Administracinė byla Nr. eR-17-662/2019
Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00022-2019-4
Procesinio sprendimo kategorija 58.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,
sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,
dalyvaujant pareiškėjų atstovams R. L., V. V. ir advokatui A. K.,
atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovams K. I.-P. ir R. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų visuomeninių rinkimų komitetų „Gedimino miestas“, „Junkis“, „Vilniečių Lokys“ ir „Vilnius gali“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjai visuomeniniai rinkimų komitetai „Gedimino miestas“, „Junkis“, „Vilniečių lokys“ ir „Vilnius gali“ (toliau – ir pareiškėjai) 2019 m. vasario 25 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą, prašydami: 1) pripažinti neteisėtais Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK, Komisija, atsakovas) veiksmus, kuriais pareiškėjams nebuvo užtikrinta Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė nemokamai naudotis Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija; 2) įpareigoti Komisiją sudaryti galimybę pareiškėjams (jų atstovams) pasinaudoti Lietuvos Respublikos savivaldybių rinkimų įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise nemokamai naudotis Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, užtikrinant realų šios teisės įgyvendinimą iki rinkimų.
2. Skunde nurodo, kad atsakovas neorganizuoja ir neužtikrina Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės nemokamai naudotis Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija įgyvendinimo. Nors iki savivaldybių tarybų rinkimų liko labai mažai laiko, iki šiol pareiškėjams (jų kandidatams) nebuvo suteikta nei vienos minutės laiko pasinaudoti Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija. Agitacinių programų Nacionaliniame radijuje ir televizijoje atsakovas apskritai neorganizuoja ir neketina organizuoti, o diskusinės laidos, kuriose nustatytas laikas dalyvauti pareiškėjams (jų kandidatams), transliuojamos tik per interneto televizijos svetaines, visiškai nesuteikiant galimybės jiems pasinaudoti Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija.
3. Akcentuoja, kad pareiškėjai nėra gavę iš VRK jokio oficialaus dokumento ar pranešimo, ir jis nėra paskelbtas, apie tai, kad visuomeniniai rinkimų komitetai (jų kandidatai) neturės galimybės dalyvauti įprastose televizijos laidose, o laidos, kuriose jie dalyvaus, bus rodomos tik per interneto svetaines. Tokios nuostatos nėra ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje, kuri aiškiai įtvirtina, kad visiems kandidatams suteikiama teisė nemokamai naudotis Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija.
4. Nurodo, kad atsakovas 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. Sp-192 patvirtino Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau – ir LRT) programų, skirtų 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimų agitacijai, taisykles (toliau – ir Taisyklės), kurių 3 punkte nustatyta, kad LRT rinkimų agitacijos laikotarpiu skelbia programas, skirtas rinkimų agitacijai. LRT turi teisę savo iniciatyva rengti politinių diskusijų programas. Pareiškėjai pažymi, kad LRT neparengė ir nepaskelbė jokių programų, skirtų rinkimų agitacijai, o atsakovas neužtikrino, kad tai būtų padaryta. Atsakovas delegavo LRT teisę savo iniciatyva rengti politinių diskusijų programas, nors pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 48 straipsnio 1 dalį, konkrečią LRT programų trukmę ir laiką nustato Komisija, suderinusi su LRT vadovu.
5. Pareiškėjai skunde remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kurioje nurodoma, kad teisė dalyvauti rinkiminėse diskusijų laidose yra platesnės teisės į rinkiminę agitaciją siekiu būti išrinktam, taigi - pasyviosios rinkimų teisės elementas. Be to, rinkiminė agitacija, kurios neatsiejama dalimi laikytina galimybė pristatyti visuomenei savo politines idėjas viešų diskusijų metu, yra viena iš sąlygų, užtikrinančių laisvus rinkimus. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 23 d. sprendime akcentuojama, jog būtent rinkiminė agitacija yra neatskiriama rinkėjų laisvės susidaryti nuomonę dalis.
6. Pareiškėjai akcentuoja, kad LVAT 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. R-6-552/2016, pripažino neteisėtais Komisijos veiksmus, kuriais kandidatams į Seimo narius vienmandatėse apygardose nebuvo užtikrinta Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta lygi teisė kalbėti valstybinėse visuomenės informavimo priemonėse ir skelbti savo rinkimų programą bei 51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė nemokamai naudotis Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija ir įpareigojo Komisiją sudaryti galimybę kandidatams į Seimo narius vienmandatėse apygardose pasinaudoti Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise nemokamai naudotis Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija. Nors cituojamoje administracinėje byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl Seimo rinkimų įstatymo taikymo, ši LVAT nutartis yra aktuali ir šioje byloje, nes teisinis reglamentavimas pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą šiais klausimais iš esmės yra analogiškas. Nepaisydamas minėtos LVAT nutarties įpareigojimų, atsakovas ir toliau piktybiškai nesudaro galimybių kandidatams lygiais pagrindais ir nemokamai naudotis Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, demonstruodamas nepagarbą įstatymo viršenybės, teismų sprendimų privalomumo principams.
7. Pareiškėjai nurodo, kad LRT agitacinės programos turėtų būti organizuojamos pagal atsakovo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. Sp-192 patvirtintas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programų, skirtų 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimų agitacijai, taisykles, tačiau agitacinės laidos LRT eteryje apskritai neorganizuojamos ir neplanuojamos organizuoti, todėl ne tik pareiškėjai, bet ir jokie kiti kandidatai neturi galimybės jose dalyvauti.
8. Diskusinės programos, skirtingai nei agitacinės, yra organizuojamos pagal kitas taisykles - Komisijos 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. Sp-226 patvirtintas Diskusijų programų, skirtų 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimų agitacijai, rengimo taisykles (toliau – ir Diskusinių programų taisyklės). Tiek Taisyklių 6 punkte, tiek Diskusinių programų taisyklių 4 punkte yra įtvirtinta, kad programos organizuojamos taip, jog būtų užtikrintas lygiateisiškumo principas kiekvienoje savivaldybėje tarp kandidatų sąrašų ir tarp kandidatų į savivaldybės tarybos narius - merus. Tačiau įgyvendinant Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo ir abejų taisyklių nuostatas, lygiateisiškumo principo nesilaikoma. Laidų, kuriose dalyvavo (dalyvaus) pareiškėjai (jų kandidatai) transliavimas tik interneto televizijos svetainėse, pažeidžia lygiateisiškumo principą jų atžvilgiu, taikoma laidų rengimo ir transliavimo tvarka yra diskriminacinė, neatitinka Konstitucijos ir įstatymų nuostatų tiek pagal formą, tiek pagal turinį. Atsakovas pažeidė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatytą kandidatų lygią teisę kalbėti nacionalinėse visuomenės informavimo priemonėse ir skelbti savo rinkimų programą.
9. Pareiškėjai pažymi, kad iš Komisijos 2019 m. vasario 21 d. rašto Nr. 2-549(2.10) matyti, jog atsakovas paliko visiškai LRT nuožiūrai spręsti dėl kandidatų kvietimo į diskusines laidas, remiantis kandidatų populiarumo kriterijumi pagal pačios LRT užsakytas apklausas, todėl darytinos išvados, kad atsakovas, kaip valstybės institucija, neteisėtai delegavo savo funkcijas, numatytas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 48 straipsnyje, kitam subjektui; LRT organizuoja tik diskusines laidas, o ne agitacines laidas; pareiškėjams ir didelei daliai kitų kandidatų nesuteikiama galimybė dalyvauti LRT rengiamose laidose, jie nėra kviečiami; LRT taikomi kandidatų dalyvavimo laidose atrankos principai neatitinka įstatymo ir atsakovo patvirtintų taisyklių. Taigi pažeistas lygiateisiškumo principas, nes pareiškėjai ir didelė dalis kitų kandidatų apskritai nekviečiami, be to, nesuteikiant pareiškėjams pakankamo dėmesio ir vienodų galimybių su kitais kandidatais save pristatyti, aišku, kad jų populiarumas negali išaugti, todėl pažeidžiamas ir demokratijos principas. Minėtas Komisijos raštas yra nenuoseklus ir prieštaringas, kadangi atsakovo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. Sp-192 patvirtintų Taisyklių 18 ir 19 punktuose įtvirtinta, kad kiekvienam kandidatų sąrašo atstovui skiriama po 2 minutes LRT programos „Tiesioginiai savivaldybių tarybų ir merų rinkimai“ laiko. Taigi atsakovo argumentas, kad neva 4 minučių yra per mažai, nors pats atsakovas yra įtvirtinęs taisyklėse 2 minučių limitą, yra aiškiai nenuoseklus, nelogiškas ir diskriminacinis, nukreiptas tik prieš pareiškėjus, siekiant kaip nors motyvuoti įstatymo nesilaikymą. Pareiškėjams ir daugeliui kitų kandidatų, esančių analogiškoje padėtyje, nesuteikiama laiko nacionaliniame eteryje.
11. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 48 straipsnis buvo pakeistas, todėl pareiškėjai, grįsdami skundą, galbūt painioja šio straipsnio nuostatas. Šiuo metu galiojanti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo redakcija įpareigoja LRT rengti tik „rinkimų agitacijai skirtas radijo ir televizijos programas“, naujojoje įstatymo redakcijoje įstatymų leidėjas, pasisakydamas apie LRT vaidmenį, organizuojant rinkimų agitacijos programas, sąvokų „laidos“, „diskusijų laidos“, „debatai“ ir jų sinonimų nemini. Visi teisės aktai ir jų vertinimai turėtų būti grindžiami protingo įstatymų leidėjo standartu, todėl nėra teisinio pagrindo manyti, kad įstatymų leidėjas atsitiktinai ar per apsirikimą pavartojo sąvoką „rinkimų agitacijai skirtas radijo ir televizijos programas“. Atsižvelgiant į rinkimuose dalyvaujančių kandidatų skaičių, VRK ir LRT įvertino, jei suteikti kiekvienam kandidatui bent po 2 min. pasisakyti diskusijos metu, tam prireiktų beveik 19 parų eterio laiko (neįskaičiuojant laiko, kurio reikia laidos vedėjui užduoti klausimus diskusijų dalyviams). Taigi laikantis principo, kad 1 valandos diskusijų laidoje apie 10 min. eterio laiko tenka laidos vedėjui (pristato laidą, jos dalyvius, užduoda klausimus ir t. t.), laidų trukmė 13 666 kandidatams turėtų pailgėti bent dar 3 paroms ir trukti apie 22 paras.
12. Pažymi, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 48 straipsnis, tiek Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nuostatos nedraudžia LRT filmuotas ir transliuotas rinkimų agitacijai skirtas programas skelbti savo interneto svetainėje. Atsižvelgiant į tai, VRK, vadovaudamasi Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 47 ir 48 straipsniais, 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. Sp-192 patvirtino Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programų, skirtų 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimų agitacijai, rengimo taisykles, kurių 7 punkte numatyta, kad rinkimų agitacinės programos skelbiamos interneto portale www.lrt.lt, o jų įrašai saugomi vienus metus nuo rinkimų agitacinės programos paskelbimo dienos. Šių Taisyklių 18 ir 19 punktai numato, kad kiekvienam kandidatų sąrašo atstovui skiriama po 2 min. LRT programos „Tiesioginiai savivaldybių tarybų ir merų rinkimai“ laiko (18 p.), taip pat kiekvienam kandidatui į savivaldybės tarybos narius – merus, kai jie renkami pirmą kartą balsuojant mero rinkimuose, skiriama po 2 min. LRT programos „Tiesioginiai savivaldybių tarybų ir merų rinkimai“ laiko. Todėl pareiškėjų skundo argumentai, kad atsakovas neorganizuoja ir neužtikrina Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės nemokamai naudotis LRT įgyvendinimo, iki šiol pareiškėjams (jų kandidatams) nebuvo suteikta nei vienos minutės laiko pasinaudoti LRT ir agitacinių programų LRT atsakovas apskritai neorganizuoja ir neketina organizuoti, yra nepagrįsti.
13. Atsakovas nurodo, kad VRK 2018 m. gruodžio 21 d. raštu „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programų, skirtų 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimų agitacijai“ Nr. 2-1310(1.5), savivaldybių rinkimų komisijas supažindino su priimtu teisės aktu ir pavedė savivaldybių rinkimų komisijoms informuoti kandidatų ir jų sąrašų atstovus apie planuojamus LRT programų filmavimus. Ši informacija buvo paskelbta ir VRK tinklapyje. Vilniaus savivaldybės rinkimų komisija 2019 m. sausio 28 d. 9.38 val. išsiuntė el. paštu visiems kandidatų sąrašų atstovams pranešimą apie organizuojamus rinkimų agitacijos filmavimus LRT studijoje, todėl skundo argumentai, kad diskusinės laidos, kuriose nustatytas laikas dalyvauti pareiškėjams (jų kandidatams), transliuojamos tik per interneto televizijos svetaines, visiškai nesuteikiant galimybės jiems pasinaudoti LRT yra nepagrįstas. Taip pat VRK 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. Sp-226 patvirtino Diskusijų programų, skirtų 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimų agitacijai, rengimo taisykles (2019 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. Sp-40 padarytas pakeitimas), kuriose numatė organizuoti diskusijų programas, skirtas 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimų agitacijai. Informacija, skirta kandidatams ir jų sąrašų atstovams, dėl dalyvavimo diskusijų programų filmavimuose buvo paskelbta ir VRK tinklapyje.
14. Atsižvelgiant į tai, kad Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka atrinkti paslaugų teikėjai skirtingose savivaldybėse yra skirtingi, todėl jų nufilmuotos programos yra skelbiamos skirtingose paslaugos teikėjų visuomenės informavimo priemonėse. Su bendru kandidatų ir jų sąrašų prisistatymų bei diskusijų laidų įrašais galima susipažinti VRK svetainėje. Pažymi, kad kandidatams ir jų sąrašų atstovams dalyvavimas diskusijų programose yra nemokamas. Akcentuoja, kad pareiškėjai savo skundą grindžia teismų praktika, kuria buvo aiškinama ankstesnė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo redakcija. Aktuali minėto įstatymo redakcija iš esmės pasikeitė, pakeista buvo ir kandidatų ir jų sąrašų lygiateisiškumo principo koncepcija.
15. Atsakovo teigimu, nepagrįsti yra ir pareiškėjų skundo teiginiai dėl kandidatų diskriminacijos. Suteikti visiems vienodas galimybes per radiją ir televiziją nebuvo galima atsižvelgiant į kandidatų skaičių, kuris sunkiai galėtų tilpti į eterį, o ir sutalpinus, būtų neįmanoma LRT vykdyti LRT įstatymu priskirtą misiją. Todėl buvo parinktas toks būdas, leidžiantis visuomenę informuoti apie rinkimuose dalyvaujančius kandidatus ir jų sąrašus bei jų rinkimų programas, kuris vienodai visiems užtikrina lygiateisiškumą ir atitinka ir Konstitucinio Teismo nutarime nurodytam teiginiui dėl ydingumo pasikliauti vien aritmetinėmis proporcijomis.
16. Pažymi, kad iš VRK skirtų asignavimų finansuojamoms diskusijų laidoms taikomi minėtuose įstatymuose ir VRK patvirtintuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai, kuriais siekiama užtikrinti visų kandidatų teisę nemokamai naudotis nacionalinėmis visuomenės informavimo priemonėmis bei rinkėjų teisę susidaryti nuomonę apie kandidatus. Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 16 straipsnio 4 dalis, įpareigojanti viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus politinę reklamą politinės kampanijos laikotarpiu skleisti tik pagal visiems dalyviams vienodus įkainius ir sąlygas, pateiktus VRK, iš esmės reiškia, kad viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai negali sudaryti išskirtinių sąlygų kuriai nors partijai, kandidatui, ar politinės kampanijos dalyviui arba atsisakyti vienodomis sąlygomis sudaryti sutarčių, tačiau skirta iš esmės užsakomajai reklamai, o reikalaujamos vienodos sąlygos - su įkainių taikymu. Savo iniciatyva rengiamoms diskusijų laidoms, nesant galimybės pakviesti į laidą visų kandidatų, jų pasirinkimas turėtų būti atliktas nustatant objektyvius kriterijus. Transliuotojams, rengiantiems ir transliuojantiems diskusijų laidas savo iniciatyva, nėra priimta taisyklių, reglamentuojančių diskusijų laidų organizavimo tvarką. Transliuotojai turi siekti lygiateisiškumo principo užtikrinimo, tačiau negali garantuoti visiems kandidatams teisę dalyvauti diskusijų laidose, rengiamose savo sąskaita. Vien dėl to, kad LRT yra finansuojama iš lėšų, gaunamų iš valstybės biudžeto, nesudaro pagrindo reikalauti iš šio transliuotojo rengiant diskusijų laidas savo iniciatyva (t. y. nesant VRK užsakymo ir finansavimo) pateikti papildomus įrodymus ar pagrindimus dėl kandidatų atrankos kriterijų, kurių neįpareigoti pateikti kiti transliuotojai. Taigi LRT nėra sudaromos išskirtinės sąlygos rengiant ir transliuojant minėtas diskusijų laidas ar kitaip supažindinant visuomenę su kandidatais.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti.
18. Nurodo, kad VRK 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu patvirtino Taisykles, kurių 3 punkte numatyta, jog rinkimų agitacijos laikotarpiu LRT skelbia programas, skirtas rinkimų agitacijai (toliau – ir rinkimų agitacinė programa). Atsižvelgdama į kandidatų, tarp jų ir kandidatų į merus skaičių (iš viso daugiau kaip 14 000), Taisyklėse numatyta tvarka LRT nufilmavo ir savo portale transliuoja vienodos trukmės (2 min.) kandidatų pasisakymus. Portale skelbiami visų be išimties sąrašų atstovų pasisakymai, nebent jie dėl kokių nors priežasčių neatvyko į filmavimus. Jei VRK patvirtintose Taisyklėse būtų numatyta, kad kandidatų pasisakymai turi būti transliuojami televizijos ar radijo eteryje, tai būtų sunkiai įgyvendinama, nes šiuo metu interneto portale transliuojamos programos užima beveik 20 val. laiko. Be to, pagal Taisyklių nuostatas, LRT iš anksto sutiko, kad šios programos būtų laisvai platinamos kandidatų socialiniuose tinkluose, taip pat ir VRK turėtų teisę platinti juos kitiems viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams. Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai apima ne tik didžiausias savivaldybes, bet ir tokias, kuriose negyvena nė dešimties tūkstančių gyventojų. Pavyzdžiui, Pagėgių kandidatų pasisakymai būtų labiausiai aktualūs tik tos savivaldybės gyventojams, todėl kitų regionų žiūrovams jie greičiausiai nebūtų įdomūs.
19. Atkreipė dėmesį, kad šiuo metu vyksta ne tik savivaldybių tarybų rinkimų kampanija, šiuo metu VRK yra įregistravusi 5 referendumo iniciatyvas (https://www.rinkejopuslapis.lt/iniciatyvos). Pagal Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo 19 straipsnį, grupės atstovams, Seimo nariams, Respublikos Prezidentui, Ministrui Pirmininkui, ministrams, politinėms partijoms, nevyriausybinėms organizacijoms ir piliečiams suteikiama teisė nemokamai naudotis Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija. Minėtiems asmenims LRT eterio laikas suteikiamas taip pat VRK patvirtintų taisyklių pagrindu. Artėja ir Prezidento bei Europos Parlamento narių rinkimai, todėl LRT privalo suteikti eterio laiko ir šiems rinkimams skirtoms agitacinėms specialiosioms programoms, kaip yra numatyta atitinkamuose rinkimų įstatymuose. Be tokių programų transliavimo, LRT, vykdydama LRT įstatymu priskirtą misiją, privalo laikytis ir LRT programoms įstatyme keliamų reikalavimų, t. y. užtikrinti temų ir žanrų įvairovę, LRT transliuojamos programos turi būti skirtos įvairiems visuomenės sluoksniams ir pan.
20. Pasisakydamas dėl LRT iniciatyva ir lėšomis rengiamų rinkimų programų, nurodė, kad Taisyklių 3 punktas numato, jog LRT turi teisę savo iniciatyva rengti politinių diskusijų programas, laikydamasi Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 16 straipsnyje, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 48 straipsnyje ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Be to, LRT įstatymo 3 straipsnis visuomeniniam transliuotojui priskiria misiją informuoti visuomenę apie Lietuvą. LRT, vadovaudamasi įstatymu ir suderinusi su VRK, taip pat transliavo kandidatų į trijų didžiausių miestų merus debatus. Į juos buvo kviečiami kandidatai, turintys didžiausią palaikymą, o tai buvo nustatyta remiantis specialiai LRT užsakymu atlikta sociologine apklausa (debatuose dalyvavo penki didžiausią palaikymą turintys kandidatai). Apklausa buvo atliekama tik vienu tikslu - turėti objektyvius duomenis atrenkant didžiausią palaikymą turinčius kandidatus. Apklausa atitiko visus reprezentatyvioms apklausoms taikomus kriterijus. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose balotiruojasi daug kandidatų, todėl kokybiški TV debatai vykti negali. Trijų didžiausių Lietuvos miestų merų TV debatai buvo surengti, nepaisant to, kad, kaip minėta, per pirmąjį šių metų pusmetį, be laidų, susijusių su savivaldybių tarybų ir merų rinkimais, LRT transliuos dar su Prezidento, Europos Parlamento, taip pat su įvairiomis referendumų iniciatyvomis susijusias specialiąsias agitacines programas ir programas, rengiamas LRT iniciatyva ir lėšomis. Šios programos (rengiamos LRT iniciatyva ir lėšomis) yra verčiamos į gestų kalbą.
21. Pažymėjo, kad LRT įstatymo 5 straipsnio 10 dalis nustato, kad LRT suteikia eterio laiko rinkimų metu kandidatams į Respublikos Prezidentus, politinėms partijoms ir jų kandidatams į Seimo ar savivaldybių tarybų narius rinkimų įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės, Savivaldybių tarybų rinkimų ir kiti įstatymai numato pareigą VRK užtikrinti lygiateisiškumą specialiosiose agitacinėse laidose. VRK patvirtinti poįstatyminiai teisės aktai detalizuoja šių laidų rengimo taisykles. Konstitucinis Teismas 2006 m. gruodžio 21 d. nutarime yra konstatavęs, kad visuomeninis transliuotojas turi suteikti eterį skubiems pranešimams ir kitais ypatingais atvejais, inter alia (be kita ko) tada, kai to prašo aukštieji valstybės pareigūnai, institucijų vadovai. Konstitucijoje įtvirtintas demokratijos principas suponuoja inter alia tai, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad visuomeninis transliuotojas rinkimų kampanijų metu eterio laiko skirtų rinkimuose dalyvaujančioms politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms, kandidatams į Seimą, Europos Parlamentą, Respublikos Prezidento postą, taip pat savivaldybių tarybas. Taip pat konstatavo, kad konstituciniai teisingumo, asmenų lygiateisiškumo principai suponuoja tai, kad tos pačios kategorijos asmenims eteryje turi būti skiriama vienodai laiko, nebent toks vienodos trukmės laiko skyrimas, vien aritmetinio proporcingumo kriterijaus laikymasis kliudytų įgyvendinti tam tikrus visuomeniškai, konstituciškai reikšmingus tikslus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
II.
22. Byloje nustatyta, kad VRK 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 106 įregistravo visuomeninį rinkimų komitetą „Gedimino miestas“ dalyvauti 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimuose Vilniaus miesto savivaldybėje; VRK 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. PK1-2018STR-S270 įregistravo visuomeninį rinkimų komitetą „Junkis“ savarankišku 2018 m. lapkričio 7 d. prasidėjusios 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos dalyviu; VRK 2018 m. gruodžio 11 d. pažymoje Nr. 2019-93 nurodė, kad visuomeninis rinkimų komitetas „Vilniečių Lokys“ įregistruotas dalyvauti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos rinkimuose; taip pat VRK sprendimu dalyvauti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos rinkimuose įregistruotas ir visuomeninis rinkimų komitetas „Vilnius gali“. VRK paskelbė kandidatų sąrašus.
23. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – ir Rinkimų įstatymas) 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatų sąrašus, kandidatus ir kandidatus į savivaldybės tarybos narius – merus, kandidatai rinkimų apygardose turi lygią teisę pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, visuomenės informavimo priemonėse ir skelbti savo ar juos iškėlusios partijos, rinkimų komiteto rinkimų programą. Šio įstatymo 48 straipsnio, nustatančio naudojimosi visuomenės informavimo priemonėmis sąlygas ir tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatų sąrašus ir kandidatus į savivaldybių tarybų narius – merus, jiems (iš kandidatų sąrašų deleguotiems atstovams ir kandidatams į savivaldybės tarybos narius – merus) suteikiama teisė nemokamai naudotis nacionalinėmis visuomenės informavimo priemonėmis. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija rinkimų agitacijai skirtas radijo ir televizijos programas rengia ir transliuoja iš tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Vyriausioji rinkimų komisija apmoka papildomas tokių programų rengimo išlaidas. Rinkimų agitacijai skirtų programų rengimo taisykles patvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu. Vyriausioji rinkimų komisija užtikrina lygiateisiškumo principo laikymąsi kiekvienoje savivaldybėje tarp kandidatų sąrašų ir tarp kandidatų į savivaldybės tarybos narius – merus. Rinkimų įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kandidatų diskusijos per radiją ir televiziją finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis iš Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtų asignavimų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Vyriausioji rinkimų komisija: 1) teisės aktų nustatyta tvarka, parenka diskusijų programų rengėjus ir transliuotojus; 2) patvirtina diskusijų rengimo taisykles.
24. VRK 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. Sp-192 patvirtino Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programų, skirtų 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimų agitacijai, taisykles (toliau – ir Taisyklės), kurių 3 punkte numatyta, kad rinkimų agitacijos laikotarpiu LRT skelbia programas, skirtas rinkimų agitacijai (toliau – rinkimų agitacinė programa). LRT turi teisę savo iniciatyva rengti politinių diskusijų programas, laikydamasi Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 16 straipsnyje, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 48 straipsnyje ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Savo iniciatyva rengiamas politinių diskusijų programas LRT savo lėšomis verčia į gestų kalbą. Šių Taisyklių 6 punkte numatyta, kad rinkimų agitacinės programos trukmė ir laikas nustatomi ir programos rengiamos taip, kad būtų užtikrintas lygiateisiškumo principo laikymasis kiekvienoje savivaldybėje tarp kandidatų sąrašų ir tarp kandidatų į savivaldybės tarybos narius – merus. Kandidatų sąrašų deleguotiems atstovams ir kandidatams į savivaldybės tarybos narius – merus suteikiama teisė nemokamai dalyvauti rinkimų agitacinėse programose.
25. Taip pat VKR 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. Sp-226 patvirtino Diskusijų programų, skirtų 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimų agitacijai, rengimo taisykles, kurių 4 punkte nustatyta, kad Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatų sąrašus ir kandidatus į savivaldybių tarybų narius – merus, jiems (iš kandidatų sąrašų deleguotiems atstovams ir kandidatams į savivaldybės tarybos narius – merus) suteikiama teisė nemokamai naudotis nacionalinėmis visuomenės informavimo priemonėmis. Konkrečios rinkimų agitacijai skirtos diskusijų programos, jų trukmė ir laikas nustatomi viešojo pirkimo sutartyse ir apie tai paskelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje. Diskusijų programos organizuojamos taip, kad būtų užtikrintas lygiateisiškumo principas kiekvienoje savivaldybėje tarp kandidatų sąrašų ir tarp kandidatų į savivaldybės tarybos narius - merus.
26. Pareiškėjai skunde teigia, kad VRK neužtikrino pareiškėjams Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje nustatytos teisės nemokamai naudotis Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, todėl prašo įpareigoti Komisiją sudaryti galimybę pareiškėjams (jų atstovams) pasinaudoti Savivaldybių rinkimų įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise nemokamai naudotis Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, užtikrinant realų šios teisės įgyvendinimą iki rinkimų.
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalį, savivaldybių tarybų nariais Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu. Asmens teisė į rinkimus yra visuotinai pripažįstama žmogaus teisė. Ši teisė (tiek aktyvioji, tiek pasyvioji) yra glaudžiai susijusi su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnyje įtvirtinta Lietuvos Respublikos piliečio teise dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus, taip pat su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnyje įtvirtinta piliečių teise laisvai vienytis į politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams.
28. Reguliuodamas rinkimų procesą, inter alia – rinkimų į savivaldybių tarybas, teisėkūros subjektas turi konstitucinę pareigą paisyti iš Konstitucijos kylančių imperatyvų, inter alia rinkimų teisės principų, kaip antai: rinkimai turi būti vykdomi remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise, balsavimas privalo būti slaptas; pagal Konstituciją yra galimi tik tokie rinkimai, kai dėl mandato varžomasi laisvai ir sąžiningai, kai rinkėjai turi teisę ir realią galimybę pasirinkti iš kelių kandidatų, kai balsavimo metu jie gali laisvai ir nekontroliuojami pareikšti savo valią. Politinės atstovaujamosios institucijos formavimui turi būti taikomi skaidrumo, viešumo reikalavimai (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimą).
29. Konstitucinis Teismas taip pat yra pabrėžęs, jog įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymu įtvirtinti Seimo narių rinkimų sistemą, nustatyti rinkimų organizavimo pagrindus ir tvarką, apimančią inter alia kandidatų į Seimo narius kėlimą, rinkimų agitaciją, balsavimo tvarką, rinkimų rezultatų nustatymą, rinkimų ginčų nagrinėjimo procedūras, reguliuoti kitus Seimo narių rinkimų santykius; tai darydamas įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos; jis negali nei pats paneigti, iškreipti ar apriboti visuotinės, lygios, tiesioginės rinkimų teisės, slapto balsavimo, nei sudaryti teisinių prielaidų tai padaryti kitiems subjektams (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 1 d. nutarimą, 2008 m. lapkričio 7 d. išvadą). Šios oficialios konstitucinės doktrinos nuostatos mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikytinos ir savivaldybių tarybų rinkimų santykių teisiniam reguliavimui (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. vasario 9 d. nutarimą).
30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtame 2015 m. kovo 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-9-662/2015 taip pat pažymėjo, kad būtent rinkiminė agitacija, konkrečiu atveju reguliuojama Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 7 skirsnio, yra neatskiriama rinkėjų laisvės susidaryti nuomonę dalis. Rinkimų agitacija gali būti bet kokių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie pažeidžia Konstituciją ir įstatymus, prieštarauja moralei, teisingumui ar visuomenės darnai, neatitinka sąžiningų ir garbingų rinkimų (įstatymo 47 straipsnio 2 dalis). Šiam tikslui, be kita ko, Komisijai paskelbus kandidatų sąrašus ir kandidatus, kandidatams suteikiama teisė naudotis visuomenės informavimo priemonėmis.
31. Be kita ko, būtina pažymėti, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. XIII-1496 nutarė skirti Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimus 2019 m. kovo 3 d. Pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, rinkimų diena yra diena, kurią balsuojama rinkimų apylinkių patalpose. Balsavimas ne rinkimų apylinkės patalpose (balsuojant iš anksto – savivaldybėje, namuose ir specialiuose balsavimo punktuose) vyksta iki balsavimo dienos arba baigiamas rinkimų dieną, kaip nustatyta šiame įstatyme. Terminas, kuris skaičiuojamas nuo rinkimų dienos ir gali būti įgyvendintas tik tuo atveju, kai yra paskelbti rinkimų rezultatai, pradedamas skaičiuoti nuo rinkimų rezultatų paskelbimo dienos. Pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 53 straipsnio 1 dalį, rinkimų agitacija, neatsižvelgiant į jos būdus, formą ir priemones, draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus išorinę politinę reklamą, iškabintą iki prasidedant šiam rinkimų agitacijos draudimui. Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu ir balsavimo iš anksto metu jokių vaizdinių ir garsinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa. Jeigu tuo pačiu metu kartu vyksta arba Seimo rinkimų, arba Respublikos Prezidento rinkimų, arba rinkimų į Europos Parlamentą agitacija ar agitacija dėl referendumo, jų agitacija draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos tokiomis pačiomis, kaip šioje dalyje nurodyta, sąlygomis ir tvarka. Šio įstatymo 61 straipsnyje nustatyta, kad rinkimų dieną rinkėjams balsavimo patalpa atidaroma tik susirinkus ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos narių. Iki balsavimo patalpos atidarymo rinkėjams joje gali būti tik rinkimų komisijos nariai, rinkimų stebėtojai ir budintis policijos pareigūnas. Rinkimų dieną iki balsavimo pradžios apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas su komisijos nariais patikrina, ar balsadėžė yra tuščia, ir ją antspauduoja. Po to, kai apylinkės rinkimų komisija nustato, kad balsavimo patalpa įrengta pagal nustatytus reikalavimus, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas į balsų skaičiavimo protokolą įrašo visą šios apylinkės rinkimų komisijos iš savivaldybės rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičių, antspauduoja rinkimų biuletenius, išdalija rinkėjų sąrašą, išduoda rinkimų biuletenius komisijos nariams, įrašo į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičių ir atidaro rinkėjams balsavimo patalpą. Balsavimo patalpos atidarymas rinkėjams reiškia balsavimo pradžią.
32. Atsižvelgdama į Nutarties 23–31 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą bei suformuotą teismų praktiką, taip pat į tai, kad rinkimų agitacijai skirtas laikas baigiasi 2019 m. kovo 2 d. 01.00 val., teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nagrinėjamu atveju atsakovas VRK netinkamai įgyvendino pareiškėjų kandidatams į savivaldybių tarybų narius Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę nemokamai naudotis nacionalinėmis visuomenės informavimo priemonėmis, tačiau pareiškėjų reikalavimo įpareigoti Komisiją sudaryti galimybę pareiškėjams (jų atstovams) pasinaudoti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise nemokamai naudotis Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, užtikrinant realų šios teisės įgyvendinimą iki rinkimų, išsprendimas ir tenkinimas iš esmės yra negalimas dėl rinkimų agitacijai skirto laiko pabaigos likus itin trumpam terminui, taigi Komisija per tokį trumpą laiką negalėtų įvykdyti tokio įpareigojimo.
33. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad reikalavimas dėl veiksmų neteisėtumo pripažinimo negali būti savarankišku reikalavimu byloje, o tik motyvas, pagrindžiantis teismo sprendimą, kuriuo nustatomi tam tikri patvarkymai dėl materialinių teisinių santykių, todėl pareiškėjų reikalavimas pripažinti neteisėtais Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos veiksmus, vertinamas kaip skundo pagrindo dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-484/2010 ir kt.).
35. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjų prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, pažymi, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Tačiau šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodytas bylas, proceso šalių turėtos išlaidos neatlyginamos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 126 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjų visuomeninių rinkimų komitetų „Gedimino miestas“, „Junkis“, „Vilniečių Lokys“ ir „Vilnius gali“ skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Dirvonas
Milda Vainienė