VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS
TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL TARYBOS 2016-05-11 SPRENDIMO NR. 1-445 „DĖL VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ TVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2025 m. kovo 5 d. Nr. 1-917
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu ir 15 straipsnio 2 dalies 28 punktu Vilniaus miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
Pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 1-445 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių tvirtinimo“ ir išdėstyti jas nauja redakcija (pridedama).
PATVIRTINTA
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
2016 m. gegužės 11 d.
sprendimu Nr. 1-445
(Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
2025 m. kovo 5 d.
sprendimo Nr. 1-917 redakcija)
VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja viešosios komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo reikalavimus visoje Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) teritorijoje, atliekų turėtojų ir tvarkytojų teises, pareigas, atsakomybę, kontrolės mechanizmus bei atliekų tvarkymo sistemos organizavimo ir planavimo principus.
2. Taisyklės nereglamentuoja ne komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų sraute susidarančių atliekų tvarkymo, atliekų, kurios surenkamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančiomis atliekų surinkimo sistemomis, tvarkymo, atliekų ir šiukšlių tvarkymo, kuriam reikalavimus nustato Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai, susiję su gatvių, aikščių, kiemų ir kitų bendrojo naudojimo teritorijų priežiūra. Taisyklės taip pat nereglamentuoja klausimų, susijusių su Savivaldybės tarybos sprendimu nustatytos privalomosios įmokos į Savivaldybės biudžetą už komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymą (toliau – Rinkliava) apskaičiavimu ir (ar) apmokėjimu.
3. Taisyklės galioja Savivaldybės teritorijoje ir yra privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Visi komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų turėtojai (toliau – atliekų turėtojai) privalo laikytis Taisyklių reikalavimų, naudotis Savivaldybės organizuojamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos teikiamomis paslaugomis bei mokėti už komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymą Savivaldybės tarybos nustatytą vietinę Rinkliavą.
II SKYRIUS
PAGRINDINĖS SĄVOKOS
4. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
4.1. Atliekos šalia konteinerio – atliekos, paliktos prie konteinerių ar konteinerių aikštelėje, ar šalia jos ne didesniu kaip 5 m atstumu.
4.2. Atliekų tvarkymo sistemos dalyviai – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „VAATC“, Vilniaus atliekų sistemos administratorius, Vilniaus miesto savivaldybės mišrių komunalinių atliekų, didelių gabaritų atliekų, maisto atliekų, pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų, tekstilės atliekų vežėjai, Vilniaus miesto teritorijoje veikiančių mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių operatorius, pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų tvarkytojai, atliekų turėtojai, kitų komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų sraute susidarančių atliekų tvarkytojai.
4.3. Bendrojo naudojimo konteineris – komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų surinkimo konteineris, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse nustatytais atvejais naudojasi daugiabučio namo (trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas) atliekų turėtojai arba du ir daugiau juridiniai asmenys.
4.4. Bešeimininkės atliekos – atliekos, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kurių turėtojas neegzistuoja.
4.5. Buityje susidarančios statybinės atliekos – atliekos, susidarančios atliekant Savivaldybės tarybos sprendimu nustatytos privalomosios įmokos į Savivaldybės biudžetą už komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymą apmokestinamuose nekilnojamojo turto objektuose paprastojo remonto darbus, kuriems nėra privalomas statybą leidžiantis dokumentas.
4.6. Buityje susidarančios tekstilės atliekos – drabužiai, patalynė, užuolaidos, medžiagų atraižos, žaislai (pliušiniai, medžiaginiai) ir kitos tekstilės gaminių atliekos bei avalynė, išskyrus prekyboje, gamyboje ir (ar) pramonėje susidarančias tekstilės atliekas.
4.7. Didelių gabaritų atliekos (toliau – DGA) – komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų sraute susidarantys stambūs buities daiktai (baldai, langai, durys, buitinė technika ir pan.).
4.8. Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės – aikštelės, skirtos didelių gabaritų atliekoms ir kitoms, komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų sraute susidarančioms rūšiuotoms atliekoms surinkti. Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse priimamų atliekų sąrašas pateikiamas uždarosios akcinės bendrovės „VAATC“ interneto puslapyje.
4.9. Individualaus naudojimo konteineris – komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų surinkimo konteineris, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse nustatytais atvejais naudojasi individualaus namo (gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatas) atliekų turėtojas (-ai) arba vienas juridinis asmuo.
4.10. Individuali atliekų paėmimo paslauga – neimant papildomo mokesčio, išskyrus nustatytą Rinkliavą už komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymą, teikiama didelių gabaritų atliekų, buityje susidarančių tekstilės, statybinių ir pavojingųjų atliekų surinkimo iš fizinių asmenų (gyventojų) paslauga, teikiama pagal užsakymą Rinkliava apmokestinamuose nekilnojamojo turto objektuose, kurie pagal Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą nuostatus priskiriami kategorijoms „Gyvenamoji – daugiabučiai pastatai“, „Gyvenamoji – individualūs namai (standartinis aptarnavimas)“ ir „Gyvenamoji – individualūs namai (padažnintas aptarnavimas)“.
4.11. Informacinis lipdukas – ant konteinerių klijuojamas lipdukas, kuriame pateikiama ši informacija: Vilniaus miesto savivaldybės vežėjo pavadinimas, uždarosios akcinės bendrovės „VASA“ interneto svetainės adresas, el. pašto adresas, telefono numeris, konteinerio paskirtis ir kita informacija, numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857 „Dėl Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų patvirtinimo“ patvirtintuose Minimaliose komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimuose.
4.12. Konteinerio objektas – atliekų turėtojo valdomas nekilnojamojo turto objektas , kuriam priskiriamas konteineris ar (ir) konteinerių aikštelė.
4.13. Konteinerio žymeklis – prie konteinerio pritvirtinta identifikacinė RFID žyma, per tinklines paslaugas susieta su konteinerį identifikuojančiais duomenimis.
4.14. Konteinerių aikštelė – konteinerių grupė, skirta tos pačios ar įvairių rūšių komunalinėms atliekoms surinkti.
4.15. Netinkamas naudoti konteineris – konteineris, kuris turi bent vieną iš šių defektų: skilusi ar nulaužta dalis konteinerio dangčio ar dangčio visai nėra, neveikia konteinerio dangčio atidarymo mechanizmas, sugadintas bent vienas konteinerio ratukas, deformuota konteinerio forma, aplaužytos sienelės, yra įtrūkimų ar skylių konteinerio (iškeliamo maišo) sienelėse ar dugne ir (ar) kitų defektų, dėl ko konteineris negali būti naudojamas pagal paskirtį.
4.16. Rinkliava – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privalomoji įmoka į Vilniaus miesto savivaldybės biudžetą už komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymą.
4.17. Vilniaus miesto savivaldybės atliekų surinkimo ir tvarkymo zona – Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse apibrėžta Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos dalis, kurioje veikia Vilniaus miesto savivaldybės atliekų vežėjas.
4.18. Vilniaus miesto savivaldybės didelių gabaritų atliekų vežėjas (toliau – DGA vežėjas) – Vilniaus miesto savivaldybės vežėjas, laimėjęs viešą konkursą ir pagal sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe arba Vilniaus miesto savivaldybės pavedimu su jos kontroliuojamu asmeniu teikiantis didelių gabaritų atliekų surinkimo paslaugas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje.
4.19. Savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – VASA) – atliekų tvarkymo sistemos dalyvis, atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo, Vilniaus miesto savivaldybės vežėjų, atliekų turėtojų kontrolės funkcijas, vykdantis rinkliavos administravimą, kontroliuojantis rinkliavos surinkimą, atliekantis kitas Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių III skyriaus antrajame skirsnyje nurodytas funkcijas.
4.20. Vilniaus miesto savivaldybės maisto atliekų vežėjas (toliau – MA vežėjas) – Vilniaus miesto savivaldybės vežėjas, laimėjęs viešą konkursą ir pagal sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe arba Vilniaus miesto savivaldybės pavedimu su jos kontroliuojamu asmeniu teikiantis maisto atliekų surinkimo ir jų vežimo paslaugą Vilniaus miesto savivaldybės atliekų surinkimo ir tvarkymo zonoje.
4.21. Vilniaus miesto savivaldybės mišrių komunalinių atliekų vežėjas (toliau – MKA vežėjas) – Vilniaus miesto savivaldybės vežėjas, laimėjęs viešą konkursą ir pagal sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe arba Vilniaus miesto savivaldybės pavedimu su jos kontroliuojamu asmeniu teikiantis mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir jų vežimo paslaugą Vilniaus miesto savivaldybės atliekų surinkimo ir tvarkymo zonoje.
4.22. Vilniaus miesto savivaldybės pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų vežėjas (toliau – PA vežėjas) – Vilniaus miesto savivaldybės vežėjas, laimėjęs viešą konkursą ir pagal sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe arba Vilniaus miesto savivaldybės pavedimu su jos kontroliuojamu asmeniu teikiantis pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo ir jų vežimo paslaugą Vilniaus miesto savivaldybės atliekų surinkimo ir tvarkymo zonoje.
4.23. Vilniaus miesto savivaldybės tekstilės atliekų vežėjas (toliau – TA vežėjas) – Vilniaus miesto savivaldybės vežėjas, laimėjęs viešą konkursą ir pagal sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe arba Vilniaus miesto savivaldybės pavedimu su jos kontroliuojamu asmeniu teikiantis tekstilės atliekų vežimo paslaugą Vilniaus miesto savivaldybės atliekų surinkimo ir tvarkymo zonoje.
4.24. Vilniaus miesto savivaldybės vežėjas – juridinis asmuo, kuris priima atliekas iš jų turėtojo, jas veža ir perduoda atliekų naudotojui ar šalintojui, apimantis Vilniaus miesto savivaldybės didelių gabaritų atliekų, maisto atliekų, mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų bei tekstilės atliekų vežėjus.
4.27. Uždaroji akcinė bendrovė „VAATC“ (toliau – VAATC) – atliekų tvarkymo sistemos dalyvis, atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo, organizavimo ir paslaugų teikimo funkcijas, susijusias su atliekų tvarkymo įrenginių (mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai, regioninis sąvartynas, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, bendrojo naudojimo komunalinių atliekų konteineriai) eksploatavimu.
4.28. Vilniaus apskrities regioninis komunalinių atliekų sąvartynas (toliau – regioninis sąvartynas) – Vilniaus regiono nepavojingųjų atliekų sąvartynas, esantis Elektrėnų savivaldybės Vidugirių kaime.
III SKYRIUS
KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ IR KITŲ BUITYJE SUSIDARANČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS ORGANIZAVIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
VILNIAUS ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMA
6. Savivaldybė organizuoja komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymą, atrenka komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančius atliekų tvarkytojus.
7. Savivaldybės komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo sistemoje tvarkomos šios atliekos:
8. Savivaldybės komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo sistemos neapima:
8.2. atliekos, kurių turėtojams yra išduoti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai (toliau – TIPK leidimas) pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, taršos leidimai ar kiti leidimai ATĮ ir (ar) kituose įstatymuose nustatytais atvejais;
9. Savivaldybė organizuoja ir plėtoja komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo sistemą taip, kad visas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų atliekų turėtojas pagal principą „teršėjas moka“.
10. Komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymas visiems komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų turėtojams organizuojamas taip, kad būtų mažinamas atliekų susidarymas, skatinamas komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų rūšiavimas, paruošimas pakartotiniam naudojimui, perdirbimas ir pakartotinis naudojimas.
11. Komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo sistema finansuojama rinkliavos lėšomis, išskyrus apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymą ir sąnaudas, kurias pagal ATĮ ir (ar) Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą turi apmokėti gamintojai ir importuotojai.
12. Savivaldybės teritorijoje susidariusių bešeimininkių komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų bei šiukšlių tvarkymą organizuoja Savivaldybė. Bešeimininkės atliekos, randamos ne šalia konteinerių, ir šiukšlės tvarkomos vadovaujantis Savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326 „Dėl tvarkymo ir švaros taisyklių tvirtinimo“ patvirtintomis Tvarkymo ir švaros taisyklėmis (toliau – Tvarkymo ir švaros taisyklės).
13. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje išskiriami du pagrindiniai komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų surinkimo būdai:
14. Komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo sistemos plėtojimas gali būti finansuojamas Savivaldybės biudžeto, specialiųjų fondų ir programų, investicinių projektų, kreditų bei privačiomis lėšomis
ANTRASIS SKIRSNIS
VILNIAUS ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS ADMINISTRATORIUS
16. VASA vykdo šias komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas:
16.1. Taisyklių nustatyta tvarka vykdo konteinerių vietų parinkimą esamiems ir naujiems atliekų turėtojams;
16.3. teikia nurodymus Savivaldybės vežėjams dėl konteinerių skaičiaus, jų tūrio ir ištuštinimo dažnio, taip pat dėl atliekų surinkimo maršrutų ir paslaugų teikimo grafikų keitimo;
16.4. priskiria konteinerius ir (ar) konteinerių aikšteles konteinerių objektams, atliekų turėtojams savitarnos svetainėje teikia informaciją apie jiems priskirtus konteinerius ir (ar) konteinerių aikšteles;
16.5. sudaro atliekų turėtojų registrą ir tvarko jį bei jame esančius duomenis apie atliekų turėtojus;
16.6. administruoja komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų surinkimą, prižiūri ir kontroliuoja Savivaldybės vežėjų veiklą, jų vežimo paslaugų teikimo sutarčių vykdymą, teikia privalomuosius nurodymus atliekų vežėjams dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo bei vykdo komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų surinkimo ir transportavimo kontrolę, maršrutų stebėjimą;
16.7. įvertinusi duomenis apie Savivaldybės vežėjų suteiktas paslaugas, patikrina ir suderina Savivaldybės vežėjų suteiktų paslaugų perdavimo–priėmimo aktus, o šiuose aktuose pastebėjusi klaidų arba netikslumų, teikia pastabas;
16.8. sprendžia dėl tvarkos konteinerių aikštelėse ir su komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų surinkimu kylančias problemas;
16.9. nustačiusi Taisyklių pažeidimo faktą ir (ar) konkretų pažeidėją, apie padarytą pažeidimą ir (ar) pažeidėją per dvi darbo dienas pateikia išsamią informaciją Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupei;
16.10. gavusi informaciją apie nesuteiktą paslaugą arba pagal nustatytą grafiką neaptarnautą konteinerį, per vieną darbo dieną el. paštu ar kitu suderintu būdu persiunčia gautą informaciją atsakingam Savivaldybės vežėjui;
16.11. registruoja ir nagrinėja prašymus ir skundus dėl Savivaldybės vežėjų netinkamo paslaugų teikimo arba neteikimo. Savivaldybės vežėjams neišsprendus problemų ir nenagrinėjant arba netinkamai nagrinėjant atliekų turėtojų prašymus – fiksuoja pažeidimus bei imasi priemonių prašyme nurodytam klausimui išspręsti, informuoja pareiškėjus apie priimtus sprendimus;
16.12. gavusi prašymą, per 5 darbo dienas priima sprendimą pakeisti paslaugų teikimo grafiką, konteinerių skaičių ar (ir) jų turį bei nedelsdama informuoja atitinkamą Savivaldybės vežėją, kuris sutartyje nustatytais terminais atlieka šiuos keitimus;
16.13. suinteresuotų asmenų, Savivaldybės ir kitų fizinių ar juridinių asmenų prašymai ar skundai dėl VASA (ne)priimtų sprendimų ir (ar) šių Taisyklių pažeidimų nagrinėjami Minimalių kokybės reikalavimų nustatyta tvarka;
16.14. periodiškai atnaujina į Savivaldybės atliekų surinkimo ir tvarkymo zonas patenkančių adresų sąrašus, remiantis duomenimis, gaunamais iš Savivaldybės;
16.15. analizuoja informaciją apie komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymą Savivaldybės teritorijoje ir atlieka veiksmus, užtikrinančius komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymą pagal teisės aktų reikalavimus;
16.16. vykdo komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų srautų apskaitą, kaupia duomenis iš kiekvieno konteinerio apie atliekų svorį ir aptarnavimo laiką; atliekų srautų sudėtį; fiksuoja neteisėtai prie konteinerių ar konteinerių aikštelėse paliktų atliekų vietas, sudėtį, svorį, laiką; renka kitus atliekų tvarkymo sistemos efektyvumo gerinimui reikalingus duomenis;
16.17. konsultuoja, teikia informaciją fiziniams ir juridiniams asmenims komunalinių atliekų tvarkymo bei rinkliavos klausimais;
16.18. vykdo Taisyklių vykdymo priežiūrą ir kontrolę, informuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemos dalyvius apie Taisyklių reikalavimų nevykdymą ir Taisyklių pažeidimus;
16.19. įgyvendina visuomenės informavimą komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo srityje, susijusį su rinkliavos įgyvendinimu bei pokyčiais atliekų tvarkymo sistemoje;
16.20. teikia pasiūlymus dėl komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo sistemos tobulinimo ir plėtojimo;
IV SKYRIUS
KONTEINERINĖ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ IR KITŲ BUITYJE SUSIDARANČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMA
17. Komunalinės atliekos iš atliekų turėtojų renkamos konteinerine sistema pagal Savivaldybės vežėjų ir VASA suderintus atliekų surinkimo grafikus, kurie skelbiami VASA interneto svetainėje ir (ar) atitinkamo Savivaldybės vežėjo interneto svetainėje.
18. Savivaldybėje naudojami šios paskirties konteineriai:
18.1. bendrojo naudojimo konteineriai:
18.2. individualaus naudojimo konteineriai (konteinerių techninė informacija pateikiama 1 priede):
19. Sprendžiant, koks konteineris bus naudojamas, vadovaujamasi šiais principais:
19.1. ekonomiškumo – komunalinių atliekų surinkimo prioritetas skiriamas bendrojo naudojimo konteineriams ar konteinerių aikštelėms;
19.2. komunalinių atliekų rūšiavimo skatinimo – rūšiavimo galimybių sudarymas visiems atliekų turėtojams;
19.3. racionalumo bei pasiekiamumo – prie vieno konteinerių objekto daugiau nei vienas individualaus ar bendrojo naudojimo konteineris ar konteinerių aikštelė gali būti statomi tik esant ypatingoms aplinkybėms (atstumas iki artimiausios bendrojo naudojimo konteinerių aikštelės viršija 100 metrų, aikštele naudojasi daugiau kaip 600 gyventojų ir pan.);
19.4. tvarumo – siekiama mažinti konteinerių aikštelių, t. y. potencialių taršos vietų, skaičių mieste;
20. Naudojami tam tikros spalvos ir dangčio spalvos bendrojo naudojimo konteineriai arba individualūs konteineriai pažymimi atitinkamos spalvos informaciniais ženklais:
20.1. popieriaus ir kartono pakuočių atliekoms ir antrinėms žaliavoms – mėlynos spalvos dangčiu arba mėlynos spalvos informaciniais ženklais pažymėti konteineriai;
20.2. plastiko, metalo, visoms likusioms pakuočių atliekoms ir antrinėms žaliavoms – geltonos spalvos dangčiu arba geltonos spalvos informaciniais ženklais pažymėti konteineriai;
20.3. stiklo pakuočių atliekoms ir antrinėms žaliavoms – žalios spalvos dangčiu arba žalios spalvos informaciniais ženklais pažymėti konteineriai;
20.4. popieriaus, kartono, plastiko, metalo pakuočių atliekoms ir antrinėms žaliavoms – mėlynos spalvos dangčiu arba mėlynos spalvos informaciniais ženklais pažymėti konteineriai;
20.5. maisto atliekoms – rudos spalvos dangčiu arba rudos spalvos informaciniais ženklais pažymėti konteineriai;
21. Bendrojo naudojimo konteinerių aikštelės dydis (konteinerių aikštelių dydžiai nurodomi 3 priede) parenkamas atsižvelgiant į:
21.1. komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų turėtojų skaičių konteinerių objektuose;
21.2. mišrių komunalinių atliekų konteinerių ištuštinimo dažnį – ne dažniau kaip kartą per parą ir ne rečiau kaip kartą per mėnesį;
21.3. pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų konteinerių ištuštinimo dažnį – ne dažniau kaip kartą per parą ir ne rečiau kaip kartą per dvi savaites;
21.4. maisto atliekų konteinerių ištuštinimo dažnį – ne dažniau kaip kartą per parą ir ne rečiau kaip kartą per savaitę;
22. Savivaldybės atliekų surinkimo ir tvarkymo zonos (2 priedas):
22.1. šiaurinė miesto dalis – Verkių, Fabijoniškių seniūnijos, šiaurinės Žirmūnų ir Šnipiškių seniūnijų dalys;
22.2. rytinė miesto dalis – Antakalnio, Naujosios Vilnios seniūnijos ir šiaurinė Rasų seniūnijos dalis;
22.3. pietinė miesto dalis – Naujininkų, Panerių, Grigiškių seniūnijos, pietinė Rasų seniūnijos dalis ir pietinė Vilkpėdės seniūnijos dalis;
22.4. vakarinė miesto dalis – Pašilaičių, Justiniškių, Šeškinės, Viršuliškių, Karoliniškių, Pilaitės ir Lazdynų seniūnijos;
23. Vilniaus miesto teritorijoje pakuočių atliekų tvarkymo užduotims įgyvendinti teisės aktų nustatyta tvarka gamintojai ir importuotojai gali diegti papildančiąsias pakuočių atliekų ir (ar) antrinių žaliavų surinkimo sistemas.
PIRMASIS SKIRSNIS
KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ IR KITŲ BUITYJE SUSIDARANČIŲ ATLIEKŲ KONTEINERIAI, KONTEINERIŲ AIKŠTELĖS, KONTEINERIŲ PRISKYRIMAS KONTEINERIŲ OBJEKTAMS
24. Komunalinės ir kitos buityje susidarančios atliekos surenkamos į konteinerius, kurie turi būti pažymėti pagal paskirtį ir identifikuoti konteinerio žymekliais bei informaciniais lipdukais.
25. Savivaldybės teritorijoje pagal užstatymo intensyvumą naudojami bendrojo arba individualaus naudojimo konteineriai.
26. Bendrojo naudojimo konteineriais naudojasi šie atliekų turėtojai:
26.1. kurių nekilnojamojo turto objekto (toliau – NTO) paskirtis – daugiabučiai pastatai, viešbučiai, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, garažų, gamybos ir pramonės, transporto, sandėliavimo, mokslo, kultūros, sporto, poilsio, gydymo, religinės, specialiosios, sodų;
26.3. VASA pritarimu individualių NTO savininkai (naudotojai), fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, kai Savivaldybės vežėjui nėra galimybės privažiuoti prie tokių namų valdų ir (ar) pastatų;
27. Individualaus naudojimo konteineriais, prie kurių gali privažiuoti šiukšliavežis, naudojasi šie atliekų turėtojai:
27.1. kurių NTO paskirtis yra gyvenamoji – individualūs namai (standartinis aptarnavimas), gyvenamoji – individualūs namai (padažnintas aptarnavimas), prekybinės paskirties NTO, esantys degalinių teritorijose;
27.3. VASA pritarimu juridinis asmuo, nuosavybės teise valdantis NTO, turintis aiškiai apibrėžtą teritoriją;
27.4. VASA pritarimu atliekų turėtojas, kurio konteinerių objektas yra nutolęs didesniu nei 100 metrų atstumu nuo bendrojo naudojimo konteinerių aikštelės. VASA konstatavus, kad nėra tinkamos vietos konteineriui pastatyti ar neįmanomas privažiavimas prie konteinerio ištuštinimo vietos, į kurią atliekų turėtojas išstumia individualaus naudojimo konteinerį nustatytą aptarnavimo dieną, šiuo atveju 100 m konteinerio pasiekiamumo reikalavimas netaikomas. Apie nustatytas aplinkybes bei priimtą sprendimą VASA informuoja atliekų turėtoją;
28. Konteinerių aikštelėje esančių konteinerių skaičių ir paskirtį pagal atliekų rūšis konkrečioje vietoje nustato ir savo interneto svetainėje skelbia VASA.
29. Savivaldybės teritorijoje gali būti naudojamos požeminių, pusiau požeminių arba antžeminių atliekų konteinerių aikštelės, kurių skaičius ir išdėstymo vietos nurodomi Vilniaus miesto mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių išdėstymo schemoje (toliau – Schema), skelbiamoje maps.vilnius.lt. Schema tvirtinama Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.
30. Schemoje fiksuojamos vietos, kuriose įrengtos ar bus įrengiamos konteinerių aikštelės ir (ar) konteinerių statymo vietos, kurios parenkamos taip, kad kiekvienam atliekų turėtojui Vilniaus miesto teritorijoje būtų užtikrinta galimybė naudotis komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų konteineriais, nuo konteinerių objekto nutolusiais ne didesniu kaip 100 metrų atstumu. Jei konteineriams pastatyti trūksta vietos ar neįmanoma privažiuoti, 100 m konteinerių pasiekiamumo reikalavimo galima nesilaikyti, užtikrinant konteinerių įrengimą kuo arčiau už 100 metrų atstumo nuo konteinerių objekto ribos.
31. Bendrojo naudojimo antžeminių konteinerių aikštelių išdėstymo vietas konteinerių objektams paskirsto ir priskiria VASA, esant galimybėms konteinerių aikštelę įrengti keliose vietose, konteinerių įrengimo vieta derinama su gyventojų įgaliotais atstovais, įvertinus gyventojų nuomonę.
32. Daugiabučiam namui ar namų grupei įrengus požeminių ar pusiau požeminių konteinerių aikštelę, šiuose namuose esančios šachtinės atliekų surinkimo sistemos praėjus vienam mėnesiui nebeaptarnaujamos, jose esantys antžeminiai konteineriai po šio termino išimami ir išvežami. Bendrojo naudojimo objektų valdytojams siūloma organizuoti šachtinės atliekų surinkimo sistemos užsandarinimo darbus, užtikrinant higienos normų laikymąsi.
33. Įrengus bendrojo naudojimo požeminių, pusiau požeminių ar antžeminių komunalinių atliekų konteinerių aikštelę, prie jos priskirtuose pastatuose konteinerinėse patalpose ar šalia pastatų stovintys antžeminiai komunalinių atliekų konteineriai praėjus 2 savaitėms nuo pranešimų iškabinimo dienos ir (ar) nuo pastato valdytojo informavimo dienos yra nuimami.
34. Konteinerių aikštelės dydis parenkamas siekiant komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo ekonomiškumo, atsižvelgiant į atliekų turėtojų skaičių konteinerių objektuose. Konteinerių aikštelės VASA, o tais atvejais, kai yra reikalingas projektinis sprendimas, ir Savivaldybės pritarimu gali būti praplečiamos, papildomai pastatant (įrengiant) atitinkamos rūšies konteinerius.
35. Konteinerių pastatymo vietos ir konteinerių aikštelių vietos numatomos šalia konteinerių objekto faktiškai naudojamos teritorijos ar konteinerių objektui suformuoto žemės sklypo ribose, išskyrus atvejus, kai yra susitarimas tarp trečiųjų asmenų, kad konteineris gali būti pastatytas kitoje reikalavimus atitinkančioje konteinerių vietoje.
36. Rengiant teritorijų planavimo dokumentus, statinių projektus ir vykdant daugiabučių namų ar visuomeninės paskirties statinių rekonstrukcijos ar naujos statybos darbus, suderinus su Savivaldybe ir VASA, privaloma numatyti vietą mišrių komunalinių atliekų, maisto bei pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių įrengimui.
ANTRASIS SKIRSNIS
BENDRIEJI REIKALAVIMAI ATLIEKŲ TVARKYMUI, AIKŠTELIŲ SUTVARKYMAS
37. VASA, atsižvelgdama į komunalinių atliekų turėtojų veiklos pobūdį ir poreikius, gali nustatyti jiems priskirtų konteinerių talpą. Konteinerio talpos dydis negali būti mažesnis kaip 0,12 kub. m.
38. Bendrojo naudojimo komunalinių atliekų požeminiais, pusiau požeminiais ir antžeminiais konteineriais, jų priežiūra bei remontu privalo rūpintis jų savininkas.
39. Konteinerio (-ių) aikštelės įrengimą atliekų turėtojo valdomo žemės sklypo ribose organizuoja ir finansuoja pats atliekų turėtojas.
40. Individualaus naudojimo mišrių komunalinių atliekų konteineris, skirtas individualiai namų valdai, standartiškai ištuštinamas ne dažniau nei vieną kartą per 2 savaites. Atliekų turėtojui prašant ir VASA pritarus, jam gali būti teikiama vieno karto per savaitę konteinerio ištuštinimo paslauga.
41. Individualaus naudojimo pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų konteineriai ištuštinami ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį. VASA nustačius dažnesnį ištuštinimo poreikį, konteineris gali būti ištuštinamas dažniau.
42. Individualaus naudojimo maisto atliekų konteineriai ištuštinami ne rečiau kaip vieną kartą per dvi savaites šaltuoju metų laikotarpiu bei ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę šiltuoju metų laikotarpiu. Bendrojo naudojimo maisto atliekų konteineriai ištuštinami ne dažniau kaip vieną kartą per dieną ir ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.
43. Savivaldybės vežėjui turi būti užtikrinta galimybė privažiuoti prie konteinerio ir jį ištuštinti (iškrauti), t. y. konteinerio stovėjimo vieta turi būti neužstatyta, neapribotas tokio konteinerio pasiekimas aptvertoje (rakinamoje) patalpoje, teritorijoje. Jei Savivaldybės vežėjui nesudaroma galimybė privažiuoti prie konteinerio ir jį ištuštinti (iškrauti), atliekų turėtojas pagal nustatytą grafiką privalo išstumti konteinerį į konteinerių ištuštinimo (iškrovimo) vietą, iš anksto suderintą su VASA ir Savivaldybės vežėju.
44. Konteineriai negali būti perpildyti, atliekos turi būti pilamos tik iki viršutinio krašto, be kaupo, konteinerių dangčiai turi būti laisvai uždaromi. Atliekos negali būti presuojamos ar grūdamos į konteinerius.
45. Savivaldybės vežėjai privalo užtikrinti, kad išvežimo metu visos atliekos iš mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų, ir maisto atliekų konteinerių, jei toks atliekų surinkimas yra vykdomas Savivaldybės atliekų surinkimo ir tvarkymo zonoje, bei esančios šalia konteinerių 5 m atstumu būtų supiltos į atitinkamus šiukšliavežius ir išvežtos, paliekant tvarkingą aplinką.
46. Teritorijų tvarkytojai atsako už tvarką ir švarą prie mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų, tekstilės atliekų ir maisto atliekų surinkimo konteinerių laikotarpiu tarp atliekų išvežimo – jie privalo surinkti besimėtančias atliekas ir sukrauti jas į atitinkamus konteinerius.
47. Konteinerių aikštelėse ar šalia jų neleistinai paliktas didelių gabaritų, buityje susidariusias statybines, tekstilės, pavojingąsias ar kitokias atliekas VASA užsakymu surenka ir išveža DGA vežėjas.
48. Jeigu nustatomas asmuo, konteinerių aikštelėje arba šalia jos atsikratęs didelių gabaritų, buityje susidariusiomis statybos, tekstilės, pavojingosiomis ir kitomis atliekomis, jis sumoka Savivaldybei už šių atliekų surinkimą ir išvežimą pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka sudarytų paslaugų teikimo sutarčių įkainius.
49. Konteinerių švara turi būti nuolat palaikoma vadovaujantis teisės aktų (higienos normų) reikalavimais. Bendrojo naudojimo konteineriai plaunami ir dezinfekuojami šia tvarka:
49.1. mišrių komunalinių atliekų antžeminius konteinerius – MKA vežėjas, požeminius ir pusiau požeminius – jų savininkas (valdytojas);
49.2. pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų antžeminius konteinerius – PA vežėjas, požeminius ir pusiau požeminius – jų savininkas (valdytojas);
49.3. maisto atliekų požeminius ir pusiau požeminius konteinerius – konteinerių savininkas (valdytojas);
TREČIASIS SKIRSNIS
ATLIEKŲ TURĖTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
51. Atliekų turėtojai yra skirstomi į šias grupes:
52. Atliekų turėtojai turi teisę:
52.2. teikti Savivaldybei ir (arba) VASA pasiūlymus dėl Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tobulinimo;
52.4. kreiptis į VASA dėl konteinerių suteikimo, dėl naudojamų konteinerių kiekio ir (ar) talpos, ir (ar) ištuštinimo dažnumo pakeitimo, dėl konteinerių objektui priskirtų konteinerių pakeitimo;
52.5. informuoti VASA, Savivaldybę, Savivaldybės vežėjus apie pastebėtą Taisyklių reikalavimų pažeidimą ir (ar) nevykdymą;
53. Atliekų turėtojai privalo:
53.2. komunalines atliekas rūšiuoti pagal Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus;
53.3. susidariusias komunalines atliekas perduoti Savivaldybės vežėjui tik šiose Taisyklėse nustatyta tvarka;
53.5. susidariusias komunalines atliekas rūšiuoti jų susidarymo vietoje pagal jų rūšį ir pobūdį, nemaišyti su kitomis atliekomis ar medžiagomis, mesti į atitinkamos paskirties konteinerius;
53.6. neatsikratyti atliekomis ir šiukšlėmis gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose, miškuose ar kitose tam neskirtose vietose;
53.8. rūpintis nuosavybės teise priklausančių komunalinių atliekų konteinerių priežiūra bei remontu, juos plauti ir dezinfekuoti, jeigu su Savivaldybės vežėju nesusitarta kitaip;
53.9. nustatytą konteinerių tuštinimo dieną, pakelti užtvarus, atrakinti konteinerių patalpas, aptvarus, stogines, išstumti konteinerius į nustatytas konteinerių ištuštinimo vietas tais atvejais, kai konteineriai stovi patalpose, uždaruose kiemuose ar kitose neprivažiuojamose vietose užtikrinti laisvą privažiavimą prie konteinerio arba pačiam nustumti konteinerį prie važiuojamosios kelio dalies, kuria Savivaldybės vežėjas galėtų privažiuoti;
53.10. konteinerių aikštelėse ir jų ištuštinimo zonose nestatyti transporto priemonių bei užtikrinti tinkamą ir saugų specialaus transporto privažiavimą bei priėjimą prie konteinerių;
53.11. gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekas atskirti jų susidarymo vietoje ir nemaišyti jų su komunalinėmis atliekomis;
53.12. užtikrinti tvarką nuosavybės ar kita teise valdomame žemės sklype, nesvarbu ar tas sklypas įregistruotas valstybės įmonėje Registrų centre, ar ne;
54. Atliekų turėtojams draudžiama:
54.1. komunalinių atliekų surinkimo konteineriuose deginti atliekas, raustis juose, išimti iš jų atliekas;
54.3. šalinti konteineriuose atliekas, kurioms konteineriai nėra skirti (pilti į juos žemės gruntą, gatvių, šaligatvių ir teritorijų valymo sąšlavas, degančias ar karštas atliekas, karštus pelenus, želdynų priežiūros ir tvarkymo atliekas, bet kokius skysčius ar skystas atliekas);
54.6. palikti šalia konteinerių bet kokias atliekas, kurias privaloma šalinti konteineriuose, taip pat buityje susidarančias statybines, didelių gabaritų, tekstilės, pavojingąsias atliekas, padangas, automobilių ardymo atliekas, kitas neleistinas atliekas;
54.7. palikti šalia tam skirtų konteinerių dideles, nesuplėšytas, nesulankstytas pakuočių atliekas, kurias, jeigu jos netelpa į konteinerio angą ir konteineriuose yra vietos, privaloma sulankstyti ar kitaip susmulkinti ir sudėti į konteinerį;
KETVIRTASIS SKIRSNIS
SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ VEŽĖJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
55. Savivaldybės vežėjai turi teisę:
55.1. patikrinti aptarnaujamų mišrių (likusių po rūšiavimo) komunalinių atliekų konteinerių turinį ir rūšiavimo kokybę;
55.2. neištuštinti konteinerio, jeigu konteineris yra fiziškai nepasiekiamas (tokiu atveju faktas fiksuojamas fotonuotrauka, informuojama VASA);
55.3. netuštinti konteinerių, jei konteineriuose yra daiktų ar atliekų, kurių buvimas juose neleistinas pagal atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus ir šias Taisykles ar kelia grėsmę vežėjo personalui ir (ar) aplinkai; apie tokį atvejį turi būti informuojama VASA, kuri priima sprendimą dėl tokių konteinerių ištuštinimo tvarkos;
56. Savivaldybės vežėjai privalo:
56.1. sąžiningai teikti paslaugas pagal sutarties su Savivaldybe sąlygas bei šiose Taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus;
56.3. registruoti ir per 5 darbo dienas nagrinėti gautus pranešimus, prašymus ir skundus, susijusius su atliekų surinkimu, vežimu ir tvarkymu bei imtis priemonių paslaugų teikimo trūkumams pašalinti. Skundus dėl Savivaldybės vėžėjo priimtų sprendimų nagrinėja VASA;
56.4. surinkti 5 m atstumu aplink konteinerius paliktas atliekas ir po konteinerio ištuštinimo palikti tvarkingą aplinką prie konteinerio ir (ar) konteinerių aikštelėje;
56.5. konstatavus ir fiksavus fotonuotraukomis, kad atliekų turėtojas perkrauna konteinerį arba meta į jį atliekas, kurioms rinkti yra skirtas kitokios rūšies konteineris arba kurios negali būti metamos į konteinerius, informuoti VASA apie tokius atvejus;
56.6. nerinkti mišrių komunalinių atliekų iš įmonių ir organizacijų, jeigu jose yra gamybos atliekų; apie tokį atvejį turi būti informuojama VASA, kuri priima sprendimą dėl tokių konteinerių tuštinimo tvarkos;
57. Savivaldybės vežėjas privalo:
57.1. gavęs VASA užsakymą, per 5 darbo dienas aprūpinti atliekų turėtoją VASA nurodyto dydžio komunalinių atliekų konteineriu bei įtraukti naują atliekų turėtoją į surinkimo grafiką;
57.2. gavęs VASA užsakymą, per 3 darbo dienas aprūpinti konteineriais viešuosius renginius ir pateikti konteinerius laikinam naudojimui. Prireikus konteineris turi būti pastatytas kitą dieną po VASA užsakymo;
57.3. ne rečiau kaip 2 kartus per metus plauti ir dezinfekuoti bendrojo naudojimo MKA konteinerius, pastatytus daugiabučiams namams, sodininkų ir garažų bendrijoms laikantis higienos reikalavimų ir VASA nustatytos tvarkos, pagal grafiką, suderintą su VASA;
57.4. atliekos pagal rūšį turi būti surenkamos į šiai atliekų rūšiai rinkti pritaikytus šiukšliavežius, o į mišrių komunalinių atliekų šiukšliavežį renkamos gali būti tik atliekos iš mišrioms komunalinėms (likusioms po rūšiavimo) atliekoms skirto konteinerio;
57.5. surinktas mišrias komunalines atliekas ir maisto atliekas pristatyti į mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius (toliau – MBA įrenginiai; mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo, atskyrimo ir biologiškai skaidžių atliekų apdorojimo įrenginiai, esantys adresu Jočionių g. 13, Vilniuje);
V SKYRIUS
SPECIALIEJI REIKALAVIMAI KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SRAUTŲ TVARKYMUI
PIRMAS SKIRSNIS
PAKUOČIŲ ATLIEKŲ IR ANTRINIŲ ŽALIAVŲ TVARKYMAS
59. Savivaldybės teritorijoje pakuočių atliekos ir antrinės žaliavos surenkamos į individualaus naudojimo ir bendrojo naudojimo konteinerius.
60. Komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų, kurias galima mesti į pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerius, informacinis sąrašas pateikiamas šių Taisyklių 4 priede.
61. Pakuočių atliekų vežėjas surenka atliekas iš bendrojo ir individualaus naudojimo konteinerių. Fiziniai asmenys gali pakuočių atliekas, kurių surinkimo svorių ribos pateikiamos VAATC interneto svetainėje, nemokamai priduoti į DGA surinkimo aikšteles.
ANTRASIS SKIRSNIS
ŽALIŲJŲ ATLIEKŲ SURINKIMAS IR TVARKYMAS
63. Atliekų turėtojai susidariusias žaliąsias ir kitas augmenijos atliekas (žaliųjų atliekų informacinis atliekų sąrašas pateikiamas 5 priede), privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje ir:
63.1. atliekų turėtojai, kurie turi galimybes tokias atliekas kompostuoti savo valdomo žemės sklypo ribose, turi tai daryti kompostavimo dėžėje, specialiai tam skirtoje vietoje ar esant galimybei bendruose kelių atliekų turėtojų bendrai valdomuose kompostavimo įrenginiuose ne mažesniu nei 2 metrų atstumu nuo gretimų sklypų ribos su kitomis rekomenduojamomis kompostuoti atliekomis. Turint gretimo sklypo naudotojo rašytinį sutikimą, kompostavimo vieta gali būti įrengiama mažesniu kaip 2 metrų atstumu nuo gretimo sklypo. Kartu su žaliosiomis atliekomis, gali būti kompostuojamos ir maisto bei virtuvės atliekos, kurių informacinis sąrašas pateikiamas Taisyklių 5 priede;
64. Asmenys, kurie tvarko ir užtikrina švarą jų valdomose teritorijose (valdomuose sklypuose), ir su kuriais Savivaldybė yra sudariusi atitinkamas sutartis, susidariusias žaliąsias ir kitas augmenijos atliekas turi surinkti ir per 5 dienas išvežti į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles arba žaliąsias atliekas pašalinti į specialias tam skirtas surinkimo priemones. Į žaliųjų atliekų surinkimo priemones draudžiama mesti ne žaliąsias atliekas. Už žaliųjų atliekų surinkimo priemonių priežiūrą atsakingi jas įrengę asmenys.
65. Savivaldybės gyventojai savo iniciatyva surinktas žaliąsias atliekas turi per 5 dienas jas pristatyti į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles arba žaliąsias atliekas pašalinti į tokių atliekų surinkimui skirtas priemones, kurių įrengimo vieta, kiekis ir talpa turi būti suderinta su seniūnija, kurios teritorijoje bus surenkamos žaliosios atliekos. Savivaldybės gyventojai, kurie naudojasi seniūnijos suteiktomis žaliųjų atliekų surinkimui skirtomis priemonėmis, turi informuoti seniūniją apie tokių atliekų išvežimo poreikį. Į žaliųjų atliekų surinkimo priemones draudžiama mesti ne žaliąsias atliekas.
TREČIASIS SKIRSNIS
MAISTO IR VIRTUVĖS ATLIEKŲ SURINKIMAS IR TVARKYMAS
67. Maisto ir virtuvės atliekos iš atliekų turėtojų surenkamos tokia tvarka:
67.1. maisto atliekos metamos į maisto atliekų konteinerį arba į bendrojo naudojimo mišrių komunalinių atliekų konteinerį, kai maisto atliekų konteineris nepriskirtas;
67.2. maisto atliekos surenkamos į maisto atliekoms rinkti skirtus oranžinės spalvos maišelius, kurie išmetami į mišrioms komunalinėms atliekoms skirtus konteinerius. Šie maišeliai apdorojami juos atskyrus nuo kitų mišrių komunalinių atliekų konteineriuose esančių atliekų;
KETVIRTASIS SKIRSNIS
DIDELIŲ GABARITŲ ATLIEKŲ SURINKIMAS IR TVARKYMAS
69. DGA iš fizinių asmenų surenkamos tokia tvarka:
69.1. atliekos, kurių surinkimo svorių ir (ar) kiekių ribos pateikiamos VAATC interneto svetainėje, nemokamai pristatomos į DGA surinkimo aikšteles, nurodytas VAATC interneto svetainėje, tačiau šių atliekų svorio ir (ar) kiekio perviršis tvarkomas savo lėšomis;
69.2. atliekos gali būti nemokamai priduodamos DGA vežėjui, kuris renka šias atliekas apvažiavimo būdu ne rečiau kaip 4 kartus per metus. Informacija apie DGA surinkimo apvažiavimo būdu vietą bei laiką skelbiama VASA interneto svetainėje, likus ne mažiau kaip 2 savaitėms iki numatomo minėtų atliekų surinkimo;
69.3. atliekos gali būti nemokamai priduodamos DGA vežėjui, pateikus užsakymą VASA dėl nemokamos individualios DGA paėmimo paslaugos suteikimo;
69.4. jeigu pageidaujamas papildomas DGA paėmimas ar yra kitos aplinkybės, fizinis asmuo (gyventojas) gali teikti užsakymą VASA dėl mokamos individualaus DGA paėmimo paslaugos, už kurią atliekų turėtojas apmoka savo lėšomis, suteikimo;
71. Individuali atliekų paėmimo paslauga fiziniam asmeniui teikiama ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus vienam NTO nemokamai vadovaujantis VASA direktoriaus nustatyta tvarka, skelbiama VASA savitarnoje.
72. Nereikalingus, bet tvarkingus, geros būklės, tolesniam naudojimui tinkamus daiktus (baldus, indus, veikiančius buitinės technikos ar elektronikos prietaisus, knygas, kitus buityje naudojamus daiktus) atliekų turėtojas gali nemokamai palikti dalijimosi daiktais stotelėse „DĖK’ui“, kurių adresai skelbiami www.stoteledekui.lt.
PENKTASIS SKIRSNIS
BUITYJE SUSIDARANČIŲ STATYBINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMAS IR TVARKYMAS
73. Buityje susidarančios statybinės atliekos (informacinis buityje susidarančių statybinių atliekų sąrašas pateikiamas 7 priede), susidarančios atliekant gyvenamojo būsto (patalpų) paprastojo remonto darbus, kuriems nėra privalomas statybą leidžiantis dokumentas, turi būti atskirtos nuo kitų komunalinių atliekų, surūšiuotos, sudėtos į patvarius atliekų maišus ar kitas izoliuojančias talpas ir iš fizinių asmenų (gyventojų) surenkamos tokia tvarka:
73.1. atliekos, kurių surinkimo svorių ir kiekių ribos pateikiamos VAATC interneto svetainėje, nemokamai pristatomos į DGA surinkimo aikšteles, nurodytas VAATC interneto svetainėje, tačiau šių atliekų svorio ir (ar) kiekio perviršis tvarkomas savo lėšomis;
73.2. atliekos gali būti nemokamai priduodamos DGA vežėjui, kuris renka šias atliekas apvažiavimo būdu ne rečiau kaip 4 kartus per metus. Informacija apie buityje susidarančių statybinių atliekų surinkimo apvažiavimo būdu vietą bei laiką skelbiama VASA interneto svetainėje, likus ne mažiau kaip 2 savaitėms iki numatomo minėtų atliekų surinkimo;
73.3. atliekos gali būti nemokamai priduodamos DGA vežėjui, pateikus užsakymą VASA dėl nemokamos individualios DGA paėmimo paslaugos suteikimo;
73.4. esant poreikiui fizinis asmuo gali teikti užsakymą VASA dėl mokamos individualios buityje susidarančių statybinių atliekų paėmimo paslaugos suteikimo, už kurią atliekų turėtojas apmoka savo lėšomis;
75. Paprastojo remonto darbų metu susidarančios pavojingosios atliekos (įvairūs dažai, lakas, tirpikliai ar medžiagos, kuriose yra ar, atliekų turėtojo nuomone, gali būti asbesto, gyvsidabrio ir (ar) kitų pavojingųjų medžiagų) surenkamos ir perduodamos Taisyklių V skyriaus septintajame skirsnyje nustatyta tvarka.
76. Statybinės atliekos, susidarančios statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius, kai tokiems darbams reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, sutartiniais pagrindais perduodamos tvarkyti atliekų tvarkytojams teisės aktų nustatyta tvarka. Tokios statybinės atliekos nėra komunalinės atliekos ir jų tvarkymo išlaidos nėra finansuojamos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą lėšomis.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
BUITYJE SUSIDARANČIŲ TEKSTILĖS ATLIEKŲ TVARKYMAS
77. Tekstilės atliekos iš fizinių asmenų surenkamos tokia tvarka:
77.1. fiziniai asmenys buityje susidarančias tekstilės atliekas gali nemokamai palikti tam skirtuose specialiuose konteineriuose, pažymėtuose informaciniais ženklais. Tekstilės atliekų surinkimo priemonės paženklinamos užrašu „Tekstilės atliekos“.
77.2. atliekos, kurių surinkimo svorių ribos pateikiamos VAATC interneto svetainėje, nemokamai priduodamos į DGA surinkimo aikšteles, nurodytas VAATC interneto svetainėje, tačiau šių atliekų svorio ir (ar) kiekio perviršis tvarkomas savo lėšomis;
77.3. atliekos gali būti nemokamai priduodamos DGA vežėjui, pateikus užsakymą VASA dėl nemokamos individualios DGA paėmimo paslaugos suteikimo;
77.4. jeigu pageidaujamas papildomas buityje susidarančių tekstilės atliekų paėmimas ar yra kitos aplinkybės, fizinis asmuo (gyventojas) gali teikti užsakymą VASA dėl mokamos individualaus buityje susidarančių tekstilės atliekų paėmimo paslaugos suteikimo, už kurią atliekų turėtojas apmoka savo lėšomis;
79. Tekstilės gaminių platintojai gali priimti dėvėtą tekstilę ir tekstilės atliekas iš gyventojų tekstilės gaminių prekybos vietose.
80. Labdaros ir paramos davėjai, socialinio verslo subjektai gali rinkti dėvėtą tekstilę ir tekstilės atliekas iš gyventojų, savo įrengtose tekstilės atliekų surinkimo priemonėse, su Savivaldybe suderintomis pastatymo vietomis ir pateikę su TA vežėju sudarytą ir su Savivaldybe suderintą sutartį dėl tokių atliekų tvarkymo.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
BUITYJE SUSIDARANČIŲ PAVOJINGŲJŲ ATLIEKŲ SURINKIMAS IR TVARKYMAS
81. Buityje susidarančios pavojingosios atliekos (informacinis (nebaigtinis) pavojingųjų atliekų sąrašas pateikiamas 8 priede), surenkamos tokia tvarka:
81.1. atliekos, kurių surinkimo svorių ir kiekių ribos pateikiamos VAATC interneto svetainėje, nemokamai priduodamos į DGA surinkimo aikšteles, nurodytas VAATC interneto svetainėje;
81.2. atliekos gali būti nemokamai priduodamos DGA vežėjui, kuris renka šias atliekas apvažiavimo būdu ne rečiau kaip 4 kartus per metus. Informacija apie buityje susidarančių pavojingųjų atliekų surinkimo apvažiavimo būdu vietą bei laiką skelbiama VASA interneto svetainėje, likus ne mažiau kaip 2 savaitėms iki numatomo minėtų atliekų surinkimo;
81.3. atliekos gali būti nemokamai priduodamos DGA vežėjui, pateikus užsakymą VASA dėl nemokamos individualios buityje susidarančių pavojingųjų atliekų paėmimo paslaugos suteikimo;
81.4. jeigu pageidaujamas papildomas buityje susidarančių pavojingųjų atliekų paėmimas ar yra kitos aplinkybės, fizinis asmuo (gyventojas) gali teikti užsakymą VASA dėl mokamos individualios buityje susidarančių pavojingųjų atliekų paėmimo paslaugos suteikimo, už kurią atliekų turėtojas apmoka savo lėšomis;
82. Baterijų ir akumuliatorių atliekų turėtojas privalo atskirti tokias atliekas nuo kitų atliekų ir pristatyti baterijų ir akumuliatorių atliekas į tokių atliekų priėmimo vietą ar perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui. Šių atliekų priėmimo vietos ir jų tvarkytojų rekvizitai skelbiami Savivaldybės ir VASA interneto svetainėse.
83. Baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo užduotims įgyvendinti gamintojai ir importuotojai gali diegti papildančiąsias baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo priemones. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygos turi būti suderintos su Savivaldybe teisės aktų nustatyta tvarka. Informacija apie papildančiąsias baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo priemones skelbiama VASA interneto svetainėse.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
NE ŪKINĖJE VEIKLOJE SUSIDARANČIŲ APMOKESTINAMŲJŲ GAMINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMAS IR TVARKYMAS
85. Ne ūkinėje veikloje susidarančių apmokestinamųjų gaminių atliekos (informacinis atliekų sąrašas pateikiamas 9 priede), kurių surinkimo svorių ir kiekių ribos pateikiamos VAATC interneto svetainėje, surenkamos tokia tvarka:
85.1. pristatomos į tokių gaminių gamintojų, importuotojų ar platintojų įrengtas tokių atliekų priėmimo vietas. Šių vietų adresai yra skelbiami tokias atliekas tvarkančių atliekų tvarkytojų ir VASA interneto svetainėse;
85.2. fiziniai asmenys (gyventojai) šias atliekas gali pristatyti nemokamai į DGA surinkimo aikšteles, kurių adresai yra skelbiami VAATC interneto svetainėje, laikydamiesi tokių atliekų kiekio ir rūšies apribojimų;
86. Ne ūkinėje veikloje susidarančių apmokestinamųjų gaminių atliekų kiekiai, viršijantys VAATC nurodytas ribas, ir apmokestinamų gaminių atliekų rūšys, kurių nemokamas priėmimas į atitinkamas aikšteles nėra numatytas, tvarkomi šia tvarka:
86.1. transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidarančios apmokestinamųjų gaminių atliekos perduodamos transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančioms įmonėms;
86.2. teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka tokios atliekos perduodamos turintiems teisę jas tvarkyti atliekų tvarkytojams;
DEVINTASIS SKIRSNIS
BUITINIŲ ELEKTROS IR ELEKTRONINĖS ĮRANGOS ATLIEKŲ TVARKYMAS
87. Komunalinių atliekų turėtojai elektros ir elektroninės įrangos atliekas (informacinis elektros ir elektroninės įrangos atliekų sąrašas pateikiamas 10 priede) privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje.
88. Komunalinių atliekų turėtojai elektros ir elektroninės įrangos atliekas pristato į DGA surinkimo aikšteles, kurių adresai yra skelbiami VAATC interneto svetainėje.
89. Komunalinių atliekų turėtojai susidariusias elektros ir elektroninės įrangos atliekas gali pristatyti į elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo vietas (mokyklose, kitose švietimo įstaigose ir pan.), kurių sąrašas skelbiamas VASA interneto svetainėse.
90. Elektros ir elektroninės įrangos atliekos teisės aktų nustatyta tvarka gali būti atiduotos platintojams (pardavėjams), kurie privalo, nereikalaudami papildomai sumokėti, priimti vartotojo atiduodamas buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas tuo atveju, jei vartotojo atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos atliekos yra tos pačios paskirties kaip jo perkama elektros ir elektroninė įranga ir jei atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekis (skaičiuojant įrangos vienetais) atitinka perkamos elektros ir elektroninės įrangos kiekį. Platintojai (pardavėjai) prekybos vietoje privalo informuoti vartotojus apie tai, kaip jie gali atiduoti šias atliekas platintojams.
91. Elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduotims įgyvendinti gamintojai ir importuotojai gali diegti papildančiąsias elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo priemones. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančiąsias atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygos turi būti suderintos su Savivaldybe teisės aktų nustatyta tvarka. Informacija apie papildančiąsias elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo priemones skelbiama Savivaldybės ir VASA interneto svetainėse.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
ATLIEKŲ TURĖTOJŲ INFORMAVIMAS
92. Informacija apie Savivaldybės teritorijoje veikiančius Savivaldybės vežėjus, jiems priskirtas teritorijas, teikiamas Paslaugas ir jų kainas, taip pat papildomą informaciją, susijusią su Paslaugos teikimo pertrūkiais, pokyčiais, aplinkybėmis, sąlygojančiomis Paslaugos teikimo nutraukimą, sustabdymą ar apribojimą teikiama VASA interneto svetainėje.
93. Teikiant paslaugas VASA turi informuoti atliekų turėtojus apie jiems priskirto konteinerio pastatymo vietą, taip pat kokios ir kaip atliekos (įskaitant ir antrines žaliavas bei biologiškai skaidžias atliekas) surenkamos ir kokias atliekas draudžiama surinkti į atitinkamas atliekų surinkimo priemones. Ši informacija taip pat pateikiama VASA interneto svetainėje, o ant atliekų surinkimo priemonių nurodoma, kokioms atliekoms surinkti jie skirti ir kokias atliekas draudžiama mesti.
94. Apie iš anksto planuojamus paslaugų teikimo pasikeitimus, grafiko pakeitimus, pertrūkius Savivaldybės vežėjas ar VASA turi informuoti atliekų turėtojus ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.
95. Apie pasikeitusį paslaugas teikiantį Savivaldybės vežėją VASA turi informuoti atliekų turėtojus ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų.
96. Prie įvažiavimo į DGA aikštelę įrengiamas informacinis stendas su šia informacija:
VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
98. Taisyklėse nustatytų reikalavimų laikymąsi kontroliuoja Savivaldybės administracija teisės aktų nustatyta tvarka.
99. Savivaldybės administracija nagrinėja skundus dėl VASA priimtų sprendimų ir (ar) Taisyklių pažeidimų.
100. Asmenys, pažeidę Taisyklių reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
Vilniaus miesto savivaldybės
atliekų tvarkymo taisyklių
1 priedas
KONTEINERIŲ TECHNINĖ INFORMACIJA*
| Bendrieji reikalavimai |
Konteineriai turi būti sertifikuoti pagal LST EN 840 (1-6 dalys) kokybės standartą (arba lygiavertis). Konteineriai turi turėti RAL GZ 951/1 arba lygiavertį kokybės sertifikatą. |
| Kiekvienas konteineris turi būti pažymėtas atitinkamu kokybės užtikrinimo CE ženklu. |
|
| Paskirtis |
Mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų, antrinių žaliavų, maisto, tekstilės atliekų surinkimas. |
| Konteinerių atitikimas standartams ir naudojamos medžiagos |
Konteineriai turi atitikti galiojančius kokybės standartus. |
| Plastikiniai atliekų konteineriai turi būti pagaminti iš aukšto tankumo polietileno (HDPE) arba lygiavertės medžiagos. |
|
| Konteinerio gamybai negali būti naudojamas kadmis ar kitos aplinkai pavojingosios medžiagos. |
|
| Medžiagos, iš kurių gaminamas konteineris, ir pats konteineris turi būti atsparūs UV spinduliams. |
|
| Medžiagos, iš kurių formuojamas konteineris, turi neabsorbuoti drėgmės ir būti visiškai atsparios korozijai, šalčiui, karščiui ir cheminėms medžiagoms. |
|
| Konteinerių korpusų spalva turi būti juoda, atitikti standartinę gamintojo RAL 7021 spalvų paletę arba lygiavertę ir būti suderinta su VASA. Konteinerių dangčių spalva priklauso nuo konteinerio paskirties ir turi atitikti šiuos RAL kokybės standartus (RAL 7021, RAL 8011, RAL 6001, RAL 5012 arba lygiavertė spalva). |
|
| Standartiniai konteinerių dydžiai: 0,12 m3, 0,24 m3, 0,36 m3, 0,66 m3, 0,77 m3, l,1 m3, 1,3 m3, 2,5 m3 ar kitos talpos antžeminiai konteineriai bei 0,5 m3, 0,8 m3, 1,3 m3, 1,5 m3, 3 m3, 5 m3 ar kitos talpos pusiau požeminiai ir (ar) požeminiai konteineriai. |
|
| Konteinerių angos turi atitikti šiuos išmatavimus: 1,3 – 5 m3 talpos mišrių komunalinių/maisto atliekų konteinerių su apskritimo formos įmetimo anga, įmetimo angos skersmuo turi būti ne didesnis nei 500 mm. Konteineriuose su stačiakampio formos įmetimo anga, įmetimo angos dydis turi būti ne didesnis nei 500 mm ilgio ir 350 mm pločio arba naudojama būgninė įmetimo sistema; 1,3 – 5 m3 talpos popieriaus/plastiko/ kartono/metalo atliekų konteinerių su stačiakampio formos anga turi būti ne didesnė nei 500 mm ilgio ir 350 mm pločio. Konteineriuose su stačiakampio formos įmetimo anga ne didesne nei 500 mm ilgio ir 350 mm pločio, kurios centre yra išpjauta apskritimo formos įmetimo anga ne didesnė nei 500 mm, arba naudojama būgninė įmetimo sistema; 1,3 – 3 m3 talpos stiklo atliekų konteinerių angos turi būti apskritimo formos, kurio skersmuo ne didesnis nei 350 mm, arba naudojama būgninė įmetimo sistema. |
|
| Ant kiekvieno konteinerio privalo būti konteinerio žymeklis. Konteinerio žymeklio montavimo vietą parenka Savivaldybės vežėjas taip, kad konteinerių identifikavimo sistema jį nuskenuotų, o ištuštinimo metu jis nebūtų pažeistas. |
|
| Informacija |
Ant kiekvieno konteinerio priekinės dalies turi būti užklijuotas (pritvirtintas) informacinis lipdukas (ženklas). |
| Dokumentacija |
Konteinerių surinkimo (jei konteineriai surenkami), eksploatacijos ir priežiūros instrukcijos lietuvių ir originalo kalbomis. |
*Reikalavimai taikomi konteineriams, įrengtiems nuo 2025 m. balandžio 1 d.
Vilniaus miesto savivaldybės
atliekų tvarkymo taisyklių
2 priedas
Vilniaus miesto savivaldybės atliekų SURINKIMO IR TVARKYMO ZONOS
Vilniaus miesto savivaldybės
atliekų tvarkymo taisyklių
3 priedas
KONTEINERIŲ AIKŠTELIŲ DYDŽIAI*
| Konteinerių aikštelės dydis |
Orientacinis bendras konteinerių tūris |
Orientacinis atliekų turėtojų skaičius |
Orientacinis susidarančių mišrių komunalinių atliekų kiekis per metus |
|
Labai didelė aikštelė
|
iki 23 m3 |
nuo 401 iki 600 |
daugiau kaip 100 tonų |
|
Didelė aikštelė
|
iki 15 m3 |
nuo 105 iki 400 |
nuo 25 iki 100 tonų |
|
Vidutinė aikštelė
|
iki 7 m3 |
nuo 40 iki 104 |
nuo 10 iki 25 tonų |
|
Maža aikštelė
|
iki 3 m3 |
nuo 10 iki 39 |
nuo 2 iki 10 tonų |
|
Minimali aikštelė
|
iki 0,9 m3 |
iki 10 |
iki 2 tonų |
* Konteinerių aikštelės (VASA ir Savivaldybės pritarimu) gali būti praplečiamos, papildomai pastatant (įrengiant) atitinkamos rūšies konteinerius.
Vilniaus miesto savivaldybės
atliekų tvarkymo taisyklių
4 priedas
KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SRAUTE SUSIDARANČIŲ PAKUOČIŲ ATLIEKŲ IR ANTRINIŲ ŽALIAVŲ, KURIAS GALIMA MESTI Į PAKUOČIŲ ATLIEKŲ IR ANTRINIŲ ŽALIAVŲ SURINKIMO KONTEINERIUS, INFORMACINIS SĄRAŠAS
| Pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų rūšys |
Atliekos, kurias galima mesti į pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų konteinerius |
| Stiklo |
Stikliniai buteliai, stiklainiai; kita stiklinė pakuotė be dangtelių; stiklo indai, kiti stiklo gaminiai ir šių gaminių atliekų duženos. |
| Popieriaus ir kartono |
Kartoninės, gofruoto kartono, popierinės dėžės, kita popierinė pakuotė; žurnalai, laikraščiai, knygos, lankstinukai, vokai, skrajutės, rašomasis popierius, popieriniai krepšiai, kiti popieriaus ir kartono gaminiai.
|
| Plastikų ir metalo |
Plastikiniai buteliai, indeliai, dėžutės, kitokia plastikinė ar kombinuota (pvz., „Tetrapak“) pakuotė, įskaitant kamštelius; traškučių pakeliai ar kitiems maisto produktams pakuoti skirta panaši pakuotė; skardinė ar metalinė pakuotė; metaliniai dangteliai; polietileno maišeliai ir plėvelė; aliuminio lėkštės ir kepimo skardos; kiti plastiko ir metalo gaminiai.
|
Pastabos:
1. Komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų, kurias galima mesti į pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerius, sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.
2. Išmetamos atliekos turi būti be maisto ar kitų medžiagų likučių.
3. Negali būti išmetamos pavojingosiomis medžiagomis užterštos atliekos.
4. Nuo stiklo pakuočių (stiklainių, butelių) popierinių etikečių pašalinti nebūtina.
5. Popierinės, kartoninės, plastikinės, kombinuotos pakuočių atliekos turi būti suspaustos ar išardytos siekiant sumažinti jų tūrį.
Vilniaus miesto savivaldybės
atliekų tvarkymo taisyklių
5 priedas
KOMPOSTUOJAMŲ (BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ) ATLIEKŲ
INFORMACINIS SĄRAŠAS*
| Kompostuoti tinkamos atliekos** |
Kompostuoti netinkamos atliekos |
|
| Komunalinės atliekos |
Žaliosios atliekos |
|
| Maisto atliekos (negyvūninės kilmės) – vaisių ir daržovių gabaliukai; vaisių ir daržovių žievės; kiaušinių lukštai; arbatos tirščiai, pakeliai; kavos tirščiai bei jų filtrai; kartonas ir kiti popieriaus gaminiai, suplėšytas popierius, kiaušinių dėklai; naminių graužikų (žiurkėnų, jūrų kiaulyčių) natūralūs pakratai. |
Augalų lapai; nupjauta žolė; smulkios medžių ir krūmų šakos; medienos drožlės piktžolės (be subrendusių sėklų); gėlės vazonų žemė; šiaudai, šienas. |
Mėsa, žuvis, riebalai, kaulai; pieno produktai; plastikinės arba sintetinės atliekos; sergantys augalai; šunų bei kačių ekskrementai; piktžolės, turinčios subrendusių sėklų; skerdienos atliekos; sauskelnės; laikraščiai, žurnalai. |
*Rekomenduojamų kompostuoti individualių namų valdų sąlygomis atliekų sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.
PAVYZDINIS ŽALIŲJŲ ATLIEKŲ INFORMACINIS SĄRAŠAS*
Žaliosios atliekos:
1. Augalų lapai.
2. Nupjauta žolė.
3. Smulkios medžių ir krūmų šakos.
4. Medienos drožlės.
5. Gėlės.
6. Vazonų žemė.
7. Šiaudai, šienas.
8. Piktžolės (be subrendusių sėklų).
9. Kitos žaliosios atliekos.
*Žaliųjų atliekų sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.
Vilniaus miesto savivaldybės
atliekų tvarkymo taisyklių
6 priedas
MAISTO ATLIEKŲ INFORMACINIS SĄRAŠAS*
Maisto atliekos:
9. Kambariniai augalai, be žemių.
*Maisto atliekų sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.
Vilniaus miesto savivaldybės
atliekų tvarkymo taisyklių
7 priedas
BUITYJE SUSIDARANČIŲ STATYBINIŲ ATLIEKŲ INFORMACINIS SĄRAŠAS*
Buityje susidarančios statybinės atliekos:
16. Kanalizacijos, vandentiekio vamzdžiai ir jų jungiamosios dalys.
*Buityje susidarančių statybinių atliekų sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.
Vilniaus miesto savivaldybės
atliekų tvarkymo taisyklių
8 priedas
BUITYJE SUSIDARANČIŲ PAVOJINGŲJŲ ATLIEKŲ
INFORMACINIS SĄRAŠAS*
Buityje susidarančios pavojingosios atliekos:
11. Kitos pavojingosios buities atliekos.
*Pavojingųjų buities atliekų sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.
Vilniaus miesto savivaldybės
atliekų tvarkymo taisyklių
9 priedas
NE ŪKINĖJE VEIKLOJE SUSIDARANČIŲ APMOKESTINAMŲJŲ GAMINIŲ ATLIEKŲ INFORMACINIS SĄRAŠAS*
Ne ūkinėje veikloje susidarančių apmokestinamųjų gaminių atliekos:
6. Automobilių hidrauliniai (tepaliniai) amortizatoriai.
*Ne ūkinėje veikloje susidarančių apmokestinamųjų gaminių atliekų sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.
Vilniaus miesto savivaldybės
atliekų tvarkymo taisyklių
10 priedas
ELEKTROS IR ELEKTRONINĖS ĮRANGOS ATLIEKŲ INFORMACINIS SĄRAŠAS*
| Atliekų kategorija |
Elektros ir elektroninės įrangos atliekų pavyzdžiai |
| 1. Stambių namų apyvokos prietaisų atliekos |
Nebenaudojami ar sugedę šaldytuvai ir šaldikliai, skalbimo mašinos ir drabužių džiovintuvai, indaplovės, elektrinės viryklės ir viryklėlės, mikrobangų krosnelės, elektriniai šildymo prietaisai (pvz., elektriniai radiatoriai), elektriniai ventiliatoriai, oro kondicionavimo prietaisai. |
| 2. Smulkių namų apyvokos prietaisų atliekos |
Nebenaudojami ar sugedę dulkių siurbliai, siuvimo, mezgimo, audimo ir kitokie tekstilės gaminių apdorojimo prietaisai, lygintuvai, skrudintuvai, keptuvės, smulkintuvai, kavamalės ir talpyklų ar pakuočių atidarymo ar sandarinimo įranga, elektriniai peiliai, plaukų kirpimo, džiovinimo, dantų valymo, skutimosi ir masažavimo prietaisai bei kiti kūno priežiūros prietaisai, rankiniai ir staliniai laikrodžiai bei laiko matavimo, rodymo ar fiksavimo įranga, svarstyklės. |
| 3. IT ir telekomunikacinės įrangos atliekos |
Nebenaudojami ar sugedę asmeniniai kompiuteriai (kartu su centriniu procesoriumi, pele, monitoriumi ir klaviatūra), nešiojamieji kompiuteriai, kompiuterinės užrašų knygelės, delniniai kompiuteriai, spausdintuvai, kopijavimo įranga, elektrinės ir elektroninės rašomosios mašinėlės, kišeninės ir stalinės skaičiavimo mašinėlės, faksimiliniai aparatai, telefonai, mobilieji telefonai, atsakiklių sistemos. |
| 4. Vartojimo įrangos atliekos |
Nebenaudojami ar sugedę radijo aparatai, televizoriai, vaizdo kameros, vaizdo grotuvai, garso grotuvai, garso stiprintuvai, muzikos instrumentai, fotoaparatai. |
| 5. Apšvietimo įrangos atliekos |
Perdegusios lempos, nebenaudojama ar sugedusi kita apšvietimo įranga. |
| 6. Elektrinių ir elektroninių įrankių atliekos |
Nebenaudojami ar sugedę vejos pjovimo ar kitų sodo darbų įrankiai, grąžtai, pjūklai, tekinimo, malimo, šlifavimo, smulkinimo, pjovimo, kapojimo, kirpimo, gręžimo, skylių darymo, perforavimo, lankstymo, lenkimo ar panašaus medžio, metalo ar kitų medžiagų apdorojimo įranga, kniedijimo, kalimo, veržimo arba kniedžių, vinių, varžtų ištraukimo ar panašios paskirties įrankiai, virinimo, litavimo ar panašios paskirties įrankiai, skystų ar dujinių medžiagų purškimo, skleidimo, paskirstymo ar kitokio apdorojimo kitomis priemonėmis įranga. |
| 7. Žaislų, laisvalaikio ir sporto įrangos atliekos |
Nebenaudojami ar sugedę elektriniai traukinukai ar lenktyninių automobilių komplektai, rankiniai vaizdo žaidimų pultai, vaizdo žaidimai, elektrinių ar elektroninių komponentų turinti sporto įranga. |
*Elektros ir elektroninės įrangos atliekų sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.