Administracinė byla Nr. A-969-552/2024
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00369-2023-2
Procesinio sprendimo kategorija 7.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Kupiškio rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Kupiškio rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2023 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. 3173 „Dėl socialinės pašalpos skyrimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) pavesti Administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriui iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. balandžio 6 d. prašymą-paraišką Nr. R7-2410 ir išmokėti pareiškėjui socialinę pašalpą po 205 Eur kas mėnesį nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. liepos 1 d.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Jis 2023 m. balandžio 6 d. pateikė Administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriui (toliau – ir Skyrius) prašymą – paraišką socialinei paramai gauti Nr. R7-2410 (toliau – ir Prašymas). Skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo Prašymą, Sprendimu nusprendė neskirti pareiškėjui socialinės pašalpos nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. liepos 1 d., motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas nedalyvavo Administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir (ar) parengtoje užimtumo didinimo programoje (Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Socialinės paramos įstatymas) 23 str. 2 d. 5 p.).
2.2. Administracija nepagrįstai atsisakė skirti socialinę pašalpą, nes pareiškėjas visuomenei naudingus darbus atliko 1992 – 2014 metais, tvarkydamas 12 arų valstybinės žemės sklypą, besiribojantį su pareiškėjo šeimai priklausančiu namų valdos žemės sklypu.
2.3. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. A1-255 patvirtintą Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašą (toliau – ir Tvarkos aprašas) nereiškia, kad visuomenei naudinga veikla gali būti pripažįstama tik veikla, kurią Administracija organizuoja pagal šio aprašo II ir III skyrius, todėl atsakovo reikalavimas, kad pareiškėjas būtinai dirbtų (duomenys neskelbtini) seniūnijos nurodytą darbą, negali būti pripažįstamas teisėtu.
2.4. Administracija turėjo diskrecijos teisę pasirinkti vieną iš galimų variantų – skirti arba neskirti pareiškėjui socialinę pašalpą, tačiau ji privalėjo atidžiai ištirti ir nurodyti argumentus, reikšmingus ir pagrindžiančius padarytas išvadas. Jeigu Administracija būtų veikusi protingai ir sąžiningai, ji būtų atsižvelgusi į bylą pateiktus (duomenys neskelbtini) seniūnijos raštus, kuriais patvirtinama, kad pareiškėjas ir jo šeima buvo prisidėję prie bendruomenės gerbūvio gerinimo, šienaudamas pievą (duomenys neskelbtini) kaime.
4. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
4.1. Sprendimas, kuriuo pareiškėjui atsisakyta skirti socialinę pašalpą, yra pagrįstas ir teisėtas. Išnagrinėjus pareiškėjo Prašymą, nustatyta, kad pareiškėjas pagal Skyriaus 2021 m. liepos 20 d. parengtą siuntimą Nr. 55 (toliau – ir Siuntimas), iki 2023 m. gegužės 11 d. neatliko visuomenei naudingos veiklos, t. y. neįvykdė Socialinės paramos įstatymo 25 straipsnio 6 punkto reikalavimo.
4.2. Pareiškėjas nuo 2004 m. gegužės 6 d. yra registruojamas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) kaip ieškantis darbo asmuo. Pareiškėjas ilgą laiką nedirba, nesimoko ir nedalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, todėl Administracija pagrįstai pasinaudojo savo diskrecijos teise pasitelkti pareiškėją visuomenei naudingai veiklai vykdyti.
4.3. Kupiškio rajono savivaldybės visuomenei naudinga veikla organizuojama pagal Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. TS-16 patvirtintą Kupiškio rajono gyventojų telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas). Šio aprašo 13.1–13.12 papunkčiuose numatyti atvejai, kai asmenys visuomenei naudingai veiklai nepasitelkiami. Pareiškėjas nepatenka į šių asmenų grupę, todėl jis buvo įpareigotas atlikti 96 valandas visuomenei naudingos veiklos. Pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad jis atliko visuomenei naudingą veiklą arba, kad jis negali būti pasitelkiamas tokiai veiklai vykdyti dėl objektyvių priežasčių. Pareiškėjo nurodyti 12 arų valstybinės žemės sklypo tvarkymo darbai nepatenka į Aprašo taikymo sritį, o pildydamas Prašymą pareiškėjas pažymėjo, jog yra informuotas, kad privalo dalyvauti Administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir (ar) patvirtintoje užimtumo didinimo programoje.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. balandžio 6 d. Prašymu kreipėsi į Administracijos Skyrių, prašydamas jam skirti socialinę pašalpą 2023 m. balandžio – birželio mėn. Skyrius, nustatęs, kad pareiškėjas nedalyvavo Administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje, ir vadovaudamasis Socialinės paramos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 2023 m. gegužės 11 d. Sprendimu Nr. 3173 neskyrė pareiškėjui socialinės pašalpos nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. liepos 1 d. ir informavo pareiškėją apie priimtą Sprendimą.
7. Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, vertino, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju turėjo galimybę pasirinkti visuomenei naudingos veiklos organizatorių Kupiškio rajono savivaldybėje, tačiau pareiškėjui dėl visuomenei naudingos veiklos organizatoriaus pasirinkimo neišreiškus pageidavimo, Siuntimas buvo išrašytas į pareiškėjo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) seniūniją, kadangi būtent šioje seniūnijoje yra organizuojama visuomenei naudinga veikla, įskaitant ir (duomenys neskelbtini) kaimą, kuriame gyvena pareiškėjas. Pareiškėjas pagal Siuntimą į Administracijos (duomenys neskelbtini) seniūniją nesikreipė, Visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutarties nesudarė bei visuomenei naudingų darbų neatliko, todėl pareiškėjui pagrįstai atsisakyta skirti socialinę pašalpą pareiškėjo nurodytu laikotarpiu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas priklausytų kategorijai asmenų, nurodytų Aprašo 13.1–13.12 papunkčiuose, kurie negali būti pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti, tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas.
8. Teismas pažymėjo, jog Skyriaus Siuntime yra aiškiai nurodyta, kad piniginę socialinę paramą gauti siekiantis asmuo privalo atlikti visuomenei naudingą veiklą, pateikta išsami informacija apie aplinkybes, kurioms esant, asmuo gali neatvykti atlikti šios veiklos bei išaiškintos teisinės pasekmės, kilsiančios tuo atveju, jeigu asmuo be objektyvių priežasčių neatliks visuomenei naudingos veiklos. Teismas išaiškino, jog pagal Aprašą, ne bet kokia veikla, kurią atlieka asmuo, siekiantis gauti socialinę paramą, gali būti laikoma visuomenei naudinga veikla, tokia veikla laikoma tik ta, kuri atliekama laikantis teisės aktuose nustatytų taisyklių, tarp jų – ir sudarius rašytinę visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartį, kurioje nustatomos visuomenei naudingos veiklos atlikimo sąlygos. Taigi, teisė nuspręsti, kokia veikla priskiriama visuomenei naudingai veiklai, kuriai atlikti gali būti pasitelkiami piniginę socialinę paramą gaunantys asmenys, suteikta ne asmeniui, siekiančiam gauti socialinę paramą, o tik ginčo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytam viešojo administravimo subjektui.
9. Teismas akcentavo, jog pareiškėjas sistemingai kreipiasi į teismus su skundais, prašydamas pripažinti valstybinės žemės priežiūros darbus kaip visuomenei naudingą veiklą ir juos vertinti kaip Socialinės paramos įstatymo 25 straipsnio 6 punkte nustatytos pareigos įvykdymą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2021 m. gruodžio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2056-1062/2021 konstatavo, kad pareiškėjo nurodyti žemės sklypo tvarkymo darbai, net ir nustačius jų atlikimo faktą, vien tik pareiškėjo pageidavimu ir nesant socialinę paramą administruojančio subjekto pritarimo ir suderinimo, negali būti pripažinti kaip Socialinės paramos įstatymo 25 straipsnio 6 punkte ir Apraše nurodyti visuomenei naudingos veiklos darbai. Tokios pozicijos laikomasi ir vėliau LVAT išnagrinėtose bylose. Teismas nurodė, kad pareiškėjui siekiant, jog valstybinės žemės sklypo priežiūros darbai būtų priskirti prie visuomenei naudingos veiklos, jis privalėjo nuvykti pas visuomenei naudingos veiklos organizatorių ((duomenys neskelbtini) seniūniją) ir susitarti dėl tokių darbų priskyrimo visuomenei naudingai veiklai. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas šiuo klausimu būtų kreipęsis į (duomenys neskelbtini) seniūniją.
10. Teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, sprendė, kad Administracijos Skyriaus priimtas Sprendimas, kuriuo pareiškėjui neskirta socialinė pašalpa, yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus.
III.
11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – panaikinti Skyriaus Sprendimą ir įpareigoti Skyrių išnagrinėti pareiškėjo Prašymą iš naujo.
12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad, jis visuomenei naudingus darbus atliko 1992-2014 metais, tvarkydamas ir prižiūrėdamas 12 arų valstybinės žemės sklypą, esantį aplink pareiškėjo gyvenamojo namo sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas šienavo šį žemės plotą, o pablogėjus sveikatai, jį prižiūrėdavo pareiškėjo tėvas R. D. K. (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas žinojo nurodytas aplinkybes ir tam neprieštaravo, todėl yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas atliko visuomenei naudingą veiklą, nes pastaroji atitinka Apraše įtvirtintą visuomenei naudingos veiklos sampratą, o atsakovo reikalavimas, kad pareiškėjas būtinai dirbtų tik (duomenys neskelbtini) seniūnijos nurodytą darbą, negali būti pripažįstamas teisėtu.
13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde cituodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl administracinių aktų motyvavimo ir taikomų principų, pažymi, kad skundžiamame Sprendime nėra nurodyti motyvai, kodėl Administracijos Skyrius nusprendė pareiškėjui neskirti socialinės pašalpos. Pareiškėjui socialinė pašalpa buvo mokama nuo 2021 m. vasario mėn. iki 2021 m. spalio mėn., todėl nebuvo teisėto pagrindo jos mokėjimą nutraukti.
14. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo ir, jo manymu padarytus, kitus procesinio pobūdžio pažeidimus, dėl kurių teismo sprendimas turėtų būti panaikintas: i) į bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme neatvyko atsakovo atstovė L. B., jos dalyvavimas nebuvo pripažintas būtinu; ii) į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu nebuvo įtraukta pareiškėjo motina G. K.; iii) teismas nepaklausė pareiškėjo nuomonės dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo laikotarpio, taip pat neleido rinkti pareiškėjui įrodymų ir juos pateikti teismui.
15. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
16. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad jis įrodė, o pareiškėjas nepaneigė ir teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjui buvo žinoma asmens, pretenduojančio į socialinę paramą, visuomenei naudingos veiklos atlikimo tvarka ir sąlygos. Sprendimus, kokia veikla ir darbai bus priskiriami prie visuomenei naudingos veiklos, į kurios atlikimą bus pasitelkti socialinę paramą gaunantys asmenys, įgalioti priimti tik Apraše nurodyti subjektai. Visuomenei naudinga veikla atliekama ne piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų nuožiūra, o laikantis Apraše nustatytos tvarkos ir sąlygų. Visuomenei naudinga veikla yra organizuojama pareiškėjo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone.
17. Atsakovas tvirtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde neanalizavo ir neįrodinėjo, kad jo veiksmai atitiko norminiais teisės aktais nustatytą visuomenei naudingos veiklos atlikimo analogiškais atvejais tvarką. Pareiškėjo nurodyto žemės sklypo šienavimas ir priežiūra buvo atliekama pareiškėjo ir jo tėvų iniciatyva, tvarkant jų namų aplinką, o ne tenkinant bendruomenės viešuosius interesus teisės aktų nustatyta tvarka.
k o n s t a t u o j a:
IV.
19. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Administracijos Skyriaus 2023 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. 3173 „Dėl socialinės pašalpos skyrimo“, kuriuo nuspręsta pareiškėjui neskirti socialinės pašalpos nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. liepos 1 d., pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas taip pat suformulavo išvestinį reikalavimą – įpareigoti atsakovą skirti jam socialinę pašalpą.
20. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas pagal Siuntimą į Administracijos (duomenys neskelbtini) seniūniją nesikreipė, visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutarties nesudarė bei visuomenei naudingų darbų neatliko, sprendė, jog pareiškėjo reikalavimas dėl iki 2014 metų atliktų valstybinės žemės ploto priežiūros darbų prilyginimo visuomenei naudingos veiklos atlikimui nepagrįstas, o skundžiamas Sprendimas, kuriuo pareiškėjui socialinė pašalpa neskirta, yra pagrįstas objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis bei priimtas pritaikius tinkamas teisės normas.
21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimu. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog jis atliko visuomenei naudingus darbus, kadangi tvarkė ir prižiūrėjo valstybinės žemės sklypą 1992–2014 metais bendruomenės labui, todėl jam nepagrįstai neskirta socialinė pašalpa. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą, be kita ko, sieja su kitais procesinio pobūdžio pažeidimais, pareiškėjo nuomone, padarytais bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
24. Teisėjų kolegija, pirmiausiai pasisakydama dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų procesinio pobūdžio pažeidimų, pažymi, kad pagal ABTĮ 146 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
25. Apelianto nurodyti teismo proceso trūkumai pirmosios instancijos teisme nėra tokie, kurie lemtų neteisingą bylos išsprendimą. Pagal ABTĮ 52 ir 77 straipsnius proceso šalims nėra suteikta teisė reikalauti, kad kiti proceso dalyviai dalyvautų teismo posėdyje nagrinėjant bylą žodžiu. Kiekviena iš proceso šalių pati sprendžia, ar yra būtinas jos ar jos atstovų fizinis dalyvavimas teismo posėdyje nagrinėjant bylą žodžiu, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta tokį dalyvavimą būtinu. Proceso šalimis, be pareiškėjo ir atsakovo pripažįstami tokie asmenys, kurių teisėms ir pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apskųstas Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2023 m. gegužės 11 d. sprendimas priimtas išimtinai įvertinus pareiškėjo statusą, teises ir pareigų, būtinų įvykdyti, kad būtų skiriama socialinė pašalpa, (ne) vykdymą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus bei susipažinusi su pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašu, pripažįsta, jog visi pareiškėjo procesinio pobūdžio prašymai buvo motyvuotai ir teisingai išspręsti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo įtraukti į bylos nagrinėjimą pareiškėjo motiną ir, priimdamas skundžiamą sprendimą, nenusprendė dėl į bylos nagrinėjimą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų. Teisėjų kolegija nenustatė ir kitų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių paprastai teismo sprendimas naikinamas.
26. Aktualus nagrinėjamam ginčui spręsti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 25 straipsnio, reglamentuojančio piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareigas, 6 punktas nustato, kad piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje. Pagal to paties įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktą, Savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę, jeigu vienas gyvenantis asmuo nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų, socialinės pašalpos ir kompensacijų neteikti ar nutraukti jų teikimą.
27. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių minėtus duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių įrodymų.
28. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, sprendime išdėstė argumentus, dėl kurių nėra pagrindo naikinti atsakovo Sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, todėl papildomai jų nekartoja.
29. Pareiškėjas atsisakymą dalyvauti Kupiškio rajono savivaldybėje organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje grindė tuo, kad jis 1992–2014 m. laikotarpiu prižiūrėjo 12 arų ploto valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), greta jo motinai G. K. priklausančio namų valdos žemės sklypo, todėl šio sklypo priežiūra turėtų būti įskaityta į visuomenei naudingą veiklą socialinei pašalpai nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. liepos 1 d. gauti be papildomų sąlygų.
30. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog pareiškėjas ne kartą kreipėsi į administracinius teismus su reikalavimu įpareigoti Savivaldybės administraciją įskaityti ginčo valstybinės žemės sklypo priežiūrą 1992–2014 metais į visuomenei naudingą veiklą socialinei pašalpai įvairiais laikotarpiais nuo 2012 m. lapkričio 1 d. gauti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo apeliacinius skundus ne kartą konstatavo, kad pareiškėjo nurodyti valstybinės žemės sklypo tvarkymo darbai, net ir nustačius jų atlikimo faktą, tačiau atlikti vien tik pareiškėjo pageidavimu ir nesant socialinę paramą administruojančio subjekto pritarimo ir suderinimo, negali būti pripažinti kaip Įstatymo 25 straipsnio 6 punkte ir Tvarkos apraše nurodyti visuomenei naudingos veiklos darbai, todėl sprendė, kad pareiškėjas nevykdė pareigos dalyvauti Savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir socialinė pašalpa jam neskirta pagrįstai (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1722/2013, 2023 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-717-624/2023 ir joje nurodytą ankstesnę teismo praktiką, 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-591-442/2023, 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-234-575/2024). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies ir ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neturi pagrindo šioje byloje nesiremti minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiško pobūdžio bylose.
31. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija