Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 82 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-1436
2014 m. liepos 16 d. Nr. 671
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. SV-S-682 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 82 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1436 (toliau – įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Respublikos Prezidento imunitetas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 86 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos prezidento įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, tai yra Respublikos Prezidento asmuo neliečiamas: kol eina savo pareigas, jis negali būti suimtas, patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2000 m. gegužės 8 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1981 straipsnio 1 bei 2 dalių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Konstitucinio Teismo nutarimas) konstatuota, kad „imunitetas – tai asmens neliečiamybės papildomos garantijos, reikalingos ir būtinos to asmens pareigoms tinkamai atlikti. Respublikos Prezidento kaip valstybės vadovo ir Seimo narių kaip Tautos atstovų, įgyvendinančių jiems Konstitucijos ir įstatymų pavestas pareigas, imunitetas turi užtikrinti, kad Respublikos Prezidentas <...> galėtų nekliudomai vykdyti Konstitucijoje nustatytas funkcijas, kad būtų užkirstas kelias galimam vykdomosios valdžios pareigūnų neigiamam poveikiui Respublikos Prezidentui <...>. Dėl šių tikslų Respublikos Prezidento <...> neliečiamybės papildomų garantijų nustatymas yra leistinas ir nepaneigia Konstitucijoje (29 straipsnis) įtvirtinto visų asmenų lygiateisiškumo principo“. Konstitucinio Teismo nutarime taip pat konstatuota, kad „Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas yra individualus, besiskiriantis nuo visų kitų piliečių teisinio statuso“. Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 11 straipsnio (2004 m. gegužės 4 d. redakcija) ir 2 straipsnio 2 dalies (2004 m. gegužės 4 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėta, kad „Respublikos Prezidentas, kaip Tautos tiesiogiai renkamas valstybės vadovas, simbolizuoja Lietuvos valstybę, jos visuomenės vertybes ir personifikuoja Lietuvos Respubliką tarptautiniuose santykiuose“. Taigi Respublikos Prezidento statusas išskirtinis ir jam dėl einamų pareigų turėtų būti taikomos papildomos asmens apsaugos garantijos baudžiamojo proceso metu.
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Kodeksas) 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas šaukiamas kaip liudytojas asmuo privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir į teismą ir duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes. Respublikos Prezidentas būtų apklausiamas Respublikos Prezidento rezidencijoje (Kodekso 82 straipsnio 1 dalis), tačiau pagal galiojančio teisinio reguliavimo nuostatas jis privalėtų duoti teisingus parodymus. Liudytojui už atsisakymą ar vengimą be teisėto pagrindo duoti parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui gali būti taikomos Kodekso 163 straipsnyje nustatytos procesinės prievartos priemonės (Kodekso 83 straipsnio 2 ir 3 dalys), tai yra bauda arba areštas. Be to, už melagingų parodymų davimą liudytojas atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį (Kodekso 83 straipsnio 4 dalis), tai yra jam gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Kaip minėta, Respublikos Prezidentas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, kol eina savo pareigas, dėl jam suteikto imuniteto. Taigi Respublikos Prezidentą įpareigoti duoti parodymus nėra prasmės, nes tokios pareigos įvykdymo užtikrinimo mechanizmas, susijęs su procesinių prievartos priemonių ar baudžiamosios atsakomybės taikymu, negalėtų būti taikomas dėl to, kad Konstitucijoje įtvirtintas Respublikos Prezidento imunitetas. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kurioje ypač pabrėžta Respublikos Prezidento imuniteto ir jo taikymo apimties reikšmė, atliekant jam Konstitucijos ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas, ir į tai, kas išdėstyta, manoma, kad įstatymo projekto nuostatos neatitinka Konstitucijoje įtvirtinto Respublikos Prezidento imuniteto esmės.