KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMO PIRMININKAS
ĮSAKYMAS
DĖL 2017 M. SAUSIO 3 D. ĮSAKYMO NR. V-1 „DĖL BYLŲ PASKIRSTYMO TEISĖJAMS IR TEISĖJŲ KOLEGIJŲ SUDARYMO KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISME TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2020 m. vasario 13 d. Nr. V-24
Klaipėda
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 103 straipsnio 1 dalimi, 36 straipsnio 10–11 dalimis, Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių aprašu, patvirtintu Teisėjų tarybos 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 13P-123-(7.1.2) (su vėlesniais pakeitimais), atsižvelgdamas į Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. teisėjų susirinkime bendru sutarimu pateiktą nuomonę dėl bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijoms tvarkos tobulinimo:
1. P a k e i č i u 2017 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. V-1 „Dėl Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo Klaipėdos apygardos teisme taisyklių patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintas Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo Klaipėdos apygardos teisme taisykles (toliau – Taisyklės) ir išdėstau jas nauja redakcija (pridedama).
PATVIRTINTA
Klaipėdos apygardos teismo pirmininko
2017 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. V-1
(Klaipėdos apygardos teismo pirmininko
2020 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. V-24 nauja redakcija)
BYLŲ PASKIRSTYMO TEISĖJAMS IR TEISĖJŲ KOLEGIJŲ SUDARYMO KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISME TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo Klaipėdos apygardos teisme (toliau – ir Teismas) taisyklės (toliau – Taisyklės) skirtos Teisėjų tarybos 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 13P-123-(7.1.2) (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintam Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių aprašui įgyvendinti.
2. Taisyklės nustato Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamų bylų, jose gautų procesinių prašymų skyrimo teisėjams ir teisėjų kolegijoms taisykles ir tvarką. Taisyklės taikomos tiek, kiek aukštesnės galios norminiai teisės aktai nenustato kitaip.
3. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka vartojamas Teisėjų tarybos 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 13P-123-(7.1.2) (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintame Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių apraše.
4. Teisėjų kolegijos sudaromos, bylos skiriamos teisėjams ir teisėjų kolegijoms nagrinėti, byloje keičiami teisėjai ir teisėjų kolegijos naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Bylų skirstymo moduliu (toliau – Modulis). Nesinaudoti automatizuotu atrankos būdu galima, kai atlikti konkrečių veiksmų naudojantis Moduliu nėra techninių galimybių, taip pat Taisyklėse nustatytais atvejais.
5. Bylas skirsto Teismo pirmininkas, skyriaus pirmininkas arba jų įgalioti asmenys – Teismo pirmininko patarėjas, skyriaus pirmininko patarėjas, vyriausiasis specialistas (skyriaus raštinės darbuotojas) (toliau – Bylas skirstantis asmuo). Esant poreikiui, Teismo pirmininko įsakymu skirstyti bylas gali būti įgalioti ir kiti teismo darbuotojai. Gautos bylos, laikantis gavimo Teisme eiliškumo, skyriaus raštinės darbuotojų nedelsiant registruojamos LITEKO. Byla teisėjui ir teisėjų kolegijai skiriama po to, kai byla (bylos elektroninė kortelė) suformuojama LITEKO.
6. Bylos skirstomos eilės tvarka pagal bylų (elektroninių bylų kortelių) suformavimo LITEKO laiką, atsižvelgiant į teisėjų specializaciją, įstatymo įtvirtintus atskirų kategorijų bylų išnagrinėjimo terminus, bylų sudėtingumą ir siekiant, kad teisėjų darbo krūvis per kalendorinius metus būtų kiek įmanoma tolygesnis. Nuo Modulio sudaryto eiliškumo gali būti nukrypstama tik Taisyklėse numatytais atvejais, visada nurodant tokio nukrypimo priežastis ir teisinius pagrindus.
7. Bylos teisėjams ir teisėjų kolegijoms skiriamos tik nustačius, kad nėra objektyvių priežasčių, trukdančių jiems nagrinėti konkrečią bylą (pvz., dėl teisėjo nušalinimo, nusišalinimo nuo bylos ar neleistinumo pakartotinai nagrinėti bylą; dėl neleistinumo nagrinėti baudžiamąją bylą teisėjui, kuris yra nagrinėjęs suėmimo, kitų procesinės prievartos priemonių taikymą, nagrinėjęs proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje; teisėjas negalėtų civilinės bylos išnagrinėti per įstatymuose nustatytus terminus ir pan.). Šioms priežastims paaiškėjus po to, kai byla paskiriama, teisėjas arba teisėjų kolegija, jeigu byla nagrinėjama kolegialiai, yra pakeičiami Taisyklėse nustatyta tvarka.
8. Teisme bylos pagal jų sudėtingumą skirstomos į dvi grupes:
8.1. pirma grupė (įprastinio sudėtingumo bylos) – visos bylos, išskyrus Teismo pirmininko nustatyta tvarka Baudžiamųjų ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkų patvarkymais pripažintos sudėtingomis;
9. Bylose teisėju (teisėju pranešėju) skiriamas teisėjas, kuriam Modulis priskiria nagrinėti konkrečią bylą. Tuo atveju, kai pranešėju Modulio pasiūlytas teisėjas neskiriamas, bylas skirstantis asmuo visais atvejais Modulyje įveda teisėjo (teisėjo pranešėjo) neskyrimo teisinius pagrindus ir priežastis. Teisėjų (teisėjų pranešėjų) neskyrimo, pakeitimo teisiniai pagrindai Modulyje įvedami atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Esant priežastims, dėl kurių teisėjas negali nagrinėti konkrečios bylos, skiriamas kitas eilės tvarka Modulio sudarytoje bylas galinčių nagrinėti teisėjų eilėje esantis teisėjas.
10. Baudžiamųjų bylų skyriuje automatizuotos atrankos būdu, naudojantis Moduliu, yra sudaromos nuolatinės atsitiktine tvarka suformuotos teisėjų kolegijos, kurias patvarkymu vienerių metų laikotarpiui patvirtina teismo pirmininkas. Teisėju pranešėju skiriamas teisėjas, kuriam Modulis paskiria nagrinėti konkrečią bylą, kiti du teisėjų kolegijos nariai parenkami pagal nustatyta tvarka suformuotus nuolatinių teisėjų kolegijų sąrašus.
11. Tuo atveju, kai Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos narys dėl objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, negali dalyvauti bylos nagrinėjime dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 58 straipsnyje numatytų aplinkybių, teisėto nebuvimo darbe ir kt.) negali nagrinėti bylos, parenkamas kolegijos neturintis teisėjas arba parenkamas teisėjas iš sudaryto teisėjų sąrašo iš dviejų teisėjų, esančių prieš teisėją pranešėją, ir dviejų teisėjų, esančių po teisėjo pranešėjo. Kodai sąrašuose rikiuojami didėjimo tvarka. Laikoma, kad po didžiausią kodą turinčio teisėjo eilės tvarka eina teisėjai nuo kodų sąrašo pradžios, o prieš mažiausią kodą turintį teisėją – teisėjai nuo kodų sąrašo pabaigos. Jeigu tokia tvarka teisėjai dėl objektyvių priežasčių negali būti įtraukti į kolegijos sudėtį, kiti kolegijos nariai paskiriami iš galinčių paskirtu laiku nagrinėti bylą teisėjų. Pasibaigus teisėjo įgaliojimų laikui ir pan., atskiros nuolatinės kolegijos sudėtis gali būti formuojama iš naujo ne Moduliu, į kolegiją skiriant nuolatinės kolegijos neturintį teisėją.
12. Nusišalinus Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nariui ne pranešėjui ar jį nušalinus, naujas teisėjas parenkamas remiantis Taisyklių 11 punkte nustatyta tvarka. Keičiantis Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui pranešėjui ar kolegijos nariui, kiti Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nariai nekeičiami.
13. Prieš skiriant Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjams nagrinėti bylas su skundais (pareiškimais) dėl kardomosios priemonės – suėmimo arba bylas su skundais dėl žemesniųjų instancijų teismų nutarčių, patikrinama, ar Teisme anksčiau dėl to paties asmens ar kitų asmenų toje pačioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo nagrinėti pirmiau minėti skundai:
13.1. jeigu bylos su skundais (pareiškimais) dėl kardomosios priemonės – suėmimo arba bylos su skundais dėl žemesniųjų instancijų teismų nutarčių nebuvo anksčiau nagrinėjamos teisme, tai tokiose bylose pranešėjas ir (ar) kolegijos nariai parenkami bendra Taisyklių 9-10 punktuose nustatyta tvarka. Tokia pat tvarka (skiriant teisėją pranešėją) taikoma ir antrą kartą nagrinėjant skundą, pareiškimą toje pačioje byloje;
13.2. jeigu skundai (pareiškimai) du ar daugiau kartų toje pačioje byloje jau buvo nagrinėti teisme, tai tokioje byloje skiriant teisėją pranešėją ir kolegijos narius naudojama Modulio funkcija „Privalo nagrinėti“ ir teisėju pranešėju bei kolegijos teisėjais paskiriami anksčiau (paprastai skiriama pirmą kartą sudaryta teisėjų kolegija, nagrinėjusi skundą) toje byloje skundą (skundus) nagrinėję teisėjai, kad dėl didelio minėtus skundus nagrinėjusių teisėjų skaičiaus Baudžiamųjų bylų skyriuje nepritrūktų teisėjų, galėsiančių ateityje nagrinėti baudžiamąją bylą apeliacine tvarka.
14. Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, užpildęs einamųjų kalendorinių metų apeliacine tvarka kolegialiai nagrinėjamų civilinių bylų grafiką, automatizuotu atrankos būdu atsitiktine tvarka naudojantis Moduliu apeliacine tvarka kolegialiai nagrinėjamoms byloms suformuoja nuolatinių teisėjų kolegijų sąrašą, kurį teikia tvirtinti Teismo pirmininkui. Teismo pirmininko įsakymu patvirtintų nuolatinių teisėjų kolegijų veiklos trukmė negali būti ilgesnė kaip vieneri metai.
15. Jeigu dėl Civilinių bylų skyriaus teisėjų skaičiaus trūkumo ar kitų objektyvių priežasčių atskirais laikotarpiais susidaro nepilna nuolatinė teisėjų kolegija, kiti kolegijos nariai šiai kolegijai parenkami iš Civilinių bylų skyriaus teisėjų eilės tvarka pagal jų kodus (bylas nagrinėjančių teisėjų unikalūs kodai). Į nepilną nuolatinę teisėjų kolegiją skiriami teisėjai, kurie joje bylų nenagrinėja kaip pranešėjai, keičiami remiantis nurodytu principu eilės tvarka.
16. Kolegialiai nagrinėjamose bylose Modulio parinktas ir paskirtas teisėjas pranešėjas paprastai skiriamas kolegijos pirmininku.
17. Mišrią teisėjų kolegiją sudaro Teismo pirmininkas. Sudarant mišrią Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegiją, teisėjas pranešėjas ir paprastai dauguma kolegijos narių vadovaujantis Taisyklėmis parenkami iš Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų – kai nagrinėjama baudžiamoji byla, iš Civilinių bylų skyriaus teisėjų – kai nagrinėjama civilinė byla. Mišrių kolegijų nariu ne pranešėju eilės tvarka skiriamas vis kitas teisėjas pagal teisėjų kodus.
18. Skirstant bylas ir nustatant teisėjų darbo krūvį, atsižvelgiama į bylų sudėtingumą, kuris įvertinamas teismo pirmininko įsakymu nustatyta tvarka.
19. Teisėjams, dalyvaujantiems teismų savivaldos institucijų veikloje, atliekantiems teismų administracinės veiklos patikrinimus ar Teismo pirmininko, skyrių pirmininkų pavedimu – kitas nejurisdikcines funkcijas, taip pat neatlygintinai vedantiems mokymus teisėjams, darbo krūvis procentais gali būti mažinamas, įvertinus tokios veiklos trukmę, apimtį ir jos sudėtingumą.
II SKYRIUS
BAUDŽIAMŲJŲ IR ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ BYLŲ SKIRSTYMO TVARKA
PIRMASIS SKIRSNIS
PIRMOSIOS INSTANCIJOS BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ SKYRIMAS
20. Baudžiamųjų bylų skyriaus (toliau šiame skyriuje – ir Skyrius) raštinėje LITEKO registruojamos:
20.2. teikimai, prašymai Klaipėdos apygardos teisme priimtų nuosprendžių vykdymo procese (su žyma T);
20.3. bylos su prašymais dėl bylos perdavimo iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui (su žyma 1T);
21. Teisėjui vieno skirstymo metu paprastai skiriama ne daugiau kaip viena pirmosios instancijos baudžiamoji byla.
22. Kai teisėjas dėl objektyvių priežasčių negali nagrinėti bylų, pirmosios instancijos baudžiamosios bylos teisėjams skiriamos, jeigu įvertinus teisėjų teisėto nebuvimo darbe laikotarpį, lieka pakankamai laiko nepažeidžiant BPK XVIII skyriaus terminų pasirengti bylos nagrinėjimui teisme, išskyrus atostogų laikotarpį, kai daugiau kaip pusė Skyriuje dirbančių teisėjų atostogauja. Tokiu atveju bylos skiriamos Modulio pasiūlyta eilės tvarka.
23. Dėl ilgo teisėjo nedarbingumo laikotarpio, siekiant operatyvių bylos išnagrinėjimo terminų, baudžiamoji byla Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko motyvuotu patvarkymu automatizuotu būdu gali būti perskirta nagrinėti kitam teisėjui.
24. Baudžiamieji įsakymai neskiriami likus penkioms dienoms iki ilgesnio nei viena savaitė teisėjo teisėto nebuvimo darbe.
25. Siekiant, kad per kalendorinius metus teisėjams būtų paskirtas kuo vienodesnis pirmosios instancijos baudžiamųjų bylų skaičius, atsižvelgiant į teisėjų sumažintą darbo krūvį ir nagrinėjamų bylų sudėtingumą, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko patvarkymu bylos teisėjams gali būti neskiriamos Modulyje įvedant požymį „Negali nagrinėti“ ir nurodant priežastį – „Dėl darbo krūvio išlyginimo“, jeigu jie per ne trumpesnį kaip trijų mėnesių laikotarpį gauna 20 procentų ar dar daugiau bylų nei mažiausia bylų per tą patį laikotarpį gavęs teisėjas.
26. Teisėjui (ar teisėjų kolegijai), kuris nagrinėja greičiau nagrinėtiną ir (ar) sudėtingą, didelės apimties bylą, siekiant užtikrinti operatyvų bylos išnagrinėjimą teisme, tam tikru ar visu bylos nagrinėjimo laikotarpiu motyvuotu teismo pirmininko įsakymu gali būti neskiriamos kitos visų ar atskirų kategorijų bylos.
27. Teisėjui, kuriam iki jo įgaliojimų pabaigos lieka vieneri metai, siekiant sudaryti galimybę baigti nagrinėti jo žinioje esančias baudžiamąsias bylas, neskiriamos pirmosios instancijos sudėtingos, didelės apimties ir (ar) greičiau nagrinėtinos baudžiamosios bylos. Likus šešiems mėnesiams iki įgaliojimų pabaigos, neskiriamos įprastinio sudėtingumo baudžiamosios bylos. Atsižvelgiant į teisėjo žinioje esančių bylų kiekį ir sudėtingumą, teismo pirmininko įsakymu gali būti nustatytas ir kitoks bylų neskyrimo terminas.
28. Dėl teisėjo pradėjimo dirbti Teisme ar kitų aplinkybių, esant aiškiai netolygiam teisėjų darbo krūviui, teisėjui, kurio gautų pagrindinį darbo krūvį sudarančių pirmosios instancijos baudžiamųjų bylų kiekis per ne trumpesnį kaip trijų mėnesių laikotarpį yra 20 procentų ar mažesnis už kito teisėjo per tą patį laikotarpį gautą bylų kiekį, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko patvarkymu bylos teisėjui gali būti skiriamos Modulyje įvedant požymį – „Privalo nagrinėti“ ir nurodant priežastį „Dėl darbo krūvio išlyginimo“.
29. Kai paskirtoje nagrinėti byloje teisėjas pranešėjas nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, byla automatizuotu būdu paskiriama nagrinėti kitam teisėjui, o teisėjui, nusišalinusiam nuo pirmosios instancijos baudžiamosios bylos nagrinėjimo, skiriama nagrinėti papildoma byla, naudojantis Modulio funkcija „Privalo nagrinėti“.
30. Baudžiamųjų bylų sujungimo atveju, naudojantis Modulio funkcija „Privalo nagrinėti“, pranešėju sujungtoje byloje paskiriamas vienas iš sujungtas bylas nagrinėjusių teisėjų.
31. Baudžiamosios bylos, grąžintos teismui po ikiteisminio tyrimo papildymo, paprastai paskiriamos bylą nagrinėjusiam teisėjui, naudojantis Modulio funkcija „Privalo nagrinėti“.
32. Teikimai, prašymai išnagrinėtose pirmosios instancijos baudžiamosiose bylose skiriami bylą išnagrinėjusiam teisėjui, naudojant Modulio funkciją „Privalo nagrinėti“. Jei priėmęs nuosprendį teisėjas nebedirba Klaipėdos apygardos teisme arba dėl kitų objektyvių priežasčių negali nagrinėti teikimo, prašymo, teikimui, pareiškimui nagrinėti skiriamas kitas teisėjas.
ANTRASIS SKIRSNIS
BAUDŽIAMŲJŲ IR ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ BYLŲ SU APELIACINIAIS SKUNDAIS SKYRIMAS
34. Apeliacinės instancijos baudžiamosios ir administracinių nusižengimų bylos (toliau šiame skirsnyje – bylos) Baudžiamųjų bylų skyriaus raštinėje LITEKO registruojamos:
34.3. bylos su skundais dėl nutarimų (nutarčių) administracinių nusižengimų bylose (su žyma ATP arba AN);
35. Teisėjui vieno skirstymo metu paprastai skiriamos ne daugiau kaip:
35.2. keturios administracinių nusižengimų bylos, išskyrus atostogų laikotarpį, kai daugiau kaip pusė Skyriuje dirbančių teisėjų atostogauja. Tokiu atveju bylos skiriamos Modulio pasiūlyta eilės tvarka;
36. Baudžiamosios ir administracinių nusižengimų bylos su apeliaciniais skundais teisėjams iki pagrindinių kasmetinių atostogų, ilgesnių nei 14 darbo dienų, neskiriamos tokia tvarka:
36.1. administracinių nusižengimų bylos neskiriamos, jei joms išnagrinėti lieka mažiau nei dešimt darbo dienų, išskyrus atostogų laikotarpį, kai daugiau kaip pusė Skyriuje dirbančių teisėjų atostogauja. Tokiu atveju bylos skiriamos Modulio pasiūlyta eilės tvarka;
37. Teisėjų atostogų, komandiruočių, kvalifikacijos kėlimo, laikino nedarbingumo laikotarpiu bylos teisėjams skirstomos tokia tvarka:
37.1. apeliacinės instancijos baudžiamosios bylos teisėjams skiriamos, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismo paskirtą bylos nagrinėjimo dieną teisėjas atostogauja ar dėl kitų objektyvių priežasčių nėra darbe;
37.2. administracinių nusižengimų bylos skiriamos tuo atveju, jei joms išnagrinėti, įvertinus teisėjų atostogų laikotarpį, lieka ne mažiau kaip dešimt darbo dienų, išskyrus atostogų laikotarpį, kai daugiau kaip pusė Skyriuje dirbančių teisėjų atostogauja. Tokiu atveju bylos skiriamos Modulio pasiūlyta eilės tvarka;
38. Dėl ilgo teisėjo nedarbingumo laikotarpio, siekiant operatyvių bylos išnagrinėjimo terminų, baudžiamoji byla Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko motyvuotu patvarkymu automatizuotu būdu gali būti perskirta nagrinėti kitam teisėjui pranešėjui.
39. Sudėtingos ir (ar) didelės apimties baudžiamosios bylos teisėjams skiriamos taip, kad jų nagrinėjimo data nesutaptų su pirma darbo savaite po atostogų ar kitu laikotarpiu, kai teisėjas dėl objektyvių priežasčių negali nagrinėti bylų.
40. Siekiant, kad per kalendorinius metus teisėjams būtų paskirtas kuo vienodesnis apeliacinės instancijos baudžiamųjų bylų skaičius, atsižvelgiant į teisėjų sumažintą darbo krūvį ir nagrinėjamų bylų sudėtingumą, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko patvarkymu bylos teisėjams kaip pranešėjams gali būti neskiriamos Modulyje įvedant požymį „Negali nagrinėti“ ir nurodant priežastį – „Dėl darbo krūvio išlyginimo“, jeigu jie per ne trumpesnį kaip trijų mėnesių laikotarpį gauna 20 procentų ar dar daugiau bylų nei mažiausia bylų per tą patį laikotarpį gavęs teisėjas.
41. Dėl teisėjo pradėjimo dirbti Klaipėdos apygardos teisme ar kitų aplinkybių, esant aiškiai netolygiam teisėjų darbo krūviui, teisėjui, kurio gautų pagrindinį darbo krūvį sudarančių apeliacinės instancijos baudžiamųjų bylų kiekis per ne trumpesnį kaip trijų mėnesių laikotarpį yra 20 procentų ar mažesnis už kito teisėjo per tą patį laikotarpį gautą bylų kiekį, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko patvarkymu bylos teisėjui gali būti skiriamos Modulyje įvedant požymį – „Privalo nagrinėti“ ir nurodant priežastį „Dėl darbo krūvio išlyginimo“.
42. Kai paskirtoje nagrinėti byloje teisėjas pranešėjas nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, byla automatizuotu būdu paskiriama nagrinėti kitam teisėjui, o teisėjui, nusišalinusiam nuo apeliacinės instancijos baudžiamosios bylos nagrinėjimo, skiriama nagrinėti papildoma byla, naudojantis Modulio funkcija „Privalo nagrinėti“.
43. Apeliacinės instancijos baudžiamųjų bylų sujungimo atveju, naudojantis Modulio funkcija „Privalo nagrinėti“, pranešėju sujungtoje byloje paskiriamas vienas iš sujungtas bylas nagrinėjusių teisėjų.
44. Iki teisėjo paskyrimo baudžiamojoje ar administracinio nusižengimo byloje nustačius, jog apeliacinis skundas neatitinka apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų ar kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paruošė bylą nagrinėti Teisme, naudojama Modulio funkcija „Privalo nagrinėti“ ir byla skiriama nagrinėti Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui.
45. Teisėjų kolegijos pirmininkui ir pranešėjui, kuris nagrinėja greičiau nagrinėtiną ir (ar) sudėtingą, didelės apimties bylą, siekiant užtikrinti operatyvų bylos išnagrinėjimą teisme, tam tikru ar visu bylos nagrinėjimo laikotarpiu motyvuotu teismo pirmininko įsakymu gali būti neskiriamos kitos visų ar atskirų kategorijų bylos.
46. Teisėjui, kuriam iki jo įgaliojimų pabaigos lieka vieneri metai, siekiant sudaryti galimybę baigti nagrinėti jo žinioje esančias baudžiamąsias bylas, neskiriamos apeliacinės instancijos sudėtingos, didelės apimties ir (ar) greičiau nagrinėtinos baudžiamosios bylos. Likus šešiems mėnesiams iki įgaliojimų pabaigos, neskiriamos įprastinio sudėtingumo baudžiamosios bylos. Atsižvelgiant į teisėjo žinioje esančių bylų kiekį ir sudėtingumą, teismo pirmininko įsakymu gali būti nustatytas ir kitoks bylų neskyrimo terminas.
III SKYRIUS
CIVILINIŲ BYLŲ SKIRSTYMO TVARKA
48. Teisėjo teisėto nebuvimo darbe (šiame punkte ir toliau šiame skyriuje tai – teisėjo nedarbingumas, atostogos, komandiruotė ir pan.) laikotarpiu, trunkančiu ilgiau nei 2 darbo dienas iš eilės, pirmosios instancijos civilinės bylos jam neskiriamos.
49. Teisėjo teisėto nebuvimo darbe laikotarpiu, trunkančiu iki 2 darbo dienų iš eilės, esant galimybei, neskiriamos pirmosios instancijos civilinės bylos:
49.1. kai civilinę bylą inicijuojančiame procesiniame dokumente prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones;
50. Civilinės bylos, esant galimybei, taip pat neskiriamos (t. y. nustatomas „saugus“ laikotarpis):
50.1. kai teisėjo teisėto nebuvimo darbe laikotarpis trunka nuo 3 darbo dienų iš eilės iki 14 kalendorinių dienų – 1 darbo dieną prieš ir 1 darbo dieną po teisėto nebuvimo darbe laikotarpio;
50.2. kai teisėjo teisėto nebuvimo darbe laikotarpis trunka ilgiau nei 14 kalendorinių dienų – 3 darbo dienas prieš ir 2 darbo dienas po teisėto nebuvimo darbe laikotarpio;
50.3. tais atvejais, kai iki teisėjo teisėto nebuvimo darbe laikotarpio liko 3 darbo dienos ir mažiau, o civilinę bylą inicijuojančiame procesiniame dokumente prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones;
51. Per vieną darbo dieną teisėjui paprastai gali būti skiriamos ne daugiau kaip 5 pirmosios instancijos civilinės bylos. Šiame punkte numatytas maksimalus skiriamų bylų kiekis gali būti didinamas dėl objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, dėl teisėjų teisėto nebuvimo darbe nėra galimybės skirti bylų kitiems teisėjams), taip pat skiriant civilines bylas, kurias teisėjas privalo nagrinėti (pavyzdžiui, Taisyklių 65.1.–65.4. papunkčiuose numatytais atvejais).
52. Teisėjams ieškiniai dėl viešųjų pirkimų skiriami užtikrinant tikimybinio (atsitiktinio) bylos paskyrimo konkrečiam teisėjui principo laikymąsi ir:
52.1. atsižvelgiant į gautą tokių ieškinių skaičių einamaisiais kalendoriniais metais (šiose Taisyklėse einamieji kalendoriniai metai skaičiuojami nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.) ir vadovaujantis tikimybės (atsitiktinio) bylos paskyrimo konkrečiam teisėjui principu;
52.2. antras (ir paskesnis) ieškinys dėl viešųjų pirkimų teisėjui skiriamas, kai visiems skyriaus teisėjams (išskyrus teisėjus, kuriems sumažintas darbo krūvis), dirbantiems einamaisiais metais nuo sausio 1 d., yra paskirta po tiek pat ieškinių dėl viešųjų pirkimų. Kitais kalendoriniais metais duomenys apie ieškinius dėl viešųjų pirkimų fiksuojami iš naujo, t. y. neatsižvelgiama į praėjusiais metais gautų tokių ieškinių skaičių. Jei prieš tai buvusiais kalendoriniais metais teisėjų darbo krūvis nagrinėjant šio tipo bylas buvo netolygus, apskaičiuotas darbo krūvio skirtumas perkeliamas į einamuosius kalendorinius metus ir lyginamas šiame punkte numatytu būdu;
52.3. esant galimybei, teisėjams, turintiems tokį patį skaičių gautų ieškinių dėl viešųjų pirkimų, antras (ir paskesnis) ieškinys dėl viešųjų pirkimų tam pačiam teisėjui skiriamas ne anksčiau kaip po 30 kalendorinių dienų, skaičiuojamų nuo paskutinio ieškinio dėl viešųjų pirkimų teisėjui paskyrimo dienos;
53. Einamaisiais metais paskirtų ieškinių dėl viešųjų pirkimų teisėjams skaičius fiksuojamas lentelėje (1 priedas). Sujungus kelis ieškinius dėl viešųjų pirkimų į vieną bylą (Civilinio proceso kodekso 136 str. 4 d.), paskirtas ieškinys lentelėje fiksuojamas tik teisėjui, kuriam perduotos nagrinėti sujungtos bylos.
Teisėjui, kuris einamaisiais metais Civilinių bylų skyriuje pradėjo dirbti vėliau nei sausio 1 d., ieškiniai dėl viešųjų pirkimų skiriami vadovaujantis Taisyklių 52 punkte nustatyta tvarka bei atsižvelgiant į jo dirbtų darbo dienų skaičių šiame skyriuje ir kitiems skyriaus teisėjams paskirtų tokių ieškinių skaičių einamaisiais metais.
54. Teisėjui teisėto nebuvimo darbe laikotarpiu paskirtų ieškinių, pareiškimų priėmimo klausimai bei kiti prašymai, gauti nesančio darbe teisėjo nagrinėjamose ar išnagrinėtose bylose, taip pat prašymai, kurie turi būti išspręsti per įstatymuose nustatytus terminus, gauti teisėjo nagrinėjamose bylose, bylą nagrinėjančiam teisėjui dėl objektyvių priežasčių negalint tokio prašymo išnagrinėti per įstatymuose nustatytus terminus, Civilinių bylų skyriaus pirmininko patvarkymu, atsižvelgiant į privalomus išnagrinėjimo terminus, perduodami nagrinėti kitiems pagal teisėjų kodų sąrašo eiliškumą einantiems teisėjams. Pavadavimo veiksmai fiksuojami Civilinių bylų skyriaus pirmininko patvarkymų lentelėje, sudarytoje pagal teisėjų kodų eiliškumą didėjimo tvarka. Esant galimybei, šiame punkte nurodyti Civilinių bylų skyriaus pirmininko patvarkymai neskiriami teisėjams, kuriems nustatytas Taisyklių 50 punkte numatytas „saugus“ laikotarpis.
Dėl teisėjų teisėto nebuvimo darbe laikotarpių išsibalansavus teisėjų darbo krūviui, sprendžiant šiame punkte nustatyta tvarka paskirtų ieškinių, pareiškimų priėmimo klausimus bei kitus prašymus, Civilinių bylų skyriaus pirmininko motyvuotu sprendimu nuo šio punkto pirmoje pastraipoje nurodyto eiliškumo gali būti nukrypstama.
55. Teismo posėdžiai apeliacine tvarka nagrinėjamose bylose nenustatomi teisėjų teisėto nebuvimo darbe laikotarpiu, taip pat „saugiu“ laikotarpiu, kurį sudaro:
55.1. teisėjams kaip pranešėjams – dvi savaitės iki teisėjo pagrindinių kasmetinių atostogų pradžios. Šiame papunktyje nustatytas „saugus“ laikotarpis taikomas vieną kartą per metus. Jei teisėjas atostogauja daugiau nei vieną kartą per metus ir nėra galimybės nustatyti teisėjo pagrindinių atostogų, „saugus“ laikotarpis taikomas prieš teisėjo pasirinktas kasmetines atostogas;
55.2. teisėjų kolegijos nariams – paprastai trys savaitės iki kasmetinių atostogų, ne trumpesnių kaip 19 kalendorinių dienų. Jei teisėjų kolegijos nario kasmetinių atostogų trukmė trumpesnė nei 19 kalendorinių dienų, šiame papunktyje numatytas „saugus“ laikotarpis nustatomas vieną kartą per metus prieš teisėjo pagrindines kasmetines atostogas.
Šiame punkte nurodytas „saugus“ laikotarpis, sutampantis su Taisyklių 58 punkto 1 pastraipoje numatytomis savaitėmis, nepratęsiamas.
56. Bylas skirstantis asmuo turi teisę netvirtinti civilinei bylai Modulio parinkto teisėjo ne tik tais atvejais, kai teisėjas negali nagrinėti bylos dėl objektyvių priežasčių, bet ir tada, kai teisėjui yra paskirtas maksimalus tą pačią savaitę apeliacine tvarka nagrinėjamų bylų su apeliaciniais ir atskiraisiais skundais skaičius, numatytas Taisyklių 57 punkte. Ši taisyklė taikoma užtikrinant atsitiktinį bylos skyrimą iš ne mažiau kaip dviejų teisėjų.
57. Teisėjo pranešėjo darbo krūvis, nagrinėjant bylas apeliacine tvarka, reguliuojamas Teismo pirmininko įsakymu nustatant einamųjų kalendorinių metų bylų skirstymo savaites:
57.1. pirma bylų skirstymo savaitė – skiriama 1 byla pagal apeliacinį skundą ir 2 bylos pagal atskiruosius skundus;
57.2. antra bylų skirstymo savaitė – skiriamos 2 bylos pagal apeliacinius skundus ir 2 bylos pagal atskiruosius skundus.
Pirmąją savaitę po ne trumpesnio kaip 19 kalendorinių dienų teisėjo teisėto nebuvimo darbe teisėjui kaip pranešėjui paprastai skiriama ne daugiau kaip 1 byla pagal apeliacinį skundą ir 1 byla pagal atskirąjį skundą.
58. Į Taisyklių 57 punkte numatytas einamųjų kalendorinių metų bylų skirstymo savaites paprastai neįtraukiamos pirmoji ir dvi paskutinės einamųjų kalendorinių metų savaitės, taip pat savaitės, kuriomis trečiadienis ir (arba) ketvirtadienis yra šventinės dienos, ir kas šešta savaitė, skirta atidėtoms visoms apeliacinėms byloms nagrinėti. Esant šiame punkte nurodytų savaičių sutapčiai arba šioms savaitėms esant iš eilės, savaitė, skirta atidėtoms apeliacinėms byloms nagrinėti, nenustatoma.
Teismo pirmininko įsakymu nenustatytomis einamųjų kalendorinių metų bylų skirstymo savaitėmis gali būti skiriamos nagrinėti Taisyklių 61.2, 61.6, 61.7 papunkčiuose nurodytos apeliacinės bylos, jeigu šių bylų paskyrimas nustatytomis bylų skirstymo savaitėmis būtų nesuderinamas su įstatymuose nustatytais bylų nagrinėjimo terminais ar (ir) pažeistų viešąjį interesą.
59. Skiriant nagrinėti Taisyklių 61.1, 61.2, 61.6, 61.7 papunkčiuose nurodytas bylas, Taisyklių 57 punkte numatytas maksimalus skiriamų bylų skaičius gali būti didinamas skiriant papildomai 1 bylą pagal apeliacinį skundą ir (arba) 1 bylą pagal atskirąjį skundą, išskyrus atvejus, kai toks teisėjo pranešėjo darbo krūvio reguliavimas būtų nesuderinamas su civilinio proceso tikslais bei proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais. Teisėjui pranešėjui, kuriam paskirtos papildomos apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos (išskyrus Taisyklių 61.4 papunktyje nurodytas bylas), taip pat ir Taisyklių 58 punkto 2 pastraipoje nurodytu atveju jo pasirinktą bylų skirstymo savaitę atitinkamai mažinamas Taisyklių 57 punkte numatytas maksimalus skiriamų bylų skaičius.
60. Apeliacine tvarka skiriamose nagrinėti civilinėse bylose teismo posėdžio datą ir laiką nustato bylas skirstantis asmuo po bylos paskyrimo teisėjui ar teisėjų kolegijai. Paskirtų bylų nagrinėjimo teismo posėdyje data įprastai nustatoma taip, kad byla, kuri LITEKO suformuota anksčiau, būtų paskirta nagrinėti posėdyje anksčiau nei paskirtos bylos, kuri LITEKO suformuota vėliau, nustatyta posėdžio data. Nustatoma posėdžio data turi nesutapti su teisėjo (teisėjų kolegijos narių) teisėto nebuvimo darbe ir Taisyklių 55 punkte numatytu „saugiu“ laikotarpiu. Apeliacine tvarka nagrinėjamose civilinėse bylose teismo posėdžiai įprastai skiriami trečiadieniais ir (arba) ketvirtadieniais.
61. Bylos teisėjams skirstomos pagal pagrindo skirti bylą nagrinėti atsiradimo eiliškumą, tačiau atsižvelgiant į nustatytą bylos tipą, potipį, bylos skirstymo grupę ir suteiktą numerio šabloną. Eiliškumo kriterijaus konkrečios eilės viduje nesilaikoma (t. y. bylos skiriamos nagrinėti skubos tvarka), kai yra bent viena iš šių sąlygų:
61.1. vienarūšes bylas (pavyzdžiui, esant analogiškai faktinei ir teisinei situacijai; dėl bankroto bylos ir (arba) dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tam pačiam atsakovui; toje pačioje byloje skundžiami keli procesiniai sprendimai; skundžiama nutartis, dėl kurios apskundimo jau vyksta nagrinėjimas) yra tikslinga skirti nagrinėti vienu metu ir (arba) tam tikriems teisėjams;
61.4. apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje gaunamas prašymas patvirtinti taikos sutartį arba skundo atsisakymas;
61.5. byla Teisme apeliacine tvarka nagrinėjama nebe pirmą kartą, t. y. bylos, kurias Teismui iš naujo nagrinėti perdavė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ir bylos, kuriose pirmosios instancijos teismo procesiniai sprendimai buvo panaikinti ir byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, gavus šias bylas pakartotinai nagrinėti apeliacine tvarka;
61.6. Civilinių bylų skyriaus pirmininko sprendimu, įforminamu rezoliucija, patenkinus byloje dalyvaujančio asmens prašymą dėl bylos skyrimo nagrinėti skubos tvarka tais atvejais, kai bylos, kurioje ginami asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, paskyrimas eilės tvarka pažeistų viešąjį interesą;
62. Jeigu prašymas, kuris turi būti išnagrinėtas per įstatymuose nustatytus terminus ar kuris skubiai nagrinėtinu rezoliucija pripažintas Civilinių bylų skyriaus pirmininko, gaunamas nepaskirtoje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, tokia byla naudojantis Moduliu paskiriama teisėjui (teisėjų kolegijai). Šiuo atveju paskirtas teisėjas (teisėjų kolegija) įprastai nagrinėja ir skundą, kuriuo remiantis užvesta byla, jam (kolegijai) perduodami nagrinėti vėliau toje byloje gauti kiti prašymai.
63. Esant galimybei, per vieną bylų skirstymo savaitę vienam teisėjui skiriama nagrinėti ne daugiau kaip po 1 skubiai nagrinėtiną apeliacinę bylą pagal apeliacinį skundą ir po 1 skubiai nagrinėtiną bylą pagal atskirąjį skundą.
64. Taisyklių 61.4 papunktyje nurodytos apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos, kuriose gaunamas prašymas patvirtinti taikos sutartį arba skundo atsisakymas:
64.1. neįtraukiamos į Taisyklių 57, 59 ir 63 punktuose nurodytą teisėjui skiriamų bylų maksimalų skaičių bei nesudaro pagrindo atitinkamai mažinti Taisyklių 57 punkte numatytą maksimalų skiriamų bylų skaičių;
65. Tikimybinio bylų skirstymo kriterijaus (naudojamas požymis „Privalo nagrinėti“) apie tai nurodant Modulyje gali būti nesilaikoma:
65.2. skiriant civilines bylas, atsiųstas / perduotas pagal teismingumą iš apylinkių / apygardų teismų pridėti prie Teisme nagrinėjamų nemokumo bylų (byla skiriama nemokumo bylą nagrinėjančiam teisėjui);
65.3. skiriant civilines bylas, kurias konkretus teisėjas privalo nagrinėti įstatymuose numatytais atvejais (pavyzdžiui, skiriant civilines bylas, kuriose pareikšti reikalavimai bankrutuojančiai įmonei; jeigu teismas gauna pareiškimą ar kelis pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo ir (arba) pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei; jeigu teismas gauna prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo; jeigu teismas gauna pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo);
65.4. vykdymo procese gautus prašymus, pareiškimus skiriant teisėjui, priėmusiam byloje galutinį procesinį sprendimą;
65.5. bylos pagal prašymus dėl bylų sujungimo, teismingumo, taip pat bylos pagal pareiškimus dėl apylinkių teismų teisėjų nušalinimo ir kitais Civilinio proceso kodekse nurodytais atvejais, kai šių klausimų sprendimas priskirtas Civilinių bylų skyriaus pirmininko kompetencijai, skiriamos nagrinėti Civilinių bylų skyriaus pirmininkui, o jam negalint – Teismo pirmininkui. Tokia pačia tvarka Teismo pirmininkui skiriamos bylos pagal prašymus dėl antstolio veiklos teritorijos pakeitimo;
65.6. išsibalansavus teisėjų darbo krūviui, t. y. civilinių bylų kiekiui, tenkančiam vienam teisėjui nuo kalendorinių metų pradžios esant 20 ar daugiau procentų mažesniam nei kitų teisėjų, dirbusių tokį patį laiko tarpą, vidutiniam gautam tos pačios kategorijos bylų kiekiui, Teismo pirmininko įsakymu teisėjų darbo krūvis gali būti koreguojamas.
66. Paskirtoje pirmosios instancijos byloje teisėjui nusišalinus ar jį nušalinus nuo bylos nagrinėjimo, taip pat esant kitų aplinkybių, kai teisėjas negali nagrinėti paskirtos bylos, jis pakeičiamas kitu automatizuotos atrankos būdu parinktu teisėju.
67. Kai paskirtoje apeliacine tvarka nagrinėti byloje teisėjas pranešėjas nusišalina ar jį nušalinus nuo bylos nagrinėjimo, taip pat esant kitų aplinkybių, kai teisėjas pranešėjas negali nagrinėti paskirtos bylos, jis pakeičiamas kitu automatizuotu atrankos būdu parinktu teisėju. Jeigu, keičiant teisėją pranešėją kolegialiai nagrinėjamoje civilinėje byloje, Modulis parenka teisėją, esantį kolegijos nariu, jis ir skiriamas pranešėju, o kitu teisėjų kolegijos nariu eilės tvarka skiriamas teisėjas, kurio kodas eina po teisėjo pranešėjo ir jis gali nagrinėti bylą. Teisėjui pranešėjui, nusišalinusiam ar nušalintam nuo civilinės bylos nagrinėjimo, jo pasirinktą bylų skirstymo savaitę skiriama nagrinėti papildoma byla.
68. Paskirtoje byloje teisėjų kolegijos nariui (ne pranešėjui) nusišalinus ar jį nušalinus nuo bylos nagrinėjimo, taip pat esant kitų aplinkybių, kai kolegijos narys negali nagrinėti paskirtos bylos, jis keičiamas kitu teisėju. Vietoje negalinčio nagrinėti bylų teisėjų kolegijos nario eilės tvarka skiriamas vis kitas teisėjas pagal teisėjų kodus. Esant galimybei, teisėjas į teisėjų kolegijos narius skiriamas ne daugiau kaip penkiose apeliacine tvarka per savaitę nagrinėjamose bylose.
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
69. Esant Taisyklėse nenumatytai situacijai, Teismo ar skyrių pirmininkai turi teisę nuspręsti, kokiu būdu bus parenkamas teisėjas ar teisėjų kolegija konkrečiai bylai ar prašymui išnagrinėti. Kiekvienu tokiu atveju turi būti laikomasi nešališkumo, skaidrumo, nepriklausomumo ir bylų nagrinėjimo operatyvumo principų bei išdėstomi priimto sprendimo motyvai.