Byla Nr. 6/2020
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
Lietuvos Respublikos vardu
NUTARIMAS
DĖL Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą ĮSTATYMO, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir bylos dalies nutraukimo
2021 m. gegužės 28 d. Nr. KT84-N8/2021
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 531 straipsniais, Teismo posėdyje 2021 m. gegužės 25 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo konstitucinės justicijos bylą Nr. 6/2020 pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą Nr. 1B-23/2019 ištirti, ar:
– Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 51, 9, 10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 43, 51, 55, 56, 61, 671, 89, 91, 92, 97 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 931 straipsniu įstatymas Nr. XII-2052 tuo aspektu, kad, svarstant po pateikimo šį įstatymo projektą Seimo posėdyje, jis papildytas iš esmės kitokiu teisiniu reguliavimu, siūlytu nustatyti kitame įstatymo projekte, kuris nebuvo pateiktas Seimo posėdžiui;
– Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 34 straipsnio 2 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 931 straipsnis (2015 m. lapkričio 19 d. redakcija), Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 97 straipsnio 2 dalis (2016 m. birželio 30 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad tuo atveju, kai Europos Parlamento narys išrenkamas Lietuvos Respublikos Seimo nariu, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų nuo šio pagrindo atsiradimo Europos Parlamento nario įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais prieš terminą, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio (2020 m. sausio 14 d. redakcija) 1 dalies 13 punktas, 2 dalis tiek, kiek ji netaikoma savivaldybės tarybos nariams, išrinktiems Lietuvos Respublikos Seimo nariais.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
I
Pareiškėjos argumentai
1. Pareiškėjos Seimo narių grupės prašymas grindžiamas šiais argumentais.
1.1. Pareiškėja nurodo, kad pagal ginčijamas Seimo rinkimų įstatymo 931 straipsnio (2015 m. lapkričio 19 d. redakcija), Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 97 straipsnio 2 dalies (2016 m. birželio 30 d. redakcija), Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio (2020 m. sausio 14 d. redakcija) 1 dalies 13 punkto, 2 dalies nuostatas, Europos Parlamento narį, savivaldybės tarybos narį ar savivaldybės tarybos narį – merą išrinkus Seimo nariu, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų nuo šio pagrindo atsiradimo Europos Parlamento nario, savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais prieš terminą. Taigi asmuo, išrinktas Seimo nariu arba juo tapęs užimdamas laisvą Seimo nario vietą, automatiškai, nepareiškęs savo valios, netenka Europos Parlamento nario, savivaldybės tarybos ar savivaldybės tarybos nario – mero mandato.
1.1.1. Pareiškėjos prašyme nurodyta, kad pagal ginčijamas rinkimų įstatymų nuostatas tik minėtas Europos Parlamento nario, savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero pareigas einantys asmenys, išrinkti į Seimą, automatiškai netenka iki tol turėtų pareigų. Kitiems Seimo nariais išrinktiems asmenims, kurių einamos pareigos taip pat nesuderinamos su Seimo nario pareigomis, yra suteikta galimybė patiems atsisakyti tokių pareigų arba, jų neatsisakius, neprisiekti. Neprisiekęs asmuo netektų Seimo nario mandato, bet neprarastų eitų pareigų. Taigi tokiam asmeniui išlieka galimybė pasirinkti, kurias pareigas norės eiti ateityje, – tas, kurias ėjo iki išrinkimo Seimo nariu, ar Seimo nario pareigas.
Pareiškėjos prašyme taip pat teigiama, kad, savivaldybės tarybos narį išrinkus Europos Parlamento nariu, jo įgaliojimai prieš terminą nenutrūksta, todėl toks asmuo gali pasirinkti, kurių pareigų atsisakyti. Tačiau jeigu savivaldybės tarybos narys išrenkamas į Seimą, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų savivaldybės tarybos nario įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais prieš terminą.
1.1.2. Remdamasi oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, pareiškėja nurodo, jog pagal Konstituciją Seimo nario išrinkimas savaime nereiškia, kad išrinktasis Seimo narys įgyja visas Tautos atstovo teises. Visų Seimo nario teisių įgijimas yra siejamas su Seimo nario priesaika, kurią išrinktasis Seimo narys turi duoti Seimo posėdyje. Tol, kol į Seimą išrinktas asmuo nėra prisiekęs, nėra teisiškai pagrįstų priežasčių riboti kitų tuo metu to asmens turimų įgaliojimų. Taigi, pareiškėjos manymu, ginčijamu rinkimų įstatymuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu ribojama konstitucinė asmens teisė laisvai pasirinkti darbą ir dėl to yra pažeidžiama Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis, taip pat Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas, konstitucinis teisinės valstybės principas.
1.1.3. Pasak pareiškėjos, pagal Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalį rinkimų įstatymais reguliuojant rinkimų santykius, asmeniui, kuris gali būti renkamas, turi būti nustatyti tik konstituciškai pagrįsti reikalavimai (sąlygos). Pareiškėjos teigimu, toks teisinis reguliavimas, kai asmeniui, išrinktam Seimo nariu, nesuteikiama teisė apsispręsti dėl Seimo nario mandato atsisakymo, jeigu jis tuo metu turi Europos Parlamento nario, savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero mandatą, yra konstituciškai nepagrįstas: tai, kad savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero ar Europos Parlamento nario pareigas einantis asmuo, kuris, įgyvendindamas pasyviąją rinkimų teisę, išrenkamas Seimo nariu ir dėl to iki priesaikos Seime, nepareiškęs savo valios, netenka savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero ar Europos Parlamento nario įgaliojimų, netiesiogiai riboja asmens pasyviąją rinkimų teisę būti renkamam Seimo nariu. Todėl, pareiškėjos nuomone, ginčijamas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
1.2. Pareiškėjos prašyme taip pat nurodyta, kad Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 51, 9, 10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 43, 51, 55, 56, 61, 671, 89, 91, 92, 97 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 931 straipsniu įstatymas Nr. XII-2052 (toliau – ir Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymas), kuriuo, be kita ko, nustatytas ginčijamas Seimo rinkimų įstatymo 931 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, buvo priimtas nesilaikant Seimo statute nustatytos įstatymų leidybos procedūros.
1.2.1. Pareiškėjos teigimu, dieną prieš svarstant po pateikimo Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Seimo posėdyje buvo pateiktas Seimo narės pasiūlymas jį papildyti tokiu teisiniu reguliavimu, kurį siūlyta nustatyti anksčiau užregistruotame Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 papildymo 931 straipsniu įstatymo projekte Nr. XIIP-3777, nepateiktame tame Seimo posėdyje, į kurio darbotvarkę jis buvo įtrauktas.
Pareiškėjos nuomone, dėl to buvo praleista viena įstatymų leidybos procedūros stadija – įstatymo projekto pateikimas Seimo posėdyje, reglamentuojama Seimo statuto V dalies dvidešimtajame skirsnyje, o įstatymų leidybos iniciatyvos teisė įgyvendinta ne atskiroje stadijoje – įstatymo projekto pateikimo Seimo posėdžiui metu, bet įstatymo projekto svarstymo po pateikimo Seimo posėdyje metu, teikiant pasiūlymus ir papildymus.
1.2.2. Remdamasi oficialiąja konstitucine doktrina, pareiškėja pažymi, kad įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimas yra savarankiška ir būtina įstatymų leidybos proceso stadija, kurios negalima praleisti. Pasiūlymų teikimas svarstomam įstatymo projektui nėra tapatus įstatymų leidybos iniciatyvos teisei teikiant pačius įstatymų projektus. Seime svarstomo įstatymo projekto pataisomis, pasiūlymais, pastabomis dėl jo siekiama tobulinti įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčių subjektų užregistruotą įstatymo projektą, o ne nustatyti platesnės apimties teisinį reguliavimą, nei būtina įstatymo projekto tikslams pasiekti.
II
Suinteresuoto asmens atstovo argumentai
2. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gauti suinteresuoto asmens Seimo atstovo Seimo nario Eugenijaus Sabučio rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad pareiškėjos ginčijamas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai. Suinteresuoto asmens Seimo atstovo pozicija grindžiama šiais argumentais.
2.1. Suinteresuoto asmens atstovas pažymi, kad Seimo nario, kaip valstybės politiko, statusas ir siekis įgyti šį statusą, tapti valstybės politiku ir viešu asmeniu dalyvaujant Seimo rinkimuose suponuoja ypatingą tokį siekį turinčio asmens teisinį statusą, ypatingus jam keliamus reikalavimus, taip pat tam tikrų asmens konstitucinių teisių apribojimą, susijusį su viešo asmens statuso įgijimu. Ginčijamu teisiniu reguliavimu, įvertinus ypatingą valstybės politikų statusą, buvo įgyvendintas įstatymo projekto iniciatorių siekis užkirsti kelią tokiam manipuliavimui rinkėjų palankumu, kai rinkėjai yra skatinami balsuoti už kandidatų sąrašą, nors tame sąraše įrašyti asmenys net nesirengia tapti Seimo nariais ir, laimėję rinkimus, atsisako Seimo nario mandato.
Rinkėjai, dalyvaudami rinkimuose ir išreikšdami savo valią dėl vienų ar kitų politikų ar kandidatų sąrašų, įgyja teisėtą lūkestį, kad išrinktasis politikas imsis tų pareigų, į kurias kandidatuoja. Todėl, suinteresuoto asmens atstovo nuomone, situacija, kai politikas sąmoningai dalyvauja rinkimuose net neketindamas juos laimėjęs tapti Seimo nariu, vertintina itin neigiamai. Dėl to yra nuviliami rinkėjai, mažėja jų pasitikėjimas ne tik tuo konkrečiu politiku ar jo atstovaujama politine jėga, bet ir pačia politine sistema, Seimu ir valstybe.
Suinteresuoto asmens atstovas nurodo, kad ginčijamu rinkimų įstatymuose nustatytu teisiniu reguliavimu rinkėjai apsaugomi nuo politikų piktnaudžiavimo ir manipuliavimo, nes į Seimą kandidatuojantis politikas turi labai gerai pasverti savo ketinimus imtis Seimo nario pareigų.
Pasak suinteresuoto asmens atstovo, įsigaliojus ginčijamam teisiniam reguliavimui, padidėjo rinkėjų pasitikėjimas politikais ir jų neapsimestiniu noru eiti Seimo nario pareigas, šiems nusprendus prisiimti įstatymuose numatytą atsakomybę ir riziką netekti turimo Europos Parlamento nario ar savivaldybės tarybos nario mandato. Todėl, suinteresuoto asmens atstovo teigimu, ginčijamomis rinkimų įstatymų nuostatomis nėra pažeidžiama Konstitucija, tokios nuostatos dera su teisinės valstybės principu, kurio vienas iš aspektų turėtų būti pasitikėjimas valstybe, jos institucijomis ir sprendimus priimančiais asmenimis.
2.2. Dėl Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimo tvarkos suinteresuoto asmens atstovas pažymi, kad pagal Seimo statutą įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turintys subjektai turi teisę pasiūlymus įstatymo projektui teikti bet kurioje teisėkūros stadijoje nuo įstatymo projekto pateikimo Seime pabaigos iki įstatymo projekto priėmimo Seime pradžios. Seimo statute nenumatyta jokių reikalavimų pasiūlymų turiniui, be kita ko, nenumatyta, kad pasiūlymai turėtų atitikti pirminio įstatymo projekto tikslus ir siekius.
Suinteresuoto asmens atstovas nurodo, kad pirminiame Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-2994 buvo numatyta pakeisti dvidešimt šešis Seimo rinkimų įstatymo straipsnius. Taigi minėtu projektu buvo siekiama ne vieno konkretaus tikslo, bet kompleksinės galiojančio įstatymo normų revizijos, t. y. pakeisti ne tik pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimo sąlygas, bet ir rinkėjų sąrašų sudarymo ir tvarkymo taisykles ir kt. Todėl tokiam projektui pateiktas pasiūlymas papildyti Seimo rinkimų įstatymą 931 straipsniu, kuriame nustatyti išrinktų valstybės politikų įgaliojimų pasibaigimo pagrindai, neišsiskyrė iš bendro pirminiame įstatymo projekte nustatyto siekio „atnaujinti Įstatymo nuostatas <...>“. Pasiūlymas dėl Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto papildymo nauju Seimo rinkimų įstatymo 931 straipsniu buvo pateiktas, apsvarstytas, įtrauktas į svarstomą projektą ir priimtas nuosekliai laikantis Seimo statute nustatytų teisėkūros procedūrų. Taigi, pasak suinteresuoto asmens atstovo, nėra pagrindo teigti, kad priimant Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymą buvo pažeista Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalis, konstituciniai teisinės valstybės, atsakingo valdymo principai.
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
I
Tyrimo ribos
3. Šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijama inter alia Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio (2020 m. sausio 14 d. redakcija) 2 dalies tiek, kiek ji netaikoma savivaldybės tarybos nariams, išrinktiems Seimo nariais, atitiktis Konstitucijos 29 straipsniui, 34 straipsnio 2 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
3.1. Pažymėtina, kad, Konstituciniame Teisme priėmus pareiškėjos prašymą, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio (2020 m. sausio 14 d. redakcija) 2 dalis buvo pakeista Seimo 2020 m. gegužės 28 d. priimto Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 36, 37 ir 88 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi.
3.2. Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 4 dalyje (1996 m. liepos 11 d. redakcija) nustatyta, kad ginčijamo teisės akto panaikinimas yra pagrindas priimti sprendimą pradėtą teiseną nutraukti.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 4 dalies (1996 m. liepos 11 d. redakcija) formuluotė „yra pagrindas <...> pradėtai teisenai nutraukti“ aiškintina kaip nustatanti Konstitucinio Teismo teisę tais atvejais, kai į Konstitucinį Teismą kreipėsi ne teismai ir ne Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodyti asmenys, bet kiti Konstitucijos 106 straipsnyje nurodyti subjektai, o ginčijamas teisės aktas (jo dalis) nebegalioja – jis yra pripažintas netekusiu galios (panaikintas arba pakeistas) arba jo galiojimas yra pasibaigęs, atsižvelgus į nagrinėjamos bylos aplinkybes, nutraukti pradėtą teiseną, o ne kaip nustatanti, kad kiekvienu atveju, kai ginčijamas teisės aktas (jo dalis) yra panaikintas (pakeistas), pradėta teisena turi būti nutraukta (inter alia 2019 m. lapkričio 25 d., 2020 m. lapkričio 3 d., 2021 m. balandžio 19 d. nutarimai).
3.3. Minėta, kad į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio (2020 m. sausio 14 d. redakcija) 2 dalies tiek, kiek nurodyta, atitiktį Konstitucijai kreipėsi pareiškėja Seimo narių grupė. Kaip minėta, jai kyla abejonių, ar ginčijamu teisiniu reguliavimu, pagal kurį reikalavimas raštu atsisakyti savivaldybės tarybos nario mandato netaikomas savivaldybės tarybos narį (inter alia merą) išrinkus į Seimą, nepažeidžiama Konstitucija dėl to, kad savivaldybės tarybos nario (inter alia mero) pareigas einančiam asmeniui, išrinktam į Seimą, užkertamas kelias apsispręsti, kurias pareigas eiti toliau.
3.3.1. Palyginus pareiškėjos kreipimosi metu galiojusį Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio (2020 m. sausio 14 d. redakcija) 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą su nustatytuoju Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio 2 dalyje (2020 m. gegužės 28 d. redakcija), matyti, kad jis pareiškėjos ginčijamu aspektu nepakito.
3.4. Taigi šioje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas inter alia tirs, ar Konstitucijos 29 straipsniui, 34 straipsnio 2 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio 2 dalis (2020 m. gegužės 28 d. redakcija) tiek, kiek ji netaikoma savivaldybės tarybos nariams, išrinktiems Seimo nariais.
4. Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas šioje konstitucinės justicijos byloje tirs, ar:
– Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 51, 9, 10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 43, 51, 55, 56, 61, 671, 89, 91, 92, 97 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 931 straipsniu įstatymas Nr. XII-2052 tuo aspektu, kad, svarstant po pateikimo šį įstatymo projektą Seimo posėdyje, jis papildytas iš esmės kitokiu teisiniu reguliavimu, siūlytu nustatyti kitame įstatymo projekte, kuris nebuvo pateiktas Seimo posėdžiui;
– Konstitucijos 29 straipsniui, 34 straipsnio 2 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Seimo rinkimų įstatymo 931 straipsnis (2015 m. lapkričio 19 d. redakcija), Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 97 straipsnio 2 dalis (2016 m. birželio 30 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad tuo atveju, kai Europos Parlamento narys išrenkamas Seimo nariu, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų nuo šio pagrindo atsiradimo Europos Parlamento nario įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais prieš terminą, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio (2020 m. sausio 14 d. redakcija) 1 dalies 13 punktas, 2 dalis (2020 m. gegužės 28 d. redakcija) tiek, kiek ji netaikoma savivaldybės tarybos nariams, išrinktiems Seimo nariais.
II
Ginčijamas ir su juo susijęs teisinis reguliavimas
5. Šioje konstitucinės justicijos byloje tiriama inter alia Seimo rinkimų įstatymo 931 straipsnio (2015 m. lapkričio 19 d. redakcija), Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 97 straipsnio 2 dalies (2016 m. birželio 30 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad tuo atveju, kai Europos Parlamento narys išrenkamas Seimo nariu, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų nuo šio pagrindo atsiradimo Europos Parlamento nario įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais prieš terminą, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio (2020 m. sausio 14 d. redakcija) 1 dalies 13 punkto, 2 dalies (2020 m. gegužės 28 d. redakcija) tiek, kiek ji netaikoma savivaldybės tarybos nariams, išrinktiems Seimo nariais, atitiktis Konstitucijai.
6. Seimo rinkimų įstatymo 931 straipsnyje „Savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero ir Europos Parlamento nario įgaliojimų nutrūkimas prieš terminą“ (2015 m. lapkričio 19 d. redakcija) nustatyta:
„1. Savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero ar Europos Parlamento nario pareigas einantis asmuo, išrinktas Seimo nariu arba juo tapęs užimdamas laisvą Seimo nario vietą, netenka savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero ar Europos Parlamento nario mandato.
Taigi Seimo rinkimų įstatymo 931 straipsnio (2015 m. lapkričio 19 d. redakcija) 1 dalyje yra nustatytas savivaldybės tarybos nario (inter alia mero) ar Europos Parlamento nario įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą pagrindas – išrinkimas Seimo nariu ar tapimas Seimo nariu užimant laisvą Seimo nario vietą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta savivaldybės tarybos nario (inter alia mero) ar Europos Parlamento nario įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą šiuo pagrindu tvarka: savivaldybės tarybos nario (inter alia mero) ar Europos Parlamento nario įgaliojimai nutraukiami Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu; toks sprendimas turi būti priimtas per 15 dienų nuo minėto pagrindo atsiradimo.
Paminėtina, jog iš Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo travaux préparatoires matyti, kad Seimo rinkimų įstatymą papildant 931 straipsniu siekta užkirsti kelią rinkėjų apgaudinėjimui – nustatyti, kad jei Europos Parlamento, savivaldybių tarybų nariai ar merai yra išrenkami Seimo nariais, jie netenka savo turėto Europos Parlamento, savivaldybės tarybos nario ar mero mandato (Seimo narės Rimos Baškienės 2015 m. lapkričio 18 d. pasiūlymas dėl Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 51, 9, 10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 43, 51, 55, 56, 61, 671, 89, 91, 92 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2994(4), Aiškinamasis raštas dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 papildymo 931 straipsniu, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 88 straipsnio papildymo įstatymo ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 94 straipsnio papildymo įstatymo projektų).
6.1. Pažymėtina, kad Seimo rinkimų įstatymo 931 straipsnio (2015 m. lapkričio 19 d. redakcija) 1 dalyje nustatytu pagrindu savivaldybės tarybos narys (inter alia meras) ar Europos Parlamento narys netenka turimo mandato dviem atvejais: kai jis Seimo rinkimuose išrenkamas Seimo nariu arba tampa Seimo nariu užimdamas atsiradusią laisvą Seimo nario vietą.
6.1.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Seimo rinkimų įstatymo 93 straipsnio „Rinkimų galutinių rezultatų nustatymas ir paskelbimas“ (2015 m. gegužės 14 d. redakcija) 1, 2 dalis rinkimų galutinius rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir vienmandatėse rinkimų apygardose nustato ir oficialiai skelbia Vyriausioji rinkimų komisija; šio įstatymo 88 straipsnio „Rinkimų rezultatų nustatymas vienmandatėse rinkimų apygardose“ 2 dalyje (2004 m. liepos 15 d. redakcija), 3 dalyje (2004 m. rugpjūčio 20 d. redakcija) reguliuojama, kaip nustatomas vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktas Seimo narys; šio įstatymo 89 straipsnio „Rinkimų rezultatų nustatymas daugiamandatėje rinkimų apygardoje“ 7 dalyje reguliuojama, kaip nustatomi daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal Seimo narių mandatus gavusius kandidatų sąrašus išrinkti Seimo nariai.
Taigi pagal Seimo rinkimų įstatymo 88 straipsnio 2 dalyje (2004 m. liepos 15 d. redakcija), 3 dalyje (2004 m. rugpjūčio 20 d. redakcija), 89 straipsnio 7 dalyje, 93 straipsnio (2015 m. gegužės 14 d. redakcija) 1, 2 dalyse įtvirtintą teisinį reguliavimą asmuo pripažįstamas išrinktu Seimo nariu Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu dėl Seimo rinkimų galutinių rezultatų.
6.1.2. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad, pagal Seimo rinkimų įstatymo 97 straipsnį „Laisvos Seimo nario vietos užėmimas“ (su 2015 m. lapkričio 19 d. pakeitimu) Seimo nario įgaliojimus pripažinus nutrūkusiais šio įstatymo 96 straipsnyje „Seimo nario įgaliojimų pripažinimas nutrūkusiais“ (su 2009 m. gruodžio 22 d. pakeitimu) nustatytais pagrindais Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, Seime atsiranda laisva Seimo nario vieta. Šiai konstitucinės justicijos bylai aktualiu aspektu pažymėtina, kad pagal Seimo rinkimų įstatymo 97 straipsnio 2 punktą laisva Seimo nario vieta užimama daugiamandatėje rinkimų apygardoje Seimo nariu tampant kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo išrinktas buvęs Seimo narys, pirmajam Seimo nario mandato negavusiam kandidatui; sprendimą dėl Seimo nario mandato pripažinimo naujajam Seimo nariui priima Vyriausioji rinkimų komisija.
Taigi pagal Seimo rinkimų įstatymo 96 straipsnyje (su 2009 m. gruodžio 22 d. pakeitimu), 97 straipsnyje (su 2015 m. lapkričio 19 d. pakeitimu) įtvirtintą teisinį reguliavimą asmuo pripažįstamas tapusiu Seimo nariu užimant laisvą Seimo nario vietą Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu.
6.2. Vadinasi, pagal ginčijamą Seimo rinkimų įstatymo 931 straipsnį (2015 m. lapkričio 19 d. redakcija), aiškinamą kartu su šio įstatymo 88 straipsnio 2 dalimi (2004 m. liepos 15 d. redakcija), 3 dalimi (2004 m. rugpjūčio 20 d. redakcija), 89 straipsnio 7 dalimi, 93 straipsnio (2015 m. gegužės 14 d. redakcija) 1, 2 dalimis, 96 straipsniu (su 2009 m. gruodžio 22 d. pakeitimu), 97 straipsniu (su 2015 m. lapkričio 19 d. pakeitimu), savivaldybės tarybos narys (inter alia meras) ar Europos Parlamento narys netenka turimo mandato vien tuo pagrindu, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu konstatuota, jog asmuo yra išrinktas Seimo nariu arba juo tapo užimdamas laisvą Seimo nario vietą. Taigi pagal Seimo rinkimų įstatymo 931 straipsnyje (2015 m. lapkričio 19 d. redakcija) įtvirtintą teisinį reguliavimą savivaldybės tarybos nario (inter alia mero) ar Europos Parlamento nario įgaliojimai Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu pripažįstami nutrūkusiais prieš terminą neatsižvelgiant į tokį mandatą turinčio asmens valią.
Pažymėtina, kad pagal Seimo rinkimų įstatymo 931 straipsnyje (2015 m. lapkričio 19 d. redakcija) įtvirtintą teisinį reguliavimą savivaldybės tarybos narys (inter alia meras) ar Europos Parlamento narys netenka turimo mandato, neatsižvelgiant į jo valią, ir tais atvejais, kai jis yra pripažįstamas išrinktu Seimo nariu Vyriausiajai rinkimų komisijai nustačius galutinius Seimo rinkimų rezultatus, ir tais atvejais, kai, Vyriausiajai rinkimų komisijai nustačius galutinius Seimo rinkimų rezultatus, jis nebuvo pripažintas išrinktu Seimo nariu, tačiau užima laisvą Seimo nario vietą vėliau, kaip pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas pagal atitinkamą Seimo narių mandatus gavusį kandidatų sąrašą, nepriklausomai nuo to, kada jis buvo išrinktas savivaldybės tarybos nariu (inter alia meru) ar Europos Parlamento nariu (inter alia tada, kai jis savivaldybės tarybos nario (inter alia mero) ar Europos Parlamento nario mandatą įgyja jau po Seimo rinkimų galutinių rezultatų nustatymo).
7. Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 97 straipsnyje „Europos Parlamento nario mandato ir tam tikrų pareigų nesuderinamumas“, kurio 2 dalį (2016 m. birželio 30 d. redakcija) tiek, kiek nurodyta, ginčija pareiškėja, inter alia nustatyta:
„1. Europos Parlamento nario mandatas nesuderinamas su Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo nario, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nario, savivaldybės tarybos nario pareigomis. Be to, Europos Parlamento nario mandatas nesuderinamas su pareigomis Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytose Europos Sąjungos institucijose.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas einantis asmuo, išrinktas Europos Parlamento nariu arba juo tapęs užimdamas laisvą Europos Parlamento nario vietą, turi apsispręsti ir atsistatydinti iš su Europos Parlamento nario mandatu nesuderinamų pareigų arba atsistatydinti iš Europos Parlamento nario pareigų. Asmuo, kuris yra išrinktas į Europos Parlamentą arba juo tapo užimdamas laisvą Europos Parlamento nario vietą ir apsisprendžia atsistatydinti iš Europos Parlamento nario pareigų, privalo atsistatydinti šio įstatymo 94 straipsnio 2 punkte nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 15 dienų iki išrinkto Europos Parlamento pirmojo posėdžio arba ne vėliau kaip per 15 dienų nuo dienos, kurią Vyriausioji rinkimų komisija priėmė sprendimą dėl jo mandato pripažinimo. Tuo atveju, kai Europos Parlamento narys išrenkamas Lietuvos Respublikos Seimo nariu, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų nuo šio pagrindo atsiradimo Europos Parlamento nario įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais prieš terminą.
<...>“
Taigi Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 97 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas sąrašas pareigų, su kuriomis nesuderinamas Europos Parlamento nario mandatas. Šiai bylai aktualiu aspektu pažymėtina, kad pagal Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 97 straipsnio 1 dalį Europos Parlamento nario mandatas nesuderinamas, be kita ko, su Seimo nario pareigomis. Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 97 straipsnio 2 dalyje (2016 m. birželio 30 d. redakcija) nustatyta, kaip pašalinamas į Europos Parlamentą išrinkto asmens pareigų nesuderinamumas.
Paminėtina, jog iš Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 94 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymo travaux préparatoires matyti, kad šiuo įstatymu siekta inter alia Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo nuostatas suderinti su Seimo rinkimų įstatymo 931 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu (patikslintas aiškinamasis raštas dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 88 straipsnio papildymo įstatymo ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 94 straipsnio papildymo įstatymo projektų, Pagrindinio komiteto 2016 m. gegužės 5 d. papildoma išvada Nr. 113-P-12 dėl Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 94 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3779(2)).
7.1. Pažymėtina, kad Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 97 straipsnio 2 dalyje (2016 m. birželio 30 d. redakcija) yra įtvirtinta taisyklė, pagal kurią su Europos Parlamento mandatu nesuderinamas pareigas einantis asmuo, išrinktas Europos Parlamento nariu arba juo tapęs užimdamas laisvą Europos Parlamento nario vietą, turi apsispręsti ir atsisakyti arba su šiuo mandatu nesuderinamų pareigų, arba Europos Parlamento nario mandato.
7.2. Pažymėtina ir tai, kad Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 97 straipsnio 2 dalyje (2016 m. birželio 30 d. redakcija) nėra reguliuojama, kaip pašalinamas Europos Parlamento nario mandatą turinčio asmens pareigų nesuderinamumas su kitomis šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis pareigomis (išskyrus Seimo nario pareigas), kurias šis asmuo siekia eiti jau būdamas Europos Parlamento nariu.
Šiame kontekste aktuali Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 94 straipsnio „Europos Parlamento nario įgaliojimų pripažinimas nutrūkusiais“ 2 punkto nuostata, pagal kurią Europos Parlamento nario įgaliojimus nutrūkusiais Vyriausioji rinkimų komisija pripažįsta, kai Europos Parlamento narys atsistatydina, pateikdamas savo parašytą pareiškimą atsistatydinti, kurį turi pakartoti Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje.
Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 97 straipsnio 1 dalį, kurioje, kaip minėta, įtvirtintas su Europos Parlamento nario mandatu nesuderinamų pareigų sąrašas, aiškinant kartu su šio įstatymo 94 straipsnio 2 punktu, pažymėtina, kad juose įtvirtinta bendra taisyklė, kad Europos Parlamento narys, siekiantis eiti pareigas, nesuderinamas su Europos Parlamento nario mandatu, turi pats apsispręsti, kaip pašalinti savo pareigų nesuderinamumą su kitomis pareigomis, inter alia pareikšti savo valią atsisakyti Europos Parlamento nario mandato iki pradėdamas eiti su šiuo mandatu nesuderinamas pareigas.
7.3. Pažymėtina, kad Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 97 straipsnio 2 dalies (2016 m. birželio 30 d. redakcija) nuostatoje „tuo atveju, kai Europos Parlamento narys išrenkamas Lietuvos Respublikos Seimo nariu, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų nuo šio pagrindo atsiradimo Europos Parlamento nario įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais prieš terminą“ yra įtvirtintas pareiškėjo ginčijamas teisinis reguliavimas, pagal kurį Europos Parlamento nario mandatą turintis asmuo netenka šio mandato Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, kai yra išrenkamas Seimo nariu.
Pažymėtina ir tai, kad su šiuo teisiniu reguliavimu yra susijęs Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 94 straipsnio 7 punktas (2016 m. birželio 30 d. redakcija), kuriame nustatyta, kad Europos Parlamento nario įgaliojimus nutrūkusiais Vyriausioji rinkimų komisija pripažįsta „Europos Parlamento narį išrinkus Lietuvos Respublikos Seimo nariu“. Taigi Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 94 straipsnio 7 punkte (2016 m. birželio 30 d. redakcija) yra įtvirtintas Europos Parlamento nario įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais pagrindas – Europos Parlamento nario išrinkimas Seimo nariu.
7.3.1. Vadinasi, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 97 straipsnio 2 dalies (2016 m. birželio 30 d. redakcija) nuostatoje „tuo atveju, kai Europos Parlamento narys išrenkamas Lietuvos Respublikos Seimo nariu, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų nuo šio pagrindo atsiradimo Europos Parlamento nario įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais prieš terminą“ ir šio įstatymo 94 straipsnio 7 punkte (2016 m. birželio 30 d. redakcija) įtvirtintu teisiniu reguliavimu yra nustatyta, kaip pašalinamas Europos Parlamento nario pareigų nesuderinamumas su Seimo nario pareigomis: Europos Parlamento nario įgaliojimai pripažįstami nutrūkusiais Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, neatsižvelgiant į jo valią, vien tuo pagrindu, kad jis yra išrinktas Seimo nariu.
Pažymėtina, kad tokiu teisiniu reguliavimu yra nustatyta tik Seimo nariais išrinktiems Europos Parlamento nariams taikoma Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 97 straipsnio 1 dalyje, aiškinamoje kartu su šio įstatymo 94 straipsnio 2 punktu, įtvirtintos bendrosios taisyklės, pagal kurią Europos Parlamento narys, siekiantis eiti pareigas, nesuderinamas su Europos Parlamento nario mandatu, turi pats apsispręsti, kaip pašalinti savo pareigų nesuderinamumą su kitomis pareigomis, inter alia pareikšti savo valią atsisakyti Europos Parlamento nario mandato iki pradėdamas eiti su šiuo mandatu nesuderinamas pareigas, išimtis.
7.3.2. Pažymėtina ir tai, kad Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 97 straipsnio 2 dalies (2016 m. birželio 30 d. redakcija) nuostatoje „tuo atveju, kai Europos Parlamento narys išrenkamas Lietuvos Respublikos Seimo nariu, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų nuo šio pagrindo atsiradimo Europos Parlamento nario įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais prieš terminą“ ir šio įstatymo 94 straipsnio 7 punkte (2016 m. birželio 30 d. redakcija) įtvirtintas teisinis reguliavimas aiškintinas kartu su nustatytuoju Seimo rinkimų įstatymo 931 straipsnyje (2015 m. lapkričio 19 d. redakcija), pagal kurį, kaip minėta, Europos Parlamento narys netenka turimo mandato, neatsižvelgiant į jo valią, ir tais atvejais, kai jis yra pripažįstamas išrinktu Seimo nariu Vyriausiajai rinkimų komisijai nustačius galutinius Seimo rinkimų rezultatus, ir tais atvejais, kai, Vyriausiajai rinkimų komisijai nustačius galutinius Seimo rinkimų rezultatus, jis nebuvo pripažintas išrinktu Seimo nariu, tačiau užima laisvą Seimo nario vietą vėliau, kaip pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas pagal atitinkamą Seimo narių mandatus gavusį kandidatų sąrašą, nepriklausomai nuo to, kada jis buvo išrinktas Europos Parlamento nariu.
Taigi pagal Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 94 straipsnio 7 punkte (2016 m. birželio 30 d. redakcija), 97 straipsnio 2 dalies (2016 m. birželio 30 d. redakcija) nuostatoje „tuo atveju, kai Europos Parlamento narys išrenkamas Lietuvos Respublikos Seimo nariu, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų nuo šio pagrindo atsiradimo Europos Parlamento nario įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais prieš terminą“ įtvirtintą teisinį reguliavimą Europos Parlamento nario įgaliojimai nutraukiami, kai jis pripažįstamas išrinktu Seimo nariu, inter alia užimdamas laisvą Seimo nario vietą.
7.4. Pareiškėjos ginčijamu aspektu taip pat pažymėtina, kad Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 94 straipsnio 7 punkte (2016 m. birželio 30 d. redakcija), 97 straipsnio 2 dalies (2016 m. birželio 30 d. redakcija) nuostatoje „tuo atveju, kai Europos Parlamento narys išrenkamas Lietuvos Respublikos Seimo nariu, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų nuo šio pagrindo atsiradimo Europos Parlamento nario įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais prieš terminą“ įtvirtintas teisinis reguliavimas tiek, kiek pagal jį, Europos Parlamento narį išrinkus Seimo nariu ar jam užėmus laisvą Seimo nario vietą, Vyriausioji rinkimų komisija pripažįsta Europos Parlamento nario įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą neatsižvelgdama į to asmens valią, yra iš esmės analogiškas įtvirtintajam Seimo rinkimų įstatymo 931 straipsnyje (2015 m. lapkričio 19 d. redakcija).
8. Pareiškėjos ginčijamame Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnyje „Savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutrūkimas nesuėjus terminui“ (2020 m. sausio 14 d. redakcija), kurio 1 dalies 13 punktą, 2 dalį (2020 m. gegužės 28 d. redakcija) tiek, kiek nurodyta, ginčija pareiškėja, inter alia nustatyta:
„1. Savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui, kai:
<...>
2. Savivaldybės tarybos narys, prieš pradėdamas eiti pareigas, pagal Konstituciją, šį ar kitus įstatymus nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis (išskyrus atvejus, kai jis išrenkamas Lietuvos Respublikos Seimo nariu), asmeniškai ne vėliau kaip prieš 10 dienų paduoda savivaldybės merui ir Vyriausiajai rinkimų komisijai rašytinį pareiškimą (pareiškimus) dėl savivaldybės tarybos nario mandato atsisakymo arba šį pareiškimą pasirašęs kvalifikuotu elektroniniu parašu ar patvirtinęs notarine tvarka išsiunčia. <...>
3. Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų atsiradimo savivaldybės tarybos nario įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais nesuėjus terminui ir šį sprendimą paskelbia savo interneto svetainėje.“
Taigi Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio (su 2020 m. gegužės 28 d. pakeitimu) 1 dalyje yra nustatyti pagrindai, kuriais savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutraukiami prieš terminą, o šio straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta, kaip pašalinamas savivaldybės tarybos nario pareigų nesuderinamumas.
Paminėtina, jog iš Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 88 straipsnio pakeitimo įstatymo travaux préparatoires matyti, kad šiuo įstatymu siekta inter alia Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatas suderinti su Seimo rinkimų įstatymo 931 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu (patikslintas aiškinamasis raštas dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 88 straipsnio papildymo įstatymo ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 94 straipsnio papildymo įstatymo projektų, Pagrindinio komiteto 2016 m. gegužės 5 d. papildoma išvada Nr. 113-P-12 dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 88 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3778(2)).
8.1. Pažymėtina, kad ginčijamame Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio (2020 m. sausio 14 d. redakcija) 1 dalies 13 punkte yra įtvirtintas savivaldybės tarybos nario įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais pagrindas – savivaldybės tarybos nario išrinkimas Seimo nariu.
8.2. Pažymėtina ir tai, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio 2 dalyje (2020 m. gegužės 28 d. redakcija) yra įtvirtinta bendroji taisyklė, pagal kurią savivaldybės tarybos narys, prieš pradėdamas eiti su savivaldybės tarybos nario mandatu nesuderinamas pareigas (išskyrus Seimo nario pareigas), turi pats apsispręsti, kaip pašalinti savo pareigų nesuderinamumą su kitomis pareigomis, inter alia pareikšti savo valią atsisakyti savivaldybės tarybos nario mandato iki pradėdamas eiti su šiuo mandatu nesuderinamas pareigas.
Taip pat pažymėtina, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio 2 dalies (2020 m. gegužės 28 d. redakcija) nuostatoje „(išskyrus atvejus, kai jis išrenkamas Lietuvos Respublikos Seimo nariu)“ yra įtvirtintas pareiškėjos ginčijamas teisinis reguliavimas, pagal kurį savivaldybės tarybos narys, prieš pradėdamas eiti Seimo nario pareigas, neturi galimybės apsispręsti, kaip pašalinti savo pareigų nesuderinamumą su Seimo nario pareigomis.
8.3. Taigi Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio (2020 m. sausio 14 d. redakcija) 1 dalies 13 punkte, 2 dalies (2020 m. gegužės 28 d. redakcija) nuostatoje „(išskyrus atvejus, kai jis išrenkamas Lietuvos Respublikos Seimo nariu)“ įtvirtintu teisiniu reguliavimu yra nustatyta, kaip pašalinamas savivaldybės tarybos nario mandato nesuderinamumas su Seimo nario pareigomis: savivaldybės tarybos nario įgaliojimai pripažįstami nutrūkusiais Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, neatsižvelgiant į jo valią, vien tuo pagrindu, kad jis yra išrinktas Seimo nariu.
Pažymėtina, kad tokiu teisiniu reguliavimu yra nustatyta tik Seimo nariais išrinktiems savivaldybės tarybos nariams taikoma Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio 2 dalyje (2020 m. gegužės 28 d. redakcija) įtvirtintos bendrosios taisyklės, pagal kurią savivaldybės tarybos narys prieš pradėdamas eiti su savivaldybės tarybos nario mandatu nesuderinamas pareigas turi pats apsispręsti, kaip pašalinti savo pareigų nesuderinamumą su kitomis pareigomis, inter alia pareikšti savo valią atsisakyti savivaldybės tarybos nario mandato iki pradėdamas eiti su šiuo mandatu nesuderinamas pareigas, išimtis.
8.4. Pažymėtina ir tai, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio (2020 m. sausio 14 d. redakcija) 1 dalies 13 punkte, 2 dalies (2020 m. gegužės 28 d. redakcija) nuostatoje „(išskyrus atvejus, kai jis išrenkamas Lietuvos Respublikos Seimo nariu)“ įtvirtintas teisinis reguliavimas aiškintinas kartu su nustatytuoju Seimo rinkimų įstatymo 931 straipsnyje (2015 m. lapkričio 19 d. redakcija), pagal kurį, kaip minėta, savivaldybės tarybos narys netenka turimo mandato, neatsižvelgiant į jo valią, ir tais atvejais, kai jis yra pripažįstamas išrinktu Seimo nariu Vyriausiajai rinkimų komisijai nustačius galutinius Seimo rinkimų rezultatus, ir tais atvejais, kai, Vyriausiajai rinkimų komisijai nustačius galutinius Seimo rinkimų rezultatus, jis nebuvo pripažintas išrinktu Seimo nariu, tačiau užima laisvą Seimo nario vietą vėliau, kaip pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas pagal atitinkamą Seimo narių mandatus gavusį kandidatų sąrašą, nepriklausomai nuo to, kada jis buvo išrinktas savivaldybės tarybos nariu (inter alia meru).
Taigi pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio (2020 m. sausio 14 d. redakcija) 1 dalies 13 punkte, 2 dalies (2020 m. gegužės 28 d. redakcija) nuostatoje „(išskyrus atvejus, kai jis išrenkamas Lietuvos Respublikos Seimo nariu)“ įtvirtintą teisinį reguliavimą savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutraukiami, kai jis pripažįstamas išrinktu Seimo nariu, inter alia užimant laisvą Seimo nario vietą.
8.5. Pareiškėjos ginčijamu aspektu taip pat pažymėtina, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio (2020 m. sausio 14 d. redakcija) 1 dalies 13 punkte, 2 dalies (2020 m. gegužės 28 d. redakcija) nuostatoje „(išskyrus atvejus, kai jis išrenkamas Lietuvos Respublikos Seimo nariu)“ įtvirtintas teisinis reguliavimas tiek, kiek pagal jį, savivaldybės tarybos narį išrinkus Seimo nariu ar jam užėmus laisvą Seimo nario vietą, Vyriausioji rinkimų komisija pripažįsta savivaldybės tarybos nario įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą neatsižvelgdama į to asmens valią, yra iš esmės analogiškas įtvirtintajam Seimo rinkimų įstatymo 931 straipsnyje (2015 m. lapkričio 19 d. redakcija).
III
Konstitucijos nuostatos ir oficialioji konstitucinė doktrina
9. Kaip minėta, šioje konstitucinės justicijos byloje tiriama rinkimų įstatymuose įtvirtinto teisinio reguliavimo, susijusio su savivaldybės tarybos nario (inter alia mero) ar Europos Parlamento nario įgaliojimų nutrūkimu prieš terminą, tokį asmenį išrinkus į Seimą, atitiktis Konstitucijos 29 straipsniui, 34 straipsnio 2 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
10. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas yra universalus principas, kuriuo grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija. Konstitucinis teisinės valstybės principas – itin talpus konstitucinis principas, apimantis daug tarpusavyje susijusių imperatyvų (inter alia 2017 m. birželio 26 d., 2018 m. balandžio 12 d. nutarimai); konstitucinis teisinės valstybės principas yra susijęs inter alia su tokiais konstituciniais principais kaip Tautos suvereniteto ir demokratijos konstituciniai principai, kurie sudaro tiesioginės demokratijos formų – nacionalinių rinkimų ir referendumo – pagrindą (2019 m. vasario 15 d. nutarimas).
10.1. Konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas ir nuo Konstitucijoje, inter alia jos 29 straipsnyje, įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo (2014 m. balandžio 14 d. nutarimas).
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus teisę būti traktuojamam vienodai su kitais bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai; konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas; diferencijuotas teisinis reguliavimas, taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nelaikytinas diskriminaciniu; vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai.
10.2. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad demokratiniai rinkimų į politines atstovaujamąsias institucijas principai taip pat kildinami inter alia iš konstitucinio teisinės valstybės principo suponuojamų imperatyvų ir aiškintini atsižvelgiant į juos; konstitucinėje demokratijoje politinių atstovaujamųjų institucijų formavimui yra keliami ypatingi reikalavimai; šios institucijos negali būti formuojamos tokiu būdu, kad kiltų abejonių dėl jų legitimumo, teisėtumo, inter alia dėl to, ar renkant asmenis į politines atstovaujamąsias institucijas nebuvo pažeisti demokratinės teisinės valstybės principai (inter alia 2004 m. lapkričio 5 d. išvada, 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimas, 2012 m. spalio 26 d. išvada).
11. Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Teisę būti išrinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkimų įstatymai.“
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad šioje nuostatoje yra įtvirtinta vadinamoji pasyvioji rinkimų teisė, t. y. galimybė asmeniui Konstitucijos ir rinkimų įstatymų nustatyta tvarka kandidatuoti į atitinkamos renkamos viešosios valdžios institucijos narius, taigi siekti būti išrinktam (inter alia 2008 m. spalio 1 d., 2012 m. kovo 29 d., 2014 m. spalio 13 d. nutarimai).
11.1. Aiškindamas Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalį, Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad Konstitucijos garantuojama asmens teisė įstatyme numatytomis sąlygomis būti renkamam – svarbi asmens konstitucinė teisė (2011 m. gegužės 11 d. nutarimas); įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi įgaliojimus rinkimų įstatymuose asmeniui, kuris gali būti renkamas, nustatyti konstituciškai pagrįstus reikalavimus (sąlygas) (inter alia 2004 m. gegužės 25 d., 2011 m. lapkričio 17 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai); taigi įstatyme negali būti nustatomi tokie reikalavimai (sąlygos), kuriais būtų iškreipti ar paneigti Konstitucijoje įtvirtinti reikalavimai (sąlygos) asmeniui, kuris gali būti renkamas (2004 m. gegužės 25 d. nutarimas).
11.2. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas rinkimų santykius, susijusius su Seimo, Europos Parlamento, savivaldybių tarybų rinkimų procedūromis, pagal Konstituciją gali nustatyti inter alia tokias konstituciškai pateisinamas pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimo procedūras, kuriomis, atsižvelgiant į Seimo, Europos Parlamento, savivaldybių tarybų rinkimų specifiką, siekiama proporcingai užtikrinti šių rinkimų proceso, vykstančio netapačiu (nacionaliniu valstybiniu, Europos ir regioniniu) lygmeniu, atsakingumą, šiame procese dalyvaujančių kandidatų į Seimo narius, Europos Parlamento narius, savivaldybių tarybų narius ketinimų rimtumą (2012 m. kovo 29 d. nutarimas). Kaip tokios konstituciškai pateisinamos pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimo procedūros pavyzdį Konstitucinis Teismas 2012 m. kovo 29 d. nutarime nurodė rinkimų užstatą: įstatymų leidėjas, reguliuodamas rinkimų santykius, susijusius su Seimo, Europos Parlamento, savivaldybių tarybų rinkimais (inter alia šių rinkimų parengimo procedūromis), pagal Konstituciją gali pasirinkti rinkimų užstatą kaip rinkimų santykių reguliavimo priemonę.
11.3. Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalis aiškintina Konstitucijoje įtvirtintų visuotinai pripažintų demokratinių rinkimų į politines atstovaujamąsias institucijas principų kontekste. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijoje įtvirtinti demokratiniai rinkimų į politines atstovaujamąsias institucijas principai kyla inter alia iš Konstitucijos 34 straipsnyje eksplicitiškai įtvirtintų rinkimų teisės konstitucinių pagrindų (2019 m. vasario 15 d. nutarimas).
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijoje yra įtvirtinti visuotinai pripažinti demokratiniai rinkimų į politines atstovaujamąsias institucijas principai, kaip antai: rinkimai turi būti vykdomi remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise; pagal Konstituciją yra galimi tik tokie rinkimai, kai dėl mandato varžomasi laisvai ir sąžiningai, kai rinkėjai turi teisę ir realią galimybę pasirinkti iš kelių kandidatų, kai balsavimo metu jie gali laisvai ir nekontroliuojami pareikšti savo valią; politinės atstovaujamosios institucijos formavimui turi būti taikomi skaidrumo, viešumo reikalavimai (inter alia 2010 m. lapkričio 9 d., 2014 m. spalio 13 d., 2019 m. vasario 15 d. nutarimai); įstatymų leidėjui iš Konstitucijos kyla pareiga įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų Seimo rinkimų proceso sąžiningumą ir skaidrumą – būtinas Tautos pasitikėjimo savo atstovybe prielaidas (2004 m. lapkričio 5 d., 2008 m. lapkričio 7 d. išvados, 2012 m. kovo 29 d. nutarimas).
11.3.1. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste aktualus konstitucinis laisvų ir sąžiningų rinkimų principas. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad laisvų ir sąžiningų rinkimų principas aiškintinas atsižvelgiant į inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo suponuojamą sąžiningumo imperatyvą, pagal kurį teisinių santykių subjektai yra įpareigoti elgtis sąžiningai, nepažeisdami teisės (2019 m. vasario 15 d. nutarimas).
Pažymėtina, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 34 straipsnio 2 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, turi būti užtikrinama sąžiningas rinkimų procesas, inter alia laisvas piliečių valios pareiškimas (be kita ko, piliečiams laisvai ir nekontroliuojamiems susidarant nuomonę ir išreiškiant savo valią dėl rinkimuose dalyvaujančių kandidatų), pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžininga konkurencija. Šiurkštūs rinkimų proceso sąžiningumo principo pažeidimai sudaro prielaidas pagrįstai abejoti rinkimų rezultatų legitimumu ir teisėtumu.
Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad laisvo piliečių valios pareiškimo, be kita ko, jiems laisvai ir nekontroliuojamiems susidarant nuomonę dėl rinkimuose dalyvaujančių kandidatų, taigi ir rinkimų proceso sąžiningumo principo, pažeidimu, kuris sudarytų prielaidas abejoti rinkimų rezultatų legitimumu ir teisėtumu, savaime negali būti laikomas rinkėjų skatinimas dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinantį subjektą remiantis visuomenėje žinomų asmenų nuomone arba tokių asmenų iškėlimas kandidatais rinkimuose.
11.3.2. Šiai konstitucinės justicijos bylai aktualūs ir rinkimų proceso skaidrumo, viešumo reikalavimai. Pažymėtina, kad iš Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies nuostatos įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrinama inter alia rinkimų proceso skaidrumas, rinkėjams reikšmingos informacijos apie pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančius subjektus viešumas.
Aiškindamas Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalį kartu su 25 straipsnyje įtvirtinta visuomenės teise gauti informaciją, Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad visuomenės interesas būti informuotai ypač svarbus politinių atstovaujamųjų institucijų rinkimų procese (inter alia 2011 m. lapkričio 17 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai); įstatymų leidėjas, reguliuodamas rinkimų santykius, susijusius inter alia su rinkimų procedūromis, pagal Konstituciją gali nustatyti inter alia tokias konstituciškai pateisinamas pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimo procedūras, kuriomis (taikomais procedūriniais reikalavimais) siekiama užtikrinti rinkimų proceso skaidrumą ir rinkėjams reikšmingos informacijos apie pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančius subjektus viešumą (2012 m. kovo 29 d. nutarimas); rinkimų procese turi būti sudarytos realios galimybės aktyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems asmenims, sprendžiantiems dėl kandidato tinkamumo būti Seimo nariu, gauti informaciją apie svarbius tokio asmens gyvenimo faktus, galinčius turėti reikšmės jam atstovaujant rinkėjų interesams ir tvarkant viešuosius reikalus (inter alia 2011 m. lapkričio 17 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai).
Šiame kontekste pažymėtina, kad rinkėjui reikšminga informacija apie pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančius subjektus pagal Konstituciją yra ir tokia informacija, kad asmuo, siekiantis būti išrinktas Seimo nariu, eina kitas, su Seimo nario pareigomis nesuderinamas, pareigas, inter alia kitoje politinėje atstovaujamojoje institucijoje, į kurią yra išrinktas. Tokia informacija yra vieša ir lengvai prieinama, taigi rinkėjai turi galimybę atsižvelgti į ją, laisvai ir nekontroliuojami susidaryti nuomonę apie atitinkamą rinkimuose dalyvaujantį kandidatą, inter alia jo ketinimų eiti atitinkamas renkamas pareigas rimtumą, ir apsispręsti, ar balsuoti už tokį kandidatą ar kandidatų sąrašą, į kurį jis įrašytas.
11.3.3. Taigi šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, jog pagal Konstituciją, inter alia jos 34 straipsnio 2 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, negali būti nustatytas toks rinkimų teisinis reguliavimas, kuris būtų grindžiamas vien prezumpcija, kad rinkimų procesas būtų nesąžiningas, jeigu jame dalyvautų visuomenėje žinomi asmenys, inter alia asmenys, einantys pareigas kitoje politinėje atstovaujamojoje institucijoje, arba kad inter alia tokie asmenys, dalyvaudami rinkimuose į tam tikras politines atstovaujamąsias institucijas, savaime yra nesąžiningi ar jų ketinimai eiti atitinkamas renkamas pareigas, inter alia įgyti Seimo nario mandatą, nėra rimti.
12. Šiai konstitucinės justicijos bylai aktualios Konstitucijos 59 straipsnio 2, 3 dalių nuostatos, 60 straipsnio 1 dalies nuostatos, susijusios su Seimo nario priesaika ir jo pareigų nesuderinamumu su kitomis pareigomis.
12.1. Konstitucijos 59 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai; šio straipsnio 3 dalyje inter alia nustatyta, kad Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato.
Aiškindamas Konstitucijos 59 straipsnio 2 dalį, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog joje įtvirtinta nuostata reiškia, kad tol, kol išrinktasis Seimo narys neprisiekia, jis neturi visų Tautos atstovo teisių – toks išrinktas Seimo narys dar nėra Tautos atstovas, jis dar neturi Seimo nario įgaliojimų ir dar negali jų vykdyti; pagal Konstituciją Seimo nario išrinkimas savaime nereiškia, kad išrinktas Seimo narys įgyja visas Tautos atstovo teises; visų Tautos atstovo teisių įgijimas Konstitucijoje yra siejamas su Seimo nario priesaika, kurią išrinktas Seimo narys turi duoti Seimo posėdyje (2004 m. liepos 1 d. nutarimas).
Aiškindamas Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalį, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog atsisakymas prisiekti, priesaikos davimas su išlyga arba priesaikos teksto pakeitimas, atsisakymas pasirašyti priesaikos tekstą pagal Konstituciją reiškia, kad asmuo negali pradėti eiti savo pareigų: jeigu asmuo, išrinktas Seimo nariu, neprisiekia, Seimas turi priimti nutarimą dėl Seimo nario mandato netekimo (2004 m. gegužės 25 d. nutarimas).
Taigi pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 59 straipsnio 2, 3 dalis asmuo, išrinktas Seimo nariu, gali atsisakyti prisiekti ir kartu patirti neišvengiamus teisinius padarinius – netekti Seimo nario mandato; kitaip tariant, asmuo, net ir išrinkus jį Seimo nariu, turi teisę apsispręsti, ar įgyti Tautos atstovo įgaliojimus duodant priesaiką, ar neprisiekti (prisiekti su išlygomis) ir kartu netekti Seimo nario mandato.
12.2. Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, kad Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. Kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, šioje nuostatoje yra įtvirtintas Seimo nario pareigų nesuderinamumo su kitomis pareigomis bei darbu principas (2004 m. liepos 1 d. nutarimas).
Aiškindamas šį konstitucinį principą, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją negalima tokia teisinė situacija, kai Seimo narys yra darbo santykiais susijęs su kuria nors valstybės, savivaldybės įmone, įstaiga, organizacija, privačia įmone, įstaiga ar organizacija, taip pat su kuria nors visuomenine organizacija, profesine sąjunga, politine partija, asociacija ar kitokiu susivienijimu (nepriklausomai nuo jo pavadinimo), išskyrus pačioje Konstitucijoje expressis verbis nurodytą arba implicitiškai numatytą darbą (pareigas); šis konstitucinis draudimas reiškia ir tai, kad asmuo, išrinktas Seimo nariu, iki pirmojo naujai išrinkto Seimo posėdžio, kuriame jis prisieks, privalo nutraukti darbo santykius visose valstybės, savivaldybių įmonėse, įstaigose, organizacijose, privačiose įmonėse, įstaigose, organizacijose, taip pat visuomeninėse organizacijose, profesinėse sąjungose, politinėse partijose, asociacijose ar kitokiuose susivienijimuose (nepriklausomai nuo jų pavadinimo) (2005 m. vasario 10 d. sprendimas); Konstitucijoje yra nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad Seimo nario pareigų nesuderinamumas su jokiomis kitomis pareigomis ar darbu (išskyrus Konstitucijoje numatytas išimtis) Seimo nariui taikomas nuo to momento, kai jis įgyja visas Tautos atstovo teises, t. y. kai jis prisiekia (2004 m. liepos 1 d. nutarimas).
12.3. Šiame kontekste paminėtina, kad pagal Konstitucijos 63 straipsnio 7 punktą Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, jeigu jis neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis.
Aiškindamas šią konstitucinę nuostatą, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad paaiškėjus, jog susidarė tokia teisinė situacija, kad davęs priesaiką Seimo narys yra neatsisakęs darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis, pagal Konstituciją Seimui kyla pareiga nutraukti tokio Seimo nario įgaliojimus (2005 m. vasario 10 d. sprendimas). Pažymėtina, kad tokia Seimo pareiga inter alia kiltų tada, jeigu prisiekęs Seimo narys nebūtų atsisakęs Europos Parlamento nario ar savivaldybės tarybos nario mandato.
12.4. Taigi pagal Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalį, aiškinamą kartu su 59 straipsnio 2, 3 dalimis, Seimo nario pareigų nesuderinamumo su kitomis pareigomis bei darbu principas ir iš jo išplaukianti pareiga asmeniui, išrinktam Seimo nariu, iki duodant Seimo nario priesaiką atsistatydinti iš su Seimo nario pareigomis nesuderinamų kitų pareigų arba nutraukti su Seimo nario pareigomis nesuderinamus darbo santykius reiškia ne tai, kad asmenys, einantys pareigas, pagal Konstituciją nesuderinamas su Seimo nario pareigomis (inter alia Europos Parlamento nario ar savivaldybės tarybos nario pareigas), neturi teisės siekti būti išrinkti Seimo nariais (t. y. kad jie neturi pasyviosios rinkimų teisės renkant Seimo narius), o tai, kad jei tokias pareigas einantis asmuo išrenkamas į Seimą, jis iki duodamas Seimo nario priesaiką privalo apsispręsti, ar eiti savo turimas pareigas (inter alia Europos Parlamento nario, savivaldybės tarybos nario pareigas), ar įgyti ir pradėti vykdyti Seimo nario įgaliojimus.
12.5. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas, aiškindamas panašų konstitucinį savivaldybės tarybos nario pareigų nesuderinamumo su kitomis pareigomis, inter alia Seimo nario pareigomis, principą, yra pažymėjęs, jog Konstitucijoje įtvirtinti reikalavimai (inter alia joje įtvirtintas dvigubo mandato draudimo principas) reiškia ne tai, kad nurodyti asmenys neturi teisės siekti būti išrinkti savivaldybių tarybų nariais (t. y. kad jie neturi pasyviosios rinkimų teisės renkant savivaldybių tarybų narius), bet tai, kad jeigu susidaro tokia teisinė situacija, kai inter alia asmuo, vykdantis funkcijas įgyvendinant valstybės valdžią, išrenkamas savivaldybės tarybos nariu, jis iki naujai išrinktai savivaldybės tarybai susirenkant į pirmąjį posėdį privalo apsispręsti, ar eiti savo ankstesnes pareigas, ar būti savivaldybės tarybos nariu (2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas).
13. Minėta ir tai, kad pareiškėja abejoja ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktimi Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai.
Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta: „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą <...>“
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostata, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą, – tai bendro pobūdžio norma, kuri remiasi visuotinai pripažinta žmogaus laisvės koncepcija (1999 m. kovo 4 d. nutarimas) ir reiškia galimybę savo nuožiūra, t. y. laisvai apsisprendžiant, pasirinkti užsiėmimo rūšį (1996 m. liepos 10 d. nutarimas). Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą yra viena iš būtinų žmogaus, asmenybės gyvybinių poreikių tenkinimo, deramos padėties visuomenėje užsitikrinimo sąlygų (1999 m. kovo 4 d., 2003 m. liepos 4 d. nutarimai); taigi pagal Konstituciją asmuo, siekiantis įgyvendinti savo konstitucinę teisę į darbą, turi teisę laisvai apsispręsti, ar rinktis darbą privačioje srityje arba privatų verslą, ar siekti būti priimtas į valstybės tarnybą; ši Konstitucijos nuostata suponuoja valstybės, įstatymų leidėjo pareigą sudaryti teisines prielaidas įgyvendinti šią teisę (1999 m. kovo 4 d., 2003 m. liepos 4 d. nutarimai).
IV
Seimo rinkimų įstatymo 931 straipsnio (2015 m. lapkričio 19 d. redakcija),
Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 94 straipsnio 7 punkto (2016 m. birželio 30 d. redakcija), 97 straipsnio 2 dalies (2016 m. birželio 30 d. redakcija),
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio (2020 m. sausio 14 d. redakcija) 1 dalies 13 punkto, 2 dalies (2020 m. gegužės 28 d. redakcija) atitikties Konstitucijai vertinimas
14. Kaip minėta, šioje konstitucinės justicijos byloje tiriama Seimo rinkimų įstatymo 931 straipsnio (2015 m. lapkričio 19 d. redakcija), Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 97 straipsnio 2 dalies (2016 m. birželio 30 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad tuo atveju, kai Europos Parlamento narys išrenkamas Seimo nariu, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų nuo šio pagrindo atsiradimo Europos Parlamento nario įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais prieš terminą, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio (2020 m. sausio 14 d. redakcija) 1 dalies 13 punkto, 2 dalies (2020 m. gegužės 28 d. redakcija) tiek, kiek ji netaikoma savivaldybės tarybos nariams, išrinktiems Seimo nariais, atitiktis Konstitucijos 29 straipsniui, 34 straipsnio 2 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
15. Pareiškėjos teigimu, minėtuose rinkimų įstatymuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu savivaldybės tarybos nario (inter alia mero) arba Europos Parlamento nario pareigas einančiam asmeniui, išrinktam į Seimą, užkertamas kelias apsispręsti, kurias pareigas eiti toliau. Kadangi, pasak pareiškėjos, visų Seimo nario teisių įgijimas yra siejamas su Seimo nario priesaika, kurią išrinktasis Seimo narys turi duoti Seimo posėdyje, tol, kol į Seimą išrinktas asmuo nėra prisiekęs, nėra teisiškai pagrįstų priežasčių riboti kitų tuo metu to asmens turimų įgaliojimų.
16. Vertinant pareiškėjos ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai, pažymėtina, kad, kaip minėta:
– Konstitucijoje įtvirtinti demokratiniai rinkimų į politines atstovaujamąsias institucijas principai kyla inter alia iš Konstitucijos 34 straipsnyje eksplicitiškai įtvirtintų rinkimų teisės konstitucinių pagrindų, taip pat iš konstitucinio teisinės valstybės principo suponuojamų imperatyvų ir aiškintini atsižvelgiant į juos;
– Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalyje garantuojama asmens teisė įstatyme numatytomis sąlygomis būti renkamam – svarbi asmens konstitucinė teisė; įstatyme negali būti nustatomi tokie reikalavimai (sąlygos), kuriais būtų iškreipti ar paneigti Konstitucijoje įtvirtinti reikalavimai (sąlygos) asmeniui, kuris gali būti renkamas;
– pagal Konstituciją, inter alia jos 34 straipsnio 2 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, turi būti užtikrinama sąžiningas rinkimų procesas, inter alia laisvas piliečių valios pareiškimas, pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžininga konkurencija; laisvo piliečių valios pareiškimo, be kita ko, jiems laisvai ir nekontroliuojamiems susidarant nuomonę dėl rinkimuose dalyvaujančių kandidatų, taigi ir rinkimų proceso sąžiningumo principo, pažeidimu, kuris sudarytų prielaidas abejoti rinkimų rezultatų legitimumu ir teisėtumu, savaime negali būti laikomas rinkėjų skatinimas dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinantį subjektą remiantis visuomenėje žinomų asmenų nuomone arba tokių asmenų iškėlimas kandidatais rinkimuose;
– iš Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrinama inter alia rinkimų proceso skaidrumas, pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžininga konkurencija, rinkėjams reikšmingos informacijos apie juos viešumas; rinkimų procese turi būti sudarytos realios galimybės aktyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems asmenims, sprendžiantiems dėl kandidato tinkamumo būti Seimo nariu, gauti informaciją apie svarbius tokio asmens gyvenimo faktus, galinčius turėti reikšmės jam atstovaujant rinkėjų interesams ir tvarkant viešuosius reikalus; rinkėjui reikšminga informacija apie pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančius subjektus pagal Konstituciją yra ir tokia informacija, kad asmuo, siekiantis būti išrinktas Seimo nariu, eina kitas, su Seimo nario pareigomis nesuderinamas, pareigas, inter alia kitoje politinėje atstovaujamojoje institucijoje, į kurią yra išrinktas; tokia informacija yra vieša ir lengvai prieinama, taigi rinkėjai turi galimybę atsižvelgti į ją, laisvai ir nekontroliuojami susidaryti nuomonę apie atitinkamą rinkimuose dalyvaujantį kandidatą, inter alia jo ketinimų eiti atitinkamas renkamas pareigas rimtumą, ir apsispręsti, ar balsuoti už tokį kandidatą ar kandidatų sąrašą, į kurį jis įrašytas;
– pagal Konstituciją, inter alia jos 34 straipsnio 2 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, negali būti nustatytas toks rinkimų teisinis reguliavimas, kuris būtų grindžiamas vien prezumpcija, kad rinkimų procesas būtų nesąžiningas, jeigu jame dalyvautų visuomenėje žinomi asmenys, inter alia asmenys, einantys pareigas kitoje politinėje atstovaujamojoje institucijoje, ar kad inter alia tokie asmenys, dalyvaudami rinkimuose į tam tikras politines atstovaujamąsias institucijas, savaime yra nesąžiningi ar jų ketinimai eiti atitinkamas renkamas pareigas, inter alia įgyti Seimo nario mandatą, nėra rimti;
– pagal Konstitucijos 59 straipsnio 2, 3 dalis asmuo, išrinktas Seimo nariu, gali atsisakyti prisiekti ir kartu patirti neišvengiamus teisinius padarinius – netekti Seimo nario mandato, t. y. jis turi teisę apsispręsti, ar įgyti Tautos atstovo įgaliojimus duodant priesaiką, ar neprisiekti (prisiekti su išlygomis) ir kartu netekti Seimo nario mandato;
– pagal Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalį, aiškinamą kartu su 59 straipsnio 2, 3 dalimis, Seimo nario pareigų nesuderinamumo su kitomis pareigomis bei darbu principas ir iš jo išplaukianti pareiga asmeniui, išrinktam Seimo nariu, iki duodant Seimo nario priesaiką atsistatydinti iš su Seimo nario pareigomis nesuderinamų kitų pareigų arba nutraukti su Seimo nario pareigomis nesuderinamus darbo santykius reiškia ne tai, kad asmenys, einantys pareigas, pagal Konstituciją nesuderinamas su Seimo nario pareigomis (inter alia Europos Parlamento nario ar savivaldybės tarybos nario pareigas), neturi teisės siekti būti išrinkti Seimo nariais (t. y. kad jie neturi pasyviosios rinkimų teisės renkant Seimo narius), o tai, kad jei tokias pareigas einantis asmuo išrenkamas į Seimą, jis iki duodamas Seimo nario priesaiką privalo apsispręsti, ar eiti savo turimas pareigas (inter alia Europos Parlamento nario, savivaldybės tarybos nario pareigas), ar įgyti ir pradėti vykdyti Seimo nario įgaliojimus.
17. Minėta, kad pagal Seimo rinkimų įstatymo 931 straipsnyje (2015 m. lapkričio 19 d. redakcija) įtvirtintą teisinį reguliavimą savivaldybės tarybos nario (inter alia mero) ar Europos Parlamento nario įgaliojimai Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu pripažįstami nutrūkusiais prieš terminą neatsižvelgiant į tokį mandatą turinčio asmens valią; savivaldybės tarybos narys (inter alia meras) ar Europos Parlamento narys netenka turimo mandato vien tuo pagrindu, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu konstatuojama, jog asmuo yra išrinktas Seimo nariu arba juo tapo užimdamas laisvą Seimo nario vietą.
Minėta ir tai, kad pagal šį ginčijamą teisinį reguliavimą savivaldybės tarybos narys (inter alia meras) ar Europos Parlamento narys netenka turimo mandato, neatsižvelgiant į jo valią, ir tais atvejais, kai jis, turėdamas šį mandatą, yra pripažįstamas išrinktu Seimo nariu Vyriausiajai rinkimų komisijai nustačius galutinius Seimo rinkimų rezultatus, ir tais atvejais, kai, Vyriausiajai rinkimų komisijai nustačius galutinius Seimo rinkimų rezultatus, jis nebuvo pripažintas išrinktu Seimo nariu, tačiau užima laisvą Seimo nario vietą vėliau, kaip pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas pagal atitinkamą Seimo narių mandatus gavusį kandidatų sąrašą, nepriklausomai nuo to, kada jis buvo išrinktas savivaldybės tarybos nariu (inter alia meru) ar Europos Parlamento nariu (inter alia tada, kai jis savivaldybės tarybos nario (inter alia mero) ar Europos Parlamento nario mandatą įgyja jau po Seimo rinkimų galutinių rezultatų nustatymo).
17.1. Taigi pažymėtina, kad pagal ginčijamą Seimo rinkimų įstatymo 931 straipsnyje (2015 m. lapkričio 19 d. redakcija) įtvirtintą teisinį reguliavimą Seimo nariu išrinktam savivaldybės tarybos nariui (inter alia merui) ar Europos Parlamento nariui nesuteikta teisė iki duodant Seimo nario priesaiką apsispręsti, ar eiti savo turimas savivaldybės tarybos nario, mero arba Europos Parlamento nario pareigas, ar įgyti ir pradėti vykdyti Seimo nario įgaliojimus. Kartu tokiu teisiniu reguliavimu pasunkinamas asmenų, turinčių savivaldybės tarybos nario (inter alia mero) ar Europos Parlamento nario mandatą, teisės būti išrinktiems Seimo nariais (t. y. pasyviosios rinkimų teisės) įgyvendinimas, nes išrinkti į Seimą jie, neatsižvelgiant į jų valią, netenka turimo mandato.
17.2. Pažymėtina ir tai, kad, kaip minėta, Seimo rinkimų įstatymo 931 straipsnyje (2015 m. lapkričio 19 d. redakcija) įtvirtintu teisiniu reguliavimu, pagal kurį savivaldybės tarybos narys (inter alia meras) ar Europos Parlamento narys, išrinktas Seimo nariu ar juo tapęs užimdamas laisvą Seimo nario vietą, netenka turėto mandato, siekta užkirsti kelią rinkėjų apgaudinėjimui.
Konstatuotina, kad Seimo rinkimų įstatymo 931 straipsnyje (2015 m. lapkričio 19 d. redakcija) įtvirtintas teisinis reguliavimas vertintinas kaip pagrįstas vien prezumpcija, kad savivaldybės tarybos nario (inter alia mero) ar Europos Parlamento nario pareigas einantys asmenys, dalyvaujantys Seimo rinkimuose, savaime yra nesąžiningi, o jų ketinimai įgyti Seimo nario mandatą nėra rimti. Tokiu teisiniu reguliavimu nėra atsižvelgiama į tai, kad informacija, jog Seimo rinkimuose dalyvaujantys asmenys eina savivaldybės tarybos nario (inter alia mero) ar Europos Parlamento nario pareigas, yra vieša ir lengvai prieinama ir kad rinkėjai turi galimybę atsižvelgę į tokią informaciją, laisvai ir nekontroliuojami susidaryti nuomonę apie atitinkamą rinkimuose dalyvaujantį kandidatą, inter alia jo ketinimų eiti Seimo nario pareigas rimtumą, ir apsispręsti, ar balsuoti už tokį kandidatą ar kandidatų sąrašą, į kurį jis įrašytas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad ginčijamas teisinis reguliavimas yra būtinas siekiant užkirsti kelią rinkėjų apgaudinėjimui.
17.3. Vadinasi, Seimo rinkimų įstatymo 931 straipsnyje (2015 m. lapkričio 19 d. redakcija) įtvirtintu teisiniu reguliavimu nepaisyta iš Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies kylančio imperatyvo nenustatyti tokių reikalavimų (sąlygų), kuriais būtų iškreipti ar paneigti Konstitucijoje įtvirtinti reikalavimai (sąlygos) asmeniui, kuris gali būti renkamas, taip pat iš Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio reikalavimo rinkimų teisiniu reguliavimu užtikrinti sąžiningą rinkimų procesą, inter alia laisvos piliečių valios pareiškimą, be kita ko, nesivadovaujant vien prezumpcija, kad Seimo rinkimų procesas yra nesąžiningas, jeigu jame dalyvauja visuomenėje žinomi asmenys, inter alia asmenys, einantys pareigas kitoje politinėje atstovaujamojoje institucijoje, ar kad inter alia tokie asmenys, dalyvaudami rinkimuose į Seimą, savaime yra nesąžiningi arba jų ketinimai įgyti Seimo nario mandatą nėra rimti.
Kartu pažymėtina, kad Seimo rinkimų įstatymo 931 straipsnyje (2015 m. lapkričio 19 d. redakcija) įtvirtintu teisiniu reguliavimu paneigta Konstitucijos 59 straipsnio 2, 3 dalių nuostatų suponuojama išrinkto Seimo nario teisė apsispręsti, ar įgyti Tautos atstovo įgaliojimus duodant priesaiką, ar neprisiekti (prisiekti su išlygomis) ir kartu netekti Seimo nario mandato; šiuo teisiniu reguliavimu taip pat pažeista Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalis, aiškinama kartu su 59 straipsnio 2, 3 dalimis, pagal kurią asmuo, išrinktas Seimo nariu, privalo atsistatydinti iš su Seimo nario pareigomis nesuderinamų kitų pareigų, inter alia savivaldybės tarybos nario ar Europos Parlamento nario pareigų, būtent iki duodamas Seimo nario priesaiką.
18. Tai konstatavęs, Konstitucinis Teismas šioje konstitucinės justicijos byloje toliau netirs, ar Seimo rinkimų įstatymo 931 straipsnis (2015 m. lapkričio 19 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai.
19. Kaip minėta, pareiškėja taip pat ginčija Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 97 straipsnio 2 dalies (2016 m. birželio 30 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad tuo atveju, kai Europos Parlamento narys išrenkamas Seimo nariu, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų nuo šio pagrindo atsiradimo Europos Parlamento nario įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais prieš terminą, atitiktį Konstitucijos 29 straipsniui, 34 straipsnio 2 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
19.1. Minėta, kad pagal ginčijamą Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 97 straipsnio 2 dalies (2016 m. birželio 30 d. redakcija) nuostatą „tuo atveju, kai Europos Parlamento narys išrenkamas Lietuvos Respublikos Seimo nariu, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų nuo šio pagrindo atsiradimo Europos Parlamento nario įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais prieš terminą“ Europos Parlamento nario mandatą turintis asmuo netenka šio mandato Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, kai yra išrenkamas Seimo nariu.
19.2. Taip pat minėta, jog su ginčijamu teisiniu reguliavimu yra susijęs Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 94 straipsnio 7 punktas (2016 m. birželio 30 d. redakcija), kuriame nustatyta, kad Europos Parlamento nario įgaliojimus nutrūkusiais Vyriausioji rinkimų komisija pripažįsta „Europos Parlamento narį išrinkus Lietuvos Respublikos Seimo nariu“.
19.3. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog jis, nustatęs, kad Konstitucijai prieštarauja pareiškėjo neginčijamos nuostatos, įtvirtintos tame pačiame teisės akte, kurio kitų nuostatų atitiktį Konstitucijai pareiškėjas ginčija, privalo tai konstatuoti (2014 m. liepos 11 d., 2015 m. birželio 11 d. nutarimai). Konstitucinio teisingumo įgyvendinimas suponuoja tai, kad Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas (jo dalis) turi būti pašalintas iš teisės sistemos (inter alia 2001 m. lapkričio 29 d., 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimai).
20. Minėta, jog ginčijamoje Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 97 straipsnio 2 dalies (2016 m. birželio 30 d. redakcija) nuostatoje „tuo atveju, kai Europos Parlamento narys išrenkamas Lietuvos Respublikos Seimo nariu, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų nuo šio pagrindo atsiradimo Europos Parlamento nario įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais prieš terminą“ ir su ja susijusiame šio įstatymo 94 straipsnio 7 punkte (2016 m. birželio 30 d. redakcija) įtvirtintu teisiniu reguliavimu yra nustatyta, kad Europos Parlamento nario įgaliojimai pripažįstami nutrūkusiais Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, neatsižvelgiant į jo valią, vien tuo pagrindu, kad jis yra išrinktas Seimo nariu arba juo tampa užimdamas laisvą Seimo nario vietą.
Minėta ir tai, kad Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 94 straipsnio 7 punkte (2016 m. birželio 30 d. redakcija), 97 straipsnio 2 dalies (2016 m. birželio 30 d. redakcija) nuostatoje „tuo atveju, kai Europos Parlamento narys išrenkamas Lietuvos Respublikos Seimo nariu, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų nuo šio pagrindo atsiradimo Europos Parlamento nario įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais prieš terminą“ įtvirtintas teisinis reguliavimas tiek, kiek pagal jį, Europos Parlamento narį išrinkus Seimo nariu ar jam užėmus laisvą Seimo nario vietą, Vyriausioji rinkimų komisija pripažįsta Europos Parlamento nario įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą neatsižvelgdama į to asmens valią, yra iš esmės analogiškas įtvirtintajam Seimo rinkimų įstatymo 931 straipsnyje (2015 m. lapkričio 19 d. redakcija).
20.1. Šiame nutarime konstatavus, kad Seimo rinkimų įstatymo 931 straipsnis (2015 m. lapkričio 19 d. redakcija) prieštarauja Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai, 59 straipsnio 2, 3 dalims, 60 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, remiantis tais pačiais argumentais konstatuotina ir tai, kad šioms Konstitucijos nuostatoms prieštarauja ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 94 straipsnio 7 punktas (2016 m. birželio 30 d. redakcija), 97 straipsnio 2 dalies (2016 m. birželio 30 d. redakcija) nuostata „tuo atveju, kai Europos Parlamento narys išrenkamas Lietuvos Respublikos Seimo nariu, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų nuo šio pagrindo atsiradimo Europos Parlamento nario įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais prieš terminą“.
20.2. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 94 straipsnio 7 punktas (2016 m. birželio 30 d. redakcija), 97 straipsnio 2 dalies (2016 m. birželio 30 d. redakcija) nuostata „tuo atveju, kai Europos Parlamento narys išrenkamas Lietuvos Respublikos Seimo nariu, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų nuo šio pagrindo atsiradimo Europos Parlamento nario įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais prieš terminą“ prieštarauja Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai, 59 straipsnio 2, 3 dalims, 60 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
21. Tai konstatavęs, Konstitucinis Teismas toliau šioje konstitucinės justicijos byloje netirs, ar Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 97 straipsnio 2 dalis (2016 m. birželio 30 d. redakcija) tiek, kiek nurodyta pareiškėjos, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai.
22. Kaip minėta, pareiškėja taip pat ginčija Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio (2020 m. sausio 14 d. redakcija) 1 dalies 13 punkto, 2 dalies (2020 m. gegužės 28 d. redakcija) tiek, kiek ji netaikoma savivaldybės tarybos nariams, išrinktiems Seimo nariais, atitiktį Konstitucijos 29 straipsniui, 34 straipsnio 2 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
22.1. Minėta, jog ginčijamuose Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio (2020 m. sausio 14 d. redakcija) 1 dalies 13 punkte, 2 dalies (2020 m. gegužės 28 d. redakcija) nuostatoje „(išskyrus atvejus, kai jis išrenkamas Lietuvos Respublikos Seimo nariu)“ įtvirtintu teisiniu reguliavimu yra nustatyta, kad savivaldybės tarybos nario įgaliojimai pripažįstami nutrūkusiais Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, neatsižvelgiant į jo valią, vien tuo pagrindu, kad jis yra išrinktas Seimo nariu arba juo tampa užimdamas laisvą Seimo nario vietą.
22.2. Minėta ir tai, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio (2020 m. sausio 14 d. redakcija) 1 dalies 13 punkte, 2 dalies (2020 m. gegužės 28 d. redakcija) nuostatoje „(išskyrus atvejus, kai jis išrenkamas Lietuvos Respublikos Seimo nariu)“ įtvirtintas teisinis reguliavimas tiek, kiek pagal jį, savivaldybės tarybos narį išrinkus Seimo nariu ar jam užėmus laisvą Seimo nario vietą, Vyriausioji rinkimų komisija pripažįsta savivaldybės tarybos nario įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą neatsižvelgdama į to asmens valią, yra iš esmės analogiškas įtvirtintajam Seimo rinkimų įstatymo 931 straipsnyje (2015 m. lapkričio 19 d. redakcija).
22.3. Šiame nutarime konstatavus, kad Seimo rinkimų įstatymo 931 straipsnis (2015 m. lapkričio 19 d. redakcija) prieštarauja Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai, 59 straipsnio 2, 3 dalims, 60 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, remiantis tais pačiais argumentais konstatuotina ir tai, kad šioms Konstitucijos nuostatoms prieštarauja ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio (2020 m. sausio 14 d. redakcija) 1 dalies 13 punktas, 2 dalies (2020 m. gegužės 28 d. redakcija) nuostata „(išskyrus atvejus, kai jis išrenkamas Lietuvos Respublikos Seimo nariu)“.
22.4. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio (2020 m. sausio 14 d. redakcija) 1 dalies 13 punktas, 2 dalies (2020 m. gegužės 28 d. redakcija) nuostata „(išskyrus atvejus, kai jis išrenkamas Lietuvos Respublikos Seimo nariu)“ prieštarauja Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai, 59 straipsnio 2, 3 dalims, 60 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
23. Tai konstatavęs, Konstitucinis Teismas toliau šioje konstitucinės justicijos byloje netirs, ar Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio (2020 m. sausio 14 d. redakcija) 1 dalies 13 punktas, 2 dalis (2020 m. gegužės 28 d. redakcija) tiek, kiek nurodyta pareiškėjos, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai.
V
Bylos dalies dėl Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 51, 9, 10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 43, 51, 55, 56, 61, 671, 89, 91, 92, 97 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 931 straipsniu įstatymo atitikties Konstitucijai nutraukimas
24. Kaip minėta, pareiškėja prašo ištirti, be kita ko, Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo atitiktį Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams pagal priėmimo tvarką.
25. Pareiškėja Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo atitiktimi Konstitucijai pagal priėmimo tvarką abejoja dėl to, kad Seimo rinkimų įstatymą papildyti 931 straipsniu pasiūlyta jau po Seimo rinkimų įstatymą keičiančio įstatymo projekto pateikimo Seimo posėdyje, t. y., pasak pareiškėjos, praleidus savarankišką ir būtiną įstatymų leidybos procedūros stadiją – įstatymo projekto pateikimą Seimo posėdyje, nes pasiūlymų teikimas svarstomam įstatymo projektui nėra tapatus įstatymų leidybos iniciatyvos teisei teikiant pačius įstatymų projektus.
Vadinasi, pareiškėjos abejonės ginčijamo Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo atitiktimi Konstitucijai pagal priėmimo tvarką iš esmės grindžiamos tuo, kad Seimo rinkimų įstatymas 931 straipsniu buvo papildytas nesilaikant nustatytos įstatymų priėmimo tvarkos.
26. Šiame nutarime konstatuota, kad Seimo rinkimų įstatymo 931 straipsnis prieštarauja Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai, 59 straipsnio 2, 3 dalims, 60 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad kiekvienas Seimo priimtas teisės aktas (jo dalis), Konstitucinio Teismo nutarimu pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, yra visam laikui pašalinamas iš Lietuvos teisės sistemos, jis niekada nebegalės būti taikomas (inter alia 2006 m. rugpjūčio 8 d., 2008 m. vasario 1 d., 2015 m. sausio 14 d. sprendimai).
Taigi, Konstituciniam Teismui šiuo nutarimu pripažinus Seimo rinkimų įstatymo 931 straipsnį prieštaraujančiu Konstitucijai, jis visam laikui yra pašalintas iš Lietuvos teisės sistemos.
27. Vadinasi, Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo atitikties Konstitucijai pagal priėmimo tvarką tyrimas tiek, kiek šio įstatymo projektas 931 straipsniu buvo papildytas jau po įstatymo projekto pateikimo Seimo posėdyje, yra beprasmis, todėl šioje konstitucinės justicijos bylos dalyje nebeliko tyrimo dalyko.
Konstitucinio Teismo įstatymo 80 straipsnio, kuriuo reglamentuojamas Konstitucinio Teismo atsisakymas nagrinėti paklausimą, 2 dalyje nustatyta, kad jeigu paklausimo nagrinėjimo metu nebelieka nagrinėjimo dalyko, Konstitucinis Teismas šiuo pagrindu nutraukia pradėtą teiseną. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ši Konstitucinio Teismo įstatymo nuostata mutatis mutandis taikytina ir prašymų ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui) nagrinėjimui bei atitinkamų sprendimų priėmimui (inter alia 2015 m. rugsėjo 29 d., 2016 m. sausio 26 d. nutarimai).
Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 3 dalį, jeigu atsisakymo nagrinėti prašymą pagrindai buvo nustatyti pradėjus nagrinėti bylą Konstitucinio Teismo posėdyje, priimamas sprendimas nutraukti bylą.
28. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, šios konstitucinės justicijos bylos dalis dėl Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo atitikties Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams nutrauktina.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53, 531, 54, 55, 56 straipsniais, 69 straipsnio 3 dalimi, 80 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
nutaria:
1. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 931 straipsnis (2015 m. lapkričio 19 d. redakcija, TAR, 2015-11-27, Nr. 18860) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai, 59 straipsnio 2, 3 dalims, 60 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
2. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 94 straipsnio 7 punktas (2016 m. birželio 30 d. redakcija, TAR, 2016-07-15, Nr. 20665), 97 straipsnio 2 dalies (2016 m. birželio 30 d. redakcija, TAR, 2016-07-15, Nr. 20665) nuostata „tuo atveju, kai Europos Parlamento narys išrenkamas Lietuvos Respublikos Seimo nariu, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų nuo šio pagrindo atsiradimo Europos Parlamento nario įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais prieš terminą“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai, 59 straipsnio 2, 3 dalims, 60 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
3. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio (2020 m. sausio 14 d. redakcija, TAR, 2020-01-31, Nr. 2278) 1 dalies 13 punktas, 2 dalies (2020 m. gegužės 28 d. redakcija, TAR, 2020-06-11, Nr. 12827) nuostata „(išskyrus atvejus, kai jis išrenkamas Lietuvos Respublikos Seimo nariu)“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai, 59 straipsnio 2, 3 dalims, 60 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
4. Nutraukti bylos dalį pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 51, 9, 10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 43, 51, 55, 56, 61, 671, 89, 91, 92, 97 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 931 straipsniu įstatymas Nr. XII-2052 tuo aspektu, kad, svarstant po pateikimo šį įstatymo projektą Seimo posėdyje, jis papildytas iš esmės kitokiu teisiniu reguliavimu, siūlytu nustatyti kitame įstatymo projekte, kuris nebuvo pateiktas Seimo posėdžiui, pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams.
Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
Gintaras Goda
Vytautas Greičius
Danutė Jočienė
Giedrė Lastauskienė
Algis Norkūnas
Daiva Petrylaitė
Janina Stripeikienė
Dainius Žalimas