Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343
10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-692(3)
2017 m. rugsėjo 27 d. Nr. 779
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. SV-S-320 „Dėl įstatymų ir nutarimo projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
1. Pritarti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-692 (3) (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projekto šiuo metu nesvarstyti, nes Įstatymo projektas turėtų būti svarstomas kartu su kitais teisės aktų projektais, rengiamais Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 1.1.2 darbo „Reguliacinių ir kitų priemonių taikymas pajamų nelygybei mažinti“ 4 priemonę dėl mažas pajamas gaunančių gyventojų išlaidų vaistams sumažinimo, kompensuojant visą vaisto kainą, kuriuos Lietuvos Respublikos Seimui numatyta pateikti iki 2018 metų IV ketvirčio.
2. Jeigu Įstatymo projektas vis dėlto būtų svarstomas, pasiūlyti jį tobulinti ir atsisakyti Įstatymo projekto 1 straipsnio 4 dalies, kuria Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnis papildomas nauja 5 dalimi, dėl šių priežasčių:
2.1. Siūlomas reguliavimas suteikia galimybę vaistinėms ir vaistų gamintojams taikyti didesnes Lietuvos rinkai deklaruotas vaistų kainas ir maksimalias mažmenines kompensuojamųjų vaistų bei medicinos pagalbos priemonių kainas, taip pat atsisakyti bet kokių šių kainų nuolaidų, nes vis tiek šių vaistų ir priemonių įsigijimo išlaidos būtų apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis. Tai panaikintų konkurenciją tarp vaistinių ir tarp vaistų gamintojų, nes vaistinės nebūtų suinteresuotos mažinti mažmeninių kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kainų, o vaistų gamintojai didmeninių kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kainų.
2.2. Siūlomas pakeitimas sukurtų naują teisinį reglamentavimą, pagal kurį visiems asmenims, įsigijusiems vaistų ar medicinos pagalbos priemonių už didesnę kainą nei bazinė, kuri kompensuojama 100 procentų, iš PSDF biudžeto lėšų reikėtų kompensuoti skirtumą tarp mažmeninės ir bazinės kainų. Tai reikštų, kad visiškai kompensuojama mažmeninė kompensuojamųjų vaistų kaina. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad priemokų už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones mažinimas yra prioritetinis tikslas, kuriuo siekiama dideles priemokas sumažinti iki minimalių, taip sumažinant bendras pacientų išlaidas šiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms. Tačiau tam tikros priemokos yra reikalingos kaip viena iš perteklinį vaistų vartojimą mažinančių priemonių, kurią taiko daugelis Europos Sąjungos šalių.
2.3. Tam papildomai prireiktų apie 17 mln. eurų PSDF biudžeto lėšų, nes, privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, 2016 m. Įstatymo projekte nurodyto amžiaus asmenims išrašytų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti buvo išleista apie 25,8 mln. eurų. Šios grupės pacientų sumokėtos priemokos sudarė apie 10,7 mln. eurų. PSDF biudžeto išlaidos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kurių bazinės kainos kompensuojamos 100 proc., sudarė 171,1 mln. eurų, o priemokų suma – 8,9 mln. eurų (iš jų 2,6 mln. eurų sudarė Įstatymo projekte nurodyto amžiaus ir vyresnių asmenų priemokos). Todėl atitinkama suma reikėtų mažinti vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimą kitoms asmenų grupėms.