Dėl pasikeitimo butais

PATVIRTINTA

Palangos miesto savivaldybės tarybos

2021 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. T2-182

(Palangos miesto savivaldybės tarybos

2023 m. birželio 27 d. Nr. T2-182 redakcija)

STRATEGINIO PLANAVIMO PALANGOS MIESTO SAVIVALDYBĖJE ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Strateginio planavimo organizavimo Palangos miesto savivaldybėje tvarkos aprašas (toliau − Aprašas) reglamentuoja Palangos miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) strateginio planavimo dokumentų rengimą, svarstymą ir tvirtinimą, įgyvendinimo stebėseną ir keitimą, atsiskaitymą už pasiektus rezultatus, įgyvendinimo priežiūrą ir viešinimą.

2. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme bei Strateginio valdymo metodikoje naudojamas sąvokas:

2.1. strateginis planavimas Savivaldybėje – procesas, kurio metu nustatomos veiklos kryptys ir būdai, kaip vykdyti Savivaldybės misiją, pasiekti numatytus tikslus ir rezultatus, veiksmingai panaudojant finansinius, materialinius ir žmogiškuosius išteklius;

2.2. Klaipėdos regiono plėtros planas (toliau – KRPP) – 4–10 metų trukmės planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas, pateikiama išsami regiono situacijos analizė, įvertinamas numatomas nacionalinių plėtros programų įgyvendinimo poveikis regiono lygiu, prireikus detalizuojamos regionui Regionų plėtros programoje nustatytos išankstinės sąlygos, kurias Regiono plėtros taryba ir regiono savivaldybės turi įgyvendinti ir užtikrinti jų laikymąsi, siekdamos veiksmingo ir rezultatyvaus pažangos uždavinių įgyvendinimo, nurodomi regiono plėtros tikslai ir regiono plėtros uždaviniai, suplanuojami regiono plėtros tikslus ir regiono plėtros uždavinius įgyvendinančios priemonės ir (arba) projektai, nurodomos preliminarios kiekvienai pažangos priemonei ir (arba) projektui įgyvendinti reikalingos pažangos lėšos, nustatomi rezultato rodikliai;

2.3. Palangos miesto strateginis plėtros planas (toliau – SPP) – 9 metų trukmės strateginio planavimo dokumentas, skirtas aplinkos, socialinei ir ekonominei raidai Palangos miesto savivaldybės teritorijoje planuoti ir rengiamas atsižvelgiant į kitus strateginio ir programavimo lygmens planavimo dokumentus. Šis planas taip pat turi derėti su Savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais ir KRPP;

2.4. Savivaldybės strateginis veiklos planas (toliau – SVP) – 3 metų trukmės strateginio planavimo dokumentas, kuriame, suplanuojamos Savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojų programos;

2.5. Savivaldybės metinis veiklos planas (toliau – MVP) – Savivaldybės SVP programų, už kurias atsakinga Savivaldybės administracija, įgyvendinimą detalizuojantis dokumentas, kuris rengiamas atsižvelgiant į Savivaldybės biudžete numatomus programoms skirti asignavimus;

2.6. Palangos miesto biudžetinių įstaigų veiklos planai (toliau – VP) – Savivaldybės strateginio veiklos plano programų ar jų dalies (tikslų ar uždavinių, atskirų priemonių), už kurias atsakinga Savivaldybės administracija, Savivaldybės biudžetinė įstaiga, įgyvendinimą detalizuojantis dokumentas, kuris rengiamas atsižvelgiant į Savivaldybės biudžete numatomus joms skirti asignavimus;

2.7. viešųjų įstaigų ir Savivaldybės valdomų įmonių veiklos planai (toliau – ĮVP) – dokumentai, kuriuose pateikiama misija, veiklos analizė, strateginiai tikslai, uždaviniai, priemonės, veiklos vertinimo kriterijai ir finansiniai rodikliai;

2.8. Programų koordinatoriai – Savivaldybės administracijos skyriai ir darbuotojai, atsakingi už tam tikros SVP programos rengimo ir įgyvendinimo koordinavimą. Jie vykdo šias pagrindines funkcijas: suformuluoja programos tikslus, uždavinius ir numato rezultatus; nustato rezultato ir produkto vertinimo kriterijus ir, esant galimybei, – jų reikšmes; rengia uždavinių įgyvendinimo priemonių ir numatomo biudžeto projektus; derina programos projektą su Savivaldybės administracijos skyriumi, atsakingu už strateginį planavimą; koordinuoja Savivaldybės kontroliuojamų įmonių, įstaigų VP suderinamumą su Savivaldybės planavimo dokumentais, vertinimo rodiklių ir jų reikšmių nustatymą;

2.9. Savivaldybės strateginio veiklos plano programa – viena iš programų, kurios sudaro Savivaldybės tarybos tvirtinamą SVP, esminė Savivaldybės strateginio veiklos plano dalis, skirta strateginiam tikslui pasiekti, kurioje nustatomi programos tikslai, uždaviniai, priemonės (projektai), vertinimo kriterijai, jų reikšmės ir asignavimai;

2.10. strateginis tikslas – planavimo dokumentuose užsibrėžtas siekis, rodantis planuojamą pasiekti per strateginio planavimo dokumento įgyvendinimo laikotarpį rezultatą;

2.11. uždavinys – per nustatytą laikotarpį planuojama veikla, užtikrinanti, kad bus pasiektas strateginio planavimo dokumente nustatytas tikslas;

2.12. priemonė – užsibrėžto uždavinio įgyvendinimo būdas (veiklų grupė), kuriam naudojami žmogiškieji, finansiniai ir materialiniai ištekliai;

2.13. Programų koordinatoriai – Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirti Savivaldybės administracijos darbuotojai, atsakingi už tam tikrų Savivaldybės strateginio veiklos plano programų rengimo ir įgyvendinimo koordinavimą;

2.14. vertinimo kriterijus – rodiklis, suteikiantis informaciją apie strateginio tikslo, uždavinio ir priemonės įgyvendinimą;

2.15. Savivaldybės strateginio veiklos plano įgyvendinimo ataskaita – dokumentas, kuriame pateikiama informacija apie SVP priemonių įgyvendinimą, planuotų lėšų panaudojimo sumos, planuotos ir faktinės vertinimo kriterijų reikšmės. Ataskaita parodo, ar įgyvendintos priemonės, ar pasiekti planuoti uždaviniai;

2.16. Poveikio (efekto) rodiklis – rodiklis, kuriuo parodoma nauda, kurią, pasiekus tam tikrą strateginį tikslą arba veiklos tikslą, gauna ne tik tiesioginiai programos naudos gavėjai, bet ir visi Savivaldybės gyventojai;

2.17. Rezultato rodiklis – rodiklis, kuriuo parodoma nauda, kurią gauna tiesioginiai programos naudos gavėjai įgyvendinus pažangos uždavinį, pažangos priemonę, tęstinės veiklos uždavinį ir (arba) tęstinės veiklos priemonę. Rezultato rodikliu parodomas atitinkamo uždavinio arba priemonės turinys ir tiesioginiai rezultatai. Rezultato vertinimo rodikliais matuojami svarbiausi veiksniai, kurie daro įtaką poveikio vertinimo rodiklių pasiekimui;

2.18. Produkto rodiklis – rodiklis, kuriuo įvertinama, ar įgyvendintas projektas ir (arba) jo veiklos. Produkto rodiklis gali būti nustatomas ir pažangos arba tęstinės veiklos priemonėms, kai siekiama įvertinti veiklos apimtis;

2.19. Veiklos efektyvumo rodiklis – rodiklis, kuriuo galima įvertinti, kaip efektyviai panaudoti ištekliai sukuriant tam tikrus produktus ar siekiant rezultatų, t. y. nurodo išteklių (finansinių, žmogiškųjų, laiko ir kitų) ir sukurtų produktų ar pasiektų rezultatų santykį. Priemonė – užsibrėžto uždavinio įgyvendinimo būdas, kuriam naudojami žmogiškieji, finansiniai ir materialiniai ištekliai;

2.20. Pažangos veikla – konkrečiu apibrėžtu laikotarpiu strateginio valdymo sistemos dalyvių vykdoma veikla, skirta naujam produktui sukurti ar geresnėms sąlygoms tęstinei veiklai sudaryti, įgyvendinant pažangos uždavinius;

2.21. Pažangos uždavinys – tam tikros valstybės veiklos srities pokytis, įtvirtintas strateginio lygmens planavimo dokumentuose, kurio siekiama įgyvendinant strateginį tikslą;

2.22. Pažangos priemonė – kryptingas strateginio valdymo sistemos dalyvių veiksmų rinkinys, nustatantis tam tikro pažangos uždavinio įgyvendinimo būdą;

2.23. Tęstinė veikla – strateginio valdymo sistemos dalyvio veikla įgyvendinant nustatytas funkcijas, kuria tiesiogiai neįgyvendinami strateginiai tikslai, tačiau ja galima prisidėti prie strateginių tikslų įgyvendinimo;

2.24. Strateginio valdymo sistemos dalyvis – subjektas, dalyvaujantis Savivaldybės strateginio valdymo procesuose:

2.24.1. Savivaldybės taryba;

2.24.2. Regiono plėtros taryba (toliau – RPT);

2.24.3. įstaigos, kurių vadovai yra Savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojai, kaip jie apibrėžti Biudžeto sandaros įstatyme, ir kitos Savivaldybės tarybos įsteigtos biudžetinės įstaigos;

2.24.4. juridiniai asmenys ar organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, jų padaliniai ir fiziniai asmenys, vykdantys pažangos priemonėms įgyvendinti skirtus projektus ir (arba) tęstinės veiklos priemones;

2.25. Finnet – strateginio planavimo informacinė sistema, skirta Savivaldybės strateginio planavimo dokumentų rengimo planavimui, derinimui su biudžetu ir jų vykdymo stebėsenai;

2.26. kitos Apraše vartojamos sąvokos apibrėžtos Strateginio valdymo įstatyme bei Strateginio valdymo metodikoje, kuri patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, 7 straipsnio 1 ir 4 dalių ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 14¹ straipsnio 3 dalies įgyvendinimo“, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme.

II SKYRIUS

STRATEGINIO PLANAVIMO SISTEMA

3. Strateginio planavimo Savivaldybėje organizavimo (Savivaldybės strateginio planavimo dokumentų ir jų įgyvendinimą detalizuojančių planavimo dokumentų rengimo, svarstymo ir tvirtinimo, įgyvendinimo stebėsenos, numatytų pasiekti rezultatų vertinimo, ataskaitų dėl planavimo dokumentų įgyvendinimo rengimo ir svarstymo, Savivaldybės gyventojų įtraukimo į jų rengimą, svarstymą ir įgyvendinimo priežiūrą, viešinimo ir kita) tvarką nustato Savivaldybės taryba.

4. Strateginio planavimo dokumentų sistemą sudaro:

4.1. SPP, kurį tvirtina Savivaldybės taryba;

4.2. SVP, kurį tvirtina Savivaldybės taryba;

4.3. Savivaldybės teritorijos bendrasis planas ir jo sprendiniai;

4.4. Savivaldybės administracijos MVP, kurį tvirtina Savivaldybės administracijos direktorius;

4.5. finansų planavimo dokumentai – Savivaldybės biudžetas;

4.6. Savivaldybės biudžetinių įstaigų veiklos planai;

4.7. kiti planavimo dokumentai, kuriuos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus yra įgaliota tvirtinti Savivaldybės taryba ir Savivaldybės meras; šių dokumentų laikotarpis yra toks, koks apibrėžtas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose.

5. Strateginio planavimo sistemos principai:

5.1. darnumo ir integralumo – viešojo valdymo sprendimai ir planavimo dokumentai tarpusavyje turi būti susieti aiškiais loginiais ryšiais, o jų visuma turi sudaryti sąlygas pasiekti ilgalaikę ir darnią Savivaldybės pažangą, užtikrinti veiksmingą Savivaldybės finansų planavimą ir panaudojimą. Ilgalaikių planavimo dokumentų nuostatos turi pereiti į trumpesnės trukmės planavimo dokumentus. Finansų planavimo dokumentuose turi būti numatytas finansavimas planavimo dokumentuose atitinkamais metais numatytoms veikloms įgyvendinti;

5.2. veiksmingumo ir orientacijos į rezultatus – priimant viešojo valdymo sprendimus, planuojant ir įgyvendinant planavimo dokumentus, pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas strateginiams tikslams ir uždaviniams nustatyti ir jiems įgyvendinti laiku, pasirenkant tam tinkamiausius būdus ir atsisakant vertės nekuriančios veiklos ar funkcijų;

5.3. įrodymais grįsto valdymo – viešojo valdymo sprendimų priėmimas turi būti pagrįstas pasiektų rezultatų stebėsenos duomenimis ir sprendimų finansinio, administracinio, socialinio ir kito poveikio išankstiniu vertinimu;

5.4. efektyvumo ir finansinio ilgalaikio tvarumo – viešojo valdymo sprendimai ir planavimo dokumentai turi būti įgyvendinami siekiant didžiausios naudos mažiausiomis sąnaudomis, racionaliai paskirstant turimus finansinius išteklius strateginiams tikslams pasiekti ir uždaviniams įgyvendinti;

5.5. bendradarbiavimo – planavimo dokumentai turi būti rengiami ir įgyvendinami bendradarbiaujant visiems strateginio planavimo sistemos dalyviams; Savivaldybės administracijos padaliniams, Savivaldybės viešosioms įstaigoms ir Savivaldybės valdomoms įmonėms racionaliai naudojant jų išteklius strateginiams tikslams pasiekti ir uždaviniams įgyvendinti;

5.6. atvirumo ir įtraukimo – planavimo dokumentai turi būti rengiami ir įgyvendinami į sprendimo priėmimo procesus įtraukiant visas suinteresuotas šalis ir konsultuojantis su visuomene, socialiniais ir ekonominiais partneriais. Informacija apie pasiektą pažangą ir panaudotas lėšas turi būti aiški, suprantama ir viešai prieinama;

5.7. lyčių lygybės – rengiant ir įgyvendinant planavimo dokumentus, turi būti atsižvelgiama į lyčių aspekto integravimą planavimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo etapuose, siekiant užkirsti kelią kliūčių susidarymui arba galimybių apribojimams, kurie gali sukelti nepageidaujamas pasekmes moterims ar vyrams;

5.8. ateities vertinimo – strateginis planavimas remiasi ateities įžvalgomis, rengiant planavimo dokumentus sistemiškai ir kompleksiškai nagrinėjamos ir vertinamos įvairios ateities alternatyvos ir jų galima įtaka Savivaldybės veiklai.

6. Planavimo dokumentai yra tarpusavyje susiję – ilgalaikių planavimo dokumentų nuostatos pereina į trumpesnės trukmės planavimo dokumentus. Vienų planavimo dokumentų nuostatos neturi prieštarauti kitų planavimo dokumentų nuostatoms.

III SKYRIUS

SPP RENGIMAS, TVIRTINIMAS, ĮGYVENDINIMAS, STEBĖSENA, KEITIMAS IR ATSISKAITYMAS UŽ PASIEKTUS REZULTATUS

7. SPP yra Savivaldybės miesto gyventojų, kuriems gali atstovauti politinės partijos, savivaldos institucijos, bendruomenės, asociacijos ir kitos miesto teritorijoje teisėtai veikiančios organizacijos, Savivaldybėje veikiančių valstybės institucijų, socialinių ir ekonominių partnerių, bendruomeninių organizacijų ir kitų suinteresuotų grupių atstovai, susitarimas dėl rajono ilgalaikės vizijos, ilgalaikių prioritetų, jų įgyvendinimo krypčių ir siekiamos pažangos rodiklių. Kiti Savivaldybėje rengiami planavimo dokumentai turi būti suderinti su SPP nuostatomis. SPP rengimą, viešą svarstymą, įgyvendinimo stebėseną ir ataskaitų rengimą organizuoja Savivaldybės meras.

8. SPP turi būti pradėtas rengti ne vėliau nei likus metams iki jo galiojimo pabaigos.

9. SPP struktūra:

9.1. bendroji informacija – nurodomas planavimo laikotarpis, planavimo dokumentai, kuriais vadovautasi rengiant SPP, taip pat pateikiama kita svarbi informacija;

9.2. Savivaldybės esamos situacijos analizė: pateikiama Savivaldybės pagrindinių vidaus ir išorinių veiksnių analizė, jos pagrindu nustatomos pagrindinės problemos ir esminės jų priežastys; nurodomos Savivaldybės silpnybės, stiprybės, galimybės ir grėsmės, įvertinami jų tarpusavio ryšiai; aprašomos ir pagrindžiamos Savivaldybės nustatytos pagrindinės problemos, kurias tikslinga spręsti;

9.3. Savivaldybės plėtros vizija – nurodomas Savivaldybės socialinės, ekonominės ir aplinkos plėtros ateities pokytis, kuriuo bus siekiama įgyvendinant SPP. Vizijos formuluotė turėtų atskleisti Savivaldybės išskirtinumą;

9.4. Savivaldybės plėtros tikslai ir uždaviniai – nurodomi Savivaldybės plėtros tikslai ir jų poveikio rodikliai, plėtros uždaviniai ir jų rezultato rodikliai;

9.5. priemonių planas – nurodomos plėtros tikslus ir uždavinius įgyvendinančios priemonės, atsakingi vykdytojai, įgyvendinimo laikotarpis ir stebėsenos rodikliai;

9.6. finansinis planas – nurodomas preliminarus plėtros uždaviniams įgyvendinti reikalingų lėšų poreikis ir galimi finansavimo šaltiniai;

9.7. svarbiausi Savivaldybės investiciniai projektai – nurodomi Savivaldybės įgyvendinimui ir (arba) planuojami įgyvendinti investiciniai projektai, pateikiant informaciją apie jų sąsajas su Klaipėdos regiono plėtros plano pažangos priemonėmis, projektų vykdytojus, įgyvendinimo terminus ir projektams įgyvendinti planuojamas ir (arba) skirtas pažangos lėšas, taip pat nurodant, ar šie projektai įgyvendinami ir (arba) planuojami įgyvendinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu;

9.8. Savivaldybės SPP įgyvendinimo ir stebėsenos nuostatos bei kita reikalinga informacija.

10. Rengiant SPP turi būti siekiama kuo aktyvesnio visų suinteresuotų Savivaldybės strateginio planavimo sistemos dalyvių dalyvavimo, pagrįsto bendradarbiavimu ir partneryste su socialiniais ir ekonominiais partneriais, suinteresuotosiomis šalimis.

11. SPP ir atskirų Savivaldybės ūkio šakų (sektorių) plėtros programų projektams parengti sudaroma viena arba kelios (susijusios su atskirų veiklos sričių plėtra) darbo grupės, kurias sudaro Savivaldybės tarybos nariai, Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai, Savivaldybei pavaldžių juridinių asmenų (biudžetinių, viešųjų įstaigų, akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių, Savivaldybės įmonių) atstovai. Į darbo grupes gali būti įtraukti interesų grupių atstovai ir (ar) ekspertai. Darbo grupė (s) sudaroma (-os) mero potvarkiu (-iais). SPP projekto rengimo procesą koordinuoja Savivaldybės administracija.

12. SPP rengimo procesas susideda iš šių etapų:

12.1. aplinkos analizės ir pirminių pasiūlymų dėl SPP tikslų, remiantis aplinkos analizės išvadomis, rengimas. Aplinkos analizę atlieka ir išvadas teikia Savivaldybės administracijos struktūriniai padaliniai, seniūnijos ir į Savivaldybės administracijos struktūrinius padalinius neįeinantys valstybės karjeros tarnautojai pagal savo veiklos sritis. Jei aplinkos analizei atlikti Savivaldybė pasitelkia ekspertų paslaugas, Savivaldybės administracijos struktūriniai padaliniai, seniūnijos ir į Savivaldybės administracijos struktūrinius padalinius neįeinantys valstybės karjeros tarnautojai įvertina atliktos analizės duomenis bei pateiktas išvadas ir, jei reikia, patikslina nurodytą informaciją;

12.2. SPP projekto rengimas. Darbo grupėse formuluojama Savivaldybės plėtros vizija ir strateginiai tikslai, kurie turi būti pateikti interesų grupėms, visuomenei Savivaldybės interneto svetainėje. Suformuota vizija bei strateginiai tikslai teikiami vertinti SPP komisijai. Darbo grupėse nustatomi SPP tikslai, uždaviniai tikslams pasiekti, priemonės ir atsakingi jų vykdytojai, taip pat strateginių tikslų, tikslų ir uždavinių bei svarbiausių priemonių įgyvendinimo vertinimo kriterijai ir jų reikšmės. Atsižvelgiant į darbo grupių parengtą informaciją ir pateiktus duomenis, Savivaldybės administracija parengia SPP projektą;

12.3. Parengtas SPP projektas pateikiamas konsultacijoms su vietos gyventojais, remiantis Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis. Pasibaigus viešam SPP svarstymui, esant poreikiui, projektas tikslinamas ir teikiamas svarstyti SPP komisijai, Savivaldybės tarybos komitetams ir tvirtinti Savivaldybės tarybai. Patvirtintas SPP skelbiamas Savivaldybės interneto svetainėje.

13. Savivaldybės meras organizuoja strateginį planavimą, naudodamas tokius socialinių-ekonominių partnerių dalyvavimo planavimo procese būdus:

13.1. tiesioginis socialinių-ekonominių partnerių atstovų įtraukimas į planavimo organizacines struktūras (pavyzdžiui, darbo grupes ir kita);

13.2. efektyvus keitimasis informacija viešai skelbiant planavimo dokumentų projektus, savivaldos institucijų ir įstaigų atstovams konsultuojantis su socialiniais-ekonominiais partneriais strateginio planavimo metu;

13.3. koordinacinė ir konsultacinė Savivaldybės atstovų veikla organizuojant viešas diskusijas, konferencijas, piliečių apklausas, analizuojant surinktus duomenis, teikiant alternatyvius pasiūlymus ir kita;

13.4. efektyvus grįžtamasis ryšys – iš socialinių-ekonominių partnerių gauta informacija ir pasiūlymai nuodugniai analizuojami ir vertinami planavimo organizacinėse struktūrose, o socialiniai-ekonominiai partneriai yra informuojami apie priimamus sprendimus, pateikiant argumentuotus paaiškinimus.

14. SPP turi būti iš esmės atnaujintas iki SPP galiojimo pabaigos: atliekama išsami esamos situacijos analizė, peržiūrima vizija, plėtros tikslai ir uždaviniai bei kitos plano dalys, organizuojamos konsultacijos su vietos gyventojais. Dokumento rengimas ir viešas svarstymas organizuojamas Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarime Nr. 292 „Dėl Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, 7 straipsnio 1 ir 4 dalių ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 141 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo“ patvirtinta tvarka.

15. SPP uždaviniai ir priemonės, esant poreikiui, gali būti peržiūrimi ir keičiami. Pasiūlymai dėl SPP pateikiami raštu Palangos miesto merui. SPP pakeitimai ar papildymai tvirtinami Savivaldybės tarybos sprendimu.

16. Kasmet rengiama ir teikiama Savivaldybės tarybai patvirtinti SPP įgyvendinimo metinė ataskaita.

17. SPP vertinimas atliekamas du kartus: tarpinis vertinimas – įpusėjus jo įgyvendinimui ir galutinis vertinimas – įgyvendinus dokumentą. Vertinimą atlieka Savivaldybės Ekonominės plėtros skyrius. Vertinimo metu vertinama įgyvendinimo pažanga, kiek pasiekti tikslai, uždaviniai, koks jų poveikis.

IV SKYRIUS

SVP RENGIMAS, SVARSTYMAS IR TVIRTINIMAS, ĮGYVENDINIMO STEBĖSENA, KEITIMAS IR ATSISKAITYMAS UŽ PASIEKTUS REZULTATUS

18. Savivaldybės SVP rengiami 3 metų laikotarpiui (kiekvienais metais juos tikslinant), siekiant suplanuoti Savivaldybės asignavimus, skirtus Klaipėdos regiono plėtros plane ir (arba) savivaldybės strateginiame plėtros plane nustatytoms pažangos priemonėms ir (arba) projektams įgyvendinti, taip pat asignavimus Savivaldybės tęstinei veiklai vykdyti.

19. SVP projektas rengiamas kasmet lapkričio–gruodžio mėnesiais, numatant Savivaldybės veiklą ateinantiems trejiems metams. SVP projekto rengimą, svarstymą Savivaldybės taryboje, viešinimą ir įgyvendinimą organizuoja Savivaldybės meras.

20. SVP rengiamas atsižvelgiant į SPP Savivaldybės veiklos prioritetus, kitus Savivaldybės tarybos patvirtintus planavimo dokumentus, Savivaldybės biudžeto pajamų ir kitų finansavimo šaltinių prognozę trejiems metams. SVP projektą rengia Savivaldybės administracijos IPVS, programų aprašymo projektus teikia Savivaldybės administracijos skyriai.

21. Rengdami SVP projektą priemonių vykdytojai, atsižvelgdami į SPP ir kitą informaciją, SVP programų koordinatoriams teikia duomenis apie esamą situaciją, planuojamą veiklą, lėšų poreikį trejų metų laikotarpiui, planuojamus pasiekti rodiklius ir kt., prireikus ją tikslina. Informaciją apie biudžetinių įstaigų planuojamą veiklą ir lėšų poreikį trejų metų laikotarpiui SVP priemonių vykdytojams ir (ar) SVP programų koordinatoriams teikia jų veiklą kuruojantis Savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys arba į Savivaldybės administracijos struktūrinius padalinius neįeinantis valstybės karjeros tarnautojas. Savivaldybės administracijos struktūriniai padaliniai, teikdami programų aprašymo projektus dėl SVP, turi naudoti Savivaldybės mero potvarkiu patvirtintas formas.

22. Savivaldybės kontroliuojamos viešosios įstaigos, akcinės, uždarosios akcinės bendrovės, Savivaldybės įmonės, biudžetinės įstaigos, atsižvelgdamos į SPP, Savivaldybės veiklos prioritetus ir kitus Savivaldybės tarybos patvirtintus planavimo dokumentus, maksimalių asignavimų prognozę, parengia ĮVP / VP projektus ir pateikia jų veiklą kuruojantiems Savivaldybės administracijos skyriams.

23. Savivaldybės SVP pateikiama ši informacija:

23.1. Savivaldybės misija ir veiklos prioritetai;

23.2. SPP nurodyti Savivaldybės plėtros prioritetai, tikslai ir uždaviniai ir jų stebėsenos rodikliai;

23.3. planuojami 3 metų asignavimai, skirti Savivaldybės plėtros tikslų ir uždavinių įgyvendinimo priemonėms ir (ar) projektams įgyvendinti;

23.4. planuojami pasiekti rezultatai;

23.5. Savivaldybės SVP programos;

23.6. Savivaldybės valdomų įmonių, kurių savininkė yra Savivaldybė arba kai Savivaldybė 50 procentų ir daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, planuojami pasiekti pagrindiniai veiklos rodikliai;

23.7. kita svarbi susijusi informacija.

24. Kasmet Savivaldybės SVP projekto rengimas pradedamas einamųjų metų Savivaldybės veiklos prioritetų ir siekiamų rezultatų peržiūra bei ateinančių metų Savivaldybės veiklos prioritetų formavimu.

25. SVP programos gali būti skirstomos į:

25.1. funkcijų vykdymo programą, kurioje, atsižvelgiant į SPP nustatytas Savivaldybės plėtros tikslų ir uždavinių įgyvendinimo priemones ir KRPP pažangos priemonėms įgyvendinti suplanuotus projektus, nurodomi ir trumpai aprašomi programos uždaviniai, numatomos įgyvendinti priemonės, jų rezultato ir (arba) veiklos efektyvumo rodikliai;

25.2. valdymo programą, kurioje nurodomi ir trumpai aprašomi Savivaldybės nuolatinių funkcijų bei teikiamų viešųjų ir administracinių paslaugų uždaviniai, numatomos įgyvendinti priemonės, jų rezultato rodikliai ir (arba) veiklos efektyvumo rodikliai.

26. Padaliniai, surinkę informaciją iš kuruojamų Savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų, Savivaldybės valdomų įmonių, atsižvelgdami į Savivaldybės veiklos prioritetus, kitus planavimo dokumentus, iš Savivaldybės gyventojų ar Savivaldybėje veikiančių organizacijų gautus prašymus bei maksimalius asignavimus, pateikia programų koordinatoriams informaciją apie jų veiklos sričių planuojamas priemones, projektus, jiems įgyvendinti numatomas lėšas ir lėšų šaltinius, planuojamus pasiekti veiklos rodiklius.

27. Į Savivaldybės SVP programų projektus integruojamos tik tos Savivaldybės viešųjų įstaigų ir Savivaldybės valdomų įmonių planuojamos priemonės, projektai, kuriems įgyvendinti reikalingos lėšos iš Savivaldybės biudžeto ar kitų, nuo Savivaldybės priklausančių, finansavimo šaltinių. Įvertinę padalinių pateiktą informaciją, programų koordinatoriai parengia programų projektus, kuriuos (per FIN modelį) pateikia skyriui.

28. Skyrius, gavęs iš programų koordinatorių programų projektus, išanalizuoja jų parengtumą, pagrįstumą, atitiktį KRPP, Savivaldybės SPP, Savivaldybės veiklos prioritetams, kitiems planavimo dokumentams, maksimaliems asignavimams ir parengia Savivaldybės strateginio veiklos plano projektą.

29. Už SVP programų rengimą ir įgyvendinimą atsakingi Savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių vedėjai, kurie dalyvauja Savivaldybės strateginio planavimo procese, teikdami informaciją, reikalingą SPP, SVP ir MVP rengti ir įgyvendinti.

30. Patvirtintas SVP projektas skelbiamas Savivaldybės interneto svetainėje.

31. SVP keičiamas pagal poreikį, vadovaujantis Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. SVP keitimą organizuoja Palangos miesto meras. SVP keitimo dokumentų projektus rengia Savivaldybės Ekonominės plėtros skyrius. SVP keitimas vyksta tokia tvarka:

31.1. Palangos miesto merui pateikiami raštiški pasiūlymai dėl SVP keitimo;

31.2. pasiūlymus svarsto programos koordinatorius, pritarus koordinatoriui Savivaldybės Ekonominės plėtros skyrius rengia Savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl SVP keitimo;

31.3. Savivaldybės tarybos projektas dėl SVP keitimo teikiamas svarstyti Savivaldybės tarybos komitetui (-ams) ir teikiamas tvirtinti Savivaldybės tarybai.

32. Savivaldybės mero potvarkiu tvirtina SVP programų pakeitimus remdamasis Savivaldybės tarybos patvirtintais Savivaldybės biudžeto keitimais, kai nekeičiant priemonei skirtų asignavimų keičiamos papriemonėms skirtos lėšos, atsakingi vykdytojai, keičiami papriemonių pavadinimai, įtraukiamos naujos, atsisakoma buvusių, keičiami vertinimo kriterijai ar jų reikšmės.

33. SVP programų koordinatoriai apie atitinkamos programos daromus pakeitimus privalo informuoti programos vykdytojus.

34. SVP projektas yra Savivaldybės biudžeto projekto planavimo pagrindas. Savivaldybės biudžeto projekte asignavimai planuojami SVP programoms įgyvendinti ir šios programose nustatytiems stebėsenos rodikliams pasiekti.

35. Tvirtinant SVP, SVP programoms įgyvendinti numatyti asignavimai turi atitikti Savivaldybės biudžeto projekte numatytus asignavimus. Biudžetiniais metais tikslinant Savivaldybės biudžetą, turi būti įvertintas šių tikslinimų poveikis SVP programoms įgyvendinti ir šiose programose nustatytiems stebėsenos rodikliams pasiekti.

36. SVP programų vykdytojai, įgyvendindami einamųjų metų ir rengdami ateinančių metų SVP programų projektus, atsižvelgia į Savivaldybės tarybos komitetų išvadas.

37. Savivaldybės tarybai pirma teikiamas svarstyti ir tvirtinti SVP, o paskui – Savivaldybės biudžetas. Šie du dokumentai gali būti svarstomi ir tvirtinami tame pačiame Savivaldybės tarybos posėdyje.

V SKYRIUS

METINIŲ VEIKLOS PLANŲ RENGIMAS, TVIRTINIMAS, ĮGYVENDINIMO STEBĖSENA IR ATSISKAITYMAS UŽ PASIEKTUS REZULTATUS

38. Savivaldybės administracijos MVP tvirtina Savivaldybės administracijos direktorius, o Savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovai parengia ir teisės aktų nustatyta tvarka suderina bei tvirtina SVP pagrindu parengtus metinius veiklos planus.

39. Vadovaujantis patvirtintu SVP ir einamųjų metų Savivaldybės biudžetu yra rengiami Savivaldybės administracijos, seniūnijų, Savivaldybės biudžetinių įstaigų MVP, kuriuos rengia Savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių darbuotojai, į Savivaldybės administracijos struktūrinius padalinius neįeinantys valstybės karjeros tarnautojai, seniūnijų darbuotojai, biudžetinių įstaigų vadovai, darbuotojai, atsakingi už strateginį planavimą. Projektų parengimo procesą koordinuoja Savivaldybės administracijos skyrius, atsakingas už strateginį planavimą, o Savivaldybės biudžetinių įstaigų – jų veiklą kuruojantis Savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys arba į Savivaldybės administracijos struktūrinius padalinius neįeinantis valstybės karjeros tarnautojas.

40. Rengiant savivaldybės administracijos MVP, padaliniai parengia savo metinius veiklos planus FIN programoje (FIN modelis) ir pateikia juos skyriui.

41. Metiniai veiklos planai tvirtinami ne vėliau kaip per 60 dienų nuo atitinkamų metų Savivaldybės SVP patvirtinimo dienos.

42. Savivaldybės administracijos ir seniūnijų MVP tvirtina Savivaldybės administracijos direktorius, o Savivaldybės biudžetinių įstaigų parengtus ir su juos kuruojančiais Savivaldybės administracijos struktūriniais padaliniais arba į Savivaldybės administracijos struktūrinius padalinius neįeinančiais valstybės karjeros tarnautojais suderintus MVP tvirtina šių įstaigų vadovai. Patvirtinti Savivaldybės administracijos ir seniūnijų MVP turi būti skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje, o seniūnai su patvirtintu seniūnijų MVP turi supažindinti seniūnaičius ir vietos gyventojus. Savivaldybės biudžetinių įstaigų patvirtinti MVP skelbiami įstaigų interneto svetainėse, o jų kopijos pateikiamos atitinkamas įstaigas kuruojantiems Savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams arba į Savivaldybės administracijos struktūrinius padalinius neįeinantiems valstybės karjeros tarnautojams.

43. Programų vykdytojai pasibaigus biudžetiniams metams (vasario–kovo mėn.) teikia Savivaldybės administracijos skyriui, atsakingam už strateginį planavimą, Savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių ir įstaigų vykdomų priemonių metines ataskaitas. Savivaldybės administracijos skyrius, atsakingas už strateginį planavimą, išanalizavęs struktūrinių padalinių pateiktas MVP programų vykdymo ataskaitas, rengia suvestinę informaciją apie SVP programų vykdymą ir teikia Savivaldybės administracijos direktoriui tvirtinti Savivaldybės administracijos MVP ataskaitą.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

44. Aprašas, kiti Savivaldybės strateginio planavimo dokumentai ir jų įgyvendinimą detalizuojantys planavimo dokumentai, taip pat ataskaitos dėl šių dokumentų įgyvendinimo yra vieši ir skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje.

45. Savivaldybės veiklos finansinis planavimas yra procesas, kurio metu, atsižvelgiant į patvirtintus Savivaldybės strateginio planavimo dokumentus, rengiamas Savivaldybės biudžetas ir kitų finansavimo šaltinių sąmatos. Savivaldybės biudžetas (Savivaldybės metinis finansinis planas) rengiamas vadovaujantis patvirtintu Savivaldybės strateginiu veiklos planu.

46. Tai, kas nereglamentuota Apraše, sprendžiama taip, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

______________________