudojimo vietos bendruomenių viešiesiems poreikiams tenkinti. Vietos bendruomenių savivaldai skatinti skirta 8 mln. litų. Stiprinant bendruomenių organizacijas, finansuotas 81 bendruomenių organizacijų socialinės veiklos projektas; organizuoti regioniniai bendruomenių forumai ir mokymo renginiai, kurie padėjo tobulinti bendruomeninių organizacijų vadovų socialinės veiklos ir socialinio verslumo gebėjimus.
Buvo sudaromos ilgalaikės nevyriausybinio sektoriaus plėtros sąlygos – aktyvinama savanoriška veikla regionuose. Nevyriausybinės organizacijos, veikiančios 7 regionuose, konsultavo fizinius ir juridinius asmenis savanorystės klausimais, organizavo 168 viešus savanoriškai veiklai skatinti ir populiarinti skirtus renginius, kuriuose dalyvavo apie 6 900 asmenų.
7.2. Socialinio draudimo sistemos tvarumas
2013 metais gerėjant ekonomikos būklei ir atsigaunant ūkiui, daugėjo dirbančių asmenų, didėjo jų pajamos, todėl į Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau –,,Sodra“) biudžetą surinkta daugiau lėšų nei 2012 metais. Socialinio draudimo įmokas mokančių asmenų 2013 metais padaugėjo 1,9 procento, o vidutinis metinis apdraustųjų skaičius buvo 1 242,1 tūkst. asmenų. Apdraustųjų vidutinės pajamos, nuo kurių skaičiuotos socialinio draudimo įmokos, 2013 metais buvo 1 900,4 lito, tai yra 111,3 lito didesnės nei 2012 metais. Gausėjo ir savarankiškai dirbančių asmenų. Šie asmenys 2013 metais sumokėjo 181,1 mln. litų socialinio draudimo įmokų, arba 26,1 procento daugiau nei 2012 metais. Šie pokyčiai turėjo teigiamos įtakos „Sodros“ biudžeto pajamoms. Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėtojai į biudžetą, išankstiniais duomenimis, 2013 metais pervedė 9 mlrd. 845,5 mln. litų, tai yra 9,9 procento daugiau nei 2012 metais.
Apskaičiuotos „Sodros“ biudžeto piniginės išlaidos 2013 metais, išankstiniais duomenimis, buvo 11 mlrd. 167,4 mln. litų. Vien pensijoms mokėti išleista daugiau nei 8 mlrd. litų, arba 73,1 procento, biudžeto lėšų. Deja, visos „Sodros“ biudžeto išlaidos net 1 mlrd. 321,9 mln. litų viršijo šio biudžeto pajamas, nors „Sodros“ biudžeto deficitas buvo 530 mln. litų mažesnis nei 2012 metais, vadinasi, tiek pat mažiau lėšų reikėjo skolintis išmokoms mokėti. „Sodros“ biudžeto deficito mažinimo problema neišnyks ir ateityje, nes 2013 metų pabaigoje „Sodros“ buvo pasiskolinta ir negrąžinta 11 mlrd. 50 mln. litų.
Kaupiamoji pensijų įmoka 2013 metais padidėjo iki 2,5 procento dalyvių draudžiamųjų pajamų (2012 metais − 1,5 procento), taigi į pensijų kaupime dalyvaujančių asmenų sąskaitas įplaukė 224,1 mln. litų daugiau. Kad nemažėtų „Sodros“ biudžeto galimybės mokėti išmokas esamiems pensininkams, „Sodros“ biudžetui skirta 469,5 mln. litų iš valstybės biudžeto kaupiamiesiems pensijų fondams pervedamoms lėšoms kompensuoti.
Nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja pensijų apskaičiavimo tvarka – skiriamos valstybinės socialinio draudimo pensijos papildoma dalis apskaičiuojama pagal visą asmens įgytą pensijų draudimo stažą ir asmens draudžiamąsias pajamas nuo 1994 m. sausio 1 dienos. Visiems pageidaujantiesiems asmenims pensija gali būti skiriama ir apskaičiuojama sena tvarka, atsižvelgiant ir į darbo užmokestį, gautą 1984 m. sausio 1 d. – 1993 m. gruodžio 31 dieną. Kadangi asmeniui leista pasirinkti jam palankiausią pensijos apskaičiavimo būdą, atitinkamai didėja ir asmeniui skiriama pensija. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 816,20 lito (2012 metų gruodį) iki 827,10 lito (2013 metų gruodį).
Tobulinant pensijų kaupimo sistemą, 2012 metų pabaigoje nustatyta galimybė asmeniui pasirinkti vieną iš trijų jo tolesnio dalyvavimo pensijų kaupimo sistemoje variantų: stabdyti socialinio draudimo įmokų pervedimą į pensijų fondus ir nuo 2014 metų likti tik valstybinio socialinio draudimo sistemoje; kaupti toliau prisidedant savo lėšomis ir gaunant papildomą įmoką iš valstybės biudžeto (nuo 2014 m. sausio 1 d. pensijų įmokos dydis – 2 procentai dalyvio pajamų, 1 procento dalyvio pajamų dydžio pensijų įmoka, mokama dalyvio lėšomis, ir papildoma 1 procento vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio vidurkio dydžio pensijų įmoka iš valstybės biudžeto); toliau kaupti pensiją ankstesnėmis sąlygomis, tai yra į pensijų fondus pervedant tik nustatyto dydžio įmokas (2014 metais – 2 procentus). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, didžiuma pensijų fondų dalyvių apsisprendė toliau pensijų įmokas kaupti ankstesnėmis sąlygomis (684 tūkst. asmenų, tai yra 61,2 procento visų pensijų fondų dalyvių), sutikimą į pensijų fondus mokėti papildomą pensijų įmoką savo lėšomis pateikė 352,7 tūkst. asmenų (31,6 procento), o galimybe grįžti į valstybinio socialinio draudimo sistemą pasinaudojo 24 tūkst. asmenų (2,1 procento visų pensijų fondų dalyvių).
7.3. Šeimos politika
Siekiant teikti kokybišką integralią pagalbą (socialinės globos ir slaugos) namuose senyviems ir neįgaliems asmenims, 2013 metais pradėta vykdyti Integralios pagalbos plėtros programa, įgyvendinant bandomuosius projektus 21 savivaldybėje, kuriai finansuoti 2013–2015 metais numatoma skirti 20 mln. litų iš Europos socialinio fondo. Įsteigtos 48 mobiliosios komandos, įdarbinti 184 slaugos specialistai, suteikta pagalba 352 gavėjams, konsultuotas 151 šeimos narys, įsigyti 26 automobiliai, skirti mobiliosioms komandoms aptarnauti.
Plėtojant vaikų dienos centrų veiklą, 2013 metais finansuoti 203 vaikų dienos centrų projektai, kuriems įgyvendinti skirta 7 mln. 883 tūkst. litų, centrų paslaugas gavo apie 6,2 tūkst. vaikų iš socialinės rizikos ir nepasiturinčių šeimų.
Specializuotos pagalbos centrai visoje Lietuvoje 2013 metais suteikė specializuotą kompleksinę pagalbą daugiau nei 5 tūkst. smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų. Informaciniuose renginiuose, skirtuose smurto artimoje aplinkoje mažinimo problemoms aptarti, visuomenės nepakantumui smurto apraiškoms didinti, dalyvavo daugiau nei 1,4 tūkst. asmenų. Daugiau nei 1,5 tūkst. asmenų, prižiūrimų apygardų probacijos tarnybų, išklausė smurtinį elgesį keičiančias programas. Nevyriausybinės organizacijos, įgyvendindamos valstybės remiamus projektus, suteikė pagalbą daugiau nei 200 asmenų, siekiančių atsisakyti smurtinio elgesio.
Vaiko teisių apsauga. Vaiko globa šeimoje ir šeimynoje – ir toliau prioritetas, todėl likusio be tėvų globos vaiko problemos sprendžiamos atsižvelgiant į vaiko interesus, pagal galimybes stengiantis rasti fizinį asmenį, galintį tapti vaiko globėju (rūpintoju). Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2013 metais buvo 10 116 vaikų, netekusių tėvų globos, tai 1,8 procento visų Lietuvos vaikų. Iš jų šeimose globojami 5 893 vaikai, šeimynose – 419 vaikų, vaikų globos institucijose auga 3 805 vaikai. Tėvų globos 2013 metais neteko 2 155 vaikai. Kadangi gerėja socialinis darbas su vaiku ir jo šeima, iš vaikų globos institucijų į biologines šeimas sugrįžo 832 vaikai.
Kad mažėtų vaikų, netenkančių tėvų globos, 2013 metais kompleksiškai teikiamą pagalbą krizinėse situacijoje esantiems tėvams, auginantiems vaikus, gavo 2 036 asmenys (807 šeimos), iš jų – 1 087 vaikai, 724 motinos ir 225 tėvai.
Skatinant vaiko globą (rūpyboje) šeimoje, šeimynoje ir įvaikinimą, gerinant paslaugų globėjams ir įtėviams prieinamumą, organizuoti mokymo renginiai, teikta pagalba. Per 2013 metus mokymo renginiuose dalyvavo 347 asmenys (232 šeimos), norintys tapti globėjais (rūpintojais), ir 155 asmenys (82 šeimos), norintys tapti įtėviais.
Vaikų išlaikymo fondo išmokas, skirtas nustatyto dydžio išlaikymui suteikti vaikui, kuris negauna išlaikymo arba gauna tik jo dalį, 2013 metais gavo 23 304 vaikai. Šioms išmokoms mokėti skirta 48 548 tūkst. litų, iš jų 1 320 tūkst. litų – atgautos iš skolininkų ir pareiškėjų lėšos.
Nuosekliai siekiant, kad vienam specialistui tektų ne daugiau kaip 2 000 vaikų, 2013 metais savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriuose padidinta pareigybių − įsteigti 44 nauji etatai.
7.4. Jaunimo politika
Plėtojant jaunimo politiką, prioritetas teikiamas jaunimo užimtumo skatinimui, jaunimo organizacijų potencialo stiprinimui. Per 2013 metus 3 tūkst. jaunuolių sudaryta galimybė įgyti profesinę kvalifikaciją, 2,4 tūkst. jaunuolių suteikta parama darbo įgūdžiams įgyti. Teikiant darbdaviams įdarbinimo subsidijas, įdarbinta 7,8 tūkst. jaunuolių. Subsidiją verslo liudijimo įsigijimo išlaidoms kompensuoti gavo 1,1 tūkst. jaunuolių. Pagal projektą „Parama pirmajam darbui“ darbdaviams išmokėta 10 mln. litų už 9 062 įdarbintus jaunuolius, paremta 1 714 įmonių.
Jaunimas (iki 29 metų) – viena iš prioritetinių grupių, turinčių galimybę pasinaudoti priemone ,,Verslumo skatinimas“, finansuojama iš Verslumo skatinimo fondo. Verslumo skatinimo fondo organizuojamuose verslumo mokymo renginiuose 2013 metais dalyvavo 265 jauni asmenys, išduotos 88 paskolos verslui pradėti. Nauji verslai sukūrė 130 naujų darbo vietų jauniems asmenims.
Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais, jaunimo (15–24 metų) nedarbas 2013 metais sumažėjo 4,8 procentinio punkto ir sudarė 21,9 procento. Lietuva – viena iš ES valstybių, kuriose jaunimo nedarbas 2013 metais mažėjo sparčiausiai.
6 pav. Jaunimo nedarbo lygio pasikeitimai
Šaltinis – Eurostato duomenys
Nors sparčiai mažėja nedarbo lygis, jaunimo nedarbas išlieka didelis. 2014 m. sausio 1 d. šalyje buvo registruota 22,8 tūkst. jaunų bedarbių iki 25 metų. Iš jų 49,3 procento neturėjo profesinės kvalifikacijos, o 40,7 procento buvo pirmą kartą pradedantys darbinę veiklą.
Siekiant sudaryti sąlygas jauniems žmonėms dalyvauti savanoriškoje veikloje ir įgyti asmeninių, socialinių, profesinių kompetencijų ir darbo patirties, pradėta įgyvendinti Nacionalinė jaunimo savanoriškos veiklos programa, kuriai 2013–2015 metams skirta 4 mln. litų. 2013 metais konkurso būdu finansuotos 88 jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos, kurių projektuose dalyvavo 30 374 jauni asmenys, iš jų – 800 jaunų užsienio lietuvių. 2013 metais atvirų jaunimo centrų ir erdvių veikloje dalyvavo 9 196 jauni žmonės (tai yra 28 procentais daugiau nei 2012 metais). Įgyvendinant programą „Veiklus jaunimas“, 2013 metais buvo paremti 183 projektai, kurių veiklose dalyvavo apie 7 tūkst. jaunų žmonių.
VIII. ŠVIETIMAS IR MOKSLAS
8.1. Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo sistemos pertvarka
Ugdymo kokybė. Reikia pažymėti, kad jau pasiektas Valstybės pažangos strategijos 2020 metų tikslas – 50 procentų mokinių skaitymo pasiekimų srityje, o gamtamokslinio raštingumo srityje 2030 metų tikslas – 55 procentai mokinių. Tai veiksmų, siekiant gerinti lituanistinį švietimą ir stiprinti tautinę tapatybę, pasekmė. Pakito ugdymo turinys, sukurta lietuvių kalbos, literatūros, Lietuvos istorijos kryptingai atrinktų mokymosi šaltinių bazė www.šaltiniai.info, mokytojai konsultuojami virtualioje mokymosi aplinkoje MOODLE (820 mokytojų). Mokyklų, kuriose ugdymas vyksta tautinės mažumos kalba, pradinės klasės aprūpintos lietuvių kalbos priemonėmis.
7 pav. Lietuvos penkiolikmečių, pasiekiančių bent 3 gebėjimų lygmenį, dalis, procentais
Šaltinis – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos tyrimai (OECD PISA)
2013 metais buvo tęsiamos bendrosios kokybės skatinimo priemonės. Jau 36,6 procento Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų atliktas išorinis vertinimas (planuota 35 procentai), 83,5 procento mokyklų pirmais diegimo metais pasinaudojo internetine veiklos įsivertinimo platforma (planuota 15 procentų). Kompetenciją įsivertinusių pretendentų į mokyklų vadovus dalis, palyginti su esamu bendrojo ugdymo mokyklų vadovų skaičiumi, 2013 metais pasiekė 20 procentų (2012 metais – 7 procentus). Atnaujinta Švietimo valdymo informacinė sistema, duomenis teikianti 3 lygmenimis: valstybės, savivaldybės ir mokyklos lygmeniu. Naudotis šia sistema apmokyta 590 asmenų.
Švietimo prieinamumas arčiau namų. 2013 metais atnaujintos mokyklų tinklo kūrimo taisyklės, patikslinta Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodika. 28 savivaldybėse steigiamos 62 naujos ikimokyklinio ugdymo grupės (bus ugdoma per 950 vaikų), 55 priešmokyklinio ugdymo grupės (bus ugdoma per 1 070 vaikų). Statistikos departamento duomenimis, pastaruoju metu didėja ikimokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo neto aprėptis, o vidurinio ir aukštojo truputį krenta (tikėtina – dėl migracijos), tačiau jau 3 metus Lietuva pirmauja ES pagal darbingo amžiaus asmenų išsilavinimo lygį.
8 pav. Vidurinį arba aukštesnį išsilavinimą turinčių 25–64 metų asmenų dalis 2013 metais, procentais
Šaltinis – Eurostat
Profesinio mokymo kokybės gerinimas. 79 profesinio mokymo įstaigose įdiegta vidinė kokybės vadybos sistema, organizuotas profesijos mokytojų technologinių kompetencijų tobulinimas įmonėse. Parengta 100 technologinių kompetencijų tobulinimo programų su mokymo medžiaga, 386 profesijos mokytojai baigė stažuotes įmonėse pagal šias programas, dar 200 profesijos mokytojų jas pradėjo. Pradėta diegti pameistrystė.
8.2. Aukštojo mokslo politikos pertvarka
Prieinamumas, kokybė ir konkurencingumas. Gerinant studijų prieinamumą, 2013 metais 15 064 studentams suteiktos socialinės stipendijos semestrui (planuota 13 000), 100 procentų kompensuota už studijas sumokėtos kaina valstybės nefinansuojamiems studentams. Ilgamečių pastangų rezultatas – Lietuva pirmą kartą pakilo į antrą vietą ES pagal asmenų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, dalį. Kompleksiškai persvarstytas studijų programų skaičius, struktūra ir kokybė finansinio optimizavimo tikslais: pernai išregistruotos 209 studijų programos (17 koleginių, 31 bakalauro, 160 magistrantūros ir viena vientisųjų studijų programa). Doktorantūros absolventų skaičius tūkstančiui 25–34 metų gyventojų buvo 3,03 (planuota 1,05) – mokslinis potencialas irgi sustiprėjo.
9 pav. Asmenų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, dalis 30–34 metų amžiaus grupėje 2013 metais, procentais
Šaltinis – Eurostat
Siekiant aukštojo mokslo konkurencingumo, vertinta aukštųjų mokyklų kokybė. Teigiamai įvertinti 3 universitetai, 5 kolegijos, neigiamai – 3 universitetai ir viena kolegija (pastabos – dėl strateginio valdymo, mokslo, išteklių ir kita). Nuo 3 iki 3,3 procento padidinta į dalines studijas užsienyje pagal Erasmus programą išvykusių studentų dalis (planuota 3,5 procento). Iki 151 pagausėjo šalyje studijuojančių ir gaunančių valstybės paramą užsienio lietuvių (2011 metais – 140), paramą magistrantūros studijoms gavo 26 trečiųjų šalių piliečiai (planuota 29, trys studentai neatvyko). Pradėtos įgyvendinti 4 naujos jungtinių studijų programos, iš viso finansuota 18 jungtinių studijų programų parengimas ir įgyvendinimas.
Siekiant geresnės švietimo ir darbo rinkos poreikių atitikties, kuriamas specialistų kvalifikacijų žemėlapis: 2013 metais buvo sukurti rodikliai, Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) programinė įranga parengta jų skaičiavimui, sudaryta Nuasmenintų duomenų teikimo sutartis su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, pradėta teikti duomenis apie darbuotojus per „Sodros“ informacinę sistemą.
Nestabiliai, tačiau auga mokymosi visą gyvenimą rodikliai, kuriems įtakos turėjo ES paramos skyrimas ir intensyvesnis aukštųjų mokyklų įtraukimas į šiuos procesus.
10 pav. Asmenų, kurie mokėsi per pastarąsias 4 savaites, dalis 25–64 metų amžiaus grupėje, procentais
Šaltinis – Eurostat
8.3. Mokslas ir technologijos
Prioritetas buvo skiriamas mokslo ir verslo bendradarbiavimui bei tarptautiškumui. Dalyvauti Europos Sąjungos 7-osios bendrosios mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programos projektuose pritraukta daugiau partnerių iš Lietuvos – 398 (planuota 280 asmenų). Už aukšto tarptautinio lygio laimėjimus 4 mokslo premijomis paskatinti užsienio lietuviai mokslininkai (planuota 3). Vykdyta 10 projektų, kuriuose dalyvavo užsienio lietuviai mokslininkai, 5 užsienio lietuviai mokslininkai stažavosi Lietuvoje, 5 užsienio lietuviai mokslininkai dalyvavo atliekant ekspertinį vertinimą.
Vyriausybė patvirtinto 6 prioritetines MTEP ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) kryptis: energetika ir tvari aplinka, įtrauki ir kūrybinga visuomenė, agroinovacijos ir maisto technologijos, nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos, sveikatos technologijos ir biotechnologijos, transportas, logistika ir informacinės bei ryšių technologijos. Tai sudarys sąlygas kryptingesniam mokslo ir verslo bendradarbiavimui ateityje.
8.4. Informacinės ir žinių visuomenės plėtra
Lietuvos gyventojų naudojimasis informacinėmis technologijomis. Lietuvoje vis plačiau naudojamos informacinės ir ryšių technologijos. Statistikos departamento duomenimis, 2013 metais kompiuteriais naudojosi 69 procentai 16–74 metų gyventojų (2012 metais – 67,6 procento). Internetu 2013 metais naudojosi 68,5 procento visų 16–74 metų gyventojų (2012 metais – 66 procentai). Reguliariai (ne rečiau kaip kartą per savaitę) internetu naudojosi 95 procentai internautų, arba 65 procentai visų 16–74 metų gyventojų.
11 pav. Internetą ir kompiuterį naudojančių Lietuvos gyventojų kaita, procentais
Šaltinis – Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos
Bent kartą per metus valstybės institucijų ar kitų viešųjų paslaugų įstaigų elektroninėmis paslaugomis pasinaudojo 49 procentai 16–74 metų gyventojų.
Vis daugiau gyventojų perka prekes internetu. Statistikos departamento duomenimis, 2013 metų I ketvirtį prekes ir paslaugas asmeniniams tikslams internetu pirko ar užsakė 19 procentų visų 16–74 metų gyventojų (2012 metų I ketvirtį – 14 procentų), arba 26 procentai asmenų, kurie naudojasi internetu. Per pastaruosius 12 mėnesių prekes ar paslaugas internetu pirko ar užsakė 36 procentai internautų. Dažniausiai elektroniniu būdu buvo perkami drabužiai, avalynė, sporto prekės, aksesuarai (51 procentas elektroninės prekybos vartotojų) ir bilietai į kultūros renginius (41 procentas). Lietuvos gyventojai darosi sąmoningesni interneto vartotojai ir vis dažniau susirūpina dėl saugumo skaitmeninėje erdvėje. Eurobarometro tyrimo „Kibernetinis saugumas“ duomenimis, 66 procentai asmenų teigia nerimaujantys dėl asmens duomenų vagystės ir neteisėto jų panaudojimo, pavyzdžiui, apsiperkant internetu (ES vidurkis – 52 procentai), 63 procentai nerimauja dėl pavojaus tapti sukčiavimo su kredito kortelių arba bankiniais duomenimis auka (ES – 49 procentai), 59 procentai bijo, kad gali būti įsilaužta į jų asmeninę socialinio tinklo ar elektroninio pašto paskyrą (ES – 45 procentai) ir kita.
Lietuvos gyventojai vis aktyviau dalyvauja valdžios sprendimų priėmimo procese, elektroninėje erdvėje teikdami pastabas ir pasiūlymus dėl teisės aktų projektų. Seimo kanceliarijos duomenimis, 2013 metais pateikta gyventojų pasiūlymų ir pastabų dėl 8,9 procento teisės aktų projektų, paskelbtų Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų posistemyje (2012 metais – 5 procentai).
Viešųjų elektroninių paslaugų plėtra. Statistikos departamento duomenimis, 2013 metų pradžioje viešųjų paslaugų perkėlimo į elektroninę terpę lygis Lietuvoje siekė 87 procentus (2012 metais – 82 procentai). Verslui skirtos paslaugos į internetą perkeliamos sparčiau negu skirtos gyventojams, verslui skirtų paslaugų perkėlimo į internetą lygis 2013 metų pradžioje siekė 98 procentus, gyventojams – 79 procentus. 74 procentai teikiamų paslaugų – visiškai interaktyvios. Aukščiausiu galimu perkėlimo į internetą brandos lygiu Lietuvoje jau teikiamos tokios paslaugos kaip gyventojų pajamų deklaravimas, laisvų darbo vietų paieška, vairuotojų pažymėjimų išdavimas, pranešimų policijai teikimas, gyvenamosios vietos deklaravimas, socialinių įmokų už darbuotojus deklaravimas, pelno mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio deklaravimas, naujos įmonės steigimas, muitinės deklaracijų teikimas, viešųjų pirkimų vykdymas.
12 pav. Internetu pasiekiamų pagrindinių viešųjų elektroninių paslaugų lygis, procentais
Šaltinis – Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos
Toliau sėkmingai tobulinama Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma (VIISP). 2013 metais buvo atnaujinti gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvoje, gyvenamosios vietos deklaravimo išvykstant iš Lietuvos ir konsulinės registracijos paslaugų procesai. Sukurta ir pradėta naudoti nauja paslauga – su vaiko gimimu (įregistravimu Vilniaus CMS) susijusių paslaugų užsakymas, panaudojant elektroninį vaiko gimimo pažymėjimą. Perkeltos į naują VIISP architektūrą ir patobulintos šios paslaugos: konsulinė registracija; atsiskaitymo su valstybės ir / ar savivaldybių biudžetais, pinigų fondais pažymos užsakymas ir jų vykdymo būsenos peržiūra; skola „Sodrai“.
Šviesolaidinio ryšio plėtra. Bendras interneto prieigos paslaugų abonentų skaičius 2012 metų pabaigoje buvo 1 054,4 tūkst., o 2013 metų pabaigoje – 1 133,9 tūkst., t. y. 7,5 procento didesnis.
13 pav. Abonentų pasiskirstymas pagal naudojamas technologijas (įskaitant abonentus, prisijungusius judriojo ryšio tinklu) interneto paslaugoms gauti, procentais, 2007–2013 metų I–III ketvirčius
Šaltinis – Ryšių reguliavimo tarnyba
Pagrindinė interneto prieigos paslaugų teikimo technologija tebėra šviesolaidinis ryšys, kuriuo 2013 metų pabaigoje naudojosi 438 tūkst. abonentų, o tai sudarė 38,6 procento bendro abonentų, naudojančių technologijas interneto paslaugoms gauti, skaičiaus. Toliau daugėjo belaidžio ryšio linijomis teikiamų interneto paslaugų, atitinkamai 2013 metų pabaigoje, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, – 2,9 procentinio punkto. Toliau mažėjo naudojimasis xDSL, kabelinės televizijos, vietinių tinklų (LAN) ir skirtųjų linijų technologijomis.
2013 m. pabaigoje buvo 838,1 tūkst. abonentų, naudojančių fiksuotas plačiajuosčio ryšio technologijas, o tai 8,4 procento daugiau nei 2012 m. pabaigoje, kai abonentų buvo 772,9 tūkst.
2013 metų I–III ketvirčius plačiajuosčio ryšio technologijas (įskaitant abonentus, prisijungusius fiksuoto ir judriojo ryšio tinklais) naudojančių abonentų skvarba, palygti su 2012 metų I–III ketvirčiais, išaugo 3,5 procentinio punkto ir siekė 38,1 procento.
Didelę įtaką plačiajuosčio ryšio plėtrai šalyje turi projekto „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo RAIN plėtra“ (RAIN-2) įgyvendinimas. Planuojama, kad įgyvendinus projektą RAIN-2, 98,7 procento šalies kaimiškųjų vietovių gyventojų turės galimybę naudotis plačiajuosčio ryšio paslaugomis, bus nutiesta 5 400 kilometrų šviesolaidžio kabelio linijų ir prie plačiajuosčio ryšio tinklo prijungta 950 Lietuvos miestelių ir kaimų. Iki 2013 m. lapkričio 30 d. buvo nutiesta 4 916 kilometrų šviesolaidžio kabelio linijų. 2013 metais prie RAIN plačiajuosčio ryšio tinklo buvo prijungti 775 miesteliai ir kaimai.
________________________
* Preliminarūs duomenys
IX. KULTŪROS POLITIKA
Kultūros prieinamumo didinimas. Siekiant didinti kultūros prieinamumą Lietuvos regionuose, daugiausia mažuose miesteliuose ir kaimo vietovėse, įgyvendinta 50 projektų, kurių veikloje aktyviai dalyvavo 11 534 socialinę atskirtį patiriantys asmenys: 1 300 neįgaliųjų, 1 200 vaikų globos įstaigų auklėtinių, bedarbių, mažas pajamas gaunančių asmenų. Surengti 479 renginiai, kuriuos aplankė 87 000 žiūrovų. Siekiant į meno veiklą įtraukti socialinės atskirties grupių vaikus ir jaunimą, įgyvendinti 37 projektai, kuriuose aktyviai dalyvavo daugiau nei 12 000 vaikų ir jaunimo, surengta 213 renginių, profesionalaus meno ir kultūrinės veiklos iniciatyvų, pristatančių aukščiausios kokybės kultūros produktus, renginiuose apsilankė 94 000 žiūrovų.
Gerinant bibliotekų paslaugų prieinamumą, 2013 metais apskričių ir savivaldybių viešosioms bibliotekoms naujiems dokumentams įsigyti skirta 132 tūkst. litų daugiau nei 2012 metais, taigi valstybės biudžeto finansavimas vieno gyventojo informaciniam aprūpinimui viešosiose bibliotekose išaugo iki 1,9 lito (2012 metais buvo 1,7 lito).
Prisidėdama prie regėjimo negalią turinčių asmenų informacinės atskirties mažinimo ir socialinės integracijos didinimo, Lietuvos aklųjų biblioteka išleido 217 leidinių (garsinių knygų, leidinių Brailio raštu ir DAISY formato leidinių), 18-os pavadinimų garsinių žurnalų (70 numerių) ir suskaitmenino 46 leidinius.
Skatinant inovatyvias kūrybines idėjas muziejų ekspozicijose ir gerinant muziejų kolekcijų prieinamumą specializuotoms lankytojų grupėms bei plačiajai visuomenei, įgyvendinti 32 projektai. Naudojant interaktyvius kūrybinius sprendimus ir bendradarbiaujant su kūrybinių industrijų atstovais, 12 muziejų ekspozicijų ir parodų pritaikyta vaikams ir jaunimui, įrengtos 9 naujos ekspozicijos, įdiegta videogidų sistema, skirta žmonėms su klausos negalia, 9 muziejų ekspozicijos atnaujintos informaciniais terminalais, nauja apšvietimo, garso ar vaizdo įranga, sukurtas analogų pasaulyje neturintis interaktyvus, realiuoju laiku veikiantis videotiltas tarp Lietuvos etnokosmologijos muziejaus ir Japonijos nacionalinio mokslo naujovių muziejaus „Miraikan“ Tokijuje.
Įgyvendinant kultūros politiką, ir toliau bus siekiama didinti kultūros politikos prieinamumą. Ypatingas dėmesys bus skiriamas kultūros rėmimui regionuose, organizuojama daugiau profesionaliojo meno renginių ir kultūrinės veiklos iniciatyvų, taip pristatomi aukščiausios kokybės kultūros produktai. Prioritetas taip pat bus teikiamas vaikų ir jaunimo edukacijai, siekiant skatinti jų kūrybiškumą ir kultūrinę raišką.
Kultūros paveldo apsauga. Vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu, į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą gali būti įtraukti visų nuosavybės formų kultūros paminklai. Į rengiamą sąrašą planuojama įrašyti daugiau kaip 100 kultūros paminklų. Tai valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objekto statusą turintys kultūros paminklai, kurie taptų prioritetiniais skiriant finansavimą jiems sutvarkyti, ir būtų laisvai prieinami visuomenei.
2013 metais įgyvendinta 10 kultūros paveldo objektų tvarkybos projektų: atlikti Palangos kurhauzo pastato mūrinės dalies restauravimo darbai; Alytaus piliakalnio su gyvenviete, Alytaus miesto šiaurinio šlaito tvirtinimo, konservavimo darbai; Kėdainių rotušės fasadų restauravimo darbai.
2013 metais patvirtintas Panerių memorialo kompleksinio sutvarkymo 2013–2014 metų veiksmų planas, kuriame numatyti parengiamieji darbai, būtini tolesniam Panerių memorialo sutvarkymui ir pritaikymui. 2013 metais pradėta kompleksiškai įgyvendinti Lietuvos Katalikų Bažnyčiai priklausančių vertingų kultūros paveldo objektų apsauga nuo gaisrų ir įsibrovimų. Parengta apsaugos techninių priemonių įrengimo projektinė dokumentacija 6-iems Jono Pauliaus II piligrimų kelio objektams – unikalioms Vilniaus, Kauno, Šiluvos ir Marijampolės bažnyčioms, – pagal kurią 2014 metais šiose bažnyčiose bus įrengtos apsaugos priemonės.
Kultūros paveldo skaitmeninimas. Siekiant užtikrinti Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimą ir sklaidą integruojant į virtualią kultūros paveldo erdvę, 2013 metais šalies atminties institucijose suskaitmeninta 40 000 daugiau kultūros paveldo objektų nei 2012 metais. Tęsiant Lietuvos kultūros paveldo pateikimo į Europos skaitmeninį archyvą, biblioteką ir muziejų „Europeana“ darbus, integruota beveik 20 000 paveldo objektų. 2013 metais siekiant aktualinti „Europeana“ tinklalapį, buvo įvykdyta viešinimo kampanija „Europeana 1989“ – surinkta ir tinklalapyje www.europeana.eu paskelbta informacija apie Baltijos kelią bei 1989 metų įvykius (fotomedžiaga, prisiminimai ir kita – daugiau kaip 600 objektų).
Kultūros ir meno sklaida. Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu surengta išsami Lietuvos kultūros pristatymo programa Briuselyje ir Gente. Iš viso surengta 18 renginių, kuriuos aplankė 71 281 žiūrovas. Reikšmingiausi, daugiausia žiūrovų pritraukę renginiai – paroda „M. K. Čiurlionis. Svajonės apie Lietuvą“ Gento vizualiųjų menų muziejuje, Violetos Urmanos, Modesto Pitrėno ir Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncertas, Jono Meko paroda, Oskaro Koršunovo teatro / Vilniaus miesto teatro spektaklis „Hamletas“ menų centre BOZAR Briuselyje, Justės Janulytės vaizdo muzikos spektaklis „Smėlio laikrodžiai“ menų centre „Flagey“ Briuselyje. Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai kultūrinė programa buvo intensyvi ir kitose pasaulio šalyse: Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, JAV ir kitur. Bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos kultūros atašė, organizuoti 434 renginiai, kurie sutraukė daugiau nei 480 000 žiūrovų, apie renginius skelbta daugiau nei 300 publikacijų užsienio šalių žiniasklaidoje.
55-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje buvo apdovanota Lietuvos nacionalinė ekspozicija. Lietuvos projektą „oO“ aplankė 150 000 žiūrovų. Lietuvos ir Kipro paviljonas buvo įvertintas Specialiu paminėjimo apdovanojimu (Special Mention) už originalumą, sujungus dviejų šalių patirtį. Specialus paminėjimas Venecijos bienalėje Lietuvos paviljonui suteikiamas ketvirtą kartą (2005, 2007, 2011 ir 2013 metais). Toks pripažinimas keletą metų iš eilės rodo didžiulį kūrybinį Lietuvos vizualiojo meno potencialą.
Kultūrinės ir kūrybinės industrijos. Didinant Lietuvos kūrybinių industrijų žinomumą, įvairių sričių kūrėjų pasiekimai buvo pristatyti 12 specializuotų tarptautinių mugių ir festivalių užsienio valstybėse: ,,Craft Show“ Filadelfijoje (JAV), ICIF Šenženyje (Kinijoje), ,,Formex 2013“ (Švedijoje), WOMEX (Didžiojoje Britanijoje), „Blikfang 2013“ (Danijoje), „Tendence 2013“ (Vokietijoje), VIENNAFAIR (Austrijoje), muzikiniuose festivaliuose Ukrainoje, Latvijoje, Nyderlandų Karalystėje. Lietuvos dizainas buvo pristatytas Londono dizaino festivalyje ir festivalyje „Les Boreales“ Prancūzijoje. Minėtuose renginiuose iš viso pristatyti 168 menininkų arba įmonių (grupių) darbai, pasirašyta 130 bendradarbiavimo sutarčių / ketinimų protokolų. Kultūros ministerija, pristatydama kūrybinių industrijų produktus ir paslaugas specializuotuose tarptautiniuose renginiuose Lietuvoje, rėmė 3 didelės apimties projektus: tarptautinę vizualiųjų menų mugę ARTVILNIUS 2013, dizaino mugę ,,Dizaino savaitė“, vykusią Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Telšiuose, architektūros festivalį KAFe Kaune. Šiuose renginiuose buvo pristatytos 149 ekspozicijos, 535 kūrėjų darbai, apsilankė daugiau nei 145 000 žmonių.
X. TAUTINĖS BENDRIJOS
Kultūros ministerija toliau įgyvendino tautinių mažumų politikos priemones, užtikrinančias nuoseklią tautinių mažumų integraciją, siekiant išsaugoti jų tapatumą, tęsė nevyriausybinių organizacijų veiklą, rūpinosi tautinių mažumų kultūros išsaugojimu ir sklaida, visuomenės tolerancijos ugdymu.
Vykdydama Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus tautinių mažumų teisių apsaugos ir kultūrinio tapatumo išsaugojimo srityse, Kultūros ministerija organizavo tarptautinių organizacijų ekspertų vizitus: 2013 metų liepą Lietuvoje viešėjo Europos Tarybos Patariamojo komiteto nariai, 2013 metų spalį Lietuvoje lankėsi Europos regioninių ir mažumų kalbų chartijos sekretoriato atstovai. Atsižvelgiant į pateiktą ekspertų nuomonę, tobulinamas tautinių mažumų politikos įgyvendinimas šalyje, gerinama tautinių mažumų padėtis, visuomenėje skatinamas kultūrų dialogas.
Iš dalies finansuota 4 tautinių mažumų kultūros centrų veikla: Tautinių bendrijų namai, Kauno įvairių tautų kultūros centras, Romų visuomenės centras ir Lietuvos tautinių mažumų etnografijos centras. Skyrus 678 tūkst. litų, sudaryta galimybė tautinių mažumų nevyriausybinėms organizacijoms burtis kultūros centruose, organizuoti renginius ir neformaliojo ugdymo veiklą, sudarytos geros sąlygos jų kultūriniams poreikiams tenkinti. Taip pat skirtas dalinis finansavimas 94-iems nevyriausybinių organizacijų projektams, skirtiems tautiniam tapatumui, kultūros paveldui išsaugoti ir nediskriminacinėms priemonėms įgyvendinti. Projektų veiklose ir renginiuose dalyvavo daugiau kaip 9 000 asmenų, surengti 656 renginiai, juose apsilankė 97 000 žiūrovų.
Šia projektine veikla sudarytos sąlygos tautinių mažumų vaikams ir jaunimui, vyresnio amžiaus žmonėms puoselėti ir skleisti savo tautinę kultūrą, mokytis gimtosios kalbos, įgyti kultūrinių įgūdžių, socializuotis, aktyviai dalyvauti visuomeninėje veikloje. Įgyvendinant projektus buvo organizuojamos parodos, rengiami koncertai, veikė tautinių mažumų sekmadieninės mokyklėlės, kuriose vaikai ir jaunimas mokėsi gimtosios kalbos, tradicijų, susipažino su savo istorinių tėvynių istorija ir kultūra. Projektinė veikla daugiausia buvo vykdoma Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Utenos ir Alytaus regionuose.
2013 metais buvo finansuotas XII Lietuvos tautinių mažumų sekmadieninių mokyklų festivalis Kaune, Tarptautinis romų dienos minėjimas Vilniuje, Rusų kultūros sklaida Alytuje, Lietuvos totorių dainos festivalis Trakuose, Tautinių kultūrų diena Klaipėdoje, Karaimų kalbos stovykla Trakuose ir kita.
XI. SVEIKATOS TAUSOJIMO IR STIPRINIMO, ASMENS IR VISUOMENĖS SVEIKATOS APSAUGOS POLITIKA
11.1. Asmens ir visuomenės sveikata
Visuomenės sveikata – Lietuvos gyventojų sveikos gyvensenos skatinimas. Seimui paskelbus 2013-uosius Sveikatingumo metais, daug dėmesio skirta sveikatos stiprinimui ir išsaugojimui, ligų profilaktikai, visuomenės išprusimo sveikos gyvensenos klausimais didinimui, fizinio aktyvumo skatinimui, socialinių partnerių vienijimui. Parengtas Sveikatingumo metų renginių kalendorius, organizuota daugiau kaip 3 200 priemonių, jose dalyvavo daugiau kaip 345 000 Lietuvos gyventojų. Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios įstaigos ir savivaldybių visuomenės sveikatos biurai organizavo daugiau kaip 2 000 sveikatingumo priemonių. Vykdytos priemonės apėmė plačią visuomenės auditoriją: nuo mokyklinio amžiaus vaikų iki pagyvenusių ir senyvų žmonių. Informacinėmis priemonėmis buvo aiškinama fizinio aktyvumo svarba žmogaus sveikatai, organizuotos paskaitos ir mankštos įvairaus amžiaus grupėms. Televizijos ir radijo reportažais, publikacijomis buvo skatinama laikytis sveikos gyvensenos principų, vengti žalingų įpročių, vartoti sveikatai naudingus maisto produktus. Tikėtina, kad tai davė gerų rezultatų – žmonės suvokė, kad jie patys turi rūpintis savo ir savo artimųjų (ypač vaikų) sveikata, norėdami išvengti rimtų problemų dėl nejudraus gyvenimo būdo ir netinkamos mitybos.
Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės gerinimas. Siekiant spręsti paslaugų prieinamumo problemą, 2013 metais parengtas ministro įsakymo projektas, reglamentuojantis skubios pagalbos teikimą ūmiai susirgus ir esant lėtinei ligai. Nuo 2014 metų gegužės ūmiai susirgus – karščiuojantį, kenčiantį skausmą pacientą šeimos gydytojai privalės priimti tą pačią dieną, kai jis kreipsis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, o paūmėjus lėtinei ligai, pacientas pas šeimos gydytoją ar kitą pirminės sveikatos priežiūros specialistą turės teisę patekti per 5 kalendorines dienas nuo kreipimosi.
Siekiant gerinti motinos ir vaiko sveikatą, rūpintis ankstyvąja vaikų ligų diagnostika ir gydymu, įsteigta Motinos ir vaiko sveikatos valdyba (ministerijos padalinys), kuri nagrinės ir spręs susidariusias problemas. Nuo 2013 m. kovo 1 d. pradėjo veiklą Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Akušerijos ir chirurgijos korpusas, leisiantis nuo šiol teikti aukščiausio lygio paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams (pagal turimus duomenis nuo 2013 m. kovo 1 d. paslaugų kokybė pagerėjo 2 449 nėščiosioms ir gimdyvėms). 23 šalies ligoninėms, teikiančioms stacionarines paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams, pristatyta ir parengta naudoti moderni medicinos įranga už daugiau nei 28 mln. litų. Siekiant visose ligoninėse, kuriose yra gimdymo skyriai, pradėti visuotinę naujagimių patikrą, nupirkta 20 otoakustinę emisiją kaupiančių prietaisų naujagimių klausos patikrai atlikti. Tai sudarė galimybes kuo anksčiau nustatyti įgimtus klausos sutrikimus ir suteikti reikiamą pagalbą ankstyvuoju kūdikio vystymosi periodu.
Siekiant užtikrinti kokybiškas ir saugias paslaugas, ministro įsakymu patvirtinta nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarka – nustatyti reikalavimai stacionarinėms akušerijos, nėštumo patologijos ir neonatologijos paslaugas teikiančioms sveikatos priežiūros įstaigoms (patikslinti reikalavimai medicinos įrangai ir specialistams, apibrėžti gimdyvių ir naujagimių srautai į šias paslaugas teikiančias įstaigas pagal gimdyvių ir naujagimių patologiją ir kita).
Rūpinantis vaikų dantų būkle ir siekiant užtikrinti jų gydymą laiku, imtasi priemonių sumažinti eiles pas poliklinikose dirbančius odontologus. Patvirtinus naują vaiko sveikatos pažymėjimo formą, suteikta galimybė ir privačiai dirbantiems odontologams stebėti ir kontroliuoti vaikų dantų būklę bei jos pokyčius.
Sprendžiant opią savižudybių problemą, labai svarbu psichologinių problemų turintiems asmenims (ypač vaikams) laiku suteikti profesionalią psichologo pagalbą. Priimti sprendimai dėl krūvių psichologams perskirstymo. Dėl to padidės psichologo paslaugų prieinamumas Lietuvos psichikos sveikatos centruose.
Siekiant mažinti sergamumą ir mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, vėžinių ligų, 2013 metais toliau buvo vykdomos prevencinės programos. Pavyko pasiekti gerų rezultatų: Lietuvoje moterų (iki 64 metų) mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio (2004–2012 metais) sumažėjo beveik trečdaliu, kasmet diagnozuojama vis mažiau vėlyvųjų stadijų krūties vėžio. Buvo skatinami sveikatą tikrintis ir vyrai: 2013 metais dėl prostatos vėžio pasitikrino daugiau nei 108 tūkst. vyrų, tai yra apie 19 procentų daugiau nei 2012 metais. Šeimos gydytojai padeda siekti, kad kuo daugiau asmenų dalyvautų storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje, taip mažinamas mirtingumas nuo šios ligos.
Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas. Širdies ir kraujagyslių, onkologinės ligos, traumos ir nelaimingi atsitikimai yra pagrindinės žmonių mirtingumo priežastys. 2013 metų išankstiniais duomenimis, nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 56,6 procento, piktybinių navikų – 18,9 procento, dėl išorinių mirties priežasčių – 8,4 procento visų mirusiųjų.
Sveikatos priežiūros paslaugų kokybei ir prieinamumui pagerinti buvo panaudotos ES struktūrinių fondų lėšos: modernizuotos 46 sveikatos priežiūros įstaigos, baigti įgyvendinti 46 projektai. Modernizavus ar atnaujinus sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūrą, teigiamus pokyčius patyrė 269 439 pacientai, sergantys širdies ir kraujagyslių, onkologinėmis ligomis, taip pat nukentėję nuo traumų ir kitų išorinių priežasčių. Įdiegtos kompleksinės vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros paslaugos (ambulatorinės-konsultacinės, dienos stacionaro, krizių intervencijos, stacionaro).
Siekiant mažinti kvalifikuotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo netolygumus ir pacientų eiles, parengtas Telemedicinos paslaugų teikimo tvarkos aprašas, kuriuo siekiama skatinti nuotolinės medicinos paslaugų teikimo plėtrą Lietuvoje.
Pacientų srautams valdyti ir ligoninių veiklai tobulinti 2013 metais pradėta kurti Integruotos sveikatos priežiūros arba funkcinių klasterių sistema (onkologijos, kardiologijos, insultų diagnostikos ir gydymo, mirtingumo dėl išorinių mirties priežasčių mažinimo, neonatologijos ir intensyviosios terapijos srityse). Nuo 2013 m. lapkričio 1 d. pradėjo veikti onkologinių paslaugų bandomasis klasteris Kauno krašto pacientams, o nuo 2014 m. sausio 1 d. pradėjo veiklą insultų klasteris: universitetinėse ir respublikinėse ligoninėse įkuriami ūminio galvos smegenų insulto centrai.
Ministerija, siekdama įgyvendinti principą ,,sveikata visose politikose“, atnaujino Valstybinę sveikatos reikalų komisiją prie Vyriausybės, į kurios sudėtį įtraukti visų ministerijų ir kitų įstaigų vadovai. Svarbiausi komisijos uždaviniai – koordinuoti sveikatos politikos priemonių planavimą ir vykdymą ministerijose, kitose Vyriausybės įstaigose, sveikatinimo veiklos įstatymų ir kitų teisės aktų įgyvendinimą.
Skatinant geresnį koordinavimą planuojant ir įgyvendinant sveikatos politikos priemones, įsteigta ir veikia Lietuvos nacionalinė sveikatos sistemos trišalė taryba, Pacientų forumas, Mokslinių draugijų forumas, patvirtintas sveikatos apsaugos ministro visuomeninių konsultantų sąrašas. Ministro paskirti Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausieji šalies specialistai ir vyriausieji kraštų specialistai analizuos gyventojų sergamumą, paslaugų teikimo poreikį, vertins epidemiologinę situaciją, konsultuos, teiks siūlymus dėl teisės aktų tobulinimo.
Sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo sistemos tobulinimas. Nuo 2013 m. kovo 1 d. praplėsta šeimos gydytojo kompetencija – šeimos gydytojams suteikta galimybė skirti ir vertinti daugiau laboratorinių tyrimų: kepenų, skydliaukės, inkstų, prostatos ir kitoms ligoms išaiškinti ir stebėti, siekiant mažinti pacientų eiles pas gydytojus specialistus ir užtikrinti veiksmingesnę sergančiųjų lėtinėmis ligomis priežiūrą. Įvestos naujos šeimos gydytojo skatinamosios paslaugos – papildomas šių paslaugų išlaidų apmokėjimas pagerins būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimą užsieniečiams, odontologinės pagalbos teikimą užsieniečiams vaikams ir Lietuvos draudžiamiesiems iki 18 metų.
Siekiant gerinti kaimo ir miestelių, kurių gyventojų skaičius neviršija 4 tūkst., gyventojų aptarnavimą pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir skatinant pačias įstaigas teikti paslaugas, nustatytas papildomas mokėjimas – įstaiga, be metinės bazinės kainos, gauna papildomų lėšų už kiekvieną aptarnaujamą kaimo gyventoją.
Tobulinant sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų kompensavimo mechanizmą, nuo 2012 m. sausio 1 d. aktyviojo gydymo stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kompensavimui pradėtas šalies mastu taikyti giminingų diagnozių grupių (toliau – DRG) metodas, jo taikymas buvo tęsiamas 2013 metais. Taip siekiama kuo tiksliau kompensuoti sveikatos priežiūros įstaigų sąnaudas teikiant pacientams sveikatos priežiūros paslaugas ir sukurti paskatas sveikatos priežiūros įstaigoms didinti savo veiklos efektyvumą. DRG metodu įvertinus sveikatos priežiūros įstaigų realiai patiriamas sąnaudas, buvo perskaičiuotos aktyvaus gydymo paslaugų kainos, taikomos nuo 2013 m. birželio 1 dienos. Be to, buvo atlikta Lietuvos ligoninių veiklos efektyvumo analizė, o remiantis šios analizės rezultatais parengtas ministro įsakymas, numatantis skatinti ligonines už geresnius veikos efektyvumo rodiklius, pasiektus 2014 metais.
Siekiant suvienodinti reikalavimus visoje Lietuvoje, buvo priimti sveikatos apsaugos ministro įsakymai, kurie užtikrins, kad visos teritorinių ligonių kasų sutartys su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis būtų sudaromos laikantis vienodų principų, o sutartinės sumos apskaičiuojamos vadovaujantis vienodais lėšų paskirstymo kriterijais.
E. sveikatos sistemos plėtra. Parengti projektų ,,E. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros plėtra“, ,,E. paslaugos ,,E. receptas“ plėtra“ ir ,,Nacionalinės medicininių vaizdų archyvavimo ir mainų informacinės sistemos ir jos pagrindu teikiamų elektroninių paslaugų sukūrimas“ veiklos modeliai, kurie apima ESPBIS IS (Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos) ir posistemių veiklos aprašymus, finansavimo modelius, sveikatos priežiūros įstaigų IS ir ESPBI IS integracinės sąsajos (duomenų mainų ir integracinių komponentų) specifikaciją, e. dokumentų formas ir kita. Atsižvelgiant į šiuos rezultatus, 2013 metų IV ketvirtį pradėti ESPBI IS diegimo darbai. Nuo 2015 metų įdiegus ESPBI IS, pacientams bus sudarytos sąlygos gauti veiksmingesnes ir kokybiškesnes sveikatinimo paslaugas ir užtikrinti duomenų mainai tarp sveikatos priežiūros įstaigų.
11.2. Farmacija
Vaistų prieinamumo gerinimas. 2013 metais ir toliau buvo siekiama mažinti kompensuojamųjų vaistų kainas ir skatinti racionalų jų vartojimą. Mažėjo pacientų priemokos ir priemokų už kompensuojamuosius vaistus dalis. Ši dalis, palyginti su bendra kompensuojamųjų vaistų įsigijimo išlaidų suma (procentais), sudarė apie 18,4 procento. Pacientai buvo skatinami pasirinkti generinius vaistus (pigesnius, tačiau ne prastesnius).
Dėl derybų su vaistų gamintojais monopolinių vaistų kainos mažėjo vidutiniškai 11 procentų, ekonominis efektas sudarė apie 7 mln. litų. Tai leis įsigyti daugiau onkologinėmis ir kitomis sudėtingomis ir sunkiomis ligomis sergantiems pacientams bei neišnešiotiems kūdikiams gydyti skirtų vaistų ir pagerinti gydymą.
Pakeista receptų rašymo ir vaistų bei kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) gyventojams tvarka – išrašyti Lietuvoje receptai galioja ir kitose ES šalyse. Nuo 2014 m. sausio 1 d. leidžiama ant vieno recepto blanko išrašyti tik vieną vaistą ar medicinos pagalbos priemonę.
11.3. Sporto politika
Sporto infrastruktūros plėtojimas. Siekiant sudaryti galimybes sportuoti visiems šalies gyventojams, 2013 metais pastatyti (arba rekonstruoti) ir atiduoti naudoti 3 modernūs ir tarptautinius standartus atitinkantys sporto ir sveikatingumo objektai: pastatytas Klaipėdos sporto medicinos centro pastatas; užbaigtas Lietuvos olimpinio sporto centro Trakų (irklavimo) sporto bazės modernizavimo II etapas; rekonstruotos varžybų aptarnavimo ir persirengimo patalpos šalia stadiono „Vingis“. Per 2013 metus įrengta 10 universalių dirbtinės dangos sporto aikštelių Šilutės, Vilkaviškio, Šalčininkų, Šiaulių, Mažeikių, Varėnos rajonų ir Kalvarijos, Vilniaus miesto bei Druskininkų savivaldybėse. Šiuo metu 49 šalies savivaldybėse jau įrengta 91 tokia sporto aikštelė.
Gyventojų fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos skatinimas. 2013 metais atlikta sociologinė apklausa parodė, kad sportuojančių ir besimankštinančių Lietuvos gyventojų dalis siekia 37,5 procento (2012 metais – 37 procentai). Palyginti su 2010 metais, sportuojančių ir besimankštinančių gyventojų dalis išaugo 1,5 procento, tačiau Lietuva vis dar nesiekia ES vidurkio (2010 metais – 40 procentų).
2013 metais organizuotos Lietuvos seniūnijų sporto žaidynės, Lietuvos mokinių olimpinis festivalis, Lietuvos neįgaliųjų sporto žaidynės, Lietuvos sveikuolių ir kiti renginiai. Per metus suorganizuotas net 421 toks renginys, skatinantis gyventojų fizinį aktyvumą. 2013 m. birželio 27–30 d. Klaipėdoje buvo surengtos IX pasaulio lietuvių sporto žaidynės, kuriose dalyvavo 2 560 dalyvių iš 20 valstybių, vyko 24 sporto šakų varžybos, Pasaulio lietuvių sporto forumas bei kultūrinė programa.
Siekiant sumažinti mirtingumą nuo išorinių mirties priežasčių, buvo įgyvendinama Vaikų mokymo plaukti bendrojo lavinimo mokyklose programa. 2013 metais vietoj planuotų apmokyti 1 600 moksleivių plaukti ir saugiai elgtis vandenyje ir prie vandens, buvo apmokyti 2 146 moksleiviai.
Lietuvos atstovavimas tarptautiniuose sporto renginiuose. 2013 metai Lietuvos sportui buvo itin sėkmingi – Justinas Kinderis ir olimpinė čempionė Laura Asadauskaitė asmeninėje įskaitoje tapo šiuolaikinės penkiakovės pasaulio čempionais; Europos ir pasaulio irklavimo čempionatuose Milda Valčiukaitė ir Donata Vištartaitė laimėjo visus įmanomus titulus; plaukikė Rūta Meilutytė ne tik iškovojo pasaulio ir Europos čempionės titulus, bet ir pagerino pasaulio bei Europos rekordus; Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė Europos vyrų krepšinio čempionate iškovojo antrąją vietą. Iš viso 2013 metais šalies sportininkai pasaulio ir Europos čempionatuose iškovojo 314 medalių: 54 medalius olimpinių sporto šakų olimpinėse rungtyse, 31 medalį olimpinių sporto šakų neolimpinėse rungtyse ir 229 neolimpinių sporto šakų medalius.
2013 m. liepos 26 – rugpjūčio 4 d. vykusiose XXII kurčiųjų olimpinėse žaidynėse Sofijoje (Bulgarijos Respublika) Lietuvos kurtieji sportininkai iškovojo 4 aukso, 5 sidabro ir 4 bronzos medalius, o komandinėje įskaitoje užėmė 10-ą vietą. Tai aukščiausias pasiekimas Lietuvos kurčiųjų sporto istorijoje. Iš viso 2013 metais neįgalieji sportininkai Kurčiųjų olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos neįgaliųjų čempionatuose iškovojo 20 medalių: 5 aukso, 9 sidabro ir 6 bronzos medalius.
Per 2013 metus Lietuvoje vyko 5 valstybės finansuojami pasaulio ir Europos čempionatai – FISA pasaulio jaunių irklavimo čempionatas, FIBA pasaulio jaunių merginų (iki 19 metų) krepšinio čempionatas, 2013 metų pasaulio karatė čempionatas, Europos II lygos komandinis lengvosios atletikos ir Europos jaunių sunkiosios atletikos čempionatai.
Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą sprendimus dėl daugiau nei 65 procentų valstybės biudžeto lėšų, skiriamų šalies kūno kultūros ir sporto plėtrai, priima ne valstybės institucija, atsakinga už valstybės politikos įgyvendinimą kūno kultūros ir sporto srityje, bet Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo taryba, kurios dauguma narių (keturi iš penkių) veikia visuomeniniais pagrindais. Siekiant veiksmingesnio ir skaidresnio lėšų panaudojimo kūno kultūros ir sporto plėtrai, svarstytina galimybė atsakomybę už Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymą ir panaudojimą perduoti Kūno kultūros ir sporto departamentui, kaip asignavimų valdytojui.
XII. ENERGETIKA IR ENERGETINIS SAUGUMAS
12.1. Regioniniai energetikos infrastruktūros projektai
Įgyvendinant valstybei svarbų ekonominį suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) terminalo projektą, buvo pasiekta reikšmingų rezultatų: pasirašytos sutartys su infrastruktūros įrengimo rangovais, baigtos teritorijų planavimo procedūros, baigti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos gilinimo darbai, laivo-saugyklos statybų ir testavimo darbai Pietų Korėjoje esančioje „Hyundai Heavy Industries Co., Ltd“ laivų statykloje. Planuojama, kad laivas-saugykla „Independence“ į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą atplauks 2014 metų rudenį. Siekiant, kad būtų pasirašytos SGD pardavimo sutartys ir skatinamas efektyvus gamtinių dujų tiekimo šaltinių įvairinimas, priimti Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai – nustatytos aiškios, skaidrios ir visiems rinkos dalyviams suprantamos taisyklės, skirtos efektyviai SGD terminalo veiklai užtikrinti; sudarytos sąlygos SGD terminalo projektą įgyvendinančiai akcinei bendrovei „Klaipėdos nafta“ atlikti tam tikras SGD terminalo operatoriui priskiriamas funkcijas; nustatyti gamtinių dujų tiekimo įvairinimo reikalavimai ir panašiai.
2013 m. liepos mėn. itin palankiomis sąlygomis pasirašyta ilgalaikės paskolos sutartis tarp akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ ir Europos investicijų banko (palankiomis sąlygomis susitarta dėl 87 mln. eurų paskolos). Šios lėšos bus skirtos terminalo infrastruktūros statyboms. Šiuo metu vykdomas tarptautinis konkursas, skirtas SGD tiekėjui atrinkti. Planuojama, kad paskirtasis tiekėjas – UAB LITGAS – gamtinių dujų tiekimo sutartį pasirašys iki 2014 metų vidurio.
Siekiant kuo geriau išnaudoti Klaipėdos SGD terminalo pajėgumus, būtina įgyvendinti magistralinio dujotiekio „Klaipėda–Kuršėnai“ 2-osios gijos statybos projektą. Parengti dokumentai (projekto galimybių studija, sąnaudų ir naudos analizė, verslo planas) pateikti Baltijos šalių reguliatoriams, kad būtų priimtas sprendimas dėl investicijų pasidalijimo, nes šis projektas reikšmingas ne tik Lietuvai, bet ir regiono mastu. Pradėtos teritorijų planavimo ir poveikio aplinkai vertinimo procedūros.
Baigti magistralinio dujotiekio „Klaipėda–Jurbarkas“ statybos darbai – užžiedinta Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistema ir 2013 m. gruodžio mėn. dujotiekis pripildytas dujų.
2013 metais toliau buvo vystomi tarpvalstybinių elektros jungčių su Lenkija „LitPol Link“ ir Švedija „NordBalt“ projektai: atliktos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, patvirtinti specialieji planai, atrinkti rangovai pagrindiniams darbams, rengiami techniniai projektai, gauti statybos leidimai, pradėti realūs statybos darbai. Jungtis numatoma pradėti eksploatuoti 2015 metų pabaigoje.
Įgyvendinant Lietuvos–Lenkijos dujų jungties projektą (GIPL), 2013 metais buvo pasiekti konkretūs ir labai reikšmingi rezultatai: baigta projekto galimybių studija, užsitikrintas ES finansavimas poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai parengti, pradėtos teritorijų planavimo procedūros. Baltijos šalių ir Lenkijos reguliatoriams pateiktas verslo planas, sąnaudų ir naudos analizė kartu su siūlymu dėl sąnaudų pasiskirstymo tarp valstybių (projektas teiks naudą visam regionui). Toliau bus siekiama užsitikrinti 50–75 procentų ES finansinę paramą statybos darbams, pasinaudojant Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) lėšomis (2014 metų II ketvirtį planuojama teikti paraišką Europos Komisijai).
2013 metais buvo atlikti esminiai darbai siekiant išsiaiškinti galimybes įrengti požeminę gamtinių dujų saugyklą Lietuvoje (Syderiuose): išgręžti tiriamieji gręžiniai, atlikti visi tyrimai. Pavyko užsitikrinti ES finansavimą projekto plėtros plano ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai parengti. Remiantis tyrimų rezultatais, parengtas saugyklos simuliacinis modelis.
Siekiant integracijos į ES elektros energetikos rinką, atliktas tyrimas ir nustatyti galimi Baltijos šalių elektros energijos sistemų sinchroninio sujungimo su kontinentinės Europos tinklais (toliau – KET) variantai. Susijungimo variantas turi būti pasirinktas bendru Estijos, Latvijos ir Lietuvos politiniu sprendimu. Estijos, Latvijos ir Lietuvos Ministrai Pirmininkai susitarė kartu spręsti regioninius tarpvyriausybinio lygio elektros energijos gamybos, sinchronizacijos ir rinkos veikimo klausimus. Patvirtinus bendrą Baltijos valstybių poziciją dėl Baltijos valstybių elektros energetikos sistemų sujungimo su KET darbui sinchroniniu režimu ir numatomų veiksmų planą, bus kreiptasi į ENTSO-E (European Network of Transmission System Operators for Electricity) dėl Baltijos valstybių elektros energetikos sistemų sujungimo su KET sinchroniniam darbui.
Lietuvos projektai („LitPol Link“, Baltijos valstybių elektros sistemos ir rinkos integracija (sinchronizacijos projektas), Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės 5 bloko plėtros projektas, Lietuvos–Lenkijos dujų jungtis, Latvijos–Lietuvos dujų jungties pralaidumo padidinimas, magistralinio dujotiekio „Klaipėda–Kiemėnai“ pralaidumo padidinimas) įtraukti į ES bendro intereso projektų sąrašą, kuriuo siekiama paspartinti ES vidaus rinkai sukurti būtinos energetikos infrastruktūros įgyvendinimą. Šie projektai, išskyrus Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės 5 bloko plėtros projektą, yra potencialūs kandidatai gauti finansavimą iš CEF – 2014–2020 metams numatoma 5,85 mlrd. eurų.
Saugios branduolinės energetikos plėtra Lietuvoje labai svarbi siekiant subalansuoto apsirūpinimo iš įvairių šaltinių elektros energija. Baltijos valstybių energetikos įmonės ir „Hitachi“ bendrai atliko branduolinės elektrinės Lietuvoje projekto ekonominio pagrįstumo vertinimą ir pateikė bendrą poziciją dėl projekto tęstinumo. Šie rezultatai aptarti 2013 m. lapkričio 8 d. Baltijos Ministrų Pirmininkų susitikime, kuriame susitarta, kad svarbiausi strateginiai elektros energetikos klausimai turi būti svarstomi Vyriausybių lygiu (Baltijos Ministrų Tarybos Vyresniųjų pareigūnų komitete). Paskutinius pasiekimus dėl Visagino branduolinės elektrinės projekto galima vertinti teigiamai: galimybė užtikrinti geresnes projekto finansavimo sąlygas, kurias visoms suinteresuotoms šalims pristatė strateginis investuotojas „Hitachi“ kartu su Japonijos eksporto kreditų agentūrų atstovais, didina projekto konkurencingumą ir daro jį priimtinesnį.
Vyriausybės nutarimu sudaryta komisija elektros gamybos, sinchronizacijos ir rinkos veikimo klausimams spręsti ne tik sudaro prielaidas spręsti Visagino branduolinės elektrinės projekto klausimus kartu su sinchronizacijos ir rinkos veikimo klausimais, bet ir užtikrina galimybes suformuoti Lietuvos poziciją atsakant į regioninių partnerių iškeltus atvirus projekto klausimus.
12.2. Elektros energetikos sektorius
2013 metais vyko valstybės valdomos energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ valdymo pertvarka – įdiegtas naujas korporatyvinio valdymo modelis, pagal kurį nustatomi pagrindiniai valdymo ir atskaitomybės principai, padedantys užtikrinti visos įmonių grupės veiklos efektyvumą, skaidrumą, atsakomybę ir atskaitomybę valstybei bei visuomenei. Įmonių grupės „Lietuvos energija“ veikla apima elektros ir šilumos energijos gamybą, skirstymą, tiekimą ir prekybą, be to, pradedama gamtinių dujų tiekimo veikla. Korporatyvinio valdymo pertvarka sudarė prielaidas įmonių grupės veiklos kryptis orientuoti į tvarų valstybės tikslų, nustatytų Nacionalinėje Lietuvos energetikos strategijoje ir kituose teisės aktuose, įgyvendinimą, užtikrinant atitiktį ES Trečiajam energetikos teisės aktų paketui. Taip pat korporatyvinis įmonių grupės valdymas turėtų užtikrinti įmonių grupės ilgalaikės vertės didinimą – patikimų, efektyvių ir kokybiškų paslaugų teikimą klientams, subalansuotą pajėgumų plėtrą ir kapitalo grąžą akcininkui – valstybei.
Lietuva pasirinko ir įgyvendino ES trečiojo energetikos teisės aktų paketo elektros direktyvoje numatytą nuosavybės atskyrimo modelį, paskirdama Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriumi LITGRID AB. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – VKEKK) nutarimu konstatavo, kad LITGRID AB perdavimo veiklos atskyrimas atitinka Elektros energetikos įstatymo nuostatas ir bendrovė gali būti paskirta perdavimo sistemos operatoriumi. 2013 m. spalio 26 d. ES oficialiajame leidinyje paskelbus informaciją apie VKEKK priimtą galutinį sprendimą dėl LITGRID AB paskyrimo perdavimo sistemos operatoriumi, laikytina, kad Lietuvoje yra visiškai įgyvendintos esminės ES trečiojo energetikos teisės aktų paketo nuostatos, susijusios su perdavimo sistemos operatoriaus veiklos atskyrimu. LITGRID AB atsako už patikimą Lietuvos elektros sistemos perdavimo tinklo, jungiamųjų linijų ir kitų elektros sistemų darbą.
12.3. Dujų sektorius
2013 metais Lietuva pradėjo įgyvendinti ES trečiojo energetikos paketo Gamtinių dujų direktyvoje numatytą nuosavybės atskyrimo modelį, pagal kurį turi būti atskirta veikla ir atsakomybė už dujų pirkimą ir pardavimą nuo atsakomybės už dujų transportavimą ir vamzdynus. Pagrindinis tokio veiklų padalijimo tikslas – liberalesnė gamtinių dujų rinka ir mažesnės dujų kainos. Perdavimo veiklos atskyrimas vykdomas dviem etapais: I – nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. gamtinių dujų perdavimo veiklą pradėjo vykdyti nuo AB „Lietuvos dujos“ teisiškai, funkciškai ir organizaciniu požiūriu atskirtas perdavimo sistemos operatorius AB „Amber Grid“; II – iki 2014 m. spalio 31 d. turės pasikeisti naujos AB „Amber Grid“ akcininkų struktūra ir perdavimo veiklos atskyrimas bus visiškai įgyvendintas.
Skalūnų dujos. Nuo 2013 m. liepos 1 d. įsigaliojus Žemės gelmių įstatymo pakeitimams, nustatantiems specialius reikalavimus netradicinių angliavandenilių žvalgybai ir gavybai, patvirtinti įgyvendinamieji teisės aktai, reglamentuojantys sugriežtintus aplinkosaugos reikalavimus: vykdant skalūnų dujų ar naftos žvalgybą ir gavybą, privalomas kompleksinis monitoringas (oro, požeminio ir paviršinio vandens, žemės gelmių stebėsena), monitoringo metu giluminiais gręžiniais bus stebima požeminio vandens išteklių būklė, tikrinama kastinių šulinių vandens kokybė 5 km atstumu nuo gręžinio aikštelės, vykdant hidraulinio ardymo darbus taip pat bus reikalaujama stebėti žemės gelmių seisminį aktyvumą; prieš pradedant žvalgybos darbus, veiklą vykdanti įmonė turės pranešti Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams, Lietuvos geologijos tarnybai, Visuomenės sveikatos centrui apskrityje, Radiacinės saugos centrui apie chemines medžiagas ir tikslią jų sudėtį bei kiekį; susidariusios kasybos pramonės atliekos (hidraulinis ardymo skystis, gręžinio kirtavietės šlamas) turės būti tvarkomos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo; jau pasiruošimo žvalgybos darbams stadijoje visuomenė galės susipažinti ir teikti savo pastabas dėl planuojamos ūkinės veiklos.
Siekiant supažindinti visuomenę su naujomis molo skalūnų angliavandenilių žvalgybos ir gavybos sektoriaus technologijomis, surengti 5 visuomenės informavimo renginiai konkursiniame skalūnų dujų plote, sukurtas interaktyvus žiniatinklis visuomenės švietimui skalūnų dujų tema www.skalunudujos.lt, apie projektą ir skalūnų dujas parengti ir išspausdinti lankstinukai, brošiūros, parengti 5 informaciniai stendai, publikuoti 5 informaciniai straipsniai regioninėje spaudoje, sukurtas filmas, informuojantis vietines bendruomenes, verslo atstovus, savivaldą, kurios teritorijoje planuojama tirti ir išgauti netradicinių angliavandenilių išteklius, atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kuri parodė, kad tokio pobūdžio informacinių renginių labai trūksta.
Nustačius griežtesnius reikalavimus netradicinių angliavandenilių žvalgybai ir gavybai, tarptautinio angliavandenilių išteklių naudojimo konkurso Šilutės–Tauragės plote vienintelis dalyvis ir laimėtojas Chevron Exploration & Production Lietuva UAB atsiėmė savo pasiūlymą dalyvauti minėtame konkurse. Lietuvos geologijos tarnybai įvertinus pasikeitusią teisinę ir mokestinę aplinką ir pateikus reikiamus dokumentus, 2014 metais bus organizuojamas pakartotinis skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos konkursas.
12.4. Atsinaujinantys energijos ištekliai
2013 metų pradžioje, reaguojant į susidariusią kritinę situaciją dėl skatinimo plėtoti saulės šviesos energijos elektrines, buvo parengtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, leidęs išvengti galimo elektros energijos kainos vartotojams didėjimo. Per 2012 metus buvo pateikta apie 15 tūkst. prašymų instaliuoti beveik 500 MW suminės galios saulės šviesos energijos elektrinių (iki 30 kWh galingumo). Jeigu būtų pastatytos visos saulės šviesos energijos jėgainės, kurioms skatinimas turėjo būti suteiktas pagal senąją tvarką, vien šiems gamintojams kasmet reikėtų išmokėti iki 400 mln. litų. Po Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo numačius šių elektrinių plėtros ribojimus, dauguma gamintojų atsisakė toliau vystyti veiklą. Kai kurie jų kreipėsi dėl patirtų išlaidų kompensavimo. Kompensavimo prašymai jau yra išnagrinėti ir patvirtinta kompensuotina suma siekia apie 12 mln. litų.
Parengta ataskaita, kurioje išnagrinėta biokuro pasiūla ir paklausa 2020–2025 metais, įvertinta biokuro kaina, išaugus jo vartojimui, išnagrinėta biokuro vartojimo „išorinė nauda“ (lėšos, grįžtančios į nacionalinę ekonomiką). Parengtas Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos projektas, kuriame įvertintos bene didžiausią potencialą Lietuvoje turinčių energijos išteklių – biomasės – panaudojimo galimybės. Biomasę naudojant pirmiausia šilumos ir elektros gamybai, tikimasi ne tik atpiginti šios energijos kainą vartotojams, bet ir prisidėti prie naujų darbo vietų kūrimo vystant su biomase susijusias pramonės šakas.
12.5. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas
Efektyvus energijos išteklių ir energijos vartojimas yra vienas svarbiausių ilgalaikių Lietuvos energetikos strateginių tikslų. 2013 metais buvo rengiami Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą įgyvendinančių teisės aktų projektai: Energetikos įstatymo, Elektros energetikos įstatymo, Šilumos ūkio įstatymo ir Gamtinių dujų įstatymo pakeitimų bei Energijos vartojimo efektyvumo įstatymo projektai.
Priimtas Vyriausybės nutarimas, kurio pagrindu bus sudaromas valstybės institucijų naudojamų pastatų, kurių 3 procentai bendro ploto bus renovuojama nuo 2014 metų, sąrašas.
12.6. Šilumos ūkis
2013 metais buvo tobulinama šilumos tiekimo veiklos reguliavimo ir kontrolės sistema, siekiant mažinti šilumos kainas vartotojams. Šilumos kainos per šiuos metus sumažėjo nuo 26,34 iki 23,68 ct/kWh, arba 10 procentų. Tam įtakos turėjo ne tik nuosaikus gamtinių dujų kainų mažėjimas, tačiau ir aktyvūs Vyriausybės veiksmai skatinant šilumos ūkiuose naudoti daugiau biokuro, taip pat kitos priežastys.
2013 metų pabaigoje jau buvo įrengta apie 830 MW šilumos gamybos iš vietinių biokuro įrenginių ir tikėtina, kad iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintos šilumos dalis sudarys 30–35 procentus centralizuoto šilumos tiekimo (2012 metais – 27,2 procento).
Energetikos ministerija, bendradarbiaudama su kitomis institucijomis, pasiekė, kad ES struktūrinė parama būtų padidinta ir panaudota kuo veiksmingiau. Iš viso buvo paskirstyta apie 30 mln. litų šilumos tinklų modernizavimui ir apie 70 mln. litų investicijoms į atsinaujinančių išteklių panaudojimą šilumos gamybai.
2013 metais priimtas šilumos ūkį reglamentuojančių įstatymų paketas, kurio tikslas – skatinti intensyvesnį biokuro panaudojimą, privalomos biokuro dalies pirkimo per biržą nustatymą, taip pat sudarė prielaidas dar labiau naudoti ES struktūrinę paramą, investuojant didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Parengtas Nacionalinės šilumos ūkio plėtros programos projektas, kuriame nustatytos ilgalaikės ir kompleksinės šilumos gamybos, bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (kogeneracijos) bei šilumos perdavimo plėtros ir modernizavimo kryptys, taip pat jo įgyvendinimo valstybės teritorijoje priemonės. Nacionalinės šilumos ūkio plėtros programos ir Atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros programos projektuose, įvertinus biokuro plėtros šilumos ūkyje galimybes, numatyta, kad racionali biokuro plėtra šilumos sektoriuje siekia 70 procentų. Įgyvendinus programą, tikėtinas apie 20 procentų šilumos kainų sumažėjimas.
Valstybei nusprendus aktyviai išnaudoti vietinių išteklių (biokuro) teikiamą naudą ir galimą įtaką šilumos kainų sumažinimui, parengta teisinė bazė, leisianti vis didesne biokuro dalimi prekiauti skaidriais ir visiems vienodais principais veikiančioje biokuro biržoje. Taip pat siekiant objektyviai įvertinti ir palyginti šilumos tiekėjų įsigyjamo biokuro kainą, nustatyta, kad palaipsniui pereinama prie privalomo biokuro svėrimo matavimo priemonėmis ir jo apskaitos.
Daugiabučių namų atnaujinimas (modernizavimas). 2013 metais sukurtas ir pradėtas įgyvendinti naujas daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) modelis – išplėstas ir apibrėžtas savivaldybių vaidmuo įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą; įtvirtintas mechanizmas, skatinantis nepasiturinčius gyventojus dalyvauti renovacijos procese; išplėsti modernizavimo projektų įgyvendinimo ir finansavimo būdai; iki 25 procentų padidintas papildomos Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis teikiamos valstybės paramos dydis; įtvirtintas projekto parengimo ir jo įgyvendinimo išlaidų padengimas už savivaldybių būstą; nustatyta, kad projektui parengti, įgyvendinimui administruoti ir techninei priežiūrai vykdyti išlaidos gali būti ir apmokamos, ir kompensuojamos; nustatyta, kad darbai ir paslaugos, perkami per viešąją įstaigą CPO LT, o kai to padaryti negalima, – pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ar aplinkos ministro patvirtintą tvarką, taip siekiant užtikrinti pirkimų skaidrumą, namų savininkų pasitikėjimą ir paspartinti modernizavimo procesą. Siekiant padidinti būsto modernizavimo (atnaujinimo) administravimo efektyvumą, įsteigta viešoji įstaiga Būsto energijos taupymo agentūra, kuri koordinuoja savivaldybių energinio efektyvumo didinimo programų rengimą, vykdo atnaujintų (modernizuotų) daugiabučių namų stebėseną ir kita.
Į daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) procesą įsitraukė visos savivaldybės. Jų teritorijose atrinkta 914 neefektyviausiai energiją naudojančių daugiabučių namų pirmajam daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) pagal savivaldybių energinio efektyvumo didinimo programas etapui (vidutiniškai po 16 namų iš kiekvienos savivaldybės). Parengti ir suderinti 1 269 daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) investicijų projektai, iš jų 1 015 numatytų įgyvendinti pagal savivaldybių programas (buvo planuota 800). Paskelbtas kvietimas į II atnaujinimo (modernizavimo) etapą – jame norą dalyvauti pareiškė 58 savivaldybės su atrinktais 1 683 daugiabučiais. Iš viso 2013 metais suteikta 6,299 mln. litų valstybės parama daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) (4,44 mln. litų valstybės biudžeto ir 1,86 mln. litų Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis).
XIII. TRANSPORTAS
Lietuvos transporto sektorius išliko stabilus ir reikšmingas šalies ekonomikos variklis, didinantis mūsų valstybės konkurencingumą tarptautiniu mastu. Transporto sektoriaus plėtra 2013 metais nebuvo rekordinė, nors nuosmukio taip pat išvengta. Išankstiniais duomenimis, 2013 metais transporto ir saugojimo, pašto ir ryšių sektoriuje sukurta 15,6 mlrd. litų bendrosios pridėtinės vertės (toliau – BPV) (2012 metais ji siekė 15 mlrd. litų), tai sudaro apie 13 procentų iš viso Lietuvoje sukuriamos BPV ir beveik dvigubai lenkia esamą Europos vidurkį.
14 pav. Transporto ir saugojimo, pašto ir ryšių sektoriuje sukurta BPV 2010–2013 metais, mlrd. litų
Šaltinis – Statistikos departamento duomenys
2013 metais geležinkelių transportu vežta 48 mln. t krovinių (2,7 procento mažiau negu 2012 metais), krovinių krova Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste sumažėjo 5,2 procento
________________________
* Išankstiniai 2013 metų duomenys
(33,4 mln. t), atitinkamai 7,4 procento didėjo kelių ir 5,4 procento jūrų transportu vežtų krovinių.
Susisiekimo ministro valdymo sričiai priskirtos valstybės valdomos įmonės (6 valstybės įmonės ir 7 akcinės bendrovės) 2013 metais uždirbo apie 150 mln. litų grynojo pelno, 29 procentais mažiau nei 2012 metais, kai pelnas siekė beveik 210 mln. litų. Išankstiniais duomenimis, daugiausia pelno pernai uždirbo akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ – 97 mln. litų, nors, palyginti su 2012 metais, bendrovės pelnas sumažėjo beveik 25 procentais (2012 metais bendrovės grynasis pelnas sudarė 130 mln. litų).
Susisiekimo ministerijos koordinuojamiems transporto infrastruktūros modernizavimo ir plėtros projektams įgyvendinti 2013 metais panaudota daugiau kaip 1,81 mlrd. litų valstybės biudžeto lėšų, iš jų 1,13 mlrd. litų ES struktūrinės paramos). Transporto srityje 2013 metais pasiekti vieni geriausių 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos rodiklių – pasirašytos visos šio laikotarpio projektų finansavimo ir administravimo sutartys, išmokėta didžiausia ES lėšų suma – 964 mln. litų. Nuo laikotarpio pradžios iki 2013 m. gruodžio 31 d. į Lietuvos transporto infrastruktūros modernizavimą investuota 4,29 mlrd. litų, arba 80 procentų visos 2007–2013 metais skirtos ES struktūrinės paramos. Šios lėšos tiesiogiai pasiekė verslą ir tapo svariu indėliu į Lietuvos ekonomiką.
Geležinkelių transporto sektorius. Svarbiausi darbai, nuveikti 2013 metais geležinkelių transporto sektoriuje, susiję su didžiausiu šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamu projektu „Rail Baltica“ – vienu iš prioritetinių Europos geležinkelių, sujungsiančių Helsinkį, Taliną, Rygą, Kauną ir Varšuvą, projektu. 2013 metais pasirašytos rangos darbų sutartys dėl geležinkelių ruožo Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena–Kaunas esamos vėžės rekonstrukcijos, įrengiant sugretintą 1 435 mm / 1 520 mm vėžės pločio geležinkelio kelią arba tiesiant papildomą 1 435 mm vėžės pločio kelią palei esamą geležinkelių liniją. Geležinkelių linijos rekonstrukcijos darbus nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno numatoma baigti 2015 metais.
Toliau plėtojant projektą „Rail Baltica“, numatoma tiesti europinę vėžę nuo Kauno iki Talino („Rail Baltica 2“). Vadovaujantis bendrovės AECOM atliktos galimybių studijos ir UAB „Sweco Lietuva“ atlikto europinio standarto geležinkelių linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena strateginio pasekmių aplinkai vertinimo rezultatais, nustatyta, kad būtų patraukliausia geležinkelių liniją „Rail Baltica 2“ link Rygos tiesti pro Panevėžį. Be to, Lietuvos, Latvijos ir Estijos transporto ministrai Rygoje pasirašė deklaraciją dėl bendradarbiavimo toliau įgyvendinant projektą „Rail Baltica“ – sutarta projektui „Rail Baltica 2“ steigti bendrą įmonę, taip pat prie šios įmonės steigimo pakviesti prisidėti Lenkiją ir Suomiją. Svarbiausias klausimas toliau įgyvendinant projektą „Rail Baltica“ – Vilniaus integravimas europine vėže į „Rail Baltica 2“ geležinkelio liniją. Vyriausybė įpareigojo atlikti studiją ir išnagrinėti galimus alternatyvius sprendimus dėl Vilniaus integravimo į „Rail Baltica“ trasą, kuri šiuo metu yra Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena–Kaunas–Panevėžys–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena.
Tęsiant geležinkelių tinklo modernizavimą, 2013 metais kapitališkai suremontuota 81,2 kilometro geležinkelio kelių, 21,3 kilometro bėgių pakeisti ilgabėgiais, toliau atnaujinamos geležinkelio stotys.
Maršrutu Vilnius–Minskas–Vilnius pradėjo kursuoti 2 nauji modernūs dyzeliniai traukiniai, galintys važiuoti 140 km/val. greičiu.
Skatindama krovinių vežimą Rytų–Vakarų transporto koridoriumi ir siekdama išnaudoti Lietuvos ir Kinijos pranašumus geležinkelių versle, akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė bendradarbiavimo memorandumą su Kinijos geležinkelių tarptautinio multimodalinio transporto įmone CRIMT (China Railway International Multimodal Transport Co, Ltd).
Vandens transporto sektorius. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas – svarbiausias Lietuvos pervežimų generatorius ir pagrindinis tranzito centras. Didinant uosto konkurencingumą, 2013 metais baigti itin svarbūs darbai: Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos kanalas buvo pagilintas nuo 13 iki 14,5 metrų ir paplatintas nuo 125 iki 150 metrų. Atlikus šiuos darbus, padidėjo didžiųjų laivų plaukimo ir manevravimo uoste saugumas ir uosto pralaidumas, palyginti su kaimyniniais konkurenciniais Rygos ir Talino uostais. Esant tokiems uosto laivybos kanalo parametrams, Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste sudarytos sąlygos priimti didesnio ilgio ir pločio Post Panamax laivus.
Centrinėje uosto dalyje pastatytas vienas iš moderniausių Baltijos jūroje keleivių ir krovinių terminalas, kuris užtikrina aukščiausio lygio spartų, patogų keleivių aptarnavimą ir teikiamų paslaugų kokybę. Sudarytos sąlygos aptarnauti daugiau keleivių, priimti daugiau kruizinių laivų ir ro-ro krovinius gabenančius keltus. Klaipėdos keleivių ir krovinių terminale planuojama per metus perkrauti apie 6 mln. tonų ro-ro krovinių ir priimti apie 500 tūkst. keleivių.
2013 metais pastatyta ir rekonstruota 2 207 metrai krantinių, pastatyta ir rekonstruota 6 859 metrai geležinkelio kelių, suremontuota 1 650 metrų geležinkelio kelių, pastatyta ir rekonstruota 3 215 metrų automobilių kelių, iki 16 metrų pagilinta akvatorijos dalis, reikalinga SGD terminalo infrastruktūros statybai.
2013 metais išanalizuotas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų už įplaukiančius linijinius konteinerinius laivus, linijinius ro-ro ir ro-pax laivus dydis. Nustatyta, kad Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste taikomos rinkliavos, palyginti su konkurenciniais Rygos ir Talino jūrų uostais, yra mažiausios ir rinkliavų dydžių keisti netikslinga.
2013 metais navigacijos laikotarpiu (balandžio 25 d. – lapkričio 9 d.) eksploatuota 384,4 kilometro valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių.
Kelių transportas. 2013 metais ypatingas dėmesys buvo skiriamas Lietuvos teritoriją kertančioms europinėms magistralėms modernizuoti. Tobulinant esamo transeuropinio tinklo dalį ir didinant Lietuvos ūkio konkurencingumą, panaudojant ES struktūrinės paramos lėšas 2013 metais buvo nutiesta ir rekonstruota 74 kilometrai tarptautiniam transeuropinio transporto tinklui (TEN-T) priklausančių kelių, 19 vienetų nesaugių sankryžų (krašto ir magistraliniuose keliuose), 2,91 kilometro saugių pėsčiųjų ir dviračių takų. Būtina pažymėti, kad baigta viena svarbiausių jungčių siekiant sukurti Vilniaus miesto aplinkkelių ir vidinių greito eismo gatvių sistemą – transeuropinio tinklo kelio E85 magistralėje nutiestas Vilniaus miesto pietinis aplinkkelis, kurio ilgis – 7,67 kilometro.
Transeuropinio tinklo kelyje E67 („Via Baltica“) rekonstruotas daugiau kaip 13 kilometrų kelio A10 ruožas (Riaubonys–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena). Šiuo ruožu transporto srautai vyksta nuo Prahos per Varšuvą, Marijampolę, Kauną, Rygą, Taliną iki Helsinkio. Padidėjo šio ruožo maršruto patrauklumas Lietuvos ir užsienio šalių eismo dalyviams.
Lietuvos kelių tinkle asfaltuota 35,38 kilometro žvyrkelių.
2013 metais išliko aktualus Kelių priežiūros ir plėtros programos (toliau – KPPP) lėšų paskirstymo klausimas. Svarbu pasiekti, kad nemažėtų KPPP lėšos, skirtos kelių priežiūrai ir plėtrai, ir kad šios lėšos būtų paskirstytos metų pradžioje. Taip pat reikia siekti, kad dalis KPPP lėšų nebūtų skirta bendroms biudžeto reikmėms.
Saugaus eismo užtikrinimas. Žuvusiųjų skaičiaus mažėjimas išlieka svarbiausiu prioritetu šioje srityje. Lietuvos keliuose 2013 metais užregistruota 3 418 eismo įvykių, 4 040 žmonių sužeista, 258 žmonės žuvo. Palyginti su 2012 metais, 2013 metais žuvo 44 žmonėmis (arba 14,6 procento) mažiau, ir tai geriausias rezultatas, tačiau žuvusiųjų skaičius, tenkantis 1 mln. gyventojų, – 88 žmonės (2012 metais – 101, 2011 metais – 98, 2010 metais – 92) – vis dar išlieka didelis, palyginti su kitomis Europos valstybėmis. Todėl svarbiausias uždavinys yra toliau siekti, kad pagal žuvusių eismo dalyvių skaičių, tenkantį 1 mln. šalies gyventojų, Lietuva atsidurtų tarp 10 geriausiais rezultatais pasižyminčių ES valstybių (ne daugiau kaip 60 žuvusiųjų / 1 mln. gyventojų).
2013 metais vykdoma aktyvi švietėjiška veikla ir diegiamos eismo saugos priemonės turėjo įtakos žuvusiųjų skaičiaus mažėjimui. Sukurtos ir transliuotos savaitinės laidos saugaus eismo tema televizijose (laidos „Ne vienas kelyje“ ir „Keliai, mašinos, žmonės“), sukurti ir 124 kartus transliuoti vienos minutės trukmės reportažai televizijose, informacija saugaus eismo tema skelbta interneto naujienų portaluose. 2013 metais buvo įgyvendinti svarbūs saugaus eismo projektai: ,,Saugokime vieni kitus kelyje“ ir ,,Eismo saugumas bendruomenėse“. Vykdytų projektų, akcijų tikslas buvo skatinti vairuotojus neviršyti greičio, vairuotojus ir keleivius prisisegti saugos diržus, vairuotojus nevairuoti išgėrus ir sudaryti nepakantumo atmosferą neblaiviems vairuotojams, pėsčiuosius ir dviratininkus naudoti atšvaitus ir kitas matomumą gerinančias priemones, pėsčiuosius ir dviratininkus kelyje elgtis saugiai ir dėmesingai.
2013 metais nutiesta 14 kilometrų pėsčiųjų ir dviračių takų, įrengta 38,4 kilometro atitvarų, įrengta 1,2 kilometro tinklo tvorų, įrengtos greitį mažinančios priemonės (103 vienetai), rekonstruotos 32 sankryžos, įrengta 1 590 kelio ženklų, skirtų eismo saugai gerinti, padidintas šalikelių saugumas (40 kilometrų), 3,3 kilometro avaringų ruožų įrengtas apšvietimas ir kita.
2013 metais priimtas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo siekiama pakeisti nedrausmingų vairuotojų elgesį.
Oro transportas. Toliau buvo įgyvendinamos priemonės, skirtos naujiems vežėjams į Lietuvos oro uostus pritraukti. 2013 metais iš / į tarptautinio (-į) Vilniaus oro uosto (-ą) tiesioginiai reguliarieji skrydžiai buvo vykdomi 36 kryptimis, iš (į) Kauno (-ą) – 18 krypčių, iš (į) Palangos (-ą) – 3 kryptimis (Ryga, Kopenhaga ir Oslas). 2013 metais iš tarptautinio Vilniaus oro uosto pradėjo skrydžius aviakompanijos Air Lituanica, WizzAir Ukraine, Turkish Airlines, Polet airlines, iš tarptautinio Palangos oro uosto vasarą reguliariuosius skrydžius į Maskvą vykdė aviakompanija RusLine, o kalėdinių švenčių laikotarpiu į Londoną ir Dubliną skrydžius vykdė aviakompanija Air Lituanica.
Siekiant užtikrinti koordinuotą visų 3 tarptautinių oro uostų – Vilniaus, Kauno ir Palangos – plėtrą ir tiesioginių skrydžių krypčių iš prioritetinių atvykstamojo turizmo rinkų skaičių, svarbu sukurti efektyvų oro uostų valdymo modelį. Atsižvelgiant į tai, kad oro uostų sujungimas leistų segmentuoti jų veiklą, parengti tvaresnį kiekvieno iš jų plėtros modelį, sudarytos teisinės sąlygos reorganizuoti valstybės įmonę „Kauno aerouostas“ ir valstybės įmonę Tarptautinį Palangos oro uostą – prijungti jas prie reorganizavime dalyvaujančios valstybės įmonės Tarptautinio Vilniaus oro uosto.
Lietuvos tarptautiniuose oro uostuose 2013 metais skrydžių skaičius, palyginti su 2012 metais, padidėjo 3,6 procento, aptarnauta 10 procentų daugiau keleivių ir 11 procentų padidėjo gabentų krovinių ir pašto kiekis.
Tarptautinis bendradarbiavimas. Suaktyvinta tarptautinio bendradarbiavimo su užsienio valstybėmis veikla. Konteinerinis traukinys „Vikingas“ – bendras Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos geležinkelių projektas, jungiantis Baltijos ir Juodąją jūras, plečia veiklos geografiją – 2013 metais prie šio projekto prisijungė Turkija ir Rumunija.
Viešųjų logistikos centrų steigimas. Siekiant Lietuvos transporto sistemos integracijos į bendrą ES transporto tinklą, sudaromos sąlygos įvairių transporto rūšių sąveikai. 2013 metais pradėti statyti Vilniaus ir Kauno viešųjų logistikos centrų įvairiarūšiai terminalai. Viešieji logistikos centrai pagerins logistikos paslaugų kokybę, paskatins miestų infrastruktūros ir smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą, sukurs naujų darbo vietų, pagerins verslo sąlygas regionuose.
Pasienio kontrolės punktai. 2013 metais Kybartų pasienio kontrolės punkte įdiegta pirmoji nauja transporto priemonių, laukiančių kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną, eilių valdymo informacinė sistema ir taip sudaryta galimybė vairuotojams registruotis į eilę. Vykstant į Kaliningrado sritį arba Baltarusiją, pageidaujamą valstybės sienos kirtimo laiką galima iš anksto rezervuoti prisijungus prie sistemos.
Paštas. Įsigaliojus naujos redakcijos Pašto įstatymui, 2013 metais įvyko esminių pokyčių pašto srityje – liberalizuota pašto paslaugų rinka, nebeliko pašto paslaugas teikiančių ūkio subjektų skirstymo į pašto paslaugų teikėjus ir pasiuntinių paslaugų teikėjus. Dabar visi pašto sektoriuje veikiantys ūkio subjektai vadinami pašto paslaugų teikėjais, o jų teikiamos paslaugos – pašto paslaugomis. 2013 metų pabaigoje pašto paslaugų teikimo veikla vertėsi 72 juridiniai arba fiziniai asmenys. Atsižvelgiant į vartotojų poreikius, nuolat augančią elektroninę prekybą, pašto paslaugų rinkoje siūloma įvairių vartotojui patogių paslaugų, kad pašto siuntos būtų pristatytos greitai ir kokybiškai.
XIV. Aplinkosauga ir urbanistika
Išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas. 2013 metais patvirtintas Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos tikslų ir uždavinių 2013–2020 metams įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas, kuriame numatytos priemonės klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslams įgyvendinti.
2013 metais skirta daugiau kaip 176,49 mln. litų Klimato kaitos specialiosios programos lėšų atsinaujinančių energijos šaltinių diegimo ir energetinio efektyvumo didinimo projektams finansuoti ir paskelbti kvietimai teikti paraiškas pagal 7 finansavimo kryptis (visuomeninės paskirties pastatų atnaujinimas (modernizavimas), sumažinant energijos suvartojimo sąnaudas; atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimas individualiuose gyvenamosios paskirties pastatuose; biokuro ruošos iš miško kirtimo atliekų modernizavimas ir kitos).
2013 metais parengti teisės aktų pakeitimai, kurie leidžia mažos apimties projektus vertinti supaprastinta tvarka ir taip gyventojams palengvinti sąlygas kreiptis dėl paramos skyrimo.
2013 metais Klimato kaitos specialiajai programai gauta 107,96 mln. litų pajamų už aukcione parduotus apyvartinius taršos leidimus.
Juridinių asmenų atsakomybė už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą. Parengti Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo ir su juo susijusių teisės aktų projektai, kuriais nustatoma atsakomybė juridiniams asmenims už aplinkos teršimą, neteisėtą gamtos išteklių naudojimą, klaidinančios aplinkosauginės informacijos pateikimą, saugomų teritorijų, vandens telkinių apsaugos pažeidimus ir kitą veiklą. Įsigaliojus šių teisės aktų pakeitimų nuostatoms, bus užtikrinta veiksmingesnė aplinkos apsauga ir racionalesnis gamtos išteklių naudojimas, taip pat įteisintas veiksmingas kontrolės mechanizmas, kuris leis taikyti atsakomybę juridiniams asmenims už padarytus pažeidimus aplinkai, kartu taikyti ir pažeidimų prevenciją.
Atliekų tvarkymas. Siekiant, kad atliekų tvarkymas Lietuvoje taptų šiuolaikiškas, kad būtų įvykdyti ES reikalavimai ir užduotys, kad gyventojai gautų geros kokybės ir įperkamas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas ir kad Lietuvoje būtų pradėti taikyti atliekų perdirbimo ir jų naudojimo skatinimo būdai ir priemonės, Seimui pateiktas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, numatantis mokesčio už aplinkos teršimą šalinamomis atliekomis (sąvartyno mokesčio) įvedimą nuo 2016 metų, ir Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Šiuo projektu siūloma keisti regioninių atliekų tvarkymo centrų (toliau – RATC) valdymą (numatyti galimybę Aplinkos ministerijai deleguoti savo narius į RATC kolegialius valdymo organus), siekiant regioninių atliekų tvarkymo sistemų veiksmingumo, reglamentuoti savivaldybių atsakomybę; nustatyti, kad komunalinių atliekų infrastruktūra, kuriai kurti buvo arba bus panaudotos ES ir (ar) valstybės lėšos, nuosavybės teise priklauso tik savivaldybėms (jų kontroliuojamai įmonei arba jų įsteigtam komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui), t. y. negali būti privatizuojama; nustatyti, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas atlieka RATC.
Siekiant, kad viešoji komunalinių atliekų tvarkymo paslauga būtų teikiama sąnaudomis pagrįstomis kainomis, taikant vienodus metodus ir principus, skatintų atliekų turėtojus rūšiuoti atliekas, Vyriausybės nutarimu patvirtinta rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodika, į kurią atsižvelgdamos savivaldybės nustato atitinkamos rinkliavos ar kitos įmokos dydį.
Mažinant miškų, parkų, gyvenamosios aplinkos taršą atliekomis, iki 10 kartų padidinti aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžiai, kurie iki šiol buvo beveik simboliniai. Siekiant skatinti tausojantį vartojimą, racionalų išteklių ir medžiagų naudojimą, patvirtinta Valstybinė atliekų prevencijos programa 2014–2020 metų laikotarpiui. Parengtas Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano projektas, kuriame nustatyti atliekų tvarkymo tikslai, uždaviniai ir priemonės, atliekų tvarkymo užduotys (valstybinės ir savivaldybių). Baigiamas kurti Atliekų tvarkytojų valstybės registras.
Miškų ūkis. Siekiant racionaliau naudoti šalies miškų išteklius ir padidinti valstybės biudžeto pajamas iš miškų, Aplinkos ministerijos siūlymu 2013 metais nustatyti kriterijai, kuriuos atitinkantys valstybiniai miško sklypai, rezervuoti nuosavybės teisėms atkurti, bet tam nepanaudoti, priskiriami valstybinės reikšmės miškams ir perduodami patikėjimo teise valdyti valstybės įmonėms miškų urėdijoms. 2013 metais valstybinės reikšmės miškams priskirta 1 230 ha tokių miškų. Dėl to jau artimiausiais metais valstybės biudžeto pajamos padidės dėl papildomų pajamų iš mokesčių už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką, o kaimo vietovėse bus sukurta naujų darbo vietų, šie miškai bus geriau prižiūrimi ir tvarkomi. Be to, 2013 metais miškų urėdijoms perduota 866 ha miškų ūkio paskirties žemės miškui veisti ir miškų ūkio veiklai vykdyti. Siekiant, kad miesto miškai būtų tvarkomi veiksmingai, pradėtas šių miškų perdavimo valdyti patikėjimo teise miškų urėdijoms arba savivaldybėms procesas, koordinuoti miestų miškų kadastriniai matavimai (2013 metais įregistruota 3 237 ha miestų miškų).
2013 metais įveista 2 940,3 ha naujų miškų (iš jų 742,3 ha – miškų urėdijose). Dėl šio naujų miškų įveisimo ir savaiminio miškų plitimo šalies miškingumas per metus padidėjo nuo 33,29 iki 33,34 procento.
Sukurta medienos kuro pasiūlos ir paklausos periodinio vertinimo savivaldybių lygmeniu sistema (medienos kuro paklausos savivaldybėse nustatymas, šio kuro pasiūlos įvertinimas, finansinio skatinimo priemonių plačiau naudoti medienos kurą patvirtinimas). Informaciniai paklausos ir pasiūlos duomenys skelbiami Aplinkos ministerijos ir Generalinės miškų urėdijos interneto tinklalapiuose. Medienos kuro pasiūlos ir paklausos duomenys pagal savivaldybes bus atnaujinami kasmet.
2013 metais patvirtinus privačių miškų savininkų kooperatyvų steigimo sutarties pavyzdinę formą ir pavyzdinius įstatus, palengvintas ketinančiųjų vykdyti miškų ūkio veiklą steigiant kooperatinę bendrovę (kooperatyvą) darbas.
Saugomų teritorijų ir bešeimininkių statinių tvarkymas. Siekiant užtikrinti saugomų teritorijų apsaugą ir tvarkymą, veiksmingą valdymą ir į šiuos procesus aktyviau įtraukti saugomų teritorijų gyventojus, 2013 metais valstybės biudžeto ir ES struktūrinių fondų lėšomis sutvarkyti ir pritaikyti lankyti 4 valstybiniai gamtiniai draustiniai, tęsiama jau sutvarkytų paveldo objektų priežiūra. Apleistiems bešeimininkiams pastatams likviduoti ir pažeistoms teritorijoms atkurti savivaldybėms skirta 3,5 mln. litų. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba organizavo saugomose teritorijose esančių bešeimininkių pastatų likvidavimą ir pažeistų teritorijų atkūrimą – sutvarkyti 77 apleisti objektai (atskiri pastatai, pastatų kompleksai, kiti statiniai), kuriama pažintiniam turizmui saugomose teritorijose plėtoti reikiama infrastruktūra (įrengta lauko informacinė sistema 5 valstybiniuose parkuose, įrengti 3 apžvalgos bokštai, 3 vidaus ekspozicijos valstybinių parkų lankytojų centruose, sutvarkyta 12 paveldo objektų, 14 Natura 2000 teritorijų).
XV. KONKURENCINGAS ŽEMĖS ŪKIS IR ĮVAIRIAPUSĖ KAIMO PLĖTRA
Lietuvos kaimo plėtra. Sėkmingas ir veiksmingas Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (toliau - Programa) įgyvendinimas - pagrindinis svertas didinti žemės ir maisto ūkio konkurencingumą, subalansuoti kaimo plėtrą. Nuo Programos įgyvendinimo pradžios pateikta 891,57 tūkst. paraiškų, kuriose prašoma 9,7 mlrd. litų paramos, pasirašyta paramos sutarčių, kuriose nurodyta 7,1 mlrd. litų, išmokėta 6,1 mlrd. litų, arba 77 procentai visam Programos laikotarpiui skirtos sumos. Remiantis Programos priemonių įgyvendinimo statistika, galima prognozuoti, kad Lietuvai skirta parama bus sėkmingai įsisavinta ir iki 2015 metų pabaigos išmokėtos visos Programai skirtos lėšos.
2013 metais pasirašyta sutarčių 190 mln. litų paramai gauti, per metus išmokėta 1 mlrd. litų paramos lėšų. Per 2013 metus paramą gavo 981 ūkis modernizuoti žemės ūkio valdas, 82 000 pareiškėjų, ūkininkaujančių vietovėse su kliūtimis, 47 įmonės didinti pridėtinę vertę perdirbant žemės ūkio produktus. Mišku buvo apželdinta 2 013 ha žemės, įgyvendintas 81 melioracijos rekonstrukcijos projektas, pagerinant būklę 9 374 ha sausinamuose plotuose.
Po ilgų derybų dėl 2014–2020 metų daugiametės finansinės perspektyvos pasiektas susitarimas, kad Lietuvos žemės ūkiui iki 2020 metų tiesioginė parama bus ne mažesnė kaip 196 eurai už hektarą ir sudarys ne mažiau kaip 75 procentus ES vidurkio (2013 metais tiesioginė parama Lietuvoje siekė tik 50 procentų ES vidurkio, t. y. 131 euras už hektarą). Nors Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos biudžetas, palyginti su 2007–2013 metais, 14 procentų mažesnis, tačiau gerokai padidėjusi tiesioginė parama Lietuvos žemdirbiams turėtų pagerinti konkurencines sąlygas.
Parengta Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos strateginė dalis. Vienas iš pagrindinių šios programos tikslų – ne tik didinti žemės ūkio subjektų konkurencingumą, skatinant jų modernizavimą, inovacijų diegimą, maisto grandinių organizavimą, bet ir užtikrinti sklandų kartų kaitos žemės ūkyje procesą, didinti užimtumą kaimo vietovėse kuriant naujas ir išlaikant esamas darbo vietas, skatinti bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą.
Gyvulininkystės sektorius. Pastaraisiais metais šalyje mažėjo gyvulių ir jų augintojų, nebuvo tinkamai išnaudojamos gyvulininkystės galimybės, todėl nuo 2013 metų prioritetas teikiamas gyvulininkystei. Numatytos specialiosios paramos schemos atskiriems gyvulininkystės sektoriams – mėsinei galvijininkystei, pieninei galvijininkystei, mėsinei avininkystei. Buvo teikiama parama gyvulių veislininkystei ir ūkinių gyvūnų genetiniams ištekliams išsaugoti, remiamas bitininkystės sektorius.
15 pav. Galvijų ir karvių skaičius Lietuvoje (2014 m. sausio 1 d.), tūkstančiais vienetų
Šaltinis – Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys
2013 metais parengta Nacionalinė gyvulininkystės sektoriaus plėtros 2014–2020 metų programa, kurios tikslas – stiprinti vidaus ir užsienio rinkai skirtą konkurencingą gyvulininkystės sektorių, ūkinių gyvūnų augintojams užtikrinantį pajamas, o vartotojams – geros kokybės produktus.
Žemės ūkio ir maisto produktų eksporto plėtra. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2013 metais eksportuota žemės ūkio ir maisto produktų už 16,2 mlrd. litų (10,8 procento daugiau nei 2012 metais), importuota – už 12,8 mlrd. litų (13,8 procento daugiau nei 2012 metais), teigiamas prekybos balansas pasiekė beveik 3,4 mlrd. litų.
16 pav. Lietuvos užsienio prekyba žemės ūkio ir maisto produktais, milijonais litų
Šaltinis – Statistikos departamento duomenys
Vykdytos 8 programos, skirtos žemės ūkio produktų viešinimui ir pardavimų skatinimui vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse. 2013 metais organizuotas Lietuvos ūkio subjektų dalyvavimas 7 komercinėse parodose. Ieškoma galimybių skverbtis į naujas rinkas – Japoniją, Kiniją, JAV, Braziliją.
2013 metais du lietuviški maisto produktai pasiekė ES pripažinimą – pavadinimai „Lietuviškas varškės sūris“ ir midus „Stakliškės“ buvo įregistruoti į ES Saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą.
Verslo sąlygų žemės ūkio sektoriuje gerinimas. 2013 metais skatinant smulkiųjų ir vidutinių šeimos ūkių kūrimąsi, supaprastinti reikalavimai 10 veiklos sričių (pavyzdžiui, prekybos vištų kiaušiniais (iki 50 kiaušinių per dieną) turgavietėse, mažais kiekiais sugautų žuvų tiekimo vietinei rinkai ir kiti). Smulkieji ir vidutiniai šeimos ūkiai priskirti prie mažos rizikos grupės ir tikrinami vieną kartą per 2 metus. Taip pat visos žemės ūkio veiklos subjektų priežiūrą atliekančios institucijos naujiems ūkiams taiko „Deklaracijos dėl pirmųjų veiklos metų“ nuostatas. Tikėtina, kad taikytos priemonės prisidėjo prie smulkiųjų ir vidutinių šeimos ūkių kūrimosi, nes iki 2013 metų IV ketvirčio buvo užregistruoti 804 tokią veiklą pradėję ūkiai, vidutiniškai 20 procentų daugiau nei 2012 metais.
Nuo 2013 m. balandžio 1 d. sudarytos galimybės įdarbinti asmenis sezoninėms ir aukštos kvalifikacijos nereikalaujančioms paslaugoms teikti supaprastinta tvarka – naudojant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus. Šiomis galimybėmis sėkmingai naudojasi ūkininkai ir įmonės, o kaimo gyventojai turi daugiau galimybių gauti darbo, užsidirbti pajamų ir būti apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu. Nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. 3 946 paslaugų gavėjai (fiziniai ir juridiniai asmenys) gavo žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, teikiamas pagal paslaugų kvitą, šias paslaugas teikė 22 905 asmenys.
Bioenergetikos plėtra. 2013 metais pagaminta 141 tūkst. tonų biodegalų, iš jų – 117,3 tūkst. tonų biodyzelino ir 23,7 tūkst. tonų bioetanolio (t. y. 18 procentų daugiau, palyginti su 2012 metais pagamintų biodegalų kiekiu). Biodegalų gamybos didėjimas prisideda prie šalies energetinės nepriklausomybės nuo įvežtinių naftos produktų stiprinimo, taip pat sukuria papildomų darbo vietų kaimo vietovėse.
2013 metais skirta 8 mln. litų parama 12 biomasės granulių gamybos projektų (iš viso per 2007–2013 metų laikotarpį paremti 55 biomasės granulių gamybos projektai). Įgyvendinus šiuos projektus, kaimo vietovėse pastatytų biomasės granulių gamybos įrenginių instaliuota galia sudarytų apie 150 tūkst. tonų šiaudų ir apie 100 tūkst. tonų medžio granulių pajėgumų per metus. Lietuvoje naudoti biomasės granules kol kas nepopuliaru, nes šilumos ūkis dar nepritaikytas biokurui, todėl produkcija eksportuojama.
Žemės tvarkymas ir administravimas. Iki 2014 m. sausio 1 d. priimti sprendimai atkurti 763 760 piliečių nuosavybės teises į 3,98 mln. ha žemės, miško ir vandens telkinių. Tai sudaro 99,03 procento piliečių prašymuose nurodyto ploto (įvertinus plotus, į kuriuos nuosavybės teisės negalima atkurti dėl pačių piliečių kaltės ar neveikimo – 99,14 procento prašymuose nurodyto ploto).
2013 metais įteisinta valstybės pirmenybė įsigyti visuomenės reikmėms ir Vyriausybės tvirtinamoms programoms įgyvendinti reikalingą parduodamą žemę. Taip pat nustatyta, kad žemės ūkio paskirties žemę pirmumo teise gali įsigyti žemės sklypo bendraturčiai, naudotojai, parduodamo žemės sklypo kaimynai. Taip skatinama, kad žemės ūkio paskirties žemę įsigytų asmenys, gaminantys žemės ūkio produkciją, būtų sudarytos palankios sąlygos žemės valdų konsolidacijai. Žemės valdų konsolidacijos procesas įsibėgėja – be jau įpusėtų rengti 23 projektų, 2013 metais patvirtintas dar 16 ES paramos lėšomis finansuojamų žemės konsolidacijos projektų rengimas. Pastaraisiais projektais numatomas konsoliduoti žemės plotas siekia 18,6 tūkst. ha, dalyvauja 2 033 asmenys, pageidaujantys konsoliduoti 4 262 žemės sklypus. Taip yra formuojamos kompaktiškos žemės valdos, gerinama ūkių struktūra ir didinamas darbo našumas, mažinamos gamybos išlaidos, siekiama sukurti reikiamą kaimo infrastruktūrą ir pagerinti rekreacinius, kaimo turizmo ir estetinius išteklius.
XVI. VALSTYBĖS VALDYMAS
16.1. Valstybės tarnybos pertvarka
Nuo 2013 m. birželio 1 d. įsigaliojo iš dalies centralizuota valstybės tarnautojų atranka. Atrankos tikslas – ne atrinkti geriausius, o atmesti kandidatus, neturinčius būtinų minimalių bendrųjų gebėjimų. Nuo 2013 m. birželio 1 d. iki gruodžio 31 d. atlikti 294 bendrųjų gebėjimų testavimai, kuriuose dalyvavo 4 413 asmenų, testus išlaikė 3 242 asmenys (73,5 procento). Testavimai vyko net tik Vilniuje, bet ir Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose. Kandidatų eiti vadovaujančias pareigas vadovavimo gebėjimai centralizuotai vertinami Valstybės tarnybos departamente. Atlikti 148 vadovavimo gebėjimų patikrinimai, patikrinta 117 padalinio vadovo lygmens (teigiamai įvertinti 86 asmenys) pretendentų ir 31 aukščiausio lygio vadovo lygmens (teigiamai įvertinti 28 asmenys) pretendentas. Geriausi kandidatai į valstybės tarnautojo pareigas gali dalyvauti antrame atrankos etape pasirinktoje konkursą organizuojančioje įstaigoje.
Tikimasi, kad įdiegtos naujos valstybės tarnautojų atrankos priemonės ilgainiui leis pritraukti ne tik geriausius įvairių sričių specialistus, padaryti atranką profesionalesnę ir skaidresnę, bet ir padidins visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba. Ši atrankos sistema bus naudinga ir vartotojams, nes atranką perėjusių, bet neįdarbintų į valstybės tarnautojų pareigas kandidatų testavimo rezultatai galios trejus metus.
Lietuvos valstybės tarnyba vis dar per daug orientuota į veiklos procesus, trūksta vienodos reikalavimų valstybės tarnautojų žinioms, įgūdžiams ir gebėjimams sistemos, lankstumo darbo užmokesčio ir motyvavimo srityse, vadovų lyderystės ir bendradarbiavimo su suinteresuotomis grupėmis. Esama darbo užmokesčio sistema neskatina didinti valstybės tarnybos efektyvumo, nes iškreipia darbo apmokėjimą pagal pareigybių hierarchiją, nepajėgia konkuruoti darbo rinkoje ir neatitinka atliekamos veiklos ir atsakomybės. Šie trūkumai iš dalies lemia palyginti menką valstybės tarnybos gebėjimą konkuruoti su privačiu sektoriumi ir daro valstybės tarnybą nepatrauklią kvalifikuotiems specialistams.
Siekiant nustatyti paprastesnį ir mažiau administracinių sąnaudų reikalingą valstybės tarnybos teisinį reguliavimą, 2014 metais Seimui bus teikiami siūlymai sustiprinti aukštesniųjų vadovų korpusą, įdiegti kompetencijomis grįstą žmogiškųjų išteklių valdymą ir nustatyti naujas darbo užmokesčio ir motyvavimo sąlygas.
16.2. Valstybės valdymo tobulinimas
Parengtas ir patvirtintas Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programos įgyvendinimo 2013–2015 metų veiksmų planas. Plane numatytos konkrečios programos nuostatas įgyvendinančios priemonės, didinsiančios viešojo valdymo procesų atvirumą ir viešojo valdymo institucijų veiklos efektyvumą, gerinsiančios viešųjų ir administracinių paslaugų kokybę ir didinsiančios jų prieinamumą, užtikrinsiančios racionalesnį viešajam valdymui skiriamų išteklių naudojimą.
Viešojo valdymo institucijos, naudodamosi ES struktūrine parama, 2013 metais įgyvendino projektus, kurių tikslas – tobulinti šių institucijų veiklos valdymą ir vidaus administravimą, diegti kokybės vadybos metodus, gerinti piliečių aptarnavimą ir veiksmingiau taikyti vieno langelio principą. Iš viso buvo įgyvendinami 96 tokie projektai (baigti įgyvendinti 35 projektai, pradėta įgyvendinti 40 naujų projektų).
Atliktos 5 Vyriausybei atskaitingų viešojo valdymo institucijų funkcijų peržiūros ir įgyvendinta 52,9 procento funkcijų peržiūrų rekomendacijų.
2013 metų kovą atnaujinta Viešojo valdymo tobulinimo komisijos (toliau – Komisija) veikla, į Komisijos sudėtį įtraukti Seimo, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos verslo konfederacijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovai. Viešojo valdymo tobulinimo iniciatyvoms inicijuoti ir įgyvendinti ministerijose atnaujinta viešojo valdymo tobulinimo grupių veikla. Komisija teikė rekomendacijas, kaip tobulinti institucinę sandarą – svarstė Vykdomosios valdžios sistemos sandaros tobulinimo koncepcijos pakeitimo gaires, inicijavo ministrų valdymo srityse veikiančių labai mažų biudžetinių įstaigų (iki 20 darbuotojų) veiklos tobulinimo klausimo svarstymą Vyriausybėje, siekiant įvertinti tokių įstaigų tikslingumą ir jų sumažinti. Apsvarsčiusi 10 Vyriausybei atskaitingų įstaigų funkcijų peržiūros ataskaitų, Komisija pateikė ministerijoms rekomendacijas, kaip tobulinti joms pavaldžių įstaigų administracijų struktūras, efektyviau naudoti valstybės biudžeto lėšas ir atlikti bendrąsias funkcijas. Vyriausybė pritarė Komisijos siūlymui parengti Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų buhalterinės apskaitos funkcijų efektyvaus atlikimo rekomendacijas svarstant funkcijos centralizavimo galimybę. Komisijos siūlymu Informacinės visuomenės plėtros komitete prie Susisiekimo ministerijos atsisakyta buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties su privačiu paslaugos teikėju. Kaip ir kasmet Komisija analizavo viešojo sektoriaus pokyčių tendencijas ir teikė siūlymus dėl tolesnių viešojo valdymo tobulinimo veiksmų – administracinės naštos piliečiams ir verslui mažinimo, skaidraus viešojo administravimo ir piliečių įtraukimo į viešojo valdymo procesus, institucijų administracinių gebėjimų stiprinimo.
Dėl 2013 metais įgyvendintų viešojo valdymo tobulinimo iniciatyvų didėjo Lietuvos gyventojų pasitikėjimas viešojo valdymo institucijomis. Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad 2013 metais minėtomis institucijomis pasitikėjo 53 procentai gyventojų (2012 metais – 51 procentas gyventojų).
17 pav. Pasitikėjimas valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, procentais
Šaltinis – Vidaus reikalų ministerijos užsakymu uždarosios akcinės bendrovės „Vilmorus“ 2013 metų spalį atlikto pasitikėjimo valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis ir aptarnavimo kokybės vertinimo duomenys
Siekiant tobulinti valstybės valdymą, bus toliau atliekamos pasirinktų viešojo valdymo institucijų funkcijų peržiūros, teikiami pasiūlymai dėl perteklinių funkcijų atsisakymo, racionalesnio jų paskirstymo. Bus siekiama, kad daugiau viešojo valdymo institucijų taikytų įrodymais grįsto valdymo priemones, diegtų įvairias veiklos valdymo / kokybės vadybos sistemas, vykdytų vidaus administravimo tobulinimo iniciatyvas, susijusias su bendrųjų funkcijų analize, vertinimu, centralizavimu, standartizavimu. Numatoma nustatyti minimalius ministerijų reguliuojamų paslaugų kokybės ir asmenų aptarnavimo viešojo valdymo institucijose standartus, parengti piliečių chartijų rengimo, viešųjų paslaugų vartotojų pasitenkinimo (paslaugų kokybės) vertinimo metodines rekomendacijas. Bus gerinama kai kurių viešojo valdymo institucijų teikiamų paslaugų kokybė – mažinama administracinė našta asmenims, tobulinamas paslaugų teikimas naudojantis informacinėmis ir ryšių technologijomis.
16.3. Savivaldos plėtojimas ir savivaldybių atsakomybės didinimas
Siekiant nustatyti vietos gyventojų dalyvavimo tvarkant vietos reikalus pokyčius, pradėta vykdyti vietos gyventojų apklausų organizavimo ir vykdymo stebėsena. Gauti pirminiai rezultatai leidžia daryti išvadą, kad net ir tada, kai sudarytos pakankamos teisinės sąlygos, savivaldybės nedažnai konsultuojasi su gyventojais svarbiais vietos klausimais. Tačiau konsultuotis su bendruomene teritoriniais klausimais jau įprasta.
Parengti naujos redakcijos Numerių žemės sklypams, kuriuose planuojama gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bei statinių statyba, pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašas ir Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo, panaikinimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašas. Vienas iš esminių pakeitimų – savivaldybės įpareigotos iš anksto informuoti gyventojus apie numatomus keisti adresus, be to, gyventojai papildomai bus informuojami ir apie jau priimtus savivaldybių sprendimus pakeisti gatvės pavadinimą ar namų numeraciją. Taip siekiama užtikrinti gyventojams teisę žinoti ir dalyvauti sprendžiant jiems svarbius vietos reikalus, nustatyti išsamesnę adresų suteikimo procedūrą, atsižvelgiant į kylančias šios srities problemas.
Antrą kartą atliktas savivaldybių veiklos tyrimas. Seniūnijoms finansuoti skiriama savivaldybių biudžetų dalis (vidurkis) auga (2012 metais – 3 procentai, 2013 metais – 3,23 procento), ir tai rodo, kad pačios savivaldybės suinteresuotos stiprinti seniūnijas.
16.4. Regionų politika
2013 metais tolygiai didėjo ES struktūrinės paramos regionų plėtrai naudojimas. Iki 2014 metų pradžios panaudota 1,936 mlrd. litų (vien per 2013 metus – 491 mln. litų) tarpinstitucinėje Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programoje numatytos struktūrinių fondų paramos.
Nors metinis 2013 metų ES fondų lėšų naudojimo planas pagal Vidaus reikalų ministerijos administruojamas Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos (įvykdyta 91,69 procento) ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programos (įvykdyta 98,70 procento) priemones įvykdytas nevisiškai, ES fondų lėšų naudojimo sparta pakankama. Planuojama, kad per likusius 2 metus, kaip ir 2013 metais, bus panaudotos visos pagal Vidaus reikalų ministerijos priemones administruojamos lėšos, skirtos 2007–2013 metų veiksmų programoms įgyvendinti.
Geriausi rezultatai pasiekti paramą gavusiuose ir sėkmingai panaudojusiuose regioniniuose centruose (esančiuose mažiau išsivysčiusiose apskrityse) – materialinių investicijų apimtis čia auga gerokai sparčiau negu vidutiniškai Lietuvoje: nuo 2010 metų ji padidėjo 48 procentais (2012 metų materialinių investicijų indeksas, palyginti su šalies indeksu, – 1,14 (14 procentų spartesnis augimas), be Visagino savivaldybės, kurioje investicijų apimties kaitą lemia atominės elektrinės uždarymo darbai.
Regioniniai pajamų ir nedarbo lygio netolygumai vis dar palyginti nedideli, registruotas nedarbas neviršijo šalies vidurkio daugiau kaip 35 procentais. Bruto darbo užmokestis 9 iš 10 regionų buvo didesnis negu 80 procentų šalies vidurkio. Probleminių teritorijų plėtros tikslus pagal 2013 metų registruoto nedarbo rodiklius pasiekė 5 iš 14 probleminių teritorijų (nedarbas jose neviršija 130 procentų šalies vidurkio). Nuo šalies vidurkio probleminės teritorijos atsilieka vidutiniškai 138 procentais.
Naujuoju ES struktūrinės paramos naudojimo periodu prioritetas bus teikiamas integruotai teritorijų plėtrai – integruotosios teritorinės investicijos (ITI), tvarios miestų plėtros veiksmai, bendruomenės inicijuojama vietos plėtra. Pagal šias priemones skiriama parama miesto ir kaimo vietovėms kompleksiškai plėtoti (apleistų teritorijų, mažiau išvystytų miestų ar jų dalių investiciniam patrauklumui didinti, sąlygoms verslui sudaryti), bendruomenės inicijuojamoms vietos plėtros principais įgyvendinamoms užimtumo ir socialinės atskirties mažinimo iniciatyvoms įgyvendinti. Minėtoms priemonėms įgyvendinti 2014–2020 metais numatoma skirti apie 1,3 mlrd. litų ES struktūrinės paramos lėšų.
XVII. KOVA SU KORUPCIJA
Kova su korupcija, skirta labiausiai korupcijai neatsparioms sritims nustatyti ir esamoms problemoms spręsti, davė akivaizdžių rezultatų. Organizacijos „Transparency International“ 2013 metais atliko korupcijos suvokimo indekso (KSI) tyrimo rezultatai rodo – Lietuva iš 48 vietos pakilo į 43 vietą (vertintos 177 valstybės) ir gavo 57 balus iš 100 galimų (2012 metais – 54 balus).
Teisėkūros proceso skaidrumas. Parengtas projektas Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisyklių, kuriose nustatytos aiškios antikorupcinio teisės aktų projektų vertinimo procedūros, jas atliekantys asmenys, procedūrų atlikimo terminai, aiškūs kriterijai, pagal kuriuos bus vertinama, ar teisės akto projekte nustatytas reglamentavimas nesudaro sąlygų pasireikšti korupcijai.
Visuomenei tapo prieinamesni teisės aktai ir jų projektai, taigi vis aktyviau teikiami siūlymai dėl rengiamų teisės aktų – 2013 metais pateikta visuomenės siūlymų vidutiniškai dėl 8,9 procento ministerijų, institucijų prie ministerijų, kitų institucijų (išskyrus Respublikos Prezidentą, Seimą) parengtų teisės aktų projektų, 2012 metais tokių siūlymų gauta dėl 5,5 procento parengtų teisės aktų projektų.
Verslo reguliavimas. Sėkmingai taikomos priemonės padėjo pasiekti korupcijos prevencijos tikslą ūkio subjektų veiklos priežiūros srityje, taip pat veiksmingai prisidėjo prie nelegalių mokėjimų paskatų mažinimo, nes, pertvarkant ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų sistemą ir taip sumažinant ūkio subjektams veiklos priežiūros ir reglamentavimo naštą, priežiūros institucijos persiorientuoja iš baudėjų už pažeidimus į konsultuojančias ir teikiančias pagalbą, kaip laikytis teisės aktų reikalavimų.
Apklausos rezultatai rodo, kad pastaraisiais metais kur kas daugiau įmonių kreipiasi į priežiūros institucijas konsultacijos ir gauna atsakymą į rūpimus klausimus (nuo 65 procentų 2012 metais iki 73 procentų 2013 metais). Atitinkamai sumažėjo įmonių atstovų, kurie teigė nesikreipę į priežiūros institucijas (nuo 25 iki 19 procentų).
Viešųjų pirkimų skaidrumas. Viešųjų pirkimų srityje vykdoma nuosekli skaidrinimo politika – 2013 metais skelbti elektroniniai pirkimai sudarė 87,2 procento visų skelbtų viešųjų pirkimų ir 90 procentų bendros įvykusių skelbtų pirkimų vertės (2012 metais – 83,1 procento visų skelbtų viešųjų pirkimų ir 75,2 procento bendros įvykusių skelbtų pirkimų vertės).
Didinant viešųjų pirkimų organizavimo ir atlikimo skaidrumą ir stiprinant kontrolę, sukurtas pavyzdinis bandomasis pasirinkto objekto kainų palyginimo modelis, kuris leidžia atliekant viešuosius pirkimus palyginti pirkimo kainas su privataus sektoriaus pirkimo kainomis ir imtis veiksmų, užtikrinančių racionalų disponavimą valstybės biudžeto lėšomis tam tikroje srityje.
Kryptinga veikla leido sumažinti korupcijos apraiškų atliekant savarankiškus viešuosius vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių pirkimus sveikatos priežiūros įstaigose, daugiau tokių pirkimų atliekama per viešąją įstaigą CPO LT. 2011 metais per viešąją įstaigą CPO LT vaistus pirko 23 perkančiosios organizacijos (sveikatos priežiūros įstaigos ir Valstybinė ligonių kasa), o 2012 metais – 58 perkančiosios organizacijos (sveikatos priežiūros įstaigos ir Valstybinė ligonių kasa). Įstaigų, perkančių vaistus per šią viešąją įstaigą, 2012 metais padaugėjo 2,5 karto. 2013 metais per šią viešąją įstaigą pirko 162 asmens sveikatos priežiūros įstaigos, tai yra 7 kartus daugiau nei 2011 metais ir 2,8 karto daugiau nei 2012 metais.
Korupcijos apraiškų mažinimas sveikatos sektoriuje. 2013 metais pradėjo veikti antikorupcinė Sveikatos apsaugos ministerijos linija – nemokamas pasitikėjimo telefonas (880066004), kuriuo anonimiškai galima pranešti apie korupcinio pobūdžio veikas sveikatos priežiūros įstaigose, teikti siūlymus korupcijos prevencijos klausimais. Asmens sveikatos priežiūros įstaigose pradėti transliuoti Specialiųjų tyrimų tarnybos sukurti socialiniai antikorupciniai vaizdo klipai.
Siekiant didinti sveikatos apsaugos sistemos veiklos efektyvumą ir skaidrumą, mažinti galimybių pasireikšti įstaigų vadovų korupcinei veiklai, įdiegta sveikatos apsaugos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pareigų konkursų sistema.
2013 metais patvirtintos Šakinės korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje 2014–2016 metų programos priemonės, kurių tikslas – atskleisti ir šalinti korupcijos sveikatos apsaugos sistemoje sąlygas, užtikrinti skaidresnę ir veiksmingesnę šios sistemos įstaigų ir jų darbuotojų veiklą.
Mažinant korupcijos apraiškų ir didinant paciento vaidmenį, įdiegta pacientų informavimo sistema, leidžianti sužinoti paslaugų, už kurias sumokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, kainą. Tikimasi sumažinti ir pacientų ketinimų nelegaliai mokėti gydytojui. Ministerijos interneto svetainėje teikiama informacija apie sveikatos priežiūros paslaugų, už kurias mokama valstybės lėšomis, kainas.
Imtasi aktyvių priemonių, užtikrinančių objektyvesnį ir skaidresnį darbingumo ir neįgalumo lygio ir specialių poreikių nustatymą.
Teismų veiklos skaidrumas. Kovojant su korupcija teismuose ir siekiant, kad visi teismų sprendimai būtų viešai skelbiami internete, o su bylomis susijusi informacija prieinama elektroninėje erdvėje teisėtą interesą turintiems asmenims, pagal Nacionalinės teismų administracijos įgyvendintą projektą „Elektroninės paslaugos teisingumo vykdymo procese“ nuo 2013 m. liepos 1 d. proceso dalyviams civilinėse ir administracinėse bylose sukurta prieiga prie Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų – sistemoje kaupiamų procesinių dokumentų ir duomenų apie proceso eigą. Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale „e.teismas.lt“ asmenys gali peržiūrėti bylų, kuriose yra proceso dalyviai, informaciją, klausytis teismo posėdžių garso įrašų, susipažinti su vykstančiais teismo procesais, formuoti ir teismui teikti procesinius dokumentus, pildyti dokumentus pagal parengtas dokumentų formas, gauti pranešimus apie dokumentų priėmimą, rastas klaidas, bylos nagrinėjimą, mokėti žyminį mokestį, teismo paskirtas baudas ar priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Tarptautinis bendradarbiavimas. Siekdama užtikrinti tarptautinius kovos su korupcija standartus, Lietuva ir toliau aktyviai dalyvauja Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) veikloje. Ši organizacija 2013 metų birželį pateikė trečiojo vertinimo etape Lietuvai pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitą. Atsižvelgdama į šioje ataskaitoje pateiktą informaciją, GRECO padarė išvadą, kad mūsų valstybė tinkamai įgyvendino visas jai skirtas rekomendacijas. GRECO ataskaitoje teigiama, kad dėl temos „Inkriminavimas“ rekomendacijų Lietuva padarė nepaprastą pažangą ir pabaigė visapusiškos reformos procesą, priimdama reikšmingus Baudžiamojo kodekso pakeitimus. GRECO vertinime pažymėta, kad vadovaujantis 2013 metais priimtu Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymu sukurta teisinė sistema: nustatytos išsamios taisyklės ir apibrėžtys, išsamus politinių kampanijų subjektų sąrašas ir jų atsakomybė, numatytos nuostatos, kuriomis siekiama finansinio skaidrumo, kampanijų išlaidų ribos, sukurtas kontrolės mechanizmas ir sankcijos.
2013 metais Lietuva tapo visateise tarptautinės organizacijos – Antikorupcijos akademijos – nare, taigi mūsų valstybės teisėsaugos institucijos, kovojančios su korupcija, turės visas galimybes įgyti naujų šios srities žinių, susipažinti su naujausiais moksliniais tyrimais kitose demokratinėse valstybėse. Dalyvavimas šioje organizacijoje leis mažinti Lietuvoje korupciją.
Atsparumas korupcijai. Akivaizdžiai didėja policijos darbuotojų sąmoningumas ir atsparumas korupcijai. Lietuvos policijos pateiktais duomenimis, per 2013 metus užregistruoti 866 policijos papirkimo atvejai (2012 metais – 656, 2011 metais – 385 atvejai). Per 2013 metus tokių atvejų užregistruota kur kas daugiau nei 2012 metais – 24 procentai, 2011 metais – 56 procentai. Per 2013 metus 77 procentai bylų dėl papirkimo perduotos nagrinėti teismui. Vidaus reikalų ministerijos užsakymu 2013 metais atliktos visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, 69 procentai gyventojų pasitiki policija, tai yra daugiausia nuo 2004 metų, kuriais tokie tyrimai pradėti atlikti. Policija pasitiki 7 procentais daugiau gyventojų nei 2012 metais.
Antikorupcinis švietimas ir nepakantumo korupcijai ugdymas. Siekiant ugdyti visuomenės sąmoningumą ir nepakantumą korupcijai, užtikrinti visuotinį aktyvų dalyvavimą atliekant korupcijos prevenciją, skatinti ir įvertinti veiksmingas antikorupcines iniciatyvas, antrus metus iš eilės, minint Tarptautinę antikorupcijos dieną (gruodžio 9-ąją), atrinkti ir apdovanoti padėkos raštais ir dovanomis veiksmingiausių 2013 metų antikorupcinių iniciatyvų autoriai ir vykdytojai, pirmenybė teikta jaunimo pasiūlymams ir idėjoms.
2014 metais numatoma toliau vykdyti nuoseklią antikorupcinę politiką, spręsti opiausias su korupcija susijusias problemas, daugiausia dėmesio skirti skaidresnei teisėsaugos institucijų veiklai, kovai su korupcija sveikatos priežiūros ir kitose labiausiai korupcijos paveiktose srityse. Planuojant naujus ir atliekant pradėtus darbus, bus siekiama į antikorupcinių priemonių įgyvendinimą labiau įtraukti privataus sektoriaus atstovus, nevyriausybines organizacijas. Daug dėmesio bus skiriama ir Nacionalinės kovos su korupcija 2011–2014 metų programos sėkmingam įgyvendinimui ir užsibrėžtų rezultatų siekimui, ilgalaikės kovos su korupcija strategijos peržiūrai ir naujo laikotarpio Nacionalinės kovos su korupcija programos ir jos įgyvendinimo priemonių plano rengimui.
XVIII. TEISĖ IR TEISĖTVARKA
Apklausų duomenimis, nuo 2009 metų kasmet daugėja gyventojų, kurie jaučiasi saugiai savo gyvenamojoje vietovėje (mieste ar rajone). 2013 metais taip jautėsi 72 procentai apklaustųjų.
18 pav. Lietuvos gyventojai, kurie jaučiasi saugiai
Šaltinis – gyventojų apklausų duomenys
Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenimis, 2013 metais Lietuvoje nusikalstamų veikų užregistruota 2,7 procento daugiau nei 2012 metais. Viena pagrindinių priežasčių kaip ir ankstesniais metais – nuo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įsigaliojimo pradžios didėjantis užregistruotų fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejų skaičius. 2013 metais policija užregistravo 21 615 pranešimų apie galimą smurtą artimoje aplinkoje (18 procentų daugiau nei 2012 metais) ir pradėjo 10 015 ikiteisminių tyrimų (32 procentais daugiau nei 2012 metais).
Siekiant sudaryti sąlygas teisėsaugos institucijoms efektyviau reaguoti į smurto artimoje aplinkoje grėsmes, rengiami pasiūlymai dėl Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimų.
Bendruomenių iniciatyvų skatinimas. 2013 metais veikė 1 467 policijos ir bendruomenių iniciatyva įsteigtos kaimynystės grupės, 2012 metais jų buvo 1 444, o 2011 metais – 1 090.
Geresnių rezultatų plėtojant saugios kaimynystės idėjas tarp gyventojų būtų pasiekta, jeigu savivaldybės perimtų vadovavimą saugios kaimynystės programai, o policijai būtų palikta tik konsultavimo funkcija (vietos bendruomenių informavimas apie nusikalstamumo būklę konkrečioje teritorijoje).
Kompleksinių kovos su sunkiais ir organizuotais nusikaltimais priemonių įgyvendinimas. Siekiant operatyviai reaguoti į nusikalstamumo pokyčius ir naujus iššūkius, nuo 2013 m. liepos 1 d. pertvarkyta Lietuvos kriminalinės policijos struktūra. Įsteigtas turto susigrąžinimo padalinys, kuriam pavesta sutelkti visų kriminalinės žvalgybos institucijų ir mokesčių administratorių pajėgas veiksmingai ieškoti neteisėtu būdu įgyto turto ir tokį turtą išieškoti. Sustiprinti Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdybos pajėgumai – įsteigtas naujas Interneto stebėjimo skyrius.
Pagal tarptautinį projektą atlikti verbavimo prekybai žmonėmis priverstiniam darbui metodų bei įdarbinimo agentūrų ir darbdavių vaidmens šioje srityje tyrimai. Remiantis jų rezultatais, bus parengtos įdarbinimo paslaugas teikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir darbdaviams skirtos rekomendacijos, kaip nustatyti ir užkardyti prekybos žmonėmis priverstiniam darbui ir priverstinio darbo atvejus.
2013 m. rugpjūčio 1 d. pradėjo veikti Habitoskopinių duomenų registras (HDR). Registre kaupiamos asmenų atpažinimo žymės padeda greičiau nustatyti asmenų, neteisėtai kertančių valstybės sieną, tapatybę, surasti ieškomus asmenis Lietuvoje ir kitose ES valstybėse, tinkamiau tirti nusikalstamas veikas.
Sustiprinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) gebėjimai užkardyti, atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas, susijusias su ES paramos lėšų gavimu ir naudojimu, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimu, – nuo 2013 m. gruodžio 1 d. įsteigtos atitinkamos specializuotos valdybos.
2013 metais FNTT pradėjo 16 ikiteisminių tyrimų dėl neteisėto ES paramos lėšų gavimo ar naudojimo (2012 metais atlikta 13 tokių tyrimų). Ikiteisminiai tyrimai pradėti dėl projektų, kuriems įgyvendinti iš viso skirta daugiau kaip 69 mln. litų, iš kurių daugiau kaip 11,7 mln. litų pasikėsinta gauti neteisėtai, neteisėtai gauta daugiau kaip 17,2 mln. litų. Neišmokėta daugiau kaip 2 mln. litų finansinės paramos.
FNTT taip pat atskleidė 40,2 mln. litų nuslėptų mokesčių (5 procentais mažiau negu 2012 metais). Per ikiteisminį tyrimą savanoriškai atlyginta žala – daugiau kaip 4,9 mln. litų (2 procentais daugiau nei 2012 metais), o turto, į kurį laikinai apribota nuosavybės teisė, vertė – daugiau kaip 92,9 mln. litų.
Siekiant sudaryti teisines sąlygas efektyviau taikyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones, formuoti nepakantumą ir nepalankią erdvę šiems nusikaltimams, parengtas ir Seimui pateiktas Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.
Siekiant veiksmingiau kovoti su organizuotu nusikalstamumu, kontrabanda ir nelegalia migracija, tikslinga išplėsti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos įgaliojimus ir suteikti šiai tarnybai teisę taikyti organizuoto nusikalstamumo prevencinio poveikio priemones arba inicijuoti jų taikymą. Tuo tikslu numatyta Seimui pateikti Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir jo lydimųjų įstatymų projektus, tarp jų Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą.
Vidaus tarnybos valdymo tobulinimas. Vidaus tarnybos sistemoje pradėta taikyti pareigūnų rotaciją. Nuo 2013 metų gruodžio (suėjus rotacijos terminui) rotacija taikyta 17 teritorinių policijos įstaigų ir policijos komisariatų viršininkams.
Perskirsčius valstybės biudžeto asignavimus, nuo 2014 m. sausio 1 d. sudarytos galimybės padidinti darbo užmokestį 14 tūkst. žemiausios kategorijos vidaus tarnybos sistemos pareigūnų.
Viešojo saugumo paslaugų infrastruktūros tobulinimas. 2013 metais buvo plečiamas Bendrojo pagalbos centro funkcionalumas, siekiant į bendrojo pagalbos telefono numerio 112 tinklą integruoti greitosios medicinos pagalbos tarnybų pajėgų valdymą. Tuo tikslu parengtas ir vidaus reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas 2014–2016 metų Bendrojo pagalbos centro infrastruktūros plėtros veiksmų planas.
Įgyvendinant minėtą veiksmų planą, pagrindinė rizika susijusi su galimu kai kurių greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančių įstaigų atsisakymu bendradarbiauti su Bendruoju pagalbos centru, siekiant į jį integruoti greitosios medicinos pagalbos pajėgų operatyvaus valdymo funkciją. Taip pat bus nelengva užtikrinti Bendrojo pagalbos centro informacinės sistemos nepertraukiamą veikimą, jeigu tam nebus skirta papildomų lėšų.
18.2. Migracijos politika
Migracijos politikos formavimas. Parengtos Lietuvos migracijos politikos gairės, kuriomis vadovaujantis siekiama mažinti ekonominės emigracijos mastą, pritraukti papildomos darbo jėgos ir taip reguliuoti Lietuvos darbo rinkos poreikį, nustatyti valstybės interesus atitinkančias prioritetines (tikslines) užsieniečių kategorijas, užtikrinti prieglobsčio procedūrų ir priėmimo sąlygų atitiktį ES standartams, kurti ir plėtoti užsieniečių integracijos sistemą, stiprinti neteisėtos migracijos kontrolę ir prevenciją.
Lietuvos migracijos politikos gairių nuostatų įgyvendinimo sėkmė priklausys nuo visų atsakingų valstybės institucijų ir įstaigų įsipareigojimų atlikti konkrečius darbus ar įvykdyti priemones pagal gairėse nustatytas migracijos politikos kryptis.
Nelegalios migracijos kontrolės stiprinimas. Seimui pateikti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymų projektai – siekiama sustiprinti nelegalios migracijos kontrolės mechanizmą, taip pat nustatyti palankesnes sąlygas atvykti užsieniečiams, kurie yra aukštos profesinės kvalifikacijos, investuoja Lietuvoje ar atvyksta studijuoti, dėstyti, atlikti mokslinius tyrimus ar eksperimentinės plėtros darbus Lietuvos mokslo ir studijų institucijose.
Sudarytos sąlygos užsieniečiams, siekiantiems gauti leidimą gyventi Lietuvoje, minėtą paslaugą nuo 2014 m. vasario 1 d. gauti skubos tvarka (tai yra per perpus trumpesnį laiką), sumokėjus nustatytą didesnę valstybės rinkliavą.
Siekiant mažinti piktnaudžiavimo leidimų laikinai gyventi išdavimu ir nelegalios migracijos riziką, būtina priimti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimus.
XIX. TEISĖSAUGA
Teisėkūros proceso tobulinimas. Nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojus Teisėkūros pagrindų įstatymui, sudarytos teisinės ir techninės sąlygos teisės aktų projektus rengti elektroniniu būdu, viešinti jų rengimo eigą, dalyvauti juos rengiant fiziniams ir juridiniams asmenims. Daugiausia dėmesio buvo skiriama įgyvendinamųjų teisės aktų parengimui ir priėmimui: patvirtintos Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos ir Teisės aktų informacinės sistemos naudojimo teisėkūrai tvarkos aprašas.
Siekiant tobulinti sprendimų priėmimo procesą ir sudaryti galimybes sprendimų priėmėjams priimti informaciją ir įrodymais pagrįstus sprendimus, kurie tinkamiausiai spręstų kilusias problemas, 2013 metais pradėta taikyti patobulinta numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo sistema. Remiantis šia sistema, kiekvienais metais nustatomos prioritetinės teisėkūros iniciatyvos, kurių galimas poveikis vertinamas išsamiau, atsižvelgiant į visas siūlomų pakeitimų sąnaudas ir naudą. Į prioritetinių teisėkūros iniciatyvų sąrašą įtraukiami projektai sprendimų, kurių poveikis gali būti plataus masto, kurie veikia daug subjektų, yra svarbūs ekonominiu-socialiniu požiūriu. 2013 metais atliktas galimo poveikio vertinimas projektams, susijusiems su tokiomis svarbiomis sritimis kaip valstybės finansai, ekonomika, socialinė aplinka, švietimas, aplinkos apsauga, administracinė našta ir darantiems poveikį skirtingoms visuomenės grupėms ir subjektams – verslui, bedarbiams, socialiai remtinoms šeimoms, sportininkams, studentams, kariams ir kitiems.
Teisės sistemos tobulinimas. Lietuva ratifikavo Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą fakultatyvų protokolą, priimtą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje 2002 m. gruodžio 18 dieną. Pagal Konvencijos fakultatyvų protokolą turi būti sukurta asmenų, kuriems atimta laisvė, laikymo vietų nepriklausomos stebėsenos sistema – valstybės įpareigojamos paskirti ar įsteigti nepriklausomą nacionalinę prevencijos instituciją, tikrinančią laisvės atėmimo vietas ir atliekančią kankinimų prevenciją nacionaliniu lygiu. Konvencijos fakultatyviame protokole nustatytos kankinimų prevencijos funkcijos priskirtos Seimo kontrolieriams.
Priimti Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimai, kurių tikslas – įtvirtinti Lietuvos nacionalinėje teisėje, reglamentuojančioje Europos arešto orderio išdavimo procedūrą, proporcingumo ir proceso ekonomiškumo principą, perduoti Europos arešto orderio dėl asmenų, pasislėpusių nuo bausmės vykdymo, išdavimo funkciją teisminėms institucijoms, tai yra apygardų teismams, ir suteikti Vilniaus apygardos teismui didesnę veiksmų laisvę priimant sprendimą dėl gautų kelių prašymų išduoti ar perduoti tą patį asmenį. Skatinant taikyti tarpusavio pripažinimo principą sprendimams, priimtiems atitinkamam asmeniui asmeniškai nedalyvavus atliekant teisminį nagrinėjimą, patikslinti atsisakymo vykdyti Europos arešto orderį ir ES valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtą piniginę sankciją pagrindai.
Seime priimti Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimai, kurių tikslas – sumažinti baudžiamojo proceso formalumų, užtikrinti proceso dalyvių teises ir laisves, užtikrinti, kad per trumpiausią laiką būtų atskleistos nusikalstamos veikos. Papildomai nustatyta nauja kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, kuri galėtų tapti alternatyva kitoms kardomosioms priemonėms.
Seimui pateikti Baudžiamojo kodekso, Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimai, kurių tikslas – suderinti administracinę ir baudžiamąją atsakomybę už kontrabandą ir neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis – panaikinti sisteminius reglamentavimo trūkumus ir sugriežtinti teisinę atsakomybę. Kartu siekiama užtikrinti daiktų (taip pat ir transporto priemonių), kurie tapo administracinio teisės pažeidimo įrankiu, objektu, savininkų teises administracinių teisės pažeidimų bylų procese – nustatyta, kad nepriklausantis pažeidėjui daiktas konfiskuojamas tik tada, kai to daikto savininkas žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti, arba kai pažeidėjas yra savininko šeimos narys, taip pat kitais Baudžiamajame kodekse nustatytais atvejais. Taip pat siūloma transporto priemonę grąžinti jos savininkui, kai jis nėra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, iki byla bus išnagrinėta, jeigu tai nepakenks procesui. Tai ypač svarbu tais atvejais, kai transporto įmonės negali naudotis savo transporto priemone dėl to, kad vairuotojas padaro pažeidimą (pavyzdžiui, kontrabandos atvejai), kol vyksta administracinio teisės pažeidimo procesas, nors pati įmonė, jos vadovai ir atsakingi asmenys negalėjo žinoti, kad transporto priemonė naudojama neteisėtai, ir užkirsti tam kelio.
Siekiant įgyvendinti reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija) ir reglamento (EB) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo įgyvendinimui, nuostatas, parengtas Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas.
Seimui pateiktas Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo ir papildymo ir Kodekso priedo papildymo įstatymo projektas, siekiant nustatyti prekybos žmonėmis prevenciją ir apsaugos garantijas nukentėjusiesiems pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos.
Parengti projektai įstatymų, kurių tikslas – sukurti tokį mechanizmą, kad nacionaliniai teismai ar kitos kompetentingos institucijos galėtų pripažinti ir vykdyti kitoje ES valstybėje narėje paskirtas laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes ar probacijos priemones, kardomąsias priemones (išskyrus suėmimą), taip pat atitinkamai perduoti vykdyti kitoms ES valstybėms narėms Lietuvos Respublikoje priimtus sprendimus.
Parengtas Administracinių teisės pažeidimų kodekso, Alkoholio kontrolės įstatymo ir Tabako kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymų projektai, siekiant mažinti nelegalių alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių vartojimą, kovoti su kontrabanda, nustatyti administracinę atsakomybę už nelegalių alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių įsigijimą.
Parengtas Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, siekiant suteikti galimybę šalims sudaryti taikos sutartį administracinių ginčų bylose. Tai leistų mažinti administracinių ginčų ir teisėjų darbo krūvį.
Parengti projektai įstatymų, skirtų Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsniui, kuriame nustatyta, kad neįgalieji turi teisinį veiksnumą lygiai su kitais asmenimis visose gyvenimo srityse, įgyvendinti. Įstatymų projektų paskirtis – iš esmės tobulinti asmenų veiksnumo ribojimą reglamentuojančių institutų teisinį reguliavimą, sukurti teisines sąlygas psichikos negalią turintiems asmenims pasinaudoti pagalba priimant sprendimus, tobulinti asmenų priverstinio hospitalizavimo, priverstinio gydymo institutų teisinį reguliavimą ir sudaryti kuo geresnes sąlygas efektyviai saugoti asmens teises.
Parengtas Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo ir Kodekso priedo papildymo įstatymo projektas, siekiant įgyvendinti direktyvą 2012/13/ES, kuria nustatomos taisyklės, susijusios su įtariamųjų ar kaltinamųjų teise į informaciją apie jų teises baudžiamajame procese ir apie jiems pareikštus kaltinimus, taip pat nustatomos taisyklės, susijusios su asmenų, kuriems taikomas Europos arešto orderis, teise į informaciją apie jų teises.
Priimtas Advokatūros įstatymo pakeitimo įstatymas, panaikinantis neproporcingus advokatų profesinės veiklos vykdymo ribojimus: sudaryta galimybė verstis advokato praktika Lietuvoje visiems fiziniams asmenims, kurie pagal ES teisės aktus naudojasi jiems šių teisės aktų suteiktomis įsidarbinimo ar vertimosi savarankiška veikla teisėmis; patobulintas nepriekaištingos reputacijos reguliavimas – panaikinti nuolatinio ir negrįžtamo pobūdžio ribojimai tapti advokatu; nustatyta teisė advokatams reklamuoti savo paslaugas, jeigu naudojama reklama suderinama su advokato veiklos principais.
Priimtas Teismo ekspertizės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas, užtikrinantis Tarybos pamatinio sprendimo 2009/905/TVR dėl kriminalistinių laboratorinių tyrimų paslaugų teikėjų akreditacijos įgyvendinimą ir nustatantis atitinkamų rūšių ekspertizių kokybės reikalavimus. Įstatyme numatytas naujas teismo ekspertų veiklos kontrolės mechanizmas − siekiant užtikrinti aukšto lygio ir kokybiškas teismo ekspertizes, nustatoma teismo ekspertų atsakomybė už profesinės etikos reikalavimų nesilaikymą, Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai suteikiami įgaliojimai nagrinėti skundus dėl profesinės etikos reikalavimų nesilaikymo ir priimti sprendimus taikyti tam tikras poveikio priemones dėl Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų.
Priimtas Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas, sudarantis sąlygas veiksmingiau atlikti nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams pažeidimų nagrinėjimo procedūras, sumažinti žmogiškųjų išteklių ir laiko sąnaudas, adekvačiai šiuos pažeidimus vertinti ir taip užtikrinti aukšto lygio vartotojų teisių apsaugą ir sąžiningą konkurenciją.
Priimti Civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimai, kurių tikslas – sistemingai kodifikuojant teisės normas, reglamentuojančias vartojimo sutartis, perkelti direktyvos 2011/83/ES (Vartotojų teisių direktyva) nuostatas į nacionalinę teisę. Siekiama, kad vartojimo sutarčių teisinis reguliavimas būtų nuoseklus, sistemingas ir aiškus – sudarytos sąlygos užtikrinti aukšto lygio vartotojų teisių apsaugą, kad Lietuvos subjektai (tiek vartotojai, tiek įmonės) galėtų veiksmingai pasinaudoti ES vidaus rinkos galimybėmis. Perkėlus į nacionalinę teisę Vartotojų teisių direktyvą, turėtų palengvėti tarptautinė nuotolinė mažmeninė prekyba, didėtų vartojimo prekių ir paslaugų rinkų konkurencingumas.
Seimui pateiktas Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, siekiant užtikrinti vykdymo proceso dalyvių teisę į teisminę gynybą, taip pat elektroninių varžytynių procesą padaryti efektyvesnį ir patogesnį varžytynių dalyviams, sudaryti sąlygas vykstančias varžytynes tęsti, kol varžytynių dalyviai didina kainą, taip užtikrinti, kad turtas bus parduotas už didžiausią kainą.
Totalitarinių režimų nusikaltimų vertinimas ir visuomenės informavimas. ES Taryboje ir Europos Parlamente suderintas Tarybos reglamentas, pagal kurį sukuriama Europos pilietiškumo skatinimo ir bendros istorinės atminties apie totalitarizmo nusikaltimus išsaugojimo 2014–2020 metų programa „Europa piliečiams“. Programą sudarys 2 pagrindinės paprogramės: 1-oji – „Europos atminimas“, kurios tikslas – išsaugoti bendrą Europos istorinę atmintį remiant projektus, skirtus totalitarinių režimų priežastims Europos šiuolaikinėje istorijoje svarstyti ir jų nusikaltimų aukų atminimui įamžinti (pavyzdžiui, masinėms žudynių vietoms įamžinti įrengiant memorialus), skatinančius jaunimo ir tiesioginių nusikaltimų liudininkų dialogą, duomenų apie tai rinkimą ir sklaidą Europoje; 2-oji – „Demokratinis įsipareigojimas ir piliečių dalyvavimas“, kurios tikslas – ES lygiu gerinti piliečių supratimą apie ES sprendimų priėmimo procesą, skatinti juos inicijuoti miestų giminiavimosi projektus ir aktyviai dalyvauti juos įgyvendinant, taip pat įsitraukti į savanorystės veiklą. Programa bus finansuojama ES paramos lėšomis, jos 2014–2020 metų biudžetas – 185,5 mln. eurų. Programos įgyvendinimą Lietuvoje koordinuos Kultūros ministerijos įsteigta biudžetinė įstaiga „Tarptautinių kultūros programų centras“ (www.pilieciams.eu). Lietuvos pastangomis į programos „Europa piliečiams“ paprogramę „Europos atminimas“, be pradiniame Europos Komisijos pasiūlyme numatytų dviejų Europos šiuolaikinės istorijos totalitarinių režimų – nacizmo, kuris vykdė Holokaustą, ir stalinizmo, įtrauktas ir totalitarinio komunizmo režimas.
Tęsdama Lenkijos ir Vengrijos iniciatyvą, Lietuva 2013 m. rugpjūčio 22–24 d. organizavo renginius, skirtus Europos totalitarinių režimų nusikaltimų aukoms atminti. Genocido aukų muziejaus skverelyje 2013 m. rugpjūčio 22 d. pagerbtos totalitarinių režimų nusikaltimų aukos, rugpjūčio 23 d. Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse pristatyta Europos atminties ir sąžinės platformos parengta paroda „Totalitarizmas Europoje“. Po parodos pristatymo įvyko jaunimui skirta konferencija totalitarinių režimų nusikaltimų tema. Po konferencijos Europos jaunimo atstovai vyko tremties ir rezistencijos pėdsakais. Aplankyti Trakai, Paneriai ir Druskininkai. Pagrindinis renginių tikslas – rasti būdus, kaip Europos jaunimą geriau supažindinti su totalitarinių režimų nusikaltimais Europoje, Europos istorine atmintimi, diegti jiems ES vertybes.
Teisingumo ministerija kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru 2013 m. spalio 18 d. Vilniuje surengė seminarą „Totalitarinių režimų paveldas neapykantos nusikaltimuose“. Seminare dalyvavo ES valstybių narių ir Rytų partnerių valstybių atstovai, totalitarizmo centrų ir universitetų delegatai, nacionalinių ir ES parlamentų nariai. Seminaras sulaukė daugiau kaip 60 dalyvių iš Lietuvos ir Europos.
Lietuvos, ES Tarybai pirmininkavusios valstybės, kartu su ES Pagrindinių teisių agentūra surengtos metinės žmogaus teisių konferencijos „Kova su neapykantos nusikaltimais“ viena iš potemių taip pat buvo skirta aptarti praeities atminimui ir sąsajoms su totalitarinių režimų įvykdytais nusikaltimais, jų neigimo sąsajoms su neapykantos nusikaltimais.
Vykusiame 2013 m. gruodžio 5 d. Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdyje patvirtintos Tarybos išvados dėl kovos su neapykantos nusikaltimais ES. Išvadų tikslas – teikti daugiau informacijos apie neapykantos nusikaltimus, raginti rengti konkrečius pasiūlymus dėl kovos su neapykantos apraiškomis ES ir valstybėse narėse, gerinti neapykantos nusikaltimų aukų padėtį. Šioms išvadoms pamatą padėjo 2013 m. lapkričio 12–13 d. vykusi Pagrindinių teisių agentūros ir pirmininkaujančios valstybės surengta konferencija, kuri sutraukė net 400 dalyvių iš visos Europos. Tarybos išvadų preambulėje taip pat pabrėžta istorinės Europos atminties ir visų genocido nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, įskaitant totalitarinių režimų įvykdytus nusikaltimus, pasmerkimo svarba.
Didesnio viešųjų ir administracinių paslaugų prieinamumo užtikrinimas. Priimtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriame nustatyta supaprastinta kreipimosi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo tvarka, platesnės galimybės pačiam asmeniui pasirinkti advokatą, kuris teiktų antrinę teisinę pagalbą, taip pat sudarytos sąlygos advokatų padėjėjams teikti antrinę teisinę pagalbą; nustatyta galimybė pasinaudoti taikinamuoju tarpininkavimu, siekiant ginčą išspręsti taikiai (nuo 2014 m. liepos 1 d.).
Nuo 2014 m. sausio 1 d. supaprastintą įgaliojimą galima sudaryti kur kas paprasčiau. Įsigaliojus Civilinio kodekso pataisoms, kiekvienas asmuo, identifikavęs save per elektroninės bankininkystės sistemas ar elektroniniu parašu ir prisijungęs prie Notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų registro (tiesiogiai arba per elektroninės valdžios vartų portalą www.epaslaugos.lt), gali surašyti įgaliojimą, kuriame turi nurodyti įgaliotinį, įgaliojimo turinį ir šio dokumento galiojimo terminą.
Juridiniai asmenys nuo 2013 metų spalio gali saugiai susirašinėti naudodamiesi virtualiaisiais adresais. Pagal teisės aktų pakeitimus juridiniams asmenims sukurtas adreso buveinės atitikmuo elektroninėje erdvėje – Adresų registro serveryje suteiktas virtualusis adresas, kuris atitinka Juridinių asmenų registre įregistruotos buveinės adresą.
Įsteigta Juridinių asmenų dalyvių informacinė sistema, suteiksianti galimybę elektroniniu būdu priimti, kaupti duomenis apie juridinių asmenų dalyvius ir teikti turintiems teisę juos gauti fiziniams ir juridiniams asmenims.
Sudarytos galimybės elektroninėmis priemonėmis įregistruoti mažąsias bendrijas, kurių valdymo organas – mažosios bendrijos narių susirinkimas; asociacijas, kurių valdymo organai – valdyba ir vadovas; labdaros ir paramos fondus. Taip pat sudaryta galimybė elektroninėmis priemonėmis gauti į elektroninį archyvą perkeltus Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktus juridinių asmenų dokumentus.
Įsigaliojo Civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas ir su juo susiję lydimieji teisės aktai, kuriuose nustatytas antspaudų naudojimo teisinis aiškumas ir panaikintas privalomas reikalavimas privatiems fiziniams ir juridiniams asmenims naudoti antspaudus. Reikalavimo privatiems fiziniams ir juridiniams asmenims naudoti antspaudus panaikinimas mažina biurokratijos naštą, skatina privatinius teisinius santykius, gerina Pasaulio banko rengiamos ataskaitos „Doing Business“ rodiklius ir verslo aplinką.
Bausmių vykdymas ir bausmių politika. Įgyvendinant 2013 metais priemones, susijusias su nuteistų asmenų socializacija ir reabilitacija, taip pat savanorių ir asociacijų įtraukimu į bausmių vykdymą, sumažėjo asmenų, per metus sugrįžusių į laisvės atėmimo vietas. 2013 metais tik 16,4 procento jų sugrįžo į laisvės atėmimo vietas, arba 4,7 procento mažiau negu 2012 metais (2013 metais laisvės atėmimo bausme nuteisti 382 asmenys ir 117 asmenų grąžinti į laisvės atėmimo vietas už probacijos vengimą, 2012 metais – atitinkamai 536 ir 139, 2011 metais – atitinkamai 558 ir 204, 2010 metais – atitinkamai 757 ir 241).
19 pav. Asmenys, per metus sugrįžę į laisvės atėmimo vietas, procentais
Šaltinis – Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2013 metų veiklos ataskaita
Daug dėmesio 2013 metais skirta Probacijos įstatymo ir kitų su juo susijusių įstatymų tinkamam įgyvendinimui siekiant užtikrinti sklandžią ir veiksmingą probacijos sistemos veiklą:
1. Apie 1 procentą padaugėjo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų atvejų, nors iki 2012 m. liepos 1 d. šios priemonės taikymas tik mažėjo (nuo 51,4 procento 2007 metais iki 33,4 procento 2012 metais).
20 pav. Asmenys, paleisti iš pataisos įstaigų
Šaltinis – Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2013 metų veiklos ataskaita
2. Laisvės atėmimo vietose daugėja nuteistųjų, kurie siekia įgyti išsilavinimą ir taip sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką (2009 m. sausio 1 d. mokėsi apie 30 procentų, 2010 m. sausio 1 d. ir 2011 m. sausio 1 d. – apie 32,1 procento, 2012 m. sausio 1 d. – apie 29,6 procento, 2013 m. sausio 1 d. – apie 31,7 procento, 2014 m. sausio 1 d. – apie 35,4 procento nuteistųjų).
3. Mažėja į laisvės atėmimo vietas bausmę atlikti atvykstančių probuojamųjų. Probuojamieji, atvykstantys į laisvės atėmimo vietas (vengę probacijos arba nubausti už naują nusikalstamą veiką), 2007 metais sudarė apie 40,4 procento, 2008 metais – 35,3 procento, 2009 metais – 32 procentus, 2010 metais – 33,5 procento, 2011 metais – 33 procentus, 2012 metų I pusmetį – 29,2 procento, 2012 metų II pusmetį – 30,1 procento, 2013 metais – 27,6 procento visų į pataisos įstaigas atvykstančių bausmę atlikti nuteistųjų.
21 pav. Probuojamųjų, atvykstančių į laisvės atėmimo vietas atlikti bausmę, skaičiaus kaita
Šaltinis – Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2013 metų veiklos ataskaita
4. Daugėja vykdant probaciją dalyvaujančių nevyriausybinių organizacijų ir savanorių. Per 2012 metus probacijos tarnybos sudarė su savanoriais 101 savanoriško darbo su probuojamaisiais sutartį, o 2013 metais sudarytos 209 tokios sutartys, tai yra dvigubai daugiau. Savanoriškai į probaciją įsitraukia įvairių profesijų ir išsilavinimo atstovai (studentai, socialiniai darbuotojai, religinių bendruomenių nariai ir kiti). Atsižvelgiant į kompetenciją, jiems patikima vykdyti smurtinį elgesį keičiančias programas, mokyti valdyti emocijas, vesti nuteistiesiems seminarus (užsiėmimus) įsidarbinimo, priklausomybių keliamos žalos ir kitomis temomis, organizuoti kitus šviečiamojo pobūdžio renginius. Per 2013 metus sudarytos 45 bendradarbiavimo sutartys su nevyriausybinėmis organizacijomis, viešosiomis įstaigomis ir kitais (pavyzdžiui, Lietuvos Caritu, labdaros ir paramos fondais, teritorinėmis darbo biržomis, šeimos (vyrų, moterų) krizių centrais, psichikos sveikatos ir (ar) psichoterapijos centrais, asmens sveikatos priežiūros įstaigomis). Šios organizacijos ir įstaigos, atsižvelgdamos į savo veiklos sritis, padeda nuteistiesiems spręsti socialines ir psichologines, priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų problemas, didinti jų užimtumą. Tai leidžia pasiūlyti nuteistiesiems daugiau jų poreikius atitinkančių socialinių paslaugų.
Atlikta probacijos vykdymo ir efektyvumo stebėsena, kuri paskelbta Teisingumo ministerijos interneto svetainėje. Teisingumo ministro įsakymu sudaryta darbo grupė probacijos praktiniam taikymui apibendrinti ir pasiūlymams dėl teisinio reguliavimo tobulinimo pateikti. Pasiūlymus ši darbo grupė turi pateikti iki 2014 metų birželio.
Priimtas Kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymas, kurio tikslas – sudaryti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų padaliniams teisines sąlygas vykdyti kriminalinę žvalgybą Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse prie pataisos namų, kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą, kai kuriuos apysunkius nusikaltimus, apie šias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis, taip pat vykdyti kitus kriminalinės žvalgybos uždavinius; nustatyti aiškų ir tikslų apskundimo teisės realizavimo mechanizmą, skirtą asmenims, kurių teisės ir laisvės galbūt pažeistos.
Parengtas Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo projektas, siekiant sudaryti patrauklesnes tarnybos šiame departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, geresnio pareigūnų profesinio pasirengimo tarnybai, aiškesnes tarnybos sąlygas; sumažinti galimų korupcijos apraiškų sąlygų; stiprinti atsakomybės už tarnybinius nusižengimus neišvengiamumą; išlaikyti tarnyboje didelę darbo patirtį turinčius pareigūnus.
Įgyvendinant Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių planą, 2013 metais parengti Vilniaus ir Šiaulių tardymo izoliatorių-pataisos namų statybos ir paslaugų teikimo projektai, kuriuos numatoma įgyvendinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu, ir šių projektų partnerystės studijos. Minėti projektai pateikti vertinti Finansų ministerijai, o gavus jos išvadas – svarstyti Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų komisijai. Vykdant numatytus Laisvės atėmimo vietų ligoninės iškėlimo iš Vilniaus miesto centro darbus, Pravieniškėse baigti įrengti Chirurginio skyriaus Intensyvaus stebėjimo poskyrio ir Terapinio skyriaus pastatai. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose baigtos modernizuoti inžinerinės ir techninės apsaugos priemonės.
XX. KRAŠTO GYNYBA IR NACIONALINIS SAUGUMAS
Krašto apsaugos ministerija 2013 metais formavo ir įgyvendino gynybos politiką, kurios tikslas – įtvirtinti narystę NATO ir ES, vykdyti tarptautinius įsipareigojimus ir stiprinti nacionalinius gynybos pajėgumus. Aktyviai remtos NATO matomumo didinimo regione ir kolektyvinių pajėgumų stiprinimo iniciatyvos. Surengtos pirmos didelės kolektyvinės gynybos pratybos Baltijos regione „Tvirtas džiazas 2013“ (angl. Steadfast Jazz 2013), sujungtos su Baltijos valstybių priimančiosios šalies paramos pratybomis „Baltijos šeimininkas 2013“ (angl. Baltic Host 2013). Prisiimti nauji NATO pajėgumų tikslai. NATO oro policijos misija Baltijos valstybėse – ir toliau svarbiausia nuolatinio NATO buvimo Lietuvoje išraiška. Tobulintos priimančiosios šalies paramos, treniruočių ir infrastruktūros sąlygos, siekiant užtikrinti misijos tęstinumą ilgalaikėje perspektyvoje.
Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai, aktyviai veikta energetinio saugumo ir Rytų partnerystės kryptimis. Surengta ES ir Rytų partnerystės šalių bendrosios saugumo ir gynybos politikos konferencija ir energetinio saugumo seminaras. Pavyko pasiekti, kad Europos Vadovų Tarybos išvadose būtų atspindėtos Lietuvai palankios energetinio saugumo, Rytų partnerystės, NATO ir ES bendradarbiavimo nuostatos.
Gynybos bendradarbiavimas intensyviausiai plėtotas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (toliau – JAV), Baltijos ir Šiaurės valstybėmis, Lenkija. Per susitikimus su JAV atstovais pabrėžta, kad reikia išlaikyti JAV pajėgas Europoje. Pradėtas formuoti Baltijos batalionas, 2016 metais prisijungsiantis prie NATO greitojo reagavimo pajėgų. Baltijos valstybių bendradarbiavimas pertvarkytas pagal Šiaurės valstybių modelį. Stiprėjo praktinis Baltijos ir Šiaurės valstybių bendradarbiavimas: buvo keičiamasi veteranų politikos patirtimi, įgyvendinta bendra regioninių pratybų programa. Nuspręsta pradėti darbus, susijusius su bendru trijų Baltijos valstybių ir Lenkijos specialiųjų operacijų pajėgų indėliu į NATO greitojo reagavimo pajėgas. Toliau derinta Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados LITPOLUKRBRIG steigimo sutartis.
2013 metų rugpjūtį Lietuvai baigus vadovauti Goro provincijos atkūrimo grupei Afganistane, veiklą liko tęsti Baltijos valstybių ir Lenkijos specialiųjų operacijų pajėgų kariai, oro pajėgų mokymo grupė, Nacionalinis paramos elementas, tarnauti NATO tarptautinių saugumo paramos pajėgų štabuose paskirti karininkai. Baigtas pusmečio dalyvavimas ES operacijoje ATALANTA (19 karių). Dalyvauta ES mokymo misijoje (angl. EUTM) Malyje (3 kariai) ir NATO operacijoje Kosove (angl. KFOR) (vienas karys kas ketvirtį). Atnaujintas karinis dalyvavimas Jungtinių Tautų misijose – išsiųstas vienas karininkas į misiją Afganistane (angl. UNAMA). 2013 m. NATO greitojo reagavimo pajėgose budėjo Taktinė psichologinių operacijų grupė, oro uosto aptarnavimo vienetas, išminavimo būrys ir pėstininkų kuopa. ES kovinėje grupėje, vadovaujamoje Jungtinės Karalystės, budėta su pėstininkų kuopa.
2013 metais priimtas sprendimas trumpuoju ir vidutiniu planavimo laikotarpiais plėtoti 4 prioritetinius pajėgumus: oro erdvės stebėjimo, reguliariųjų vienetų manevro sausumoje, paieškos ir gelbėjimo, vadovavimo, valdymo ir kibernetinio saugumo. Pradėtas praktiškai įgyvendinti paieškos ir gelbėjimo pajėgumo atkūrimo projektas – pasirašyta paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnių įsigijimo sutartis. Modernizuojant Lietuvos kariuomenę, įsigyta taktinių transporto priemonių, valdymo ir ryšių sunkvežimių, radijo stočių, nuotoliniu būdu valdomų oro taikinių, sunkiųjų kulkosvaidžių, pradėta gauti universaliosios integruotos lazerinės mūšio sistemos (angl. MILES) įranga ir oro vadovavimo ir valdymo sistemos balso ryšio sistemos įranga, pasirašytos savaeigių minosvaidžių modernizavimo, taikliojo šaulio ginklų įsigijimo sutartys, derėtasi dėl priešlėktuvinės gynybos sistemų modernizavimo. Toliau statytas specialiosios paskirties kovinis miestelis „Mūšis mieste“. Šiaulių oro bazėje pastatytas administracinis pastatas, gerinantis sąjungininkų tarnybos sąlygas, pradėta statyti nauja degalų saugykla, įsigyta ir įdiegta skrydžio valdymo įranga, modernizuotas radiolokacinio posto radaras. Pradėti vykdyti medicininės paramos pajėgumo infrastruktūros projektavimo darbai, pasirašyta šiam pajėgumui reikalingos medicininės įrangos tiekimo sutartis.
Piliečiai rengti ginti valstybę – bazinius karinius mokymus baigė 634 karo prievolininkai, jaunesniųjų karininkų vadų kursuose mokėsi 307 aukštųjų mokyklų studentai, į kartotines (3 savaičių) pratybas pašaukti 452 parengtojo rezervo kariai, iš jų 449 kariai pratybas baigė. Į profesinę karo tarnybą priimtas 451 karys.
Nenutrūkstamas Lietuvos Respublikos oro erdvės stebėjimas kartu su NATO vykdoma oro policijos misija užtikrino oro erdvės kontrolę ir apsaugą. 2013 metais užfiksuoti 4 Lietuvos oro erdvės pažeidimai.
Lietuvos kariuomenė 2013 metais suteikė pagalbą pagal visus valstybės ir savivaldybių institucijų prašymus. Per Pagėgių ir Šilutės rajono savivaldybėse kilusį potvynį pagalba teikta 4 kartus (dalyvavo 17 karių). 2013 metų antrojoje pusėje Vadovybės apsaugos departamento prašymu Lietuvos kariuomenė padėjo užtikrinti renginių, susijusių su Lietuvos pirmininkavimu ES Tarybai, saugumą (iš viso pagalba teikta 10 kartų, 13 dienų). Karinių oro pajėgų vienetai padėjo ieškoti dingusių asmenų (2 kartus). Paieškos ir gelbėjimo sraigtasparniai ir budintis laivas padėjo gelbėti žvejus Kuršių mariose ir Baltijos jūroje.
Lietuvos kariuomenės inžineriniai vienetai neutralizavo 2 370 sprogstamųjų užtaisų ir 12 128 šovinius. Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kariai atliko standartiniais sprogmenimis užterštų teritorijų išminavimo darbus: išvalytas 2,2 hektaro plotas, rasti ir neutralizuoti 377 įvairaus kalibro standartiniai sprogmenys.
Lietuvos gyventojų, teigiamai vertinančių Lietuvos krašto apsaugą, padaugėjo nuo 60 procentų 2012 metais iki 68 procentų 2013 metais.
Prisidėta prie visuomenės pilietiškumo ugdymo – 6 Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose įgyvendintas kūno kultūros modulis „Krašto gynyba“, Lietuvos šaulių sąjungai padėta rengti mobiliąsias vasaros stovyklas, remti prioritetiniai nevyriausybinių organizacijų pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo projektai.
Nors visapusišką krašto apsaugos sistemos plėtrą vis dar riboja finansavimas, 2013 metais gynybos finansavimo mažėjimą pavyko sustabdyti. Palyginti su 2013 metais, gynybos biudžetas padidėjo 57,4 mln. litų. Finansavimo didinimo gairės (iki 2016 metų pasiekti 1 procentą bendrojo vidaus produkto) nustatytos atnaujintoje Krašto apsaugos sistemos plėtros 2014–2023 metų programoje ir krašto apsaugos ministro 2014–2019 metų gairėse.
Krašto apsaugos sistemos veiklos pagrindas 2014 metais – nacionalinių pajėgumų stiprinimas ir tarptautinių įsipareigojimų vykdymas, daugiausia dėmesio bus skiriama patirties ir sąveikumo su sąjungininkais išlaikymui aktyviai dalyvaujant NATO pratybose ir NATO greitojo reagavimo pajėgų ir ES kovinių grupių veikloje, tarptautinėse operacijose, Lietuvos kariuomenės prioritetinių pajėgumų plėtrai ir pertvarkos proceso atnaujinimui.
XXI. ES IR UŽSIENIO POLITIKA
Lietuvos diplomatinė tarnyba 2013 metais aktyviai veikė įgyvendindama Vyriausybės programą „ES ir užsienio politika“.
Prie esamų rinkų plėtros ir naujų paieškos, veiksmingesnio ekonominio bendradarbiavimo labai prisidėjo Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva įsteigta Ekonominės diplomatijos taryba, surengti tarpvyriausybiniai ekonominio bendradarbiavimo tarybų susitikimai (su Baltarusija, Ukraina, Uzbekistanu, Kazachstanu, Azerbaidžanu) ir dvišaliai verslo forumai (su Turkija, Azerbaidžanu, Čekija, Rumunija, Estija, Danija, Kinija, Baltarusija, Ukraina, Ispanija, Indonezija). Veiklą pradėjo Lietuvos ir Malaizijos verslo taryba.
Esminis dėmesys buvo skiriamas įsitraukimui į įtakingiausių tarptautinių organizacijų veiklą – 2015 metais Lietuva pradės derybas dėl narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje. Diplomatinėmis priemonėmis telkiama euro zonos valstybių parama Lietuvos ketinimui įsivesti eurą.
Išplėstas diplomatinis atstovavimas – įsteigtas generalinis konsulatas Brazilijoje, ambasados Austrijoje biuras Kroatijoje, užmegzti diplomatiniai santykiai su Surinamu, Ruanda, Palau, Grenada, Komorais, Kuba, Rytų Timoru, Dominika, Mianmaru, Kamerūnu, Mikronezija (pradėtos diplomatinių santykių užmezgimo su dar 17 valstybių procedūros). Surengtos 33 išvažiuojamosios konsulinės misijos, sudarytos geresnės galimybės įvairiuose pasaulio regionuose tinkamai pristatyti Lietuvos valstybę, kultūrą, verslo potencialą, ginti teisėtus piliečių ir verslo interesus, geriau aptarnauti užsienyje gyvenančius Lietuvos piliečius. Diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose išduodama vis daugiau vizų (2013 metais – per 470 tūkstančių, arba 13,1 procento daugiau negu 2012 metais). Tai skatino verslo ir turizmo plėtrą. Surinkus beveik 70 mln. litų konsulinės rinkliavos, gerokai papildytas valstybės biudžetas.
Per „Globalios Lietuvos“ programos priemones – surengtą Pasaulio lietuvių ekonomikos forumą, užsienio lietuvių stažuočių programą „Kurk Lietuvai“, įgyvendintus 220 bendrus užsienio lietuvių organizacijų, Lietuvos viešųjų įstaigų, asociacijų ir Lietuvos diplomatinių atstovybių projektus – formuotas patrauklios Lietuvos įvaizdis, užsienio lietuviai skatinti kurti Lietuvos labui, žadintas jų noras grįžti į tėvynę.
Kryptingai populiarintas Lietuvos vardas ir jos vietos Europoje vizija: parengta 2013 metų Europos piliečių metų nacionalinė programa, įgyvendinta 116 viešosios diplomatijos projektų (parodos, koncertai, konferencijos, diskusijos, knygų pristatymai ir panašiai) užsienyje ir Lietuvoje. Pirmą kartą 2013 m. liepos 17 d. paminėta Pasaulio lietuvių vienybės diena. Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai, surengta 500 renginių užsienyje. Svarbų vaidmenį puoselėjant istorinę atmintį ir ugdant visuomenės toleranciją suvaidino ketvirtasis Pasaulio litvakų kongresas, Vilniaus geto likvidavimo 70-mečiui skirti renginiai, Holokaustą išgyvenusių litvakų „Gyvųjų maršo“ Lietuvoje programa.
21.1. Lietuva – aktyvi ES valstybė narė
Sėkmingai įgyvendinti pirmininkavimo ES Tarybai uždaviniai sustiprino Lietuvos, kaip patikimos ES valstybės narės, pozicijas. Pavyko pasiekti, kad būtų priimti sprendimai Lietuvai prioritetinėse srityse: patvirtintas 2014–2020 metų ES biudžetas, parengta ES Tarybos ataskaita energetikos politikos plėtros klausimu, padėtas pagrindas Bankų sąjungai, priimtos ES Tarybos išvados dėl makroregionių strategijų pridėtinės vertės. Lietuva, pirmininkaudama ES Tarybai, sėkmingai vadovavo deryboms, susitarta dėl ES 147 teisės aktų, 234 įstatymo galios neturinčių teisės aktų, 47 Tarybos išvadų. Politiškai reikšmingi 3 ES ir JAV derybų dėl transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sutarties raundai, baigtos ES ir Kanados derybos dėl laisvosios prekybos sutarties, priimtos išvados dėl Europos išorės veiksmų tarnybos peržiūros. Išskirtinę istorinę svarbą įgavo Vilniuje surengtas ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimas. Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai, pirmą kartą po 5 metų pertraukos ES vadovai apsvarstė Europos gynybos klausimus. Lietuvoje įvyko beveik 300 pirmininkavimo renginių. Visas Lietuvos iniciatyvas ir atliktus darbus itin palankiai įvertino ES institucijų ir ES valstybių narių vadovai, ekspertai, tarptautinė žiniasklaida.
Lietuva – aktyvi ES Baltijos jūros regiono strategijos rengimo ir įgyvendinimo, NB8 valstybių plėtojamo bendradarbiavimo su Jungtine Karalyste, Vyšegrado valstybėmis, Japonija dalyvė.
Pirmininkaudama ES Tarybai, Lietuva svariai prisidėjo prie ES plėtros politikos tęstinumo: priimtos ES plėtros ir stabilizacijos ir asociacijos proceso išvados, atnaujintos derybos su Turkija, parengtas ir patvirtintas Serbijos derybinis mandatas, pasiektas esminis lūžis Juodkalnijos derybose dėl narystės ES, nustatyta kandidatės statuso Albanijai suteikimo data.
Po ilgų derybų Lietuva ir Italija pasiekė istorinį susitarimą dėl kompensavimo už prarastą prieškario Lietuvos diplomatinės atstovybės Romoje pastatą „Villa Lituania“ – Lietuvai neatlygintinai naudoti skirtos patalpos Romos centre.
21.2. Lietuva ir tarptautinės organizacijos
Pastangos didinti tarptautinį Lietuvos prestižą nenuėjo veltui – Lietuva išrinkta Jungtinių Tautų (toliau – JT) Saugumo Tarybos nenuolatine nare 2014–2015 metų kadencijai. JT Generalinėje Asamblėjoje už Lietuvą balsavo 187 valstybės iš 193. Lietuvoje lankėsi JT Generalinis Sekretorius Ban Ki-moonas.
Didesnį Lietuvos indėlį į tarptautinį saugumą užtikrino Vilniuje atidarytas NATO Energetinio saugumo kompetencijos centras, sėkminga Branduolinio saugumo kompetencijos centro Medininkuose veikla.
Stiprinant ES ir NATO bendradarbiavimą, nuosekliai siekta nuolatinės NATO Baltijos valstybių gynybos planų peržiūros, surengti 2 NATO generalinio sekretoriaus vizitai į Lietuvą. Surengtas tradicinis tarptautinės saugumo politikos „Sniego susitikimas“ Trakuose. Toliau stiprėjo Lietuvos ir JAV partnerystė: Vašingtone įvyko Baltijos valstybių ir JAV prezidentų susitikimas; pasirašytas bendras Lietuvos ir JAV kovos su neteisėta prekyba branduolinėmis ir radioaktyviosiomis medžiagomis veiksmų planas. Parengtas ir priimtas Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymas. Įgyvendinta daugiau kaip 90 vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektų Afganistane, Baltarusijoje, Gruzijoje, Moldovoje, Ukrainoje, Tunise ir Palestinoje. Sėkmingai baigta 8 metus trukusi Lietuvos vadovavimo Provincijos atkūrimo grupei misija Afganistano Goro provincijoje.
21.3. Lietuva ir regioninis bendradarbiavimas
Aktyviai ginti nacionaliniai interesai plėtojant projektą „Rail Baltica 2“ – Vilniuje pasirašyta bendra 5 valstybių transporto ministrų rezoliucija, pagal kurią sukurta nauja infrastruktūra priklausys valstybėms, ieškoma kompromiso dėl Vilniaus prijungimo prie šio projekto. Lietuvos energetinio saugumo interesai nustatyti svarbiausiuose ES dokumentuose – gegužės 22 d. ir gruodžio 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose. Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Švedijos mokslininkai suburti į Baltijos energetinio saugumo mokslinių tyrimų platformą. Pirmininkaudama ES Tarybai, Lietuva aktyviai prisidėjo prie JT Bendrosios klimato kaitos valstybių konferencijoje pasiekto susitarimo dėl tolesnių bendrų žingsnių link teisiškai įpareigojančio visas valstybes apimančio klimato kaitos susitarimo pasirašymo 2015 metais.
21.4. Santykiai su Rusija ir naujosiomis ES kaimynėmis
Lapkritį Vilniuje vykęs ES viršūnių susitikimas suteikė naujų Rytų partnerystės raidos postūmių: parafuoti asociacijos susitarimai su Moldova ir Gruzija; pasirašyti susitarimai dėl vizų režimo supaprastinimo su Azerbaidžanu ir dėl dalyvavimo ES misijose su Gruzija; parafuotas civilinės aviacijos susitarimas su Ukraina. Po šio viršūnių susitikimo paskelbtas Europos Komisijos pasiūlymas dėl bevizio režimo Moldovai. Aktyviai siekta, kad pagerėtų dvišaliai ir ES santykiai su Lietuvos kaimynais – Rusija ir Baltarusija. Žengti žingsniai link politinio dialogo su Rusija: susitiko premjerai, užsienio reikalų ministrai, surengti Tarpvyriausybinės komisijos darbo grupių posėdžiai ekonomikos, prekybos ir turizmo klausimais. Intensyvesnius dvišalius ir ES santykius su Baltarusija liudija įvykęs Lietuvos–Baltarusijos ekonomikos forumas, Prekybinio-ekonominio bendradarbiavimo komisijos posėdis, surengtos 3 užsienio reikalų viceministrų konsultacijos, Baltarusija dalyvavo ES Rytų partnerystės viršūnių susitikime, kuriame pareiškė pasiryžusi pradėti derybas su ES dėl vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimo su ES sudarymo. Atliktas didelis ir intensyvus darbas, siekiant, kad Rytų partnerystės viršūnių susitikime Ukraina pasirašytų Asociacijos susitarimą su ES, nedavė norimų rezultatų dėl tuometinių Ukrainos vadovų priimto sprendimo.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2013 metų veiklos ataskaitos
1 priedas
Lietuvos ŪKIO KONKURENCINGUMO TENDENCIJŲ 2013 metų ATASKAITA
Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas) 2006 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. X-921 „Dėl Seimo ir Vyriausybės veiklos principų įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas“ įpareigojo Lietuvos Respublikos Vyriausybę (toliau – Vyriausybė) kiekvienais metais pateikti Seimui išsamią šalies ūkio konkurencingumo tendencijų ataskaitą (toliau – Konkurencingumo ataskaita), Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir šiai strategijai įgyvendinti būtinų nacionalinės svarbos projektų, susijusių su ilgalaikio Lietuvos ūkio konkurencingumo didinimu, įgyvendinimo ataskaitą, taip pat kartu su Konkurencingumo ataskaita pateikti šalies sėkmės rodiklių duomenis.
Vyriausybė, vykdydama šį Seimo įpareigojimą, teikia Seimui Konkurencingumo ataskaitą, kurią sudaro trys dalys: „I. Lietuvos ūkio konkurencingumo tendencijos ir jų vertinimas“, „II. Lietuvos ūkio konkurencingumo nacionalinė aplinka“ ir „III. Lietuvos 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos ir veiksmų programų įgyvendinimas“.
I. LIETUVOS ŪKIO KONKURENCINGUMO TENDENCIJOS IR JŲ VERTINIMAS
Vyriausybės 2013 metų veiklos prioritetų įgyvendinimo pažangos lentelėje buvo numatyta prioritetinė veiksmų kryptis − Lietuvos ūkio konkurencingumo didinimas. Vieni svarbiausių darbų, įgyvendinančių šią prioritetinę kryptį, – atsižvelgiant į Pasaulio banko „Doing Business 2013“ ataskaitoje pateiktus rodiklius, gerinti situaciją probleminėse srityse: atsisakyti reikalavimo įmonėms turėti antspaudą; investuotojų apsaugos srityje parengti teisės aktų pakeitimų, kuriais siekiama stiprinti investuotojų apsaugą, projektus; mokesčių mokėjimo srityje sutrumpinti laiką, skiriamą mokesčiams sumokėti. Taip pat nurodyta, kad siektina 2013 metais Lietuvos vieta Pasaulio banko tyrimo „Doing Business“ ataskaitoje – 24-a.
Šešioliktoji Vyriausybė kovą su korupcija įvardijo kaip prioritetinę veiklos kryptį. 2013 metų pabaigoje Seime priimta Vyriausybės pateikta atnaujinta Nacionalinė kovos su korupcija 2011–2014 metų programa. Atnaujinus šią programą ir įgyvendinus joje numatytas priemones, bus sumažinta korupcijos prielaidų, ypač prižiūrint ūkio subjektus, sumažės veiklos priežiūros ir reglamentavimo našta.
Ministro Pirmininko sudaryta Tarpžinybinė komisija kovai su korupcija koordinuoti nutarė 2014 metais parengti naujas Nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimo 2015–2019 metų priemones. Specialiųjų tyrimų tarnybos paprašyta atlikti Lietuvos korupcijos žemėlapio tyrimą ir pateikti informaciją apie viešojo sektoriaus srityse nustatytas esmines ir aktualias su korupcija susijusias problemas, esamus korupcijos mechanizmus.
Vis dėlto jokia valdžios institucija nė vienoje šalyje negali sumažinti korupcijos masto be visuomenės supratimo ir palaikymo. Todėl būtina suvienyti pastangas, kurti nepakantumo net ir mažiausioms korupcijos apraiškoms atmosferą.
Verslo aplinkos vertinimas (Pasaulio banko tyrimas ,,Doing Business 2014“)
2013 m. spalio 29 d. paskelbtoje Pasaulio banko tarptautinio tyrimo „Doing Business 2014“ ataskaitoje Lietuva iš 27 vietos pakilo į 17 vietą. Palyginti su ES valstybėmis narėmis, Lietuva užima 6 vietą. Lietuvai pavyko pagerinti daugiau kaip pusę verslo sąlygas vertinančių „Doing Business“ rodiklių. Didžiausią pažangą Lietuva padarė verslo pradžios srityje: iš 2013 metų ataskaitoje užimtos 107 vietos šoktelėjo per 96 pozicijas į 11 vietą. Statybos leidimų gavimo srityje Lietuva pakilo iš 48 į 39 vietą, kredito gavimo – iš 53 į 28 vietą, investuotojų apsaugos – iš 70 į 68 vietą, mokesčių mokėjimo – iš 60 į 56 vietą, užsienio prekybos – iš 24 į 15 vietą.
„Doing Business 2014“ ataskaitoje iš vertinamų 189 valstybių Lietuva lenkia kaimynes Latviją (24 vieta), Estiją (22 vieta) ir Lenkiją (45 vieta), taip pat tokias ekonomiškai stiprias ES valstybes nares kaip Vokietija (21 vieta), Olandija (28 vieta), Belgija (36 vieta), Prancūzija (38 vieta).
Nuo 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojus Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų pataisoms, pagal kurias antspaudas įmonėms nėra privalomas, jeigu pareiga turėti antspaudą nėra nustatyta įmonės steigimo dokumentuose ar įstatymuose, galutinai atsisakyta antspaudo juridiniams asmenims prievolės. Šio pakeitimo, kaip ir dalies kitų, Pasaulio bankas neįtraukė į 2014 metų „Doing Business“ ataskaitą, bet jie turėtų atsispindėti 2015 metų ataskaitoje.
2013 metais buvo įgyvendinti ir kiti pakeitimai, kurie į „Doing Business 2014“ ataskaitą nebuvo įtraukti dėl vertinamo laikotarpio, bet tikimasi, kad jie turėtų atsispindėti „Doing Business 2015“ ataskaitoje. 2013 m. birželio 27 d. buvo priimti ir 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pakeitimai, kuriais nustatytas bendras visoms savivaldybėms specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimo terminas – 15 darbo dienų. Anksčiau šį terminą nustatydavo kiekviena savivaldybė, pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybė buvo nustačiusi 30 darbo dienų terminą. Taigi įgyvendinus pakeitimus kai kuriose savivaldybėse šis terminas sutrumpėjo perpus.
Ūkio ministerija, kaip Pasaulio banko tyrimo „Doing Business“ koordinatorė Lietuvoje, ketina ir toliau bendradarbiauti su kitomis institucijomis ieškant ir įgyvendinant geriausius sprendimus, kurie palengvintų verslo sąlygas, ypatingą dėmesį skiriant sritims, kurioms pagal tyrimą „Doing Business“ tenka daugiausia administracinės naštos.
1 lentelė. Lietuvos vertinimas pagal palankumo verslui 2013 ir 2012 metų tyrimą
| Indeksas |
„Doing Business 2014“ |
„Doing Business 2013“ |
Pokytis |
| Bendra Lietuvos vieta |
17 |
27 |
+10 |
| Verslo pradžia |
11 |
107 |
+96 |
| Statybos leidimų gavimas |
39 |
48 |
+9 |
| Prisijungimas prie elektros tinklų |
75 |
75 |
0 |
| Turto registravimas |
6 |
5 |
–1 |
| Kredito gavimas |
28 |
53 |
+25 |
| Investuotojų apsauga |
68 |
70 |
+2 |
| Mokesčių mokėjimas |
56 |
60 |
+4 |
| Užsienio prekyba |
15 |
24 |
+9 |
| Sutarčių vykdymas |
17 |
14 |
–3 |
| Nemokumo indeksas |
44 |
40 |
–4 |
Šaltinis – Pasaulio bankas
Pasaulio ekonomikos forumo 2013–2014 metų konkurencingumo tyrimo rezultatai[1]
Siekdamas įvertinti šalių išsivystymo lygį ir konkurencingumą, Pasaulio ekonomikos forumas kasmet atlieka pasaulio šalių konkurencingumo tyrimą, kuriame dalyvauja daugiau nei 100 valstybių (2013 metais – 148, 2012 metais – 144, 2011 metais – 142, 2010 metais – 139). Lietuva šiame tyrime dalyvauja nuo 2001 metų. 2013 metais Lietuva buvo 48 vietoje tarp 148 pasaulio šalių.
2013 metų Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo tyrimo duomenimis, lydere pagal bendrąjį šalių konkurencingumo indeksą 5 metus išlieka Šveicarija. 2009 metais ji aplenkė daug metų pirmavusią JAV, kurios reitingas kasmet krito, ir 2012 metais jau buvo septinta, o 2013 metais pakilo į 5 vietą (2 vietoje – Singapūras, 3 vietoje – Suomija). Lietuva pagal bendrąjį konkurencingumo indeksą iš 45 vietos nusileido į 48 vietą, Estija pakilo iš 34 į 32, o Latvija nuo 2010 metų sparčiai kilo aukštyn: iš 70 vietos 2010 metais į 64 2011 metais, 55 – 2012 ir 52 – 2013 metais.
Pagal pagrindinių reikalavimų subindeksą, įvertinantį šalies institucinę aplinką, infrastruktūrą, makroekonomiką, sveikatą ir pradinį išsilavinimą, 2013 metais, kaip ir praėjusiais metais, pirmąją vietą užėmė Singapūras, aplenkęs 2010 metais šioje srityje lyderiavusį Honkongą (šis 2013 metais iš 3 vietos pakilo į 2 vietą, užleisdamas 3 vietą Šveicarijai). Lietuva pagal šį subindeksą iš 49 vietos pakilo į 43, Latvija – iš 54 vietos į 40. Estija pasiliko toje pačioje 26 vietoje. Lietuvoje geriausiai įvertintos infrastruktūros (41 vieta – 2013 metais, 40 vieta – 2012 metais, 43 vieta – 2011 metais, 43 vieta – 2010 metais), sveikatos ir pradinio išsilavinimo (50 vieta – 2013 metais, 39 vieta – 2012 metais, 46 vieta – 2011 metais, 52 vieta – 2010 metais) sritys, prasčiausiai – institucinė (60 vieta – 2012 metais, 62 vieta – 2011 metais, 60 vieta – 2010 metais) ir makroekonominė (58 vieta – 2013 metais, 75 vieta – 2012 metais, 73 vieta – 2011 metais, 71 vieta – 2010 metais) aplinka.
2013–2014 metų valstybių konkurencingumo ataskaitoje 17,2 procento Lietuvos verslininkų nurodė, kad verslo plėtrai labiausiai trukdo „neefektyviai dirbanti vyriausybinė biurokratija“. Antroje ir trečioje vietose – „mokesčių dydis“ ir „darbo jėgos mažinimas“ (atitinkamai 13,1 procento ir 13 procentų), ketvirtoje – „mokesčių reguliavimas“ (11,1 procento).
1 pav. Lietuvos ir kai kurių pasaulio šalių reitingo pagal bendrąjį konkurencingumo indeksą kitimas 2010–2013 metais
Konkurencingumo tyrimai šalyse atliekami pagal Pasaulio ekonomikos forumo parengtą bendrą metodiką. Tyrimo imtis sudaroma atsitiktinės atrankos būdu, atsižvelgiant į įmonių dydį (darbuotojų skaičių) ir ekonominės veiklos rūšį. 2013 metų Lietuvos tyrime dalyvavo 130 įmonių vadovų, iš jų: 48,7 procento vadovavo įmonėms, turinčioms 150 ir daugiau darbuotojų ir 51,3 procento – turinčioms nuo 21 iki 149 darbuotojų. Remiantis bendrojo konkurencingumo indekso vertinimais, šalys skirstomos į ekonominio išsivystymo etapus. Iki 2008 metų Lietuva buvo priskiriama prie tų šalių, kuriose ekonomika grindžiama našumu. Nuo 2009 metų Lietuva, kaip ir Latvija su Estija, priskiriama prie šalių, pereinančių į naujovėmis grindžiamą (žinių) ekonomiką.
Korupcijos suvokimo indeksas („Transparency International“ 2013 metų tyrimas)[2]
„Transparency International“ korupcijos suvokimo indekso* 2013 metų tyrime Lietuvai skyrė 57 balus iš 100 galimų ir 43 vietą 177 šalių sąraše. 2012 metais Lietuva gavo 54 balus ir užėmė 48 vietą iš 176 valstybių. 2013 metų korupcijos suvokimo indekso tyrime pirmauja Danija ir Naujoji Zelandija (91 balas), paskutiniai sąraše yra Afganistanas, Šiaurės Korėja ir Somalis (8 balai). Estijos korupcijos suvokimo indeksas – 68 balai (28 vieta), Lenkijos – 60 (38 vieta), Latvijos – 53 (49 vieta), Baltarusijos – 29 (123 vieta), Rusijos – 28 balai (127 vieta).
2 pav. Pokomunistinių šalių – naujųjų ES valstybių narių – korupcijos suvokimo 2013 metų indeksas (100 balų – labai skaidri valstybė, 0 balų – labai korumpuota valstybė)
Nustatant Lietuvos korupcijos suvokimo 2013 metų indeksą, remtasi 8 šaltiniais: 1. Bertelsmann Foundation Transformation Index 2014; 2. Bertelsmann Foundation Sustainable Governance Indicators 2014; 3. IMD World Competitiveness Yearbook 2013; 4. Political Risk Services International Country Risk Guide (ICRG); 5. World Economic Forum Executive Opinion Survey (EOS) 2013; 6. Economist Intelligence Unit. Country Risk Ratings; 7. Global Insight Country Risk Ratings; 8. Freedom House Nations in Transit 2013.
II. LIETUVOS ŪKIO KONKURENCINGUMO NACIONALINĖ APLINKA
Valstybė vykdė ir rėmė struktūrines reformas, stiprinančias konkurenciją produktų, darbo ir finansų rinkose. Sparčių technologinių pokyčių epochoje valstybės politiką reikėtų sutelkti į užimtumo ir darbo rinkos lankstumo didinimą ir mokesčių politiką, užtikrinančią spartesnę inovacinės veiklos ir technologinės pažangos plėtrą. Vykdant finansų rinkų struktūrines reformas, daug dėmesio skiriama rizikos kapitalui, užtikrinančiam finansinius išteklius spartesnei aukštųjų technologijų verslo ir inovacijų plėtrai.
Mokslo ir studijų institucijų infrastruktūros, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bazės atnaujinimas ir plėtra (pagal parengtą programą)
Šalies konkurencingumui itin svarbus veiksnys yra intelektinis kapitalas (aukštas gyventojų išsilavinimas, mokslo pajėgumai, technologijų kūrimas). Šį veiksnį užtikrinančios ir stiprinančios priemonės numatytos Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programos, kuriai pritarta Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (toliau – Vyriausybės programa), 216 punkte ir Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarime Nr. 228 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių patvirtinimo“. Atsižvelgiant į tai, Vyriausybės 2012 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1494 „Dėl Valstybinės studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros 2013–2020 metų plėtros programos patvirtinimo“ patvirtinta Valstybinė studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros 2013–2020 metų plėtros programa. Jai įgyvendinti švietimo ir mokslo ministras 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-579 „Dėl Valstybinės studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros 2013–2020 metų plėtros veiksmų plano patvirtinimo“ patvirtino Valstybinės studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros 2013–2020 metų plėtros programos 2013–2015 metų veiksmų planą, kuris iš esmės yra ir ES 2014–2020 metų struktūrinės paramos panaudojimo veiksmų planas.
Bendrajai studijų, mokslo ir technologijų politikai pagrįstai formuoti ir jos įgyvendinimui stebėti nuolat vykdomi įvairūs stebėsenos, analizės ir įžvalgų kūrimo darbai. 2013 metais parengta 14 mokslo ir studijų politikos tendencijų Lietuvoje ir Europoje stebėsenos ir analizės ataskaitų (leidinių, apžvalgų).
Prie infrastruktūros plėtros prisideda ir kompleksinės programos. 2013 metais įgyvendinta 12 tokių programų. Įgyvendinant Bendrąją nacionalinę kompleksinę programą, 2013 metais buvo toliau vykdoma 10 projektų, kuriais siekiama atnaujinti ir sukurti viešąją, technologinę ir informacinę mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) infrastruktūrą (bendra projektų vertė kartu su 2013 metais projektams skirtu papildomu finansavimu siekė daugiau kaip 122,133 mln. litų).
Įgyvendinant Aukštųjų mokyklų studentų bendrabučių atnaujinimo programą, paskirstytas 1 mln. litų 4 kolegijų 10-iai bendrabučių atnaujinti. Vien Aukštųjų mokyklų ir švietimo įstaigų infrastruktūros plėtros programos 10 objektų rekonstravimo darbams 2013 metų IV ketvirtį panaudota 2 106 tūkst. litų. Įgyvendinant Savivaldybių švietimo įstaigų infrastruktūros plėtros programą, IV ketvirtį panaudota 7 458,7 tūkst. litų 24 objektų rekonstravimo darbams. Atnaujinami valstybinių profesinio mokymo įstaigų mokinių bendrabučiai – jiems IV ketvirtį panaudota 1 260 tūkst. litų. Švietimo įstaigų modernizavimo programai įgyvendinti IV ketvirtį panaudota 4 631 tūkst. litų. Įgyvendinant Švietimo įstaigų sporto aikštynų atnaujinimo programą, papildomai pasirašytos 2 lėšų naudojimo sutartys, panaudota 1,5 mln. litų, baigti atnaujinti 6 sporto aikštynai.
Įgyvendinant Vyriausybės programos 220 punktą (visuomenės aktyvus naudojimasis informacinėmis ir ryšio priemonėmis) ir remiantis tuo, kad šiandieninėje visuomenėje ypač svarbios informacinės technologijos, didinamas LITNET (Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklas) tarptautinio ryšio kanalo laidumas. 2013 metais pasiektas 7 000 Mb/s (planuotas laidumas – 5 000 Mb/s), o 2012 metais pasiektas tik 5 000 Mb/s laidumas. Planuojama ir toliau didinti LITNET tarptautinio ryšio kanalo laidumą, atsižvelgiant į galimybes ir išreikštus poreikius. 2013 metais LITNET vartojo 380 000 asmenų.
Mokymosi visą gyvenimą programos parengimas ir jos projektų įgyvendinimas
2013 metais 25–64 metų Lietuvos gyventojų mokymosi visą gyvenimą lygis nežymiai kilo, palyginti su 2012 metais: 2013 metais užfiksuotas 5,53 procento, o 2012 metais – 5,2 procento lygis.
Mokymosi visą gyvenimą tolesniam organizavimui didžiausią įtaką ateityje turės Seimo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. XII-745 „Dėl Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos pavirtinimo“ patvirtinta Valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija. Šia strategija siekiama įgyvendinti Vyriausybės programos 183 punktą, kuriame įsipareigojama siekti įvairių lygių švietimo ir mokymosi atvirumo bei atitikties darbo rinkos ir visuomenės poreikiams. Kadangi nurodyta strategija Seimo nutarimu patvirtinta tik 2013 metų pabaigoje, 2014 metais bus rengiami jos įgyvendinimo veiksmų planai. Jau parengtas Neformaliojo suaugusiųjų švietimo plėtros 2014–2016 metų veiksmų plano projektas.
Švietimo ir mokslo ministras 2013 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-120 „Dėl Neformaliojo suaugusiųjų švietimo finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtino Neformaliojo suaugusiųjų švietimo finansavimo tvarkos aprašą. Švietimo ir mokslo ministro 2013 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. V-598 „Dėl 2013 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, skirtų neformaliojo suaugusiųjų švietimo programoms vykdyti, paskirstymo pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo vykdytojus ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas patvirtinimo“ patvirtinus finansuotinų programų sąrašą, sudarytos lėšų naudojimo sutartys su programas įgyvendinančiomis institucijomis ir programos šiuo metu yra įgyvendinamos.
Mokslo, studijų ir verslo integravimo tinklo sukūrimas
Siekiant nacionaliniu lygiu koordinuoti mokslo, technologijų ir inovacijų plėtrą, Ministro Pirmininko 2013 m. gegužės 9 d. potvarkiu Nr. 161 sudaryta Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų strateginė taryba. Ji sudaryta iš Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų, Lietuvos mokslo tarybos, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros, mokslo ir studijų institucijų, verslo, socialinių ir ekonominių partnerių atstovų. Šiai tarybai pirmininkauja Ministras Pirmininkas.
Diegiant bendrų mokslo ir verslo projektų, skirtų mokslinių tyrimų rezultatams komercinti, finansavimo modelį, Švietimo ir mokslo ministerija finansavo 25 projektus, kurių vertė – 41,409 mln. litų (projektai šiuo metu įgyvendinami). Ūkio ministerija finansuoja 8 iš 25 projektų įgyvendinimo metu gautų mokslinių tyrimų rezultatų komercinimo veiklas pagal priemonę „Intelektas LT“. Kai kurie ūkio subjektai ketina mokslinių tyrimų rezultatų komercinimo veiklas finansuoti savo lėšomis.
Skatinant inovacijų kūrimą, verslo ir mokslo bendradarbiavimą, mokslinių tyrimų rezultatų komercinimą, pažangių technologijų diegimą, Ūkio ministerija įgyvendina „Inogeb LT-2“ priemonę, pagal kurią paskirstyta 105,03 mln. litų, išmokėta 53,44 mln. litų ES struktūrinės paramos 10-iai valstybės planuojamų integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) infrastruktūros plėtros projektų. Įgyvendinant šiuos projektus, slėniuose kuriama mokslo ir technologijų parkų infrastruktūra, reikalinga verslui skirtiems taikomiesiems tyrimams atlikti ir technologijoms plėtoti, – čia sudaromos sąlygos įsikurti naujoms arba jaunoms inovatyvioms įmonėms, įrengiamos patalpos eksperimentinei gamybai. Įmonės turės sąlygas kurti bandomuosius inovatyvių produktų pavyzdžius, išbandyti naujas technologijas, kurti ir patentuoti tyrimų rezultatus, gaminti produktų prototipus. Parengus investicijoms slėnių teritoriją, bus sudarytos palankios sąlygos į imlų žinioms verslą ir mokslą pritraukti privačias bei užsienio investicijas. Per 2013 metus pasirašytos 3 slėnių infrastruktūros plėtros projektų sutartys, projektams finansuoti skirta 19,89 mln. litų ES struktūrinės paramos.
2013 metais Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai (MITA) paskelbus kvietimą teikti paraiškas finansuoti MTEP rezultatų komercinimo projektus, finansuoti atrinkti 4 projektai. Iš viso 2013 metais buvo įgyvendinama 16 MTEP rezultatų komercinimo projektų. Jau įkurta 13 įmonių, skirtų MTEP rezultatams komercinti, sukurta daugiau kaip 50 naujų darbo vietų, pateiktos 5 patentinės paraiškos, sukurta apie 40 inovatyvių produktų.
Pagal Aukštųjų technologijų plėtros 2011–2013 metų programą 2013 metais vykdant 21 tęstinį projektą (3,61 mln. litų vertės), sukurta ir įdiegta 14 naujų technologijų, sukurti 38 nauji gaminiai ar paslaugos, pateiktos 2 tarptautinės ir 5 nacionalinės patentinės paraiškos, gautas 1 tarptautinis patentas. Programos įgyvendinimo laikotarpiu (2011–2013 metais) projektams skirta 11,75 mln. litų. 2011–2013 metais sukurtos 28 ir įdiegta 19 naujų technologijų, sukurti 85 nauji produktai.
Įgyvendinant Pramoninės biotechnologijos plėtros Lietuvoje 2011–2013 metų programą, 2013 metais baigti finansuoti 6 projektai, jiems skirta 1,158 mln. litų. Programos įgyvendinimo laikotarpiu (2011–2013 metais) projektams skirta 2,752 mln. litų. 2011–2013 metais sukurtos 6 ir įdiegtos 3 naujos technologijos, sukurti 9 nauji produktai, pateikta 1 tarptautinė ir 2 nacionalinės patentinės paraiškos, sukurtos 2 naujos darbo vietos verslo įmonėse.
Kompleksinių programų, kurios bus skirtos konkrečios MTEP srities ir jai giminingo mokslui imlaus verslo sektoriaus kompleksinei plėtrai ir specialistų rengimui užtikrinti, įgyvendinimas
Apie kompleksinių programų įgyvendinimą jau minėta nagrinėjant mokslo ir studijų institucijų infrastruktūros ir MTEP bazės atnaujinimo ir plėtros klausimą. Pagal priemonę „Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų vykdymas pagal nacionalinių kompleksinių programų tematikas“ įgyvendinama 19 projektų, kurių vertė – 35 206 634,00 litai (panaudota 12 091 673,35 lito). Finansuojamos 32 subsidijos mokslininkų ir kitų tyrėjų (išskyrus studentus) mokslo tiriamajai veiklai. Pagal darbo sutartis viešajame sektoriuje įdarbinti 357 mokslininkai ir kiti tyrėjai (išskyrus studentus).
Lietuvos mokslo tarybos projektui „Aukštos kvalifikacijos specialistų mokslui imlių ūkio subsektorių plėtrai rengimo tobulinimas – NKPDOKT“, kurį įgyvendinant rengiami aukštos kvalifikacijos specialistai pagal nacionalinių kompleksinių programų tematikas, skirtas papildomas finansavimas – 7 258 881,39 lito.
Siekiant kryptingesnės mokslo ir technologijų plėtros, Vyriausybės 2013 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 951 „Dėl Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių patvirtinimo“ patvirtintos Prioritetinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) kryptys. Be to, pabrėžiama ir tarptautinio bendradarbiavimo svarba (Vyriausybės programos 215 punktas). ES 7-osios bendrosios mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programos projektuose 2013 metais dalyvavo 398 partneriai iš Lietuvos (daugiau nei planuota – 280 asmenų). Partnerių iš Lietuvos padaugėjo, palyginti su 2012 metais (dalyvavo 342 asmenys).
Protų susigrąžinimo ir pritraukimo iš kitų šalių programos parengimas (numatant kiekybinius rodiklius) ir įgyvendinimas
Didinant studijų programų tarptautiškumą, buvo įgyvendinama Protų susigrąžinimo ir pritraukimo programa. Vykdant šią programą, kas 2 metai buvo rengiami Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumai, kasmet paskiriamos 3 premijos užsienio lietuviams mokslininkams. Lietuvos mokslo taryba, vykdydama visuotinės dotacijos priemonę, finansuojamą ES struktūrinės paramos lėšomis, suteikė iš viso 6 reintegracijos (sugrįžimo) dotacijas užsienyje gyvenantiems lietuviams mokslininkams (bendros 6,1 mln. litų vertės) ir 13 dotacijų užsieniečiams, vykstantiems dirbti mokslinio darbo Lietuvoje (protų pritraukimas) (bendros 13,8 mln. litų vertės).
Nuo 2012 metų Švietimo ir mokslo ministerija skelbia konkursus dėstytojų iš užsienio vizitams į Lietuvą finansuoti. Užsienio lietuviams mokslininkams už aukšto tarptautinio lygio laimėjimus skirtos 4 mokslo premijos (2013 metais planuota – 3). Vykdoma 10 projektų, kuriuose dalyvauja užsienio lietuviai mokslininkai (planuota – 5). Užsienio lietuviai mokslininkai dalyvavo 5 stažuotėse Lietuvoje (2013 metais planuota – 3). Atliekant ekspertinį vertinimą dalyvavo 5 užsienio lietuviai mokslininkai (planuota – 4 ).
Protų sugrąžinimo veikla toliau tęsiama įgyvendinant „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo 2011–2019 metų programos įgyvendinimo tarpinstitucinį veiklos planą, patvirtintą Vyriausybės 2011 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1219 „Dėl „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo 2011–2019 metų programos įgyvendinimo tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“ ir Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo 2013–2016 metų veiksmų planą, patvirtintą švietimo ir mokslo ministro 2013 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. V-878 „Dėl Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo 2013–2016 metų veiksmų plano patvirtinimo“. Šiuo įsakymu nustatytomis aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo kryptimis siekiama gerinti aukštojo mokslo kokybę, didinti aukštųjų mokyklų konkurencingumą, lituanistikos (baltistikos) plėtrą užsienyje ir stiprinti ryšių su lietuvių kilmės užsieniečiais bei išeivija palaikymą.
Aukštojo mokslo ir studijų reforma
Vyriausybės programos 199 punkte numatyta ypač daug dėmesio skirti studijų kokybei. Todėl vykdant aukštojo mokslo ir studijų reformą kompleksiškai peržiūrimas studijų programų skaičius, struktūra, kokybė ir ši veikla optimizuojama. 2013 metais akredituotos 355 vykdomos studijų programos ir 128 ketinamos vykdyti studijų programos. Atliekama Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro duomenų analizė. 2013 metų pabaigoje šiame registre buvo įregistruotos iš viso 1 664 studijų programos (neįskaitant rezidentūros). Atliktas 12 aukštųjų mokyklų vertinimas. Vertinimo išvadose pateikta vertintų aukštųjų mokyklų analizė (tiek pagal vertintas sritis, tiek apibendrinta), pastabos, pasiūlymai ir rekomendacijos dėl tolesnio veiklos vertinimo.
2013 metais finansuotas 18 jungtinių studijų programų parengimas ir įgyvendinimas, siekiant įgyvendinti Vyriausybės programos 202 punkto nuostatą, kad bus sudarytos geresnės sąlygos diegti jungtines programas. Pradėtos įgyvendinti 4 naujos jungtinių studijų programos.
Įgyvendinant Vyriausybės programos 194 punktą ir siekiant tikslingiau (pagal darbo rinkos poreikius) panaudoti valstybės biudžeto asignavimus, kuriama aukštųjų mokyklų absolventų įsidarbinimo ir karjeros stebėsenos sistema (specialistų kvalifikacijų žemėlapis). Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) programinė įranga 2013 metais parengta skaičiuoti reikalingus rodiklius. Sudaryta nuasmenintų duomenų teikimo sutartis su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Lietuvos profesijų klasifikatorius pritaikytas duomenims teikti, 2013 m. lapkričio 1 d. pradėta teikti duomenis apie dirbančiuosius per „Sodros“ informacinę sistemą. Veiklos „Absolventų karjeros kompleksinio tyrimo metodikos sukūrimas ir žvalgomasis taikymas“ rezultatas – apžvelgta Lietuvos ir užsienio šalių patirtis absolventų karjeros stebėsenos srityje, sukurti rodikliai, parengti studentų ir absolventų klausimynai, kuriama absolventų karjeros stebėsenos metodika. Šiuo metu rengiamas Švietimo įstatymo pakeitimo, kuriuo bus sukurtas teisinis pagrindas ŠVIS tvarkyti asmens duomenis, projektas.
Įgyvendinant Vyriausybės programos 186 punktą, organizuotas profesijos mokytojų technologinių kompetencijų tobulinimas įmonėse (600 mokytojų stažuotės). Parengta 100 (iš 100) technologinių kompetencijų tobulinimo programų su mokymo medžiaga. 386 profesijos mokytojai pagal parengtas technologinių kompetencijų tobulinimo programas baigė stažuotes įmonėse, 200 profesijos mokytojų tęsia mokymus.
Investicijų skatinimo programos parengimas ir įgyvendinimas. Pramoninių parkų (Šiauliuose, Kėdainiuose, Visagine, Marijampolėje, Panevėžyje, Alytuje, Naujojoje Akmenėje ir kitur) įrengimas ir laisvųjų ekonominių zonų (Kaune ir Klaipėdoje) kūrimas
Lietuvoje 2013 metų pradžioje veikė 2 (Kauno ir Klaipėdos), o 2013 metais pradėjo veikti 3 naujos laisvosios ekonominės zonos (Panevėžio, Kėdainių ir Marijampolės). Nuo veiklos pradžios iki 2012 metų pabaigos Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įmonės investavo apie 1 702 mln. litų, o Kauno laisvosios ekonominės zonos – 196,1 mln. litų.
3 pav. 2005–2012 metų investicijos Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje ir Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, mln. litų
Šaltiniai – UAB Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė ir Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB
Skatinant Lietuvos ūkio plėtrą ir didinant konkurencingumą, 2013 metais buvo vykdoma Investicijų skatinimo 2008–2013 metų programa, patvirtinta Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1447 „Dėl Investicijų skatinimo 2008–2013 metų programos patvirtinimo“. Siekiant šios programos tikslo – gerinti Lietuvos investicinę aplinką ir kurti efektyvią tiesioginių vidaus ir užsienio investicijų skatinimo sistemą, visų pirma orientuotą į ilgalaikę šalies ūkio plėtrą, ekonomikos augimą ir visuomenės gerovės didinimą, buvo įgyvendinami 6 uždaviniai: gerinti Lietuvos – patrauklios investuoti valstybės – įvaizdį; lanksčiau reglamentuoti darbo santykius; kurti ir tobulinti investicijų skatinimo priemonių sistemą; kurti verslui palankią mokestinę aplinką; spartinti teritorijų planavimo ir statybų dokumentų tvarkymo procesus; kurti ir plėtoti pramoninių parkų tinklą, skatinti kitų pramoninių teritorijų plėtrą.
Nuo 2005 metų vystytų Akmenės, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio ir Šiaulių pramoninių parkų veiklos rezultatai neatitiko lūkesčių, todėl šių teritorijų pagrindu 2011 metų pabaigoje – 2012 metų pradžioje buvo įsteigtos 5 naujos – Akmenės, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio ir Šiaulių – laisvosios ekonominės zonos.
Pramoninių parkų įrengimas finansuojamas pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „Invest LT“. Pagal šią priemonę numatyta paskirstyti 180,73 mln. litų. Iki 2013 metų pabaigos pasirašyta 16 sutarčių, pagal kurias paskirstyta 163,76 mln. litų, o iki 2013 m. pabaigos išmokėta 70,57 mln. litų.
Po 2012–2013 metais įvykusių 3 tarptautinių konkursų laisvųjų ekonominių zonų geriausiems verslo planams bei zonų statutams parengti ir steigėjų grupėms parinkti 2013 metais pradėjo veikti 3 naujos laisvosios ekonominės zonos – Panevėžio, Kėdainių ir Marijampolės. Be to, veiklą tęsė ir 4 pramoniniai parkai: Alytaus, Pagėgių, Radviliškio ir Šiaulių.
Plačiajuosčio ryšio tinklo plėtra Lietuvos kaimo vietovėse
Susisiekimo ministerija kartu su partnere viešąja įstaiga „Plačiajuostis internetas“ 2013 metais toliau įgyvendino projektą „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo RAIN plėtra“ (RAIN-2). Projekto tikslai – sudaryti galimybę šalies gyventojams, valstybės ir vietos savivaldos institucijoms ir verslo organizacijoms šalies kaimo vietovių teritorijose naudotis plačiajuosčio ryšio paslaugomis, mažinti skaitmeninę atskirtį tarp miesto ir kaimo vietovių, paspartinti žinių ir informacinės visuomenės plėtrą Lietuvoje.
Planuojama, kad įgyvendinus RAIN-2 projektą 98,7 procento šalies kaimo vietovių gyventojų turės galimybę naudotis plačiajuosčio ryšio paslaugomis, bus nutiesta 5 400 kilometrų šviesolaidžio kabelio linijų ir prie plačiajuosčio ryšio tinklo prijungta 950 Lietuvos miestelių ir kaimų.
Įgyvendinant projektą, iki 2013 m. lapkričio 30 d. iš visų numatytų nutiesti 5 400 kilometrų šviesolaidžio kabelio linijų nutiesta 4 916 kilometrų. 2013 metais prie RAIN plačiajuosčio ryšio tinklo buvo prijungti 775 miesteliai ir kaimai.
4 pav. Miestelių ir kaimų, prijungtų prie plačiajuosčio ryšio tinklo, skaičius
Šaltinis – viešoji įstaiga „Plačiajuostis internetas“
Vadovaujantis 2013 m. spalio 30 d. susitarimo dėl projekto „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo RAIN plėtra“ finansavimo ir administravimo sutarties Nr. 1F-198 pakeitimu Nr. 3, projekto veiklų įgyvendinimo terminas buvo pratęstas iki 2014 m. gruodžio 31 dienos.
Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos duomenimis, 2013 metais 98 procentams Lietuvos gyventojų buvo sudaryta galimybė gauti prieigą prie plačiajuosčio interneto.
5 pav. Gyventojai, kuriems sudaryta galimybė gauti prieigą prie plačiajuosčio ryšio tinklo, procentais
Šaltinis – Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos
Išankstiniais duomenimis, abonentų, naudojančių fiksuotas plačiajuosčio ryšio technologijas, 2013 metų pabaigoje buvo 838,1 tūkst. (8,4 procento daugiau nei 2012 metų pabaigoje – 772,9 tūkst.).
2013 metų pabaigos išankstiniais duomenimis, plačiajuosčio ryšio technologijas naudojančių abonentų (įskaitant abonentus, prisijungusius viešaisiais fiksuotojo ir (arba) judriojo ryšio tinklais) skvarba išaugo 3 procentiniais punktais.
6 pav. Plačiajuosčio ryšio technologijas naudojančių abonentų (įskaitant abonentus, prisijungusius fiksuotojo ir (arba) judriojo ryšio tinklais) skvarba per 2005–2013 metų
I–III ketvirčius
Šaltinis – Ryšių reguliavimo tarnyba
Artimiausio laikotarpio prioritetas – tęsti plačiajuosčio ryšio plėtrą Lietuvoje, ypač kaimo vietovėse, siekiant sudaryti galimybę visiems Lietuvos piliečiams naudotis spartesniu nei 30 Mbps plačiajuosčio ryšio tinklu.
Rizikos kapitalo priemonės
Rizikos kapitalas – tai alternatyvus verslo finansavimo šaltinis, suprantamas kaip investicijų į įmonių nuosavą kapitalą forma. Tokios formos finansavimas arba investicijos į įmonių akcinį kapitalą skiriami įmonėms, kurios dažnai būna inovatyvios arba turi didelių augimo ir plėtros galimybių ir yra verslo pradžios, ankstyvo augimo ar plėtros stadijose.
JEREMIE kontroliuojančiojo fondo priemonei „Rizikos kapitalo fondai“ įgyvendinti skirta 108,8 mln. litų ES struktūrinės paramos lėšų. Pagal šią priemonę 2010 m. balandžio 23 d. pasirašyta sutartis su UAB „Baltcap Management“ ir 2010 m. birželio 1 d. – sutartis su UAB „LitCapital Asset Management“. Pagal šias sutartis įsteigti 2 rizikos kapitalo fondai (Lithuania SME Fund KŪB ir komanditinė ūkinė bendrija „Litcapital I“). Fondų dydį sudaro 70 procentų ES struktūrinės paramos lėšų ir 30 procentų privačių investuotojų lėšų. Fondų gyvavimo laikotarpis – 10 metų su galimybe pratęsti dar 2 metams. Rizikos kapitalo valdymo įmonės įpareigotos pradines investicijas į įmonių kapitalą atlikti per 4–5 metus. Rizikos kapitalo fondų investicijos orientuotos į didelį augimo potencialą turinčias įmones. Nuo veiklos pradžios iki 2013 m. gruodžio 31 d. fondai į 13 įmonių investavo 52,2 mln. litų (kartu su privačių investuotojų lėšomis).
Kitai JEREMIE kontroliuojančiojo fondo rizikos kapitalo priemonei „Bendrai investuojantis fondas (verslo angelai)“ skirta 27,6 mln. litų ES struktūrinės paramos lėšų. 2010 m. sausio 21 d. įsteigtas „Verslo angelų fondas I“, kurio valdytoju atrinktas UAB „MES Invest“ ir UAB „Strata“ konsorciumas. Į įmonės kapitalą investuojama ne daugiau kaip 45 procentai ES struktūrinių fondų ir ne mažiau kaip 55 procentai privačių investicijų lėšų, iš jų bent 5 procentus turi investuoti pats valdytojas, o kitą dalį privatus investuotojas – „verslo angelas“. Nuo veiklos pradžios iki 2013 m. gruodžio 31 d. „Verslo angelų fondas I“ kartu su „verslo angelais“ į 25 įmones investavo 28,4 mln. litų.
JEREMIE kontroliuojančiojo fondo rizikos kapitalo priemonei „Pradinės stadijos rizikos kapitalo ir rizikos kapitalo fondai“ skirta 58,7 mln. litų ES struktūrinės paramos lėšų. 2012 metų liepą Europos investicijų fondas ir profesionalų konsorciumas, koordinuojamas „Practica Capital“, įsteigė Pradinės stadijos rizikos kapitalo fondą (20,7 mln. litų) ir Rizikos kapitalo fondą (55,3 mln. litų, iš jų 17,3 mln. litų – privačios lėšos), kurie investuoja akcinį kapitalą į labai mažas, mažas ir vidutines Lietuvos įmones. Pradinės stadijos rizikos kapitalo fondas teikia išimtinai pradinės stadijos rizikos kapitalą (iki 0,69 mln. litų per 3 metus), o Rizikos kapitalo fondas – pradinės stadijos, pradinį ir plėtros kapitalą (iki 5,179 mln. litų per 12 mėnesių). Nuo veiklos pradžios iki 2013 m. gruodžio 31 d. Pradinės stadijos rizikos kapitalo fondas į 15 įmonių investavo 7 mln. litų (kartu su privačių investuotojų lėšomis), o Rizikos kapitalo fondas į 2 įmones – 2,8 mln. litų (kartu su privačių investuotojų lėšomis).
2012 m. rugsėjo 26 d. Europos investicijų fondas ir trijų Baltijos šalių atstovai pasirašė sutartį dėl Baltijos inovacijų fondo įkūrimo. Baltijos inovacijų fondas – tai investicinis „fondų fondas“, skirtas trijų Baltijos valstybių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) rizikos kapitalo rinkų vystymuisi skatinti. Fondo investicijos bus orientuotos į Baltijos regione veikiančias didelį augimo potencialą turinčias įmones. Per ateinančius 4 metus Baltijos inovacijų fondas, kaip „fondų fondas“, investuos 100 mln. eurų į Baltijos šalyse veikiančius privataus kapitalo ir rizikos kapitalo fondus, taip paskatins investuoti į labai mažas, mažas ir vidutines įmones ir padės joms augti. Europos investicijų fondas į Baltijos inovacijų fondą investuos 40 mln. eurų, o kiekvienos šalies nacionalinė agentūra (Lietuvoje UAB „Investicijų ir verslo garantijos“) – po 20 mln. eurų.
Rizikos kapitalo priemonių įgyvendinimas prisideda prie Vyriausybės programos įgyvendinimo prioritetinės priemonės „Gerinti finansinių išteklių prieinamumą verslo pradžiai ir plėtrai finansų inžinerijos priemonėmis (pavyzdžiui, paskolų, garantijų, rizikos kapitalo ir kitomis)“. 2013 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. įgyvendinant rizikos kapitalo priemones paremti 22 smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai. Nuo veiklos pradžios rizikos kapitalo fondai į 55 labai mažas, mažas ir vidutines įmones investavo 91,36 mln. litų (59,39 mln. litų valstybės lėšų ir 31,97 mln. litų privačių investuotojų lėšų). Realizuotų investicijų vidinė grąžos norma – 17 procentų. Įmonių, į kurias investuota, metinė apyvarta vidutiniškai išauga 60 procentų, darbuotojų skaičius – apie 14 procentų, 31 procentu padidėja eksportas, o eksporto kryptys prasiplečia į vidutiniškai 5 naujas eksporto rinkas.
2 lentelė. Šalies ūkio konkurencingumo sėkmės rodiklių pokyčiai
| Lietuvos statistikos departamento duomenys |
2008 metais |
2009 metais |
2010 metais |
2011 metais |
2012 metais |
2013 metais |
| Darbo našumas (1) – pridėtinė vertė, sukurta per vieną faktiškai dirbtą žmogaus valandą, litais galiojusiomis kainomis |
34,7 |
31,5 |
36,6 |
41,3 |
43,4 |
|
| Šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, litais |
2 151,7 |
2 056,0 |
1 988,1 |
2 045,9 |
2 123,8 |
2 230,0* |
| Tiesioginės užsienio investicijos, palyginti su bendruoju vidaus produktu (toliau – BVP), procentais |
28,4 |
34,5 |
36,3 |
35,6 |
36,7** |
|
| Užimtumo lygis (15–64 metų asmenų), procentais: užimtųjų ir tiriamojo amžiaus gyventojų santykis, procentais |
64,4** |
59,9** |
57,6 |
60,2 |
62 |
63,7 |
| Išlaidų MTEP dalis, kurią sudaro verslo įmonių lėšos, procentais |
29,3 |
30,8 |
32,4 |
28,2 |
26,1 |
|
| Išlaidų MTEP dalis, kurią sudaro valdžios lėšos, procentais |
54,6 |
52,7 |
46,0 |
42,2 |
39,9 |
|
| Tyrėjų skaičius vienam tūkstančiui darbo jėgos atstovų |
8,4 |
8,5 |
9,3 |
11,7 |
12 |
|
| Verslumo lygis (1) – įmonių skaičius vienam tūkstančiui gyventojų (metų pradžioje) |
20 |
21 |
20 |
22 |
21 |
22 |
| Verslumo lygis (2) – fizinių asmenų, užsiimančių individualia veikla, įskaitant asmenis, dirbančius pagal verslo liudijimus, skaičius vienam tūkstančiui gyventojų (metų pradžioje) |
35 |
38 |
40 |
26 |
33 |
34 |
| Galutinės energijos intensyvumas, tne / mln. litų BVP (grandininė apimtis) |
57,5 |
61,2 |
62,4 |
58,3 |
57,7 |
|
| Užimtųjų žemės ūkyje dalis iš visų užimtųjų, procentais (EVRK 2 red.) |
8,1** |
9** |
8,8 |
8,5 |
8,8 |
|
| Tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė (vidutinė būsimo gyvenimo trukmė) |
71,7 |
72,9 |
73,2 |
73,6 |
74 |
|
| Kūdikių mirtingumas Lietuvoje (vienam tūkstančiui gyvų gimusių) |
5,5 |
5,6 |
4,9 |
4,7 |
3,9 |
|
| Transporto ir saugojimo sukuriama bendrosios pridėtinės vertės dalis, procentais (EVRK 2 red.) |
9,4 |
10,7 |
12 |
12,2 |
13 |
|
| Transporto paslaugų eksportas, palyginti su BVP, procentais |
6,1 |
5,6 |
6,6 |
7,2 |
8,4* |
|
| Šiltnamio dujų kiekis, išmestas į atmosferą, tūkst. tonų CO2 ekvivalentu / mln. litų BVP |
0,223 |
0,222 |
0,221 |
0,202 |
||
| Surinktas gamybinių atliekų kiekis, tonų / mln. litų BVP |
39,7** |
41,8 |
42,4** |
39,3** |
||
| Prekių ir paslaugų eksportas, palyginti su BVP, procentais |
59,6 |
54,1 |
67,6 |
77,2 |
83,9* |
|
| Kasybos ir karjerų eksploatavimo; apdirbamosios gamybos, išskyrus rafinuotus naftos produktus, parduota produkcija ne Lietuvos rinkai, procentais (EVRK 2 red.) |
54,2 |
55,7 |
59,6 |
60,2 |
60,5 |
60,5 |
| Eksporto dalis, kurią sudaro aukštųjų technologijų prekės, procentais |
6,5 |
5,8 |
6 |
5,6 |
5,8 |
5,8 |
| Eurostato duomenys |
||||||
| BVP dalis vienam gyventojui, perkamosios galios standartais |
16 100 |
13 600 |
15 000 |
16 700 |
17 900 |
|
| Santykiniai kainų lygiai, |
66 |
67 |
63,6** |
64,5** |
63,9** |
|
| Suderinto vartojimo kainų indekso prekių ir paslaugų kainų pokyčiai, procentais |
11,1 |
4,2 |
1,2 |
4,1 |
3,2 |
1,2 |
| Mokymosi visą gyvenimą lygis, procentais (25–64 metų asmenų, kurie mokėsi per pastarąsias 4 savaites, dalis, procentais) |
4,9 |
4,5 |
3,9** |
5,7 |
5,2 |
|
| Išlaidų mokslo tiriamajai veiklai, palyginti su BVP dalis, procentais (kokia BVP dalis skiriama mokslo tiriamajai veiklai) |
0,80 |
0,84 |
0,79** |
0,91** |
0,90* |
|
| Pateikta paraiškų Europos patentų biurui (EPO) (vienam milijonui gyventojų) |
4,8 |
2,3 |
2,4* |
2,3* |
||
| Pateikta paraiškų Jungtinių Amerikos Valstijų patentų ir prekių ženklų tarnybai (USPTO) (vienam milijonui gyventojų) |
2,6*** |
|||||
| Plačiajuosčio ryšio interneto skvarba (vienam šimtui gyventojų) |
16,1 |
18,2 |
19,6 |
21,1 |
||
| * Išankstiniai duomenys ** Patikslinti duomenys *** Įvertis |
||||||
III. LIETUVOS 2007–2013 METŲ ES STRUKTŪRINĖS PARAMOS PANAUDOJIMO STRATEGIJOS IR VEIKSMŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS
Pagal 2007–2013 metų ES fondų lėšų panaudojimą iki 2013 metų pabaigos Lietuva yra viena iš lyderių tarp visų ES valstybių narių – panaudota beveik trečdaliu lėšų daugiau nei vidutiniškai ES (ES vidurkis – 52 procentai, Lietuvos – 67 procentai). Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 1 d. pateiktais duomenimis, Lietuva užima trečią vietą po Portugalijos ir Estijos.
2007–2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimas
Nuo 2007–2013 metų veiksmų programų įgyvendinimo pradžios iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo įgyvendinta ir įgyvendinama daugiau kaip 8,1 tūkst. projektų, jų vertė – 30,4 mlrd. litų. Projektams paskirstytos beveik visos 2007–2013 metų programavimo laikotarpiu Lietuvai numatytos ES fondų lėšos – 23,1 mlrd. litų (98,9 procento visų Lietuvai numatytų ES fondų lėšų).
7 pav. ES fondų lėšos 2013 m. gruodžio 31 d., mlrd. litų
Įgyvendinant projektus, iš ES fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, taip pat projektų vykdytojų ir partnerių lėšų pagal 2007–2013 metų veiksmų programas iki 2013 m. gruodžio 31 d. išmokėta 22,2 mlrd. litų, iš jų 17,4 mlrd. litų sudaro ES fondų lėšos (74,4 procento visų Lietuvai numatytų ES fondų lėšų). Lėšos panaudojamos dideliu greičiu, pvz., per 2013 metus projektams įgyvendinti išmokėta daugiau kaip 3,6 mlrd. litų ES fondų lėšų (15,6 procento visų Lietuvai numatytų ES fondų lėšų). Iki 2007–2013 metų einamojo programavimo laikotarpio pabaigos užtikrinus tokią ES fondų lėšų panaudojimo spartą, kaip per pastaruosiuos trejus 2007–2013 metų veiksmų programų įgyvendinimo metus, būtų panaudotos visos Lietuvai 2007–2013 metų einamuoju programavimo laikotarpiu skirtos ES lėšos.
Pasirengimas panaudoti 2014–2020 metų ES struktūrinę paramą
2013 metais, Lietuvos pirmininkavimo Europos Tarybai metu, buvo sėkmingai užbaigtos derybos dėl 2014–2020 metų ES sanglaudos politikos reglamentų paketo – jis patvirtintas 2013 m. gruodžio 17 dieną.
Nacionaliniu lygiu vyko aktyvūs pasirengimo panaudoti 2014–2020 metų ES struktūrinius fondus darbai. Atsižvelgiant į 2014–2020 metų ES sanglaudos politikos reglamentus ir nacionalinių strateginių dokumentų nuostatas, parengti Partnerystės sutarties ir 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos (toliau – veiksmų programa) projektai, kuriems Europos Komisijos pritarimo tikimasi sulaukti 2014 metais. Numatoma, kad 2014–2020 metų laikotarpiu pagal veiksmų programą bus investuota 23,2 mlrd. litų ES struktūrinių fondų lėšų.
Pagal veiksmų programos 1 prioritetą „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ Ūkio ministerija planuoja skirti apie 1,13 mlrd. litų MTEP ir inovacijų veiklų aktyvumui privačiame sektoriuje didinti (įskaitant klasterių ir kitų partnerysčių kūrimosi ir plėtros skatinimą), taip pat įmonių inovatyvumui plėtojant inovacijoms kurti ir diegti palankią aplinką didinti ir viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą MTEP ir inovacijų srityje skatinančių institucijų (technologijų centrų) MTEP ir inovacijų infrastruktūrai, ypač skirtai eksperimentinės plėtros veiklai ir jos rezultatų komercinimui, atnaujinti ir plėtoti.
Pagal veiksmų programos 3 prioritetą „Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas“ verslumo lygiui, labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių tarptautiškumui ir produktyvumui, jų investicijoms į ekoinovacijas ir kitas efektyviai išteklius naudojančias technologijas didinti planuojama skirti apie 1,84 mlrd. litų.
Pagal veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ uždavinį „Padidinti dirbančių žmogiškųjų išteklių konkurencingumą“ Ūkio ministerija numato sukurti ir įdiegti vertybinių popierių sistemą, skirtą smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų žmogiškųjų išteklių kompetencijų tobulinimui remti, teikti paramą investuotojų žmogiškųjų išteklių kompetentingumo didinimui ir sektorinių kompetencijų ugdymo projektams, taip pat sukurti žmogiškųjų išteklių paklausos prognozavimo sistemą, kvalifikacijų posistemę ir užtikrinti tyrimų rezultatų sklaidą. Šioms veikloms skiriama apie 368,9 mln. litų.
––––––––––––––––––––
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2013 metų veiklos ataskaitos
2 priedas
NACIONALINIO SAUGUMO BŪKLĖS IR PLĖTROS 2013 METŲ
ATASKAITA
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu (Žin., 1997, Nr. 2-16), Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) teikia Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – Seimas) nacionalinio saugumo būklės ir plėtros metinės ataskaitos dalį.
I. RIZIKOS VEIKSNIAI, PAVOJAI IR GRĖSMĖS NACIONALINIAM SAUGUMUI
1. Išorės rizikos veiksniai, pavojai ir grėsmės
Lietuvos tarptautinė padėtis 2013 metais buvo stabili. Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos (toliau – ES) Tarybai ir pasiekti rezultatai, išrinkimas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos (toliau – JT ST) nenuolatinius narius sustiprino Lietuvos autoritetą ES ir pasaulinėje arenoje. Kartu toks Lietuvos aktyvumas atkreipė kai kurių valstybių dėmesį ir paskatino imtis atitinkamų priešiškų, ypač „minkštosios galios“, veiksmų prieš Lietuvą informacinėje ir ekonomikos srityse. Taip pat išryškėjo kibernetinio saugumo užtikrinimo poreikis šalies valstybiniame ir privačiame sektoriuose.
Pokyčių, kurie būtų tiesiogiai neigiamai paveikę nacionalinio saugumo būklę, išorės aplinkoje neįvyko. Narystė NATO, ES ir kitose tarptautinėse organizacijose, konstruktyvūs ir geri tarpvalstybiniai santykiai, ypač su Latvija, Estija ir Šiaurės Europos valstybėmis, ir toliau yra svarbiausi veiksniai, lemiantys stabilią Lietuvos saugumo aplinką.
Lietuvos saugumo aplinkai ir vykdomai saugumo politikai įtakos turėjo regioniniai ir visuotiniai procesai – Ukrainos valdžios sprendimas nepasirašyti Asociacijos sutarties su ES ir dėl to Ukrainoje kilusi pilietinė krizė; Rusijos aktyvumas ir suintensyvėję nedemokratiniai integraciniai procesai rytinėje kaimyninėje erdvėje; tebesitęsiantis nestabilumas Artimuosiuose Rytuose; Sirijos pilietinis karas ir cheminio ginklo panaudojimas jame, sprendimas sunaikinti šio ginklo atsargas Sirijoje; nestabilumas Afganistane bei NATO ir kitų šalių karinio kontingento laipsniškas išvedimas iš šios šalies; Irano branduolinė programa ir tarptautinės bendruomenės pastangos ją sustabdyti; nestabilumas Afrikos Sahelio regione, ypač Malyje; konfliktas Centrinės Afrikos Respublikoje.
Pažymėtina, kad Lietuva, būdama neatsiejama euroatlantinio saugumo bendrijos dalis, įgyvendino JT, ES ir NATO politiką, susijusią su regioninių ir globalių rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių mažinimu, euroatlantinės bendrijos interesų ir vertybių gynimu.
1.1. Ekonominė ir energetinė priklausomybė
2013 metais, nepaisant sėkmingai vykdomo ES trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo ir gamtinių dujų infrastruktūros plėtros, itin aktuali išliko gamtinių dujų kainos problema. Rusijos koncernas „Gazprom“ ir toliau Lietuvai taikė nesąžiningą dujų kainą. Vangią ir nelanksčią „Gazprom“ derybinę laikyseną Lietuvoje vykdomos dujų sektoriaus reformos ir dujų kainos atžvilgiu daugiausia lėmė koncerno nenoras sukurti sau nepalankų precedentą. Trumpalaikėje ir vidutinės trukmės perspektyvoje Lietuvos ir „Gazprom“ santykiams didelę reikšmę turės Suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) terminalo Klaipėdoje veikla. 2013 metais „Gazprom“ aktyviai rinko informaciją apie terminalo projektą, ir tai rodo, kad Rusijos pusė pripažįsta jį kaip būsimą lygiavertį konkurentą aprūpinant Lietuvos rinką gamtinėmis dujomis. Tikėtina, kad Rusija sieks, jog į Lietuvą tiekiamų SGD kaina nebūtų konkurencinga „Gazprom“ vamzdynais tiekiamų dujų kainai, o pradėjus veikti „Baltijskij SPG“ eksporto terminalui prie Sankt Peterburgo, pretenduos tapti SGD tiekėja Lietuvos reikmėms.
2013 metų pabaigoje po ilgų derybų Ignalinos atominė elektrinė (toliau – AE), „Nukem Technologies GmbH“ ir Ignalinos AE uždarymo projektus finansuojantys Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas bei Europos Komisija susitarė dėl svarbiausių Ignalinos AE uždarymo projektų įgyvendinimo atnaujinimo.
Trumpalaikėje ir vidutinės trukmės perspektyvoje „Rosatom“ požiūrį į Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo projektus, be kitų priežasčių, gali lemti ir Rusijos vykdomo Kaliningrado AE projekto situacija. Pastaruosius keletą metų „Rosatom“ padalinys, atsakingas už Ignalinos AE uždarymo ir Baltijos AE statybos projektų įgyvendinimą, siekė stiprinti Ignalinos AE projektų kontrolę, o kartu korporacijos „Rosatom“ pozicijas Lietuvoje. Tikėtina, kad priėmus sprendimą tęsti Kaliningrado AE statybą „Rosatom“ toliau bandys sieti šį projektą su Ignalinos AE uždarymo projektais (siūlydama Lietuvos kompanijoms užsakymus „Rosatom“ vykdomuose projektuose ar kitais būdais).
Trumpalaikėje perspektyvoje Lietuvos energetinį saugumą gali veikti šios Rusijos energetikos politikos tendencijos: nuolatos didėjantis Rusijos valdžios dėmesys atominės energetikos projektams; Kaliningrado srities „energetinio saugumo“ stiprinimas; bandymai prisitaikyti prie ES energetikos liberalizavimo politikos; Rusijos gamtinių dujų sektoriaus dalinio liberalizavimo pradžia. Daugelis šių tendencijų vertintinos kaip Rusijos atsakas į ES energetikos politiką. Nepaisant Rusijoje pradėto dalinio energetikos sektoriaus liberalizavimo, mažai tikėtina, kad artimiausiu metu Rusija atsisakytų naudoti politinį spaudimą šalims, labiausiai priklausomoms nuo rusiškų energijos išteklių. Prognozuotina, kad artimiausiais metais ypatingą dėmesį regione Rusija skirs atominės energetikos ir SGD plėtrai.
1.2. Branduolinės energetikos plėtojimas regione, nesilaikant tarptautinių branduolinės energetikos saugos standartų
Lietuvai itin didelį susirūpinimą kelia nedideliu atstumu nuo Lietuvos sienos ir sostinės Vilniaus Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje ir Baltarusijos Respublikoje įgyvendinamų atominės energetikos projektų saugos užtikrinimo klausimai.
Lietuva visomis politinėmis, teisinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis siekė, kad abi valstybės – Baltarusija ir Rusija, vykdydamos savo AE projektus, atsižvelgtų į Lietuvos interesus aplinkosaugos, branduolinės ir radiacinės saugos požiūriu, atsakingai vertintų branduolinių elektrinių aikštelių vietos parinkimo kriterijus, galimą neigiamą poveikį kaimyninėms šalims, užtikrintų, kad būtų laikomasi tarptautinių aplinkosaugos, branduolinės ir radiacinės saugos reikalavimų. Lietuva branduolinės saugos klausimus reguliariai kėlė ES lygiu, taip pat visuose dvišaliuose formatuose ir tarptautinėse organizacijose.
2013 metais toliau vyko dvišalis dialogas su Rusija ir Baltarusija siekiant gauti reikiamą informaciją, tačiau prašoma informacija Lietuvai nebuvo pateikta, o tarptautinėje konvencijoje nustatytos poveikio aplinkai vertinimo procedūros buvo pažeidžiamos. 2013 m. balandžio 15 d. paskelbtose išvadose Espo konvencijos Įgyvendinimo komitetas patvirtino, kad AE projektas Baltarusijoje neatitinka šios konvencijos reikalavimų. ES lygiu toliau buvo keliamas klausimas dėl branduolinės saugos ES kaimynystėje užtikrinimo.
Nepaisydama Espo konvencijos Įgyvendinimo komiteto pateiktų išvadų, Baltarusija toliau vysto projektą – buvo išduotos net 2 licencijos ir pasirašytas dekretas, leidžiantys pradėti AE reaktorių statybos darbus. Iškilo papildomų klausimų dėl AE projekto Kaliningrado srityje ir galimo poveikio Lietuvos gyventojams ir aplinkai, nes Rusija viešai skelbia apie galimybes pakeisti patį projektą ir montuoti mažos arba vidutinės galios reaktorius.
1.3. Kitų valstybių veikla prieš Lietuvos Respubliką
2013 metais buvo tęsiama aktyvi užsienio valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla prieš Lietuvą. Aktyviausiai veikė Rusijos ir Baltarusijos tarnybos.
Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos tęsė žvalgybos operacijas politinėje, ekonominėje ir karinėje srityse. Šios tarnybos siekė gauti įslaptintą ir kitą jautrią informaciją apie Lietuvos vidaus ir užsienio politiką, ekonomiką, strateginius energetikos projektus, karines pajėgas, žvalgybos ir saugumo tarnybas, daryti įtaką politiniams, ekonominiams ir socialiniams procesams. Be klasikinių žmogiškosios žvalgybos (HUMINT) metodų, prieš Lietuvą aktyviai buvo naudojama elektroninė žvalgyba ir kibernetinis šnipinėjimas. Be to, Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų operacijos, nukreiptos prieš Lietuvos interesus, buvo vykdomos ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje bei trečiosiose šalyse.
2013 metais suintensyvėjo prieš Lietuvą nukreiptos Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų informacinės atakos. Padidėjusį Rusijos žvalgybos tarnybų veiklos intensyvumą vykdant aktyviąsias priemones lėmė Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai, ypač Lietuvos pastangos skatinti eurointegraciją Rytų partnerystės šalyse.
Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veiklos tendencijos leidžia teigti, kad 2014 metais Rusija tęs aktyvią žvalgybinę veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinius interesus. Prioritetinis žvalgybos tarnybų dėmesys bus skiriamas informacijai apie artėjančius Prezidento, savivaldos ir Europos Parlamento rinkimus bei Lietuvos energetikos politiką rinkti. Labai tikėtina, kad Rusijos žvalgybos tarnybos aktyviosiomis priemonėmis ir toliau mėgins Rusijai palankia linkme veikti Lietuvos vidaus politikos procesus. Labiausiai tikėtini techninės žvalgybos ir kibernetinio šnipinėjimo taikiniai Lietuvoje – svarbiausios valdžios institucijos ir kiti įslaptintos informacijos subjektai.
2013 metais daugiausia Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų dėmesio tradiciškai buvo skiriama Baltarusijos opozicijos organizacijų veiklai ir ryšiams Lietuvoje stebėti. Baltarusijos žvalgybos tarnybos taip pat rinko informaciją iš žmogiškųjų šaltinių ir techninėmis priemonėmis apie Lietuvos karines pajėgas, jų parengtį, karinės infrastruktūros objektus. Baltarusijos žvalgybos tarnybos karinėje srityje glaudžiai bendradarbiavo su Rusijos tarnybomis.
Atsižvelgiant į užsienio valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybų tikslus Lietuvoje ir jiems pasiekti turimus pakankamus pajėgumus, trumpalaikėje ir vidutinėje perspektyvoje užsienio žvalgybinė veikla kels didelę grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.
1.4. Kibernetinės atakos
Kibernetinių incidentų spektras 2013 metais plėtėsi, išpuolių technologijos, metodai ir būdai tobulėjo. Kibernetinių įsibrovėlių turimi ir nuolat plėtojami pajėgumai leido trikdyti valstybės ir privačių subjektų informacinių sistemų veiklą, o naudojamos kibernetinės šnipinėjimo programos darė žalą nacionaliniam saugumui ir šalies gynybinei galiai. Pernai gegužės mėnesį įvykdytas išpuolis prieš interneto žiniasklaidos priemones ir reagavimo į jį aplinkybės parodė, kad panašiems išpuoliams buvo pasirengta nepakankamai, prevencijos ir reagavimo galimybės ribotos, o reagavimo koordinavimas praktikoje neišbandytas. 2013 metų II pusėje Lietuvoje buvo nustatytas padidėjęs užkrėstų interneto svetainių skaičius, tikėtina, kad dėl tikslinių kibernetinių atakų kurį laiką neveikė daugelio valstybės institucijų interneto svetainių apsaugos, prieš vyriausybines institucijas buvo įvykdytos atsisakymo aptarnauti atakos (DDoS). Taip pat pastebėti kai kurių valstybės institucijų įvairių sistemų sutrikimai.
Nors valstybės prevencijos ir reagavimo į kibernetines atakas galimybės buvo ribotos, stiprinti šioje srityje veikiančių institucijų pajėgumai.
Atsižvelgiant į tarptautines tendencijas, darytina išvada, kad kibernetinių atakų grėsmės aktualumas ateityje sparčiai didės, o pati kibernetinė erdvė bus viena pagrindinių užsienio valstybių veiklos erdvių tiek vykdant šnipinėjimą, tiek kitaip kenkiant nacionaliniam saugumui, šalies gynybinei galiai, kitų svarbių valstybės objektų, taip pat privataus sektoriaus ir privačių asmenų ADA sistemoms, tinklams bei atskiriems kompiuteriams.
1.5. Informacinės atakos
2013 metais žiniasklaidoje buvo gana dažnos prieš Lietuvos Respublikos interesus nukreiptos informacinės atakos. Jomis siekta kurstyti etninę ir politinę nesantaiką, menkinti Lietuvos pastangas siekti energetinės nepriklausomybės, įgyvendinti Lietuvai priešišką ir jos interesų neatitinkančią istorijos politiką, mažinti tautinių mažumų integraciją į šalies visuomenę. Skleidžiant tendencingą, tikrovės neatitinkančią ar iškraipytą informaciją, Lietuvos žmonės buvo skatinami nepasitikėti šalies demokratine politine sistema, buvo siekiama silpninti jų politinę tapatybę, diskredituoti Lietuvos užsienio politiką, skatinti visuomenės priešiškumą NATO ir ES. Ypač intensyvių informacinių atakų 2013 metais buvo sulaukta Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu. Buvo menkinamos Lietuvos pirmininkavimo pastangos ir vaidmuo regione, skleidžiama dezinformacija apie žmogaus teisių situaciją šalyje ir priešingai – kuriamas patrauklus nedemokratinių šalių įvaizdis.
Prieš Lietuvą nukreiptų informacinių atakų strategijas kuria trečiųjų šalių užsienio politiką formuojantys subjektai ir su jais susijusios įvairaus pobūdžio organizacijos bei judėjimai. Šiame procese dalyvauja užsienio šalių žvalgybos ir saugumo tarnybos, taip pat Lietuvoje veikiančios užsienio valstybių ambasados.
2014 metais informacinių atakų intensyvumas nesumažės, o temų spektras gali plėstis. Tikėtina, kad daugiausia įtakos 2014 metais prieš Lietuvą vykdomam informaciniam karui turės vidaus politikos kaita (artėjantys Lietuvos Respublikos Prezidento, Europos Parlamento rinkimai).
1.6. Euroatlantinės bendrijos iššūkiai
2013 metais ES valstybės narės daugiausia dėmesio ir toliau skyrė finansinėms ir socialinėms bei ekonominėms problemoms spręsti, ekonominei situacijai gerinti. Pažymėtina, kad ES valstybės narės, didėjant Rusijos ir Kinijos ginklavimuisi, negalėjo užtikrinti pakankamo nacionalinio gynybos finansavimo, toliau išliko didelis atotrūkis tarp JAV ir ES valstybių narių skiriamų išlaidų gynybai.
Nesuartėjo NATO šalių ir Rusijos pozicijos priešraketinės gynybos, įprastinės ginkluotės Europoje skaidrumo ir kontrolės mechanizmų klausimais. Toliau trūksta skaidrumo Rusijos taktinių branduolinių ginklų klausimais.
Tokie globalūs iššūkiai kaip Sirijos konfliktas ar Irano branduolinė programa parodė, kad pragmatiškas JAV, ES ir Rusijos bendradarbiavimas yra būtinas. Euroatlantinė bendrija neišvengė ir rimtų iššūkių tarpusavio santykiams – informacijos apsauga, duomenų apie asmenis rinkimas tapo aiškinimosi ir diskusijų tarp ES ir JAV objektų.
NATO šalims vienas iš pagrindinių klausimų buvo laipsniškas atsakomybės už saugumo šalyje palaikymą perdavimas Afganistano saugumo pajėgoms. Energetinio saugumo užtikrinimas tapo aktualus ne tik ES, bet ir NATO – Vilniuje akredituotas NATO Energetinio saugumo kompetencijų centras.
Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu pavyko suaktyvinti ES Rytų kaimynystės politiką. 2013 metų pabaigoje prasidėjusi vidaus politinė krizė Ukrainoje parodė, kad Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo išsaugojimas, teisinės valstybės funkcionavimas, finansinės ir ekonominės būklės pagerinimas išliks 2014 metais pagrindiniai iššūkiai ES ir NATO šalims.
1.7. Tradicinės galios politikos apraiškos
2013 metais Rusija toliau stiprino karinius pajėgumus Vakarų kryptimi, taip pat ir Kaliningrado srityje. Čia pastatytas moderniausias priešraketinės gynybos radaras, dislokuoti moderniausi priešlėktuvinės gynybos kompleksai. Kaliningrado srityje dislokuotas Rusijos Federacijos Baltijos laivynas aprūpinamas naujais kovos laivais. Paskelbti planai Kaliningrado srityje dislokuoti ir moderniausią puolamąją ginkluotę – raketų kompleksus „Iskander-M“.
Modernių aukštos kovinės parengties pajėgų sukūrimą Rusija yra įvardijusi kaip vieną iš strateginių tikslų. Pajėgoms perginkluoti modernia ginkluote iki 2020 metų numatyta skirti beveik 20 trilijonų Rusijos rublių (apie 1,4 trilijono litų), kartu nuosekliai didinant Rusijos Federacijos karinį biudžetą, kurio nominalios išlaidos 2013 metais siekė 3,2 procento bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP).
2013 metais Rusija demonstravo didėjančią karinę galią, vykdydama reguliarius strateginės aviacijos skrydžius virš tarptautinių vandenų (taip pat ir virš Baltijos jūros). 2013 metais buvo surengti plataus masto mokymai Baltarusijos teritorijoje ir Kaliningrado srityje „Zapad 2013“. Pažymėtina, kad 2010 metais patvirtintoje Rusijos karinėje doktrinoje NATO atvirai įvardijama kaip karinio pavojaus šaltinis. Jau įprasta, kad Rusijos karinis jūrų laivynas vykdo patruliavimą strategiškai svarbiose pasaulio vandenyno vietose. Stiprėja Rusijos ir Baltarusijos karinis bendradarbiavimas, Rusija vis labiau įsitvirtina Baltarusijoje gynybiniu požiūriu – pavyzdžiui, paskelbti planai iki 2015 metų Baltarusijos teritorijoje įrengti Rusijos aviacijos bazę.
1.8. Neskaidrūs, nedemokratiniai, kitų valstybių piliečių laisva valia neparemti integraciniai projektai kaimyninėje erdvėje
2013 metais daugelis posovietinės erdvės valstybių patyrė Rusijos spaudimą, kuriuo siekta joms sutrukdyti glaudžiau bendradarbiauti su euroatlantine bendruomene. Pagrindinis šio spaudimo tikslas buvo sutrukdyti posovietinės erdvės valstybėms sudaryti asociacijos ir laisvos prekybos sutartis su ES ir paskatinti pasirinkti kitą alternatyvą – glaudesnę integraciją su Muitų sąjunga ir kuriama Eurazijos ekonomine sąjunga. Didžiausias dėmesys buvo skirtas Ukrainai. Prekybinėmis sankcijomis ir ekonominės paramos pažadais Ukraina paskatinta sustabdyti glaudesnės integracijos su ES procesą. Tai sukėlė didelės dalies Ukrainos visuomenės nepasitenkinimą ir gilią politinę krizę šioje šalyje.
Autoritarinės Baltarusijos valdžios nenoras išlaisvinti ir reabilituoti politinius kalinius neleidžia atnaujinti visaverčio ES politinio dialogo su šia šalimi ir normalizuoti Baltarusijos santykių tiek su ES, tiek ir su JAV. Blogėjanti Baltarusijos ekonomikos ir finansų padėtis – svarbus veiksnys, spartinantis Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos remiamus integracinius procesus Nepriklausomų valstybių sandraugos (toliau – NVS) erdvėje, taip pat sudarantis prielaidas toliau didėti Baltarusijos politinei, ekonominei ir karinei priklausomybei nuo Rusijos.
Rusijos užsienio politikos prioritetai ir veikimo posovietinėje erdvėje principai nesikeitė. Siekdama didinti įtaką, Rusija itin daug dėmesio skyrė savo kontroliuojamiems integraciniams susivienijimams. NVS erdvėje veikia Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano muitų sąjunga ir bendra ekonominė erdvė, kurią planuojama nuo 2015 metų transformuoti į dar glaudesnį integracinį susivienijimą – Eurazijos ekonominę sąjungą. 2013 metais Rusijos įtaka Armėnijai ir jos saugumo politikai lėmė Armėnijos sprendimą siekti narystės Muitų sąjungoje.
Manytina, kad Rusija posovietinėje erdvėje išliks aktyvi žaidėja, jos spaudimas „artimojo užsienio“ valstybėms dalyvauti Rusijos primetamuose integraciniuose projektuose didės.
1.9. Ilgalaikis pasaulio ekonomikos ir finansų krizės poveikis šalies ekonominėms galioms
Atsižvelgiant į situacijos tarptautinėse finansų rinkose trapumą ir įvertinant tai, kad pasireiškę išorės rizikos veiksniai gali turėti reikšmingos įtakos šalies ekonomikai, gyventojų ir įmonių pasitikėjimui šalies finansų sektoriumi ir šio sektoriaus stabilumui, 2013 metų I pusmetį buvo pratęstas prevencinių priemonių, numatytų Finansinio tvarumo įstatyme, galiojimas. Minėtas priemones, tokias kaip valstybės garantijos, subordinuotos paskolos ir turto išpirkimas, Lietuvos bankų sektoriui Europos Komisija patvirtino 2010 metais, jų galiojimas buvo pratęsiamas ir 2011–2012 metais. 2013 metų vasarį Lietuvos bankui apribojus akcinės bendrovės Ūkio banko veiklą, paskyrus laikinąjį administratorių ir pripažinus akcinę bendrovę Ūkio banką nemokiu, siekiant spręsti susidariusią situaciją, banko turtas, teisės, sandoriai ir įsipareigojimai buvo perduoti akcinei bendrovei Šiaulių bankui. Tai leido išlaikyti indėlininkų pasitikėjimą bankų sistemos stabilumu, patikimumu ir apsaugoti viešuosius interesus kitokiu būdu, nei likviduojant akcinę bendrovę Ūkio banką bankroto proceso metu.
1.10. Nestabilumas regione ir pasaulyje
Kai kuriuose pasaulio regionuose susidariusiuose įtampos ir nestabilumo židiniuose padėtis nepasikeitė.
Kaimyninėje Baltarusijoje yra įsitvirtinęs autoritarinis valdymo modelis, kurio pokyčiai vidutiniu laikotarpiu yra mažai tikėtini. Baltarusijoje sistemingai tęsiamos represijos prieš demokratinę opoziciją, pilietinės visuomenės aktyvistus, žmogaus teisių gynėjus, stiprinama nevyriausybinių organizacijų ir nepriklausomos žiniasklaidos kontrolė. Autoritarinio valdymo tendencijos Baltarusijoje neigiamai veikia regiono saugumo aplinką, stiprina Baltarusijos tarptautinę izoliaciją ir priklausomybę nuo Rusijos, yra nesuderinamos su demokratijos principų ir vertybių sklaida regione.
Pilietinės visuomenės silpninimo ir kontrolės mechanizmai efektyviai taikomi ir Rusijoje. 2013 metais politinė situacija čia išliko stabili, tačiau daugėja ženklų, rodančių Rusijos visuomenėje bręstančias problemas, kurios ateityje gali tapti realiomis grėsmėmis viso regiono saugumui ir stabilumui. Visuomenės apklausų duomenys, tautinės neapykantos išprovokuoti smurto proveržiai Maskvoje ir kituose šalies miestuose, praėjusiais metais vykusios masinės nacionalistų eitynės rodo šalyje egzistuojant aukšto lygio etnines įtampas. Stiprėjant ksenofobinėms visuomenės nuotaikoms, tikėtina, kad artimiausiais metais smurto proveržių Rusijoje gali būti ir daugiau, ypač nukreiptų prieš šalyje gyvenančius ar besilankančius kitų tautybių asmenis, įvairių mažumų atstovus.
Išlieka sudėtinga saugumo situacija Rusijos Šiaurės Kaukaze. Nepasitenkinimas socialinėmis ir ekonominėmis gyvenimo sąlygomis ir politiniai motyvai skatina regione islamizmo plitimą, ypač tarp jaunimo. Vis daugiau radikaliai nusiteikusių šio regiono gyventojų apsisprendžia emigruoti į Vakarų valstybes – ES, JAV. Tikėtina, kad trumpalaikėje ir vidutinės trukmės perspektyvoje Rusijos vyriausybei nepavyks stabilizuoti saugumo, socialinės ir ekonominės situacijos Šiaurės Kaukaze.
2013 metais nepasiekta pažangos sprendžiant įšaldytų konfliktų problemas NVS šalyse ir Gruzijoje. Dėl neišspręstų teritorinių konfliktų trečiosios šalys išlaiko įtaką regiono šalių vidaus, užsienio, saugumo ir gynybos politikai.
2013 metais stabilumą regione neigiamai veikė politinė krizė Ukrainoje. Krizę lėmė visuomenės lūkesčių neatitikę ir bendradarbiavimą su ES apsunkinę Ukrainos valdžios sprendimai užsienio politikos srityje bei autoritarinių tendencijų stiprėjimas šalies valdyme. Politinę krizę lydėjo Ukrainos ekonomikos nuosmukis ir didėjanti Rusijos įtaka. Atsižvelgiant į tai, 2014 metais Ukrainoje sunku tikėtis greitos politinės, socialinės ir ekonominės stabilizacijos. Padėtis Ukrainoje gali būti vienas iš svarbiausių Rusijos santykių su ES ir NATO šalimis aspektų.
Nuo Lietuvos nutolusiuose pasaulio regionuose – Šiaurės Afrikoje, Vidurio Rytuose ir kai kuriose Afrikos žemyno valstybėse – 2013 metais toliau tęsėsi etniniai, religiniai ir tarpvalstybiniai konfliktai. Saugumo situacija šiuose regionuose Lietuvai, dalyvaujančiai tarptautinėse operacijose, yra labai aktuali.
Saugumo situacija Afganistane 2013 metais tebebuvo nestabili, dėl to išlieka grėsmės Lietuvos karių, dalyvaujančių misijose šioje šalyje, saugumui.
Didžiausią grėsmę Artimųjų ir Vidurio Rytų regione toliau kelia tebesitęsianti nestabili padėtis Sirijoje. Ginkluotas konfliktas tarp Sirijos prezidento Basharo al-Assado pajėgų ir sukilėlių pasiekė kritinį mastą: žuvo daugybė civilių. Konfliktas buvo pasiekęs kulminaciją, kai Sirijoje prieš civilius gyventojus buvo panaudotas cheminis ginklas. Tai vos neatvedė prie tarptautinės bendrijos ginkluoto įsikišimo į konfliktą. Sirijos režimui sutikus sunaikinti cheminio ginklo atsargas, konflikto sprendimo karinėmis priemonėmis pavyko išvengti. Dėl šio konflikto aštrėja humanitarinė krizė, o ekstremistinės islamistų organizacijos siekia bent dalį Sirijos teritorijos paversti teroristinių operacijų baze, iš kurios galėtų vykdyti atakas prieš Sirijos valdžią ir Vakarų valstybes.
Šiaurės Korėjos karinės jėgos demonstravimas ir branduolinės programos vystymas sukelia papildomą įtampą Korėjos pusiasalyje.
1.11. Tarptautinis terorizmas
Tarptautinio terorizmo grėsmė Lietuvai 2013 metais nepadidėjo, nepaisant padidėjusio dėmesio šaliai pirmininkaujant ES Tarybai. Lietuvos teritorijoje galioja žemiausias teroro aktų grėsmės lygis. Trečiosiose pasaulio valstybėse veikiančios teroristinės organizacijos Lietuvai tiesioginės grėsmės nekelia. Lietuvos Respublikos piliečiams konfliktų regionuose ir Artimųjų Rytų bei Azijos valstybėse, kur aktyviai veikia teroristinės organizacijos, išlieka didelė rizika būti pagrobtiems arba tapti atsitiktiniais teroro aktų taikiniais.
Tarptautinio terorizmo grėsmės situaciją Europoje 2013 metais labiausiai paveikė aktyvi su Al-Qaeda tinklu susijusių teroristinių organizacijų veikla geografiškai artimuose Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regionuose, besiplečiantys islamistų kovų židiniai Sirijoje ir savarankiškai teroristinius išpuolius Vakarų valstybėse rengiantys pavieniai ekstremistai.
Vidutinės trukmės perspektyvoje islamistinio terorizmo grėsmė ES valstybėms narėms išliks padidėjusi, tačiau grėsmės lygis valstybėse skirsis. Trumpalaikėje perspektyvoje bendrą Europos regiono saugumą gali paveikti savarankiškai veikiančios Al-Qaeda ideologijai pritariančios ekstremistų grupės ir iš Sirijos konflikto į Europą grįžę ekstremistai.
1.12. Masinio naikinimo ginklų (taip pat jų sudedamųjų dalių ir gamybos technologijų) platinimas
Masinio naikinimo ginklų, medžiagų ir technologijų platinimas kelia grėsmę saugumui ir stabilumui pasaulyje, nedemokratiškų valstybių ir teroristinių organizacijų pastangos įsigyti ar pasigaminti masinio naikinimo ginklų kelia visuotinę grėsmę, išlieka pavojus, kad jie gali būti panaudoti prieš NATO valstybes ir jų interesus.
Globalios ekonomikos sąlygomis laisvai prekiaujama biologinėmis ir cheminėmis medžiagomis bei technologijomis, dažniausiai turinčiomis dvigubą paskirtį. Sparti informacinių technologijų plėtra ir informacijos apie pavojingas medžiagas prieinamumas didina suinteresuotų subjektų galimybes panaudoti masinio naikinimo ginkluotę per teroro aktus arba šantažui.
Praėjusiais metais buvo ir sėkmingų veiksmų mažinant masinio naikinimo ginklų keliamą pavojų – Sirija prisijungė prie Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos ir pradėjo įgyvendinti cheminių ginklų naikinimo programą. Pasikeitus Irano vyriausybei, pasiekta pažangos E3+3 derybose dėl Irano branduolinės programos – sutarta palengvinti dalį sankcijų Iranui mainais už urano sodrinimo veiklos apribojimą pusei metų, kol tęsis derybos dėl visa apimančio susitarimo.
Lietuvoje, Pasieniečių mokykloje Medininkuose, sėkmingai veikė 2012 metais įsteigtas Branduolinio saugumo kompetencijos centras, kuriame pareigūnai mokomi kovoti su neteisėta prekyba branduolinėmis ir radioaktyviosiomis medžiagomis.
1.13. Tarptautinis organizuotas nusikalstamumas ir kiti tarpvalstybiniai nusikaltimai
Pagrindinės organizuoto nusikalstamumo Lietuvoje tendencijos išlieka nepakitusios, organizuotų nusikalstamų grupuočių veikla daugiausia apima didžiausią pelną duodančius, dažnai sunkius ir labai sunkius nusikaltimus: neteisėtą narkotikų apyvartą, akcizinių prekių kontrabandą, plėšimus, vagystes ir sukčiavimą stambiu mastu.
Paminėtina, kad 2013 metais Europolo atliktame ES sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmės įvertinime kaip prioritetinės grėsmės įvardyta: nelegalios imigracijos palengvinimas, prekyba žmonėmis, prekių klastojimas, galintis turėti neigiamos įtakos visuomenės sveikatai ir saugumui, karuselinis sukčiavimas Bendrijos viduje, sintetinių narkotikų gamyba ir prekyba, polinarkomanija; elektroniniai nusikaltimai; pinigų plovimas. Kaip naujos grėsmės ES vidaus saugumui nurodyti nusikaltimai aplinkai ir sukčiavimas energetikos srityje.
2. Vidaus rizikos veiksniai, pavojai ir grėsmės
2.1. Netolygi socialinė ir ekonominė raida
Daugelis pasaulio šalių susiduria su regionų socialinių ir ekonominių skirtumų problema. Lietuva šiuo atžvilgiu nėra išskirtinė – šalies regionai smarkiai atsilieka nuo didžiųjų šalies miestų.
Spartus ekonomikos atsigavimas po ekonomikos ir finansų krizės lėmė gyventojų užimtumo ir pajamų didėjimą. Tačiau prasidėjęs atsigavimas nemažai gyventojų daliai neužtikrino pajamų augimo ir jų pakankamumo tenkinti minimalius vartojimo poreikius. Ilgalaikes socialines krizės pasekmes, prarasdami darbą, patyrė nemaža dalis gyventojų, jų pajamų pagrindu tapo socialinės išmokos. Vartojimo kainos, palyginti su prieškriziniu laikotarpiu, padidėjo beveik 11 procentų, o neindeksuotas įvairių socialinių išmokų pagrindas – bazinė pensija, metinės draudžiamosios pajamos, bazinė socialinė išmoka, valstybės remiamos pajamos ir jų pagrindu skaičiuojamos socialinės išmokos – prarado dešimtadalį savo perkamosios galios ir neužtikrino tinkamo pajamų garantijų lygio.
Pagrindinė skurdo ir socialinės atskirties priežastis – nedarbas, ypač ilgalaikis. Ilgalaikiai bedarbiai sudarė daugiau nei ketvirtadalį bendro registruotų bedarbių skaičiaus. Bedarbių mažėjimo tendencija yra lėta ir neįgauna tinkamo pagreičio. Spartus ekonomikos restruktūrizavimas sudaro sunkumų rasti darbą pagal turimą profesiją ar kvalifikaciją. Nedarbas vis dažniau tampa struktūrinis.
2013-ieji – tai lūžio metai, kai po 5 metus trukusio socialinės pašalpos gavėjų skaičiaus didėjimo jų pradėjo mažėti. Pagrindinė priežastis – nedarbo lygio mažėjimas. Taikant aktyvias darbo rinkos priemones, ilgalaikių bedarbių dalis, palyginti su bendru registruotų bedarbių skaičiumi, sumažėjo 2 procentiniais punktais, tačiau registruotų bedarbių ir socialinės pašalpos gavėjų skaičius 2013 metais dar nepasiekė prieškrizinio lygio. 2013 metais, palyginti su prieškriziniu laikotarpiu (2007 metais), registruotų bedarbių skaičius 3 kartus, o socialinės pašalpos gavėjų skaičius 5 kartus viršijo pieškrizinį lygį.
2.2. Korupcija
Korupcija vis dar išlieka spręstina problema, nepaisant sėkmingai įgyvendinamų prevencinių, teisinių ir institucinių priemonių, didinančių valstybės institucijų veiklos skaidrumą ir efektyvumą ir mažinančių korupcijos plitimą. Vieni labiausiai korupcijos pažeistų sektorių, kenkiančių teisėtiems asmenų ir valstybės interesams ir keliančių didžiausią pavojų, – neskaidrūs viešieji pirkimai, korumpuota ūkio subjektų priežiūra ir kontrolė, politiniais ar asmeniniais interesais paremta teisėkūra, selektyvus teisingumo vykdymas ir smulki administracinė korupcija vietos lygmenyje ir sveikatos apsaugos srityje.
Viešieji pirkimai, nepaisant visų reformų ir naujų teisės aktų pakeitimų, ir toliau išlieka viena labiausiai korumpuotų sričių. Korupciniu požiūriu vieni rizikingiausių viešųjų pirkimų tebėra pirkimai statybų, transporto, sveikatos apsaugos, energetikos, atliekų ir informacinių technologijų sektoriuose.
Ūkio subjektų priežiūros ir kontrolės srityje korupcijos požiūriu rizikingiausios sritys išlieka leidimų prekiauti, importuoti / eksportuoti ar gaminti tam tikrus produktus, licencijų verstis ūkine veikla išdavimas, kvotų skyrimas, atliekų tvarkymas ir statybų veikla.
Teisėkūra – sritis, kurioje korupcija pasireiškia kaip teisės aktų, naudingų tam tikroms asmenų (verslo, politinėms) grupėms, inicijavimas ir priėmimas, principo „Aš tau – tu man“ pagrindu veikianti elgesio taisyklių visuma.
Pagrindinis smulkiosios administracinės korupcijos formos bruožas yra tai, kad ji apima platesnį žmonių ratą ir turi ypač neigiamą moralinį poveikį Lietuvos gyventojams. Neigiama gyventojų korupcinė patirtis sukuria įspūdį apie masiškai paplitusį, visus valdžios lygius apimantį kyšininkavimą ir bendrą neigiamą požiūrį į visas valstybės institucijas.
2.3. Didelė gyventojų emigracija
Nedarbas, ypač ilgalaikis, žemas darbo pajamų lygis, nepakankamas nedarbo socialinio draudimo išmokos ir piniginės socialinės paramos dydis – tai veiksniai, skatinantys darbingo amžiaus Lietuvos gyventojus ekonominei emigracijai. Faktas, kad 2006–2012 metais 79,6 procento visų emigravusiųjų sudarė 20–64 metų gyventojai, leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad emigracijos mastas gali turėti neigiamų padarinių šalies konkurencingumui – visuomenė sensta, rinkoje ima stigti tinkamos kvalifikacijos darbo jėgos. Kitas nevienareikšmiškai su emigracija susijęs aspektas – protų nutekėjimas – yra labai svarbi sudedamoji šios problemos dalis, nes, pirma, aukščiausią išsilavinimą turintys asmenys sudaro judriausią visuomenės dalį, antra, protų nutekėjimas ir protų cirkuliacijos nebuvimas stabdo šalies mokslo ir ūkio plėtrą.
Žemesnis Lietuvos ekonominio išsivystymo lygis lemia žemesnį gyvenimo lygį, palyginti su kai kuriomis ES valstybėmis narėmis. Pakankamai didelis ekonominės darbingo amžiaus asmenų emigracijos lygis spartina Lietuvos gyventojų senėjimo tempus ir didina išlaikytinių, tenkančių vienam darbuotojui, krūvį, taip pat didina socialinių išlaidų ir paslaugų poreikį.
Išankstiniais duomenimis, 2013 metais iš Lietuvos išvyko 16,7 tūkst. gyventojų daugiau, nei atvyko į Lietuvą.
2.4. Nepakankamas gynybos srities finansavimas
2013 metais priimti dokumentai, įtvirtinantys gynybos finansavimo didinimo gaires. Remiantis atnaujinta krašto apsaugos sistemos 2014–2023 metų plėtros programa ir krašto apsaugos ministro 2014–2019 metų gairėmis, numatoma, kad iki 2016 metų Krašto apsaugos ministerijos asignavimai pasieks 1 procentą BVP, o vėliau kasmet didės po 0,05 procento BVP.
Nors gynybos finansavimo mažėjimas 2013 metais buvo sustabdytas ir 2013 metais asignavimai buvo 57,4 mln. litų didesni nei 2012 metais (padidėjo nuo 867,2 mln. litų iki 924,6 mln. litų), procentinė BVP dalis išliko beveik nepakitusi (2012 metais – 0,76 procento BVP, 2013 metais – 0,77 procento BVP). Lietuva pagal šį rodiklį buvo antra nuo pabaigos tarp NATO valstybių. Nepakankamas finansavimas neigiamai paveikė karinių pajėgumų plėtrą, modernizaciją, kariuomenės vienetų (ypač operacinių) komplektavimą. Kita vertus, net ir esant finansavimo apribojimų, tarptautiniai įsipareigojimai buvo vykdomi suplanuota apimtimi, buvo sėkmingai įgyvendinamas savanoriškas piliečių karinis rengimas, prisidedantis prie kariuomenės vienetų komplektavimo gerinimo ir rezervo sudarymo.
Siekiant suderinti pajėgumų plėtrą su ekonominėmis galimybėmis, trumpuoju laikotarpiu didesnį prioritetą numatoma skirti esamų pajėgumų išlaikymui, apsiribojant fragmentiška pajėgumų plėtra. Nuosekli pajėgumų plėtra galima tik gynybos finansavimui viršijus 1,2 procento BVP.
2.5. Politinis radikalizmas ir ekstremizmas
2013 metais kraštutines ideologijas propaguojančios organizacijos ir grupės, nepaisant vis dar jaučiamų ekonomikos krizės padarinių ir išorinio poveikio veiksnių, nepagausėjo ir jų įtaka nepadidėjo. Šią tendenciją dar sustiprino nuolatiniai jų lyderių tarpusavio konfliktai ir norinčių aktyviai veikti narių trūkumas. Bandymai didinti populiarumą rengiant viešas akcijas ir naudojant radikalią retoriką taip pat nebuvo sėkmingi.
Kraštutines dešiniąsias ideologijas propaguojančių organizacijų populiarumas Lietuvoje išliko žemesnis nei daugumoje Rytų Europos valstybių. Šių pažiūrų aktyvistai nepajėgė įgauti didesnės įtakos visuomenėje. Su dešiniaisiais ekstremistais siejamų smurto ir vandalizmo išpuolių nepadaugėjo.
Kraštutinių kairiųjų ideologijų šalininkai 2013 metais išliko susiskaldę ir ribotai aktyvūs. Dėl mažo skaičiaus, žinių ir įgūdžių trūkumo jie nebuvo pajėgūs nei patys organizuoti efektyvesnių akcijų, nei mobilizuoti bendraminčių iš užsienio valstybių. Su kairiaisiais ekstremistais siejamų smurto ir vandalizmo išpuolių neužfiksuota.
2.6. Ekonomikos ir ūkio pažeidžiamumas
Galimos pagrindinės grėsmės Lietuvos ekonominiam saugumui yra tarptautinio konkurencingumo praradimas, technologijų atsilikimas, nepakankamas eksporto ir investicijų įvairinimas.
2013 metais Lietuvos konkurencingumo padėtį geriausiai iliustruoja 3 tarptautinių institucijų vertinimai: Pasaulio konkurencingumo indeksas (Pasaulio ekonomikos forumo 2013–2014 metų konkurencingumo tyrimas), Verslo aplinkos vertinimas (Pasaulio banko tyrimas ,,Doing Business 2014“) ir Korupcijos suvokimo indeksas („Transparency International“ 2013).
Pasaulio ekonomikos forumo 2013 metų konkurencingumo ataskaitoje Lietuva yra 48 vietoje tarp 148 pasaulio šalių. Lietuvoje geriausiai įvertintos infrastruktūros ir sveikatos bei pradinio išsilavinimo sritys, prasčiausiai – institucinė bei makroekonominė aplinka.
Pasaulio banko tarptautinio tyrimo „Doing Business 2014“ ataskaitoje Lietuva iš 27 vietos pakilo į 17 vietą. Lietuvai pavyko pagerinti daugiau kaip pusę verslo sąlygas vertinančių „Doing Business“ rodiklių.
„Transparency International“ korupcijos suvokimo indekso (KSI) 2013 metų tyrime Lietuvai skirti 57 balai iš 100 galimų ir 43 vieta 177 šalių sąraše. Nors Lietuva 2013 metais įvertinta geriau nei 2012 metais, palyginti su Vakarų Europa ir ES, pažangos nėra – ta pati 20 vieta.
2013 metais kelis kartus buvo taikytas ekonominis spaudimas iš Rusijos pusės pieno produkciją gaminančioms ir į Rusiją eksportuojančioms didelėms bendrovėms, ribojamas lietuviškos produkcijos importas ir taikomi apribojimai Lietuvos vežėjams. Ypač sudėtinga privačių Lietuvos vežėjų situacija, nes dauguma Lietuvos vežėjų įmonių – vidutinės arba mažos, todėl nemažai daliai šių verslininkų užvertos Rusijos sienos tapo išgyvenimo klausimu.
Rusija nustatė apribojimus kiaulių ir kiaulienos eksportui iš visų 28 ES valstybių narių, nors afrikinio kiaulių maro liga nustatyta tik nedidelėje Lietuvos dalyje. Šie apribojimai ne tik daro rimtą ekonominį poveikį Europos verslo subjektams, bet ir yra neproporcingi ir pažeidžia tarptautinės prekybos principus.
2.7. Nusikalstamumas ir šešėlinė ekonomika
Nuo 2005 metų mažėja užregistruotų tyčinių nužudymų, nesunkių sveikatos sutrikdymų, plėšimų, vagysčių ir viešose vietose padaromų nusikalstamų veikų, tačiau 2013 metais, palyginti su 2012 metais, pagausėjo sunkių sveikatos sutrikdymų (18,5 procento) ir sukčiavimų (11,3 procento). Sukčiavimų daugėja kasmet nuo 2009 metų.
Pastaraisiais metais daugiau užregistruojama nusikaltimų elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui: 2013 metais, palyginti su 2012 metais, tokių nusikaltimų užregistruota 4 kartus daugiau.
Nelegali migracija. 2013 metais 31 procentu sumažėjo nelegalių migrantų, kurie bandė patekti į Lietuvą, neteisėtai kirsdami valstybės sieną tarp pasienio kontrolės punktų. Lietuvos Respublikos saugoma ES išorės siena su Baltarusija tebėra labiausiai nelegalios migracijos srauto veikiamas valstybės sienos ruožas. Nors 2013 metais sumažėjo Gruzijos piliečių nelegalios migracijos aktyvumas, tebėra didelė organizuota Afganistano ir Vietnamo piliečių migracija iš Baltarusijos.
Nusikaltimai finansų sistemai. Didelė žala valstybės biudžetui daroma sukčiaujant pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėjimo srityje, apgaule susigrąžinant ar išvengiant mokėti PVM ir kitus mokesčius. Tuo tikslu dirbtinai didinamos įmonių sąnaudos, naudojantis fiktyviai įsteigtomis ar užsienyje registruotomis įmonėmis, nuslepiama tikroji apyvarta. Daugėja atvejų, kai piktnaudžiaujama socialinių įmonių statusu. Pastebima ir naujų neapskaitytų pinigų gavimo būdų – panaudojant labdaros, paramos fondų ar kitas ne pelno organizacijas.
Išlieka didelė neteisėto ES paramos gavimo ir panaudojimo rizika.
2.8. Įslaptintos informacijos netekimas ir (ar) atskleidimas
2013 metais akredituotuose automatizuoto duomenų apdorojimo (toliau – ADA) sistemose ir tinkluose, kuriuose apdorojama, saugoma ar kuriais perduodama įslaptinta informacija, incidentų, sukėlusių įslaptintos informacijos netekimą ar atskleidimą, neužregistruota, šių sistemų ir tinklų valdytojai, paslapčių subjektai pranešimų apie tokio pobūdžio incidentus nepateikė. Tačiau Lietuvos žvalgybos institucijos atkreipė dėmesį, jog valstybės įstaigų informacinėse sistemose ir tinkluose plinta labai sudėtinga ir efektyvi šnipinėjimo programinė įranga, naudojama žvalgybos tikslais. Atsižvelgiant į šį pavojų ir į tai, kad įslaptintai informacijai perduoti ADA sistemos ir tinklai vis dažniau sujungiami su bendro naudojimo elektroninių ryšių tinklais, manytina, kad įslaptintos informacijos netekimo ir (ar) atskleidimo grėsmė išlieka aktuali ir ateityje gali didėti.
2.9. Visuomenės sveikatos būklės blogėjimas
2013 metais Lietuvoje užregistruoti 177 nauji užsikrėtimo žmogaus imunodeficito virusu (toliau – ŽIV) atvejai. Iš viso per visą ŽIV infekcijos registravimo Lietuvoje laikotarpį – 25 metus – nustatyti 2 237 ŽIV užsikrėtę asmenys.
Didelė grėsmė tebėra sezoninis gripas ir ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (toliau – ŪVKTI). Gripo pandemijos yra neišvengiamos ir kyla kas 10–40 metų. ŪVKTI sudaro didžiausią užkrečiamųjų ligų dalį. Jos ne tik žaloja žmonių sveikatą, bet ir daro ekonominių bei socialinių nuostolių. Lietuvoje kasmet užregistruojama vidutiniškai apie 400 tūkst. susirgimų ŪVKTI, iš jų apie 100 tūkst. susirgimų gripu. Gripo viruso sukeltos ligos svarbą lemia tai, jog yra dažnos sunkios šių ligų komplikacijos, pasibaigiančios net mirtimi.
Lietuva yra endeminė erkinio encefalito ir Laimo ligos šalis. Pastaraisiais metais sergamumas šiomis ligomis didėja. Palyginti su 2012 metais (81,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų), sergamumo rodiklis padidėjo 6,6 procento.
Pasaulyje registruojamos naujos grėsmės – Artimųjų Rytų respiracinio sindromo koronavirusinė infekcija, gripas A(H7N9). Susirūpinimą kelia uodų platinamos infekcinės ligos (maliarija, Dengė karštligė, geltonoji karštligė, čikungunija, Vakarų Nilo karštligė ir kitos), virusinės hemoraginės karštligės. Išaugus keliautojų srautui, padidėjo ir šių ligų įvežimo į mūsų šalį tikimybė.
Per paskutinius 5 metus Lietuvoje sumažėjo tiek kūdikių, tiek vaikų, tiek suaugusiųjų skiepijimo mastas. Tai gali sukelti užkrečiamųjų ligų, valdomų skiepais, protrūkius, epidemijas ir mirties atvejus. Tėvai, globėjai atsisako skiepyti savo vaikus dėl negatyvios visuomenės nuomonės apie skiepų naudą, todėl kyla reali grėsmė ne tik pačiam nepasiskiepijusiam asmeniui, bet ir visuomenei.
Savižudžių ir mėginusiųjų nusižudyti asmenų rodiklis Lietuvoje yra vienas aukščiausių tarp ES valstybių narių. Pastaraisiais metais daugėja pacientų, kurie gydosi pas psichikos sveikatos priežiūros specialistus. Atliktų tyrimų duomenimis, Lietuvoje šiandien nepakanka intervencinių, prevencinių paslaugų, kompleksinės pagalbos šeimai ir ankstyvos psichologinės pagalbos.
Nuo 2010 metų daugėja alkoholio vartojimo sukeliamų visuomenės sveikatos problemų. Pagausėjo psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, ūmių alkoholinių intoksikacijų, alkoholinės priklausomybės, alkoholinių psichozių atvejų. Statistiniai duomenys apie asmenų, priklausomų nuo alkoholio ir narkotinių ar psichotropinių medžiagų, skaičių, nevisiškai parodo realios priklausomybės nuo psichiką veikiančiųjų medžiagų paplitimo situaciją, nes anonimiškai besigydantys ligoniai neregistruojami, taip pat didelė dalis tokių asmenų nesikreipia į sveikatos priežiūros įstaigas ir nesigydo.
Kiekvienais metais Lietuvoje nuo alkoholio vartojimo mišta apie 900 asmenų, nuo piktybinių navikų, susijusių su rūkymu, – apie 1 500, o nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų – apie 60 asmenų.
2.10. Valstybės lygio gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio pobūdžio ekstremaliosios situacijos
2013 metais šalyje užregistruoti 537 ekstremalieji įvykiai (2012 metais – 389) ir 2 savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos (2012 metais – viena). Abi ekstremaliosios situacijos buvo paskelbtos 2013 metų sausį dėl potvynio Šilutės rajono ir Pagėgių savivaldybėse.
Didžiąją ekstremaliųjų įvykių dalį sudarė pavojingi radiniai, kurių kenksmingumas, tinkamai ir laiku sureagavus, buvo pašalintas ir jie nepadarė žalos.
2012–2013 metais Lietuvoje buvo nustatytas kenksmingųjų organizmų židinys – vaismedžių bakterinė degligė, daranti neigiamą poveikį žemės ūkiui ir kitiems laukiniams augalams. Tokie kenksmingieji organizmai plinta tarptautiniu mastu prekiaujant augalais, augaliniais produktais ir kitais objektais, kuriems būtina fitosanitarinė kontrolė.
2013 metais Baltarusijoje užregistruotas afrikinio kiaulių maro židinys. Šios pavojingos gyvūnų ligos židiniai Lietuvos teritorijoje užregistruoti 2014 metų sausį.
II. NACIONALINIO SAUGUMO POLITIKOS ĮGYVENDINIMO PRIORITETAI IR UŽDAVINIAI
3. Užsienio ir gynybos politika
3.1. Aktyvi ir atsakinga narystė NATO
2013 metais toliau buvo vykdomi NATO kolektyvinės gynybos tikslai, įgyvendinami NATO uždaviniai krizių valdymo ir tarptautinio saugumo palaikymo srityse. Lietuva nuosekliai siekė NATO matomumo regione didinimo.
NATO šalys pritarė Sąveikių pajėgų iniciatyvos (angl. Connected Forces Initiative) įgyvendinimo gairėms, pagal kurias NATO reguliariai vykdys štabų ir didelio matomumo pratybas, išlaikydama pusiausvyrą tarp regionų ir pratybų scenarijų (kolektyvinės gynybos ir krizių valdymo). Šie sprendimai atveria Lietuvai geresnes galimybes siekti NATO pratybų Baltijos regione pagal kolektyvinės gynybos scenarijų.
Rugsėjį oficialiai atidarytas NATO energetinio saugumo kompetencijos centras Vilniuje. Kryptingai dirbta siekiant koordinuojančio vaidmens NATO kolektyvinio ir individualaus mokymo ir rengimo energetinio saugumo srityje.
Lietuva toliau dalyvavo NATO daugianacionalinėse iniciatyvose ir projektuose – Strateginio gabenimo oru programoje (C-17), Sąjungininkų antžeminio stebėjimo programoje (AGS), įvairiuose išmaniosios gynybos projektuose.
Buvo tęsiama politinė ir praktinė parama narystės NATO siekiančioms šalims. Lietuva aktyviai dalyvavo NATO–Gruzijos, NATO–Ukrainos komisijų, NATO plėtros draugų grupės veikloje. Aktyviai dirbta NATO komitetuose, Gruzijos draugų grupėje, siekiant teigiamų sprendimų Gruzijos euroatlantinės integracijos siekiams. Taip pat aktyviai dalyvauta NATO diskusijose dėl partnerių įtraukimo į NATO veiklą, ypač palaikant Lietuvai svarbių partnerių, tokių kaip Švedija ir Suomija, įsitraukimą. Lietuva aktyviai dalyvavo NATO–Rusijos tarybos veikloje, išnaudojo jos mechanizmus. Lietuvos atstovai siekė, kad NATO santykiai su Rusija pasižymėtų didesniu skaidrumu, kad Rusija keistųsi su NATO informacija apie pratybas savo teritorijoje, laikytųsi abipusiškumo principo ir įsipareigojimų. Lietuva aktyviai prisidėjo prie abipusiškumo principo įtvirtinimo NATO sprendimuose dėl pratybų „Tvirtas džiazas 2013“ skaidrumo Rusijos atžvilgiu.
3.2. Aktyvi ir atsakinga narystė ES
Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu Rytų partnerystei, kuri buvo paskelbta vienu iš pirmininkavimo prioritetų, buvo skiriamas nuolatinis ir išskirtinis dėmesys. Tai lėmė aktyvi santykių su Rytų partneriais darbotvarkė: siekis pasirašyti ES ir Ukrainos asociacijos sutartį, Moldovos ir Gruzijos derybų dėl asociacijos sutarčių eiga ir Rytų partnerystės Viršūnių susitikimo Vilniuje metu parafuoti šie susitarimai. Lietuva siekė konsoliduoti ES paramą Ukrainai, Gruzijai ir Moldovai.
Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu daug dėmesio ir pastangų skirta vizų režimo tarp ES ir Rytų partnerystės valstybių supaprastinimui ir liberalizavimui. Lietuva išskirtinį dėmesį skyrė daugiašalio Rytų partnerystės bendradarbiavimo stiprinimui, todėl 2013 metų antroje pusėje inicijavo ir surengė pirmuosius Rytų partnerystės teisingumo ir vidaus reikalų bei transporto ministrų susitikimus, organizavo tradicinius daugiašalius renginius – vietos ir regionų valdžios konferenciją, EURONEST asamblėją, Pilietinės visuomenės forumą, 2-ąjį verslo forumą, inicijavo ir sėkmingai surengė 1-ąjį jaunimo forumą. 2013 metais buvo tęsiamas praktinis dalyvavimas ES bendrojoje saugumo ir gynybos politikoje (toliau – BSGP). Pavyko pasiekti palankių sprendimų Lietuvos pasirinktose prioritetinėse srityse – energetinis saugumas, veiksminga ES išorės sienų apsauga, efektyvus ES Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimas ir sustiprintas regioninis bendradarbiavimas, Rytų partnerystės valstybių suartėjimas su ES, ES ir NATO bendradarbiavimo stiprinimas.
Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu pavyko įsteigti Rytų partnerystės BSGP darbo grupę. Gruzija ir Moldova buvo pakviestos ir teigiamai atsiliepė į kvietimą teikti pajėgumus dalyvauti ES misijose ir operacijose, o Rytų partnerystės Viršūnių susitikime pasirašyta Gruzijos dalyvavimo BSGP sutartis. Lietuva aktyviai ir atsakingai dalyvavo ES misijose ir operacijose Afganistane, Gruzijoje, Moldovoje ir Kosove. 2013 metų II pusmetį kartu su Švedijos, Nyderlandų ir Latvijos kariais Lietuvos kariai budėjo Jungtinės Karalystės ES kovinėje grupėje.
3.3. Dvišalių ir daugiašalių santykių stiprinimas
Bendradarbiavimas su JAV. Strateginė partnerystė su JAV išliko svarbus Lietuvos saugumą stiprinantis veiksnys. 2013 m. rugpjūčio 30 d. Vašingtone vykusiame trijų Baltijos valstybių prezidentų susitikime su JAV prezidentu B. Obama priimtas bendras pareiškimas suteikė gaires tolesniam Lietuvos ir JAV strateginės partnerystės stiprinimui. Pažymėtinas rugsėjo 6–7 d. JAV valstybės sekretoriaus J. Kerry vizitas Vilniuje, kurio metu aptarti aktualūs tarptautinės politikos, Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai klausimai, taip pat Lietuvos ir JAV bendradarbiavimo stiprinimo galimybės. Lietuva ir JAV toliau tęsė sėkmingą bendradarbiavimą kovojant su neteisėta branduolinių medžiagų prekyba: 2013 m. balandžio 23 d. pasirašytas Lietuvos ir JAV kovos su neteisėta prekyba branduolinėmis ir radioaktyviosiomis medžiagomis veiksmų planas.
Lietuvos bendradarbiavimas su JAV energetikos srityje svarbus Lietuvos energetiniam saugumui: JAV kompanijos prisideda prie Lietuvos energetinių projektų įgyvendinimo (suskystintų gamtinių dujų terminalo statyba, skalūnų dujų žvalgyba ir kiti klausimai).
Atnaujinta 5 metų karinio bendradarbiavimo su JAV direktyva, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas praktinėms kolektyvinės gynybos garantijų užtikrinimo iniciatyvoms (pratyboms, gynybos planams). Iš JAV gauta finansinė parama karinei technikai ir mokymams.
Aktyviai bendradarbiauta su JAV administracija ir privačiomis kompanijomis vežant nekarinius ISAF krovinius iš Afganistano per Klaipėdos uostą.
Bendradarbiavimas su Šiaurės ir Baltijos šalimis. Bendradarbiavimas su Šiaurės ir Baltijos šalimis Šiaurės–Baltijos (NB8) formatu, taip pat intensyvūs ryšiai su atskiromis Šiaurės ir Baltijos šalimis ar jų grupe sukuria papildomų galimybių stiprinti Lietuvos ir regiono saugumą.
2013 metų kovą pirmą kartą NB8 šalių istorijoje įvyko bendros atominės saugos pratybos Suomijos Lovysos AE.
NB8 šalių kibernetikos ekspertai derino bendrus šalių veiksmus galimų kibernetinių atakų atvejais.
Šiaurės ir Baltijos šalys derino pozicijas nusiginklavimo politikos srityje, eksporto kontrolės ekspertai keitėsi nuomonėmis ginklų prekybos klausimais. 2013 metų gegužę Helsinkyje įvyko NB8 šalių susitikimas, skirtas cheminio ginklo konvencijai ir jos normų laikymuisi.
Lietuva siekė stiprinti Šiaurės ir Baltijos šalių dialogą su JAV, stengdamasi šiuo dialogu išlaikyti JAV dėmesį regionui. Dalyvauta sustiprintos partnerystės Šiaurės Europoje (EPINE) susitikimuose, aktyviai skatintas JAV ir Šiaurės bei Baltijos šalių bendradarbiavimas Rytų partnerystės, kibernetinio ir energetinio saugumo, gynybos srityse.
2013 metais aktyviai bendradarbiauta su Baltijos šalimis, kuriant efektyviai veikiančią energijos rinką regione.
Bendradarbiavimas su Lenkija. Lietuvos saugumo ir gynybos srities interesai glaudžiai susiję su Lenkija. Karinis bendradarbiavimas su Lenkija – viena iš svarbiausių Lietuvos gynybos stiprinimo sričių, ypač įvertinant svarų Lenkijos vaidmenį užtikrinant tarptautinį bei regioninį saugumą. Lietuva ir Lenkija kartu planavo NATO pratybas regione. Buvo tęsiamas bendradarbiavimas dėl Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados (LITPOLUKRBRIG) kūrimo. 2013 metais su Lenkija buvo palaikomas dialogas dėl strateginių energetikos ir transporto projektų įgyvendinimo, abiem šalims svarbių branduolinės saugos užtikrinimo ES kaimynystėje klausimų. Reikia pažymėti, kad bendradarbiavimo su Lenkija galimybės galėtų būti išnaudotos geriau.
Bendradarbiavimas su Ukraina, Moldova, Gruzija. Lietuva siekė didžiausio ES ir platesnės tarptautinės bendruomenės dėmesio Rytų partnerystei ir visų pirma Ukrainai, Moldovai ir Gruzijai. Lietuva tęsė aktyvų dvišalį bendradarbiavimą su Ukraina, siekė perduoti gerąją patirtį eurointegracijos srityje, prisidėjo prie pilietinės visuomenės stiprinimo Ukrainoje. Ukrainos kariai kartu su Lietuvos kariais sėkmingai tarnavo Afganistane. ES Vyriausiosios įgaliotinės C. Ashton pavedimu, gruodžio viduryje Lietuva tarpininkavo sprendžiant politinės krizės Ukrainoje klausimus.
2013 metų birželį Moldova užbaigė derybas dėl Asociacijos susitarimo (įskaitant išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (DCFTA) dalį) su ES ir ją parafavo Rytų partnerystės viršūnių susitikime Vilniuje. Iš Rytų partnerystės valstybių Moldova toliausiai pažengė vizų dialogo srityje – baigė įgyvendinti Vizų liberalizavimo veiksmų planą, o Vilniaus viršūnių susitikimo išvakarėse Europos Komisija oficialiai pradėjo teisėkūros procedūrą dėl bevizio režimo Moldovos piliečiams, keliaujantiems į ES.
2013 metų vasarį Gruzijai perduotas vizų liberalizavimo veiksmų planas, pasiekta pažanga jį vykdant. Rytų partnerystės viršūnių susitikime Vilniuje parafuotas Asociacijos ir laisvosios prekybos susitarimas (įskaitant išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (DCFTA) dalį). Gruzijos prezidento rinkimai konsolidavo demokratiją šalyje.
Pažymėtinas Lietuvos patirties, susijusios su ES trečiojo energetikos paketo įgyvendinimu, perdavimas Gruzijai, Moldovai ir Ukrainai.
Bendradarbiavimas su Rusija ir Baltarusija. 2013 metų I pusmetį su Rusija surengta keletas aukšto lygio susitikimų – ministrų pirmininkų susitikimas Sankt Peterburge, užsienio reikalų ministrų susitikimai Miunchene ir Kaliningrade. Tačiau II pusmetį bendradarbiauta gana fragmentiškai. Daugiausia tai lėmė Rusijos pozicija dėl Lietuvos prioritetų pirmininkavimo ES Tarybai metu, ypač dėl Rytų partnerystės politikos.
2013 metais nebuvo esminių ES ir Baltarusijos santykių poslinkių. Tačiau teigiamai vertintina tai, jog Baltarusija, kitaip nei 2011 metais, priėmė kvietimą dalyvauti Vilniuje vykusiame Rytų partnerystės viršūnių susitikime, kuriame Baltarusijos užsienio reikalų ministras paskelbė, o vėliau (jau 2014 m. sausio 15 d.) oficialiai deklaravo, kad Baltarusija 2011 metais priėmė ES pasiūlymą pradėti derybas dėl vizų supaprastinimo ir readmisijos susitarimų. Šie Baltarusijos valdžios žingsniai rodo, kad siekiama mažinti santykių su ES įtampą.
Nepažeidžiant ES kontaktų su Baltarusija ribojimo politikos, suaktyvėjo Lietuvos ir Baltarusijos ryšiai – įvyko trys užsienio reikalų viceministrų vizitai ir neformalus ministrų pirmininkų susitikimas. Toliau plėtojosi bendradarbiavimas prekybos, krovinių tranzito srityse. Būtina pabrėžti, kad dėl Baltarusijos verslo priklausomybės nuo valdžios sprendimų santykinai padidėja galimas Lietuvos verslo interesų pažeidžiamumas, prisiimama verslo rizika.
3.4. Veikla tarptautinėse organizacijose
Jungtinės Tautos. 2013 metais Lietuva pasiekė svarbią diplomatinę pergalę – tapo JT ST nenuolatine nare 2014–2015 metų kadencijai. Lietuvos atstovai aktyviai veikė Jungtinėse Tautose, pristatė Lietuvą kaip veiklią, solidarią ir atsakingą tarptautinės bendrijos narę, palaikė paramą demokratijai ir visuotinėms žmogaus teisėms.
Narystė JT ST ne tik suteikia unikalią progą dalyvauti globaliuose pasaulio politikos procesuose, siekiant tarptautinės taikos ir stabilumo, bet kartu yra ir svarbus svertas prisidėti prie svarbiausių principų, vertybių ir santykius tarp valstybių reguliuojančių normų sklaidos ir įtvirtinimo. Tai ypač aktualu nacionalinio saugumo stiprinimo aspektais, siekiant ginti savo interesus tiek globaliame pasaulyje, tiek kaimynystėje.
Pažymėtina, kad 2013 m. gruodžio 20 d. JT Generalinė Asamblėja konsensusu priėmė Lietuvos pateiktą rezoliuciją „Bendradarbiavimo priemonės įvertinti ir plėsti žinias apie jūroje paskandintos cheminės amunicijos daromą poveikį aplinkai“.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (toliau – ESBO). 2013 metais Lietuva toliau aktyviai dalyvavo ESBO veikloje. Balandžio–rugpjūčio mėnesiais Lietuvos atstovai pirmininkavo ESBO Saugumo bendradarbiavimo forumui, o Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu užtikrino ES valstybių narių delegacijų prie ESBO veiklos koordinavimą.
Tarptautinė atominės energijos agentūra (toliau – TATENA). 2013 metais išlaikytas TATENA organizacijos ir jos vadovų dėmesys dėl kaimyninių AE saugos, atsparumo testų ES kaimyninėse šalyse taikymo jau veikiančioms ir numatomoms statyti AE. Toliau siekta, kad AE Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje statybų aikšteles įvertintų specializuotos TATENA misijos.
3.5. Aktyvus dalyvavimas stiprinant tarptautinį saugumą ir stabilumą
Lietuva dalyvavo ISAF ir EUPOL misijose Afganistane, buvo aktyvi saugumo teikėja, prisidėjo prie NATO ir ES politikos tikslų. Afganistano pietuose veikė Specialiųjų operacijų pajėgų eskadronas ir Oro pajėgų mokymo grupė. Lietuvos vadovaujamoje Goro provincijos atkūrimo grupėje daugiausia dėmesio skirta saugumo pajėgų mokymui ir atsakomybės už saugumą Goro provincijoje perdavimui vietos valdžiai. Lietuvos vadovaujama provincijos atkūrimo grupė savo veiklą sėkmingai baigė 2013 metų rugpjūčio pabaigoje ir atsakomybę už saugumą provincijoje perdavė Afganistano nacionalinėms saugumo pajėgoms.
2013 metais Lietuva atnaujino dalyvavimą JT vykdomose tarptautinėse taikos palaikymo operacijose. 2 Lietuvos pareigūnai deleguoti į JT operaciją Kipre, vienas – į JT operaciją Liberijoje ir vienas – į JT misiją Haityje. Nuo 2013 metų rugsėjo vienas karinis patarėjas buvo deleguotas į JT misiją Afganistane.
3.6. Kompetencijos ir galimybių atstovauti Lietuvos Respublikos interesams didinimas
Siekiant užtikrinti sklandų pirmininkavimą ES Tarybai, taip pat Lietuvos ir Trejeto (kartu su Airija ir Graikija) pirmininkavimo programos įgyvendinimą ir atsižvelgiant į ES darbotvarkę, buvo baigta formuoti Lietuvos pirmininkavimo komanda, tobulinta aukšto rango pareigūnų ir politikų kvalifikacija, sudarytos sąlygos valstybės institucijų atstovams dalyvauti ir pirmininkauti ES institucijų darbo struktūrų posėdžiams, atlikti pirmininkavimo ES Tarybai funkcijas tarptautinių organizacijų susitikimuose. Tam stiprintas tarpinstitucinis bendradarbiavimas – per sukurtas struktūras sutelktos ir savo veiklą koordinavo daugiau nei 70 valstybės institucijų, taip pat visos Lietuvos diplomatinės atstovybės užsienio valstybėse.
Įgyvendinant Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai darbotvarkę, Lietuvoje organizuota apie 300 susitikimų, iš kurių 22 – aukšto lygio. Lietuvoje lankėsi ES institucijų, ES ir kitų valstybių vadovai ir kiti aukšti pareigūnai. Lietuvos diplomatinės atstovybės pristatė Lietuvos pirmininkavimo programą ir pasiektus rezultatus, organizavo daugiau nei 500 įvairaus pobūdžio renginių, pristatančių Lietuvą ir Lietuvos pirmininkavimą.
Siekiant įtvirtinti Lietuvos pirmininkavimo rezultatus ir įgytas žinias, organizuotos konsultacijos su ES valstybėmis narėmis, joms perduota pirmininkavimo patirtis.
Gynybinių pajėgumų stiprinimas aptartas Vyriausybės ataskaitos bendrojoje dalyje.
4. Vidaus saugumo užtikrinimo politika
4.1. Ilgalaikių nacionalinį saugumą stiprinančių programų vykdymas
Seimo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. XII-724 patvirtintas atnaujintas Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo planas. Jame numatytos 4 ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos: Krašto apsaugos sistemos plėtros (toliau – KAS) programa, Nacionalinė kovos su korupcija programa, Valstybinė narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos programa, Viešojo saugumo plėtros programa.
2013 metais buvo parengta nauja ilgalaikė KAS programa, kurioje įtvirtinti KAS plėtros tikslai, uždaviniai ir prioritetinės kryptys bei KAS plėtrai reikalingo laipsniško gynybos finansavimo didinimo gairės.
Nacionalinė nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programa
Nacionalinė nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programa buvo įgyvendinama, vykdant Vyriausybės patvirtintą šios programos įgyvendinimo tarpinstitucinį veiklos planą. 2013 metais buvo numatytos 2 prioritetinės veiklos kryptys – nusikalstamumo prevencijos ir kontrolės sistemos tobulinimas bei kovos su prekyba žmonėmis stiprinimas.
Siekdamos atitraukti vaikus nuo socialiai nepageidautinos veiklos, policijos įstaigos ir savivaldybės savarankiškai arba kartu su socialiniais partneriais vykdė įvairias prevencines ir užimtumo programas, organizavo prevencinius renginius. Ypatingas dėmesys skirtas vaikams iš socialinės rizikos grupių, intensyviai buvo dirbama ir su jaunaisiais policijos rėmėjais.
Vykdydamos turtinių nusikalstamų veikų prevenciją, policijos įstaigos organizavo 32 prevencines priemones, kurių metu buvo teikiama informacija, kaip apsisaugoti nuo nusikalstamų veikų, buvo žymimi vertingi daiktai. Gyventojai buvo informuojami apie kriminogeninę padėtį jų gyvenamojoje vietovėje, raginami plėtoti saugią kaimynystę, aktyviau bendradarbiauti su policijos pareigūnais. Reaguodama į dažnus telefoninio sukčiavimo atvejus, policija kreipėsi į Katalikų Bažnyčios Lietuvoje vyskupijų dekanatus su prašymu informuoti kuo daugiau gyventojų (parapijiečių) apie telefoninių sukčių keliamas grėsmes ir apsisaugojimo būdus.
Siekiant tobulinti nusikalstamumo prevencijos sistemą per mokslinius tyrimus, Lietuvos teisės institute buvo atlikti 2 moksliniai tyrimai: „Kad nusikaltimai neapsimokėtų. Tradiciniai ir modernūs turto konfiskavimo mechanizmai“ ir „Nužudymai Lietuvoje: kriminologinis tyrimas“.
Organizuota Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prevencinė priemonė „Teistų asmenų priežiūra“ ir aplankyti 2 667 probacijos tarnybų registre esantys asmenys.
Policija vykdė policines priemones ir informacines kampanijas, skirtas nusikaltimų, susijusių su prekyba žmonėmis, prevencijai.
Siekiant užtikrinti kompleksinę pagalbą nukentėjusiesiems nuo prekybos žmonėmis ir priverstinės prostitucijos ir jų teisių apsaugą, 150 tūkst. litų pernai skirta finansuoti 5-iems konkurso būdu atrinktiems nevyriausybinių organizacijų projektams, kuriuose numatyta socialinė pagalba nukentėjusiems asmenims ir jų grąžinimas į visuomenę ir darbo rinką.
Programa prieš terorizmą
2013 metais Valstybės saugumo departamentas surengė vieną Tarpžinybinės koordinacinės komisijos prieš terorizmą posėdį, kuriame buvo diskutuojama dėl Programos prieš terorizmą ir Tarpžinybinės koordinacinės komisijos prieš terorizmą ateities perspektyvų.
Nacionalinė kovos su korupcija programa
2013 metais papildytas ir atnaujintas Nacionalinė kovos su korupcija 2011–2014 metų programos įgyvendinimo priemonių planas. Papildymų ir pakeitimų tikslas – skaidresnis viešųjų pirkimų organizavimas ir vykdymas, skaidri ir sąžininga konkurencija. Be to, siekiama sudaryti sąlygas skaidriai įsigyti vaistinių preparatų ir medicinos prietaisų, aiškiai reglamentuoti mokamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, užtikrinti racionalų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų naudojimą sveikatos priežiūrai. Taip pat siekiama, kad būtų užtikrintas darbingumo lygio, neįgalumo lygio ir specialiųjų poreikių nustatymo skaidrumas ir objektyvumas, numatytas veiksmingesnis ir skaidresnis atsakomybės už aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo pažeidimus įgyvendinimo mechanizmas. Minėtos programos įgyvendinimo priemonių planas buvo papildytas 16 visiškai naujų antikorupcinių priemonių.
4.2. Žvalgybos ir kontržvalgybos pajėgumų, grėsmių analizės ir stebėsenos pajėgumų stiprinimas
2013 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Žvalgybos įstatymui, buvo įtvirtintas Valstybės saugumo departamento, kaip žvalgybos institucijos, statusas ir iš esmės baigti nuo 2010 metų departamente vykdomi pertvarkymai pagal Valstybės gynimo tarybos 2010 m. vasario 12 d. patvirtintą Žvalgybos kontrolės ir koordinavimo stiprinimo koncepciją. Tačiau departamentui nėra skiriama pakankamai išteklių realiam žvalgybos ir kontržvalgybos pajėgumų stiprinimui; priešingai, senstant turimai infrastruktūrai ir technikai, didėja pavojus, kad departamentas nebegalės veiksmingai atlikti net pagrindinių savo funkcijų.
4.3. Valstybės krizių prevencijos ir valdymo pajėgumų stiprinimas
Siekiant užtikrinti nacionalinių krizių valdymo procedūrų suderinamumą su ES ir NATO krizių valdymo procedūromis, Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybos laikotarpiu rengtos ES Integruoto politinio atsako į krizes mechanizmo įgyvendinimo priemonės ir solidarumo sąlygos, pagal kurias ES ir jos valstybės narės veiktų bendrai ir solidariai, jeigu kuri nors valstybė narė patirtų teroro aktą, gaivalinę ar žmogaus sukeltą nelaimę. Rengtasi dalyvauti NATO krizių valdymo pratyboms CMX 14, Lietuvos pozicija pristatyta pratybų planavimo konferencijose, Lietuvos pasiūlyti scenarijaus elementai įtraukti į pagrindinį NATO pratybų scenarijų.
Krizių prevencijos ir valdymo veikloje dalyvaujančios institucijos 2013 metais vykdė rizikos veiksnių ir grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui stebėseną ir įgyvendino jų mažinimo ir šalinimo priemones.
4.4. Viešojo saugumo palaikymas ir stiprinimas
Lietuvos policija viena iš pirmųjų ES įdiegė informacinių technologijų sprendimus, suteikiančius galimybę nustatyti ES valstybėje narėje registruotos transporto priemonės savininko ir valdytojo duomenis ir taip užtikrinti tinkamą nusikalstamų veikų ir teisės pažeidimų tyrimą.
Stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą, pasirašytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Serbijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo kovojant su nusikalstamumu ir Lietuvos, Latvijos ir Estijos policijos tarnybų trišalis susitarimas dėl bendradarbiavimo.
Stiprinant kovą su kontrabanda ir nelegalia migracija, įgyvendintas vienas svarbesnių Išorės sienų fondo projektų, kurio vertė – daugiau kaip 9 mln. litų, – prie valstybės sienos su Rusijos Federacija 27 km ruože įdiegta Vileikių užkardos techninė sienos stebėjimo sistema, sudaranti sąlygas operatyviai reaguoti į valstybės sienos pažeidimus visą parą ir bet kokiomis oro sąlygomis. Lietuvoje, kaip ir kitose ES valstybėse narėse, pradėta įgyvendinti antrosios kartos Šengeno informacinė sistema, pagal kurią kompetentingos institucijos gali greičiau ir veiksmingiau keistis informacija.
Atlikta, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijoje pristatyta ir Europos Komisijai pateikta Lietuvos nacionalinė ekstremaliųjų situacijų rizikos analizė. 11-os pavojų rizika buvo įvertinta kaip aukšta arba labai aukšta, tarp jų: stichiniai ir katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai (uraganai, snygiai, vėtros), sausros (kaitros), įvykiai jūroje, kenksmingųjų organizmų židiniai, potvyniai, epidemijos ir (ar) pandemijos, tarša radioaktyviosiomis medžiagomis, pavojingi radioaktyvieji radiniai ir kitos radiologinės avarijos ir įvykiai, kibernetinės atakos, cheminės avarijos, epizootijos, branduolinės avarijos. Analizės rezultatai padės įvertinti galimybes reaguoti į gresiančias ar susidariusias ekstremaliąsias situacijas. Analizės rezultatai parodė, kad kenksmingųjų organizmų židiniai šiuo metu yra aktualiausias Lietuvai pavojus, galintis sukelti labai didelių neigiamų padarinių.
Informacija apie kitas įgyvendintas priemones viešajam saugumui palaikyti ir stiprinti pateikta Vyriausybės ataskaitos bendrojoje dalyje.
4.5. Ekonominio ir finansinio saugumo užtikrinimas
Vyriausybės pastangos stabilizuoti viešųjų finansų būklę ir Lietuvos ir pagrindinių eksporto partnerių ekonomikos augimas lėmė tai, kad BVP pirmuoju įverčiu, palyginti su 2012 metais, padidėjo 3,2 procento. 2013 metais BVP augimą daugiausia lėmė atsigaunantis statybos sektorius, apdirbamoji gamyba ir vidaus vartojimas.
Preliminariais duomenimis, valdžios sektoriaus deficitas 2013 metais buvo mažesnis nei 2,5 procento BVP, buvo laikomasi nustatytų skolos ir skolinimosi limitų tikslų.
Išlaidos palūkanoms už valstybės vardu paimtas paskolas, išleistus Vyriausybės vertybinius popierius ir kitus valstybės vardu prisiimtus skolinius įsipareigojimus 2013 metais, palyginti su 2012 metais, sumažėjo 1 procentiniu punktu.
Palyginti su BVP, valstybės garantuota skola 2013 metais sumažėjo 0,04 procentinio punkto.
4.6. Energetinio saugumo užtikrinimas
Pagrindiniai Lietuvos prioritetai energetikos srityje – užtikrinti galimybę rinktis energijos išteklių gamybos būdus, įvairinti šaltinius ir importo kelius, integruotis į bendrą ES energetikos vidaus rinką. 2013 m. spalio 14 d. žengtas esminis žingsnis vystant ES energetikos infrastruktūrą – Europos Komisija pateikė pirmąjį ES bendro intereso projektų sąrašą (angl. Project of Common Interest, PCI), kuriuo 248 projektams buvo suteiktas bendro intereso projekto statusas. Projektai, kuriems bus suteiktas PCI statusas, galės naudotis supaprastintomis leidimų išdavimo procedūromis ir pretenduoti į ES finansavimą 2014–2020 metais. Į šį sąrašą pateko visi Lietuvos teikti projektai: 3 gamtinių dujų projektai (Lietuvos–Latvijos dujotiekio praplėtimas, dujotiekio Klaipėda–Kuršėnai praplėtimas, Lietuvos–Lenkijos dujotiekis (GIPL) ir 3 elektros projektai (Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros tinklais, Kruonio HAE praplėtimas ir Lietuvos–Lenkijos elektros jungtis (LitPol Link).
Energetinis saugumas buvo vienas iš Lietuvos prioritetų pirmininkavimo ES Tarybai metu. Lietuva parengė bendras ES pažangos ataskaitas dėl ES vidaus rinkos sukūrimo ir ES išorinės energetikos politikos dimensijos stiprinimo. Lietuvai pavyko įtvirtinti, kad veiksmingos ES vidaus rinkos sukūrimas, energijos išteklių tiekimo įvairinimas, energetinės infrastruktūros, konkurencingų energijos kainų vartotojams klausimai ir toliau būtų bendros ES darbotvarkės prioritetas.
2013 metais buvo toliau siekiama, kad AE testavimas nepalankiausiomis sąlygomis (stress testai) pagal ES metodologiją būtų vykdomas Rusijoje ir Baltarusijoje esančioms ir planuojamoms statyti AE, kad būtų laikomasi aukščiausių tarptautinių branduolinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimų.
2013 metais baigta Lietuvos elektros energetikos sektoriaus pertvarka pagal ES trečiojo energetikos paketo nuostatas, įgyvendinant perdavimo veiklos atskyrimo nuo skirstymo, tiekimo ir gamybos veiklos principą. Baigiamas įvykdyti Gamtinių dujų įstatymo reikalavimų neatitinkančių gamtinių dujų įmonių veiklų ir kontrolės atskyrimo planas.
4.7. Elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) stiprinimas
2013 metais parengti ir priimti teisės aktai, reglamentuojantys valstybės informacinių išteklių elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) sritį. Sudaryta Elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) konsultacinė taryba, į kurios sudėtį įeina viešojo, privataus sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovai. Taryba analizuoja neįslaptintos elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) užtikrinimo būklę valstybėje ir pataria Elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) koordinavimo komisijai, kaip šią būklę gerinti.
4.8. Įslaptintos informacijos apsaugos užtikrinimas
Vyriausybės nutarimu patvirtintos Automatizuoto duomenų apdorojimo sistemų ir tinklų, kuriuose saugoma, apdorojama ar kuriais perduodama įslaptinta informacija, steigimo ir įteisinimo taisyklės.
Įsigaliojus naujos redakcijos Žvalgybos įstatymui, žvalgybos ir kontržvalgybos pajėgumai naudojami ir įslaptintos informacijos apsaugos užtikrinimo funkcijai įgyvendinti – nustatant ir užkardant užsienio valstybių bandymus neteisėtai įgyti įslaptintą informaciją.
4.9. Socialinio saugumo ir sveikatos apsaugos užtikrinimas
Stabilizuojantis ekonomikos padėčiai šalyje, ieškoma efektyvių priemonių, užtikrinančių socialinį saugumą, siekiama tobulinti piniginės socialinės paramos teikimo sistemą, tačiau 6 metus trunkantis išaugusios socialinės paramos poreikis ir valstybės biudžeto bei Valstybinio socialinio draudimo fondo deficito mastas riboja galimybes didinti socialinių išmokų ir socialinės paramos lygį.
2013 metais, siekiant užtikrinti socialinį saugumą, nepasiturinčioms šeimoms buvo mokamos socialinės išmokos, skiriamos socialinės pašalpos, kompensacijos už būsto šildymą ir vandenį, mokyklose vaikams teikiamas nemokamas maitinimas, prieš prasidedant mokslo metams mokiniams buvo skiriama parama mokinio reikmenims įsigyti, apie 500 tūkst. labai mažas pajamas turinčių Lietuvos Respublikos gyventojų gavo paramą maistu iš intervencinių atsargų.
Siekiant užtikrinti socialinį stabilumą ir saugumą, prie valstybės teikiamos paramos turi galimybę prisidėti ir savivaldybės, kurios savo nustatyta tvarka nepasiturintiems gyventojams iš savo biudžeto lėšų gali skirti vienkartines pašalpas skurdo, benamystės, ligos, neįgalumo, stichinės nelaimės ir kitais atvejais.
Gerinant visuomenės sveikatos apsaugą, bus siekiama skatinti nuotolinių medicinos paslaugų teikimo plėtrą Lietuvoje. Tai pagerins medicinos pagalbos, teikiamos Lietuvos Respublikos gyventojams, prieinamumą ir tinkamumą, mažins kvalifikuotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo netolygumus ir pacientų eiles pas šiuos specialistus, padės spręsti atitinkamų sveikatos priežiūros specialistų stokos problemas.
4.10. Pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymas
Pilietinės visuomenės instituto atliekamo Lietuvos moksleivių pilietinės galios indekso tyrimo duomenimis, moksleivių pilietinės galios indeksas yra didesnis nei kitų Lietuvos Respublikos piliečių. Tyrimas atskleidė, kad Lietuvos jaunimo pilietinis aktyvumas skiriasi nuo vyresnių kartų: jauni žmonės, susidūrę su visuomenės problemomis, pasiryžę greičiau imtis reikiamų veiksmų, labiau pasitiki savo galia bei turimomis kompetencijomis.
Taip pat kinta ir labiausiai su laime susijusių vertybių skalė. Daugiau vertinama laisvė, tikėjimas, tradicijos, solidarumas ir daugiau Lietuvos piliečių mano, kad imigrantai gerina mūsų valstybės padėtį.
Dar vienas svarbus rodiklis – asmenų, kurie didžiuojasi savo šalimi, skaičius (šį tyrimą atliko „Eurobarometras“). Palyginti su 2004 metų duomenimis, t. y. 55 procentais, 2012 metais tokių asmenų buvo 87 procentai.
2013 metais buvo vykdoma plati pilietiškumą ir patriotiškumą ugdanti veikla, grindžiama tokiais dokumentais kaip Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, Nacionalinės pažangos programos, Nacionalinio saugumo strategijos įgyvendinimu. 2013 metais vykdyti: Lietuvos kovų dėl laisvės ir netekčių istorijos konkursas, antikorupcinio ugdymo metodinės veiklos konkurso „Lietuvos krištolas“ baigiamasis renginys, tęsiamas projektas „Mokiniai į Vyriausybę“. Ugdant piliečių valią ginti valstybę, vykdyta įvairiapusiška pilietinio, patriotinio ir tautinio ugdymo gynybos klausimais veikla – bendradarbiauta su Lietuvos šaulių sąjunga, nevyriausybinėmis organizacijomis, švietimo sistemos institucijomis, organizuoti renginiai ir susitikimai.
Vykdant trišalę sutartį tarp Krašto apsaugos ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Švietimo ir mokslo ministerijos, buvo toliau įgyvendinamas bandomasis krašto gynybos modulis, kaip kūno kultūros programos pasirenkamoji dalis, organizuotos modulį taikančių mokyklų varžybos. Parengtos metodinės rekomendacijos, kurios sudaro sąlygas mokyklose įgyvendinti pasirenkamąjį krašto gynybos modulį.
III. LIETUVOS NACIONALINIO SAUGUMO 2013 METŲ BŪKLĖS APIBENDRINIMAS
Lietuvos tarptautinės padėties stabilumą 2013 metais lėmė priklausymas NATO, ES ir kitoms tarptautinėms organizacijoms, draugiški ir konstruktyvūs tarpvalstybiniai santykiai, ypač su kaimynėmis Latvijos Respublika ir Estijos Respublika bei Šiaurės Europos valstybėmis. Pokyčių, kurie stipriai paveiktų nacionalinį saugumą, išorės aplinkoje nebuvo, 2013 metų II pusmetį sėkmingas Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai sustiprino Lietuvos autoritetą tarptautinėje erdvėje.
Išliko atotrūkis tarp JAV ir Europos valstybių skiriamų išlaidų gynybai ir neproporcingas Europos valstybių indėlis į bendrų pajėgumų kūrimą. Nepaisant išliekančių iššūkių, toliau bendromis pastangomis buvo siekiama plėtoti daugiašaliu bendradarbiavimu grįstas pajėgumų kūrimo ir stiprinimo iniciatyvas.
Kaip ir ankstesniais metais, energetikos sektoriaus izoliacija nuo ES energetinių tinklų ir sistemų ir visiška priklausomybė nuo vienintelio išorinio energijos išteklių tiekėjo kėlė ir kelia grėsmę patikimam ir saugiam energijos išteklių ir energijos tiekimui. Negerėjant padėčiai, išlieka grėsmė dėl nesaugiai plėtojamos branduolinės energetikos kaimynystėje, nesilaikant tarptautinių branduolinės energetikos saugos standartų ir aplinkosaugos reikalavimų.
Lietuvai tenka veikti informacinėje aplinkoje, kurioje nacionalinių interesų įgyvendinimą nuolat lydi įvairių užsienio subjektų rengiamos informacinės atakos. Skirtingų požiūrių priešpriešos paaštrėjimas, pasireiškiantis suintensyvėjusiomis informacinėmis atakomis, ypač pastebimas tada, kai Lietuva, įgyvendindama užsienio politikos ir gynybos prioritetus bei energetikos projektus, imasi aktyvių veiksmų. Greta ekonominės ir socialinės problematikos 2013 metais informacinėse atakose intensyviai naudota istorinė tematika, Lietuva kaltinta „istorijos perrašinėjimu“, „nacizmo reabilitavimu“, „žiniasklaidos laisvės suvaržymais“ ir „tautinių mažumų diskriminacija“. 2013 metais nemažėjo dėmesys „neracionaliems“, „nenuosekliems“ ir „neteisėtiems“ Lietuvos veiksmams energetikos srityje.
Toliau nuosekliai augant šalies ekonomikai, didėjo vidaus vartojimas ir gerėjo namų ūkių finansinė padėtis. Padidintas minimalusis darbo užmokestis turėjo įtakos beveik penktadalio samdomų darbuotojų pajamoms. Tačiau išlieka grėsmę keliantys vidaus rizikos veiksniai – netolygi socialinė ir ekonominė raida ir nemažėjantis įvairių visuomenės grupių gyvenimo lygio skirtumas. Tarp vidaus rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių svarbiausi išlieka korupcija, nedarbas ir darbingo amžiaus gyventojų emigracija, kuri spartina visuomenės senėjimo procesą ir praradimus ne tik darbo rinkoje, bet ir šeimose.
2013 metais, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, vykdytos nacionalinį saugumą stiprinančios priemonės, siekiant užtikrinti vidaus ir užsienio politikos stabilumą.
––––––––––––––––––––