visagino savivaldybės taryba
sprendimas
Dėl Visagino savivAldybės priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelių aprašo patvirtinimo
2016 m. birželio 30 d. Nr. TS-127
Visaginas
Visagino savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 7 punktu, 16 straipsnio 4 dalimi, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. V-1106 „Dėl Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 6.1 papunkčiu, nusprendžia:
1. Patvirtinti Visagino savivaldybės priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelių aprašą (pridedama).
2. Pripažinti netekusiu galios Visagino savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. TS-659 „Dėl Priešmokyklinių grupių darbo organizavimo modelių Visagino ikimokyklinio ugdymo įstaigose aprašo“.
PATVIRTINTA
Visagino savivaldybės tarybos
2016 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. TS-127
VISAGINO SAVIVALDYBĖS PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO ORGANIZAVIMO MODELIŲ APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Visagino savivaldybės priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelių aprašas (toliau – aprašas) nustato priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelius, kuriuos Visagino savivaldybės ikimokyklinio ugdymo mokyklos (toliau – mokyklos) gali rinktis įgyvendindamos Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. V-779 „Dėl Priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos patvirtinimo“.
2. Priešmokyklinio ugdymo organizavimo forma – priešmokyklinė grupė (toliau – grupė). Jos veiklos organizavimo ypatumų visuma – ugdymo vieta, trukmė, laikas, vaikų skaičius, teikiamų paslaugų kiekis, ugdomoji kalba, specialistų pagalba ir kt. yra vadinama priešmokyklinio ugdymo organizavimo modeliu (toliau – modelis).
3. Grupė gali būti jungiama su ikimokyklinio ugdymo grupe (toliau – Jungtinė grupė). Jungtinėje grupėje vykdomos priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo programos.
4. Priešmokyklinis ugdymas mokyklose organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. V-1106 „Dėl Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kitais teisės aktais ir šiuo aprašu.
5. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785 „Dėl Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos patvirtinimo“, Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. V-1106 „Dėl Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-93 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“.
II SKYRIUS
PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO ORGANIZAVIMO PRINCIPAI
8. Prieinamumo:
8.1. Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 6 metai, gali būti teikiamas anksčiau tėvų (globėjų) prašymu, vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintu Vaiko brandumo mokytis pagal priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas įvertinimo tvarkos aprašu, bet ne anksčiau, negu jam sueina 5 metai.
8.2. Vaikai, turintys raidos sutrikimų, ugdomi arčiausiai esančioje mokykloje, turinčioje specialųjį pedagogą ir sąlygas priešmokyklinio amžiaus vaikui ugdyti.
8.3. Vaikams, lankantiems priešmokyklinio ugdymo grupes ir gyvenantiems toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos (kaimuose, miesteliuose), organizuojamas pavėžėjimas.
9. Ugdymo poreikio tenkinimo:
9.1. Sudaromos sąlygos lankyti priešmokyklines grupes vaikams, turintiems specifinių ugdymosi poreikių: dvikalbiams ar kitakalbiams, turintiems emocijų, elgesio ir socialinės raidos sutrikimų bei socialinės rizikos šeimų vaikams.
9.2. Specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams priešmokyklinio ugdymo pedagogas pritaiko priešmokyklinio ugdymo programą, atsižvelgdamas į vaiko poreikius, mokyklos Vaiko gerovės komisijos išvadas ir į specialiųjų pedagogų rekomendacijas. Vaiko, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, pasiekimus vertina priešmokyklinio ugdymo pedagogas kartu su logopedu.
9.3. Vaikų maitinimas organizuojamas, jeigu grupės veiklos trukmė yra ilgesnė nei 4 val., vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 26 d. Nr. V-93 įsakymu patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai. Higienos normos ir taisyklės“.
10. Ugdymo kokybės užtikrinimo:
10.1. Priešmokyklinėje grupėje vykstantį ugdymą reglamentuoja Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa. Mokykla sukuria tinkamą priešmokyklinės grupės aplinką. Priešmokyklinio amžiaus vaiko pažanga ir pasiekimai vertinami vadovaujantis Priešmokyklinio ugdymo standartu.
10.2. Priešmokyklinio ugdymo programą įgyvendina priešmokyklinio ugdymo pedagogas – asmuo, įgijęs aukštąjį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, ar specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą, turintis pedagogo kvalifikaciją, baigęs atitinkamas programas ir įgijęs ikimokyklinio ir (ar) pradinio ugdymo kvalifikaciją, papildytą priešmokyklinio ugdymo moduliu, arba papildomai išklausęs specialų priešmokyklinio ugdymo kursą kvalifikaciniuose seminaruose ar specialistų rengimo institucijose.
III SKYRIUS
PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO ORGANIZAVIMO MODELIAI
14. Vaikams, ugdomiems pagal priešmokyklinio ugdymo programą, organizuojamos atostogos pagal bendrojo ugdymo mokykloms nustatytą mokinių atostogų laiką ir tėvų (globėjų) poreikius.
15. Mokyklose, kuriose ugdymo procesas vykdomas tautinės mažumos kalba, priešmokyklinio ugdymo programoje ne mažiau kaip 4 valandos per savaitę skiriamos ugdymui lietuvių kalba.
16. Pirmas modelis. Priešmokyklinė ugdymo grupė, kurios veiklos trukmė 10.30 val. per dieną.
Ugdymas grupėje vyksta kaip vientisas procesas, jis neskaidomas į atskiras sritis ir vyksta integruotai. Grupėje sudaromos sąlygos vaikų poilsiui ir maitinimui.
Grupėje dirba priešmokyklinio ugdymo pedagogas. Pedagogui talkina auklėtojas ir auklėtojo padėjėjas. Pagal poreikį vaikams teikiama logopedo, specialiojo pedagogo, psichologo, socialinio pedagogo pagalba.
Vaikų skaičius grupėje – ne daugiau kaip 20 vaikų.
17. Antras modelis. Jungtinė vaikų ugdymo grupė, kurios veiklos trukmė 10.30 val. per dieną.
Šis ugdymo organizavimo modelis taikomas, kai grupėje yra daugiau priešmokyklinio amžiaus vaikų, ugdomų pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Grupė gali būti jungiama su ikimokyklinio ugdymo grupe. (Jungiami priešmokyklinio amžiaus vaikai su 3 ̶ 5 metų vaikais). Joje dirba priešmokyklinio ugdymo pedagogas, auklėtojas, papildomai išklausęs priešmokyklinio ugdymo kursą. Pedagogui talkina auklėtojo padėjėjas.
Ugdymo procesą pedagogas diferencijuoja ir pritaiko skirtingo amžiaus vaikams. Grupėje sudaromos sąlygos vaikų poilsiui ir maitinimui. Pagal poreikį vaikams teikiama logopedo, specialiojo pedagogo, psichologo, socialinio pedagogo pagalba.
Vaikų skaičius grupėje – ne daugiau kaip 20 vaikų.
18. Trečias modelis. Jungtinė vaikų ugdymo grupė, kurios veiklos trukmė 10.30 val. per dieną.
Šis ugdymo organizavimo modelis taikomas, kai grupėje yra daugiau ikimokyklinio amžiaus vaikų, ugdomų pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Grupė gali būti jungiama su priešmokyklinio ugdymo grupe. (Jungiami ikimokyklinio amžiaus vaikai su 6 metų vaikais). Joje dirba ikimokyklinio ugdymo auklėtojas, papildomai išklausęs priešmokyklinio ugdymo kursą.
Ugdymo procesą pedagogas diferencijuoja ir pritaiko skirtingo amžiaus vaikams. Grupėje sudaromos sąlygos vaikų poilsiui ir maitinimui. Pagal poreikį vaikams teikiama logopedo, specialiojo pedagogo, psichologo, socialinio pedagogo pagalba.
Vaikų skaičius grupėje – ne daugiau kaip 20 vaikų.
19. Ketvirtas modelis. Priešmokyklinė ugdymo grupė, kurios veiklos trukmė 4 val. per dieną.
Ugdymas grupėje vyksta kaip vientisas procesas, jis neskaidomas į atskiras sritis ir vyksta integruotai. Grupėje sudaromos sąlygos vaikų maitinimui.
Grupėje dirba vienas priešmokyklinio ugdymo pedagogas. Pagal poreikį vaikams teikiama logopedo, specialiojo pedagogo, psichologo, socialinio pedagogo pagalba.
Rekomenduojamas 160 dienų ugdomosios veiklos laikotarpis.
Vaikų skaičius grupėje – ne daugiau kaip 20 vaikų.
20. Penktas modelis. Jungtinė mišri vaikų ugdymo grupė, kurios veiklos trukmė 10.30 val. per dieną.
Ši grupė skiriama vaikams iš tautinių mažumų ar atvykusių dirbti ir gyventi į Lietuvą užsieniečių šeimų, ketinančių savo vaikus leisti į lietuviškas mokyklas. Ugdymo procesas vyksta lietuvių kalba. Vaikai iš nelietuviškai kalbančių šeimų dalyvauja ugdymo procese kartu su kitais grupės nariais. Ugdymas vyksta integruotai. Grupėje sudaromos sąlygos vaikų poilsiui ir maitinimui.
Grupėje dirba priešmokyklinio ugdymo pedagogas, ikimokyklinio ugdymo auklėtojas, papildomai išklausęs priešmokyklinio ugdymo kursą. Pedagogui talkina auklėtojo padėjėjas. Pagal poreikį vaikams teikiama logopedo, specialiojo pedagogo, psichologo, socialinio pedagogo pagalba.
Vaikų skaičius grupėje – ne daugiau kaip 20 vaikų.
IV SKYRIUS
SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ TURINČIŲ VAIKŲ PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO ORGANIZAVIMAS
22. Priešmokyklinio amžiaus vaikai, turintys raidos sutrikimų, ugdomi taikant tuos pačius bendruosius principus ir ugdymo organizavimo modelius.
23. Vaikų skaičius bendrosiose priešmokyklinio ar jungtinėse mišraus amžiaus grupėse priklauso nuo į jas integruotų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų skaičiaus.
Vienas sutrikusio intelekto, turintis judesio ir padėties, kompleksinių, elgesio, žymių kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų vaikas prilyginamas dviem tos grupės, kurioje ugdomas, vaikams, todėl atitinkamai mažinamas nustatytas didžiausias grupės vaikų skaičius.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
25. Priešmokyklinio ugdymo programa finansuojama iš valstybės biudžeto, vadovaujantis Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785, rėmėjų ir kitomis lėšomis.