Administracinė byla Nr. eAS-90-556/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04628-2024-1
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. sausio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos H. C. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos H. C. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėja H. C. (toliau – ir pareiškėja) 2024 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi į Regionų administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2024 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. 24S22741 (toliau – ir Sprendimas).
Taip pat pareiškėja skunde nurodė, kad skundžiamą Sprendimą per Lietuvos migracijos informacinę sistemą MIGRIS gavo tik 2024 m. rugpjūčio 6 d., tačiau jei teismas laikys, kad yra praleistas terminas skundui paduoti, prašė jį atnaujinti.
II.
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. spalio 28 d. nutartimi pareiškėjos H. C. prašymo dėl termino atnaujinimo skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti netenkino ir termino neatnaujino; pareiškėjos skundą atsisakė priimti; grąžino pareiškėjai sumokėtą žyminį mokestį.
Teismas nurodė, kad pareiškėja pateikė įrodymus, jog skundžiamas Sprendimas jai per Lietuvos migracijos informacinę sistemą MIGRIS buvo išsiųstas 2024 m. sausio 22 d. Tačiau, nagrinėjamu atveju pareiškėja, prašydama atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, nurodė vienintelę priežastį, t. y. kad su Sprendimu susipažino tik 2024 m. rugpjūčio 6 d. Departamentas 2024 m. spalio 22 d. teismui pateikė paaiškinimą, kad pareiškėjai Sprendimas buvo išsiųstas tiek jos nurodytu kontaktiniu el. paštu, tiek per Lietuvos migracijos informacinę sistemą, pateikė tai patvirtinančius įrodymus.
Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad Sprendimas pareiškėjai buvo išsiųstas dviem būdais – tiek jos nurodytu kontaktiniu el. paštu, tiek per Lietuvos migracijos informacinę sistemą. Pareiškėja pateikė įrodymus, kad su Sprendimu, siųstu per MIGRIS, ji susipažino 2024 m. rugpjūčio 6 d., tačiau nepateikė jokių įrodymų, kada susipažino su Sprendimu, siųstu jos pačios nurodytu kontaktiniu el. paštu. Šiuo atveju teismas vertino, kad pareiškėja neteikė teismui visų įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius, kad su Sprendimu ji tikrai susipažino tik 2024 m. rugpjūčio 6 d. Teismas neturėjo pagrindo abejoti Departamento pateiktais įrodymais, todėl laikė, kad pareiškėjai Sprendimas buvo įteiktas 2024 m. sausio 22 d.
Teismas vertino, kad šiuo atveju termino praleidimo priežastys negali būti pripažintos tikrai svarbiomis, ekstraordinariomis, nepriklaususiomis nuo pareiškėjos valios. Teismas, įvertinęs nurodytus argumentus dėl termino praleidimo, konstatavo, kad nurodytos termino skundui paduoti praleidimo aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio, ir nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo vertinti, kad egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pateikti skundą laiku.
Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas konstatavo, jog pareiškėjos skundas dėl Departamento Sprendimo panaikinimo teismui paduotas praleidus įstatymo nustatytą apskundimo terminą dėl pačios pareiškėjo veiksmų, pareiškėjos veiksmai, siekiant įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, neatitiko rūpestingumo, sąžiningumo, operatyvumo ir atidumo reikalavimų, todėl teismas konstatavo, jog terminą skundui paduoti pareiškėja praleido ne dėl svarbių priežasčių, o dėl subjektyvių aplinkybių, todėl šis terminas neatnaujintinas. Teismas akcentavo, kad atsižvelgiant į tai, kad teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), todėl kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės – teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012). Teismas neatnaujinęs termino skundui paduoti, pareiškėjos skundą atsisakė priimti.
III.
Pareiškėja H. C. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 28 d. nutartį ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad elektroniniu paštu ji Sprendimo nėra gavusi. Pareiškėja elektroniniu paštu nesinaudoja, prisijungimo duomenų prie savo paskyros neturi, todėl ji negali pateikti jokių įrodymų, kurie patvirtintų ar paneigtų šį faktą. Pareiškėja sužinojo apie priimtą Sprendimą atsitiktinai 2024 m. rugpjūčio 6 d., kai per MIGRIS pasitikrino asmeninės paskyros duomenis. Būtent šią aplinkybę patvirtinantį įrodymą pareiškėja ir yra pateikusi.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 132 punkte nustatyta, jog Departamento įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, o ABTĮ 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytais atvejais – ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo Aprašo 130 ar 131 punkte nurodyto sprendimo panaikinti leidimą laikinai gyventi priėmimo dienos privalo šį sprendimą per MIGRIS išsiųsti užsieniečiui, jeigu užsienietis prašymą išduoti ar pakeisti leidimą užpildė per MIGRIS. Kai šis prašymas užpildytas ne per MIGRIS, sprendimas išsiunčiamas prašyme išduoti ar pakeisti leidimą nurodytu elektroninio pašto adresu, jeigu užsienietis prašyme išduoti ar pakeisti leidimą nurodė, kad pageidauja pranešimą apie priimtą sprendimą ir (ar) sprendimus leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo (panaikinimo) klausimais gauti elektroniniu paštu arba registruotu paštu užsieniečio deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, o jei gyvenamoji vieta nedeklaruota – prašyme išduoti ar pakeisti leidimą nurodytu adresu.
Pareiškėjas pažymi, kad prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje buvo užpildžiusi per MIGRIS, todėl Sprendimas jai taip pat turėjo būti įteiktas būtent per MIGRIS, o ne elektroniniu paštu ar kokiu nors kitu būdu. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, esminės reikšmės turi faktas, kad pareiškėja gavo Sprendimą per MIGRIS, o ne elektroniniu paštu, kuriuo ji faktiškai nesinaudoja. Pareiškėja yra nurodžiusi, kad ji sužinojo apie skundžiamą Sprendimą 2024 m. rugpjūčio 06 d. ir, siekdama patvirtinti šią aplinkybę, pateikė ekrano nuotrauką, kurioje aiškiai matyti, kad žinutė perskaityta 2024 m. rugpjūčio 06 d. Teismas nepagrįstai suabsoliutino Sprendimo elektroniniu paštu išsiuntimo faktą, kai tokio Sprendimo įteikimo būdo teisės aktai pareiškėjos atveju nenumato, be to, pareiškėja elektroninio pašto netikrina, todėl ji faktiškai elektroniniu paštu Sprendimo nėra gavusi.
Pareiškėja teigia, kad šiuo atveju Sprendimas turėjo būti įteikiamas per MIGRIS, o ne kokiu nors kitu būdu, todėl pirmosios instancijos teismas apskritai nepagrįstai laiko, kad pareiškėja praleido terminą skundui paduoti, nes faktas, kad iki 2024 m. rugpjūčio 6 d. ji nebuvo faktiškai gavusi ir susipažinusi su Sprendimu, o skundą pareiškėja pateikė nepraleidusi 14 dienų termino nuo susipažinimo su Sprendimu dienos, yra pakankamas pripažinti, jog terminas nėra praleistas. Nežinodama apie Sprendimą, pareiškėja jo objektyviai negalėjo apskųsti, be to, terminas skundui pateikti skaičiuojamas tik nuo Sprendimo įteikimo, o ne išsiuntimo dienos. Be to, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad procesinio termino eigos pradžia visiškai nepagrįstai siejama su pranešimo pareiškėjui pateikimo data (ką šiuo atveju iš esmės ir padarė pirmosios instancijos teismas), o procesinio termino eigos pradžia turi būti siejama su tuo, kada sprendimas yra faktiškai įteikiamas (perskaitoma žinutė MIGRIS sistemoje).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 28 d. nutarties, kuria pareiškėjos prašymas dėl termino atnaujinimo skundui paduoti netenkintas, terminas neatnaujintas ir pareiškėjos skundas atsisakytas priimti, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad Sprendimą per MIGRIS gavo ir su juo susipažino 2024 m. rugpjūčio 6 d., prie skundo pridėjo tai patvirtinančius dokumentus ir, kadangi skundą teismui pateikė nepraleidusi 14 dienų termino nuo susipažinimo su Sprendimu dienos, skundo padavimo teismui termino nepraleido.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 138 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi skundo padavimo teismui metu) nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.
ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, jog sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turėjo būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015 ir kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada administracinį aktą priėmė, koks yra jo turinys, ir laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010; kt.).
Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad pareiškėja per MIGRIS sistemą pateikė prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjai Migracijos departamentas išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. 760240081, galiojantį iki 2025 m. balandžio 24 d. Migracijos departamentas atsižvelgęs į tai, kad užsienietei leidimas laikinai gyventi išduotas UAB „Housini“ pagrindu, tačiau 2023 m. gegužės 23 d. atsiėmusi leidimą laikinai gyventi, darbo sutarties su UAB „Housini“ nesudarė, nusprendė Sprendimu panaikinti minėtą leidimą laikinai gyventi. Taigi, nagrinėjamu atveju Migracijos departamento iniciatyva buvo priimtas Sprendimas panaikinti anksčiau išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kurio galiojimas dar nebuvo pasibaigęs. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. spalio 9 d. administracinėje byloje Nr. eAS-662-552/2024, spręsdamas dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos H. C. prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, teisėtumo, darė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, nebuvo pakankamai aktyvus, t. y. teismas nesiaiškino ir nevertino skundo priėmimo klausimo išsprendimui svarbių aplinkybių dėl pranešimo ir Sprendimo įteikimo pareiškėjai (pvz., kada konkrečiai pareiškėja susipažino / jai buvo įteiktas skundžiamas Sprendimas, ar pareiškėja apie pradėtą leidimo panaikinimo procedūrą ir priimtą Sprendimą buvo informuota ne tik savo asmeninėje paskyroje MIGRIS, bet ir kitais būdais (el. paštu, telefonu ir kt.) ir kt.). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas būtų kreipęsis į Migracijos departamentą arba pareiškėją, siekdamas išsiaiškinti arba patikslinti su skundžiamo Sprendimo įteikimu pareiškėjai susijusias aplinkybes bei reikalavęs pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas pakartotinai spręsdamas klausimą dėl pareiškėjos skundo priėmimo, 2024 m. spalio 16 d. nutartimi įpareigojo Migracijos departamentą pateikti teismui informaciją, ar pareiškėja apie pradėtą leidimo panaikinimo procedūrą ir priimtą Sprendimą buvo informuota ne tik savo asmeninėje paskyroje MIGRIS, bet ir kitais būdais (el. paštu, telefonu ir kt.). Migracijos departamentas 2024 m. spalio 22 d. raštu Nr. 24SD27738 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo, kad pareiškėja apie Sprendimą buvo informuota elektroniniu paštu, kuris pareiškėjos nurodytas kaip kontaktinis el. paštas ir per MIGRIS 2024 m. sausio 22 d. Pažymėtina, kad Migracijos departamento pateikta informacija patvirtina tai, kad buvo el. paštu siųsta informacija pareiškėjai, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja gavo el. paštą ir susipažino su jame esančia informacija ir Sprendimu.
Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, pareiškėjos skundo ir su juo pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėja kartu su skundu pateikė priedą, pranešimo iš informacinės sistemos MIGRIS nuotrauką, kuriame nurodyta sukūrimo data – 2024 m. sausio 22 d. 07:52 val., susipažinimo data – 2024 m. rugpjūčio 6 d. 21:41 val. ir toks tekstas: „Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, Migracijos departamentas prie LR VRM praneša, kad 2024-01-19 priimtas sprendimas panaikinti Turkijos piliečiui H. C. leidimą laikinai gyventi“. Iš minėto dokumento galima daryti pagrįstą išvadą, kad būtent 2024 m. rugpjūčio 6 d., pareiškėja per MIGRIS sužinojo apie priimtą Sprendimą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad pareiškėja skundą teismui elektroninių ryšių priemonėmis padavė 2024 m. rugpjūčio 20 d. Taigi, pareiškėja skundą teismui padavė nepraleidusi Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje nustatyto 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos termino.
Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią, netinkamai įvertino pareiškėjos su skundu pateiktus priedus, kuriais ji grindė Sprendimo gavimo datą, ir nepagrįstai sprendė, jog pareiškėja praleido terminą kreiptis į teismą su skundu dėl Sprendimo panaikinimo. Todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos H. C. atskirąjį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos H. C. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Dainius Raižys
Arūnas Sutkevičius