Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL lietuvos RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 31, 43, 214, 220 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-381
2017 m. birželio 21 d. Nr. 483
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. SV-S-207 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 6 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 31, 43, 214, 220 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-381 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau siūlyti jo nesvarstyti atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje rengiamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Baudžiamojo proceso kodeksas) pakeitimo projektas, kuriuo numatoma kompleksiškai spręsti Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas problemas, inter alia sudaryti sąlygas kokybiškesniam ir efektyvesniam procesui, ir kurį artimiausiu metu ketinama pateikti svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui.
2. Pasiūlyti tobulinti Įstatymo projektą pagal toliau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus, jeigu jis būtų svarstomas:
2.1. Įstatymo projektu siūloma įvesti papildomą ikiteisminio tyrimo sustabdymo pagrindą – kai ikiteisminio tyrimo metu visi reikiami proceso veiksmai atlikti ir paskelbta įtariamojo paieška, tačiau Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateikta informacija ir statistika nepagrindžia poreikio numatyti naujų ikiteisminio tyrimo sustabdymo pagrindų, taip pat nenurodoma, kodėl siūloma Baudžiamojo proceso kodeksą papildyti būtent tokiu ikiteisminio tyrimo sustabdymo pagrindu ir kaip šis pakeitimas leistų pasiekti aiškinamajame rašte nurodytus tikslus, inter alia, racionaliau paskirstyti išteklius, efektyviau organizuoti ikiteisminius tyrimus ir trumpinti vidutinę ikiteisminių tyrimų trukmę.
Atkreiptinas dėmesys, kad tiek galiojančios, tiek siūlomos redakcijos Baudžiamojo proceso kodekso 31 straipsnyje numatyta, kad ikiteisminis tyrimas gali būti sustabdomas, inter alia, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti visi reikiami proceso veiksmai. Dėl to galima teigti, kad, esant Baudžiamojo proceso kodekso 31 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, daugiau nėra veiksmų, kuriuos būtų galima ar būtų tikslinga atlikti atitinkamame proceso etape, nepriklausomai nuo to, ar ikiteisminis tyrimas sustabdomas, ar ne, todėl ikiteisminio tyrimo sustabdymą reikėtų laikyti veikiau formalia procedūra, kurios taikymas neturi didelės reikšmės faktiniam tyrėjų darbo krūviui ir nesudaro galimybių racionaliau paskirstyti žmogiškuosius išteklius.
Taip pat pažymėtina, kad Baudžiamojo proceso kodekso 31 straipsnyje nustatyta ikiteisminio tyrimo sustabdymo galimybė siejama su objektyviomis aplinkybėmis, trukdančiomis procesui kokybiškai vykti toliau: atlikti visi reikiami veiksmai ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau toks asmuo nenustatytas. Įstatymo projektu siūlomas naujas ikiteisminio tyrimo sustabdymo pagrindas siejamas su aplinkybe, kuri gali būti pašalinama atliekant konkrečius veiksmus, t. y. paskelbiant asmenų, kurių buvimo vieta nežinoma, paiešką.
Be to, akcentuotina, kad skelbiant asmens paiešką nėra žinoma, kokia bus paieškos trukmė. Kadangi asmens buvimo vieta gali būti nustatyta ir per trumpą laiko tarpą, manytina, kad siūlomos Įstatymo projekto nuostatos, pagal kurias sudaromos galimybės sustabdyti ikiteisminį tyrimą iš karto po paieškos paskelbimo, įvertinant tai, kad siekiant sustabdyti ikiteisminį tyrimą kompetentingiems subjektams reikia atlikti konkrečius Baudžiamojo proceso kodekse nustatytus laiko ir žmogiškųjų išteklių reikalaujančius veiksmus (nutarimo sustabdyti ikiteisminį tyrimą rengimas ar kita), neatitinka Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytų Įstatymo projekto tikslų.
2.2. Įstatymo projektu siūlomais pakeitimais siūloma supaprastinti ikiteisminio tyrimo sustabdymo procedūrą – numatyti, kad tai gali būti padaryta ne tik prokuroro nutarimu, bet ir ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens nutarimu, patvirtintu prokuroro, taip pat atsisakyti reikalavimo motyvuoti tokį nutarimą.
Pažymėtina, kad motyvuojant nutarimą pateikiami argumentai, konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis turintys pagrįsti visų teisės normoje nustatytų aplinkybių, su kurių buvimu siejama teisės normos taikymo galimybė, buvimą konkrečioje situacijoje. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad prokuroras, prieš tvirtindamas ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens nutarimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą, jeigu tokiame nutarime nebūtų argumentų, neturėtų galimybės įvertinti nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo. Be to, nutarimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą tiek pagal šiuo metu galiojantį Baudžiamojo proceso kodeksą, tiek pagal siūlomus pakeitimus būtų galima skųsti Baudžiamojo proceso kodekso 63 straipsnyje nustatyta tvarka. Nutarime sustabdyti ikiteisminį tyrimą nenurodant argumentų, būtų apsunkinamas tiek subjektų, turinčių teisę apskųsti tokį nutarimą, teisių įgyvendinimas, tiek tokius skundus nagrinėjančių subjektų darbas.
2.3. Įstatymo projektu siūlomu Baudžiamojo proceso kodekso 214 straipsnio 1 dalies pakeitimu siekiama nustatyti, kad kai ikiteisminis tyrimas sustabdytas vadovaujantis šio kodekso 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu (t. y. kai nenustatytas asmuo, padaręs nusikalstamą veiką) ir suėję patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai, sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nepriimamas. Tokia siūloma nuostata reikštų, kad net suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui ir nelikus galimybių patraukti nusikalstamą veiką padariusį asmenį baudžiamojon atsakomybėn, taigi ir esant ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindui, ikiteisminis tyrimas liktų sustabdytas ir dėl jo nebūtų priimamas sprendimas, kuris, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodeksu, žymi proceso pabaigą, dėl to tokio ikiteisminio tyrimo statusas taptų neaiškus.
Atlikus sisteminę Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų analizę, darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo sustabdymas pagal savo esmę yra laikina, tarpinė procedūra, kuri negali trukti neapibrėžtą laiko tarpą ir nereiškia proceso užbaigimo iš esmės. Ikiteisminio tyrimo sustabdymo pabaiga, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 31 straipsnio 2 dalimi, siejama su ikiteisminio tyrimo atnaujinimu išnykus pagrindams, dėl kurių ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas, o Baudžiamojo proceso kodekso 3 ir 212 straipsniuose nustatyta, kad suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams ikiteisminis tyrimas turi būti nutrauktas. Todėl Įstatymo projektu siūlomos nuostatos, pagal kurias būtų sudaromos galimybės sustabdytą ikiteisminį tyrimą suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams palikti sustabdytą užuot jį nutraukus, vertintinos kaip neatitinkančios ikiteisminio tyrimo sustabdymą reglamentuojančių nuostatų esmės ir paskirties, taip pat Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose įtvirtintų aiškumo ir sistemiškumo principų reikalavimų.
Be to, šis siūlomas pakeitimas nesuderintas su Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatomis, kadangi nustačius Įstatymo projektu siūlomą teisinį reguliavimą taptų neaišku, kaip tokiuose ikiteisminiuose tyrimuose turėtų būti sprendžiamas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.
2.4. Įstatymo projektu siūlomoje Baudžiamojo proceso kodekso 220 straipsnio 11 dalyje numatyta galimybė gynėjui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui arba jų atstovams susipažinti su teismui neperduota bylos medžiaga. Tokia formuluotė („neperduota“) suponuoja tai, kad susipažinimas su teismui neperduota bylos medžiaga vyktų pasibaigus ikiteisminiam tyrimui ir prokurorui jau perdavus kaltinamąjį aktą ir bylos medžiagą teismui. Baudžiamojo proceso kodekso 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų gali būti paduodami, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kokių veiksmų teisę susipažinti su teismui neperduota ikiteisminio tyrimo medžiaga turintys subjektai galėtų imtis nesutikdami su dalies medžiagos neperdavimu teismui. Todėl siūloma kaip vieną iš galimų subjektų, turinčių teisę susipažinti su teismui neperduota bylos medžiaga, interesų apsaugos priemonių analizuojamoje Įstatymo projekto nuostatoje įtvirtinti galimybę šiems subjektams apskųsti prokuroro veiksmus.
2.5. Siūloma pataisyti Įstatymo projekto pavadinimą – prieš paskutinio keičiamo straipsnio numerį „220“ esantį kablelį pakeisti jungtuku „ir“, taip pat suvienodinti Įstatymo projektu keičiamo Baudžiamojo proceso kodekso 31 straipsnio 1 ir 4 dalyse vartojamus subjektų, turinčių teisę priimti sprendimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą, pavadinimus.