LIETUVOS BANKO VALDYBA
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS BANKO VALDYBOS 2015 M. BIRŽELIO 11 D. NUTARIMO NR. 03-92 „DĖL FINANSŲ MAKLERIO ĮMONIŲ VALDYMO IR VIDAUS KAPITALO PAKANKAMUMO VERTINIMO PROCESO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2022 m. vasario 10 d. Nr. 03-24
Vilnius
Pakeisti Lietuvos banko valdybos 2015 m. birželio 11 d. nutarimą Nr. 03-92 „Dėl Finansų maklerio įmonių valdymo ir vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso taisyklių patvirtinimo“ ir jį išdėstyti nauja redakcija:
„LIETUVOS BANKO VALDYBA
NUTARIMAS
DĖL FINANSŲ MAKLERIO ĮMONIŲ VIDAUS KAPITALO IR LIKVIDŽIOJO TURTO POREIKIO NUSTATYMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 4 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 141 straipsniu, Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos
2015 m. birželio 11 d.
nutarimu Nr. 03-92
(Lietuvos banko valdybos
2022 m. vasario 10 d.
nutarimo Nr. 03-24 redakcija)
FINANSŲ MAKLERIO ĮMONIŲ VIDAUS KAPITALO IR LIKVIDŽIOJO TURTO POREIKIO NUSTATYMO TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Finansų maklerio įmonių vidaus kapitalo ir likvidžiojo turto poreikio nustatymo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) reglamentuojamas finansų maklerio įmonės vidaus kapitalo pakankamumo (angl. Internal Capital Adequacy Assessment Process, ICAAP) ir likvidžiojo turto (angl. Internal Liquidity Adequacy Assessment Process, ILAAP) vertinimo procesas. Apraše išdėstyti reikalavimai taikomi Vertybinių popierių komisijos arba Lietuvos banko išduotą licenciją turinčioms finansų maklerio įmonėms, kurioms taikomas Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nurodytas reikalavimas sukurti proporcingą, veiksmingą ir funkcionalią vidaus kapitalo ir likvidžiojo turto poreikio nustatymo tvarką, strategiją ir procesus (toliau – įmonė).
II SKYRIUS
PAGRINDINIAI ICAAP IR ILAAP PRINCIPAI
3. Pagrindiniai principai, kuriais įmonė turi vadovautis rengdama ir įgyvendindama ICAAP ir ILAAP:
3.1. tinkamo įmonės kapitalo ir likvidžiojo turto poreikio jos veiklos rizikai padengti nustatymas ir įtraukimas į įmonės veiklos rizikos valdymo strategiją;
3.3. ICAAP ir ILAAP yra įmonės veiklos tęstinumo užtikrinimo proceso sudedamoji dalis, siekiant užtikrinti, kad kapitalo ir likvidžiojo turto pakanka tiek įprastomis, tiek nepalankiomis rinkos sąlygomis;
3.4. nustatyta įmonės valdymo organų atsakomybė, t. y. aiškiai, nuosekliai paskirstyta ir tinkamai įforminta dokumentais, taip pat įmonės valdymo organų atsakomybė už ICAAP ir ILAAP rengimą ir įgyvendinimą, nuolatinį taikymą ir tolesnį šio proceso tobulinimą;
3.5. ICAAP apima visą įmonės patiriamą ar galimą patirti riziką, ypač daug dėmesio kreipiant į tą riziką, kuri, įmonės nuomone, jos veiklai yra reikšminga;
3.6. ILAAP apima įmonės likvidumo riziką, kuri kyla arba gali kilti įmonei ir kuri, įmonės nuomone, jos veiklai yra reikšminga;
IiI SKYRIUS
ICAAP ir ilaap proceso reikalavimai ir SUDEDAMOSIOS DALYS
4. Įmonė, siekdama nuolat vertinti ir palaikyti vidaus kapitalo ir likvidžiojo turto poreikį, kurio, jos nuomone, pakanka kylančiai arba galinčiai kilti rizikai padengti, turi įsivertinti savo veiklą: nustatyti jos veiklai būdingas rizikos rūšis, pasirinkusi vertinimo metodus jas įvertinti ir nustatyti, kokios priemonės bus taikomos jas valdant. Nustačiusi kiekvienos rizikos rūšis, įmonė turi apibrėžti, kaip kiekviena rizika bus įtraukiama į įmonės ICAAP ir ILAAP. Tuo tikslu įmonė turi nustatyti ir aiškiai atskleisti, kurias rizikos rūšis laiko reikšmingomis, todėl jas įtrauks į ICAAP ir ILAAP ir kurias laiko nereikšmingomis, todėl jų neįtrauks į šiuos procesus. Taip pat įmonė turi aiškiai atskleisti pasirinktus į ICAAP ir ILAAP įtraukiamų reikšmingos rizikos rūšių valdymo metodus.
5. Pasirinktas ICAAP ir ILAAP metodas turi tiksliai nustatyti įmonės riziką, užtikrinti visapusį įmonės veiklos rizikos įvertinimą ir jis turi būti nuolat peržiūrimas.
6. Įmonė Lietuvos bankui turi pateikti įrodymus, kad jos pasirinkto rizikos vertinimo metodo ir nustato vidaus kapitalo ir likvidžiojo turto poreikio pakanka saugiai įmonės veiklai užtikrinti.
7. ICAAP ir ILAAP turi būti pagrįsti skaidrumo ir suprantamumo principais. Jie turi būti įforminti dokumentais.
8. Pagrindinė ICAAP ir ILAAP dalis yra įmonės veiklos rizikos valdymo strategija. Strategija turi būti įforminta dokumentais ir patvirtinta valdymo organų, o jos apimtis ir išsamumas turi priklausyti nuo įmonės veiklos pobūdžio, masto, sudėtingumo bei organizacinės struktūros ir prisiimto rizikos lygio. Į strategijos sudėtį turi būti įtraukti šie elementai:
8.1. Rizikos valdymo politika. Valdymo organai nustato pagrindinius rizikos valdymo politikos principus, reguliariai juos peržiūri ir tikslina. Rizikos valdymo politikos principuose turi būti šie aspektai:
8.1.1. jei situacija yra neaiški arba kyla abejonių dėl rizikos valdymo tinkamumo, įmonė, vertindama riziką, turi vadovautis atsargumo, konservatyvumo ir apdairumo principais;
8.1.2. įmonės rizikos valdymas organizuojamas taip, kad būtų išvengta darbuotojų arba struktūrinių padalinių interesų konfliktų;
8.2. Rizikos lygis. Įmonė privalo tiksliai apibrėžti rizikos lygį. Rizikos lygis suprantamas kaip įmonės ketinimai prisiimti galimą riziką tam tikrose veiklos srityse arba susijusią su tam tikrais produktais ar teikiamomis paslaugomis arba vykdoma veikla. Rizikos lygio apibrėžimas turi būti pagrindas nustatant nuoseklius rizikos ribojimo limitus. Apibrėžiant rizikos lygį, turi būti įvertinta:
8.3. Rizikos struktūra. Įmonė turi aiškiai atskleisti dabartinę prisiimtos rizikos struktūrą ir planuojamus jos pokyčius, kurie būtų aiškiai susieti su strateginiu įmonės veiklos planavimu.
8.4. Rizikos valdymas. Pagrindiniai rizikos valdymo reikalavimai turi būti apibrėžti įmonės veiklos rizikos valdymo strategijoje ir turi apimti šiuos aspektus:
9. Įmonės ICAAP turi būti aiškiai atskleista įmonės patiriamos rizikos klasifikacija ir kiekvienos rizikos rūšies vertinimo procesas, taip pat parodytas įmonės gebėjimas vertinti ne tik atskiras rizikos rūšis, bet ir visą riziką. Klasifikuodama riziką, įmonė pirmiausia turi įvertinti reikšmingas rizikos rūšis, vėliau rizikos, kurią ji potencialiai gali patirti, rūšis.
10. Įmonės ICAAP ir ILAAP turi apimti įmonės vykdomą veiklą įprastomis sąlygomis ir esant nepalankioms sąlygoms. Įmonė, siekdama nustatyti tiek atskiroms rizikos rūšims, tiek visos įmonės patiriamai rizikai valdyti būtiną kapitalo ir likvidžiojo turto poreikį, turi taikyti įvairius nepalankių sąlygų scenarijus.
11. Identifikavusi patiriamos rizikos rūšis, įmonė turi pasirinkti, kaip kiekviena rizika bus įtraukiama į įmonės ICAAP, tai apibrėžti ir atskleisti, kuri rizika įmonei yra reikšminga ir kuri nereikšminga, taip pat turi atskleisti rizikos valdymo metodus.
12. Identifikavusi patiriamą likvidumo riziką, įmonė turi pasirinkti, kaip kiekvienas likvidumo rizikos elementas bus įtraukiamas į įmonės ILAAP, tai apibrėžti ir atskleisti, kurie rizikos elementai įmonei yra reikšmingi ir kurie nereikšmingi.
13. Įvertinusi individualios rizikos rūšis, įmonė turi jas sujungti, kad galėtų įvertinti bendrą įmonės patiriamos rizikos apimtį ir nustatyti kapitalo (ICAAP rezultatą) ir likvidžiojo turto (ILAAP) poreikį rizikai padengti. Sujungdama rizikos rūšis, įmonė turi aiškiai atskleisti jų tarpusavio priklausomybę, o vertindama riziką, privalo laikytis konservatyvumo principo.
14. Nustatydama kapitalo poreikį, įmonė turi nustatyti kapitalo poreikį kiekvienai rizikos rūšiai padengti ir tuos poreikius susumuoti.
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
16. Įmonė turi užtikrinti, kad informacija apie įmonės ICAAP ir ILAAP, kuri reikalinga atliekant įmonės priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą, būtų laiku pateikiama Lietuvos bankui.
17. Įmonė ICAAP ir ILAAP rezultatus vertina reguliariai, bent vieną kartą per kalendorinius metus. Informaciją apie ICAAP ir ILAAP rezultatus, finansinių metų paskutinės dienos duomenimis, įmonė Lietuvos bankui privalo pateikti per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.