ŠAKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL STRATEGINIO PLANAVIMO ŠAKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖJE ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2022 m. sausio 21 d. Nr. T-8
Šakiai
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 103 straipsnio 5 dalimi, 16 straipsnio 2 dalies 41 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo 3 straipsnio 17 dalies 6 punktu bei 13 straipsnio 1 dalimi, Strateginio valdymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, 7 straipsnio 1 ir 4 dalių ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 141 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo“, Šakių rajono savivaldybės taryba nusprendžia:
1. Patvirtinti Strateginio planavimo Šakių rajono savivaldybėje organizavimo tvarkos aprašą (pridedama).
2. Pripažinti netekusiu galios Šakių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. T-216 „Dėl strateginio planavimo rajono savivaldybėje organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.
Šis sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui adresu: Laisvės al. 36, Kaunas, arba Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams adresu: A. Mickevičiaus g. 8A, Kaunas.
PATVIRTINTA
Šakių rajono savivaldybės tarybos
2022 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. T-8
STRATEGINIO PLANAVIMO ŠAKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖJE ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Strateginio planavimo Šakių rajono savivaldybėje organizavimo tvarkos aprašas (toliau–Tvarkos aprašas) reglamentuoja Šakių rajono savivaldybės (toliau–Savivaldybės) strateginio planavimo dokumentų rengimą, svarstymą, tvirtinimą, įgyvendinimo stebėseną, numatytų pasiekti rezultatų vertinimą, ataskaitų dėl planavimo dokumentų įgyvendinimo rengimą ir svarstymą, savivaldybės gyventojų įtraukimą į jų rengimą, svarstymą ir įgyvendinimo priežiūrą ir viešinimą.
2. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:
2.1. Strateginis planavimas Šakių rajono savivaldybėje – procesas, kurio metu nustatomos veiklos kryptys ir būdai, kaip vykdyti savivaldybės misiją, pasiekti numatytus tikslus ir rezultatus, veiksmingai panaudojant finansinius, materialinius ir žmogiškuosius išteklius.
2.2. Šakių rajono savivaldybės strateginis plėtros planas (toliau–strateginis plėtros planas) – yra ilgesnio laikotarpio (daugiau kaip 3 metų) 4–10 metų trukmės strateginio planavimo dokumentas, skirtas aplinkos, socialinei ir ekonominei raidai savivaldybės teritorijoje planuoti ir rengiamas atsižvelgiant į valstybės, regioninio ir savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentus, taip pat kitus planavimo dokumentus.
2.3. Šakių rajono savivaldybės strateginis veiklos planas (toliau–strateginis veiklos planas) – rengiamas 3 metų laikotarpiui (kiekvienais metais jį tikslinant), detalizuoja savivaldybės strateginio plėtros plano ir savivaldybės atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programų tikslų ir uždavinių įgyvendinimą ir sudaromas atsižvelgiant į planuojamus savivaldybės finansinius ir žmogiškuosius išteklius.
2.4. Šakių rajono savivaldybės strateginio veiklos plano programa (toliau–programa) – esminė savivaldybės strateginio veiklos plano dalis, skirta strateginiam tikslui pasiekti, kurioje numatomi programos tikslai, uždaviniai, priemonės (projektai), vertinimo kriterijai, jų reikšmės ir asignavimai.
2.5. Šakių rajono savivaldybės administracijos, seniūnijų ir savivaldybės biudžetinių įstaigų metiniai veiklos planai (toliau – metinis veiklos planas) – Šakių rajono savivaldybės strateginio veiklos plano programų ar jų dalies (tikslų ar uždavinių, atskirų priemonių), už kurias atsakinga savivaldybės administracija, seniūnija ir savivaldybės biudžetinė įstaiga, įgyvendinimą detalizuojantis dokumentas, kuris rengiamas atsižvelgiant į savivaldybės biudžete numatomus joms skirti asignavimus.
2.6. Maksimalių asignavimų prognozė – Veiklos plano programų finansavimo iš Savivaldybės biudžeto ir kitų finansavimo šaltinių prognozė trejiems metams.
2.7. Programų koordinatoriai – Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirti asmenys, atsakingi už Veiklos plano programos projekto rengimą, jos vykdymo kontrolę ir atsiskaitymą už rezultatus.
2.8. Programų vykdytojai – Savivaldybės administracijos skyriai, Savivaldybei pavaldžios biudžetinės įstaigos, viešosios įstaigos, seniūnijos, įmonės, kurių viena iš dalininkių yra Savivaldybė, atsakingi už tam tikros programos konkrečių priemonių planavimą, įgyvendinimą ir atsiskaitymą už rezultatus. Programų vykdytojai dalyvauja strateginio planavimo procese atlikdami jiems paskirtas užduotis bei teikdami informaciją Programų koordinatoriams.
2.9. Valstybės kapitalo investicijos – valstybės lėšos, skirtos Savivaldybės ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui sukurti, įsigyti arba jo vertei padidinti.
2.10. Investicijų projektas – dokumentas, finansiškai (ekonomiškai), techniškai ir socialiai pagrindžiantis investavimo tikslus, įvertinantis investicijų grąžą bei kitus efektyvumo rodiklius, nurodantis projekto įgyvendinimui reikalingas lėšas bei finansavimo šaltinius ir terminus, atitinkantis Valstybės kapitalo investicijų planavimo metodikos bei Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patvirtinto Investicijų projektų rengimui taikomų reikalavimų aprašo reikalavimus.
2.11. Strateginio veiklos plano priežiūros ir valdymo komisija (toliau–SVP Komisija) – Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinta SVP komisija, sudaryta iš Savivaldybės administracijos darbuotojų, kuriai vadovauja Savivaldybės administracijos direktorius ir kuri dalyvauja strateginių planavimo dokumentų rengime, įgyvendinime ir vykdo stebėseną administraciniu lygmeniu, kuri savo veikloje vadovaujasi Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais nuostatais.
2.12. Strateginio plėtros plano rengimo ir įgyvendinimo priežiūros komisija (toliau–SPP Komisija) – Savivaldybės kadencijos laikotarpiui sudaryta SPP komisija, susidedanti iš Savivaldybės tarybos narių ir Savivaldybės administracijos direktoriaus, kuri savo veikloje vadovaujasi Savivaldybės tarybos patvirtintais nuostatais.
2.13. Strateginio plėtros plano darbo grupė (toliau–SPP darbo grupė) – Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinta darbo grupė, sudaryta iš Savivaldybės administracinio lygmens darbuotojų, rajono visuomenės ir politinio lygmens strateginio planavimo dalyvių grupė, kuriai vadovauja darbo grupės vadovas ir kuri dalyvauja strateginių planavimo dokumentų rengime, įgyvendinime ir vykdo stebėseną administraciniu lygmeniu, kuri savo veikloje vadovaujasi Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais nuostatais.
2.14. Pažangos lėšos – finansiniai ištekliai, skirti Nacionaliniame pažangos plane nustatytų strateginių tikslų ir pažangos uždavinių įgyvendinimui finansuoti planavimo dokumentuose nustatytu laikotarpiu.
2.15. Pažangos priemonė – strateginio valdymo sistemos dalyvių kryptingų veiksmų, kuriais nustatomas tam tikro pažangos uždavinio įgyvendinimo būdas, rinkinys.
2.16. Pažangos uždavinys – strateginio lygmens planavimo dokumentuose įtvirtintas tam tikros valstybės veiklos srities pokytis, kurio siekiama įgyvendinant strateginį tikslą.
2.17. Pažangos veikla – įgyvendinant pažangos uždavinius, strateginio valdymo sistemos dalyvių vykdoma veikla naujam produktui sukurti ar geresnėms tęstinės veiklos vykdymo sąlygoms sudaryti.
2.18. Planavimo dokumentas – strateginio valdymo sistemos elementas, skirtas ilgalaikei ir darniai valstybės pažangai ir jos įgyvendinimui suplanuoti.
2.19. Poveikio rodiklis – kiekybiškai ir (arba) kokybiškai išreiškiamas dydis matuoti esamos būklės pokyčiui, kurio siekiama įgyvendinant valstybės vystymosi kryptį, strateginį ir (arba) veiklos tikslą ir pažangos ir (arba) tęstinės veiklos uždavinį.
2.20. Produkto rodiklis – kiekybiškai išreiškiamas dydis, kuriuo matuojami vykdant projektą ir (arba) tęstinės veiklos priemonę sukurti produktai (jų kiekis, mastas ir pan.).
2.21. Programinis valdymas – strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklos organizavimo forma, kai jų pažangos veikla planuojama ir įgyvendinama vykdant nacionalinių plėtros programų portfelį sudarančias nacionalines plėtros programas.
2.22. Projektas – laikina, aiškią pradžią ir pabaigą bei ribotus išteklius turinti pažangos veikla, skirta naujam produktui sukurti, siekiant įgyvendinti pažangos priemonę. Projektai apima investicines veiklas, teisinio reguliavimo iniciatyvas, struktūrinių reformų ir viešojo sektoriaus pertvarkų iniciatyvas, taip pat kitą pažangos veiklą, kurią vykdant įgyvendinami pažangos uždaviniai.
2.23. Projektinis valdymas – strateginio valdymo sistemos dalyvių pažangos veiklos organizavimo forma, taikoma vykdant projektus, kuriais įgyvendinami Vyriausybės veiklos prioritetai, numatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane ir įtraukti į strateginį projektų portfelį, o strateginio valdymo sistemos dalyviams prireikus – ir vykdant kitus projektus.
.
2.24. Rezultato rodiklis – kiekybiškai ir (arba) kokybiškai išreiškiamas dydis, kuriuo matuojama įgyvendinant pažangos ar tęstinės veiklos priemones ar projektus sukurtų produktų nauda tikslinei grupei, institucijai, sektoriaus ar teritorijos plėtrai ir pan., panaudojimo mastas ir (arba) kokybės pagerėjimas.
2.25. Tęstinė veikla – strateginio valdymo sistemos dalyvio veikla įgyvendinant nustatytas funkcijas, kuria tiesiogiai neįgyvendinami strateginiai tikslai, tačiau ja galima prisidėti prie strateginių tikslų įgyvendinimo.
2.26. Tęstinės veiklos lėšos – finansiniai ištekliai, skirti strateginio valdymo sistemos dalyvio tęstinei veiklai.
2.27. Tęstinės veiklos priemonės – veiksmai, skirti strateginio valdymo sistemos dalyvio tęstinei veiklai vykdyti.
2.28. Tęstinės veiklos uždavinys – rezultatas, kurio siekia strateginio valdymo sistemos dalyvis, vykdydamas tęstinę veiklą.
2.29. Strateginio valdymo sistema – visuma planavimo dokumentų, strateginio valdymo sistemos dalyvių ir strateginio valdymo procesų, skirtų ilgalaikei ir darniai valstybės pažangai užtikrinti.
2.30. Strateginio valdymo sistemos dalyvis – subjektas, dalyvaujantis strateginio valdymo procesuose, apibrėžtas Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme bei Strateginio valdymo sistemos dalyviai nurodyti Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymu: strateginio valdymo sistemos dalyviai, kurie vykdo Europos Sąjungos (toliau – ES) ir (ar) tarptautinės paramos projektų ir jų vykdytojų atranką, konsultuoja ir informuoja projektų vykdytojus apie projektų rengimo ir įgyvendinimo reikalavimus, administruoja atrinktų projektų įgyvendinimą, atlieka projektų įgyvendinimo priežiūrą ir stebėseną, jų rezultatų vertinimą, organizuoja projektų vykdytojų atsiskaitymą už pasiektus rezultatus ir atlieka kitas funkcijas, nustatytas ES ar tarptautiniuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose konkretų ES ir (ar) tarptautinės paramos finansavimo šaltinio programavimo dokumentą, ir jų įgyvendinamuosiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose.
2.31. Valstybės pažangos vizija – valstybės saugumo, socialinė, ekonominė ir aplinkos būklė, kurią norima pasiekti ilguoju – ilgesniu negu 20 metų – laikotarpiu.
2.32. Valstybės veiklos sritis – atskira kokybiškai susijusios valstybės biudžeto asignavimų valdytojų veiklos sritis, kuriai rengiamos nacionalinės plėtros programos.
2.33. Valstybės vystymosi kryptis – ilgalaikiai – ilgesnės negu 20 metų trukmės – valstybės raidos prioritetai, skirti valstybės pažangos vizijai įgyvendinti.
2.34. Veiklos efektyvumo rodiklis – kiekybiškai išreiškiamas dydis, kuriuo matuojamas strateginio valdymo sistemos dalyvio atliekamų funkcijų efektyvumas.
2.35. Vyriausybės veiklos prioritetas – prioritetinis darbas, kurį Vyriausybė planuoja įgyvendinti tam tikru laikotarpiu tam tikroje valstybės veiklos srityje.
3. Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme nurodoma: savivaldybės institucijos, įstaigos ir kiti subjektai, kurie dalyvaus įgyvendinant tikslus ir uždavinius, ir strateginio planavimo dokumentai, per kuriuos bus organizuojamas įgyvendinimas, bei atsižvelgiant į tai, kad įgyvendinant savivaldybės strateginį plėtros planą dalyvauja įvairūs asmenys (savivaldybės biudžetinės įstaigos, viešosios įstaigos, įmonės, seniūnijos ir kiti), prireikus gali būti rengiami ir kiti šio plano įgyvendinimui organizuoti reikalingi dokumentai (veiksmų planai, susitarimai ir panašiai). Jeigu savivaldybės strateginis plėtros planas nustato konkrečias priemones, jo įgyvendinimui organizuoti papildomų dokumentų rengti nereikia.
4. Kitos šioje Tvarkoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme, Strateginio valdymo metodikoje, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme, Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme, Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme.
5. Tvarkoje vartojami sutrumpinimai:
NPP – Nacionalinis pažangos planas;
PP – Plėtros programa;
RPP – Regioninė plėtros programa;
RPPl – Regiono plėtros planas;
RPT – Regionų plėtros tarybos;
SSPP – savivaldybės strateginis plėtros planas;
SSVP – savivaldybės strateginis veiklos planas;
SPP – Strateginis plėtros planas;
SVP – Strateginis veiklos planas;
MVP – Metinis veiklos planas.
II SKYRIUS
STRATEGINIO PLANAVIMO SISTEMA IR STRATEGINIO VALDYMO SISTEMOS PRINCIPAI
6. Strateginio planavimo sistema:
6.1. Savivaldybėje yra rengiami šie savivaldybės strateginio planavimo dokumentai: savivaldybės strateginis plėtros planas, atskirų savivaldybės ūkio šakų (sektorių) plėtros programos ir savivaldybės strateginis veiklos planas. Atskirų savivaldybės ūkio šakų (sektorių) programos rengiamos tik tais atvejais, kai tokių planavimo dokumentų rengimas numatytas įstatyme.
6.2. Savivaldybės strateginis plėtros planas ir savivaldybės atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programos yra ilgesnio laikotarpio (daugiau kaip 3 metų) planavimo dokumentai, skirti aplinkos, socialinei ir ekonominei raidai savivaldybės teritorijoje planuoti ir rengiami atsižvelgiant į valstybės, regioninio ir savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentus, taip pat kitus planavimo dokumentus.
6.3. Savivaldybės strateginis veiklos planas, kuris rengiamas 3 metų laikotarpiui (kiekvienais metais jį tikslinant), detalizuoja savivaldybės strateginio plėtros plano ir savivaldybės atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programų tikslų ir uždavinių įgyvendinimą ir sudaromas atsižvelgiant į planuojamus savivaldybės finansinius ir žmogiškuosius išteklius.
6.4. Savivaldybės administracijos, seniūnijos, biudžetinės įstaigos metiniai veiklos planai yra savivaldybės strateginio veiklos plano programų ar jų dalies (tikslų ar uždavinių, atskirų priemonių), už kurias atsakinga savivaldybės administracija, seniūnija, biudžetinė įstaiga, įgyvendinimą detalizuojantys dokumentai, kurie rengiami atsižvelgiant į savivaldybės biudžete numatomus joms skirti asignavimus. Šiuose planuose nurodomi konkretūs savivaldybės administracijos (jos struktūrinių padalinių), seniūnijos, biudžetinės įstaigos darbai (veiksmai) ir (ar) projektai, kurie numatomi atlikti tais metais, darbams (veiksmams) ir (ar) projektams planuojami skirti asignavimai ir rezultatų, kuriuos šios įstaigos ar jų padaliniai turi pasiekti, vertinimo kriterijai (ir jų reikšmės).
6.5. Strateginio planavimo savivaldybėje organizavimo (savivaldybės strateginio planavimo dokumentų ir jų įgyvendinimą detalizuojančių planavimo dokumentų rengimo, svarstymo ir tvirtinimo, įgyvendinimo stebėsenos, numatytų pasiekti rezultatų vertinimo, ataskaitų dėl planavimo dokumentų įgyvendinimo rengimo ir svarstymo, savivaldybės gyventojų įtraukimo į jų rengimą, svarstymą ir įgyvendinimo priežiūrą, viešinimo ir kt.) tvarką nustato savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymu.
6.6. Savivaldybės strateginio planavimo dokumentai ir jų įgyvendinimą detalizuojantys planavimo dokumentai, taip pat ataskaitos dėl šių dokumentų įgyvendinimo yra vieši ir skelbiami savivaldybės interneto svetainėje.
6.7. Strateginio valdymo sistemos valdysenos teisinis reglamentavimas – sprendimų dėl planavimo dokumentų rengimo priėmimo, aplinkos analizės, planavimo dokumentų rengimo, tvirtinimo, įgyvendinimo, stebėsenos, vertinimo ir atsiskaitymo už pasiektus rezultatus tvarką, strateginio valdymo sistemos dalyvių, dalyvaujančių priimant sprendimus dėl planavimo dokumentų rengimo, atliekant aplinkos analizę, rengiant, tvirtinant ir įgyvendinant planavimo dokumentus, atliekant stebėseną, vertinant rezultatus ir atsiskaitant už pasiektus rezultatus, teises ir pareigas nustato šis įstatymas, išskyrus šiame įstatyme nurodytas išimtis, o detalizuoja Strateginio valdymo metodika, kuria strateginio valdymo sistemos dalyviai vadovaujasi tiek, kiek tai neprieštarauja kitiems strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklą reglamentuojantiems įstatymams ir tiesiogiai taikomiems Europos Sąjungos teisės aktams.
6.8. Šakių rajono savivaldybės strateginio planavimo sistemą sudaro strateginio planavimo dokumentai, jų tarpusavio ryšiai bei ryšiai su valstybės ir regionų planavimo dokumentais, savivaldybių teritorijų planavimo dokumentais, savivaldybės institucijos ir įstaigos, atsakingos už strateginio planavimo dokumentų parengimą, tvirtinimą, įgyvendinimą, vertinimą ir atsiskaitymą už šių dokumentų įgyvendinimo rezultatus ir jų viešinimą.
7. Strateginio valdymo sistemos principai:
7.1. darnumo ir integralumo – viešojo valdymo sprendimai ir planavimo dokumentai tarpusavyje turi būti susieti aiškiais loginiais ryšiais, o jų visuma turi sudaryti sąlygas pasiekti ilgalaikę ir darnią valstybės pažangą, užtikrinti veiksmingą valdžios sektoriaus finansų planavimą ir naudojimą;
7.2. veiksmingumo ir orientavimosi į rezultatus – veiksmingumo ir orientavimosi į rezultatus – priimant viešojo valdymo sprendimus, planuojant ir įgyvendinant planavimo dokumentus, pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas strateginiams tikslams, pažangos uždaviniams ir tęstinės veiklos uždaviniams (toliau kartu – uždaviniai) nustatyti ir jiems įgyvendinti laiku, tinkamiausiais būdais, atsisakant vertės nekuriančios veiklos ar funkcijų;
7.3. įrodymais grįsto valdymo – įrodymais grindžiamo valdymo – viešojo valdymo sprendimų priėmimas turi būti grindžiamas pasiektų rezultatų stebėsenos duomenimis ir sprendimų finansinio, administracinio, socialinio ir kito poveikio vertinimu;
7.4. efektyvumo ir finansinio ilgalaikio tvarumo – viešojo valdymo sprendimai ir planavimo dokumentai turi būti įgyvendinami siekiant didžiausios naudos mažiausiomis sąnaudomis, racionaliai skirstant turimus finansinius išteklius, atsižvelgiant į strateginius tikslus, uždavinius ir finansines galimybes naudoti ir išlaikyti pasiektus rezultatus;
7.5. bendradarbiavimo – planavimo dokumentai turi būti rengiami ir įgyvendinami bendradarbiaujant visiems strateginio valdymo sistemos dalyviams, racionaliai naudojant jų turimus žmogiškuosius, materialinius ir finansinius išteklius strateginiams tikslams pasiekti ir uždaviniams įgyvendinti;
7.6. atvirumo ir įtraukimo – planavimo dokumentai turi būti rengiami ir įgyvendinami į sprendimų priėmimo procesus įtraukiant visas suinteresuotąsias šalis ir konsultuojantis su visuomene, socialiniais ir ekonominiais partneriais. Informacija apie pasiektą pažangą ir panaudotas lėšas turi būti aiški, suprantama ir viešai prieinama;
7.7. lyčių lygybės ir nediskriminavimo – rengiant ir įgyvendinant planavimo dokumentus, turi būti atsižvelgiama į lyčių lygybės, lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ir kitų diskriminacinių motyvų) aspektų integravimą planavimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo etapais, siekiant užkirsti kelią susidaryti kliūtims arba galimybių apribojimams, kurie gali sukelti nepageidaujamas pasekmes moterims ar vyrams, taip pat visuomenės grupėms, galinčioms patirti diskriminaciją;
7.8. ateities vertinimo – strateginis valdymas turi būti grindžiamas ateities įžvalgomis, tai yra rengiant planavimo dokumentus turi būti sistemiškai ir kompleksiškai nagrinėjamos ir vertinamos įvairios ateities galimybės ir jų įtaka Lietuvai Europos ir pasaulio pokyčių kontekste, o vertinimo rezultatai pateikiami kartu su planavimo dokumentais juos tvirtinantiems strateginio valdymo sistemos dalyviams. Strateginiai tikslai turi būti formuluojami vertinant valstybės pažangos scenarijų įtaką Lietuvai ir atskiroms valstybės veiklos sritims.
8. Šakių rajono savivaldybės planavimo dokumentų sistemą sudaro (1 priedas):
8.6. metiniai veiklos planai, kuriuos tvirtina: savivaldybės administracijos ir seniūnijų metinius veiklos planus – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės biudžetinių įstaigų suderinus su jų veiklą kuruojančiais savivaldybės administracijos padaliniais, – biudžetinės įstaigos vadovas.
10. Strateginio planavimo dokumentai rengiami atsižvelgiant į valstybės ir regiono strateginio planavimo dokumentus, taip pat užtikrinant jų tarpusavio suderinamumą ir integralumą (2 priedas).
11. Planavimo dokumentai yra tarpusavyje susiję – ilgalaikių planavimo dokumentų nuostatos pereina į trumpesnės trukmės planavimo dokumentus, kuriuos sudarant atsižvelgiama į planuojamus savivaldybės finansinius ir žmogiškuosius išteklius. Vienų planavimo dokumentų nuostatos neturi prieštarauti kitų planavimo dokumentų nuostatoms.
12. Strateginis plėtros planas ir savivaldybės atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programos pradedamos rengti likus metams iki jų galiojimo pabaigos ir patvirtinamos iki strateginio veiklos plano projekto parengimo. Strateginio veiklos plano rengimo, svarstymo, tvirtinimo ir atsiskaitymo už įgyvendinimo rezultatus ciklas pateiktas Tvarkos aprašo 3 priede.
III SKYRIUS
SAVIVALDYBĖS STRATEGINIO PLĖTROS PLANO RENGIMAS, TVIRTINIMAS, ĮGYVENDINIMAS, STEBĖSENA, VERTINIMAS IR ATSISKAITYMAS UŽ PASIEKTĄ PAŽANGĄ
13. Savivaldybės strateginis plėtros planas – 4–10 metų trukmės planavimo dokumentas rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymu, skirtas aplinkos, socialinei ir ekonominei raidai savivaldybės teritorijoje planuoti ir rengiamas atsižvelgiant į kitus strateginio ir programavimo lygmens planavimo dokumentus. Planas taip pat turi derėti su savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais ir regionų plėtros planais.
14. Savivaldybės strateginis plėtros planas (toliau–SSPP) rengiamas, tvirtinamas, įgyvendinamas, vykdoma stebėsena, vertinimai ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymu ir Lietuvos Respublikos strateginio valdymo metodikos nustatyta tvarka.
17. Savivaldybės strateginį plėtros plano įgyvendinimą, stebėseną ir ataskaitų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius.
18. SSPP struktūra:
18.1. bendroji informacija – nurodomas SSPP rengimo tikslas, SSPP laikotarpis, planavimo dokumentai, kuriais vadovautasi rengiant SSPP, taip pat pateikiama kita SSPP rengėjo nuožiūra svarbi informacija;
18.2. vidaus ir išorės aplinkos analizė – pateikiama savivaldybės socialinės ir ekonominės situacijos ir teritorinio potencialo analizė, parengta pagal valstybės, regioninio ir savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentus, taip pat kitus planavimo dokumentus;
18.3. savivaldybės socialinės ir ekonominės, erdvinės plėtros vizija – nurodoma savivaldybės teritorijos, socialinės ir ekonominės situacijos būklė, kurios bus siekiama įgyvendinant SSPP. Vizijos formuluotė turėtų atskleisti savivaldybės išskirtinumą;
18.4. savivaldybės plėtros prioritetai, tikslai ir uždaviniai, neprieštaraujantys regiono plėtros tikslams ir uždaviniams, bei jų svarbiausios įgyvendinimo priemonės;
18.6. RPPl pažangos priemonėms įgyvendinti suplanuoti projektai, kuriuos įgyvendina arba kuriuos įgyvendinant dalyvauja savivaldybė, preliminarios projektams įgyvendinti skiriamos pažangos lėšos, subjektai, kurių bendradarbiavimas būtinas projektams įgyvendinti;
19. Rengdama SSPP, savivaldybės administracija turi siekti kuo aktyvesnio visų suinteresuotų strateginio valdymo sistemos dalyvių dalyvavimo, pagrįsto bendradarbiavimu ir partneryste su socialiniais ir ekonominiais partneriais, suinteresuotosiomis šalimis.
20. Savivaldybė, kuri dalyvauja rengiant RPPl, įvertina, kiek SSPP nustatyti strateginiai plėtros tikslai ir plėtros prioritetai atitinka RPPl, ir prireikus patikslina SSPP.
21. Parengtas SSPP projektas paskelbiamas savivaldybės interneto svetainėje viešosioms konsultacijoms, remiantis Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis.
22. SSPP ir jį detalizuojančių planavimo dokumentų rengimo, svarstymo ir tvirtinimo, įgyvendinimo stebėsenos, numatytų pasiekti rezultatų vertinimo, planavimo dokumentų įgyvendinimo ataskaitų rengimo ir svarstymo, savivaldybės gyventojų įtraukimo į jų rengimą, svarstymą ir įgyvendinimo priežiūrą, viešinimo organizavimo tvarką, atsižvelgdama į Strateginio valdymo įstatymą, nustato savivaldybės taryba.
23. Strateginį plėtros planą rengia Savivaldybės administracijos darbuotojai ir/arba skyriai, atsakingi už savo veiklos sritis. Be to, strateginis plėtros planas gali būti rengiamas ir/ arba pasitelkus išorinį konsultacinių paslaugų teikėją.
25. Strateginio plėtros plano rengimą koordinuoja ir jo įgyvendinimo priežiūrą vykdo Savivaldybės tarybos patvirtinta Šakių rajono savivaldybės plėtros strateginio planavimo rengimo ir įgyvendinimo priežiūros komisija (toliau – Komisija), veikianti pagal patvirtintus nuostatus.
26. Komisijos iniciatyva, strateginio plėtros plano projektui parengti gali būti sudarytos viena arba kelios (susijusios su atskirų veiklos sričių plėtra) darbo grupės (toliau – darbo grupės), sudarytos iš interesų grupių atstovų.
27. Strateginio plėtros plano rengimo procese turi būti informuojama ir konsultuojamasi su interesų grupės bei siekiama kuo aktyvesnio jų dalyvavimo, pagrįsto bendradarbiavimu ir partneryste.
28. Strateginio plėtros plano rengimo procesas susideda iš šių etapų:
28.1. Aplinkos analizė ir pirminių siūlymų dėl strateginio plėtros plano tikslų rengimas. Strateginis plėtros planas rengiamas vadovaujantis valstybės planavimo dokumentais, Marijampolės regiono plėtros planu, Šakių rajono savivaldybės teritorijos bendruoju ir specialiaisiais planais, Europos Sąjungos strateginiais dokumentais, atliekama nuodugni savivaldybės socialinės-ekonominės būklės analizė, pateikiama ankstesnio strateginio plėtros plano rezultatų analizė, identifikuojamos stiprybės, silpnybes, galimybės bei grėsmės. Pateikiami rengiamo strateginio plėtros plano prioritetų, tikslų ir uždavinių ar kitų sudedamųjų dalių pasiūlymai. Parengta medžiaga svarstoma ir papildoma SPP Komisijos posėdyje ir/ arba SPP darbo grupėse.
28.2. Strateginio plėtros plano projekto rengimas:
28.2.1. Atsižvelgiant į atliktą aplinkos analizę ir pateiktus pasiūlymus, formuluojama savivaldybės vizija ir strateginiai tikslai. Vizijos ir strateginių tikslų formuluotės aptariamos strateginio planavimo darbo grupėse. Formuluotės patikslinamos pagal gautas pastabas ir siūlymus.
28.2.2. Formuluojami šio plano tikslai, uždaviniai, numatomos priemonės ir jų atsakingi vykdytojai, taip pat tikslų ir uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai ir jų reikšmės, įvertinamas preliminarus lėšų poreikis bei galimi finansavimo šaltiniai. Parengta medžiaga svarstoma ir papildoma strateginio planavimo darbo grupėse.
28.2.3. Kuriama strateginio plėtros plano priežiūros sistema: aprašomos strateginio planavimo dokumentų sąsajos, įvardinamos atsakingos institucijos ir jų funkcijos, formuojama strateginio plėtros plano priežiūros ir koregavimo sistema. Parengta medžiaga svarstoma ir papildoma strateginio planavimo darbo grupėse.
28.3. Strateginio plėtros plano projekto svarstymas ir tvirtinimas:
28.3.1. Parengtas savivaldybės strateginio plėtros plano projektas paskelbiamas ir pradedamas viešas svarstymas. Savivaldybės bendruomenės nuomonei esminiais savivaldybės plėtros klausimais išsiaiškinti gali būti organizuojamos ir kitos viešojo svarstymo priemonės.
29. Strateginio plėtros plano svarstymas Savivaldybės tarybos komitetuose, tvirtinimas ir viešinimas vykdomas Savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka.
IV SKYRIUS
SAVIVALDYBĖS ATSKIRŲ ŪKIO ŠAKŲ (SEKTORIŲ) PLĖTROS PROGRAMŲ RENGIMAS, TVIRTINIMAS, ĮGYVENDINIMAS, STEBĖSENA, REZULTATŲ VERTINIMAS IR ATSISKAITYMAS UŽ PASIEKTUS
REZULTATUS
31. Savivaldybės atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programose, kai tokių programų rengimas numatytas įstatyme, pateikiamos aplinkos analizės išvados, suformuluojami tikslai, uždaviniai ir priemonės, jų vertinimo kriterijai ir siekiamos reikšmės, numatomi atsakingi vykdytojai, preliminarus lėšų poreikis bei galimi finansavimo šaltiniai, suformuojama priežiūros sistema. Savivaldybės atskirų ūkio šakų (sektorių) programoms taikoma savivaldybės strateginio plėtros plano struktūra.
32. Atskirų savivaldybės ūkio šakų (sektorių) programos rengiamos tik tais atvejais, kai tokių planavimo dokumentų rengimas numatytas įstatyme.
33. Savivaldybės atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programų rengimas yra inicijuojamas Savivaldybės tarybos sprendimu.
34. Savivaldybės atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programas rengia Savivaldybės tarybos sprendimu sudaryta darbo grupė, sudaryta iš interesų grupių atstovų.
35. Savivaldybės atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programos rengiamos savivaldybės atsakingų asmenų (padalinių) ir/ arba pasitelkus išorinį konsultacinių paslaugų teikėją.
36. Savivaldybės atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programos įgyvendinimo stebėsenos, tikslinimo, atsiskaitymo už įgyvendinimo rezultatus ir vertinimo procesai yra nustatomi Savivaldybės atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programos priežiūros sistemoje, kuri yra neatsiejama Savivaldybės atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programos struktūros dalis.
V SKYRIUS
SAVIVALDYBĖS STRATEGINIO VEIKLOS PLANO RENGIMAS, TVIRTINIMAS, ĮGYVENDINIMAS, STEBĖSENA, REZULTATŲ VERTINIMAS
Savivaldybės SVP rengimas
37. SVP rengiami, tvirtinami, įgyvendinami, jų stebėsena, vertinimai ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymu ir Lietuvos Respublikos strateginio valdymo metodikos nustatyta tvarka.
38. Strateginis veiklos planas – 3 metų trukmės planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymu, kuriame nurodoma strateginio valdymo sistemos dalyvio misija, veiklos prioritetai, veiklos tikslai ir suplanuojamos valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ar savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų programos. Šiose programose planuojami 3 metų asignavimai, skirti nacionalinėse plėtros programose numatytoms pažangos priemonėms, detalizuojant jų įgyvendinimą ir siekiamus rezultatus, arba regionų plėtros planuose ir (arba) savivaldybių strateginiuose plėtros planuose nustatytoms pažangos priemonėms ir (arba) projektams įgyvendinti, detalizuojant jų įgyvendinimą ir siekiamus rezultatus, ir (arba) nurodomi tęstinės veiklos uždaviniai, tęstinės veiklos priemonės ir joms planuojami 3 metų asignavimai. Šiose programose taip pat nustatomi poveikio, rezultato, produkto ir (arba) veiklos efektyvumo rodikliai;
39. Strateginį veiklos planą rengia strateginio valdymo sistemos dalyviai ir savivaldybės administracija.
41. Strateginio veiklos plano įgyvendinimą koordinuoja ir įgyvendinimo stebėseną atlieka strateginio valdymo sistemos dalyviai ir savivaldybės administracija.
42. Strateginių veiklos planų, kuriuos rengia strateginio valdymo sistemos dalyviai, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, rezultatų vertinimą atlieka Vyriausybės kanceliarija kartu su Finansų ministerija.
43. Už strateginių veiklos planų įgyvendinimą atsiskaito savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojai Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka.
44. Savivaldybės SVP (toliau – SSVP) rengiamas siekiant suplanuoti savivaldybės asignavimus, skirtus RPPl ir (arba) SSPP nustatytoms pažangos priemonėms ir (arba) projektams įgyvendinti, taip pat asignavimus savivaldybės tęstinei veiklai vykdyti.
45. SSVP pateikiama ši informacija:
45.3. planuojami 3 metų asignavimai, skirti NPP ir (ar) SSPP programose numatytoms pažangos priemonėms ir (ar) projektams įgyvendinti;
45.9. savivaldybės valdomų įmonių planuojami pasiekti pagrindiniai veiklos rodikliai, viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra savivaldybė arba kai savivaldybė turi 50 procentų ir daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, planuojami pasiekti pagrindiniai veiklos rodikliai;
46. Savivaldybės veiklos prioritetai gali būti planuojami metams arba savivaldybės tarybos kadencijos laikotarpiui, susiejant juos su savivaldybės tarybos veiklos programa. Kiekvienais metais rengiant SSVP veiklos prioritetai ir siekiami rezultatai peržiūrimi, patikslinami ir suplanuojami svarbiausi darbai.
48. Savivaldybė į SSVP perkelia SSPP nustatytas pažangos ir tęstinės veiklos priemones, RPPl suplanuotus įgyvendinti projektus. Jei savivaldybė nedalyvauja įgyvendinant RPPl pažangos priemones ir (arba) projektus, ji SSVP nustato tęstinės veiklos uždavinius ir savo savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamus projektus.
49. Savivaldybė SSVP suformuluoja nuolatinių funkcijų ir teikiamų paslaugų tęstinės veiklos uždavinius ir veiklos efektyvumo rodiklius.
50. SSVP projektas yra savivaldybės biudžeto projekto planavimo pagrindas. Parengtas SSVP projektas turi atitikti savivaldybės finansines galimybes. Savivaldybės biudžeto projekte numatyti asignavimai turi atitikti SSVP programoms įgyvendinti numatytus asignavimus.
Stebėsenos rodikliai
52. Planuojami šie SPP ir SSVP stebėsenos rodikliai (programų elementų rodikliai nurodomi Tvarkos aprašo 6 priede:
52.1. Poveikio (efekto) rodikliu parodoma nauda, kurią, pasiekus tam tikrą strateginį tikslą, įvykdžius pažangos uždavinį, pasiekus veiklos tikslą arba įvykdžius tęstinės veiklos uždavinį gauna ne tik tiesioginiai programos naudos gavėjai, bet ir visuomenė.
52.2. Rezultato rodikliu parodoma nauda, kurią gauna tiesioginiai programos naudos gavėjai įgyvendinus pažangos priemonę, tęstinės veiklos uždavinį ir (arba) tęstinės veiklos priemonę. Rezultato rodikliu parodomas atitinkamo uždavinio arba priemonės turinys ir tiesioginiai rezultatai. Rezultato stebėsenos rodikliais matuojami svarbiausi veiksniai, kurie daro įtaką poveikio vertinimo rodiklių pasiekimui.
52.3. Produkto rodikliu arba kelių produkto rodiklių visuma įvertinama, ar įgyvendintas projektas ir (arba) jo veiklos. Produkto rodiklis gali būti nustatomas ir pažangos arba tęstinės veiklos priemonėms, kai siekiama įvertinti veiklos apimtis.
53. Stebėsenos rodikliai, išskyrus veiklos efektyvumo rodiklius, nustatomi vadovaujantis šiais principais:
53.1. specifiškumas – stebėsenos rodikliu galima įvertinti institucijos konkrečių tikslų pasiekimą ir uždavinių įgyvendinimą ir matuoti tai, ko siekiama finansuojant konkrečią priemonę arba projektą;
53.2. priežastingumas – skirtingų lygmenų stebėsenos rodikliai siejasi loginiais ryšiais – poveikio (efekto) rodiklių įvykdymas priklauso nuo rezultato rodiklių įvykdymo, o pastarųjų – nuo produkto rodiklių įvykdymo;
53.3. išmatuojamumas – stebėsenos rodiklių reikšmės yra pamatuojamos ir apskaičiuojamos, jų pasiekimo momentas yra vienareikšmiškai nustatytas;
53.4. patikimumas – stebėsenos rodiklių apskaičiavimo metodas (būdas) yra vienareikšmiškai nustatytas ir nekintantis visą stebėsenos laikotarpį – kelis kartus apskaičiuojant stebėsenos rodiklio reikšmę vadovaujamasi ta pačia metodologija. Stebėsenos rodiklio reikšmei apskaičiuoti naudojami patikimi duomenų šaltiniai;
53.5. pasiekiamumas – stebėsenos rodiklio planuojamos reikšmės dydis yra realistiškas, pagrįstas, juo siekiama esamos situacijos gerėjimo;
53.6. periodiškumas – informacija apie stebėsenos rodiklio reikšmės dydį renkama, apdorojama ir pateikiama institucijos vadovams ir kitoms atsakingoms institucijoms nuolat, nustatytais laiko intervalais;
54. Savivaldybė SSVP savo atliekamoms funkcijoms vertinti taiko pasirinktus veiklos efektyvumo vertinimo rodiklius. Veiklos efektyvumo rodikliai nustatomi vadovaujantis šiais principais:
54.1. specifiškumas – veiklos efektyvumo rodikliu galima įvertinti konkrečiam institucijos sukurtam ar gautam produkto ar rezultato vienetui panaudotų išteklių kiekį;
54.2. išmatuojamumas – veiklos efektyvumo rodiklio reikšmės yra pamatuojamos ir apskaičiuojamos, jų pasiekimo momentas yra vienareikšmiškai nustatytas;
54.3. patikimumas – veiklos efektyvumo rodiklių apskaičiavimo metodas (būdas) yra vienareikšmiškai nustatytas ir nekintantis visą stebėsenos laikotarpį – kelis kartus apskaičiuojant veiklos efektyvumo rodiklio reikšmę vadovaujamasi ta pačia metodologija. Veiklos efektyvumo rodiklio reikšmei apskaičiuoti naudojami patikimi duomenų šaltiniai;
54.4. pasiekiamumas – veiklos efektyvumo rodiklio planuojamos reikšmės dydis yra realistiškas, pagrįstas ir juo siekiama esamos situacijos gerėjimo;
54.5. periodiškumas – informacija apie veiklos efektyvumo rodiklio reikšmės dydį renkama, apdorojama ir pateikiama institucijos vadovams ir kitoms atsakingoms institucijoms nuolat, nustatytais laiko intervalais;
55. Strateginio valdymo sistemoje naudojamų pažangos ir tęstinės veiklos stebėsenos rodiklių, įskaitant veiklos efektyvumo rodiklius, sudarymo principus ir gaires nurodytos šios Tvarkos 6 priede ir Lietuvos Respublikos strateginio valdymo metodikos 16 punkte, reikšmių planavimo rekomendacijas nustato finansų ministras.
56. Savivaldybė SSVP savo atliekamoms funkcijoms vertinti taiko pasirinktus veiklos efektyvumo vertinimo rodiklius.
57. SVP rengimo, tvirtinio, įgyvendinimo ir stebėsenos tvarką nustato ir tvirtina savivaldybės taryba.
58. Savivaldybėje jos nustatyta tvarka gali būti sudaromi SVP detalizuojantys planavimo dokumentai vadovaujantis Strateginio valdymo metodikos punktais ir kiti jos veiklos lygmens dokumentai.
59. Strateginis veiklos planas rengiamas kasmet lapkričio – vasario mėnesiais, planuojant Savivaldybės veiklą ateinantiems trejiems metams. Rengimo procesas ir grafikas pateiktas Tvarkos aprašo 4 priede.
60. Savivaldybės veiklos plano rengimą, svarstymą, viešinimą ir įgyvendinimo priežiūrą organizuoja ir koordinuoja Savivaldybės administracijos direktorius.
61. Savivaldybės administracijos direktorius įsakymu skiria darbuotojus, atsakingus už strateginio veiklos plano programų parengimą.
62. Strateginį veiklos planą rengia skyrius, atsakingas už strateginį planavimą, bei strateginio veiklos plano direktoriaus įsakymu patvirtinti programų koordinatoriai, kurie į strateginio veiklos plano rengimo procesą įtraukia savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojus, kitų įstaigų bei kitų interesų grupių atstovus.
63. Strateginis veiklos plano ir programų rengimo formos tvirtinamos Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.
64. Strateginio veiklos plano suderinamumo stebėjimą su strateginiu plėtros planu ir kitais strateginio planavimo dokumentais vykdo SVP Komisija.
66. Strateginio veiklos plano rengimo grafikas (4 priedas) derinamas su Savivaldybės biudžeto projekto rengimo grafiku.
67. Strateginio veiklos plano rengimo procesas susideda iš šių etapų:
68. Strateginio veiklos plano aplinkos analizės, ir strateginių pokyčių dalys yra rengiamos Savivaldybės tarybos kadencijos laikotarpiui. Esant esminiams politiniams, socialiniams ir ekonominiams pokyčiams šios dalys peržiūrimos ir atnaujinamos strateginio veiklos plano rengimo laikotarpiu.
69. Skyrius, atsakingas už strateginį planavimą:
71. Programų koordinatoriai:
71.1. peržiūri vykdomas programas, atlieka analizę bei įvertina pasiektus rezultatus ir turėtus išteklius rezultatams pasiekti, surenka iš biudžeto asignavimų valdytojų ir kitų įstaigų informaciją (metinių veiklos planų projektai) apie planuojamas priemones, projektus, jiems įgyvendinti numatomas lėšas ir lėšų šaltinius, rezultato ir produkto vertinimo kriterijus;
71.4. nustato stebėsenos rodiklius: poveikio (efekto), rezultato, produkto bei veiklos efektyvumo rodiklius;
72. Savivaldybės administracija, seniūnijos ir savivaldybės biudžetinės įstaigos, kurioms planuojami asignavimai Savivaldybės biudžete:
73. Parengęs strateginio veiklos plano projektą, skyrius, atsakingas už strateginį planavimą, organizuoja jo svarstymą SVP Komisijos posėdyje.
74. Parengtas savivaldybės strateginio veiklos plano projektas paskelbiamas Savivaldybės interneto svetainėje, sudaromos galimybės savivaldybės bendruomenei susipažinti su šiuo projektu.
76. SVP Komisijai pritarus ir jos siūlymu strateginio veiklos plano projektas teikiamas svarstymui Savivaldybės tarybos komitetams ir tvirtinti Savivaldybės tarybai.
VI SKYRIUS
VEIKSMŲ PLANŲ RENGIMAS, TVIRTINIMAS, ĮGYVENDINIMAS, STEBĖSENA, REZULTATŲ VERTINIMAS IR ATSISKAITYMAS UŽ PASIEKTUS REZULTATUS
78. Veiksmų planai rengiami, tvirtinami, įgyvendinami, jų stebėsena, vertinimai ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymu ir Lietuvos Respublikos strateginio valdymo metodikos nustatyta tvarka.
80. Veiksmų planus įgyvendina, jų įgyvendinimo stebėseną, rezultatų vertinimą atlieka ir atsiskaito už pasiektus rezultatus strateginio valdymo sistemos dalyviai.
81. Veiksmų planai – vadovaujantis Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymu rengiami neprivalomi įvairaus laikotarpio planavimo dokumentai, kurie rengiami prireikus nustatyti vieno ar kelių strateginio valdymo sistemos dalyvių veiksmus, skirtus pažangos ir (arba) tęstinės veiklos priemonių, nustatytų nacionalinėse plėtros programose ir (arba) strateginiuose veiklos planuose, projektų ir (arba) kitų susijusių įsipareigojimų įgyvendinimui detaliau suplanuoti.
82. Veiksmų planai rengiami strateginio valdymo sistemos dalyvio pasirinkta forma. Veiksmų plano trukmė nustatoma atsižvelgiant į numatomą detalizuojamų pažangos priemonių, tęstinės veiklos priemonių, projektų ir (arba) kitų įsipareigojimų įgyvendinimo trukmę ir (arba) kol yra poreikis suderinti, detalizuoti ir (arba) koordinuoti strateginio valdymo sistemos dalyvių veiksmus.
83. Veiksmų planai, suderinti su suinteresuotais strateginio valdymo sistemos dalyviais, gali būti tvirtinami strateginio valdymo sistemos dalyvio ar prireikus kelių strateginio valdymo sistemos dalyvių bendru sprendimu.
VII SKYRIUS
METINIŲ VEIKLOS PLANŲ RENGIMAS, TVIRTINIMAS, ĮGYVENDINIMAS
85. Metiniai veiklos planai rengiami, tvirtinami, įgyvendinami, jų stebėsena, vertinimai ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymu ir Lietuvos Respublikos strateginio valdymo metodikos ir atskirų strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka.
86. Metiniai veiklos planai rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymu kaip vienų metų laikotarpio planavimo dokumentai (jeigu jų rengimą numato atskirų strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklą reglamentuojantys įstatymai), kuriuose planuojama strateginio valdymo sistemos dalyvių metų veikla.
87. Metinius veiklos planus rengia ir tvirtina strateginio valdymo sistemos dalyviai, vadovaudamiesi jų veiklą reglamentuojančiais įstatymais.
88. Metinius veiklos planus įgyvendina, jų įgyvendinimo stebėseną, rezultatų vertinimą atlieka ir atsiskaito už pasiektus rezultatus strateginio valdymo sistemos dalyviai.
89. Metiniame veiklos plane detalizuojami SVP planuojamų programų pažangos ir tęstinės veiklos uždaviniai ir priemonės.
90. Metiniame veiklos plane nustatomais rodikliais turi būti siekiama SVP nustatytų veiklos tikslų ir pažangos ir tęstinės veiklos uždavinių įgyvendinimo.
91. Metiniai veiklos planai rengiami, kai tai numato atskirų strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklą reglamentuojantys įstatymai arba kai yra poreikis detalizuoti SVP planuojamas priemones ir veiklas joms įgyvendinti vieneriems biudžetiniams metams.
92. Patvirtinus strateginį veiklos planą, Savivaldybės administracija, seniūnijos ir Savivaldybės biudžetinės, viešosios įstaigos, rengia savo metinius veiklos planus (8, 9 priedas).
93. Metinio veiklos plano struktūra:
93.1. Metinio veiklos plano bendroji dalis:
95. Metiniai veiklos planai turi užtikrinti savivaldybės strateginio veiklos plano pirmųjų planuojamų metų įgyvendinimą.
96. Savivaldybės administracijos metinį veiklos planą rengia Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu skirti rajono savivaldybės programų koordinatoriai ir už programas bei metinių veiklos planų rengimą atsakingi asmenys pagal kuruojamas programas.
97. Savivaldybės biudžetinių įstaigų metinius veiklos planus rengia įstaigų vadovai, darbuotojai, atsakingi už strateginį planavimą, atlikę praeitų metų analizę.
98. Seniūnijų metinius veiklos planus rengia seniūnai, seniūnijų darbuotojai, įtraukdami ir seniūnaičius, vietos gyventojus, bendruomeninių organizacijų atstovus, seniūnijos teritorijoje veikiančių įstaigų ir organizacijų atstovus bei gyventojus.
101. Savivaldybės biudžetinių įstaigų metinius veiklos planus, suderinęs su savivaldybės administracijos padaliniais, tvirtina biudžetinės įstaigos vadovas.
102. Savivaldybės administracijos ir seniūnijų metiniai veiklos planai teikiami tvirtinti Savivaldybės administracijos direktoriui, Savivaldybės biudžetinių įstaigų, suderinus su Savivaldybės administracijos padaliniais, – biudžetinės įstaigos vadovui ir turi būti patvirtinti iki kiekvienų metų balandžio 31 d.
VIII SKYRIUS
STRATEGINIO VEIKLOS PLANO IR METINIŲ VEIKLOS PLANŲ STEBĖSENA, TIKSLINIMAS IR ATSISKAITYMAS UŽ ĮGYVENDINIMO REZULTATUS
104. Savivaldybės tarybai patvirtinus strateginį veiklos planą ir Savivaldybės biudžetą, bei patvirtinus metinius veiklos planus, pradedamas strateginio veiklos plano įgyvendinimas.
105. Pradėjus įgyvendinti strateginį veiklos planą, prasideda nuolatinė strateginio veiklos plano įgyvendinimo rezultatų stebėsena (toliau – stebėsena). Stebėsenos tikslas – strateginiame planavime dalyvaujantiems Savivaldybės administracijos darbuotojams, programų koordinatoriams, asignavimų valdytojams nuolat stebėti strateginio veiklos plano įgyvendinimo rezultatus ir laiku priimti sprendimus, siekiant pagerinti savivaldybės veiklą ir rezultatus.
106. Strateginių veikos planų įgyvendinimo stebėsena apima strateginių tikslų, programų, programų tikslų, uždavinių ir priemonių įgyvendinimo lygio ir pažangos stebėseną.
107. Strateginis veiklos planas tikslinamas, vadovaujantis strateginio veiklos plano įgyvendinimo stebėsenos ir Savivaldybės biudžeto vykdymo duomenimis, siekiant užtikrinti nustatytų tikslų ir uždavinių pasiekimą.
108. Pasiūlymus raštu ir žodžiu dėl strateginio veiklos plano tikslinimo gali teikti Savivaldybės tarybos nariai, Savivaldybės administracijos darbuotojai, asignavimų valdytojai, kiti interesų grupių atstovai (11, 12 priedas).
109. Skyrius, atsakingas už strateginį planavimą, išnagrinėjęs pateiktą pasiūlymą dėl strateginio veiklos plano tikslinimo, teikia įvertintų pasiūlymų ir/ arba patikslinto strateginio veiklos plano projektą svarstyti tarybos Komitetams.
110. Komitetams pritarus strateginio veiklos plano tikslinimo projektui, siūlo jį tvirtinti Savivaldybės tarybai.
111. Savivaldybės veiklos plano tikslinimo projekto svarstymas Savivaldybės tarybos komitetuose, tvirtinimas ir viešinimas vykdomas Šakių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka.
113. Pasibaigus kalendoriniams metams, rengiamos Savivaldybės administracijos, seniūnijų biudžetinių įstaigų metinės veiklos plano ataskaitos.
114. Metinio veiklos plano ataskaitos forma tvirtinama Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.
115. Savivaldybės administracijos metinę veiklos plano ataskaitą rengia Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu skirti rajono savivaldybės programų koordinatoriai ir už programas bei metinių veiklos planų rengimą atsakingi asmenys pagal kuruojamas programas.
116. Savivaldybės biudžetinių įstaigų metinio veiklos plano ataskaitas rengia įstaigų darbuotojai, atsakingi už strateginį planavimą.
117. Seniūnijų metinio veiklos plano ataskaitas rengia seniūnai, seniūnijų darbuotojai. Seniūnijų metinio veiklos plano ataskaitos aptariamos su vietos gyventojais ar bendruomeninių organizacijų atstovais.
118. Savivaldybės administracijos ir seniūnijų metinės veiklos plano ataskaitos teikiamos tvirtinti Savivaldybės administracijos direktoriui, Savivaldybės biudžetinių įstaigų metinės veiklos plano ataskaitos - įstaigų vadovams ir turi būti patvirtintos iki kiekvienų gegužės 31 d. (10 priedas).
120. Atitinkamų metų strateginio veiklos plano įgyvendinimo ataskaita rengiama kasmet vasario – gegužės mėn., vadovaujantis savivaldybės strateginio veiklos plano įgyvendinimo stebėsenos duomenimis ir Savivaldybės administracijos, seniūnijų ir biudžetinių įstaigų pateikta informacija apie metinio veiklos plano įgyvendinimą ir kita svarbia susijusia informacija (pasiekta pažanga, iškylančios problemos ir galimi iššūkiai, t. y. akcentuojami pasiekti rezultatai, o ne vykdyta veikla ar atliktos funkcijos).
121. Strateginio veiklos plano ataskaitos forma tvirtinama Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.
122. SSVP ataskaitoje pateikiama ši informacija:
122.3. asignavimų panaudojimas, skirtas NPP ir (ar) SSPP programose pažangos priemonėms ir (ar) projektams įgyvendinti;
122.9. savivaldybės valdomų įmonių pasiektų pagrindinių veiklos rodiklių, viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra savivaldybė arba kai savivaldybė turi 50 procentų ir daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, pasiektų pagrindinių veiklos rodiklių įgyvendinimas;
123. Programų koordinatoriai rengia ir teikia skyriui, atsakingam už strateginį planavimą, informaciją apie programų įgyvendinimą iki kiekvienų metų balandžio mėn. vidurio.
124. Skyrius, atsakingas už finansų planavimą ir apskaitą, rengia ir teikia skyriui, atsakingam už strateginį planavimą, informaciją apie Savivaldybės biudžeto vykdymą ir asignavimų panaudojimą iki kiekvienų metų balandžio mėn. vidurio.
125. Skyrius, atsakingas už strateginį planavimą, rengia strateginio veiklos plano ataskaitos projektą iki kiekvienų metų gegužės mėn.
126. Tarybos komitetams pritarus strateginio veiklos plano ataskaitai, ji teikiama pritarti Savivaldybės tarybai iki kiekvienų metų birželio mėn.
IX SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
128. Metiniuose veiklos planuose numatytos veiklos ir siekiami rezultatai gali būti naudojami Savivaldybės administracijos, seniūnijų ir Savivaldybės biudžetinių įstaigų valstybės tarnautojų veiklos užduotims nustatyti ir jų veiklos rezultatams vertinti.
129. Tvarkos aprašas gali būti keičiamas arba papildomas. Keitimas/atnaujinimas/ papildymas gali būti susijęs su:
129.2. strateginio planavimo Šakių rajono savivaldybėje procedūrų pasikeitimu /atsiradimu/panaikinimu;
129.3. strateginio planavimo dokumentų struktūros ir eigos bei formų pasikeitimu /atsiradimu/panaikinimu;